Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šeimyna globoja šešis keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, negu nurodyta šiame straipsnyje, kai broliai ir seserys neišskiriami, arba mažesnis, jeigu globojamas neįgalus vaikas su negalia.“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šeimynos paskirtis:
1) vaikų, kuriems globa (rūpyba) šeimynoje nustatyta pagal vaiko globą
(rūpybą) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, globa (rūpyba);
2) šeimynos globojamiems (rūpinamiems) vaikams socialinės globos teikimas pagal socialinę globą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Šeimynos paskirtis – teikti globojamiems (rūpinamiems) vaikams globą
(rūpybą) pagal vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančius teisės aktus, socialinę globą pagal socialinę globą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti reikiamą pagalbą pagal individualius neįgalių vaikų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų poreikius ir jų integraciją į visuomenę teisės aktų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Šeimynos steigėjui ir dalyviui taikomi reikalavimai
1Šeimynos steigėjas turi būti bent vienas veiksnus fizinis asmuo, kuris:
kodekse vaiko fiziniam globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus;
2) ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos steigimo yra vykdęs vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas, į kurias buvo paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu arba teismo nutartimi.
2) išklausė globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus;
3) atitinka bent vieną iš šio punkto a, b, c papunkčiuose nurodytų sąlygos sudėtinių dalių:
a) ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos įsteigimo vykdė vaikų globėjo (rūpintojo) pareigas, į kurias buvo paskirtas savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar teismo nutartimi;
b) turi ne mažiau kaip trejų metų tiesioginio darbo su likusiais be tėvų globos vaikais, vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, kurie atsiranda dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių, neįgaliais vaikais ir (ar) šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, patirtį;
c) turi aukštąjį universitetinį ar jam lygiavertį socialinio darbo ar pedagogikos ar psichologijos krypčių išsilavinimą ir ne mažiau kaip vienerių metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo ar pedagogikos ar psichologinės pagalbos teikimo ar ikimokyklinio ugdymo srityse. 2. Šeimynos dalyviui yra taikomi tie patys reikalavimai kaip ir šeimynos steigėjui, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 2 3 punkte nustatytą reikalavimą. 3. Šeimynos dalyviai negali būti kitos šeimynos dalyviais.“
1.
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį pritarimą steigti šeimyną, jeigu sutuoktinis (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas neketina tapti šeimynos dalyviu, arba gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu.“
2Pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šeimyna tampa likusių be tėvų globos vaikų globėju (rūpintoju) nuo
savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo šeimynoje įsigaliojimo ar teismo nutarties dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo šeimynoje įsiteisėjimo. Šeimyna tampa likusių be tėvų globos vaikų globėju (rūpintoju) nuo:
1) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl vaikų laikinosios globos (rūpybos) nustatymo šeimynoje įsigaliojimo dienos;
2) teismo nutarties dėl vaikų nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo šeimynoje įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teismo nutartis ar jos dalis dėl vaiko globos (rūpybos) vykdoma skubiai arba teismas nustato konkretų vykdymo terminą.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Šeimynos dalyviai ir šeimynos valdymas
tvarka yra įregistravęs santuoką, šeimynos dalyviu yra ir jo sutuoktinis, davęs šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą. Šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas; šeimynos steigėjo sutuoktinis ir
(ar) kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas, šeimynos steigimo metu davę šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu. 2.
gyvenantis pilnametis vaikas (kai yra jo rašytinis sutikimas tapti šeimynos dalyviu) šeimynos dalyviais tampa nuo šeimynos įregistravimo momento Juridinių asmenų registre. 3. Kai santuoka su šeimynos steigėju sudaroma ar kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas pilnametystės sulaukia po šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre, šeimynos steigėjo sutuoktinis ar kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas, išreiškę valią tapti šeimynos dalyviais, jais tampa nuo šeimynos duomenų pakeitimų įregistravimo Juridinių asmenų registre. 3. 4. Šeimyna įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per šeimynos dalyvius. 4. 5. Šeimyna turi vienasmenį arba kolegialų valdymo organą. Šeimynos vienasmenis valdymo organas
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šeimynos dalyviams garantuojamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
patvirtintoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatytos Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga ir didesnės negu Vyriausybės tvirtinamos einamųjų metų draudžiamosios pajamos neatsižvelgiant į šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių.“
1Papildyti 14 straipsnį 5 dalimi:
,,5. Skyrus valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, šeimyna privalo užtikrinti šeimynos veiklos tęstinumą ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo šių lėšų gavimo dienos.“ 2.
Papildyti 14 straipsnį 6 dalimi: ,,6. Skyrus valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui ir šeimynai savo veiklą nutraukus anksčiau, nei tai nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, šeimyna privalo įstatymų nustatyta tvarka grąžinti valstybei ir (ar) savivaldybei rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui skirtas lėšas, atėmus sukauptą ilgalaikio turto nusidėvėjimo sumą, apskaičiuotą nuo panaudotų valstybės ir (ar) savivaldybės biudžetų lėšų. Šeimynos veiklai nutrūkus dėl šeimynos dalyvio mirties, ligos ar kitų svarbių priežasčių, grąžinamos tik nepanaudotos lėšos.“
3Papildyti 14 straipsnį 7 dalimi:
,,7. Šeimynai savo veiklą nutraukus anksčiau, nei tai nustatyta šio straipsnio 5 dalyje, ir negrąžinus lėšų, kaip nurodyta šio straipsnio 6 dalyje, įstatymų nustatyta tvarka šios lėšos išieškomos iš šeimynos turto.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Sumažėjus šeimynoje šiame įstatyme nustatytam globojamų (rūpinamų) vaikų
skaičiui, savivaldybės, kurios teritorijoje šeimyna veikia, administracija per 3 2 mėnesius šeimynai pasiūlo:
(rūpinamų) vaikų skaičių šeimynoje;
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2.
dėl maksimalaus vaikų skaičiaus netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms šeimynoms, kol globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius dėl vaikų pilnametystės, grąžinimo tėvams, emancipacijos, įvaikinimo ar mirties sumažės iki šiuo įstatymu nustatytos ribos. 3. Šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos dėl globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursų išklausymo netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtų šeimynų steigėjams ir dalyviams. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtino Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepciją (toliau – Koncepcija). Koncepcijos tikslas – suformuoti nuoseklią ir koordinuotą vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą, užtikrinančią tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir atstovavimą jiems. Koncepcijoje nustatyta tobulinti esamos vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos sistemos funkcionavimą, plėtoti nepakankamą paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą sistemą, apibrėžti ministerijų ir kitų valstybės institucijų, susijusių su vaiko teisių apsauga, uždavinius, funkcijas, vietą valstybės institucijų sistemoje, nustatyti konkrečios atsakomybės ribas, stiprinti savivaldybių institucijų, atsakingų už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse, veiklą ir koordinavimą, tobulinti jų struktūrą ir nustatyti specialiuosius kvalifikacinius reikalavimus šiems specialistams, stiprinti vaiko teisių apsaugos sistemos valdymo ir kontrolės funkcijas. Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programa, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, įsipareigojo gerinti vaiko teisių apsaugą, garantuoti vaiko teisių apsaugos sistemos veiksmingumą, stiprinti vaiko teisių apsaugos srities institucijų veiklą, atsakomybę ir kontrolę (143 punktas), taip pat ginti vaiko interesus, užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siekti, kad nebūtų pažeidžiamos vaiko teisės ir naudojamas smurtas prieš vaiką (147 punktas), kartu stiprinti darbą su probleminėmis šeimomis, gerinti jo kokybę ir efektyvumą (148 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetines priemones. Vienoje iš prioritetinių priemonių numatyta tobulinti vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą, kuri padėtų kurti saugią, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamą aplinką, kai šių sąlygų negali užtikrinti vaiko tėvai (93 priemonė). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 335 „Dėl 2013 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašo patvirtinimo“ patvirtino 2013 metų prioritetinių teisėkūros iniciatyvų sąrašą, į kurį įtraukė ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimą, siekiant įgyvendinti Koncepciją bei perkelti ir įgyvendinti 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau – Direktyva) (7 punktas). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr.
1), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. I-1235 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 28, 404, 407, 482, 487 ir 488 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 5), Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 6) ir Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 7) parengti siekiant patobulinti šiuo metu galiojančią vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių sistemą ir į ją perkelti bei įgyvendinti Direktyvą. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama patobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, kuri suteiktų vaikui reikalingą efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo principus, pagrindines vaiko teises ir laisves, vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir vaiko teisių apsaugą užtikrinančių institucijų veiklos pagrindus, pagrindines jų funkcijas. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama nustatyti, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą pirmiausia būtų grindžiamas prevenciniu darbu su vaiku ir šeima, ir tik jam pasibaigus būtų svarstomas klausimas dėl vaiko paėmimo tikslingumo, o vaikas paimamas tik gavus teismo leidimą. Įstatymo projektu Nr. 2 norima galiojantį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarkos įstatymą pripažinti netekusiu galios, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą dėstant nauja redakcija, reglamentuojamas ir jo įgyvendinimas. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama užtikrinti vaiko teisių apsaugos sritį reguliuojančių nuostatų suderinamumą su kitais teisės aktais. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma išplėsti vaiko teisę į bendravimą ne tik su artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais, kaip galbūt ypač svarbiais asmenimis, padedančiais formuoti vaiko tapatybę. Taip pat siūloma, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, nustatęs teigiamą tėvų elgesį ir jų nesikreipimą į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, veikdamas išimtinai dėl vaiko interesų ir esant tėvų sutikimui, galėtų kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko paėmimas iš šeimos būtų sprendžiamas teismo leidimu. Kartu siūloma tobulinti vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje institutus, mažinant šeimose ir šeimynose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, suteikiant galimybę ne tik vienam asmeniui, bet ir sutuoktiniams tapti vaiko globėjais (rūpintojais). Tokiu būdu vaiko globėjai (rūpintojai) galėtų skirti daugiau laiko ir dėmesio individualiam socialiniam ir ugdomajam darbui su vaiku, jo poreikiams tenkinti ir interesams užtikrinti bei globėjo (rūpintojo) kompetencijai ir teikiamų paslaugų kokybei užtikrinti. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 4 siekiama suderinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas su siūlomais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismo sprendimų dėl įvaikinimo skubaus vykdymo. Įstatymo projektu Nr. 5 siekiama stiprinti socialinį darbą su vaiku ir šeima, plėsti alternatyvias stacionarios globos likusiems be tėvų globos vaikams paslaugas, numatant socialinių globėjų, kaip profesionalių darbuotojų, paslaugas vaikams, sudaryti galimybes vaiko globėjams (rūpintojams) gauti būtinąją specialistų pagalbą (informavimo, konsultavimo, krizių įveikimo ir kt. klausimais), padedančią užtikrinti vaiko globos (rūpybos) įgyvendinimą ir tinkamą vaiko poreikių ir teisėtų interesų užtikrinimą. Įstatymo projektu Nr. 6 siekiama skatinti vaiko globą (rūpybą) šeimoje, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme numatant globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, mokėti 1 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą. Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama suderinti šeimynų veiklos reglamentavimą su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimais dėl globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimose ir šeimynose sumažinimo, taip pat siūloma stiprinti šeimynų materialinę bazę, jų veiklą, nustatyti, kad šeimynos dalyviu, kartu su šeimynos steigėju, galėtų tapti ne tik sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (jei toks yra ir jis davė tam sutikimą). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus inicijavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, įgyvendindama Aiškinamojo rašto 1 dalyje nurodytų dokumentų nuostatas. Įstatymo projektą Nr. 1 parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. A1-148 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė, kurioje dirbo ministerijų, mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektu susijusių įstatymų projektus parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento (departamento direktorė
Vaikų skyrius (laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas – Rūta Pabedinskienė, tel. 870668139, el. p. [email protected], tiesioginis projekto rengėjas – šio skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas, tel. 870668136, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu dalis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų yra pasenusios ir neatitinka galiojančių teisės aktų normų, apsiribojant pagrindine nuostata – nustatyti su Lietuvos Respublikos įstatymais ir tarptautinės teisės normomis bei principais suderintus vaiko teisių apsaugos pagrindus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos suprantamos kaip specialiojo įstatymo normos, reguliuojančios specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje. Daugelį vaiko teisių apsaugą užtikrinančių nuostatų reguliuoja ir specialieji įstatymai, todėl anksčiau nurodyto įstatymo nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Be to, galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas nenustato konkrečių pagrindinių kiekvienos ministerijos, dalyvaujančios užtikrinant vaiko teisių apsaugą, funkcijų bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, vaiko paėmimas iš šeimos ar kitų jo atstovų pagal įstatymą Lietuvoje vykdomas savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui priėmus vienasmenišką sprendimą, o tai, manoma, prieštarauja Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatoms, kurios nurodo, kad sprendimas dėl vaiko išskyrimo su tėvais turėtų būti priimtas kompetentingos institucijos, išnagrinėtas teisme, priimtas pagal įstatymą ir nepažeidžiant procedūrų. Galiojanti praktika ydinga, nes vaiko paėmimas administracine tvarka gali pažeisti šeimos, kaip privataus instituto, teises, nes tarptautiniai pilietinių ir politinių teisių dokumentai pabrėžia šeimos teisę į visuomenės ir valstybės apsaugą, o asmuo neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ar šeiminį gyvenimą. Galiojantis teisinis reguliavimas pagalbą vaikui ir šeimai dažniau grindžia administraciniais sprendimais, procedūriniais veiksmais ir kontrole, o ne prevencinių priemonių ir būtinųjų paslaugų teikimu. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja prevencinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima organizavimo. Todėl viena aktualiausių problemų – prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima stoka ar visiškas nebuvimas. Vaikas dažniausiai paimamas iš šeimos, kai situacija joje tampa kritinė, nes tėvai nesulaukia reikiamos pagalbos ir dėl to skaudžiausiai nukenčia vaikas. Tai lemia, kad kasmet Lietuvoje per 2 tūkstančius vaikų paimami iš tėvų, nustatant vaikams globą (rūpybą).
Esamas teisinis reguliavimas apsiriboja civilinių teisinių santykių reguliavimu, kai vaiko paėmimas iš jo atstovų pagal įstatymą ir jo apgyvendinimas šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos įstaigoje iš esmės yra grindžiamas vaiko laikinosios ar nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, organizavimo, vykdymo, priežiūros ir pasibaigimo procedūromis. Tačiau paėmus vaiką iš šeimos ir nustačius jam globą (rūpybą), tuo metu paprastai apsiribojama šeimų lankomosios priežiūros praktika ir su vaiko tėvais nevyksta nuoseklus ir intensyvus socialinis darbas, dėl to labai lėtai nyksta priežastys, dėl kurių vaikas buvo paimtas iš šeimos. Galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) nuostatos sunkina teismų ir savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių darbą, kai šie skyriai teikia teismui ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas ir dėl tėvų valdžios apribojimo, nes teismui nagrinėjant bylas dėl anksčiau nurodytų reikalavimų praktikoje vaiko teisių apsaugos skyrius paprastai, nors ir pats teikia ieškinį, privalo pateikti ir išvadą dėl ginčo. Iš Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) statistinių duomenų aiškėja, kad sprendžiant klausimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai nuo 2010 m. pateikė teismams 2 028 ieškinius ir 1 693 išvadas. Galiojantis teisinis reguliavimas nenumato išimties, kad vaiko teisių apsaugos skyrius neteikia išvados dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaiko atskyrimo nuo tėvų ar santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas, jeigu pats yra pateikęs teismui ieškinį dėl nagrinėjamo ginčo. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui nesuteikta teisė paneigti tėvystę, kuri nesutampa su biologine tėvyste.
Situacija tokiais atvejais praktikoje gana sudėtinga, kai vaiko tėvystė de jure pripažinta ne vaiko biologiniam tėvui, o vaiko motinos buvusiam sutuoktiniui, sugyventiniui ar kitam asmeniui, su kuriuo vaiko nesieja jokie emociniai ar faktiniai ryšiai. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais atitiktų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatą dėl vaiko teisės žinoti abu tėvus. Galiojančio Civilinio kodekso nuostatos kelia kliūčių vaikui bendrauti su tetomis ir dėdėmis, pusseserėmis ir pusbroliais bei proseneliais, nes tėvai (globėjai (rūpintojai) privalo sudaryti sąlygas bendrauti tik su artimaisiais giminaičiais – tėvais, seneliais bei broliais ir seserimis. Tokios nuostatos sudaro prielaidas riboti vaiko galimybes matytis ir bendrauti su kitais giminaičiais, kurie užima svarbią vietą vaiko gyvenime. Ypač užtikrinti šį bendravimą svarbu iširus šeimai, nes vaiko bendravimas su giminaičiais, nesusietais artimais giminystės ryšiais, gali užpildyti vaiko raidai svarbias bendravimo spragas. Galiojančiame Civiliniame kodekse nustatyta, kad dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo į teismą gali kreiptis tik patys tėvai. Vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad pasitaiko atvejų, kai tėvai, kuriems teismo tvarka buvo apribota tėvų valdžia, nesistengia vaiko susigrąžinti į šeimą, nes jų vaiku rūpinasi paskirtasis globėjas (rūpintojas), o vaiko išlaikymą užtikrina valstybės skiriama globos (rūpybos) išmoka. Kadangi tik nuo tėvų noro ir požiūrio priklauso, kada vaikas galės sugrįžti į tėvų šeimą, jie neskuba teikti teismui ieškinio dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo. Tai lemia ne tik vengimas susigrąžinti vaiką į šeimą, bet ir pačių tėvų nežinojimas, kaip pasinaudoti įstatymo jiems suteikta teise kreiptis į teismą.
Tačiau tai nekeičia situacijos – tokia praktika neatitinka vaiko teisėtų interesų – gyventi su savo tėvais. Galiojančios nuostatos nenumato, kad tėvų valdžios panaikinimo pagrindų atsiradimą lemtų ne tik tėvai (kaip subjektyvioji pusė), bet ir vaiko teisių apsaugą užtikrinantis savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius (kaip objektyvioji pusė), kuris, nustatęs pasikeitusį tėvų elgesį ir gebėjimą vėl tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, primintų tėvams pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, arba šia teise galėtų pasinaudoti pats. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra išlaikytas nuoseklumas sprendžiant vaikų išlaikymo klausimus. Teismui nutraukiant santuoką, privalo būti išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, tačiau tokia procedūra nėra numatyta ribojant tėvų valdžią. Nacionaliniais įstatymais yra įtvirtinta absoliuti tėvų (ne valstybės institucijų) pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tik šiems neturint galimybių vaikus išlaikyti, vaikams gali būti skiriamos išmokos iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiga išlaikyti savo vaikus taip pat pasibaigia vaiką įvaikinus. Todėl tėvų valdžios apribojimo bylose nepriteisiant vaikui išlaikymo, atsakovai (šiuo atveju – tėvai) tarsi įgyja privilegijuotą (lengvatinį) statusą prieš kitus tėvus, užtikrinančius vaiko išlaikymą. Galiojančios galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatos yra netikslios, nes į šią apskaitą (sąrašą) gali būti neįrašomas vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Be to, galiojančios nuostatos ne visiškai užtikrina biologinio vaiko interesus, kad jį galėtų įvaikinti tik biologinės motinos
(tėvo) sutuoktinis.
Galiojantis teisinis reguliavimas nesukuria palankesnių sąlygų vaikams būti įvaikintiems į geriausiai jų poreikius atitinkančias šeimas, nes leidimas įvaikinti kūdikį ir penkiasdešimties metų sulaukusiems asmenims ne visada atitinka geriausius vaiko interesus. Tuo labiau, kad teismai praktikoje rekomenduoja tokio amžiaus asmenims įvaikinti vyresnio amžiaus vaikus ir pagrindinį dėmesį kreipia ne į būsimų įtėvių amžių, bet į amžiaus skirtumus tarp vaiko ir jo būsimų įtėvių. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, įvaikinamas vaikas ne visada turi palankias sąlygas augti visavertėje šeimoje, nes įstatymas reikalauja, kad įvaikinant globojamą (rūpinamą) vaiką, globėjas (išskyrus valstybės globos instituciją) duotų rašytinį sutikimą, patvirtintą teismo. Įstatymo išimtis turėtų būti taikoma ne tik valstybiniams vaikų globos namams, bet ir visoms vaikų socialinės globos institucijoms, turinčioms juridinio asmens statusą. Be to, praktikoje neretai globėjas (rūpintojas), nors ir nepajėgia tinkamai pasirūpinti vaiku, neužtikrina jam deramų sąlygų gyventi, sveikai augti ir lavintis, sutikimo įvaikinti taip pat neduoda. Galiojančios teisinio reguliavimo nuostatos dėl asmenų pasirengimo įvaikinti patikrinimo atlikimo nenurodo, kokius veiksmus turi atlikti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai. Tikslintinas teisinis reguliavimas dėl duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimo, nes šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos įpareigoja duomenis apie visus galimus įvaikinti vaikus pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę. Tačiau manytina, kad turi būti nustatyta atitinkama duomenų pateikimo procedūra.
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 3 dalį, Vyriausybė įstaigos prie ministerijos nuostatus gali pavesti tvirtinti atitinkamos valdymo srities ministrui. Galiojančio Civilinio kodekso 3.219 straipsnis šios galimybės nenustato. Pagal Civilinio kodekso 3.219 straipsnio 3 dalį, suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, jei šis apribojimas nepanaikintas, vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą, o pagal Civilinio kodekso 3.214 straipsnį, laikinas tėvų valdžios apribojimas nėra pagrindas įvaikinti vaiką be tėvų sutikimo. Todėl galiojantis teisinis reguliavimas apsunkina įvaikinimo ikiteisminių procedūrų vykdymą. Tikslintinos Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams, derinant su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Nors galiojančio Civilinio kodekso nuostatos reglamentuoja vaikų įvaikinimą užsienio valstybės piliečiams, tačiau 1993 m. Hagos konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje įvaikintojo pilietybės neįtvirtina kaip vieno pagrindinių kriterijų, lemiančių įvaikinimo pobūdį. Pagrindinis dėmesys, skiriant nacionalinį ir tarptautinį įvaikinimą, tenka įvaikinamo vaiko ir įvaikintojo gyvenamajai vietai. Todėl tikslintinas teisinis reguliavimas dėl įvaikinimo asmenims, kurių gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje. Tikslintinos galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus, nes vienas iš vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindų gali būti ne tik vaiko atskyrimas nuo tėvų, bet ir tėvų valdžios apribojimas, kuris tiek įgyvendinimu, tiek ir sukeliamomis pasekmėmis nėra tapatus vaiko atskyrimo nuo tėvų institutui.
Todėl kartu tikslintinos ir galiojančios vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo sąlygos, kad vaikui nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma, kai vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų ir nėra ženklų, jog situacija gali pasikeisti, bei kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų valdžia. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas tėvų prašymu reglamentuojamas ne įstatymu, bet įstatymo įgyvendinamuoju teisės aktu, o tėvų nurodytos priežastys, dėl kurių jie laikinai negalės pasirūpinti vaiku, nepriskiriamos vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindams. Lieka neaiški ir paskirtajam globėjui (rūpintojui) tėvų patikėtų įgaliojimų atstovauti vaikui apimtis. Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo grindžiamos tik savivaldybės administracijos sprendimu ir vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu. Šiuo metu pati savivaldybė sprendžia paslaugų šeimai poreikį, vertina vaikui ir šeimai teiktų paslaugų kokybę ir efektyvumą, vaiko paėmimo iš šeimos būtinumą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą. Tai labai svarbūs ir vaiko likimą lemiantys veiksniai ir sprendimai, tačiau jie priklauso tik nuo vienos institucijos ir yra sprendžiami tik administracine tvarka. Tokia galiojanti praktika neužtikrina vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka legitimumo ir atitikties Vaiko teisių konvencijos nuostatoms.
Įstatymu nėra nustatyta, kas turėtų įvertinti, ar prieš paimant vaiką iš šeimos buvo atliktas prevencinis darbas su šeima ir kokie jo rezultatai, ar vaiko paėmimas buvo teisėtas, pagrįstas ir atitinkantis vaiko teisėtus interesus. Tokios teisinės nuostatos neužkerta galimybių sumažinti piktnaudžiavimo ar aplaidumo atvejų organizuojant pagalbą šeimai ar paimant vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Galiojantis vaiko teisių apsaugos teisinis reguliavimas yra nepakankamas dėl skirtingo šios srities valdymo – tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų, t. y., vaiko laikinosios globos (rūpybos) organizavimo tvarką tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras, o vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimas nustatomas Vyriausybės nutarimu. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ pavedė vaiko teisių apsaugos politiką formuoti socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Civiliniame kodekse nustatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) pabaigos pagrindai nesuteikia galimybių savivaldybės administracijos direktoriui nutraukti į Lietuvos Respubliką atvykusiam tėvų ar kitų jo atstovų nelydimam nepilnamečiui nustatytos vaiko laikinosios globos (rūpybos), kai šis nepilnametis pabėga iš jam nustatytos globos (rūpybos) vietos Lietuvoje ir tolesnė jo buvimo ar gyvenamoji vieta daugelį metų mūsų šalies institucijoms lieka nežinoma.
Galiojančios Civilinio kodekso nuostatos neskatina šeimų ar fizinių asmenų šeimos aplinką pasiūlyti likusiems be tėvų globos vaikams, nes vaiko globai (rūpybai) šeimoje nustatytas skaičius iki 5 vaikų, o šeimynoje – iki 12 ir daugiau, jeigu neišskiriami seserys ir broliai. Dėl didelio vaikų skaičiaus, nustatytų reikalavimų globėjui (rūpintojui) ir socialinių garantijų stokos asmenys dažnai nesiryžta atsakingam žingsniui – savo šeimoje globoti likusius be tėvų vaikus. Todėl dažniausiai vaiko globa (rūpyba) šeimoje nustatoma vaiko artimųjų ir kitų giminaičių šeimoje. Be to, atstovaujant šeimoje globojamo (rūpinamo) vaiko interesams sveikatos priežiūros, švietimo ar kitoje įstaigoje praktikoje kyla problemų, jeigu paskirtasis vaiko globėjas (rūpintojas) pats tiesiogiai negali atstovauti vaikui. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme numatytas teisinis pagrindas šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimynoje, mokėti 4 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, tačiau vaiką globojančiai šeimai tokia valstybės parama nenumatyta, nors pagal Civilinio kodekso nuostatas vaiko globos (rūpybos) šeimoje forma laikoma prioritetine. Tobulintinos Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo nuostatos, nes šiuo metu juridinį asmenį šeimyną gali steigti tik 3 metų vaiko globėjo (rūpintojo) patirtį turintis veiksnus fizinis asmuo.
šeimynų įstatymas, kurio nuostatomis vadovaujantis turėjo būti naujai perregistruoti iki tol veikę juridiniai asmenys šeimynos. Iki Šeimynų įstatymo įsigaliojimo iš veikusių 39 šeimynų persiregistravo 33 šeimynos ir šiuo metu šalyje veikia 52 šeimynos, kurios rūpinasi 409 globojamais (rūpinamais) vaikais, t. y. nuo Šeimynų įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje įsisteigė 19 naujų šeimynų. Tačiau vaiko teisių apsaugos specialistai ir socialiniai darbuotojai pažymi, kad asmenų, norinčių steigti šeimynas, yra daugiau, tačiau šie asmenys dažnai neatitinka Šeimynų įstatyme šeimynos steigėjui keliamų didelių reikalavimų. Šeimynos taip pat atkreipia dėmesį, kad neturi finansinių galimybių gerinti globojamų (rūpinamų) vaikų gyvenimo sąlygų ir laiku atlikti šeimynos gyvenamojo būsto remonto. Todėl kartu siūloma įteisinti šeimynų teisę gauti papildomų valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų šeimynos nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui atlikti bei nustatyti šių lėšų panaudojimo ir (ar) grąžinimo tvarką. Tais atvejais, kai šeimynoje sumažėja įstatymais nustatytas vaikų skaičius, neretai vilkinama šeimyną papildyti kitais vaikais, nes įstatymas leidžia šiuos klausimus spręsti 3 mėnesius. Tokia praktika sunkina šeimynų finansinę padėtį (nes sumažėja šeimynos finansavimas), o šeimynos dalyviams sumažėja išlaikymo pajamos, nes jų dydis priklauso nuo globojamų (rūpinamų) vaikų skaičiaus šeimynoje. Praktikai pažymi, kad kasmet blogėja šeimų, patiriančių socialinę riziką, padėtis, sunkėja jose augančių vaikų elgesys ir tai yra taip pat viena iš priežasčių, kodėl asmenys vengia imti vaikus globai (rūpybai) šeimoje ar steigti naujas šeimynas.
Pastebėta, kad vaiko globėjui (rūpintojui) šeimoje ir šeimynos dalyviui šeimynoje dažnai trūksta kvalifikuotos kitų specialistų pagalbos. Todėl fiziniai vaiko globėjai (rūpintojai) ir šeimynų dalyviai neretai patiria „perdegimo sindromą“ ir to pasekmė – atsisakymas globoti vaiką ir (ar) jo grąžinimas vaikų globos namams. Praktikų jau nestebina, kad vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiranda netinkama konkurencija – vaikus globojančios šeimos ir šeimynos labiau nori imti globai (rūpybai) mažiau socialiai pažeistus vaikus, o sunkesnio elgesio vaikus tuomet belieka siūlyti tik į vaikų socialinės globos įstaigas. Vaiko globos (rūpybos) sistemai ypač trūksta profesionalių paslaugų, kurias galėtų teikti socialiniai globėjai, kurie tinkamai ir kvalifikuotai pasirūpintų kūdikiais, neįgaliais vaikais, sutrikusio elgesio nepilnamečiais. Tačiau šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, įtvirtinančių tokių globėjų atsiradimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr. 1 patobulinamas vaiko teisių apsaugos sistemos teisinis reguliavimas, kuris užtikrintų vaiko teisių apsaugą ir vaiko visapusiškai raidai saugią aplinką. Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatos įteisins smurto prieš vaiką sąvoką, apibrėš šio smurto formas ir nurodys smurto prieš vaiką bei kiekvienos smurto formos žalą vaiko gyvybei, sveikatai ir jo visapusiškam asmenybės vystymuisi. Tarp Įstatymo projekte Nr. 1 apibrėžtų vaiko teisių ir laisvių ypatingas dėmesys bus skiriamas vaiko teisei būti apsaugotam nuo visų smurto formų. Į Įstatymo projektą Nr. 1 perkeliamos Direktyvai įgyvendinti reikalingos nuostatos. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 1 bus siekiama apsaugoti vaiką nuo žalingos socialinės aplinkos, jos įtakos ir pasekmių – vaiko psichiką veikiančių medžiagų, vaiko skatinimo ar propagavimo negerbti kitų, žiauriai elgtis ar smurtauti, vaiko seksualinio išnaudojimo. Kartu bus nustatoma, kad asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, būtų taikomi apribojimai dirbti darbą, tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusį su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu, arba verstis susijusia individualia veikla. Tuo pagrindu įstatymas suteiks papildomas teises darbdaviui išsiaiškinti, ar asmuo nėra teistas už anksčiau nurodytas nusikalstamas veikas prieš vaiką. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma didinti vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu. Vaiko atstovai pagal įstatymą turės pasirūpinti, kad vaikas, iki pradės lankyti pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o pradėjęs lankyti pradinio ugdymo programą – iki 14 metų neliktų nakties metu (nuo 22 val. iki 6 val.) be vyresnių asmenų priežiūros. Šios įstatymo nuostatos grindžiamos mokslininkų pastebėjimais, kad viena svarbiausių tėvų pareigų – suteikti vaikui saugią aplinką ir užtikrinti tinkamą jo priežiūrą. Augimo hormonas vaiko smegenyse gaminasi tik miegant, per giliojo (lėtųjų bangų) miego fazę, ir jeigu vaikas laiku nemiega, gali sutrikti jo raida.
Taip pat ir emocinis vaiko saugumas formuojasi per nuolatines teigiamas nuostatas ir rūpestingą vaiko priežiūrą. Todėl pediatrai ir psichologai pabrėžia būtinybę tėvams laikytis vaiko miego, mitybos, fizinio aktyvumo ir pasyvumo režimo. Tinkama darbo ir poilsio, veiklos ir ramybės kaita padeda palaikyti darbingumą ir sveikatą, dirbti, mokytis, jausti psichinę ir fizinę gerovę. Įstatymo projekte Nr. 1 siūlomos nuostatos dėl vaiko poilsio laiku užtikrinimo ir jo nepalikimo be suaugusiųjų priežiūros grindžiamos ir Pasaulinės sveikatos organizacijos (toliau – PSO) duomenimis apie vaikų mirtingumo priežastis, vaikų mirtingumo ir sužalojimų priežasčių tyrimais Lietuvoje bei Europos Sąjungoje (toliau – ES). Vaikų statistikos specialistai vaikų mirties priežastis skirsto į dvi grupes: ligų sukeltas ir išorines mirties priežastis, pvz., susižalojimai, transporto įvykiai, paskendimai, nudegimai, nukritimai ir kt. Šių priežasčių atsiradimą dažniausiai lemia tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą vaikų nepriežiūra ar netinkama jų priežiūra. PSO duomenimis, tarptautiniame kontekste pagrindinės vaikų iki 15 metų amžiaus mirtingumo priežastys yra išorinės, o apie 3 proc. vaikų iki 5 metų mirčių pasaulyje sudaro mirtys nuo išorinių priežasčių. Europos Sąjungos statistikos biuro (EUROSTAT) duomenimis, vaikų mirtingumo priežastys skiriasi skirtingose valstybėse pagal jų ekonominį išsivystymo lygį, todėl šalyse, priskiriamose prie šalių, kuriose žemas vaikų ir didelis suaugusiųjų mirtingumas, pagrindinės vaikų mirtingumo išorinės priežastys yra sužalojimai, gaisrai, apsinuodijimai, nuskendimai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaruosius metus šalyje nemažėja nepilnamečių mirčių nuo išorinių priežasčių. Tai rodo, kad be tėvų ar kitų asmenų priežiūros likusiems vaikams neretai kyla rimtas pavojus jų sveikatai ir gyvybei.
Įstatymo projektas Nr. 1 įpareigos tėvus atsakingiau rūpintis tinkama savo vaikų apsauga. Bus priminta tėvų pareiga – pasirūpinti vaiko sveikata ir jo saugumu bet kuriuo paros metu, kad būtų užtikrinta tinkama vaiko raida. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma priemonė – vaiko apsaugos užtikrinimas bus vykdomas nagrinėjant pranešimus apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Siūloma nustatyti fizinių ir juridinių asmenų pareigą nedelsiant pranešti įstatyme nurodytoms valstybės institucijoms apie galimus vaiko teisių apsaugos pažeidimus. Kartu įstatyme siūloma nustatyti šių pranešimų išnagrinėjimo tvarką ir jų apskaitą. Siekiant užtikrinti vienodą pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo praktiką, siūloma, kad nagrinėjimo tvarka būtų nustatyta socialinės apsaugos ir darbo ministro. Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama sukurti prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį, kurį įgyvendins šiandien šalyje dirbantys 718 socialinių darbuotojų darbui su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis. Prevencinio darbo su vaiku ir šeima nustatymas pakeis su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis dirbančių socialinių darbuotojų veiklos prioritetus – jie pirmiausia vyks į šeimą dar iki joje iškils krizė, o socialinį darbą su tėvais pradės tik po to, kai vaikas teismo leidimu bus paimtas iš šeimos. Naujai darbo su vaiku ir šeima tvarkai organizuoti nereikės papildomų socialinių darbuotojų pareigybių steigimo. Šie pokyčiai nedarys poveikio ir administracinei naštai, nes bus atsisakyta Vaiko laikinosios globos (rūpybos) plano, kuris sudaromas įprastai tik po to, kai vaikas paimtas iš tėvų ir jam nustatyta globa (rūpyba) ir pereita prie Pagalbos vaikui ir šeimai plano, kuris bus sudaromas iki vaiko paėmimo ir tam, kad jo įgyvendinimas padėtų išvengti vaiko atskirties nuo tėvų. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma įtvirtinti naują priemonę – Pagalbos vaikui ir šeimai plano, kaip prevencinio darbo su šeima, sudarymo ir jo įgyvendinimo tvarką. Šis Pagalbos planas bus skirtas vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pagalbos plano tikslas
šeimynoje), pagal Įstatymo projekto Nr. 5 nuostatas socialiniais globėjais galės tapti asmenys, nesusiję su globojamu (rūpinamu) vaiku artimosios giminystės ryšiais, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus. Šio instituto reikalingumą numatoma įvertinti įgyvendinant bandomuosius projektus 2014–2020 metais, skiriant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Įstatymo projekte Nr. 1 taip pat numatoma, kad teismui leidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, savivaldybės administracijos sprendimu bus nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos. Teismui neleidus paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, turės būti koreguojamas Pagalbos planas ir užtikrinamas jame nustatytų (ar patikslintų) priemonių įgyvendinimas bei paslaugų teikimas vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą. Tik pasibaigus vaiko laikinajai globai (rūpybai) ir tėvams nepakeitus požiūrio į vaiką ir savo elgseną, bus galima kreiptis į teismą ne tik dėl tėvų valdžios ribojimo ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, bet ir dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atitinkamai teikiami Įstatymo projektai Nr. 3 ir Nr. 4 dėl išlaikymo vaikui priteisimo įteisinimo. Įstatymo projekte Nr. 1 siūloma nustatyti pagrindines vaiko teisių apsaugą užtikrinančias institucijas bei apibrėžti jų kompetenciją vaiko teisių apsaugos srityje. Siekiant efektyvinti metodinės pagalbos teikimą savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams, siūloma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai suteikti teisę nustatyti specialiuosius reikalavimus savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnautojams ir tvirtinti bendruosius savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatus. Įstatymo projektas Nr. 1 numato, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras sudaro tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą ir tvirtina jos veiklos nuostatus.
Ši kolegiali patariamoji institucija bus sudaroma siekiant ne tik gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje, bet ir teikti siūlymus Vyriausybei dėl vaiko teisių apsaugos sistemos tobulinimo. Įstatymo projektu Nr. 1 bus stiprinamas vaiko teisių apsaugos administravimas ir koordinavimas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuos savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą, teiks joms metodinę pagalbą, savivaldybės prašymu arba kilus ginčui tarp savivaldybių dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo teiks rekomendacijas savivaldybėms, kilus ginčui tarp valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos, atstovaujančios vaikui, ir pačios savivaldybės savo iniciatyva įstos į teisme nagrinėjamą bylą ir pateiks išvadą arba pareikš ieškinį viešajam interesui ginti, teiks Vyriausybės atstovui savivaldybėje ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai informaciją apie tai, kad savivaldybė galbūt pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, teiks motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijai dėl savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojo tinkamumo užimamoms pareigoms. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti išimtį, kad valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija neteiks išvados dėl tėvų valdžios apribojimo arba vaiko atskyrimo nuo tėvų, taip pat dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas, jeigu ši institucija jau yra pateikusi teismui ieškinį dėl nagrinėjamo ginčo.
Pakeitus galiojančias nuostatas, bus išvengta perteklinio išvados teikimo ir sutaupyta teismo bei valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos laiko ir kitų išteklių. Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma, kad valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama nustatyti, kad vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime. Siūloma giminaičių ratą išplėsti iki tiesiosios linijos giminaičių ir
(ar) šoninės linijos giminaičių iki šeštojo laipsnio. Vaiko ir giminaičių teisė bendrauti vieniems su kitais yra savarankiška jų teisė į giminystės ryšius, kuri negali būti išvestinė iš tėvų valdžios įgyvendinimo ir priklausyti nuo vaiko tėvų teisių.
Pagrindinis kriterijus, lemiantis kitų giminaičių ir vaiko ryšio užtikrinimo teisinėmis priemonėmis būtinybę, yra šeimos ryšio vertinimas. Vaiko bendravimas su giminaičiais yra labai svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl bus sudarytos sąlygos vaikui bendrauti ir su kitais giminaičiais. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 3 bus suteikta teisė savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą tėvams sutinkant dėl laikino jų valdžios apribojimo panaikinimo, o tai atvers galimybes objektyviau vertinti aplinkybių, dėl kurių tėvams buvo taikytas valdžios ribojimas, išnykimą ir pagrindų grąžinti jiems valdžią atsiradimą. Naujas teisinis reguliavimas nepanaikins tėvų teisės ir toliau patiems kreiptis į teismą dėl anksčiau nurodyto instituto jų šeimoje atkūrimo. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 siūloma įtvirtinti vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teisę į išlaikymą, kaip prigimtinės konstitucinės asmeninės turtinės teisės užtikrinimą, teismui priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią ir nustatant vaiko globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Tokiu būdu teismas pasirūpins, kad tėvams apribojus valdžią ir nustačius globą (rūpybą), šių tėvų vaikas nebus paliktas ne tik be atstovo pagal įstatymą, jo priežiūros ir globos, bet ir be vaikui išlaikyti reikalingų lėšų. Įstatymo projektu Nr. 3 siekiama patikslinti galimų įvaikinti vaikų apskaitos (sąrašo) nuostatas, kad į šią apskaitą (sąrašą) galėtų būti įrašomas ir vaikas, gyvenantis norinčio jį įvaikinti įvaikintojo šeimoje. Šiais siūlymais siekiama apsaugoti ne tik įvaikinto, bet ir biologinio vaiko interesus, leidžiant jį įvaikinti tik biologinės motinos (tėvo) sutuoktiniui. Įstatymo projekte Nr.
Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma nustatyti, kad įvaikintojai negali būti asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, kaip yra įtvirtinta galiojančiose nuostatose dėl asmenų, kurie gali būti skiriami vaiko globėju (rūpintoju). Įstatymo projektas Nr. 3 išplės grupę asmenų, kurie galės kreiptis į teismą dėl įvaikinimo, ir taip sudarys palankesnes sąlygas vaikams būti įvaikintiems geriausiai jų poreikius atitinkančiose šeimose. Naujas teisinis reguliavimas akcentuos ne būsimų įtėvių amžių, bet amžiaus skirtumo tarp įvaikinamo vaiko ir jo būsimų įtėvių svarbą. Įstatymų projektais Nr. 3 ir Nr. 4 teismui siūloma suteikti teisę Lietuvos Respublikos piliečiams įvaikinti vaiką ir be globėjo (rūpintojo) sutikimo įvaikinti (kaip ir užsienio valstybių piliečiams pagal Civilinio kodekso 3.224 str. 3 d.). Tuomet paskirti vaiko globėjai (rūpintojai) negalės piktnaudžiauti savo teisėmis ir netrukdys įvaikinamam vaikui augti visavertėje įtėvių šeimoje. Kartu siūlomos nuostatos leisti vaikus įvaikinti ne tik be valstybės vaikų globos institucijos, bet ir be kitų globėjų (rūpintojų), turinčių juridinio asmens statusą, sutikimo užtikrins efektyvesnę ir lengvesnę įvaikinimo procedūrą. Tokiu būdu kiti juridiniai asmenys, kaip nevyriausybiniai vaikų globos namai, neprivalės duoti rašytinio sutikimo dėl vaiko įvaikinimo. Šios nuostatos atitiks vieną pagrindinių Konvencijos principų – vaiko interesus geriausiai atitinka jo įvaikinimas. Vadovaujantis šiuo principu kartu teikiamas siūlymas suteikti teisę teismui, atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, priimti sprendimą jį įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma stiprinti asmenų pasirengimo įvaikinti tvarką. Įstatymo projekto Nr. 3 siūlymas reglamentuoti duomenų apie galimus įvaikinti vaikus pateikimą asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti vaikus eilę, sudarys sąlygas greičiau spręsti teisinio reguliavimo tobulinimo klausimus ir praktikoje kels mažiau problemų užtikrinant įvaikinimo procedūras.
Įstatymo projektas Nr. 3 neprieštaraus galiojantiems teisės aktams, kad suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo, jei šis apribojimas nepanaikintas, jų vaikas nebus įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą. Vaikas gali būti įtrauktas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą, tik kai tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia. Įstatymo projektu Nr. 3 Civilinio kodekso nuostatos dėl įvaikinimo bylų teismingumo dėl įvaikinimo kreipiantis Lietuvos Respublikos piliečiams, gyvenantiems Lietuvoje, užsienyje, ir užsieniečiams bus suderintos su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad nagrinėjant įvaikinimo bylą apylinkės teisme turi dalyvauti ne tik valstybinės įvaikinimo institucijos atstovas, bet ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas. Įstatymo projekte Nr. 3 numatoma nustatyti papildomas taisykles asmenims, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje, neatsižvelgiant į jų pilietybę, taip pat praplėsti Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių įvaikinimą, taikymo asmenims, nuolat gyvenantiems užsienyje, ribas bei patikslinti sutikimus, kuriuos reikia pateikti teismui sprendžiant tarptautinio įvaikinimo klausimą. Įstatymo projektu Nr. 3 numatoma į vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindus įrašyti ne vien tik vaiko atskyrimą nuo tėvų, bet ir laikiną tėvų valdžios apribojimą. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma sumažinti globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių šeimose ir šeimynose. Tai sukurs palankesnes prielaidas atsirasti daugiau fizinių ir juridinių asmenų, globojančių vaikus, formuotis tinkamesnėms globos (rūpybos) sąlygoms ir užtikrinti kokybiškesnes vaikų ugdymo ir priežiūros paslaugas.
Įstatymų projektai Nr. 5 ir Nr. 7 apibrėš ir nustatys socialinių globėjų statusą. Tai, tikėtina, mažins institucinės globos įtaką vaiko globos (rūpybos) sistemoje. Remdamosi šiais projektais savivaldybės pajėgs spręsti bet kuriuo paros metu iškilusias likusių be tėvų globos vaikų laikino apgyvendinimo ir pagalbos teikimo problemas. Įstatymo projekte Nr. 3 siūloma įtvirtinti galimybę vaiko globėju (rūpintoju), kai nustatoma vaiko globa (rūpyba) šeimoje, skirti vieną asmenį arba sutuoktinius. Taip būtų užtikrintas visapusiškas vaiko geriausių interesų užtikrinimas ir atstovavimas, kai dėl objektyvių priežasčių vienas iš sutuoktinių negalės atstovauti vaikui. Įstatymo projektas Nr. 3 užtikrins vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą ir vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo administracine tvarka įteisinimą ir atitiktį Konvencijos nuostatoms. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) galės būti nustatyta tik po to, kai vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą 12 mėnesių bus teikta pagalba pagal Įstatymo projekte Nr. 1 nustatytą Pagalbos planą, kurį įvertinęs teismas priims sprendimą dėl vaiko paėmimo iš šeimos. Naujas teisinis reguliavimas užtikrins, kad iki kreipimosi į teismą ir gavus jo leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą bus įgyvendinamas Pagalbos planas – būtinų priemonių ir paslaugų visuma, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą ir nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.
Naujoji vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo tvarka stiprins prevencinį ir socialinį darbą su vaiku ir jo atstovais pagal įstatymą, tėvai atsakingiau žiūrės į vaiko teisių užtikrinimą, nes tai vertins teismas, o vaiko likimą lemiantys sprendimai bus priimami tik atidžiai išnagrinėjus klausimą, įvertinus vaiko poreikius ir atsižvelgus į teisėtus jo interesus. Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma nustatyti, kad vaiko laikinosios globos (rūpybos) ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) organizavimo tvarka būtų pavesta reguliuoti už šios srities politikos formavimą atsakingam ministrui – socialinės apsaugos ir darbo ministrui, tuo išvengiant skirtingo šios srities valdymo, kai tos pačios reikšmės klausimai, kaip vaiko laikinosios ir nuolatinės globos organizavimo pagrindai, reguliuojami skirtingo lygmens valstybės institucijų. Toks siūlymas atitiks teisės aktais nustatytą vaiko teisių apsaugos politikos formavimo reguliavimą. Įstatymo projektas Nr. 5 užtikrins vaiko globėjams (rūpintojams) reikiamą pagalbą dėl tinkamos globos (rūpybos) užtikrinimo ir savo pareigų atlikimo. Sumažintas globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius šeimose ir šeimynose suteiks globėjams (rūpintojams) ir šeimynų dalyviams daugiau galimybių skirti laiko kiekvieno vaiko individualiems poreikiams, mažės šių vaikų grąžinimo globos namams atvejų, nes globėjai (rūpintojai) dažniau sulauks profesionalios pagalbos, padedančios išvengti ,,perdegimo sindromo“, gerės globojamų (rūpinamų) vaikų parengimas savarankiškam gyvenimui.
Vaiko globos (rūpybos) sistemoje atsiras socialiniai globėjai bei daugiau kvalifikuotų ir profesionalių specialistų, daugės paslaugų vaikui ir šeimai, gerės paslaugų kokybė. Įstatymo projektu Nr. 5 siūloma įteisinti socialinių globėjų institutą. Likusį be tėvų globos vaiką, neįgalų vaiką ar vaiką, patiriantį socialinę riziką, bus galima apgyvendinti socialinio globėjo, kuris globos vaiką ir teiks jam profesionalią pagalbą, šeimoje. Socialinis globėjas turės atitikti visus Civiliniame kodekse fiziniam globėjui keliamus reikalavimus (nes jis bus skiriamas laikinuoju vaikų globėju) ir tuo pačiu turėti žinių ir patirties teikti vaikui ir šeimai kvalifikuotą pagalbą ir kompleksines paslaugas, kad vaikas kuo greičiau sugrįžtų į tėvų globą. Socialiniai globėjai per trumpą laikotarpį (iki 12 mėn.) sieks ne tik efektyvios globojamų vaikų pozityviosios socializacijos, bet ir aktyviai dirbs su vaiko tėvais, intensyviai bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, socialiniais pedagogais, psichologais, sveikatos priežiūros specialistais, todėl proporcingai didės kaštai vaikų poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, bus siūloma už socialinio globėjo socialinių paslaugų organizavimą vaikui skirti 434,40 EUR. Tačiau socialiniu globėju galės tapti ne kiekvienas fizinis asmuo, bet tik tas, kuris turės žinių, kompetencijos ir patirties suteikti intensyvią kompleksinę pagalbą socialinę riziką patiriančiai šeimai, kad per trumpą laiką (iki 12 mėn.) būtų pasiekti tokie rezultatai, kad vaikas sugrįžtų į savo šeimą ir jos tinkamą bei saugią aplinką.
Socialinių globėjų darbas iš esmės skirsis nuo šiandien globą vykdančių globėjų veiklos, kurie nedirba su biologine vaiko šeima, o kartais net vengia bendravimo su vaiko tėvais, be to, yra suinteresuoti ilgalaike vaiko priežiūra, už kurią valstybė skiria vaiko poreikiams globos (rūpybos) išmoką. Socialiniai globėjai negalės į savo šeimą priimti daugiau kaip 3 vaikų. Kadangi tai bandomasis projektas, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų, teikiamuose įstatymų projektuose jų finansavimo tvarka kol kas nenumatyta. Pasiteisinus šiam projektui, nuo 2020 metų bus siūloma socialinių globėjų teikiamas paslaugas finansuoti iš valstybės biudžeto, atitinkamai patikslinus tam reikalingus įstatymus ir kitus teisės aktus. Pagal socialinių darbuotojų ir vaiko teisių apsaugos skyrių pateiktą informaciją apie atitinkamą socialinį ar pedagoginį išsilavinimą arba tam reikalingą kompetenciją turinčių specialistų pageidavimus imtis profesionalios veiklos vaikų globos srityje, socialinių globėjų galėtų atsirasti iki 60, o jų išlaikymui papildomai reikėtų 0,61 mln. EUR kasmet. Bendras lėšų poreikis šiam projektui įgyvendinti – 0,96 mln. EUR kasmet. Šiems globėjams, vaikus globojančioms šeimoms, šeimynoms numatoma Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymu įteisinti atestuotų darbuotojų (šiuo metu vykdoma per globėjų ir įtėvių mokymo programą) bei kitų specialistų (psichologo, socialinio darbuotojo) pagalbą siekiant užtikrinti jų prižiūrimų, globojamų (rūpinamų) vaikų visapusišką vystymąsi ir ugdymą.
Socialinių globėjų, kaip ir vaikus globojančių šeimų, atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą globoti (rūpintis) vaikus pavedama vertinti valstybinėms vaiko teisių apsaugos institucijoms. Projekte taip pat siūloma atsisakyti socialinės rizikos suaugusio asmens, socialinės rizikos šeimos ir socialinės rizikos vaiko apibrėžimų, įvedant bendrą apibrėžimą „socialinė rizika“, kartu patikslinamas vaikus globojančios šeimos apibrėžimas, numatant, kad tai yra vaikus globojanti šeima, kuri nesusijusi su globojamais (rūpinamais) vaikais giminystės ryšiais, tiek šeima, kuri susijusi su vaikais giminystės ryšiais. Įstatymo projektu Nr. 6, siekiant skatinti vaiko globą
(rūpybą) šeimoje, siūloma vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa
(rūpyba) nustatyta šeimoje, nuo 2016 m. mokėti 1 BSI dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją, kasmet mažėja asmenų, norinčių imti vaikus globai (rūpybai) savo šeimose, skaičius. Įstatymo projektu Nr. 7 bus išplėsta teisė steigti šeimynas ne tik globėjams (rūpintojams), bet ir kitiems fiziniams asmenims, turintiems tiesioginio darbo su vaikais patirtį ar turintiems išsilavinimą. Kartu siūloma šeimynos dalyviams garantuoti 1 Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio dalyvio pajamas, neatsižvelgiant į vaikų skaičių. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 7 šeimynų dalyviams bus suteikta teisė gauti iš valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšų šeimynos veiklai naudojamo nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui atlikti ir nustatyti šių lėšų panaudojimo įsipareigojimai. Įstatymo projektu Nr. 7 siūloma suteikti galimybę šeimynos dalyviu tapti ir šeimynos steigėjo pilnamečiam vaikui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamų pasekmių nenumatoma. Tačiau tikėtina, kad gali kilti dalies tėvų nepasitenkinimas, jog jiems teks imtis papildomų priemonių vaikų priežiūrai užtikrinti. Kadangi teikiami projektai nesiūlys naujų imperatyvių nuostatų ir griežtos jų įgyvendinimo ir kontrolės tvarkos, o tik bandys priminti tėvų prigimtinę pareigą patiems pasirūpinti tinkama savo vaikų priežiūra ir poilsiu laiku, manome, kad turi pakakti išsamaus ir nuoseklaus šių nuostatų aiškinimo visuomenei. Dėl to bendram darbui ketinama pasitelkti socialinius partnerius – skėtines nevyriausybinių organizacijų asociacijas, dirbančias vaiko gerovės srityje. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įtakos verslo sąlygoms, jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, pripažinti netekusiais galios ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Įstatymų projektams Nr.
1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 įgyvendinti turės būti atitinkamai pakeisti arba pripažinti netekusiais galios Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 „Dėl Bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“, Vaiko globos organizavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 27 d. nutarimu Nr. 405 „Dėl Vaiko globos organizavimo nuostatų patvirtinimo“, Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 978 „Dėl Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 801 „Dėl Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“, Šeimynų nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. A1-294 „Dėl Šeimynų nuostatų patvirtinimo“, Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.
A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“, Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašas, patvirtintas Vyriausybės
Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas ,,Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“. Taip pat Įstatymo projektui Nr. 1 įgyvendinti reikės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimo tvarką, Pagalbos plano sudarymo, peržiūros pagrindus ir tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus, savivaldybių vykdomųjų institucijų įsakymais patvirtinti socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašus. Įstatymo projektui Nr. 4 įgyvendinti reikės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti specialiuosius reikalavimus socialiniams globėjams. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Terminų banko ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose Nr. 1 ir Nr. 5 siūlomos naujos sąvokos iki pateikimo Vyriausybei buvo suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Įstatymų projektų atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai Nr.
1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir iki kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras, savivaldybių vykdomosios institucijos iki 2015 m. birželio 30 d. ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima Įstatymų projektų įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams Nr. 1, 5, 6 ir 7 įgyvendinti papildomas lėšų poreikis sudarys:
administracijai kaip tikslinių valstybės biudžeto asignavimų;
skyrimo visiems fiziniams globėjams (rūpintojams), šeimose globojantiems vaikus, iš papildomų tikslinių valstybės biudžeto asignavimų;
teikiamoms socialinėms paslaugoms organizuoti ir teikti (0,95 mln. EUR) bei globėjų ir įtėvių mokymams organizuoti (0,75 mln. EUR), vykdant projektus. Nors Nacionalinė teismų administracija 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte dėl papildomų lėšų poreikio, susijusio su vaiko paėmimu iš šeimos teismo leidimu, pažymėjo, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. teismams reikės papildomų 127,4 tūkst. EUR asignavimų, tačiau Finansų ministerija 2014 m. rugsėjo 23 d. pažymoje nurodė, kad 2015 m. teismams papildomai jau numatyta 2 948,3 tūkst. EUR, iš jų: 1 105,7 tūkst. EUR – teisėjų ir valstybės tarnautojų priedams už stažą mokėti, 1 291,7 tūkst.
EUR – teisėjų padėjėjų pareigybėms steigti, 519 tūkst. EUR – teismų kreditoriams darbo užmokesčio ir socialinių įmokų įsiskolinimams padengti, 32 tūkst. EUR – teismų patalpų išlaikymui. 2015 m. daugiau papildomų lėšų skirti teismams nėra galimybių ir Įstatymo nuostatas nuo 2015 m. liepos 1 d. Finansų ministerija siūlo teismas įgyvendinti iš teismams 2015 m. numatomų papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Projektuose numatyta didinti globėjų ir įtėvių paieškai, atrankai ir mokymams reikalingų lėšų poreikį. Pagal šiuos mokymus atestuoti darbuotojai šiuo metu dirba tik 22 savivaldybėse, todėl būtina didinti šių darbuotojų parengimą ir finansavimą. Šie darbuotojai turės įnešti indėlį į socialinių globėjų ir šeimynų atranką bei pasirengimą vaiko globai (rūpybai). Įvertinus tai, kad šeimose ir šeimynose šiuo metu globojama (rūpinama) 6 512 vaikų, minėtos programos plėtrai kasmet reikės 0,75 mln. EUR. Pažymėtina ir tai, kad atestuoti darbuotojai tuomet pradės intensyvų darbą ir su vaiko giminaičiais, vykdančiais globėjų (rūpintojų) funkcijas, bei teiks būtinąsias paslaugas (kaip atokvėpio ir pan.) socialiniams globėjams dėl tinkamo pareigų atlikimo. Šias lėšas planuojama skirti iš 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų. Planuojamų 2014–2020 m. laikotarpio ES struktūrinių fondų lėšų skyrimą po 2020 metų turėtų perimti valstybės biudžetas. Įstatymo projektu Nr. 6 nuo 2016 m. sausio 1 d. siekiama skirti 1 BSI dydžio vaiko globos išmokos tikslinį priedą vaiko globėjui (rūpintojui) už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje. Bendras tokių globėjų (rūpintojų) skaičius sudarytų apie 6 tūkst. asmenų, todėl lėšų poreikis sudarytų 2,8 mln. EUR. Siūlomą įteisinti globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą numatoma mokėti iš vaikų socialinės globos įstaigų vykdomos pertvarkos perskirstymo lėšų.
Pažymėtina tai, kad vaikų skaičius šalyje kasmet mažėja, atitinkamai mažėja ir išmoką vaikui gaunančių vaikų skaičius. Įstatymo projektu Nr. 7 siekiama šeimynos dalyviams nustatyti 1 Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamas – reikės apie 58,5 tūkst. EUR papildomų savivaldybių biudžetų lėšų metams. Šiuo metu Lietuvoje veikia 52 šeimynos, kuriose yra 69 šeimynų dalyviai. Vidutinės šeimynos dalyvio pajamos per mėnesį yra 360 EUR. Todėl siekiant garantuoti 1 Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamas reikia vidutiniškai papildomų
siūlymams neprieštaravo ir problemų dėl atsirandančio papildomo lėšų poreikio nepareiškė. Pažymėtina tai, kad savivaldybės gerai supranta, kad globojamą (rūpinamą) vaiką apgyvendinti vaikų socialinės globos įstaigoje kainuoja vidutiniškai 724 EUR per mėnesį, o vaiką nukreipus į šeimyną pakaks tik užtikrinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų padidinimą 65 EUR arba 780 EUR per metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai Nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 buvo aptarti su valstybės vaiko teisių apsaugos institucijų specialistais ir nevyriausybinių organizacijų atstovais. Iš esmės konstatuota būtinybė tobulinti vaiko teisių apsaugos sistemą, akcentuojant prevencinio ir socialinio darbo su vaiku ir jo tėvų šeima svarbą, socialinių globėjų ir profesionalių šeimynų įteisinimą, mažinant vaiko globos (rūpybos) šeimoje ir šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių, reglamentuoti įstatymu vaiko paėmimą iš šeimos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų Nr.
1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „vaikas“, „tėvai“, „vaiko globa“,
„įvaikinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
Vilnius
DĖL
2015-04-22 Nr. XIIP-2937 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išbraukti žodį „fiziniam“, nes Civiliniame kodekse, į kurį pateikiama nuoroda, nevartojama sąvoka „fizinis globėjas (rūpintojas)“. 2. Siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą formuluoti taip: „atitinka bent vieną šiame punkte nurodytų sąlygų:“
išbraukti žodžius ,,kurie atsiranda dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių“, kaip perteklinius, kadangi kokie vaikai ir dėl kokių priežasčių priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių grupėms nustatyta Švietimo įstatymo 14 straipsnyje ir šį įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto b ir c papunkčiuose vartojama sąvoka ,,tiesioginis darbas“ yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina nuostatą tikslinti arba projektą papildyti, pateikiant jame šios sąvokos apibrėžimą. 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 punkto b ir c papunkčiuose nustatomi papildomi reikalavimai šeimynos steigėjui, t.y. būti išklausiusiam globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus, turėti darbo tam tikroje srityje patirties ir/ar turėti tam tikrą išsilavinimą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos institucijos teikia išvadą apie steigiamos šeimynos tinkamumą tapti vaikų globėju (rūpintoju) vaiko globą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko globą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse) nėra nustatyti šiuo projektu teikiami reikalavimai šeimynos steigėjui kaip būsimam vaiko globėjui (rūpintojui), todėl iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kas įvertins, kad šeimynos steigėjas atitinka aukščiau nustatytus reikalavimus. 6. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad šeimynos globėjas iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre turi „gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį pritarimą steigti šeimyną, jeigu sutuoktinis (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas neketina tapti šeimynos dalyviu, arba gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nuostata, jog „Šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas; šeimynos steigėjo sutuoktinis ir (ar) kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas, šeimynos steigimo metu davę šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“, manytina, kad reikėtų vietoje žodžio „arba“ įrašyti žodžius „ir (ar)“.
Analogiška pastaba taikytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalims. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviams garantuojamos Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamos, neatsižvelgiant į šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių. Pastebėtina, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, šeimynos dalyviu gali būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (vaikų skaičius nėra ribojamas), todėl svarstytina, ar nesant riboto šeimynos dalyvių skaičiaus, turėtų būti garantuojamos kiekvienam šeimynos dalyviui aukščiau nurodyto dydžio pajamos, juolab, kad jos bus skiriamos, neatsižvelgiant į globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių. Kartu svarstytina, ar tokiu būdu valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliai. 8. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5, 6, ir 7 dalyse siūloma nustatyti, kad skyrus valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, šeimyna privalo užtikrinti šeimynos veiklos tęstinumą ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu ji savo veiklą nutraukia anksčiau, skirtos lėšos turi būti grąžintos valstybei ar savivaldybei, išskyrus atvejus, kai šeimynos veikla nutrūksta dėl svarbių priežasčių. Projekto nuostatos diskutuotinos.
Pirma, neaišku, kokia tvarka šeimynai būtų skiriamos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos, kaip valstybės ar savivaldybės dotacija, susijusi su turto pagerinimu. Pastebėtina, kad valstybė ir savivaldybės lėšas nekilnojamojo turto pagerinimui pagal galiojančius įstatymus skiria pagal investicijų projektus. Galiojantys įstatymai nenustato, kokia tvarka valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšos skiriamos privačių asmenų įsteigto viešojo juridinio asmens (šiuo atveju – šeimynos) ar šio juridinio asmens steigėjų juridinio asmens tikslams naudojamo nekilnojamojo turto pagerinimui kaip negrąžinamos valstybės ar savivaldybių dotacijos. Primename, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Antra, pagal galiojančias 14 straipsnio nuostatas šeimynos gali naudoti panaudos pagrindais šeimynos dalyvių arba savivaldybės joms perduotą nekilnojamąjį turtą. Manytume, kad tuo atveju, kai šeimynai būtų skirtos savivaldybės lėšos savivaldybės jai skirto nekilnojamojo turto pagerinimui, tai būtų savivaldybės investicija į jos pačios turtą, todėl nutraukus šeimynos veiklą anksčiau įstatymo nustatyto termino neturėtų būti taikomos tos pačios teisinės pasekmės, kaip tuo atveju, kai savivaldybė skyrė dotaciją kitam šeimynos naudojamam turtui pagerinti (šeimynos dalyvio turtui). Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 15 straipsnį, kuris nustato šeimynos finansavimo taisykles, nustatyta, kad finansuojama socialinė globa. Taigi, pritarus projektui, būtų neaiškus vertinamų normų santykis su galiojančio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Ketvirta, galiojančio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad likviduojant šeimyną turi būti grąžintas valstybės ar savivaldybės perduotas turtas ir nepanaudotos valstybės ir savivaldybės biudžetų šeimynos veiklai skirtos lėšos į valstybės ar savivaldybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi pagal šį straipsnį šeimynos likvidavimo atveju valstybei ar savivaldybei neturėtų būti grąžintos lėšos, kurios likvidavimo metu jau būtų panaudotos šeimynos dalyvių turto, naudojamo šeimynos tikslams, pagerinimui. Projektas tobulintinas, pašalinant projektu teikiamų keičiamo įstatymo 14 straipsnio ir galiojančio įstatymo 19 straipsnio nuostatų prieštaravimą. Penkta, kelia abejonių siūloma 14 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šeimynos veiklai nutrūkus dėl šeimynos dalyvio mirties, ligos ar kitų svarbių priežasčių, grąžinamos tik nepanaudotos lėšos. Pagal vertinamas nuostatas bet kokia šeimynos dalyvio liga būtų pateisinama priežastis negrąžinti tikslinės valstybės ar savivaldybės dotacijos. Be to, neaišku, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis nustatant, ar šeimynos veikla nutraukta dėl svarbių priežasčių. Manytina, kad tokia teisės spraga galėtų sudaryti sąlygas subjektyviam šeimynos veiklos nutraukimo priežasčių vertinimui ir korupcijai. Šešta, tobulintinos 14 straipsnio 7 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad šeimynai nutraukus veiklą ir ją likvidavus šeimynos turto nebeliks, todėl nebebus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys įstatymai nenustato, kad šeimynos dalyviai už šeimynos prievoles atsako savo turtu, t.y. šeimyna yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus.
Tik tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Gintaras Tamošiūnas (pavaduojantis Vitaliją Vonžutaitę). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29372 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina išbraukti žodį
„fiziniam“, nes Civiliniame kodekse, į kurį pateikiama nuoroda, nevartojama
sąvoka „fizinis globėjas (rūpintojas)“. Svarstyti pagrindiniame komitete2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą formuluoti taip: „atitinka bent vieną šiame punkte nurodytų sąlygų:“
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29372 3.
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje siūlytina išbraukti žodžius ,,kurie atsiranda dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių“, kaip perteklinius, kadangi kokie vaikai ir dėl kokių priežasčių priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių grupėms nustatyta
poįstatyminiuose teisės aktuose. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
papunkčiuose vartojama sąvoka ,,tiesioginis darbas“ yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina nuostatą tikslinti arba projektą papildyti, pateikiant jame šios sąvokos apibrėžimą. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ir c papunkčiuose nustatomi papildomi reikalavimai šeimynos steigėjui, t.y. būti išklausiusiam globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus, turėti darbo tam tikroje srityje patirties ir/ar turėti tam tikrą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos institucijos teikia išvadą apie steigiamos šeimynos tinkamumą tapti vaikų globėju (rūpintoju) vaiko globą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko globą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse) nėra nustatyti šiuo projektu teikiami reikalavimai šeimynos steigėjui kaip būsimam vaiko globėjui (rūpintojui), todėl iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kas įvertins, kad šeimynos steigėjas atitinka aukščiau nustatytus reikalavimus. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29373 6.
šeimynos globėjas iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre turi „gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį pritarimą steigti šeimyną, jeigu sutuoktinis (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas neketina tapti šeimynos dalyviu, arba gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
nuostata, jog „Šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas; šeimynos steigėjo sutuoktinis ir (ar) kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas, šeimynos steigimo metu davę šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“, manytina, kad reikėtų vietoje žodžio „arba“ įrašyti žodžius „ir (ar)“. Analogiška pastaba taikytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalims. Svarstyti pagrindiniame komitete7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
šeimynos dalyviams garantuojamos Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamos, neatsižvelgiant į šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių.
Pastebėtina, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, šeimynos dalyviu gali būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (vaikų skaičius nėra ribojamas), todėl svarstytina, ar nesant riboto šeimynos dalyvių skaičiaus, turėtų būti garantuojamos kiekvienam šeimynos dalyviui aukščiau nurodyto dydžio pajamos, juolab, kad jos bus skiriamos, neatsižvelgiant į globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių. Kartu svarstytina, ar tokiu būdu valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliai. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti, kad skyrus valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, šeimyna privalo užtikrinti šeimynos veiklos tęstinumą ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu ji savo veiklą nutraukia anksčiau, skirtos lėšos turi būti grąžintos valstybei ar savivaldybei, išskyrus atvejus, kai šeimynos veikla nutrūksta dėl svarbių priežasčių. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, neaišku, kokia tvarka šeimynai būtų skiriamos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos, kaip valstybės ar savivaldybės dotacija, susijusi su turto pagerinimu. Pastebėtina, kad valstybė ir savivaldybės lėšas nekilnojamojo turto pagerinimui pagal galiojančius įstatymus skiria pagal investicijų projektus.
Galiojantys įstatymai nenustato, kokia tvarka valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšos skiriamos privačių asmenų įsteigto viešojo juridinio asmens (šiuo atveju – šeimynos) ar šio juridinio asmens steigėjų juridinio asmens tikslams naudojamo nekilnojamojo turto pagerinimui kaip negrąžinamos valstybės ar savivaldybių dotacijos. Primename, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Pritarti6 Antra, pagal galiojančias 14 straipsnio nuostatas šeimynos gali naudoti panaudos pagrindais šeimynos dalyvių arba savivaldybės joms perduotą nekilnojamąjį turtą. Manytume, kad tuo atveju, kai šeimynai būtų skirtos savivaldybės lėšos savivaldybės jai skirto nekilnojamojo turto pagerinimui, tai būtų savivaldybės investicija į jos pačios turtą, todėl nutraukus šeimynos veiklą anksčiau įstatymo nustatyto termino neturėtų būti taikomos tos pačios teisinės pasekmės, kaip tuo atveju, kai savivaldybė skyrė dotaciją kitam šeimynos naudojamam turtui pagerinti
6 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 15 straipsnį, kuris nustato šeimynos finansavimo taisykles, nustatyta, kad finansuojama socialinė globa. Taigi, pritarus projektui, būtų neaiškus vertinamų normų santykis su galiojančio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Pritarti6 Ketvirta, galiojančio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad likviduojant šeimyną turi būti grąžintas valstybės ar savivaldybės perduotas turtas ir nepanaudotos valstybės ir savivaldybės biudžetų šeimynos veiklai skirtos lėšos į valstybės ar savivaldybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka.
Taigi pagal šį straipsnį šeimynos likvidavimo atveju valstybei ar savivaldybei neturėtų būti grąžintos lėšos, kurios likvidavimo metu jau būtų panaudotos šeimynos dalyvių turto, naudojamo šeimynos tikslams, pagerinimui. Projektas tobulintinas, pašalinant projektu teikiamų keičiamo įstatymo 14 straipsnio ir galiojančio įstatymo 19 straipsnio nuostatų prieštaravimą. Pritarti6 Penkta, kelia abejonių siūloma 14 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šeimynos veiklai nutrūkus dėl šeimynos dalyvio mirties, ligos ar kitų svarbių priežasčių, grąžinamos tik nepanaudotos lėšos. Pagal vertinamas nuostatas bet kokia šeimynos dalyvio liga būtų pateisinama priežastis negrąžinti tikslinės valstybės ar savivaldybės dotacijos. Be to, neaišku, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis nustatant, ar šeimynos veikla nutraukta dėl svarbių priežasčių. Manytina, kad tokia teisės spraga galėtų sudaryti sąlygas subjektyviam šeimynos veiklos nutraukimo priežasčių vertinimui ir korupcijai. Pritarti6 Šešta, tobulintinos 14 straipsnio 7 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad šeimynai nutraukus veiklą ir ją likvidavus šeimynos turto nebeliks, todėl nebebus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys įstatymai nenustato, kad šeimynos dalyviai už šeimynos prievoles atsako savo turtu, t.y. šeimyna yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tik tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas)
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Raimundas
Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
2016-12-14 Nr. 103-P-65(8)
pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja – R. Liekienė. R. Guobaitė – Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Neciunskienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1.1 Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau – TD), 2015-04-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina išbraukti žodį „fiziniam“, nes Civiliniame kodekse, į kurį pateikiama nuoroda, nevartojama sąvoka
„fizinis globėjas (rūpintojas)“. Pritarti
2
nuostatą formuluoti taip: „atitinka bent vieną šiame punkte nurodytų sąlygų:“ Pritarti
2 3.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje siūlytina išbraukti žodžius ,,kurie atsiranda dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių“, kaip perteklinius, kadangi kokie vaikai ir dėl kokių priežasčių priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių grupėms nustatyta Švietimo įstatymo 14 straipsnyje ir šį įstatymą įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti
2
,,tiesioginis darbas“ yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina nuostatą tikslinti arba projektą papildyti, pateikiant jame šios sąvokos apibrėžimą. Pritarti
2
papildomi reikalavimai šeimynos steigėjui, t.y. būti išklausiusiam globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus, turėti darbo tam tikroje srityje patirties ir/ar turėti tam tikrą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos institucijos teikia išvadą apie steigiamos šeimynos tinkamumą tapti vaikų globėju (rūpintoju) vaiko globą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Vaiko globą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse) nėra nustatyti šiuo projektu teikiami reikalavimai šeimynos steigėjui kaip būsimam vaiko globėjui (rūpintojui), todėl iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kas įvertins, kad šeimynos steigėjas atitinka aukščiau nustatytus reikalavimus. Pritarti. 1.6
31 6.
31
dalimi keičiamo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad šeimynos globėjas iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre turi „gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį pritarimą steigti šeimyną, jeigu sutuoktinis (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas neketina tapti šeimynos dalyviu, arba gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto
nuostata, jog „Šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas; šeimynos steigėjo sutuoktinis ir (ar) kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas, šeimynos steigimo metu davę šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“, manytina, kad reikėtų vietoje žodžio „arba“ įrašyti žodžius „ir (ar)“. Analogiška pastaba taikytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalims. Pritarti
5
garantuojamos Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamos, neatsižvelgiant į šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių. Pastebėtina, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, šeimynos dalyviu gali būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (vaikų skaičius nėra ribojamas), todėl svarstytina, ar nesant riboto šeimynos dalyvių skaičiaus, turėtų būti garantuojamos kiekvienam šeimynos dalyviui aukščiau nurodyto dydžio pajamos, juolab, kad jos bus skiriamos, neatsižvelgiant į globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių.
Kartu svarstytina, ar tokiu būdu valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos racionaliai. Pritarti
6
keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5, 6, ir 7 dalyse siūloma nustatyti, kad skyrus valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, šeimyna privalo užtikrinti šeimynos veiklos tęstinumą ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu ji savo veiklą nutraukia anksčiau, skirtos lėšos turi būti grąžintos valstybei ar savivaldybei, išskyrus atvejus, kai šeimynos veikla nutrūksta dėl svarbių priežasčių. Projekto nuostatos diskutuotinos. 8.1. Pirma, neaišku, kokia tvarka šeimynai būtų skiriamos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos, kaip valstybės ar savivaldybės dotacija, susijusi su turto pagerinimu. Pastebėtina, kad valstybė ir savivaldybės lėšas nekilnojamojo turto pagerinimui pagal galiojančius įstatymus skiria pagal investicijų projektus. Galiojantys įstatymai nenustato, kokia tvarka valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšos skiriamos privačių asmenų įsteigto viešojo juridinio asmens (šiuo atveju – šeimynos) ar šio juridinio asmens steigėjų juridinio asmens tikslams naudojamo nekilnojamojo turto pagerinimui kaip negrąžinamos valstybės ar savivaldybių dotacijos. Primename, kad pagal Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Pritarti. 1.9 TD 8.2.
1.9 TD
galiojančias 14 straipsnio nuostatas šeimynos gali naudoti panaudos pagrindais šeimynos dalyvių arba savivaldybės joms perduotą nekilnojamąjį turtą. Manytume, kad tuo atveju, kai šeimynai būtų skirtos savivaldybės lėšos savivaldybės jai skirto nekilnojamojo turto pagerinimui, tai būtų savivaldybės investicija į jos pačios turtą, todėl nutraukus šeimynos veiklą anksčiau įstatymo nustatyto termino neturėtų būti taikomos tos pačios teisinės pasekmės, kaip tuo atveju, kai savivaldybė skyrė dotaciją kitam šeimynos naudojamam turtui pagerinti (šeimynos dalyvio turtui). Pritarti 1.10 TD 8.3. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 15 straipsnį, kuris nustato šeimynos finansavimo taisykles, nustatyta, kad finansuojama socialinė globa. Taigi, pritarus projektui, būtų neaiškus vertinamų normų santykis su galiojančio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Pritarti. 1.11 TD 8.4. Ketvirta, galiojančio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad likviduojant šeimyną turi būti grąžintas valstybės ar savivaldybės perduotas turtas ir nepanaudotos valstybės ir savivaldybės biudžetų šeimynos veiklai skirtos lėšos į valstybės ar savivaldybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi pagal šį straipsnį šeimynos likvidavimo atveju valstybei ar savivaldybei neturėtų būti grąžintos lėšos, kurios likvidavimo metu jau būtų panaudotos šeimynos dalyvių turto, naudojamo šeimynos tikslams, pagerinimui. Projektas tobulintinas, pašalinant projektu teikiamų keičiamo įstatymo 14 straipsnio ir galiojančio įstatymo 19 straipsnio nuostatų prieštaravimą. Pritarti 1.12 TD
abejonių siūloma 14 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šeimynos veiklai nutrūkus dėl šeimynos dalyvio mirties, ligos ar kitų svarbių priežasčių, grąžinamos tik nepanaudotos lėšos. Pagal vertinamas nuostatas bet kokia šeimynos dalyvio liga būtų pateisinama priežastis negrąžinti tikslinės valstybės ar savivaldybės dotacijos.
Be to, neaišku, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis nustatant, ar šeimynos veikla nutraukta dėl svarbių priežasčių. Manytina, kad tokia teisės spraga galėtų sudaryti sąlygas subjektyviam šeimynos veiklos nutraukimo priežasčių vertinimui ir korupcijai. Pritarti 1.13 TD
tai, kad šeimynai nutraukus veiklą ir ją likvidavus šeimynos turto nebeliks, todėl nebebus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys įstatymai nenustato, kad šeimynos dalyviai už šeimynos prievoles atsako savo turtu, t.y. šeimyna yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tik tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos šeimynų asociacija, 2015-06-15 Nr. g-2015-5377 2010 m. vasario 11d. Lietuvos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 9 str. 1 dalyje nustatyta, kad šeimynos dalyviu yra šeimynos steigėjas. Kai šeimynos steigėjas įstatymų nustatyta tvarka yra įregistravęs santuoką, šeimynos dalyviu yra ir jo sutuoktinis, davęs minėto įstatymo 5 str. 1 d. 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą.
Manome, kad toks šeimynos dalyvio apibrėžimas yra netinkamas ir neišsamus, nes jis neatskleidžia šeimynos dalyvio teisinio statuso, jo darbo funkcijų ir specifikos. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne yra nurodoma, kad:
1) dalyvis sm. (2) gram. veiksmažodinė forma, reiškianti iš veiksmo kylančią daikto ypatybę;
2) dalyvis sm. (2) gram. veiksmažodinė forma, reiškianti iš veiksmo kylančią daikto ypatybę. Siūlome įstatyme įtvirtinti „socialinio globėjo“ institutą greta šeimynos dalyvio instituto. Tokiu reglamentavimu būtų atskleidžiama šeimynoje kylančių santykių esmė. Socialinio globėjo ir šeimynos dalyvio institutų paskirtys ir reikalavimai būtų vienodi:
Civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) taikomus reikalavimus;
Tarp socialinio globėjo ir šeimynos dalyvio institutų galima būtų išskirti tokius skirtumus: Atsižvelgti.
SOCIALINIO GLOBĖJO INSTITUTAS ŠEIMYNA - vykdo vaiko laikinąja globą šeimoje - vykdo vaiko laikinąją ir nuolatinę globą šeimoje Vaikų skaičius socialinio globėjo šeimoje iki 3 vaikų gali viršyti, jei neišskiriami broliai ir seserys Vaiku skaičius šeimynoje iki 12 vaikų kartu su biologiniais gali viršyti, jei neišskiriami broliai ir seserys Teikiamos paslaugos trumpalaikė socialinė globa Teikiamos paslaugos trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa Licencijavimas socialinių globėjų teikiamai trumpalaikei socialinei globai vaikams reikalavimas turėti licenciją netaikomas Šeimyna privalo turėti licenciją Finansavimas -socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų globos išmokai pagal išmokų vaikams įstatymą mokėti (Socialinių paslaugų įstatymas) -2016-2020 m. įgyvendinant bandomuosius projektus ES lėšomis bus finansuojamos socialinių globėjų teikiamos paslaugos (už vieną vaiką numatoma per mėnesį skirti 434.43Eu+150.60Eu vaiko globos išmoka) Finansavimas Finansavimas -socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų globos išmokai pagal išmokų vaikams įstatymą mokėti (Socialinių paslaugų įstatymas).
Vaikų skaičius socialinio globėjo šeimoje iki 3 vaikų gali viršyti, jei neišskiriami broliai ir seserys Vaiku skaičius šeimynoje iki 12 vaikų kartu su biologiniais gali viršyti, jei neišskiriami broliai ir seserys Teikiamos paslaugos trumpalaikė socialinė globa Teikiamos paslaugos trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa Licencijavimas socialinių globėjų teikiamai trumpalaikei socialinei globai vaikams reikalavimas turėti licenciją netaikomas Šeimyna privalo turėti licenciją Finansavimas -socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų globos išmokai pagal išmokų vaikams įstatymą mokėti (Socialinių paslaugų įstatymas) -2016-2020 m. įgyvendinant bandomuosius projektus ES lėšomis bus finansuojamos socialinių globėjų teikiamos paslaugos (už vieną vaiką numatoma per mėnesį skirti 434.43Eu+150.60Eu vaiko globos išmoka) Finansavimas Finansavimas -socialinė globa likusiems be tėvų globos vaikams finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto lėšų globos išmokai pagal išmokų vaikams įstatymą mokėti (Socialinių paslaugų įstatymas). Dabar šeimynos gauna išmoka: 150.60Eu +150.60Eu Socialinės garantijos
Socialinės garantijos -Sudaroma sutartis su savivaldybės administracija (gaunamas diferencijuotas dalyvio atlygis, kurio nė vienas Lietuvos bankas nelaiko alga) -socialinį draudimą ir GPM moka pats šeimynos dalyvis. Nėra atostogos (atokvėpio paslaugos, nedarbingumas) ir nenumatyta 20l0 m LR Šeimynų įstatyme. Remiantis nurodytais argumentais, siūlome šeimynos dalyvių definiciją praplėsti, įtraukiant ir socialinio globėjo institutą. Tokiu būdu šeimynos įgytų tų teisių, kurios yra numatytos socialiniams globėjams. Tuo pačiu visuomenė pradėtų mus skirti nuo šeimynų, sudarytų globos namuose. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlome konstruktyvų sprendimą. Siūlome
„šeimynų dalyvių“ pavadinimą taisyti j Socialinio globėjo pavadinimą. Inicijuoti 2010 m. LR Šeimynų įstatymo pataisą dėl „Dalyvio“ pavadinimo
panaikinimo ir jo keitimo į „Socialinio globėjo“ pavadinimą, bei jam numatomą finansavimą, socialines garantijas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Rima Baškienė,
2 Argumentai: Pagal eilę metų galiojantį Šeimynų įstatymą šeimyna globoja nuo šešių iki dvylikos vaikų.
Geros praktikos pavyzdžiai rodo, kad šeimynos, auginančios dvylika vaikų, puikiai vykdo savo pareigas, skiria pakankamai dėmesio vaikų ugdymui, jų poreikiams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti šeimynose augančių vaikų skaičių iki aštuonių vaikų, tačiau tai nepagrįsta jokiais argumentais, nesprendžiama kaip bus elgiamasi su tomis šeimynomis, kuriose dabar auga dvylika vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų globos namuose auga apie 3500 vaikų. Augti šeimynose jiems neabejotinai geriau, negu likti globos namuose. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teikiamas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai dvylika vaikų) šeimos aplinkoje. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, negu nurodyta šiame straipsnyje, kai broliai ir seserys neišskiriami, arba mažesnis, jeigu globojamas neįgalus vaikas.“ Atsižvelgti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-05-20 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Žmogaus teisių komitetas,
3 Pritarti pateiktam įstatymo projektui; siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir į Žmogaus teisių komiteto siūlymą.
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto XIIP-2931 3 straipsnio „Vaiko teisių įgyvendinimo principai“ 5 punkte nustatytas individualizavimo principas visiems vaikams, tai yra priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes; siūloma tokiu principu vadovautis ir užtikrinant pagalbą vaikui. Pasiūlymas: Šeimynų įstatymo pakeitimo projekto keičiamo 2 straipsnio straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šeimynos paskirtis – teikti globojamiems (rūpinamiems) vaikams globą (rūpybą)
pagal vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančius teisės aktus, socialinę globą pagal socialinę globą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius, įskaitant specialiuosius neįgalių vaikų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų poreikius ir bei jų integraciją į visuomenę teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. Grąžinti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 2, 4, 5, 9, 12, 14 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2937 iniciatoriams patobulinti, derinant jį su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2931, kuriam šis projektas yra lydimasis. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė
Žmogaus teisių komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė;
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresn. patarėja Eivilė Žemaitytė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas; Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Almira Gecevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29372 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlytina išbraukti žodį
„fiziniam“, nes Civiliniame kodekse, į kurį pateikiama nuoroda, nevartojama
sąvoka „fizinis globėjas (rūpintojas)“. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29372 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą formuluoti taip: „atitinka bent vieną šiame punkte nurodytų sąlygų:“
3
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje siūlytina išbraukti žodžius ,,kurie atsiranda dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių“, kaip perteklinius, kadangi kokie vaikai ir dėl kokių priežasčių priskiriami specialiųjų ugdymosi poreikių grupėms nustatyta
poįstatyminiuose teisės aktuose. Pritarti4
punkto b ir c papunkčiuose vartojama sąvoka ,,tiesioginis darbas“ yra subjektyvi, vertinamojo pobūdžio. Todėl siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlytina nuostatą tikslinti arba projektą papildyti, pateikiant jame šios sąvokos apibrėžimą. Pritarti5
punkte ir 3 punkto b ir c papunkčiuose nustatomi papildomi reikalavimai šeimynos steigėjui, t.y. būti išklausiusiam globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo kursus, turėti darbo tam tikroje srityje patirties ir/ar turėti tam tikrą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojančio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos institucijos teikia išvadą apie steigiamos šeimynos tinkamumą tapti vaikų globėju (rūpintoju) vaiko globą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Vaiko globą reglamentuojančiuose teisės aktuose (Civiliniame kodekse) nėra nustatyti šiuo projektu teikiami reikalavimai šeimynos steigėjui kaip būsimam vaiko globėjui (rūpintojui), todėl iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, kas įvertins, kad šeimynos steigėjas atitinka aukščiau nustatytus reikalavimus. Pritarti6
1
punkte nurodyta, kad šeimynos globėjas iki šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre turi „gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį pritarimą steigti šeimyną, jeigu sutuoktinis (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas neketina tapti šeimynos dalyviu, arba gauti šeimynos steigėjo sutuoktinio (jei toks yra) arba kartu su šeimynos steigėju gyvenančio pilnamečio vaiko (jei toks yra) rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinama nuostata, jog „Šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas; šeimynos steigėjo sutuoktinis ir (ar) kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas, šeimynos steigimo metu davę šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą rašytinį sutikimą tapti šeimynos dalyviu“, manytina, kad reikėtų vietoje žodžio „arba“ įrašyti žodžius „ir (ar)“. Analogiška pastaba taikytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalims. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29375 7.
siūloma nustatyti, kad šeimynos dalyviams garantuojamos Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio išlaikymo pajamos, neatsižvelgiant į šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų skaičių. Pastebėtina, kad pagal projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, šeimynos dalyviu gali būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis, bet ir kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas (vaikų skaičius nėra ribojamas), todėl svarstytina, ar nesant riboto šeimynos dalyvių skaičiaus, turėtų būti garantuojamos kiekvienam šeimynos dalyviui aukščiau nurodyto dydžio pajamos, juolab, kad jos bus skiriamos, neatsižvelgiant į globojamų
lėšos bus naudojamos racionaliai. Pritarti8
dalyse siūloma nustatyti, kad skyrus valstybės ir (ar) savivaldybės biudžeto lėšas šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, šeimyna privalo užtikrinti šeimynos veiklos tęstinumą ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu ji savo veiklą nutraukia anksčiau, skirtos lėšos turi būti grąžintos valstybei ar savivaldybei, išskyrus atvejus, kai šeimynos veikla nutrūksta dėl svarbių priežasčių. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, neaišku, kokia tvarka šeimynai būtų skiriamos valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos, kaip valstybės ar savivaldybės dotacija, susijusi su turto pagerinimu. Pastebėtina, kad valstybė ir savivaldybės lėšas nekilnojamojo turto pagerinimui pagal galiojančius įstatymus skiria pagal investicijų projektus.
Galiojantys įstatymai nenustato, kokia tvarka valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšos skiriamos privačių asmenų įsteigto viešojo juridinio asmens (šiuo atveju – šeimynos) ar šio juridinio asmens steigėjų juridinio asmens tikslams naudojamo nekilnojamojo turto pagerinimui kaip negrąžinamos valstybės ar savivaldybių dotacijos. Primename, kad pagal
disponavimo juo tvarką nustato įstatymas. Pritarti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-2937 Antra, pagal galiojančias 14 straipsnio nuostatas šeimynos gali naudoti panaudos pagrindais šeimynos dalyvių arba savivaldybės joms perduotą nekilnojamąjį turtą. Manytume, kad tuo atveju, kai šeimynai būtų skirtos savivaldybės lėšos savivaldybės jai skirto nekilnojamojo turto pagerinimui, tai būtų savivaldybės investicija į jos pačios turtą, todėl nutraukus šeimynos veiklą anksčiau įstatymo nustatyto termino neturėtų būti taikomos tos pačios teisinės pasekmės, kaip tuo atveju, kai savivaldybė skyrė dotaciją kitam šeimynos naudojamam turtui pagerinti (šeimynos dalyvio turtui). Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-2937 Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančio įstatymo 15 straipsnį, kuris nustato šeimynos finansavimo taisykles, nustatyta, kad finansuojama socialinė globa. Taigi, pritarus projektui, būtų neaiškus vertinamų normų santykis su galiojančio įstatymo 15 straipsnio nuostatomis. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr.
Ketvirta, galiojančio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad likviduojant šeimyną turi būti grąžintas valstybės ar savivaldybės perduotas turtas ir nepanaudotos valstybės ir savivaldybės biudžetų šeimynos veiklai skirtos lėšos į valstybės ar savivaldybės biudžetą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi pagal šį straipsnį šeimynos likvidavimo atveju valstybei ar savivaldybei neturėtų būti grąžintos lėšos, kurios likvidavimo metu jau būtų panaudotos šeimynos dalyvių turto, naudojamo šeimynos tikslams, pagerinimui. Projektas tobulintinas, pašalinant projektu teikiamų keičiamo įstatymo 14 straipsnio ir galiojančio įstatymo 19 straipsnio nuostatų prieštaravimą. Pritarti12
6 Penkta, kelia abejonių siūloma 14 straipsnio 6 dalies nuostata, kad šeimynos veiklai nutrūkus dėl šeimynos dalyvio mirties, ligos ar kitų svarbių priežasčių, grąžinamos tik nepanaudotos lėšos. Pagal vertinamas nuostatas bet kokia šeimynos dalyvio liga būtų pateisinama priežastis negrąžinti tikslinės valstybės ar savivaldybės dotacijos. Be to, neaišku, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis nustatant, ar šeimynos veikla nutraukta dėl svarbių priežasčių. Manytina, kad tokia teisės spraga galėtų sudaryti sąlygas subjektyviam šeimynos veiklos nutraukimo priežasčių vertinimui ir korupcijai. Pritarti13
7 Šešta, tobulintinos 14 straipsnio 7 dalies nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad šeimynai nutraukus veiklą ir ją likvidavus šeimynos turto nebeliks, todėl nebebus turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantys įstatymai nenustato, kad šeimynos dalyviai už šeimynos prievoles atsako savo turtu, t.y. šeimyna yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (galiojančio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 2.50 straipsnį, juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Tik tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pritarti
pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:.-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas ir į Žmogaus teisių komiteto siūlymą. 6.2 Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
23 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto XIIP-2931 3 straipsnio „Vaiko teisių įgyvendinimo principai“ 5 punkte nustatytas individualizavimo principas visiems vaikams, tai yra priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes; siūloma tokiu principu vadovautis ir užtikrinant pagalbą vaikui. Pasiūlymas: Šeimynų įstatymo pakeitimo projekto keičiamo 2 straipsnio straipsnį 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šeimynos paskirtis – teikti globojamiems (rūpinamiems) vaikams globą (rūpybą) pagal vaiko globą (rūpybą) reglamentuojančius teisės aktus, socialinę globą pagal socialinę globą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius, įskaitant specialiuosius neįgalių vaikų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų poreikius ir bei jų integraciją į visuomenę teisės aktų nustatyta tvarka.“
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė