Projekto Projekto lyginamasis variantas
3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262,
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3.48 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.48 straipsnis. Privalomas globos (rūpybos) institucijų dalyvavimas
Kai nagrinėjamos bylos dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, globos (rūpybos) institucijos arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu vienas ar abu sutuoktiniai yra nepilnamečiai arba teismo sprendimu pripažinti neveiksniais, privalo dalyvauti nagrinėjant tokias bylas ir pateikti išvadą, ar santuokos pripažinimas negaliojančia nepažeis šių asmenų ir jų vaikų teisių ir interesų. Išvada nėra privaloma, kai ieškinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pažeidus jos sudarymo sąlygas pareiškia pati globos (rūpybos) institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.“
Pakeisti
dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko
gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu ši institucija kartu reiškia ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo.“
Pakeisti 3.153 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.153 straipsnis.
Privalomas valstybinės vaiko teisių apsaugos tarnybos institucijos dalyvavimas Nagrinėjant ginčus dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, tėvystės (motinystės) nustatymo, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas.“
Pakeisti 3.172 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.172 straipsnis. Kitų giminaičių bendravimas su vaiku Tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais tiesiosios linijos vaiko giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, jeigu tai atitinka vaiko interesus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.176 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Ginčai dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais
linijos artimaisiais giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas artimiesiems tiesiosios linijos giminaičiams ir (ar) šoninės linijos giminaičiams iki šeštojo laipsnio bendrauti su vaikais. 2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija gali atsisakyti įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais tiesiosios linijos giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, jei toks bendravimas prieštarauja vaiko interesams. 3. Jei tėvai nevykdo valstybinės vaikų vaiko teisių apsaugos institucijos įpareigojimo ar artimieji tiesiosios linijos giminaičiai ir (ar) šoninės linijos giminaičiai iki šeštojo laipsnio nesutinka su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos sprendimu, kuriuo atsisakoma įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas bendrauti su jų vaiku, artimieji tiesiosios linijos giminaičiai ir (ar) šoninės linijos giminaičiai iki šeštojo laipsnio gali kreiptis į teismą. 4.
sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais tiesiosios linijos giminaičiais ir (ar) šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.182 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas. Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti:
1) tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas;
2) valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija tik esant tėvų (tėvo ar motinos) rašytiniam prašymui ar rašytinam sutikimui, jei tėvai (tėvas ar motina) patys nesikreipė į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, nors priežastys, dėl kurių jiems taikytas tėvų valdžios apribojimas, yra išnykusios.“
Pakeisti 3.183 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu
skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą, priteisia išlaikymą vaikui. Jeigu tuo pačiu sprendimu teismui nėra galimybių išspręsti vaiko išlaikymo klausimo, sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo priimamas vėliau.“
Pakeisti 3.184 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos gyvenimo sąlygas,
pateikia teismui išvadą dėl ginčo, išskyrus atvejus, kai ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo pareiškia pati valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Šią išvadą teismas vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.“
1Pakeisti 3.209 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų galimų įvaikinti vaikų apskaitą (sąrašą), išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas gyvena su vienu iš tėvų ir vaiką nori įvaikinti jo tėvo (motinos) sutuoktinis arba kai įvaikinimas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.“
2Pakeisti 3.209 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Įvaikintą Įvaikinti vaiką, gyvenantį su vienu iš tėvų (įtėvių),
leidžiama įvaikinti tik įtėvio (įmotės) vaiko tėvo (įtėvio) ar motinos (įmotės) sutuoktiniui.“
Pakeisti 3.210 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.210 straipsnis. Asmenys, turintys teisę įvaikinti
asmenys iki penkiasdešimt metų, tinkamai pasirengę įvaikinti. Išimtinais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims. 2. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtinais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. 3. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. 4. Įvaikintojai negali būti asmenys, teisti už tyčinius nusikaltimus, asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės kurių įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais. 5. Asmenys, norintys įsivaikinti įvaikinti vaiką (išskyrus vaiko motinos (tėvo) ar įmotės (įtėvio) sutuoktinį ir giminaičius), turi būti įtraukti į asmenų, norinčių įsivaikinti vaiką įvaikinti vaikus, apskaitą, kurią tvarko valstybinė įvaikinimo institucija. 6.
įvaikintojai, pirmenybė, atsižvelgiant į vaiko interesus, teikiama:
1) giminaičiams;
2) sutuoktiniams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) Lietuvos Respublikos piliečiams;
5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas, kurį norima įvaikinti.“
Pakeisti 3.212 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jei įvaikinamo vaiko tėvai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs, būtinas jų tėvų
arba globėjų (rūpintojų) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Jei įvaikinamas vaikas turi įstatymų nustatyta tvarka paskirtą globėją (rūpintoją) (išskyrus valstybinę globos instituciją), išskyrus vaikų globos institucijas, būtinas globėjo (rūpintojo) rašytinis sutikimas, patvirtintas teismo. Teismas turi teisę, atsižvelgdamas į vaiko interesus, priimti sprendimą įvaikinti be globėjo (rūpintojo) sutikimo.“
Pakeisti 3.217 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenų pasirengimo įvaikinti patikrinimą atlieka valstybinės įvaikinimo institucijos
atestuoti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoti socialiniai darbuotojai išsiaiškina, ar būsimiems įtėviams nėra šio kodekso trečiojoje knygoje numatytų kliūčių įvaikinti, ištiria jų gyvenimo sąlygas, būdą, surenka informaciją apie sveikatos būklę ir pateikia išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašą patvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
2Pakeisti 3.217 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Jei būsimieji įtėviai nesutinka su atestuoto socialinio darbuotojo atestuotų asmenų išvada dėl jų pasirengimo įvaikinti, jie gali šią išvadą apskųsti teismui.“
Pakeisti 3.218 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Duomenis apie galimus įvaikinti vaikus iki prašymo įvaikinti padavimo teismui valstybinė įvaikinimo institucija privalo pateikti visiems asmenims, įrašytiems į norinčių įvaikinti eilę teikia asmenims, įrašytiems į norinčiųjų įvaikinti eilę, Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 3.219 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir vaikų, galimų įvaikinti vaikų
apskaitą tvarko valstybinė įvaikinimo institucija, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė apskaita tvarkoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 3.219 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Teismas, priėmęs sprendimą neterminuotai apriboti tėvų valdžią ar nutartimi patvirtinęs tėvų rašytinį sutikimą įvaikinti tų tėvų vaiką, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį per tris darbo dienas išsiunčia valstybinei įvaikinimo institucijai, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
3Pripažinti 3.219 straipsnio 3 dalį netekusia galios. „3. Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios apribojimo,
valstybinė įvaikinimo institucija išsiaiškina, ar tėvams nepanaikintas tėvų valdžios apribojimas. Jei tėvų valdžios apribojimas nepanaikintas, jų vaikas įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų apskaitą.“
Pakeisti 3.220 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.220 straipsnis. Prašymų įvaikinti nagrinėjimas
Respublikoje, prašymus įvaikinti nagrinėja apylinkės teismai pagal pareiškėjo arba įvaikinamo vaiko gyvenamąją vietą, dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui ir valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui. 2.
valstybėje, užsienio valstybių piliečių, asmenų, turinčių ir Lietuvos Respublikos, ir užsienio valstybės pilietybę, asmenų be pilietybės prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. 3. Prašymas įvaikinti nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka. Įsiteisėjusį teismo sprendimą teismas per tris darbo dienas išsiunčia civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą.“
Pakeisti 3.223 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli asmenys, pirmenybė suteikiama tokia eile:
1) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;
2) giminaičiams;
3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;
4) sutuoktiniams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;
5) asmenims, kurių šeimoje gyvena vaikas, kurį norima įvaikinti;
6) sutuoktiniams.“
Pakeisti 3.224 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.224 straipsnis. Įvaikinimas užsienio valstybės piliečiui asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje
vieta yra užsienio valstybėje, įvaikinančiam vaiką, taikomos šio kodekso 3.209–3.221 straipsniuose nustatytos taisyklės. 2.
užsienio valstybės piliečiams asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, galimas, jeigu:
Respublikos piliečių asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką;
2) vaiko, auklėjamo ir išlaikomo šeimoje ar šeimynoje, šeimos ar šeimynos tėvai duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti;
3) 2) vaiko globėjas (rūpintojas) duoda teismui rašytinį sutikimą įvaikinti. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, turi teisę priimti sprendimą įvaikinti be vaiko globėjo (rūpintojo) sutikimo. 3. Teismas turi teisę vaiko interesais priimti sprendimą įvaikinti be šeimos, šeimynos tėvų, globėjo (rūpintojo) sutikimo. 4. 3. Kai vaikas įvaikinamas kitoje valstybėje, turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, kad vaiko įkurdinimas kitoje valstybėje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamos materialinės naudos. 5. 4. Sprendžiant klausimą dėl vaiko įvaikinimo asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiui, privalo būti atsižvelgta į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, taip pat ar valstybės, į kurią vaikas įvaikinamas, teisė atitinka 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus.“
Pripažinti 3.226 straipsnio 2 dalį netekusia galios. „2. Užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti vaikus nagrinėja Vilniaus apygardos teismas.“
1.
Pakeisti 3.254 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą prieš vaiką, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui (kol teismo tvarka vaikas bus atskirtas nuo tėvų).“
2Papildyti 3.254 straipsnį 4 punktu:
„4) tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra laikinai apribota tėvų valdžia.“
1Pakeisti 3.257 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) vaikas įstatymų nustatyta tvarka atskirtas nuo tėvų ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti;“. 2. Papildyti 3.257 straipsnį 6 punktu: „6) tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra neterminuotai apribota tėvų valdžia.“
taip: „3.259 straipsnis. Vaiko globa (rūpyba) šeimoje
globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais – ne daugiau kaip penki šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. 2. Bendras vaikų skaičius gali būti didesnis, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, kai neišskiriami broliai ir seserys. 3. Skiriant vaiko globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams ar kitiems giminaičiams, jeigu šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys ar asmenų grupė, išvardyti šio kodekso 3.269 straipsnyje. 4. Nustatant vaiko globą (rūpybą) šeimoje globėju (rūpintoju) gali būti skiriamas vienas asmuo arba sutuoktiniai. 5. Kai vaiko globėjais (rūpintojais) paskiriami sutuoktiniai, visus klausimus dėl globojamo (rūpinamo) vaiko jie turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 3.260 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaiko globa
(rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šešis keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip dvylika vaikų aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti
taip: „3.262 straipsnis. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymas
1Tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nežinomi (rastas vaikas),
vaiko atstovai pagal įstatymą yra dingę ir paskelbta jų paieška, vaiko atstovai pagal įstatymą laikinai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma nuo prašymo įregistravimo dienos rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) administracijos direktoriaus įsakymu pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. 2. Vaikų laikinoji globa (rūpyba) organizuojama pagal vaikų laikinosios globos (rūpybos) nuostatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija. 2. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma rajono
(miesto) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. 3.
atvejais, jei laikinoji globa (rūpyba) nėra nustatyta, vaiko laikinoji globa
(rūpyba) nustatoma nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą.“
Pakeisti 3.264 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. Vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimas
globėjas (rūpintojas) skiriamas rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) administracijos direktoriaus sprendimu (potvarkiu) įsakymu pagal to rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Rekomendacijas dėl globėjo (rūpintojo) skyrimo valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai gali pateikti valstybinės ir nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga. 2. Rajono (miesto) savivaldybės valdybos (mero) sprendime (potvarkyje) administracijos direktoriaus įsakyme dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo nurodoma: institucijos, priėmusios sprendimą, pavadinimas, sprendimo priėmimo data, vaiko globos (rūpybos) rūšis, vaiko globėjas (rūpintojas), globojamas (rūpinamas) vaikas, vaiko globos (rūpybos) vieta, institucija, atsakinga už globojamam (rūpinamam) vaikui nuosavybės teise priklausančio turto apsaugą, kitos svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės vaiko globai (rūpybai) ir jos nustatymui. 3. Jeigu nustatoma vaiko nuolatinė globa (rūpyba), vaiko globėjas (rūpintojas) skiriamas teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą. 4. Kai steigiama vaiko globa (rūpyba), atsižvelgiama į mirusių vaiko tėvų (įtėvių) testamente pareikštą valią dėl vaiko globėjo (rūpintojo) skyrimo, jei tai neprieštarauja šio kodekso 3.269 straipsniui.“
Pakeisti 3.266 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vaiko laikinosios ir nuolatinės globos (rūpybos) organizavimo tvarką šios knygos pagrindu nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtinti Vaiko globos organizavimo nuostatai.“
Pakeisti 3.269 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) jeigu anksčiau jo, kaip vaiko globėjo (rūpintojo), įgaliojimai buvo nutraukti šio kodekso 3.246 straipsnyje straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais;“. 27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Įvaikinimo
procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. 3. Šio įstatymo 21 ir 22 straipsnių nuostatos dėl maksimalaus vaikų skaičiaus netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtoms šeimynoms ir šeimoms, kuriose globojami (rūpinami) vaikai, kol globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius dėl jų pilnametystės, grąžinimo tėvams, emancipacijos, įvaikinimo ar mirties sumažės iki šiuo įstatymu nustatytos ribos. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki
aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Vilnius
DĖL
3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 IR
2015-04-22 Nr. XIIP-2933 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomoje Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystė) nuginčijimo gali ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu ši institucija kartu reiškia ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Siūloma nuostata diskutuotina. Svarstytina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos privatų gyvenimą, kai tėvystė (motinystė) yra nustatyta (vaikas gimė susituokusiems tėvams, tėvystė (motinystė) pripažinta pareiškimu) ir nei motina, nei tėvas neginčija tėvystės, nepažeistų vaiko teisių, ypač teisės į šeimos stabilumą. Projekte nenurodyti pagrindai, kokiais atvejais valstybės institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ši teisė jai turėtų būti suteikta, nes „valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.“ Pastebėtina, kad vaiko teisės žinoti savo tėvus, kurią anot projekto aiškinamojo rašto siekiama ginti vertinamomis projekto nuostatomis, turinys nėra atskleidžiamas. Jeigu ši teisė suvokiama kaip absoliuti vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, tai būtina pažymėti, kad šeimos teisės ekspertų nuomone vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo visuotinai pripažinto geriausių vaiko interesų principo, kuriam ir turi būti teikiama viršenybė. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių šeimos ekspertų nuomone, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti išlaikyta dviejų vertybių pusiausvyra: tėvystės (motinystės) nustatymo iškart po vaiko gimimo ir nustatytosios tėvystės (motinystės) stabilumo.
Tokios pozicijos laikosi ir kitų valstybių teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., sprendimas byloje Nr.27110/95 Nylynd prieš Suomiją).[1] Pažymėtina, kad jau pats ieškinio pareiškimo faktas gali traumuoti vaiką (tokiose bylose vaikas yra vienas iš atsakovų), o nuginčijus nustatytą tėvystę ir nustačius vaiko biologinį tėvą, kuris nenori pripažinti savo vaiko, vaikas gali likti be jokio tėvo (nebus jo emocinio ryšio nė su vienu iš tėvų). Šiame kontekste pastebėtina, kad nors tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio pareiškimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK
kreipiasi į teismą (šiuo atveju - vaiko teisių apsaugos tarnyba), sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Todėl gali būti, kad toks ieškinys bus pareikštas ir praėjus keletui ar net dešimčiai metų nuo vaiko gimimo. Taigi abejotina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos gyvenimą, pareiškiant ieškinį teisme dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, tikrai atitiks geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu teikiamos nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos teisės pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, nesant pakankamo pagrindimo, kad tokios teisės suteikimas valstybės institucijai atitinka geriausių vaiko interesų principą.
Jeigu nebūtų pritarta šiam siūlymui, manytume, kad aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai valstybinei vaiko teisių institucijai pareikšti ieškinį turi būti įtvirtinti įstatyme, siekiant išvengti nepagrįstų kreipimųsi ir vaikų, o taip pat ir jų tėvų, teisėtų interesų pažeidimo. 2. Projekto 5 straipsnyje dėstomame CK 3.176 straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio. Tokia projekto nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia nustatyti, kad „vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime.“ Pastebėtina, kad tetos ir dėdės yra trečiojo laipsnio, o pusbroliai ir pusseserės – ketvirtojo laipsnio šoninės linijos giminaičiai. Tuo tarpu penktojo ir šeštojo laipsnių šoninės linijos giminaičiai – pusbrolių ir pusseserių vaikai ir anūkai, antros eilės tetos ir dėdės (senolio ar senolės brolio ar sesers vaikai) ir jų vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitus civilinės teisės institutus. Pavyzdžiui, paveldėjimo teisėje pagal įstatymą paveldi įpėdiniai – kraujo giminaičiai iki ketvirtosios šoninės linijos; nustatant įpėdinių pagal įstatymą eilę, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniais yra trečiosios ir ketvirtosios šoninės linijos giminaičiai (palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės). 3.
teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo CK 3.183 straipsnį, nes pagal teikiamą projektą nėra aišku, kokia tvarka teismas sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo priima vėliau (turi būti pareikštas ieškinys, kaip nustatyta CK 3.194 straipsnyje, priimamas papildomas sprendimas, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 277 straipsnyje ar kita tvarka). 4. Projekto 14 straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaita tvarkoma ne Vyriausybės, bet Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422 „Dėl Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše yra reglamentuojami ne tik techniniai apskaitos tvarkymo klausimai, bet ir kai kurios įvaikinimo tvarkos taisyklės, pavyzdžiui, pasiūlymų įvaikinti vaiką pateikimas, sprendimo siūlyti ar nesiūlyti vaiką tarptautiniam įvaikinimui priėmimo tvarka ir pan. Atsižvelgiant į tokio dokumento svarbą, svarstytina galimybė nekeisti galiojančios CK nuostatos. 5. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijų nuostatų tvirtinimo tvarka yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir įvertinę tai, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2931 (toliau – įstatymo projektas XIIP-2931), kuriame įvardijamos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos ir nurodomos jų funkcijos, siūlytina įstatymo projekto
,,kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto XIIP-2931 nuostatas. 6.
6Projekto 15,
16, 17 straipsniuose keičiant CK 3.220, 3.223 ir 3.224 straipsnius vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Pastebėtina, kad ši sąvoka nėra savaime aiški, ji perkeliama į nacionalinę teisę iš 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – 1993 m. Hagos konvencija), kurios lietuviškame vertime vartojama sąvoka „nuolat gyventi“, o angliškame šio dokumento tekste - sąvoka „habitual residence“, kuri labiau suprantama, kaip pagrindinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų įstatyme paaiškinti, kada norintis vaiką įsivaikinti asmuo yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvoje: ar asmuo turi būti įkūręs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kaip nurodyta CK 2.12 straipsnyje, ar užsieniečiui pakanka turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar jis turi įrodyti, kad jis faktiškai daugiausia gyvena Lietuvoje. Pastebėtina, kad šiuo atveju nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje samprata labai svarbi, nes ji turi lemiamą reikšmę nusprendžiant, ar tai yra nacionalinis, ar tarptautinis įvaikinimas. 7. Projekto 16 ir 17 straipsniuose dėstomuose CK 3.223 ir 3.224 straipsnių pakeitimuose įvaikinimo taisyklės siejamos tik su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje, visai atsisakant Lietuvos pilietybės kriterijaus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas dėl valstybės pareigos gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, nereikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams paprastai teikiamas pirmumas įvaikinant, jeigu konkrečiu atveju nustatyta, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek užsieniečių šeimose vaikui gali būti sudaromos analogiškos sąlygos augti šeimoje. 8.
straipsnyje dėstomo CK 3.224 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tarptautinis įvaikinimas galimas, jeigu per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką. Tokiu būdu įstatyme nustatoma formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga – prašymų įvaikinti ar globoti vaiką nebuvimas. Atsižvelgdami į ankstesniame šios Išvados punkte nurodytą Jungtinių tautų konvencijos nuostatą bei į 1993 m. Hagos konvencijos preambulę, kurioje primenama, kad
„kiekvienos valstybės pareiga yra pirmiausia užtikrinti vaikui tos šalies globą
šeimoje, iš kurios vaikas kilęs“, „kad tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs <...>“, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta ne formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga, bet valstybės institucijų pareiga imtis visų būtinų aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų įvaikintas Lietuvoje. Tokia įstatymo nuostata įpareigotų ne tik vaiko teisių institucijas imtis aktyvių veiksmų ieškant norinčių įvaikinti vaiką asmenų Lietuvoje, bet ir teismą, kuris, spręsdamas įvaikinimo klausimą, turėtų įsitikinti, kad valstybės institucijos šią pareigą tinkamai įvykdė. 9. Neaišku, kodėl projekto
1993 m. Hagos konvencijos reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama. Svarstytina galimybė dėstant straipsnį nauja redakcija nurodytą straipsnio dalį patikslinti, nes Lietuva yra įsipareigojusi laikytis visų nurodytoje konvencijoje nustatytų tarptautinio įvaikinimo taisyklių. 10.
keisti įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 3.264 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga“ į sąvoką ,,nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“, kadangi būtent tokia vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija yra nurodyta įstatymo projekto XIIP-2931 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte. 11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
projekto pavadinime žodis ,,įstatymas“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre;
projekto 14 straipsnio 3 dalyje bei 18 straipsnyje žodžiai ,,netekusia galios“ rašytini po žodžio ,,Pripažinti“;
projekto 14 straipsniu keičiamas CK 3.219 straipsnis dėstytinas nauja redakcija;
projekto 16 straipsnio pavadinime nenurodytina keičiamo straipsnio dalis. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigalios LR Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566, keičiantis CK 3.48, 3.210 ir 3.212 straipsnius, todėl turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo projektas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] [1] Council of Europe, Committee of Experts on Family Law (CJ-FA), Report on Principles Concerning the Establishment and Legal Consequnces of Parentage – „The White Paper“, as adopted by the CDJC at its 79th plenary meeting on 11-14 May 2004; par. 9- 11.
SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO komitetas
3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262,
2016-12-14 Nr. 103-P-65(8)
dalyvavo: Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja – R. Liekienė. R. Guobaitė – Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Neciunskienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomoje Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystė) nuginčijimo gali ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu ši institucija kartu reiškia ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Siūloma nuostata diskutuotina.
Svarstytina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos privatų gyvenimą, kai tėvystė (motinystė) yra nustatyta (vaikas gimė susituokusiems tėvams, tėvystė (motinystė) pripažinta pareiškimu) ir nei motina, nei tėvas neginčija tėvystės, nepažeistų vaiko teisių, ypač teisės į šeimos stabilumą. Projekte nenurodyti pagrindai, kokiais atvejais valstybės institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ši teisė jai turėtų būti suteikta, nes „valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.“ Pastebėtina, kad vaiko teisės žinoti savo tėvus, kurią anot projekto aiškinamojo rašto siekiama ginti vertinamomis projekto nuostatomis, turinys nėra atskleidžiamas. Jeigu ši teisė suvokiama kaip absoliuti vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, tai būtina pažymėti, kad šeimos teisės ekspertų nuomone vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo visuotinai pripažinto geriausių vaiko interesų principo, kuriam ir turi būti teikiama viršenybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių šeimos ekspertų nuomone, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti išlaikyta dviejų vertybių pusiausvyra: tėvystės (motinystės) nustatymo iškart po vaiko gimimo ir nustatytosios tėvystės (motinystės) stabilumo. Tokios pozicijos laikosi ir kitų valstybių teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., sprendimas byloje Nr.27110/95 Nylynd prieš Suomiją).[¹] Pažymėtina, kad jau pats ieškinio pareiškimo faktas gali traumuoti vaiką (tokiose bylose vaikas yra vienas iš atsakovų), o nuginčijus nustatytą tėvystę ir nustačius vaiko biologinį tėvą, kuris nenori pripažinti savo vaiko, vaikas gali likti be jokio tėvo (nebus jo emocinio ryšio nė su vienu iš tėvų). Šiame kontekste pastebėtina, kad nors tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio pareiškimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnis), tačiau jis skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą (šiuo atveju - vaiko teisių apsaugos tarnyba), sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Todėl gali būti, kad toks ieškinys bus pareikštas ir praėjus keletui ar net dešimčiai metų nuo vaiko gimimo. Taigi abejotina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos gyvenimą, pareiškiant ieškinį teisme dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, tikrai atitiks geriausius vaiko interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu teikiamos nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos teisės pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, nesant pakankamo pagrindimo, kad tokios teisės suteikimas valstybės institucijai atitinka geriausių vaiko interesų principą. Jeigu nebūtų pritarta šiam siūlymui, manytume, kad aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai valstybinei vaiko teisių institucijai pareikšti ieškinį turi būti įtvirtinti įstatyme, siekiant išvengti nepagrįstų kreipimųsi ir vaikų, o taip pat ir jų tėvų, teisėtų interesų pažeidimo. Pritarti. 1.2
5
bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio. Tokia projekto nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia nustatyti, kad „vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime.“ Pastebėtina, kad tetos ir dėdės yra trečiojo laipsnio, o pusbroliai ir pusseserės – ketvirtojo laipsnio šoninės linijos giminaičiai. Tuo tarpu penktojo ir šeštojo laipsnių šoninės linijos giminaičiai – pusbrolių ir pusseserių vaikai ir anūkai, antros eilės tetos ir dėdės (senolio ar senolės brolio ar sesers vaikai) ir jų vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitus civilinės teisės institutus.
Pavyzdžiui, paveldėjimo teisėje pagal įstatymą paveldi įpėdiniai – kraujo giminaičiai iki ketvirtosios šoninės linijos; nustatant įpėdinių pagal įstatymą eilę, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniais yra trečiosios ir ketvirtosios šoninės linijos giminaičiai
7
apibrėžtumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo CK
sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo priima vėliau (turi būti pareikštas ieškinys, kaip nustatyta CK 3.194 straipsnyje, priimamas papildomas sprendimas, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 277 straipsnyje ar kita tvarka). Pritarti. 1.4
14
straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaita tvarkoma ne Vyriausybės, bet Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422 „Dėl Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše yra reglamentuojami ne tik techniniai apskaitos tvarkymo klausimai, bet ir kai kurios įvaikinimo tvarkos taisyklės, pavyzdžiui, pasiūlymų įvaikinti vaiką pateikimas, sprendimo siūlyti ar nesiūlyti vaiką tarptautiniam įvaikinimui priėmimo tvarka ir pan. Atsižvelgiant į tokio dokumento svarbą, svarstytina galimybė nekeisti galiojančios CK nuostatos. Pritarti. 1.5
tai, kad valstybės institucijų nuostatų tvirtinimo tvarka yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir įvertinę tai, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP-2931 (toliau – įstatymo projektas XIIP-2931), kuriame įvardijamos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos ir nurodomos jų funkcijos, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto XIIP-2931 nuostatas. Pritarti. 1.6
151617
CK 3.220, 3.223 ir 3.224 straipsnius vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Pastebėtina, kad ši sąvoka nėra savaime aiški, ji perkeliama į nacionalinę teisę iš 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – 1993 m. Hagos konvencija), kurios lietuviškame vertime vartojama sąvoka „nuolat gyventi“, o angliškame šio dokumento tekste - sąvoka „habitual residence“, kuri labiau suprantama, kaip pagrindinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų įstatyme paaiškinti, kada norintis vaiką įsivaikinti asmuo yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvoje: ar asmuo turi būti įkūręs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kaip nurodyta CK 2.12 straipsnyje, ar užsieniečiui pakanka turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar jis turi įrodyti, kad jis faktiškai daugiausia gyvena Lietuvoje. Pastebėtina, kad šiuo atveju nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje samprata labai svarbi, nes ji turi lemiamą reikšmę nusprendžiant, ar tai yra nacionalinis, ar tarptautinis įvaikinimas. Pritarti. 1.7
1617
dėstomuose CK 3.223 ir 3.224 straipsnių pakeitimuose įvaikinimo taisyklės siejamos tik su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje, visai atsisakant Lietuvos pilietybės kriterijaus.
Svarstytina, ar atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas dėl valstybės pareigos gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, nereikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams paprastai teikiamas pirmumas įvaikinant, jeigu konkrečiu atveju nustatyta, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek užsieniečių šeimose vaikui gali būti sudaromos analogiškos sąlygos augti šeimoje. Pritarti. 1.8
17
įvaikinimas galimas, jeigu per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką. Tokiu būdu įstatyme nustatoma formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga – prašymų įvaikinti ar globoti vaiką nebuvimas. Atsižvelgdami į ankstesniame šios Išvados punkte nurodytą Jungtinių tautų konvencijos nuostatą bei į 1993 m. Hagos konvencijos preambulę, kurioje primenama, kad „kiekvienos valstybės pareiga yra pirmiausia užtikrinti vaikui tos šalies globą šeimoje, iš kurios vaikas kilęs“, „kad tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs <...>“, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta ne formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga, bet valstybės institucijų pareiga imtis visų būtinų aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų įvaikintas Lietuvoje.
Tokia įstatymo nuostata įpareigotų ne tik vaiko teisių institucijas imtis aktyvių veiksmų ieškant norinčių įvaikinti vaiką asmenų Lietuvoje, bet ir teismą, kuris, spręsdamas įvaikinimo klausimą, turėtų įsitikinti, kad valstybės institucijos šią pareigą tinkamai įvykdė. Pritarti. 1.9
17
1993 m. Hagos konvencijos reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama. Svarstytina galimybė dėstant straipsnį nauja redakcija nurodytą straipsnio dalį patikslinti, nes Lietuva yra įsipareigojusi laikytis visų nurodytoje konvencijoje nustatytų tarptautinio įvaikinimo taisyklių. Pritarti. 1.10
24
straipsniu keičiamo įstatymo 3.264 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga“ į sąvoką ,,nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“, kadangi būtent tokia vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija yra nurodyta įstatymo projekto XIIP-2931 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Pritarti. 1.11
1416183
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime žodis ,,įstatymas“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre;
,,Pripažinti“;
straipsniu keičiamas CK 3.219 straipsnis dėstytinas nauja redakcija;
straipsnio pavadinime nenurodytina keičiamo straipsnio dalis. Pritarti. 1.12
12Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m.
sausio 1 d. įsigalios LR Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566, keičiantis CK 3.48, 3.210 ir 3.212 straipsnius, todėl turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Regina Klevinskienė (toliau – R.Klevinskienė),
g-2015-37902
12 str. 3.151. str.
pakeitimas: Kokiais atvejais VTAS galėtų teikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo? Kaip žinia, pagrindas tėvystės nustatyti/nuginčyti yra moksliniai įrodymai, kitos CPK numatytos įrodymų priemonės: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaikų auklėjimas, išlaikymas, kiti įrodymai. Ši paslauga (DNR) yra apmokama. Iš kokių lėšų VTAS tą paslaugą apmokėtų? Tais atvejais, kai, tėvas yra nustatytas, vaikas jį laiko savo tėvu, kito nepažįsta, susiformavusi socialinė tėvystė, ar VTAS veiksmai nepažeistų vaiko interesų? Atsižvelgti. 1.2. R. Klevinskienė6
26 str. 3.182 str.
pakeitimas: ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo gali teikti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija tik gavusi tėvų (t./m) rašytinį prašymą ar rašytinį sutikimą.
Kokiais atvejais ir kokiu pagrindu (pvz: neturi lėšų advokato paslaugom, bet yra galimybė gauti nemokamą teisinę pagalbą, tik kaip tuomet jie išlaikytų savo vaiką?) tėvai tokį prašymą galėtų teikti. Atsižvelgti. 1.3. R. Klevinskienė11
311 str. 3.212 str.
pakeitimas Dėl globėjo sutikimo įvaikinti. Negavus šio sutikimo teismas turi teisę įvaikinti be globėjo sutikimo atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Siūlau atsisakyti globėjo sutikimo, nes teismas visuomet turi vadovautis geriausiais vaiko interesais. Be to, taip dar labiau užvilkinamas įvaikinimas. Atsižvelgti. 1.4. R. Klevinskienė212
421 str. 3.259 str.
pakeitimas (2p) bendras vaikų skaičius globėjų šeimoje gali būti didesnis nei nurodyta 1 p., kai neišskiriami broliai/seserys papildyti: ir yra sąlygos įkursinti daugiau vaikų;
213
vaiko globėją (r) pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems... papildyti ir jie tinkamai išaugino savo vaikus;
23
623 str. 3.262 str. pakeitimas:
kai teismas priima sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko laikinoji globa, įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, VTAS teikimu. S i ū l o m e teismui priėmus sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tuo pačiu išspręsti ir vaiko globos ,jo globėjo, gyv. vietos, išlaikymo ir kitus su tuo susijusius klausimus;
21
Janina Dabašinskienė (toliau – J.Dabašinskienė),
2
1. 2 str.
2 str. 3,151 str. pakeitimas: Pagrindas tėvystei nustatyti/nuginčyti yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas. Ar VTAS, turėdamas žinių, kas yra tikrasis vaiko tėvas nepažeis vaiko interesų imdamasis iniciatyvos kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo/nuginčijimo. Ypač tais atvejai, kais socialinė tėvystė susiformavusi, vaikas būtent tą asmenį laiko savo tėvu. Kita vertus, iš kokių lėšų VTAS apmokėtų DNR nes CK įpareigoja susimokėti išlaidas? Atsižvelgti. 2.2
6
Ieškinį dėl t. valdžios apribojimo panaikinimo, gavus tėvų rašytinį prašymą ir rašytinį sutikimą. Kokiais atvejais (pagrindais) tėvai galėtų rašyti prašymą ir sutikimą? Atsižvelgti. 2.3
11
311 str. 3.212 str.
pakeitimas dėl globėjo sutikimo įvaikinti. Teismas gali priimti sprendimą įvaikinti ir be globėjo sutikimo, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Pirma, teismas visuomet turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, antra, paliekant globėjui teisę nesutikti, įvaikinimo procesas ir taip jau ilgas tik dar labiau pailgėja., todėl manytume, kad atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, o įvaikinimas yra geriau nei globa manytume, kad įvaikinimui neturėtų būti reikalingas globėjo sutikimas jo kodekse iš viso neturėtų likti. Atsižvelgti. 2.4
212
421 str. 3.259 str.
pakeitimas: 2p. bendras vaikų sk. globėjo šeimoje gali būti didesnis, nei nurodyta 1 d., kai neišskiriami b/s ir yra sąlygos įkurdinti daugiau vaikų;
213
globėją, pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems giminaičiams... jei šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys, išvardinti 3.269 str. jei jie tinkamai išaugino savo vaikus
215 6. 5p.
5p. „ ....... įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (meditacijos) paslaugomis.... (kas Lietuvoje teiks tokias paslaugas rajonuose )??? Atsižvelgti. 2.7
233
723 str. 3.262 str. 3p. Jei teismas priima sprendimą laikinai apriboti tėvų valdžią, vaiko laikinoji
globa VTAS teikimu nustatoma savivaldybės adm. Direktoriaus įsakymu. Siūlome išsprendus tėvų valdžios laikino apribojimo teisme klausimą tuo pačiu teismo sprendimu išspręsti ir vaiko laikinosios globos, globėjo paskyrimo, gyv. vietos, išlaikymo ir kt klausimus, susijusius su vaiku. (taip, kaip yra numatyta 3.264 straipsnio 2 punkte). Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – VTAKĮ), 2015-05-19 G-2015-44551 III. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259,
įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) projekto Nr. XIIP-2933
valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir globos (rūpybos) institucija neteikia teismui išvados dėl ginčo tais atvejais, kai pati inicijuoja atitinkamą procesą, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje (CK 3.48 straipsnyje) vietoj žodžių „nėra privaloma“ įrašyti „neteikiama“. Atsižvelgti. 1.2
45
straipsniuose (CK 3. 172, 3.176 straipsniai) įtvirtintą tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, apsiribojant šoninės giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio.
Taip pat svarstytina, ar vaiko teisę ir tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais sieti ne su giminystės laipsniu, o su vaiką ir giminaičius siejančiais emociniais ryšiais. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime registruotas ir komitetuose pradėtas svarstyti Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas NR. XIIP-322, kuriuo taip pat keičiamas šių santykių teisinis reguliavimas. Atsižvelgti. 1.3
1026
(CK 3.210 straipsnio 4 dalis), įvertinant tai, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu ir dėl baudžiamojo nusižengimo. Į šią pastabą atsižvelgtina ir atitinkamai papildytinas Įstatymo projekto 26 straipsnis, pakeičiant Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 6 punktą. Atsižvelgti. 1.4
1425
teisinių santykių, kurių reguliavimas Civilinio kodekso 3.219 straipsnyje (Įstatymo projekto 14 straipsnis), 3.266 straipsnio 3 dalyje (Įstatymo projekto 25 straipsnis) turinį ir svarbą, siūlytina nekeisti subjekto, tvirtinančio galimų įvaikinti vaikų apskaitos tvarką. Atsižvelgti. 1.5
26
nuostatas:
1) Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 3 punkte po žodžio „nuo“ įrašant žodžius „kurio yra ar“;
2) pakeičiant Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstant taip: „kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia“. Atsižvelgti. 2.
2Nacionalinė teismų administracija,
2015-05-29 G-2015-48347 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnio pakeitimų Vertinamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai teismui nėra galimybių priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią kartu išspręsti vaiko išlaikymo klausimą, sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo priimamas vėliau. Administracijos nuomone, šios nuostatos kelia daug neaiškumų: kokia tvarka teismas turėtų išspręsti šį klausimą, ar šio klausimo išsprendimas vėliau nesąlygos tokio sprendimo priėmimo atidėjimą neribotam laikui, kas turi inicijuoti šio klausimo sprendimą. Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos derinimo pažymos dėl Administracijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 4R-2157-(6.6) pateiktų pastabų matyti, jog šio projekto iniciatoriai mano, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu galės ne tik nustatyti vaikui globą (rūpybą), jo gyvenamąją vietą, bet ir priimti dalinį sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso 261 straipsnį dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tačiau pastebėtina, jog aiškiai neįtvirtinus šios nuostatos, atsiranda galimybė CK 3.183 straipsnio 4 dalį interpretuoti skirtingai, tuo galimai sukeliant neigiamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projektus, aiškiai nurodant, kokiu būdu teismas vėliau gali priimti sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsižvelgti. 3.1 Lietuvos teisės institutas (toliau – Teisės institutas), 2015-05-29 G-2015-48514 Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekte:
straipsnio pakeitimo). Manytume, kad įstatyme derėtų tikslinti formuluotę ginčuose, kylančiuose dėl vaiko bendravimo su giminaičiais.
Siekinys užtikrinti vaiko tapatybę šeimos kilmės atžvilgiu yra neabejotina vertybė, tačiau neturėtų būti absoliutinamas, o derinamas konkrečioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus visumoje, todėl siūlome tikslinti straipsnio formuluotę: „1...........,valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsižvelgdama į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas....“. Atsižvelgti. 3.2
9
straipsnio). Derinant vaiko interesus ir jo tapatybės (šeimos kilmės ir giminystės) interesus, manytume, kad gali kilti pažeidimų siūlomoje pataisoje. Sprendžiant vaiko įvaikinimo klausimą, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris turi jau kitą sutuoktinį, norintį įsivaikinti sutuoktinio vaiką (tapti įmote ar įtėviu), gali būti pažeidžiamos tiek biologinio tėvo ar motinos teisės, tiek vaiko teisės į kilmės šeimą, todėl siūlome straipsnį papildyti nauju punktu: „Kilus ginčams dėl įvaikinimo, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų (įtėvių) ir vaiką ketina įvaikinti įtėvis ar įmotė, juos sprendžia teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus ir tapatybę (kilmės šeimą).“ To paties straipsnio paskutinis penktasis punktas turėtų būti patikslintas. Numatyta, kad asmenys, norintys įsivaikinti vaiką turėtų būti įtraukti į vaikus norinčių įsivaikinti apskaitą. Išimtis daroma tik motinos, tėvo, įmotės, įtėvio sutuoktiniui. Manytume, kad atsižvelgiant į vaiko tapatybės teises, interesus, ši išimtis turėtų būti taikoma ir giminaičiams, ketinantiems įsivaikinti vaiką, tačiau įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti iki kokio laipsnio giminystės būtų taikoma tokia išimtis. Siūlomi įstatymų projektų pataisymai garantuotų JTO Vaiko teisių konvencijos užtikrinimą Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje, akcentuojant vaiko interesų ir jo tapatybės principų derinimą. Atsižvelgti.
Atsižvelgti. 4.1 Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau
G-2015-48943 Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2933 (toliau – CK projektas)
departamento pastabai dėl CK projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiama CK 3.151 straipsnio 1 dalis, kad būtina nustatyti pagrindus, kokiais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, nes tai susiję su visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą suvaržymu, kuris turėtų būti atliekamas išskirtiniais, įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais (šeimos ir privataus gyvenimo kontekste pirmiausia egzistuoja valstybės negatyviųjų – nesikišimo pareigų prezumpcija). Atsižvelgti. 4.2
7
Teisės departamento išvadoje dėl CK projekto 7 straipsnio dėl CK 3.183 straipsnio 4 dalies pakeitimo, būtina detalizuoti, kokia tvarka vėliau teismas priima sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (gali būti priimamas dalinis sprendimas ar pan.). Ši pastaba aktuali taip pat ir CPK 407 straipsnio pakeitimams. Atsižvelgti. 4.3
10
naujausius CK 3.210 straipsnio 4 dalies pakeitimus, susijusius su psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsauga (įstatymo Nr. XII-1566), pagal kuriuos įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės (tas pats aktualu ir globėjo (rūpintojo) skyrimo atveju). Geriausių vaiko interesų apsaugos prioriteto aspektu svarstytina, ar nereikėtų papildomai reglamentuoti, kad asmenys, pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais kitose srityse, galėtų būti įvaikintojais, tik jeigu tai nepažeistų vaiko interesų. Atsižvelgti. 4.4
11 4.
11
straipsnio 2 dalies pakeitimų kontekste taip pat atsižvelgtina į pirmiau nurodytus naujausius CK pakeitimus, skirtus psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugai užtikrinti. Be to, neveiksnių asmenų teisių apsaugos įvaikinimo srityje akcentuotina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau
priėmimo procesą „pakankamu lygiu, suteikiančiu būtiną jų interesų apsaugą“. Siekiant įgyvendinti EŽTT suformuluotą taisyklę, svarstytina dėl teismo pareigos išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, jei neveiksnus asmuo tam tikra apimtimi gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą bei tikslus, nustatymo. Šis reikalavimas galėtų būti įtvirtintas ir CPK. Atsižvelgti. 4.5
23 5.
23
iš esmės keičiamas CK 3.262 straipsnis, bei atitinkamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 40 ir 41 straipsnių nuostatas tampa visiškai neaiški vaiko laikinosios globos nustatymo sistema, pagrindai ir nustatymo momentas, taip pat neaiškus teismo leidimo paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą santykis su tėvų valdžios apribojimo institutu (CK 3.179 str.), juo labiau, kad vaiko paėmimo iš atstovų institutas CK daugiau niekur nėra minimas, neaiškios šio juridinio fakto teisinės pasekmės; toliau lieka neaišku kokia yra paskirto vaiko globėjo (rūpintojo) ir tėvų, kurių tėvų valdžia neapribota, teisių vaiko atžvilgiu apimtis (pvz., ar tėvai išlaiko tik teisę bendrauti ir spręsti itin svarbius vaiko gyvenimo klausimus). Atsižvelgti. 4.6
dėmesys, kad šiuo projektu nesprendžiamas laikinosios globos galiojimo klausimas, paliekami galioti anksčiau nurodyti laikinosios globos pabaigos pagrindai (CK 3.255 str.), kurie neriboja laikinosios globos galiojimo laike, todėl neaišku, kada, kam ir kokiais atvejais kyla pareiga peržiūrėti nustatytą laikinąją globą ir spręsti dėl laikinosios globos tikslo – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 str.) įgyvendinimo galimybių bei kitokių vaiko priežiūros formų nustatymo. Kadangi nei nuolatinės globos, nei įvaikinimo procedūrų pradžios momentas nėra siejamas su kokiu nors laikinosios globos terminu, praktikoje galimi atvejai, kai paskirta laikinoji globa galios iki vaiko pilnametystės, taip pažeidžiant vaiko interesus augti kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą laikinoji globa, sukelianti vaiko atribojimo nuo šeimos teisines pasekmes, nustatoma administracine tvarka, siūlytume nustatyti laikinosios globos galiojimo terminą arba privalomą laikinosios globos periodinį peržiūrėjimą, siekiant įvertinti laikinosios globos tikslingumą. Atsižvelgti. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Rima Baškienė, 2015-05-1922 Argumentai: Pagal eilę metų galiojantį Civilinį kodeksą šeimyna globoja nuo šešių iki dvylikos vaikų. Geros praktikos pavyzdžiai rodo, kad šeimynos, auginančios dvylika vaikų, puikiai vykdo savo pareigas, skiria pakankamai dėmesio vaikų ugdymui, jų poreikiams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti šeimynose augančių vaikų skaičių iki aštuonių vaikų, tačiau tai nepagrįsta jokiais argumentais, nesprendžiama kaip bus elgiamasi su tomis šeimynomis, kuriose dabar auga dvylika vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų globos namuose auga apie 3500 vaikų. Augti šeimynose jiems neabejotinai geriau, negu likti globos namuose. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teikiamas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir išdėstyti taip:
„Pakeisti 3.260 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
(šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.“ Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2933 grąžinti iniciatoriams patobulinti kartu su siūlomu grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2931, kuriam projektas Nr. XIIP-2933 yra lydimasis. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė [1] Council of Europe, Committee of Experts on Family Law (CJ-FA), Report on Principles Concerning the Establishment and Legal Consequnces of Parentage – „The White Paper“, as adopted by the CDJC at its 79th plenary meeting on 11-14 May 2004; par. 9- 11.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259,
2016 m. gruodžio 21 d. Nr. 102-P-46(7)
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vitalijus Gailius, Kęstutis Masiulis, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė. Komiteto padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė Dainora Bernackienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės departamentas (2015-04-22)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystė) nuginčijimo gali ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu ši institucija kartu reiškia ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Siūloma nuostata diskutuotina.
Svarstytina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos privatų gyvenimą, kai tėvystė (motinystė) yra nustatyta (vaikas gimė susituokusiems tėvams, tėvystė (motinystė) pripažinta pareiškimu) ir nei motina, nei tėvas neginčija tėvystės, nepažeistų vaiko teisių, ypač teisės į šeimos stabilumą. Projekte nenurodyti pagrindai, kokiais atvejais valstybės institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ši teisė jai turėtų būti suteikta, nes „valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip
Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.“ Pastebėtina, kad vaiko teisės žinoti savo tėvus, kurią anot projekto aiškinamojo rašto siekiama ginti vertinamomis projekto nuostatomis, turinys nėra atskleidžiamas. Jeigu ši teisė suvokiama kaip absoliuti vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, tai būtina pažymėti, kad šeimos teisės ekspertų nuomone vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo visuotinai pripažinto geriausių vaiko interesų principo, kuriam ir turi būti teikiama viršenybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių šeimos ekspertų nuomone, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti išlaikyta dviejų vertybių pusiausvyra: tėvystės (motinystės) nustatymo iškart po vaiko gimimo ir nustatytosios tėvystės (motinystės) stabilumo. Tokios pozicijos laikosi ir kitų valstybių teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., sprendimas byloje Nr.27110/95 Nylynd prieš Suomiją).[¹] Pažymėtina, kad jau pats ieškinio pareiškimo faktas gali traumuoti vaiką (tokiose bylose vaikas yra vienas iš atsakovų), o nuginčijus nustatytą tėvystę ir nustačius vaiko biologinį tėvą, kuris nenori pripažinti savo vaiko, vaikas gali likti be jokio tėvo (nebus jo emocinio ryšio nė su vienu iš tėvų). Šiame kontekste pastebėtina, kad nors tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio pareiškimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnis), tačiau jis skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą (šiuo atveju - vaiko teisių apsaugos tarnyba), sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Todėl gali būti, kad toks ieškinys bus pareikštas ir praėjus keletui ar net dešimčiai metų nuo vaiko gimimo. Taigi abejotina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos gyvenimą, pareiškiant ieškinį teisme dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, tikrai atitiks geriausius vaiko interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu teikiamos nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos teisės pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, nesant pakankamo pagrindimo, kad tokios teisės suteikimas valstybės institucijai atitinka geriausių vaiko interesų principą. Jeigu nebūtų pritarta šiam siūlymui, manytume, kad aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai valstybinei vaiko teisių institucijai pareikšti ieškinį turi būti įtvirtinti įstatyme, siekiant išvengti nepagrįstų kreipimųsi ir vaikų, o taip pat ir jų tėvų, teisėtų interesų pažeidimo. Pritarti
departamentas (2015-04-22)5
bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio. Tokia projekto nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia nustatyti, kad „vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime.“ Pastebėtina, kad tetos ir dėdės yra trečiojo laipsnio, o pusbroliai ir pusseserės – ketvirtojo laipsnio šoninės linijos giminaičiai. Tuo tarpu penktojo ir šeštojo laipsnių šoninės linijos giminaičiai – pusbrolių ir pusseserių vaikai ir anūkai, antros eilės tetos ir dėdės (senolio ar senolės brolio ar sesers vaikai) ir jų vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitus civilinės teisės institutus.
Pavyzdžiui, paveldėjimo teisėje pagal įstatymą paveldi įpėdiniai – kraujo giminaičiai iki ketvirtosios šoninės linijos; nustatant įpėdinių pagal įstatymą eilę, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniais yra trečiosios ir ketvirtosios šoninės linijos giminaičiai
departamentas (2015-04-22)7
projekto 7 straipsniu keičiamo CK 3.183 straipsnį, nes pagal teikiamą projektą nėra aišku, kokia tvarka teismas sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo priima vėliau (turi būti pareikštas ieškinys, kaip nustatyta CK
proceso kodekso 277 straipsnyje ar kita tvarka). Pritarti
departamentas (2015-04-22)14
straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaita tvarkoma ne Vyriausybės, bet Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422 „Dėl Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše yra reglamentuojami ne tik techniniai apskaitos tvarkymo klausimai, bet ir kai kurios įvaikinimo tvarkos taisyklės, pavyzdžiui, pasiūlymų įvaikinti vaiką pateikimas, sprendimo siūlyti ar nesiūlyti vaiką tarptautiniam įvaikinimui priėmimo tvarka ir pan. Atsižvelgiant į tokio dokumento svarbą, svarstytina galimybė nekeisti galiojančios CK nuostatos. Pritarti
departamentas (2015-04-22)14 5.
Atsižvelgiant į tai, kad valstybės institucijų nuostatų tvirtinimo tvarka yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir įvertinę tai, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2931 (toliau – įstatymo projektas XIIP-2931), kuriame įvardijamos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos ir nurodomos jų funkcijos, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto XIIP-2931 nuostatas. Pritarti
departamentas (2015-04-22) 15,
straipsnius vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Pastebėtina, kad ši sąvoka nėra savaime aiški, ji perkeliama į nacionalinę teisę iš 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – 1993 m. Hagos konvencija), kurios lietuviškame vertime vartojama sąvoka „nuolat gyventi“, o angliškame šio dokumento tekste
Lietuvoje, kaip nurodyta CK 2.12 straipsnyje, ar užsieniečiui pakanka turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar jis turi įrodyti, kad jis faktiškai daugiausia gyvena Lietuvoje. Pastebėtina, kad šiuo atveju nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje samprata labai svarbi, nes ji turi lemiamą reikšmę nusprendžiant, ar tai yra nacionalinis, ar tarptautinis įvaikinimas. Pritarti
departamentas (2015-04-22) 16,17 7.
Projekto 16 ir 17 straipsniuose dėstomuose CK 3.223 ir 3.224 straipsnių pakeitimuose įvaikinimo taisyklės siejamos tik su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje, visai atsisakant Lietuvos pilietybės kriterijaus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas dėl valstybės pareigos gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, nereikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams paprastai teikiamas pirmumas įvaikinant, jeigu konkrečiu atveju nustatyta, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek užsieniečių šeimose vaikui gali būti sudaromos analogiškos sąlygos augti šeimoje. Pritarti
departamentas (2015-04-22)17
nustatyti, kad tarptautinis įvaikinimas galimas, jeigu per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką. Tokiu būdu įstatyme nustatoma formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga – prašymų įvaikinti ar globoti vaiką nebuvimas. Atsižvelgdami į ankstesniame šios Išvados punkte nurodytą Jungtinių tautų konvencijos nuostatą bei į 1993 m. Hagos konvencijos preambulę, kurioje primenama, kad „kiekvienos valstybės pareiga yra pirmiausia užtikrinti vaikui tos šalies globą šeimoje, iš kurios vaikas kilęs“, „kad tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs <...>“, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta ne formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga, bet valstybės institucijų pareiga imtis visų būtinų aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų įvaikintas Lietuvoje.
Tokia įstatymo nuostata įpareigotų ne tik vaiko teisių institucijas imtis aktyvių veiksmų ieškant norinčių įvaikinti vaiką asmenų Lietuvoje, bet ir teismą, kuris, spręsdamas įvaikinimo klausimą, turėtų įsitikinti, kad valstybės institucijos šią pareigą tinkamai įvykdė. Pritarti
departamentas (2015-04-22)17
1993 m. Hagos konvencijos reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama. Svarstytina galimybė dėstant straipsnį nauja redakcija nurodytą straipsnio dalį patikslinti, nes Lietuva yra įsipareigojusi laikytis visų nurodytoje konvencijoje nustatytų tarptautinio įvaikinimo taisyklių. Pritarti
departamentas (2015-04-22)24
3.264 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga“ į sąvoką ,,nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“, kadangi būtent tokia vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija yra nurodyta įstatymo projekto
departamentas (2015-04-22)
d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 11.1. įstatymo projekto pavadinime žodis ,,įstatymas“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre; 11.2. įstatymo projekto 14 straipsnio 3 dalyje bei 18 straipsnyje žodžiai ,,netekusia galios“ rašytini po žodžio ,,Pripažinti“; 11.3. įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamas CK 3.219 straipsnis dėstytinas nauja redakcija; 11.4. įstatymo projekto 16 straipsnio pavadinime nenurodytina keičiamo straipsnio dalis. Pritarti
departamentas (2015-04-22)
pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566, keičiantis CK 3.48, 3.210 ir 3.212 straipsnius, todėl turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo projektas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. R.Klevinskienė (2015-05-04)2 2 str. 3.151, str. pakeitimas:Kokiais atvejais VTAS galėtų teikti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo?.kaip žinia, pagrindas tėvystės nustatyti/nuginčyti yra moksliniai įrodymai, kitos CPK numatytos įrodymų priemonės: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaikų auklėjimas, išlaikymas, kiti įrodymai. Ši paslauga (DNR)yra apmokama. Iš kokių lėšų VTAS tą paslaugą apmokėtų? Tais atvejais, kai, tėvas yra nustatytas, vaikas jį laiko savo tėvu, kito nepažįsta, susiformavusi socialinė tėvystė, ar VTAS veiksmai nepažeistų vaiko interesų? Atsižvelgti
(2015-05-04)6
str. pakeitimas: ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo gali teikti valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija tik gavusi tėvų (t./m) rašytinį prašymą ar rašytinį sutikimą.
Kokiais atvejais ir kokiu pagrindu (pvz: neturi lėšų advokato paslaugom. bet yra galimybė gauti nemokamą teisinę pagalbą, tik kaip tuomet jie išlaikytų savo vaiką?) tėvai tokį prašymą galėtų teikti. Atsižvelgti
(2015-05-04)1111 str. 3.212 str pakeitimas Dėl globėjo sutikimo įvaikinti. Negavus šio sutikimo teismas turi teisę įvaikinti be globėjo sutikimo atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Siūlau atsisakyti globėjo sutikimo, nes teismas visuomet turi vadovautis geriausiais vaiko interesais. Be to, taip dar labiau užvilkinamas įvaikinimas. Atsižvelgti
(2015-05-04)2121 str. 3.259 str. pakeitimas 2p.- bendras vaikų skaičius globėjų šeimoje gali būti didesnis nei nurodyta 1 p., kai neišskiriami broliai/seserys pa p i l d y t i:ir yra sąlygos įkurdinti daugiau vaikų; 3p. skiriant vaiko globėją (r) pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems... p a p i l d y t i ir jie tinkamai išaugino savo vaikus;
mediacijos paslaugas gaus šeima? Atsižvelgti
(2015-05-04)2323 str. 3.262 str. pakeitimas: kai teismas priima sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaiko laikinoji globa, įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatoma savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, VTAS teikimu. S i ū l o m e teismui priėmus sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tuo pačiu išspręsti ir vaiko globos ,jo globėjo, gyve. vietos, išlaikymo ir kitus su tuo susijusius klausimus;
2
yra moksliniai įrodymai ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas.
Ar VTAS, turėdamas žinių, kas yra tikrasis vaiko tėvas nepažeis vaiko interesų imdamasis iniciatyvos kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo/nuginčijimo. Ypač tais atvejai, kais socialinė tėvystė susiformavusi, vaikas būtent tą asmenį laiko savo tėvu. Kita vertus, iš kokių lėšų VTAS apmokėtų DNR nes CK įpareigoja susimokėti išlaidas? Atsižvelgti
Ieškinį dėl t. valdžios apribojimo panaikinimo, gavus tėvų rašytinį prašymą ir rašytinį sutikimą. Kokiais atvejais (pagrindais) tėvai galėtų rašyti prašymą ir sutikimą? Atsižvelgti
gali priimti sprendimą įvaikinti ir be globėjo sutikimo, atsižvelgdamas į geriausius vaiko interesus. Pirma, teismas visuomet turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus, antra, paliekant globėjui teisę nesutikti, įvaikinimo procesas ir taip jau ilgas tik dar labiau pailgėja., todėl manytume, kad atsižvelgiant į vaiko geriausius interesus, o įvaikinimas yra geriau nei globa manytume, kad įvaikinimui neturėtų būti reikalingas globėjo sutikimas jo kodekse iš viso neturėtų likti. Atsižvelgti
2
421 str. 3.259 str. pakeitimas:
2p. bendras vaikų sk. globėjo šeimoje gali būti didesnis, nei nurodyta 1 d., kai neišskiriami b/s ir yra sąlygos įkurdinti daugiau vaikų;
3
giminaičiams... jei šie turi tinkamas buities sąlygas ir nėra asmenys, išvardinti 3.269 str. jei jie tinkamai išaugino savo vaikus
5 6. 5p.
5p. „ ....... įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (meditacijos) paslaugomis.... (kas Lietuvoje teiks tokias paslaugas rajonuose )??? Atsižvelgti
3
apriboti tėvų valdžią, vaiko laikinoji globa VTAS teikimu nustatoma savivaldybės adm. Direktoriaus įsakymu. Siūlome išsprendus tėvų valdžios laikino apribojimo teisme klausimą tuo pačiu teismo sprendimu išspręsti ir vaiko laikinosios globos, globėjo paskyrimo, gyv. vietos, išlaikymo ir kt klausimus, susijusius su vaiku. (taip, kaip yra numatyta 3.264 straipsnio 2 punkte). Atsižvelgti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2016-05-27) * Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” (toliau - Koalicija), kartu su asociacija „NVO vaikams konfederacija“ (toliau - Konfederacija), įvertinusi esamą situaciją vaiko teisių apsaugos srityje, kreipiasi į Jus reikšdama susirūpinimą dėl užsitęsusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo bei lydinčiųjų teisės aktų projektų svarstymo. Atsižvelgdami į tai, kad šiais projektais numatoma tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, suteiksiančią vaikui apsaugą nuo visų rūšių smurto, reikalingą kompleksinę efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką bei įtvirtinant socialinių globėjų institutą, manome, kad tai neatsiejamai susiję ir su valstybėje vykstančių globos sistemos pertvarkos procesų sėkmingu įgyvendinimu. Koalicija kartu su Konfederacija norėtų pabrėžti, kad deinstitucionalizacija arba tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų - tai politine valia paremtas alternatyvios globos sistemos reformos procesas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo institucinės ir stacionarios globos, didinant globą ir paslaugas šeimoje ir bendruomenėje.
Šiuo atveju, globos institucij os ir vaikų skaičius institucijose gali mažėti tik tuo atveju, jeigu vaikams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių turi būti paimti iš šeimos, gali būti suteiktas ugdymas ir auklėjimas alternatyvioje aplinkoje. Globos formų plėtra (tame tarpe ir socialinės (profesionalios) globos modelio įtvirtinimas) yra viena iš tokių alternatyvų, kuri padeda apsaugoti vaikus nuo žalingos institucinės globos praktikos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatyti pakeitimai svarbūs rengiantis Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuoto Civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1879 tinkamam įgyvendinimui stiprinant darbą su vaikų biologinėmis šeimomis bei kuriant reikalingas alternatyvas bendruomenėje. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome neatidėliotinai imtis visų priemonių, reikalingų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo bei lydinčiųjų teisės aktų projektų svarstymui ir priėmimui šioje Seimo kadencijoje. Vaiko teisių pagrindų įstatymas turi ir gali tapti veiksminga priemone padedant tėvams atlikti tėvystės pareigas rūpintis savo vaikais ir kovojant su vaikų skurdu, smurtu prieš vaikus, patyčiomis bei kitomis vaikų kasdienį gyvenimą įtakojančiomis negerovėmis. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2015-05-19)1 Siekiant įtvirtinti išimtį Civiliniame kodekse, kuri numatytų, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir globos (rūpybos) institucija neteikia teismui išvados dėl ginčo tais atvejais, kai pati inicijuoja atitinkamą procesą, siūlytina Įstatymo projekto 1 straipsnyje (CK 3.48 straipsnyje) vietoj žodžių „nėra privaloma“ įrašyti „neteikiama“. Atsižvelgti
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2015-05-19) 4,5
projekto 4 - 5 straipsniuose (CK 3. 172, 3.176 straipsniai) įtvirtintą tėvų. pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, apsiribojant šoninės giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio. Taip pat svarstytina, ar vaiko teisę ir tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais sieti ne su giminystės laipsniu, o su vaiką ir giminaičius siejančiais emociniais ryšiais. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime registruotas ir komitetuose pradėtas svarstyti Civilinio kodekso 3.172, 3,176, 3,182. 3.183, 3.210,3.212, 3.241, 3.250,3.254, 3.257,-3,262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektas NR. XÍÍP-322, kuriuo taip pat keičiamas šių santykių teisinis reguliavimas. Atsižvelgti
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2015-05-19)10
straipsnis (CK 3.210 straipsnio 4 dalis)5 įvertinant tai, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu ir dėl baudžiamojo nusižengimo. Į šią pastabą atsižvelgtina ir atitinkamai papildytinas Įstatymo projekto 26 straipsnis» pakeičiant
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2015-05-19) 14,25 4.
Siekiant teisinio reglamentavimo stabilumo, atsižvelgiant į teisinių santykių, kurių reguliavimas Civilinio kodekso 3.219 straipsnyje (¡statymo projekto 14 straipsnis), 3.266 straipsnio
nekeisti subjekto, tvirtinančio galimų įvaikinti vaikų apskaitos tvarką. Atsižvelgti
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2015-05-19)
projekto 26 straipsnio nuostatas:
1) Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 3 punkte po žodžio „nuo“ įrašant žodžius „kurio yra ar“;
2) pakeičiant Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 4 punktą ir j j išdėstant taip: „kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia“. Atsižvelgti
teismų administracija (2015-05-29)7 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.183 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 407 straipsnio pakeitimų Vertinamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai teismui nėra galimybių priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią kartu išspręsti vaiko išlaikymo klausimą, sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo priimamas vėliau. Administracijos nuomone, šios nuostatos kelia daug neaiškumų: kokia tvarka teismas turėtų išspręsti šį klausimą, ar šio klausimo išsprendimas vėliau nesąlygos tokio sprendimo priėmimo atidėjimą neribotam laikui, kas turi inicijuoti šio klausimo sprendimą. Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos derinimo pažymos dėl Administracijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. 4R-2157-(6.6) pateiktų pastabų matyti, jog šio projekto iniciatoriai mano, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu galės ne tik nustatyti vaikui globą (rūpybą), jo gyvenamąją vietą, bet ir priimti dalinį sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso 261 straipsnį dėl išlaikymo vaikui priteisimo.
Tačiau pastebėtina, jog aiškiai neįtvirtinus šios nuostatos, atsiranda galimybė CK 3.183 straipsnio 4 dalį interpretuoti skirtingai, tuo galimai sukeliant neigiamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projektus, aiškiai nurodant, kokiu būdu teismas vėliau gali priimti sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Atsižvelgti
teisės institutas (2015-05-29) * Atsižvelgiant į paskutinių metų ne visai sėkmingą Lietuvos praktiką dėl Lietuvos piliečių-vaikų įvaikinimo ar tėvų teisių suvaržymo užsienyje ir dėl to kilusias diskusijas, o taip pat ir remiantis JTO Vaiko teisių konvencija (toliau
Valstybės dalyvės turi pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu, pageidautina, atsižvelgiant į vaiko auklėjimo paveldėjimą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, siūlome:
teisės institutas (2015-05-29)4
2Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekte:
Dėl 4 straipsnio (dėl 3.176 straipsnio pakeitimo). Manytume, kad įstatyme derėtų tikslinti formuluotę ginčuose, kylančiuose dėl vaiko bendravimo su giminaičiais. Siekinys užtikrinti vaiko tapatybę šeimos kilmės atžvilgiu yra neabejotina vertybė, tačiau neturėtų būti absoliutinamas, o derinamas konkrečioje situacijoje atsižvelgiant į vaiko interesus visumoje, todėl siūlome tikslinti straipsnio formuluotę: „1...........,valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, atsižvelgdama į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas....“. Atsižvelgti
teisės institutas (2015-05-29)9 Dėl
tapatybės (šeimos kilmės ir giminystės) interesus, manytume, kad gali kilti pažeidimų siūlomoje pataisoje. Sprendžiant vaiko įvaikinimo klausimą, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kuris turi jau kitą sutuoktinį, norintį įsivaikinti sutuoktinio vaiką (tapti įmote ar įtėviu), gali būti pažeidžiamos tiek biologinio tėvo ar motinos teisės, tiek vaiko teisės į kilmės šeimą, todėl siūlome straipsnį papildyti nauju punktu: „Kilus ginčams dėl įvaikinimo, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų (įtėvių) ir vaiką ketina įvaikinti įtėvis ar įmotė, juos sprendžia teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus ir tapatybę (kilmės šeimą).“ To paties straipsnio paskutinis penktasis punktas turėtų būti patikslintas.
Numatyta, kad asmenys, norintys įsivaikinti vaiką turėtų būti įtraukti į vaikus norinčių įsivaikinti apskaitą. Išimtis daroma tik motinos, tėvo, įmotės, įtėvio sutuoktiniui. Manytume, kad atsižvelgiant į vaiko tapatybės teises, interesus, ši išimtis turėtų būti taikoma ir giminaičiams, ketinantiems įsivaikinti vaiką, tačiau įstatymų leidėjas turėtų apsispręsti iki kokio laipsnio giminystės būtų taikoma tokia išimtis. Siūlomi įstatymų projektų pataisymai garantuotų JTO Vaiko teisių konvencijos užtikrinimą Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisės sistemoje, akcentuojant vaiko interesų ir jo tapatybės principų derinimą. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2016-06-01)3 Dėl Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2933 (toliau – CK projektas) ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2934 (toliau – CPK projektas) 1.
Pritariame Teisės departamento pastabai dėl CK projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiama CK 3.151 straipsnio 1 dalis, kad būtina nustatyti pagrindus, kokiais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, nes tai susiję su visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą suvaržymu, kuris turėtų būti atliekamas išskirtiniais, įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais (šeimos ir privataus gyvenimo kontekste pirmiausia egzistuoja valstybės negatyviųjų – nesikišimo pareigų prezumpcija). Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2016-06-01)7
išvadoje dėl CK projekto 7 straipsnio dėl CK 3.183 straipsnio 4 dalies pakeitimo, būtina detalizuoti, kokia tvarka vėliau teismas priima sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (gali būti priimamas dalinis sprendimas ar pan.). Ši pastaba aktuali taip pat ir CPK 407 straipsnio pakeitimams. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2016-06-01)10
straipsnio 4 dalies pakeitimus, susijusius su psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsauga (įstatymo Nr. XII-1566), pagal kuriuos įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės (tas pats aktualu ir globėjo (rūpintojo) skyrimo atveju). Geriausių vaiko interesų apsaugos prioriteto aspektu svarstytina, ar nereikėtų papildomai reglamentuoti, kad asmenys, pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais kitose srityse, galėtų būti įvaikintojais, tik jeigu tai nepažeistų vaiko interesų. Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2016-06-01)11 4.
CK projekto 11 straipsnio siūlomų CK 3.212 straipsnio 2 dalies pakeitimų kontekste taip pat atsižvelgtina į pirmiau nurodytus naujausius CK pakeitimus, skirtus psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugai užtikrinti. Be to, neveiksnių asmenų teisių apsaugos įvaikinimo srityje akcentuotina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau
Aukščiausiasis Teismas (2016-06-01)23 5.
Kartu skaitant CK projekto 23 straipsnį, kuriuo iš esmės keičiamas CK 3.262 straipsnis, bei atitinkamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 40 ir 41 straipsnių nuostatas tampa visiškai neaiški vaiko laikinosios globos nustatymo sistema, pagrindai ir nustatymo momentas, taip pat neaiškus teismo leidimo paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą santykis su tėvų valdžios apribojimo institutu (CK 3.179 str.), juo labiau, kad vaiko paėmimo iš atstovų institutas CK daugiau niekur nėra minimas, neaiškios šio juridinio fakto teisinės pasekmės; toliau lieka neaišku kokia yra paskirto vaiko globėjo (rūpintojo) ir tėvų, kurių tėvų valdžia neapribota, teisių vaiko atžvilgiu apimtis (pvz., ar tėvai išlaiko tik teisę bendrauti ir spręsti itin svarbius vaiko gyvenimo klausimus). Atsižvelgti
Aukščiausiasis Teismas (2016-06-01)
nesprendžiamas laikinosios globos galiojimo klausimas, paliekami galioti anksčiau nurodyti laikinosios globos pabaigos pagrindai (CK 3.255 str.), kurie neriboja laikinosios globos galiojimo laike, todėl neaišku, kada, kam ir kokiais atvejais kyla pareiga peržiūrėti nustatytą laikinąją globą ir spręsti dėl laikinosios globos tikslo – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 str.) įgyvendinimo galimybių bei kitokių vaiko priežiūros formų nustatymo. Kadangi nei nuolatinės globos, nei įvaikinimo procedūrų pradžios momentas nėra siejamas su kokiu nors laikinosios globos terminu, praktikoje galimi atvejai, kai paskirta laikinoji globa galios iki vaiko pilnametystės, taip pažeidžiant vaiko interesus augti kuo artimesnėje šeimai aplinkoje.
Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą laikinoji globa, sukelianti vaiko atribojimo nuo šeimos teisines pasekmes, nustatoma administracine tvarka, siūlytume nustatyti laikinosios globos galiojimo terminą arba privalomą laikinosios globos periodinį peržiūrėjimą, siekiant įvertinti laikinosios globos tikslingumą. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Rima Baškienė (2015-05-19)22 Argumentai: Pagal eilę metų galiojantį Civilinį kodeksą šeimyna globoja nuo šešių iki dvylikos vaikų. Geros praktikos pavyzdžiai rodo, kad šeimynos, auginančios dvylika vaikų, puikiai vykdo savo pareigas, skiria pakankamai dėmesio vaikų ugdymui, jų poreikiams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti šeimynose augančių vaikų skaičių iki aštuonių vaikų, tačiau tai nepagrįsta jokiais argumentais, nesprendžiama kaip bus elgiamasi su tomis šeimynomis, kuriose dabar auga dvylika vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų globos namuose auga apie 3500 vaikų. Augti šeimynose jiems neabejotinai geriau, negu likti globos namuose. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teikiamas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir išdėstyti taip:
„Pakeisti 3.260 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1.
Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.“ Atsižvelgti Argumentai: Pasiūlymas diskusinis. Kadangi Projektą nutarta grąžinti iniciatoriams patobulinti, tobulinant projektą turės būti įvertintas ir šis siūlymas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2015-05-20) * Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Nepritarti Argumentai: Projektą Nr. XIIP-2933 nutarta grąžinti iniciatoriams patobulinti kaip lydimąjį projektą, nes Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2931 pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė grąžinti iniciatoriams patobulinti. 2. Žmogaus teisių komitetas (2015-11-25) * Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą remiantis Žmogaus teisių komiteto išvada. Nepritarti Argumentai:
Projektą Nr. XIIP-2933 nutarta grąžinti iniciatoriams patobulinti kaip lydimąjį projektą, nes Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2931 pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė grąžinti iniciatoriams patobulinti. 3.
reikalų ir darbo komitetas (2016-12-14) * Siūlyti pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2933 grąžinti iniciatoriams patobulinti kartu su siūlomu grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2931, kuriam projektas Nr. XIIP-2933 yra lydimasis. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259, 3.260, 3.262, 3.264, 3.266 ir 3.269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2933 grąžinti iniciatoriams patobulinti kaip lydimąjį projektą, nes Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2931 pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas nutarė grąžinti iniciatoriams patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M.Civilkienė
FINANSŲ komitetas
3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259,
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Gintaras Tamošiūnas (pavaduojantis Vitaliją Vonžutaitę). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-29 Nr. XIIP-29332 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystė) nuginčijimo gali ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu ši institucija kartu reiškia ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Siūloma nuostata diskutuotina. Svarstytina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos privatų gyvenimą, kai tėvystė (motinystė) yra nustatyta (vaikas gimė susituokusiems tėvams, tėvystė (motinystė) pripažinta pareiškimu) ir nei motina, nei tėvas neginčija tėvystės, nepažeistų vaiko teisių, ypač teisės į šeimos stabilumą.
Projekte nenurodyti pagrindai, kokiais atvejais valstybės institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ši teisė jai turėtų būti suteikta, nes „valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi. Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.“ Pastebėtina, kad vaiko teisės žinoti savo tėvus, kurią anot projekto aiškinamojo rašto siekiama ginti vertinamomis projekto nuostatomis, turinys nėra atskleidžiamas. Jeigu ši teisė suvokiama kaip absoliuti vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, tai būtina pažymėti, kad šeimos teisės ekspertų nuomone vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo visuotinai pripažinto geriausių vaiko interesų principo, kuriam ir turi būti teikiama viršenybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių šeimos ekspertų nuomone, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti išlaikyta dviejų vertybių pusiausvyra: tėvystės (motinystės) nustatymo iškart po vaiko gimimo ir nustatytosios tėvystės (motinystės) stabilumo. Tokios pozicijos laikosi ir kitų valstybių teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., sprendimas byloje Nr.27110/95 Nylynd prieš Suomiją).[¹] Pažymėtina, kad jau pats ieškinio pareiškimo faktas gali traumuoti vaiką (tokiose bylose vaikas yra vienas iš atsakovų), o nuginčijus nustatytą tėvystę ir nustačius vaiko biologinį tėvą, kuris nenori pripažinti savo vaiko, vaikas gali likti be jokio tėvo (nebus jo emocinio ryšio nė su vienu iš tėvų). Šiame kontekste pastebėtina, kad nors tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio pareiškimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 3.152 straipsnis), tačiau jis skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo, kuris kreipiasi į teismą (šiuo atveju - vaiko teisių apsaugos tarnyba), sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Todėl gali būti, kad toks ieškinys bus pareikštas ir praėjus keletui ar net dešimčiai metų nuo vaiko gimimo. Taigi abejotina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos gyvenimą, pareiškiant ieškinį teisme dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, tikrai atitiks geriausius vaiko interesus.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu teikiamos nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos teisės pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, nesant pakankamo pagrindimo, kad tokios teisės suteikimas valstybės institucijai atitinka geriausių vaiko interesų principą. Jeigu nebūtų pritarta šiam siūlymui, manytume, kad aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai valstybinei vaiko teisių institucijai pareikšti ieškinį turi būti įtvirtinti įstatyme, siekiant išvengti nepagrįstų kreipimųsi ir vaikų, o taip pat ir jų tėvų, teisėtų interesų pažeidimo. Svarstyti pagrindiniame komitete2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje siūloma įtvirtinti tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio. Tokia projekto nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia nustatyti, kad „vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime.“ Pastebėtina, kad tetos ir dėdės yra trečiojo laipsnio, o pusbroliai ir pusseserės – ketvirtojo laipsnio šoninės linijos giminaičiai. Tuo tarpu penktojo ir šeštojo laipsnių šoninės linijos giminaičiai – pusbrolių ir pusseserių vaikai ir anūkai, antros eilės tetos ir dėdės (senolio ar senolės brolio ar sesers vaikai) ir jų vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitus civilinės teisės institutus.
Pavyzdžiui, paveldėjimo teisėje pagal įstatymą paveldi įpėdiniai – kraujo giminaičiai iki ketvirtosios šoninės linijos; nustatant įpėdinių pagal įstatymą eilę, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniais yra trečiosios ir ketvirtosios šoninės linijos giminaičiai (palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės). Svarstyti pagrindiniame komitete3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio reguliavimo apibrėžtumo, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo CK 3.183 straipsnį, nes pagal teikiamą projektą nėra aišku, kokia tvarka teismas sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo priima vėliau (turi būti pareikštas ieškinys, kaip nustatyta CK 3.194 straipsnyje, priimamas papildomas sprendimas, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 277 straipsnyje ar kita tvarka). Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įvaikinti vaikų apskaita tvarkoma ne Vyriausybės, bet Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 1422 „Dėl Įvaikinimo apskaitos Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše yra reglamentuojami ne tik techniniai apskaitos tvarkymo klausimai, bet ir kai kurios įvaikinimo tvarkos taisyklės, pavyzdžiui, pasiūlymų įvaikinti vaiką pateikimas, sprendimo siūlyti ar nesiūlyti vaiką tarptautiniam įvaikinimui priėmimo tvarka ir pan. Atsižvelgiant į tokio dokumento svarbą, svarstytina galimybė nekeisti galiojančios CK nuostatos. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-29 Nr. XIIP-2933 5.
į tai, kad valstybės institucijų nuostatų tvirtinimo tvarka yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir įvertinę tai, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2931 (toliau – įstatymo projektas XIIP-2931), kuriame įvardijamos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos ir nurodomos jų funkcijos, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto
6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15, 16, 17 straipsniuose keičiant CK 3.220, 3.223 ir 3.224 straipsnius vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Pastebėtina, kad ši sąvoka nėra savaime aiški, ji perkeliama į nacionalinę teisę iš 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – 1993 m. Hagos konvencija), kurios lietuviškame vertime vartojama sąvoka „nuolat gyventi“, o angliškame šio dokumento tekste - sąvoka
„habitual residence“, kuri labiau suprantama, kaip pagrindinė gyvenamoji
vieta. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų įstatyme paaiškinti, kada norintis vaiką įsivaikinti asmuo yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvoje: ar asmuo turi būti įkūręs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kaip nurodyta CK 2.12 straipsnyje, ar užsieniečiui pakanka turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar jis turi įrodyti, kad jis faktiškai daugiausia gyvena Lietuvoje. Pastebėtina, kad šiuo atveju nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje samprata labai svarbi, nes ji turi lemiamą reikšmę nusprendžiant, ar tai yra nacionalinis, ar tarptautinis įvaikinimas. Svarstyti pagrindiniame komitete7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-29 Nr. XIIP-2933 7.
gyvenamąja vieta Lietuvoje, visai atsisakant Lietuvos pilietybės kriterijaus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas dėl valstybės pareigos gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, nereikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams paprastai teikiamas pirmumas įvaikinant, jeigu konkrečiu atveju nustatyta, kad tiek Lietuvos Respublikos piliečių, tiek užsieniečių šeimose vaikui gali būti sudaromos analogiškos sąlygos augti šeimoje. Svarstyti pagrindiniame komitete8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad tarptautinis įvaikinimas galimas, jeigu per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką. Tokiu būdu įstatyme nustatoma formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga – prašymų įvaikinti ar globoti vaiką nebuvimas. Atsižvelgdami į ankstesniame šios Išvados punkte nurodytą Jungtinių tautų konvencijos nuostatą bei į 1993 m. Hagos konvencijos preambulę, kurioje primenama, kad „kiekvienos valstybės pareiga yra pirmiausia užtikrinti vaikui tos šalies globą šeimoje, iš kurios vaikas kilęs“, „kad tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs <...>“, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta ne formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga, bet valstybės institucijų pareiga imtis visų būtinų aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų įvaikintas Lietuvoje.
Tokia įstatymo nuostata įpareigotų ne tik vaiko teisių institucijas imtis aktyvių veiksmų ieškant norinčių įvaikinti vaiką asmenų Lietuvoje, bet ir teismą, kuris, spręsdamas įvaikinimo klausimą, turėtų įsitikinti, kad valstybės institucijos šią pareigą tinkamai įvykdė. Svarstyti pagrindiniame komitete9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1993 m. Hagos konvencijos reikalavimai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama. Svarstytina galimybė dėstant straipsnį nauja redakcija nurodytą straipsnio dalį patikslinti, nes Lietuva yra įsipareigojusi laikytis visų nurodytoje konvencijoje nustatytų tarptautinio įvaikinimo taisyklių. Svarstyti pagrindiniame komitete10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga“ į sąvoką ,,nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“, kadangi būtent tokia vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija yra nurodyta įstatymo projekto
11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 11.1. įstatymo projekto pavadinime žodis ,,įstatymas“ rašytinas atskiroje eilutėje ir centre;
projekto 14 straipsnio 3 dalyje bei 18 straipsnyje žodžiai ,,netekusia galios“ rašytini po žodžio ,,Pripažinti“; 11.3. įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamas CK 3.219 straipsnis dėstytinas nauja redakcija; 11.4. įstatymo projekto 16 straipsnio pavadinime nenurodytina keičiamo straipsnio dalis. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566, keičiantis CK 3.48, 3.210 ir 3.212 straipsnius, todėl turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo projektas. Svarstyti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Regina Klevinskienė, 2015-04-2711 Siūlau atsisakyti globėjo sutikimo, nes teismas visuomet turi vadovautis geriausiais vaiko interesais. Be to taip dar labiau užvilkinamas įvaikinimas.
| 2 | Regina Klevinskienė, 2015-04-27⟮21⟯ | Bendras vaikų skaičius globėjų šeimoje | gali būti didesnis, nei nurodyta 1p., kai neišskiriami broliai/seserys | papildyti; ,,ir yra sąlygos įkurdinti daugiau vaikų; | 3p. skiriant vaiko globėją ® pirmumas | teikiamas vaiko artimiesiems... papildyti ,,ir jie tinkamai išaugino savo | vaikus; “ | Svarstyti pagrindiniame komitete |
| 3 | Regina Klevinskienė, 2015-04-27⟮23⟯ | Siūlome teismui priėmus sprendimą dėl | laikino tėvų valdžios apribojimo tuo pačiu išspręsti ir vaiko globos, jo | globėjo gyvenamos vietos, išlaikymo ir kitus su tuo susijusius klausimus; | Svarstyti pagrindiniame komitete | |||
| 4 | Janina Dabašinskienė2015-04-27 | Siūlome išsprendus tėvų valdžios laikino | apribojimo teisme klausimą tuo pačiu teismo sprendimu išspęsti ir vaiko | laikinosios globos, globėjo paskyrimo, gyvenamos vietos, išlaikymo ir kitus | klausimus, susijusius su vaiku. (taip, kaip yra numatyta 3.264 straipsnio 2 | punkt). Svarstyti pagrindiniame komitete |
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas)
paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
žmogaus teisių komitetas
3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224,
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresn. patarėja Eivilė Žemaitytė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas; Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Almira Gecevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-05-292 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsnyje dėstomoje Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.151 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad teisę pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystė) nuginčijimo gali ir valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, jeigu ši institucija kartu reiškia ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nustatymo. Siūloma nuostata diskutuotina. Svarstytina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos privatų gyvenimą, kai tėvystė (motinystė) yra nustatyta (vaikas gimė susituokusiems tėvams, tėvystė (motinystė) pripažinta pareiškimu) ir nei motina, nei tėvas neginčija tėvystės, nepažeistų vaiko teisių, ypač teisės į šeimos stabilumą. Projekte nenurodyti pagrindai, kokiais atvejais valstybės institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad ši teisė jai turėtų būti suteikta, nes „valstybės vaiko teisių apsaugos institucija, turėdama duomenų apie vaiko biologinį tėvą ar kitų įrodomųjų faktų – bendrą vaiko motinos ir biologinio tėvo gyvenimą, bendrą vaiko auklėjimą (ypač tada, kai socialiniams darbuotojams, vykdžiusiems šios šeimos stebėseną, paprastai gerai žinomi tarpasmeniniai šeiminiai santykiai), esant pripažintam tėvystės faktui kitam asmeniui (gimus vaikui praėjus mažiau kaip 300 dienų nuo santuokos nutraukimo ir kt.), galės efektyviau užtikrinti Konvencijos 7 straipsnio ir 9 straipsnio 3 dalyje nustatytų principų – vaiko teisės žinoti savo tėvus ir vaiko, kuris išskiriamas su tėvais, teisės nuolat su jais bendrauti – laikymąsi.
Galimas tėvystės nuginčijimas tokiais atvejais nepažeis vaiko interesų, nes taip pat bus siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas bus taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę.“ Pastebėtina, kad vaiko teisės žinoti savo tėvus, kurią anot projekto aiškinamojo rašto siekiama ginti vertinamomis projekto nuostatomis, turinys nėra atskleidžiamas. Jeigu ši teisė suvokiama kaip absoliuti vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, tai būtina pažymėti, kad šeimos teisės ekspertų nuomone vaiko teisės žinoti savo tėvus įgyvendinimas yra neatsiejamas nuo visuotinai pripažinto geriausių vaiko interesų principo, kuriam ir turi būti teikiama viršenybė. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautinių šeimos ekspertų nuomone, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi būti išlaikyta dviejų vertybių pusiausvyra: tėvystės (motinystės) nustatymo iškart po vaiko gimimo ir nustatytosios tėvystės (motinystės) stabilumo.
Tokios pozicijos laikosi ir kitų valstybių teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas (pvz., sprendimas byloje Nr.27110/95 Nylynd prieš Suomiją).[¹] Pažymėtina, kad jau pats ieškinio pareiškimo faktas gali traumuoti vaiką (tokiose bylose vaikas yra vienas iš atsakovų), o nuginčijus nustatytą tėvystę ir nustačius vaiko biologinį tėvą, kuris nenori pripažinti savo vaiko, vaikas gali likti be jokio tėvo (nebus jo emocinio ryšio nė su vienu iš tėvų). Šiame kontekste pastebėtina, kad nors tėvystės (motinystės) nuginčijimo ieškinio pareiškimui taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK
kreipiasi į teismą (šiuo atveju - vaiko teisių apsaugos tarnyba), sužinojo apie ginčijamus duomenis arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Todėl gali būti, kad toks ieškinys bus pareikštas ir praėjus keletui ar net dešimčiai metų nuo vaiko gimimo. Taigi abejotina, ar valstybės institucijos įsikišimas į šeimos gyvenimą, pareiškiant ieškinį teisme dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, tikrai atitiks geriausius vaiko interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytume atsisakyti projektu teikiamos nuostatos dėl vaiko teisių apsaugos institucijos teisės pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, nesant pakankamo pagrindimo, kad tokios teisės suteikimas valstybės institucijai atitinka geriausių vaiko interesų principą.
Jeigu nebūtų pritarta šiam siūlymui, manytume, kad aiškinamajame rašte nurodyti pagrindai valstybinei vaiko teisių institucijai pareikšti ieškinį turi būti įtvirtinti įstatyme, siekiant išvengti nepagrįstų kreipimųsi ir vaikų, o taip pat ir jų tėvų, teisėtų interesų pažeidimo. Pritarti2
bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio. Tokia projekto nuostata diskutuotina. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad reikia nustatyti, kad „vaikas galėtų bendrauti ne tik su savo artimaisiais giminaičiais, bet ir su kitais giminaičiais (tetomis, dėdėmis, pusbroliais, pusseserėmis, proseneliais), kurie gali užimti svarbią vietą vaiko gyvenime.“ Pastebėtina, kad tetos ir dėdės yra trečiojo laipsnio, o pusbroliai ir pusseserės – ketvirtojo laipsnio šoninės linijos giminaičiai. Tuo tarpu penktojo ir šeštojo laipsnių šoninės linijos giminaičiai – pusbrolių ir pusseserių vaikai ir anūkai, antros eilės tetos ir dėdės (senolio ar senolės brolio ar sesers vaikai) ir jų vaikai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kitus civilinės teisės institutus. Pavyzdžiui, paveldėjimo teisėje pagal įstatymą paveldi įpėdiniai – kraujo giminaičiai iki ketvirtosios šoninės linijos; nustatant įpėdinių pagal įstatymą eilę, penktosios ir šeštosios eilės įpėdiniais yra trečiosios ir ketvirtosios šoninės linijos giminaičiai (palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos, pusbroliai ir pusseserės).
Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui įvertinti, ar tikslinga keisti nuostatą dėl vaiko bendravimo su artimaisiais giminaičiais išplėtimo iki prievolės sudaryti sąlygas bendrauti su kitais giminaičiais. Ne vieni tyrimai rodo, kad daugeliu aspektu vienišos motinos yra labai sunkioje padėtyje, dažnu atveju jos ne tik yra pagrindinės vaiko išlaikytojos, tačiau ir skiria savo laiką vaiko lavinimui bei kitiems poreikiams tenkinti, menkai sulaukdamos pagalbos iš aplinkinių. Papildomos prievolės ypač gali apsunkinti vienišų motinų padėtį, o ir pernelyg suvaržyti privatų bet kurios šeimos gyvenimą, trukdyti auklėti vaiką pagal savo įsitikinimus, jam vadovauti. Kyla klausimas, ar visais atvejais bendravimas su giminaičiais atitinka geriausius vaiko interesus. 3
įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo CK 3.183 straipsnį, nes pagal teikiamą projektą nėra aišku, kokia tvarka teismas sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo priima vėliau (turi būti pareikštas ieškinys, kaip nustatyta CK 3.194 straipsnyje, priimamas papildomas sprendimas, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 277 straipsnyje ar kita tvarka). Pritarti4
vaikus, ir galimų įvaikinti vaikų apskaita tvarkoma ne Vyriausybės, bet Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr.
aprašo patvirtinimo“ patvirtintame tvarkos apraše yra reglamentuojami ne tik techniniai apskaitos tvarkymo klausimai, bet ir kai kurios įvaikinimo tvarkos taisyklės, pavyzdžiui, pasiūlymų įvaikinti vaiką pateikimas, sprendimo siūlyti ar nesiūlyti vaiką tarptautiniam įvaikinimui priėmimo tvarka ir pan. Atsižvelgiant į tokio dokumento svarbą, svarstytina galimybė nekeisti galiojančios CK nuostatos. Pritarti5
tvarka yra viešosios teisės reguliavimo dalykas ir įvertinę tai, kad kartu su teikiamu įstatymo projektu yra teikiamas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2931 (toliau – įstatymo projektas XIIP-2931), kuriame įvardijamos vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos ir nurodomos jų funkcijos, siūlytina įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamoje CK 3.219 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius ,,kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto XIIP-2931 nuostatas. Pritarti6
1617
straipsnius vartojama sąvoka „nuolatinė gyvenamoji vieta“. Pastebėtina, kad ši sąvoka nėra savaime aiški, ji perkeliama į nacionalinę teisę iš 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje (toliau – 1993 m. Hagos konvencija), kurios lietuviškame vertime vartojama sąvoka „nuolat gyventi“, o angliškame šio dokumento tekste
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų įstatyme paaiškinti, kada norintis vaiką įsivaikinti asmuo yra laikomas nuolat gyvenančiu Lietuvoje: ar asmuo turi būti įkūręs nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, kaip nurodyta CK 2.12 straipsnyje, ar užsieniečiui pakanka turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, ar jis turi įrodyti, kad jis faktiškai daugiausia gyvena Lietuvoje. Pastebėtina, kad šiuo atveju nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje samprata labai svarbi, nes ji turi lemiamą reikšmę nusprendžiant, ar tai yra nacionalinis, ar tarptautinis įvaikinimas. Pritarti7
17
dėstomuose CK 3.223 ir 3.224 straipsnių pakeitimuose įvaikinimo taisyklės siejamos tik su nuolatine gyvenamąja vieta Lietuvoje, visai atsisakant Lietuvos pilietybės kriterijaus. Svarstytina, ar atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio nuostatas dėl valstybės pareigos gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, nereikėtų nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams paprastai teikiamas pirmumas įvaikinant, jeigu konkrečiu atveju nustatyta, kad tiek
sudaromos analogiškos sąlygos augti šeimoje. Pritarti8
įvaikinimas galimas, jeigu per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra asmenų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prašymų įvaikinti ar globoti vaiką.
Tokiu būdu įstatyme nustatoma formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga – prašymų įvaikinti ar globoti vaiką nebuvimas. Atsižvelgdami į ankstesniame šios Išvados punkte nurodytą Jungtinių tautų konvencijos nuostatą bei į 1993 m. Hagos konvencijos preambulę, kurioje primenama, kad „kiekvienos valstybės pareiga yra pirmiausia užtikrinti vaikui tos šalies globą šeimoje, iš kurios vaikas kilęs“, „kad tarptautinio įvaikinimo pranašumas yra tuomet, kai vaiko negalima perduoti globai ar įvaikinti šeimai toje šalyje, iš kurios vaikas kilęs <...>“, manytume, kad įstatyme turėtų būti įtvirtinta ne formali tarptautinio įvaikinimo leistinumo sąlyga, bet valstybės institucijų pareiga imtis visų būtinų aktyvių veiksmų, kad vaikas būtų įvaikintas Lietuvoje. Tokia įstatymo nuostata įpareigotų ne tik vaiko teisių institucijas imtis aktyvių veiksmų ieškant norinčių įvaikinti vaiką asmenų Lietuvoje, bet ir teismą, kuris, spręsdamas įvaikinimo klausimą, turėtų įsitikinti, kad valstybės institucijos šią pareigą tinkamai įvykdė. Pritarti9
kuriuos turi būti atsižvelgiama. Svarstytina galimybė dėstant straipsnį nauja redakcija nurodytą straipsnio dalį patikslinti, nes Lietuva yra įsipareigojusi laikytis visų nurodytoje konvencijoje nustatytų tarptautinio įvaikinimo taisyklių. Pritarti10
1 10.
Siūlytina keisti įstatymo projekto 24 straipsniu keičiamo įstatymo 3.264 straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką ,,nevalstybinės organizacijos, susijusios su vaiko teisių apsauga“ į sąvoką ,,nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“, kadangi būtent tokia vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija yra nurodyta įstatymo projekto
11
11Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m.
gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
atskiroje eilutėje ir centre;
žodžiai ,,netekusia galios“ rašytini po žodžio ,,Pripažinti“;
dėstytinas nauja redakcija;
straipsnio dalis. Pritarti12
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XII-1566, keičiantis CK 3.48, 3.210 ir 3.212 straipsnius, todėl turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimo projektas. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Regina Klevinskienė, 2015-04-2711 Siūlau atsisakyti globėjo sutikimo, nes teismas visuomet turi vadovautis geriausiais vaiko interesais. Be to taip dar labiau užvilkinamas įvaikinimas.
2 Regina Klevinskienė, 2015-04-2721 Bendras vaikų skaičius globėjų šeimoje gali būti didesnis, nei nurodyta 1p., kai neišskiriami broliai/seserys papildyti; ,,ir yra sąlygos įkurdinti daugiau vaikų; 3p. skiriant vaiko globėją ® pirmumas teikiamas vaiko artimiesiems... papildyti ,,ir jie tinkamai išaugino savo vaikus; “ Nepritarti Dažnu atveju buitinės sąlygos vaiko interesui gali būti mažiau svarbios už emocinį ryšį su konkrečiu giminaičiu, jei toks ryšys jau yra išpuoselėtas. Šiuo atveju turėtų būti vertinama geriausių vaiko interesų dedamųjų visuma. Nėra aišku kaip įvertinti sąvoką „ir jie tinkamai išaugino savo vaikus“ . 3 Regina Klevinskienė, 2015-04-2723 Siūlome teismui priėmus sprendimą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tuo pačiu išspręsti ir vaiko globos, jo globėjo gyvenamos vietos, išlaikymo ir kitus su tuo susijusius klausimus. Pritarti Kartu vertintina ir Teisės departamento bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastaba dėl detalizavimo, kokiais atvejais galimi daliniai sprendimai, sprendimai priimami vėliau ir panašiai. 4 Janina Dabašinskienė2015-04-27 Siūlome išsprendus tėvų valdžios laikino apribojimo teisme klausimą tuo pačiu teismo sprendimu išspęsti ir vaiko laikinosios globos, globėjo paskyrimo, gyvenamos vietos, išlaikymo ir kitus klausimus, susijusius su vaiku. (taip, kaip yra numatyta 3.264 straipsnio 2 punkt). Pritarti Kartu vertintina ir Teisės departamento bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pastaba dėl detalizavimo, kokiais galimi daliniai sprendimai, sprendimai priimami vėliau ir panašiai. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-293 1.
Pritariame Teisės departamento pastabai dėl CK projekto 3 straipsnio, kuriuo keičiama CK 3.151 straipsnio 1 dalis, kad būtina nustatyti pagrindus, kokiais atvejais valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija galėtų reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, kai vaiko tėvas yra nustatytas, nes tai susiję su visuotinai pripažįstamų žmogaus teisių į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą suvaržymu, kuris turėtų būti atliekamas išskirtiniais, įstatyme aiškiai apibrėžtais atvejais (šeimos ir privataus gyvenimo kontekste pirmiausia egzistuoja valstybės negatyviųjų – nesikišimo pareigų prezumpcija). Pritarti2 Lietuvos
išvadoje dėl CK projekto 7 straipsnio dėl CK 3.183 straipsnio 4 dalies pakeitimo, būtina detalizuoti, kokia tvarka vėliau teismas priima sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (gali būti priimamas dalinis sprendimas ar pan.). Ši pastaba aktuali taip pat ir CPK 407 straipsnio pakeitimams. Pritarti3 Lietuvos
straipsnio 4 dalies pakeitimus, susijusius su psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsauga (įstatymo Nr. XII-1566), pagal kuriuos įvaikintojai negali būti asmenys, teismo pripažinti neveiksniais šioje srityje arba ribotai veiksniais šioje srityje, asmenys, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvę vaiko globėjai (rūpintojai), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės (tas pats aktualu ir globėjo (rūpintojo) skyrimo atveju). Geriausių vaiko interesų apsaugos prioriteto aspektu svarstytina, ar nereikėtų papildomai reglamentuoti, kad asmenys, pripažinti neveiksniais ar ribotai veiksniais kitose srityse, galėtų būti įvaikintojais, tik jeigu tai nepažeistų vaiko interesų. Pritarti4 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-2911 4.
CK projekto 11 straipsnio siūlomų CK 3.212 straipsnio 2 dalies pakeitimų kontekste taip pat atsižvelgtina į pirmiau nurodytus naujausius CK pakeitimus, skirtus psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugai užtikrinti. Be to, neveiksnių asmenų teisių apsaugos įvaikinimo srityje akcentuotina aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau
priėmimo procesą „pakankamu lygiu, suteikiančiu būtiną jų interesų apsaugą“. Siekiant įgyvendinti EŽTT suformuluotą taisyklę, svarstytina dėl teismo pareigos išklausyti neveiksnaus asmens nuomonę, jei neveiksnus asmuo tam tikra apimtimi gali ją išreikšti ir suvokti įvaikinimo procesą bei tikslus, nustatymo. Šis reikalavimas galėtų būti įtvirtintas ir CPK. Pritarti5 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015-05-29 5.
Kartu skaitant CK projekto 23 straipsnį, kuriuo iš esmės keičiamas CK 3.262 straipsnis, bei atitinkamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 40 ir 41 straipsnių nuostatas tampa visiškai neaiški vaiko laikinosios globos nustatymo sistema, pagrindai ir nustatymo momentas, taip pat neaiškus teismo leidimo paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą santykis su tėvų valdžios apribojimo institutu (CK 3.179 str.), juo labiau, kad vaiko paėmimo iš atstovų institutas CK daugiau niekur nėra minimas, neaiškios šio juridinio fakto teisinės pasekmės; toliau lieka neaišku kokia yra paskirto vaiko globėjo (rūpintojo) ir tėvų, kurių tėvų valdžia neapribota, teisių vaiko atžvilgiu apimtis (pvz., ar tėvai išlaiko tik teisę bendrauti ir spręsti itin svarbius vaiko gyvenimo klausimus). Pritarti6 Lietuvos
6Aptariant įvaikinimo proceso normų pakeitimus,
paminėtina, kad suderinant CPK projekto 5 straipsnio, kuriuo CPK 487 straipsnis pildomas 8 dalimi, siūlomus pakeitimus taip pat turėtų būti pildomas CPK 282 straipsnyje nustatytas skubiai vykdytinų teismo sprendimų sąrašas. Pritarti7 Lietuvos
nesprendžiamas laikinosios globos galiojimo klausimas, paliekami galioti anksčiau nurodyti laikinosios globos pabaigos pagrindai (CK 3.255 str.), kurie neriboja laikinosios globos galiojimo laike, todėl neaišku, kada, kam ir kokiais atvejais kyla pareiga peržiūrėti nustatytą laikinąją globą ir spręsti dėl laikinosios globos tikslo – grąžinti vaiką į šeimą (CK 3.253 str.) įgyvendinimo galimybių bei kitokių vaiko priežiūros formų nustatymo.
Kadangi nei nuolatinės globos, nei įvaikinimo procedūrų pradžios momentas nėra siejamas su kokiu nors laikinosios globos terminu, praktikoje galimi atvejai, kai paskirta laikinoji globa galios iki vaiko pilnametystės, taip pažeidžiant vaiko interesus augti kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą laikinoji globa, sukelianti vaiko atribojimo nuo šeimos teisines pasekmes, nustatoma administracine tvarka, siūlytume nustatyti laikinosios globos galiojimo terminą arba privalomą laikinosios globos periodinį peržiūrėjimą, siekiant įvertinti laikinosios globos tikslingumą. Pritarti8 Nacionalinė teismų administracija Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliem — CK) 3.183 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 407 straipsnio pakeitimų Vertinamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai teismui nėra galimybių priimant sprendimą apriboti tėvų valdžią kartu išspręsti vaiko išlaikymo klausimą, sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo priimamas vėliau. Administracijos nuomone, šios nuostatos kelia daug neaiškumų: kokia tvarka teismas turėtų išspręsti šį klausimą, ar šio klausimo išsprendimas vėliau nesąlygos tokio sprendimo priėmimo atidėjimą neribotam laikui, kas turi inicijuoti Šio klausimo sprendimą.Iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos derinimo pažymos dėl Administracijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr.
4R-2157~(6.6) pateiktų pastabų matyti, jog Šio projekto iniciatoriai mano, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu galės ne tik nustatyti vaikui globą (rūpybą), jo gyvenamąją vietą, bet ir priimti dalini sprendimą pagal Civilinio proceso kodekso 261 straipsnį dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Tačiau pastebėtina, jog aiškiai neįtvirtinus šios nuostatos, atsiranda galimybė CK 3.183 straipsnio 4 dalį. interpretuoti skirtingai, tuo galimai sukeliant neigiamas teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, siūlytina patikslinti projektus, aiškiai nurodant, kokiu būdu teismas vėliau gali priimti sprendimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Pritarti9 Vaiko teisių apsaugos kontrolierius III. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.48, 3.151, 3.153, 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.184, 3.209, 3.210, 3.212, 3.217, 3.218, 3.219, 3.220, 3.223, 3.224, 3.226, 3.254, 3.257, 3.259,
įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) projekto Nr. XIIP-2933
kodekse, kuri numatytų, jog valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ir globos (rūpybos) institucija neteikia teismui išvados dėl ginčo tais atvejais, kai pati inicijuoja atitinkamą procesą, siūlytina Įstatymo projekto
„neteikiama“. Pritarti10
teisių apsaugos kontrolierius
Įstatymo projekto 4 – 5 straipsniuose (CK 3.
172, 3.176 straipsniai) įtvirtintą tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su šoninės linijos giminaičiais iki šeštojo laipsnio, apsiribojant šoninės giminystės linija iki ketvirtojo laipsnio. Taip pat svarstytina, ar vaiko teisę ir tėvų pareigą sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su giminaičiais sieti ne su giminystės laipsniu, o su vaiką ir giminaičius siejančiais emociniais ryšiais. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime registruotas ir komitetuose pradėtas svarstyti Civilinio kodekso 3.172, 3.176, 3.182, 3.183, 3.210, 3.212, 3.241, 3.250, 3.254, 3.257, 3.262, 3.264, 3.269 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas NR. XIIP-322, kuriuo taip pat keičiamas šių santykių teisinis reguliavimas. Pritarti11
teisių apsaugos kontrolierius
dalis), įvertinant tai, kad asmuo gali būti pripažintas kaltu ir dėl baudžiamojo nusižengimo. Į šią pastabą atsižvelgtina ir atitinkamai papildytinas Įstatymo projekto 26 straipsnis, pakeičiant Civilinio kodekso
12
teisių apsaugos kontrolierius
4Siekiant teisinio reglamentavimo stabilumo,
atsižvelgiant į teisinių santykių, kurių reguliavimas Civilinio kodekso 3.219 straipsnyje (Įstatymo projekto 14 straipsnis), 3.266 straipsnio 3 dalyje
subjekto, tvirtinančio galimų įvaikinti vaikų apskaitos tvarką. Pritarti13
teisių apsaugos kontrolierius
projekto 26 straipsnio nuostatas:
1) Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 3 punkte po žodžio „nuo“ įrašant žodžius „kurio yra ar“;
2) pakeičiant Civilinio kodekso 3.269 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstant taip: „kuriam yra ar buvo apribota tėvų valdžia“. Pritarti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo narė
221 Argumentai: Pagal eilę metų galiojantį Civilinį kodeksą šeimyna globoja nuo šešių iki dvylikos vaikų. Geros praktikos pavyzdžiai rodo, kad šeimynos, auginančios dvylika vaikų, puikiai vykdo savo pareigas, skiria pakankamai dėmesio vaikų ugdymui, jų poreikiams. Teikiamu įstatymo projektu siūloma mažinti šeimynose augančių vaikų skaičių iki aštuonių vaikų, tačiau tai nepagrįsta jokiais argumentais, nesprendžiama kaip bus elgiamasi su tomis šeimynomis, kuriose dabar auga dvylika vaikų. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų globos namuose auga apie 3500 vaikų. Augti šeimynose jiems neabejotinai geriau, negu likti globos namuose. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teikiamas šis pasiūlymas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir išdėstyti taip:
„Pakeisti 3.260 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
1Vaiko globa (rūpyba) šeimynoje – globos forma,
kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais – ne daugiau kaip aštuoni vaikai dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.“ Atsižvelgti Vertinant tai, kad vaikui vystytis reikalingas individualus dėmesys, mažesnėje šeimynoje būtų užtikrinamos geresnės sąlygos. Tačiau, atsižvelgiant į globojamų institucijose vaikų skaičių ir realias galimybes spręsti perėjimo nuo institucinės globos prie alternatyvių globos formų, siūlytina pagrindiniam komitetui klausimą apsvarstyti klausymų metu. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą remiantis Žmogaus teisių komiteto išvada. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė