Vilnius
DĖL
2015-04-22 Nr. XIIP-2931 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos. 2. Pažymėtina, kad dauguma projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio, jos nenustato jokių teisės normų, o tik deklaruoja bendro pobūdžio taisykles ir teikia nuorodas į kitus įstatymus ar teisės normas. Pvz., projekto
institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos.
Be to, projekte pateiktos nuorodos į konkrečius įstatymus, kurie gali būti artimiausiu metu pakeisti, t.y. Seime yra įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriam įsigaliojus neteks galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas
straipsnio 11 punkte – „specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės“. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar visos šios įvardintos priemonės yra tos pačios, ar skirtingos priemonės. Jei tai yra tos pačios priemonės, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas, o jei šios priemonės yra skirtingos – siūlytina apibrėžti vartojamas sąvokas. 4. Siūlytina projekto 1 straipsnio 4 dalyje esančią formuluotę „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“ papildyti žodžiu „pareigos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmame sakinyje yra įtvirtinama, jog šis įstatymas nustato „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“. Antrajame šios dalies sakinyje nurodoma, jog šis įstatymas taip pat nustato „tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių dviejų sakinių santykis. Manytina, kad iš antrojo sakinio vertėtų išbraukti žodį „tėvų“. 5.
aiški, todėl taikant įstatymą gali kilti teisės taikymo problemų, pavyzdžiui, gali būti neaišku, koks veiksmas laikomas atsitiktiniu, o koks – neatsitiktiniu, ar „neatsitiktinis veikimas“ traktuojamas kaip tam tikra kaltės forma. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, kaip kaltės formos, yra vartojamos tiesioginės ir netiesioginės tyčios, didelio nerūpestingumo sąvokos. 6. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „sutrikimų“ įrašytina formuluotė „ir pavojų gyvybei“. 7. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „socialinė sveikata“, šios dalies 4 punkte - „pažintinė ir psichosocialinė raida“, kurių turinys nėra aiškus. 8. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia <...> gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų <...>. Manytume, kad šiuo atveju smurto požymiu turėtų būti ne pelno, o bet kokios naudos siekimas, t. y. siekis gauti tiek piniginį, tiek kitokį atlygį. Šiame kontekste pastebėtina, kad teikiamu įstatymu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES
seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje, apibrėžiant vaikų prostitucijos sąvoką, nusikalstamos prieš vaiką veikos požymiu yra užmokestis už seksualinius veiksmus, kai žadama arba duodama pinigų ar bet kuris kitoks atlygis arba kompensacija, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai. 9. Siūlytina projekto 2 straipsnio 4 dalyje esantį žodį „žmogus“ keisti žodžiu
„asmuo“. 10. Projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas.
Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų (pvz.,
taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. 11. Projekto 3 straipsnio 8 punkte esančią nuostatą siūlytina papildyti po žodžio
„tėvais“ įrašant formuluotę „ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą“. 12. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai
kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai“. Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. 13. Projekto 5 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teisę augti. Svarstytina, ar šiuo atveju nereikėtų vietoj teisės augti įtvirtinti teisę sveikai vystytis, kaip yra nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei CK 3.161 straipsnyje. 14. Projekto 8 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes ne visos šiame straipsnyje nurodytos teisės ir laisvės gali būti priskiriamos prie teisės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę.
Projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) II skirsnyje, pvz., projekte neminima minties, sąžinės laisvė, teisė nepatirti savavališko ar neteisėto kišimosi į buto neliečiamybę, neteisėto kėsinimosi į garbę ir orumą. Šių teisių nėra ir kituose projekto straipsniuose. Neaišku, kokiu būdu vaiko teisės
„atrenkamos“ iš Konstitucijos ir Konvencijos. Be to, Konstitucijoje ir Konvencijoje
nustatyti kiek kitokie galimi teisių ir laisvių ribojimai. Projektas tobulintinas. Siūlytina atsisakyti pastangų projekte išvardinti visas vaiko teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Konvencijoje, kituose teisės aktuose; siūlytina vietoj išsamaus teisių vardijimo viename iš projekto straipsnių pateikti nuorodas į Konstituciją, Konvenciją, kitus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės, o kituose jo straipsniuose įtvirtinti nuostatas, detalizuojančias nurodytuose dokumentuose nustatytas teises, numatančias šių teisių realizavimo ypatumus. 15. Projekto 9 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. 16. Siūlytina projekto 10 straipsnio 1 dalį formuluoti kaip CK 3.161 straipsnio dalį, atsisakant perteklinio žodžio „abiem“ bei formuluotės „(vienu arba vieninteliu iš jų)“. 17.
perteklinis. 18. Projekto 15 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę, pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje). 19. Projekto 18 straipsnio 2 dalyje esantis žodis „visų“ keistinas formuluote „bet kurios“. 20. Atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros“ keisti formuluote „nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos“. 21. Siekiant teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, projekto 21 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir projektu teikiamo įstatymo. 22. Atsižvelgiant į projekto 22 straipsnio turinį, siūlytina jo pavadinime vietoj žodžių „teisių naudojimas“ įrašyti žodį „pareigos“, o patį straipsnio turinį rengti dabar galiojančio įstatymo 48 straipsnio redakcijos pagrindu, įtraukiant daugiau pareigų. 23.
į projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,psichinio“ įrašyti žodį ,,emocinio“. 24. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto“ įrašyti žodžius ,,seksualinio ar kitos formos smurto“. 25. Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso 162 straipsnyje yra vartojama sąvoka „vaiko išnaudojimas pornografijai“, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 23 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio pavadinimą. 26. Projekto 23 straipsnio 3 dalyje po žodžio „sveikatos“ įrašytinas žodis „priežiūros“, trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu „kita“, sąvoka „teisėti atstovai“ keistina sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“. 27. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 33 straipsnio
teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 2 daliai. 28. Projekto 27 straipsnio 1 dalies 3 punkte vartojama formuluotė „verstis individualia veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina.
Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 29. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 27 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra įtvirtinta prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. 30. Projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punkte esančius trumpinius „val.“ siūlytina keisti žodžiais „valandos“. 31. Projekto
trumpinio „pan.“ įrašyti žodį „panašiai“. 32. Projekto 31 ir 32 straipsniai, kurie reguliuoja asmens duomenų tvarkymą ir kurie yra įtvirtinti IV skyriuje ,,Pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“, nėra šio skyriaus reguliavimo dalykas. 33.
administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,Vaiko teisių apsaugos skyrius“ įrašyti žodžius ,,Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Vaiko teisių apsaugos skyrius). 34. Projekto 31 straipsnio 1 dalyje po žodžių „tėvų“ įrašytinos formuluotės „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašytinas žodis „kartu“, taip pat brauktinas perteklinis žodis „faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. 35. Siūlytina tikslinti projekto 34 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje. 36. Projekto 35 straipsnio 1 dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. 37. Projekto 35 straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. 38. Siūlytina projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, o 3 – 5 dalis pernumeruojant 2 -4 dalimis. 39. Projekto 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies
projekto 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. 41. Projekto 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko atvejo peržiūros pagrindus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d.,
straipsnio 4 dalyje po žodžio „ įstatymą“ įrašytina formuluotė „ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. 43. Siūlytina patikslinti projekto 38 straipsnio 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. 44. Projekto 38 straipsnio 2 dalyje taisytina formuluotė „savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. 45.
projekto 38 straipsnio 3 dalyje po formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo
projekto 39 straipsnio 3 dalyje esančius žodžius „kūdikis ar“, „kūdikiai ir“ braukti kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 47. Siūlytina projekto 39 straipsnio 4 dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. 48. Projekto 39 straipsnio 5 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 3 ir 4 dalis turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 – 4 dalis. 49. Siūlytina projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkte išvardintą sąrašą papildyti formuluote
„artimuosius ar kitus giminaičius“. 50. Atsižvelgiant į dėstomos normos turinį, siūlytina projekto 40 straipsnio 3 dalį
pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu. 51. Projekto 40 straipsnio 7 dalyje po žodžio tėvams įrašytina formuluotė „ ir vaiko atstovams pagal įstatymą“. 52. Atsižvelgiant į projekto 41 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. 53. Siūlytina projekto 41 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. 54. Projekto 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą.
Be to, projekto
institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. 55. Siūlytina projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio
projekto 43 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. 57. Siūlytina projekto 44 straipsnio pavadinime po žodžio „ministerija“ įrašyti formuluotę
„kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. 58. Projekto 44
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. 59. Projekto 44 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas.
Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. 60. Projekto 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. 61.
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. 62. Projekto 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ,,Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka ,,savivaldybės vykdomoji institucija“. 63. Projekto 49 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. 64. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojai į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. 65. Projekto 50 straipsnyje įtvirtinamos konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. 66.
dalyje bei 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. 67. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 4, 5 ir 6 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai taikomi įstatymo įsigaliojimo dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D.Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rytas Kupčinskas, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Gintaras Tamošiūnas (pavaduojantis Vitaliją Vonžutaitę). Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai:
Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-29311 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos
administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr.
2Pažymėtina,
kad dauguma projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio, jos nenustato jokių teisės normų, o tik deklaruoja bendro pobūdžio taisykles ir teikia nuorodas į kitus įstatymus ar teisės normas. Pvz., projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos. Be to, projekte pateiktos nuorodos į konkrečius įstatymus, kurie gali būti artimiausiu metu pakeisti, t.y. Seime yra įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriam įsigaliojus neteks galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – bus Policijos įstatymas. Tobulinant projektą, siūlytina į tai atsižvelgti. Svarstyti pagrindiniame komitete3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
visuma“. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „<...> būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma <...>“. Projekto 3 straipsnio 9 punkte minimos „vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos“, šio straipsnio 10 punkte įvardinamos „priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti“, o šio straipsnio 11 punkte – „specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės“.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar visos šios įvardintos priemonės yra tos pačios, ar skirtingos priemonės. Jei tai yra tos pačios priemonės, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas, o jei šios priemonės yra skirtingos – siūlytina apibrėžti vartojamas sąvokas. Svarstyti pagrindiniame komitete4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“ papildyti žodžiu
„pareigos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmame sakinyje yra
įtvirtinama, jog šis įstatymas nustato „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“. Antrajame šios dalies sakinyje nurodoma, jog šis įstatymas taip pat nustato „tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių dviejų sakinių santykis. Manytina, kad iš antrojo sakinio vertėtų išbraukti žodį „tėvų“. Svarstyti pagrindiniame komitete5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
2 straipsnio 2 dalyje esanti sąvoka „neatsitiktinis veikimas“ nėra aiški, todėl taikant įstatymą gali kilti teisės taikymo problemų, pavyzdžiui, gali būti neaišku, koks veiksmas laikomas atsitiktiniu, o koks – neatsitiktiniu, ar „neatsitiktinis veikimas“ traktuojamas kaip tam tikra kaltės forma. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, kaip kaltės formos, yra vartojamos tiesioginės ir netiesioginės tyčios, didelio nerūpestingumo sąvokos. Svarstyti pagrindiniame komitete6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31 6.
31
pavojų gyvybei“. Svarstyti pagrindiniame komitete7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
4 punkte - „pažintinė ir psichosocialinė raida“, kurių turinys nėra aiškus. Svarstyti pagrindiniame komitete8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia <...> gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų <...>. Manytume, kad šiuo atveju smurto požymiu turėtų būti ne pelno, o bet kokios naudos siekimas, t. y. siekis gauti tiek piniginį, tiek kitokį atlygį. Šiame kontekste pastebėtina, kad teikiamu įstatymu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje, apibrėžiant vaikų prostitucijos sąvoką, nusikalstamos prieš vaiką veikos požymiu yra užmokestis už seksualinius veiksmus, kai žadama arba duodama pinigų ar bet kuris kitoks atlygis arba kompensacija, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai. Svarstyti pagrindiniame komitete9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
projekto 2 straipsnio 4 dalyje esantį žodį „žmogus“ keisti žodžiu „asmuo“. Svarstyti pagrindiniame komitete10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10Projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas.
Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų (pvz., 3 dalis) ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Svarstyti pagrindiniame komitete11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
„tėvais“ įrašant formuluotę „ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą“. Svarstyti pagrindiniame komitete
12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai“. Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
1) kitais įstatymais ir teisės aktais gali būti laikomos ir tarptautinės sutartys bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
2) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio
ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Svarstyti pagrindiniame komitete13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13Projekto 5 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teisę augti.
Svarstytina, ar šiuo atveju nereikėtų vietoj teisės augti įtvirtinti teisę sveikai vystytis, kaip yra nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei CK 3.161 straipsnyje. Svarstyti pagrindiniame komitete14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje nurodytos teisės ir laisvės gali būti priskiriamos prie teisės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) II skirsnyje, pvz., projekte neminima minties, sąžinės laisvė, teisė nepatirti savavališko ar neteisėto kišimosi į buto neliečiamybę, neteisėto kėsinimosi į garbę ir orumą. Šių teisių nėra ir kituose projekto straipsniuose. Neaišku, kokiu būdu vaiko teisės „atrenkamos“ iš Konstitucijos ir Konvencijos. Be to, Konstitucijoje ir Konvencijoje nustatyti kiek kitokie galimi teisių ir laisvių ribojimai. Projektas tobulintinas. Siūlytina atsisakyti pastangų projekte išvardinti visas vaiko teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Konvencijoje, kituose teisės aktuose; siūlytina vietoj išsamaus teisių vardijimo viename iš projekto straipsnių pateikti nuorodas į Konstituciją, Konvenciją, kitus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės, o kituose jo straipsniuose įtvirtinti nuostatas, detalizuojančias nurodytuose dokumentuose nustatytas teises, numatančias šių teisių realizavimo ypatumus.
15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Svarstyti pagrindiniame komitete
16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalį, atsisakant perteklinio žodžio „abiem“ bei formuluotės „(vienu arba vieninteliu iš jų)“. Svarstyti pagrindiniame komitete17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
perteklinis. Svarstyti pagrindiniame komitete18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę, pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje).
19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„bet kurios“. Svarstyti pagrindiniame komitete
20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros“ keisti formuluote „nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos“. Svarstyti pagrindiniame komitete21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir projektu teikiamo įstatymo. Pritarti22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-22 Nr. XIIP-293122 22.
žodžių „teisių naudojimas“ įrašyti žodį „pareigos“, o patį straipsnio turinį rengti dabar galiojančio įstatymo 48 straipsnio redakcijos pagrindu, įtraukiant daugiau pareigų. Svarstyti pagrindiniame komitete23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,psichinio“ įrašyti žodį ,,emocinio“. Svarstyti pagrindiniame komitete24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
į projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto“ įrašyti žodžius ,,seksualinio ar kitos formos smurto“. Svarstyti pagrindiniame komitete25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
263
sąvoka „vaiko išnaudojimas pornografijai“, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 23 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio pavadinimą. Svarstyti pagrindiniame komitete26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„sveikatos“ įrašytinas žodis „priežiūros“, trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu
„kita“, sąvoka „teisėti atstovai“ keistina sąvoka „vaiko atstovai pagal
įstatymą“. Svarstyti pagrindiniame komitete27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė „vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 33 straipsnio 1 daliai.
Be to, atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 2 daliai. Svarstyti pagrindiniame komitete28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
individualia veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina. Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Svarstyti pagrindiniame komitete29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
456 29.
456
prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. Svarstyti pagrindiniame komitete30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
52
dalies 2 punkte esančius trumpinius „val.“ siūlytina keisti žodžiais
„valandos“. Svarstyti pagrindiniame komitete
31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūlytina skliaustuose išbraukti trumpinį „pvz.“, o vietoj trumpinio „pan.“ įrašyti žodį „panašiai“. Svarstyti pagrindiniame komitete32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
32
kurie yra įtvirtinti IV skyriuje ,,Pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“, nėra šio skyriaus reguliavimo dalykas. Svarstyti pagrindiniame komitete33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio
teisių apsaugos skyrius). Svarstyti pagrindiniame komitete34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
321
„vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašytinas žodis
„kartu“, taip pat brauktinas perteklinis žodis „faktiškai“.
Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Svarstyti pagrindiniame komitete35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje. Svarstyti pagrindiniame komitete36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39161
institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Svarstyti pagrindiniame komitete37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Svarstyti pagrindiniame komitete38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
,,apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, o 3 – 5 dalis pernumeruojant 2 -4 dalimis. Svarstyti pagrindiniame komitete39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41
sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Svarstyti pagrindiniame komitete40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
44
formuluoti atskira dalimi. Svarstyti pagrindiniame komitete41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
pagrindus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Svarstyti pagrindiniame komitete42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
„ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali
priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Svarstyti pagrindiniame komitete43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 43.
1
kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Svarstyti pagrindiniame komitete44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
39261
institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Svarstyti pagrindiniame komitete45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Svarstyti pagrindiniame komitete46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
46Siūlytina projekto 39 straipsnio 3 dalyje esančius žodžius „kūdikis ar“,
„kūdikiai ir“ braukti kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra
aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Svarstyti pagrindiniame komitete47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 47.
4
straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Svarstyti pagrindiniame komitete48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 – 4 dalis. Svarstyti pagrindiniame komitete49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62
papildyti formuluote „artimuosius ar kitus giminaičius“. Svarstyti pagrindiniame komitete50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu. Svarstyti pagrindiniame komitete51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
vaiko atstovams pagal įstatymą“. Svarstyti pagrindiniame komitete52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 41 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Svarstyti pagrindiniame komitete53 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Svarstyti pagrindiniame komitete54 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba).
Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Svarstyti pagrindiniame komitete55 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
55Siūlytina projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius,
tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
56 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Svarstyti pagrindiniame komitete57 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotę „kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“.
58 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
491 1,2
„šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba
taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Svarstyti pagrindiniame komitete59 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
59Projekto 44 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko,
numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Svarstyti pagrindiniame komitete60 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti61 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22 61.
22
61Projekto 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių
apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Svarstyti pagrindiniame komitete62 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka
63 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
25
ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritarti65 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai.
Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. Svarstyti pagrindiniame komitete66 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3746123
dalyje bei 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Svarstyti pagrindiniame komitete67 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 4, 5 ir 6 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai taikomi įstatymo įsigaliojimo dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Svarstyti pagrindiniame komitete
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Valerija Reikertienė, 2015-04-21 Nr. g-2015-3786 Siūlau atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 6 dalį, kurioje teigiama, kad vaikui iki gimimo reikia sudaryti galimybę būti sveiku i normaliai vystytis. Laikant vaiku vaisių, sudaroma prielaida uždrausti nėštumo nutraukimą, apriboti pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūras. Kadangi vaiku laikomas jau gimęs naujagimis, siūlau pataisyti 3 str. 6 dalį taip: ,,vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveiku ir normaliai vystytis.“
2 Piliečių gynybos paramos fondas Stasys Kaušinis, 2015-05-11 Nr. g-2015-4123 Teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto
Siūlome papildyti įstatymo projekto skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“ straipsniu „Vaiko teisė j tėvą ir motiną“ ir jį išdėstyti taip:
ir motiną
ir būti jų globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4. Valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė – iš vaiko atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).
3 Lietuvos Žmogaus teisių asociacija 2015-05-14 Nr. g-2015-426910 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti visą straipsnį taip:10 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2 . Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.
4 Lietuvos Žmogaus teisių asociacija 2015-05-14 Nr. g-2015-42622 Argumentai: LR Konstitucijos 3 8 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. JT Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis garantuoja kiekvienam vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstant jį taip: 11 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas. 1. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdama į savo galimybes, imasi reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems teisėtiems vaiko atstovams šią teisę įgyvendinti, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia ¡vairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais, būstu.
5 Lietuvos Žmogaus teisių asociacija
13 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalį, išdėstant ją taip:
turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio,—seksualinio—smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo visų smurto prieš vaiką formų, turi teisę j jo geriausius interesus atitinkančias teisines procedūras bei kitą pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal [statymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
6 Lietuvos Žmogaus teisių asociacija 2015-05-14 Nr. g-2015-42626 26 Argumentai: Kaip ir 18 projekto straipsnio paminėtuose argumentuose turi būti siekiama tik teisiniu požiūriu apibrėžtų (pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir kt.) sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 1511 straipsnis, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Svarstyti pagrindiniame komitete7 Lietuvos Žmogaus teisių asociacija 2015-05-14 Nr. g-2015-42627 Argumentai:
Kaip ir 26 str. paminėti argumentai Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai1 Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹straipsnis, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą j prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant j teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo narė Ona Valiukevičiūtė 2015-04-16 Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (18 str.) vartojama „fizinės bausmės“ sąvoka, tačiau jos turinys neatskleidžiamas, taip pat į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas, siūlau keičiamame įstatyme apibrėžti „fizinės bausmės“ sąvoką – papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 2 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama skausmui ar nepatogumui, nors ir nežymiam, sukelti.“
2 Seimo narė Ona Valiukevičiūtė 2015-04-1622 Siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. 2. Vaikas privalo:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 2. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. 3.
3. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą ar fizinių bausmių taikymą.“
3
4 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nediskriminavimo pagrindai išvardijami selektyviai, nepateikiamas visas nediskriminavimo pagrindų spektras, įtvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos Tarybos Konvencijoje
„Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos
prieš juos“ ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punkte išvardytuose nediskriminavimo pagrinduose neįtraukta seksualinė orientacija, o tai sudaro galimybes diskriminuoti vaikus dėl jų ar jų tėvų (globėjų) seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant, kad patyčias ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos patiria daugiau nei pusė homoseksualių vaikų, didelį homoseksualių paauglių savižudybių skaičių, bei aukštą homoseksualių vaikų seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš juos riziką, kadangi homoseksualūs vaikai dažnai laikomi teisėtu seksualinės prievartos ir smurtavimo taikiniu, būtina įrašyti terminą
„seksualinė orientacija“ į nediskriminavimo pagrindų sąrašą. Atkreiptinas
dėmesys, kad Lietuvos teisinėje bazėje egzistuoja įstatymų koliziją, kadangi galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostata, kuria draudžiama propaguoti kitokią šeimos sampratą nei nustatyta Civiliniame kodekse. Dėl tokios nuostatos homoseksualūs vaikai ar vaikai auginami tos pačios lyties šeimose gali būti diskriminuojami teikiant švietimo ir kitas paslaugas pasinaudojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis.
Dėl to, jog galioja Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas gali kilti abejonių, ar seksualinė orientacija patenka tarp kitų vaiko diskriminavimo draudimo pagrindų. Tiesioginis draudimas diskriminuoti vaiką dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos panaikintų įstatymo taikymo neaiškumus tokiose situacijose ir užtikrintų, kad vaikas nebus diskriminuojamas dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau pakeisti 3 straipsnio 4 punktą, perkeliant į įstatymo nuostatas visus nediskriminavimo pagrindus, išvardytus Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje arba Europos Tarybos Konvencijos „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ 2 straipsnyje. Siūlau 3 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės.
4
6 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas neatitinka teisinio aiškumo ir tikrumo principų, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kadangi vaikas pagal šios konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką teises įgyja nuo gimimo momento. Iki gimimo momento vaisiaus sveikata ir vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėštumo metu. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 6 punkto formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad nėštumo nutraukimas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu į sveikatą ir normalų vystymąsi. Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas savo 2013-03-25 išvadoje Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui XIIP-337 „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. Pastebėtina, jog negimusio vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas tik įvertinus moters teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir apsisprendimo teisės atžvilgiu, ir tik tuo atveju, jei minėtas moters teisių apribojimas būtų pateisinamas bei atitiktų žmogaus teisių ribojimą grindžiančią „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąlygą. Taip pat moters apsisprendimo teisė nutraukti nėštumą ar jo nenutraukti siejama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 bei 7 straipsniais, įtvirtinančiais kiekvieno asmens teisę į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teisę į privataus gyvenimo pagarbą.
Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitiktų Konvencijos 2 bei 8 straipsnių taikymo praktiką bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 ir 7 straipsnių nuostatas, kadangi nepaliktų moteriai tinkamos apsisprendimo teisės.“ Siekiant, kad pateiktas įstatymo projekto nesudarytų galimybių interpretuoti 3 straipsnio 6 punktą kaip draudžiantį nutraukti nėštumą ir laikyti nėštumo nutraukimą vaiko teisės į normalų vystymąsi pažeidimu, o projekto nuostatos atitiktų teisinio aiškumo ir tikrumo principus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, siūlau tikslinti įstatymo
3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;
5 Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-04-2922 Argumentai: Norint vaiką parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir užtikrinti jo gerovę, prisitaikymą prie aplinkos, vaikui ne tik turi būti užtikrinta gerovė, jo laisvės ir teisės, bet jis, pagal savo vystymosi raidą, turi prisiimti ir pareigas. 1989 Jungtinių vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodoma, kad vaikas turi būti parengtas, išauklėtas „idealų, ypač taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia“.
Todėl siūlau įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti nuostatomis dėl vaiko pareigų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
naudojimas Vaiko teisės yra neatsiejamos nuo vaiko pareigų. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, kitus šeimos narius, pedagogus ir tinkamai atlikti jų paskirtas savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių,
6 Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,
392 Argumentai: siūloma išbraukti žodžius
„socialiniai globėjai“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai
nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.
7 Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,
393 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
dalyje nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
8 Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,
3962 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
9 Seimo narys Rimantas Jonas Dagys,
49210 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalies 10 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą;
10 Seimo nariai Dalia Kuodytė, Andrius Mazuronis, 2015-05-148 Argumentai: Iki vaiko pilnametystės dėl jo religijos sprendžia tėvai, o vaikas turi teisę apsispręsti tik sukakus pilnametystei. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“
11 Seimo nariai Dalia Kuodytė, Andrius Mazuronis, 2015-05-149 Argumentai: Tam, kad nekiltų ateityje įstatymo normos interpretacijų, siūlome atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, papildyti šio įstatymo projekto 9 straipsnį po žodžio „asmenis“ įrašant „kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas“ Siūlymas:
Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas.“
12
52 Argumentai: Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Svarstyti pagrindiniame komitete13
2 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą, iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymai: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.“
14
3 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“
15
5 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis.
Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“
16
62 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;“
17
2 Argumentai: Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir iki vaiko pilnametystės tėvai sprendžia, pagal kokias religines pažiūras jie auklės vaiką. Taip pat siekiama išvengti diskriminacijos nepripažintų religinių bendrijų atžvilgiu. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.“
18 Seimo nariai Dalia Kuodytė, Andrius Mazuronis, 2015-05-14 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis.
Siūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedo 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatos privalo būti įgyvendinamos iki 2020 metų.“
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas kurioms komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas; Komitetas svarstė tik finansinę dalį)
paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
REIKALŲ IR DARBO komitetas
2016-12-14 Nr. 103-P-65(8)
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto nariai: A. Sysas – Komiteto pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja – R. Liekienė. R. Guobaitė – Kirslienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, E. Neciunskienė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja, D. Urbonaitienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – TD), 2015-04-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomame įstatyme (toliau - projektas) vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį savivaldybės administravimo subjektai
231
projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio, jos nenustato jokių teisės normų, o tik deklaruoja bendro pobūdžio taisykles ir teikia nuorodas į kitus įstatymus ar teisės normas. Pvz., projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos. Be to, projekte pateiktos nuorodos į konkrečius įstatymus, kurie gali būti artimiausiu metu pakeisti, t.y. Seime yra įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriam įsigaliojus neteks galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – bus Policijos įstatymas. Tobulinant projektą, siūlytina į tai atsižvelgti. Pritarti.
dalyje pateikiama sąvoka „vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma“. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „<...> būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma <...>“. Projekto 3 straipsnio 9 punkte minimos „vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos“, šio straipsnio 10 punkte įvardinamos
„priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti“, o šio straipsnio
projekto nuostatų nėra aišku, ar visos šios įvardintos priemonės yra tos pačios, ar skirtingos priemonės. Jei tai yra tos pačios priemonės, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas, o jei šios priemonės yra skirtingos – siūlytina apibrėžti vartojamas sąvokas. Pritarti. 1.4
14
projekto 1 straipsnio 4 dalyje esančią formuluotę „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“ papildyti žodžiu „pareigos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmame sakinyje yra įtvirtinama, jog šis įstatymas nustato „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“. Antrajame šios dalies sakinyje nurodoma, jog šis įstatymas taip pat nustato „tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių dviejų sakinių santykis. Manytina, kad iš antrojo sakinio vertėtų išbraukti žodį „tėvų“. Pritarti. 1.5
22
straipsnio 2 dalyje esanti sąvoka „neatsitiktinis veikimas“ nėra aiški, todėl taikant įstatymą gali kilti teisės taikymo problemų, pavyzdžiui, gali būti neaišku, koks veiksmas laikomas atsitiktiniu, o koks – neatsitiktiniu, ar
„neatsitiktinis veikimas“ traktuojamas kaip tam tikra kaltės forma. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, kaip kaltės formos, yra vartojamos
tiesioginės ir netiesioginės tyčios, didelio nerūpestingumo sąvokos. Pritarti. 1.6
231 6.
231
straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „sutrikimų“ įrašytina formuluotė „ir
straipsnio 3 dalies 2 punkte vartojama sąvoka „socialinė sveikata“, šios dalies 4 punkte - „pažintinė ir psichosocialinė raida“, kurių turinys nėra aiškus. Pritarti. 1.8
233
straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia <...> gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų <...>. Manytume, kad šiuo atveju smurto požymiu turėtų būti ne pelno, o bet kokios naudos siekimas, t. y. siekis gauti tiek piniginį, tiek kitokį atlygį. Šiame kontekste pastebėtina, kad teikiamu įstatymu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje, apibrėžiant vaikų prostitucijos sąvoką, nusikalstamos prieš vaiką veikos požymiu yra užmokestis už seksualinius veiksmus, kai žadama arba duodama pinigų ar bet kuris kitoks atlygis arba kompensacija, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai. Pritarti. 1.9
24
projekto 2 straipsnio 4 dalyje esantį žodį „žmogus“ keisti žodžiu „asmuo“. Atsižvelgti. 1.10
2
straipsnyje siūloma apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų (pvz., 3 dalis) ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Pritarti. 1.11
318
straipsnio 8 punkte esančią nuostatą siūlytina papildyti po žodžio „tėvais“ įrašant formuluotę „ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą“. Pritarti. 1.12
4 12.
4
siūloma nustatyti: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai“. Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
1) kitais įstatymais ir teisės aktais gali būti laikomos ir tarptautinės sutartys bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
2) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pritarti. 1.13
5
straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teisę augti. Svarstytina, ar šiuo atveju nereikėtų vietoj teisės augti įtvirtinti teisę sveikai vystytis, kaip yra nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei CK 3.161 straipsnyje. Pritarti. 1.14
8
pavadinimas neatitinka jo turinio, nes ne visos šiame straipsnyje nurodytos teisės ir laisvės gali būti priskiriamos prie teisės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių.
Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) II skirsnyje, pvz., projekte neminima minties, sąžinės laisvė, teisė nepatirti savavališko ar neteisėto kišimosi į buto neliečiamybę, neteisėto kėsinimosi į garbę ir orumą. Šių teisių nėra ir kituose projekto straipsniuose. Neaišku, kokiu būdu vaiko teisės „atrenkamos“ iš Konstitucijos ir Konvencijos. Be to, Konstitucijoje ir Konvencijoje nustatyti kiek kitokie galimi teisių ir laisvių ribojimai. Projektas tobulintinas. Siūlytina atsisakyti pastangų projekte išvardinti visas vaiko teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Konvencijoje, kituose teisės aktuose; siūlytina vietoj išsamaus teisių vardijimo viename iš projekto straipsnių pateikti nuorodas į Konstituciją, Konvenciją, kitus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės, o kituose jo straipsniuose įtvirtinti nuostatas, detalizuojančias nurodytuose dokumentuose nustatytas teises, numatančias šių teisių realizavimo ypatumus. Pritarti. 1.15
9
straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti. 1.16
101
projekto 10 straipsnio 1 dalį formuluoti kaip CK 3.161 straipsnio dalį, atsisakant perteklinio žodžio „abiem“ bei formuluotės „(vienu arba vieninteliu iš jų)“. Pritarti. 1.17
151
straipsnio 1 dalyje esantis žodis „kiti“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti. 1.18
155 18.
155
jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę, pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje). Pritarti. 1.19
182
straipsnio 2 dalyje esantis žodis „visų“ keistinas formuluote „bet kurios“. Pritarti. 1.20
183
aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros“ keisti formuluote „nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos“. Pritarti. 1.21
214
teisėkūros stabilumo ir efektyvumo, projekto 21 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir projektu teikiamo įstatymo. Pritarti. 1.22
22
projekto 22 straipsnio turinį, siūlytina jo pavadinime vietoj žodžių „teisių naudojimas“ įrašyti žodį „pareigos“, o patį straipsnio turinį rengti dabar galiojančio įstatymo 48 straipsnio redakcijos pagrindu, įtraukiant daugiau pareigų. Pritarti. 1.23
232 23.
232
formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,psichinio“ įrašyti žodį ,,emocinio“. Pritarti. 1.24
233
formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto“ įrašyti žodžius ,,seksualinio ar kitos formos smurto“. Pritarti. 1.25
23263
sąvoka „vaiko išnaudojimas pornografijai“, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 23 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio pavadinimą. Pritarti. 1.26
233
žodžio „sveikatos“ įrašytinas žodis „priežiūros“, trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu „kita“, sąvoka „teisėti atstovai“ keistina sąvoka „vaiko atstovai
darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 33 straipsnio 1 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 2 daliai. Pritarti. 1.28
2727163 28.
2727163
veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina. Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti. 1.29
272745
prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. Pritarti. 1.30
2952
siūlytina keisti žodžiais „valandos“. Pritarti. 1.31
30
„pvz.“, o vietoj trumpinio „pan.“ įrašyti žodį „panašiai“. Pritarti. 1.32
3132
įtvirtinti IV skyriuje ,,Pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“, nėra šio skyriaus reguliavimo dalykas. Pritarti. 1.33
311 33.
311
administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,Vaiko teisių apsaugos skyrius“ įrašyti žodžius ,,Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Vaiko teisių apsaugos
pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašytinas žodis „kartu“, taip pat brauktinas perteklinis žodis „faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti. 1.35
34
tikslinti projekto 34 straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje. Pritarti. 1.36
3539161
institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti. 1.37
354
straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti. 1.38
362
projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, o 3 – 5 dalis pernumeruojant 2 -4 dalimis. Pritarti. 1.39
3641
36 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Pritarti. 1.40
3644
projekto 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. Pritarti. 1.41
372
pagrindus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Pritarti. 1.42
374
su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Pritarti. 1.43
381
patikslinti projekto 38 straipsnio 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Pritarti. 1.44
3839261
straipsnio 2 dalyje taisytina formuluotė „savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja.
Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti. 1.45
383
„nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti. 1.46
393
kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pritarti. 1.47
394
projekto 39 straipsnio 4 dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Pritarti. 1.48
395
būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 – 4 dalis. Pritarti. 1.49
3962
projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkte išvardintą sąrašą papildyti formuluote „artimuosius ar kitus giminaičius“. Pritarti. 1.50
403
dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pritarti. 1.51
407
atstovams pagal įstatymą“. Pritarti. 1.52
41
pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Pritarti. 1.53
411
projekto 41 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“.
4242113
straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti. 1.55
424831
projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio 1 daliai. Pritarti. 1.56
43
projekto 43 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti. 1.57
44
projekto 44 straipsnio pavadinime po žodžio „ministerija“ įrašyti formuluotę
„kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti. 1.58
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti. 1.59
4415
apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Pritarti. 1.60
442
įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti. 1.61
4722 61.
4722
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Pritarti. 1.62
481
garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka
49491223
institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. Pritarti. 1.64
4925
tai, kad valstybės tarnautojai į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritarti. 1.65
50
straipsnyje įtvirtinamos konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų.
Pritarti. 1.66
tai, kad projekto 36 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje bei 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Pritarti. 1.67 TD
tai, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 4, 5 ir 6 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip
dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valerija Reikertienė,
16 Siūlau atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. 6 dalį, kurioje teigiama, kad vaikui iki gimimo reikia sudaryti galimybę būti sveiku ir normaliai vystytis.
Laikant vaiku vaisių, sudaroma prielaida uždrausti nėštumo nutraukimą, apriboti pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūras. Kadangi vaiku laikomas jau gimęs naujagimis, siūlau pataisyti 3 str. 6 dalį taip: Vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveiku ir normaliai vystytis. Atsižvelgti. 2. Linas Jakučionis 2015-05-04 G-2015-37896 N Įstatymo projektas suformuluotas taip, kad būtų draudžiami abortai. Akivaizdu, jog tai prieštarauja kitiems įstatymams. „Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo.“ Įstatymas yra diskriminacinis ir homofobiškas ir specialiai stengiasi užkristi kelią vienos lyties globėjams. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai augantys su vienos lyties tėvais yra tokie pat laimingi ir socialiai išsivystę, kaip ir turintys skirtingų lyčių tėvus. Įstatymo projektas negina vaikų nuo fizinio tėvų smurto (pvz. mušimo diržu). Atsižvelgti. 3. Piliečių gynimo paramos fondas, direktorius Stasys Kaušinis, 2015-05-11 G-2015-412310 N Siūlome papildyti įstatymo projekto skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“ straipsniu
„Vaiko teisė į tėvą ir motiną“ ir jį išdėstyti taip:
„Vaiko teisė į tėvą ir motiną
globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4.
neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė – iš vaiko atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).“ Atsižvelgti. 4. 4.1 Lietuvos žmogaus teisių asociacija, pirmininkas Vytautas Budnikas,
2
1Argumentai:
JT Vaiko teisių konvencijos
su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 2 dalį ir išdėstyti visą straipsnį taip:
teisė gyventi su savo tėvais
gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą. Atsižvelgti. 4.2
11 2.
Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. JT Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis garantuoja kiekvienam vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstant jį taip:
teisė į gyvenimo sąlygas Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos. 1. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdama į savo galimybes, imasi reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems teisėtiems vaiko atstovams šią teisę įgyvendinti, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia įvairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais, būstu. Atsižvelgti. 4.3
181813
3Argumentai:
JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalį, išdėstant ją taip:
teisė būti apsaugotam nuo smurto
būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo visų smurto prieš vaiką formų, turi teisę į jo geriausius interesus atitinkančias teisines procedūras bei kitą pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgti. 4.4
261
4Argumentai:
Kaip ir 18 projekto straipsnio paminėtuose argumentuose turi būti siekiama tik teisiniu požiūriu apibrėžtų (pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir kt.) sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Atsižvelgti. 4.5
271
5Argumentai:
Kaip ir 26 str. paminėti argumentai Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
veikas, darbo apribojimai 1.Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Atsižvelgti. 5. 5.1 Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, pirmininkas Romualdas Povilaitis,
6
skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“: II
5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
1Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku,
galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi.
Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 6 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
lengvatomis. 5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam
teisė gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo garantuojama:
2) teikiant reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
3) teikiant paramą ir pagalbą krizinio nėštumo atveju;
4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
lengvatomis. 2. Vaiko teisė būti sveiku užtikrinama šiomis priemonėmis:
2) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.). 3. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas. Atsižvelgti. 5.2
žmogaus teisių gynimo asociacija7
teisė į individualumą ir jo išsaugojimą
nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2.
straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Atsižvelgti. 5.3
žmogaus teisių gynimo asociacija8
teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Atsižvelgti. 5.4
žmogaus teisių gynimo asociacija9
teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Atsižvelgti. 5.5
žmogaus teisių gynimo asociacija14
straipsniu „Vaiko ugdymo tikslai“
ugdymo tikslai
visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentus, gabumus, protinius bei fizinius sugebėjimus;
vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir nacionalinėms vertybėms;
supratimo, taikos, pakantumo principais;
pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
pagarbą neįgaliems vaikams ir suaugusiems;
pagarbą gamtai.“ Atsižvelgti. 6. 6.1 Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (toliau
A. Jaseliūnė, 2015-05-22 G-2015-447530 Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos valdybos nariai, susipažinę su LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektu, dalyvavo įstatymo projekto klausymuose Seime, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių projekto straipsnių.
Prašome į teikiamas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti. 1. Dėl 30 str. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui. Siūlome įrašyti, kad „tuo atveju, vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su savo vaiku, jų pasirinktas asmuo turėtų turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti konkrečius ir apibrėžtus veiksmus atstovaujant vaiką.“ Atsižvelgti. 6.2
vadovų asociacija323
teisių apsaugos skyrius, perduodamas vienam iš vaiko tėvų duomenis šio straipsnio nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti duomenų tretiesiems asmenims. Ar ši nuostata dera su Asmens duomenų apsaugos įstatymu? (pvz.: jei prašoma pažyma E gydymo įstaigos apie vieno iš tėvų psichinę sveikatą, kurią gydymo Įstaiga teikia tik skyriui be teisės atskleisti kitiems asmenims, pažyma apie vieno iš tėvų teistumą ir pan.)
vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas. Siūlome sukeisti vietomis 1 ir 2 punktus. Atsižvelgti. 6.4
vadovų asociacija383911
438 str. 1 d. ir 39 str. 1 d. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos, vaiko atstovų pagal
įstatymą. Skyriams deleguojama labai didelė atsakomybė - NEDELSIANT vykti į vaiko buvimo vietą, įvertinti situaciją ir nustačius grėsmę vaiko gyvybei ar sveikatai paimti vaiką. Skyriai neatsisako vykdyti šią funkciją, tačiau su šiuo metu turimais žmogiškaisiais ir materialiniais resursais Vaiko teisių apsaugos skyriai šios funkcijos vykdyti tikrai negalės.
Galimi du sprendimo būdai: 1.Vaiko teisių apsaugos skyrių papildymas žmogiškaisiais resursais ir materialinės bazės stiprinimas (specialistų papildomi etatai, vairuotojų etatų įvedimas, jo finansavimas, aprūpinimas transportu). LR Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1593 patvirtintuose Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose Vaiko teisių apsaugos skyriams numatytos 45 funkcijos. Iki 2015 metų Vaiko teisių apsaugos skyriams priskirta dar 17 pareigų ir 19 teisių. Nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybų įsteigimo(1993 metų) jos tik neženkliai buvo sustiprintos žmogiškaisiais ištekliais . Vaiko teisių apsaugos skyrių materialinė bazė apgailėtina, eilę metų neskiriama lėšų pagrindinėms priemonėms įsigyti 2005 metais Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklai vykdyti paskirti automobiliai nusidėvėję, maži., todėl iš šeimos paimant du ir daugiau vaikų, nėra galimybės užtikrinti saugaus vaikų pervežimo, nes netelpa automobilinės kėdutės. Automobilių vairuotojų išlaikymui neskiriamos lėšos. Į šeimą vykstant be vairuotojo ir atsiradus būtinybei paimti vaikus iš šeimos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas neretai atsiduria keblioje situacijoje, kai turi pats vairuoti ir pasirūpinti vaikų saugumu vienu metu. Be to, daugelis Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų apribotos konkrečiais laiko terminais, todėl gali nutikti taip, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dalyvaujant teismo posėdžiuose, vaiko apklausose, Išvykus į šeimas, sergant ir kt., nebus kam į pranešimą reaguoti nedelsiant. 2. Galimas kitas sprendimo būdas, kuris buvo aptartas susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 2013 metais. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai siūlė tokiems atvejams pasitelkti seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus.
Toks siūlymas buvo motyvuojąs tuo, kad nemažai pranešimų nepasitvirtina, būna melagingi, todėl gaišti laiką, naudoti transportą ir važiuoti keliasdešimt kilometrų į įvykio vietą -per didelė prabanga, įvertinant transporto išlaidas ir Vaiko teisių apsaugos skyrių žmogiškuosius resursus. Tuo tarpu socialiniams darbuotojams neretai pakanka vos kelių minučių nuvykti j įvykio vietą, todėl logiška, kad socialinis darbuotojas galėtų (turėtų) įvertinti situaciją apie vaikui iškilusias grėsmes .Informacijai pasitvirtinus, socialinis darbuotojas skubiai susisiektų su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kuris vyktų į įvykio vietą ir priimtų sprendimą dėl vaiko paėmimo. Toki siūlymą motyvuojame tuo, kad:
darbuotojai turi dirbti ir prevencinį darbą
šeimos aplinką, paramos tinklą, kur laikinai saugiai būtų galima priglausti vaiką. 3. Yra arčiausiai Įvykio vietos, todėl gali greičiausiai įvertinti situaciją pasirūpinti vaiko saugumu iki atvyks Vaiko teisią apsaugos skyriaus specialistas. 4. Tokia socialinio darbuotojo pareiga, manome, turėtų būti įtvirtinta įstatyme. 5. VTAS, ypač rajonuose, dirba 3-4 specialistai, kurie didelę laiko dalį praleidžia teismuose, apklausose. Socialinių darbuotojų yra bent 3 kartus daugiau nei VTAS darbuotojų Atsižvelgti. 6.5
vadovų asociacija381
patikslinti projekto 38 str. 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.) nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio momento fiksavimas yra svarbus.
Atsižvelgti. 6.6
vadovų asociacija382
paėmimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 str. 6 d. nustatyta tvarka. Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją, todėl ne savivaldybė turėtų įgalioti instituciją. Ar tai reikštų, kad savivaldybės finansuotų Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą jų nedarbo metu? Jeigu išliktų įstatyme tokia nuostata, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ir po darbo vykdys skubų vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos, tai tam turėtų būti numatytas finansavimas iki įstatymo įsigaliojimo. Kita vertus, labai keista , kad policija nesinaudoja kitų šalių praktika, gerąja patirtimi ir sukuria vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu problemą, juolab kad iš projekto 39 str. 6 d.3 p. darytina prielaida, kad policija gali ir turi paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Todėl prašome 38 str. 2 d. ir 39 str. 6 d. aiškiai įvardinti, kad vaiką iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu privalo paimti policija. Vaiko teisių apsaugos skyrių turimais duomenimis, naktį, Švenčių dienomis, vaikai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje. Tokia tvarka leistų išvengti ir papildomo vaiko teisių apsaugos skyrių finansavimo.
Nusprendus, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba „greitosios pagalbos“ principu, iškiltų būtinybė keisti LR darbo kodekso nuostatos, kurios reglamentuoja viršvalandinių darbų apribojimo sąlygas (150 str.) darbuotojų , kurie vieni augina vaiką iki 3 metų vaiką, vieni auginantys iki 14 metų, neįgalų vaiką, nėščios moterys, 152 str. kuris nurodo viršvalandinių darbų trukmę, 155 str., kuriame išaiškinta darbuotojo budėjimo trukmė, darbuotojo sutikimo būtinumas ir kt. Neatsižvelgus ir neišanalizavus galimai iškilsiančių problemų, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas strigs, jis negalės vykdyti kitų funkcijų. Vaiko teisią apsaugos skyrius neramina ir tai, kad projekto 36,37 ir 38 straipsniuose numatyta, kad įvairias tvarkas nustatys ir tvirtins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektas jau svarstomas, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacija ar jos valdyba nėra susipažinusi, nes nėra gavusi minimų tvarkų projektų. Vaiko teisių apsaugos skyrių nuomone, kartu su įstatymo projektu turi būti nagrinėjami ir poįstatyminiai aktai. Atsižvelgti. 6.7
vadovų asociacija50
teisių apsaugos skyrius. Siūlome išskirti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo ir šias labai svarbias funkcijas: -pasirūpina globos netekusiais vaikais, nustato ir vykdo tokių vaikų apskaitą, organizuoja vaiko globą (LR CK 3.250 str.; -atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir gina juos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgti. 6.8
vadovų asociacija44
už vaiko teisių apsaugą pilnai atsako tik savivaldybės, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik formuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šeimos politikos įgyvendinimą(44 str.).
Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, jos valdyba, laikosi nuomonės, kad Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, kaip ir 2002-12-17, 200-12-02, turėtų būti patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją. Atsižvelgti. 7. Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės” (toliau–„ Nuomonės“), prezidentas Saulius Naskauskas, 2015-05-21 Nr. G-2015-4611 Susipažinę su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nauja redakcija, kurią parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pažymime:
Įstatymo projekto 1 str. 1 dalis numatanti įstatymo tikslą: "užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių apsaugą" ir 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį "suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma", menkai atsispindi viso įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atėmimo iš tėvų mechanizmo ir globėjų instituto įteisinimui. Todėl 1str. 1 ir 2 dalyse numatyti įstatymo projekto tikslai ir paskirtis tėra tik deklaratyvaus pobūdžio. Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasekmėmis dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių. Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės ne stiprina, bet silpnina šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą.
Taigi, procesas užtikrinantis vaikų saugumą turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą savaime užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę, bei formuojantį aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių konvencijos preambulėje, Vaiko teisių Konvencijos dalyvės, būdamos „įsitikinusios jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, o ypač vaikų augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei", pripažįsta jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai rengiant vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai sprendžiant socialines problemas. Įstatymo projekto 2 str. 2 dalyje numatyta, kad smurtas prieš vaiką tai „vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui". Įstatyme numatyta smurto prieš vaiką sąvoka apima ir emocinį smurtą. Taigi gaunasi paradoksas, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo emocinio smurto, t. y. vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, paimant nuo tėvų, šeimos, yra sukeliamas tas pats emocinis smurtas prieš vaiką. Taigi, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai, orumui ar net sveikatai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti savo konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką.
Tokia vaiko teisių "apsauga" tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl minėtas įstatymas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Vaiko paėmimas turėtų būti numatytas tik kaip kraštutinė priemonė vaiko gerovei užtikrinti ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Akcentuojame, kad Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtintos principinės nuostatos – vaikas privalo augti šeimoje. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teikiame šiuos pasiūlymus:
Atsižvelgti. 7.1 „Nuomonės“234
"nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko
fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai". Tokios daugiaprasmės formuluotės sudaro sąlygas subjektyviam vertinimui remiantis asmenine patirtimi, pasaulėžiūra, bei nuostatomis interpretuoti galimas žalas vaikui, o tai atvertų kelią atskirų pareigūnų savivaliavimui ir suteiktų galimybę prievartai prieš šeimą. Todėl tokių sąvokų kaip: „pažintinei“ ir „psichosocialinei", siūlome atsisakyti. Atsižvelgti. 7.2 „Nuomonės“24
metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip", siūlome pakeisti į "Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė pripažinta kitaip“. Atsižvelgti. 7.3 „Nuomonės“316
principus nepagrįstai atsisakoma, kad valstybei, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijos, kitiems juridiniams asmenims nėra privalomas principas: galimybė vystytis ir doroviškai.
Todėl 6 punktą siūlome formuluoti taip: "kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat ir doroviškai". Atsižvelgti. 7.4 „Nuomonės“263
informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui" keisti į „..ar kiti asmenys gavę informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas susijusias su kitu asmenų seksualiniais veiksmais su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo pagal įstatymu nustatytą amžiaus cenzą“. Atsižvelgti. 7.5 „Nuomonės“353637
nėra numatyta jokia reali pagalba šeimai, ypač įvairių krizių atvejais, išskyrus formaliai įvardintą "Pagalbos plano" sudarymą. Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nėra išvardytos. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Tokie reiškiniai kelia pavojų ne tik vaikio teisėms, bet ir lietuvių tautos gyvybingumui ir išlikimui Europos Sąjungos šeimoje. Įstatymo projektas pagrindinai ir labai aiškiai orientuotas tik į vaikų paėmimo iš šeimos mechanizmo įteisinimą todėl jis neatitinka Vaiko teisių konvencijos reikalavimų. Siūlome parengti ir patvirtinti įstatymą reglamentuojantį realią pagalbą šeimos gerovei, kuris taptų ir pagrindiniu vaiko teisių apsaugos ir gerovės garantu. Atsižvelgti. 8. 8.1 Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises” (toliau
Nr. G-2015-48502 1.
nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises” susipažino su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas). Įvertinę Projektą, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1) Dėl Projekto 2 straipsnio Sveikiname ir palaikome ryžtą Projekto 2 str. aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti visas smurto prieš vaikus formas, kas leis užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui vaiku, pranašumo ir (ar) jėgos prieš vaiką naudojimui, taip pat ir tais atvejais, kai smurto požymiai sunkiau nustatomi ir nėra tokie akivaizdūs kaip fizinio smurto atveju. Atkreipiame dėmesį, kad smurtas prieš vaikus yra apibrėžiamas pagal suaugusiojo netinkamus ir nepriimtinus veiksmus vaiko atžvilgiu, o ne pagal tai, ar toks elgesys sužaloja vaiką fiziškai, ar ne. Emocinis smurtas, nors nepalieka fizinių žymių, palieka moralinę žymę vaikui, neugdo jo ir užkerta kelią sveikai emocinei raidai. Taip kaip ir suaugęs asmuo, vaikas turi teisę gyventi saugioje aplinkoje, be smurto. Projekte pateikiamus smurto ir jo rūšių sąvokų apibrėžimus siūlome suderinti su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu (Žin., 2011, Nr. 72-3475), Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lansarotės konvencija), Pasaulio Sveikatos organizacijos apibrėžimais.
<...>
Atsižvelgti. 8.2
“Už vaiko teises”22
pakeitimai:
„2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis
veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, dėl kurio kyla pavojus vaiko gyvybei ar sveikatai arba vaikas patiria fizinę, seksualinę, psichologinę,
individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai; nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, padarymo „atpirkimo ožiu“, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir
nepriežiūra – kito asmens už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. Atsižvelgti. 8.5
“Už vaiko teises”24
teisių konvencija.
<...>
„4. Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato
kitaip pagal įstatymą jo pilnametystė pripažinta anksčiau.“ Atsižvelgti. 8.6
“Už vaiko teises”26
į tai, kad šeimos, susiduriančios su įvairiomis rizikomis savo aplinkoje ir
(ar) krizinėmis situacijomis, bijo kreiptis savalaikės pagalbos, dėl baimės, kad šeima bus įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, kas šeimą stigmatizuoja ir kuria neigiamas bendruomenės nuostatas į ją, siūlome pagalbą šeimai apibrėžti kaip visuotinę šeimų teisę gauti pagalbą iš valstybės. Todėl Įstatymo 2 str. siūlome papildyti 6 punktu.
<...>
„6.
Šeima, patirianti sunkumus, keliančius grėsmę vaiko gerovei – šeima, patirianti krizę, išgyvenanti netektį, tėvų ar kitų kartu gyvenančių asmenų priklausomybes, ir kitus sunkumus, kurie savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, gali kenkti arba turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir gerovei.“ Atsižvelgti. 8.7
“Už vaiko teises”313
Dėl Projekto 3 straipsnio Projekto
papildyti po žodžio „neprieštarauja“ įrašant „geriausiems“.
<...>
Siūlomi pakeitimai: „3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;“ Atsižvelgti. 8.8
“Už vaiko teises”316 8. Manome, kad Projekto 3 str. 6 punkto formuluotė yra perteklinė, todėl po žodžio
„vaikui“ siūlome išbraukti formuluotę „tiek iki gimimo, tiek gimus“.
<...>
„6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;“ Atsižvelgti. 8.9
“Už vaiko teises”314
tikslinti Projekto 3 str. 4 punkto formuluotę nenumatant baigtinio diskriminacijos pagrindų sąrašo – tai leistų apimti visus nediskriminacijos aspektus, ko šiuo metu trūksta Projekte pateiktame apibrėžime.
<...>
„4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kkiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;“ Atsižvelgti. 8.10
“Už vaiko teises”52 10.
3) Dėl Projekto 5 straipsnio Projekto
esant tėvų ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, gali būti taikomi eksperimentiniai vaistai ar atliekami moksliniai bandymai. Siūlomi pakeitimai: „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
1Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku,
galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išgelbėti vaiko gyvybę ir yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.“ Atsižvelgti. 8.11
“Už vaiko teises”9
Dėl Projekto 9 straipsnio Projekto
(Žin., 2010, Nr. 71-3561) 7 str. 3 dalimi. Atsižvelgiant į nurodytą JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnį, siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri sudarytų tinkamas sąlygas išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytiems taip pat ir vaikams, turintiems negalią. Siūlomi pakeitimai: „9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Vaikams, turintiems negalią, turi būti suteikta atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti šia teise.“ Atsižvelgti. 8.12
“Už vaiko teises”102
Dėl Projekto 10 straipsnio Siūlome patikslinti Projekto 10 str. 2 dalies, reglamentuojančios atvejus, kai vaikas gali būti paimtas iš tėvų, formuluotę po žodžio „ir“ įrašant „(ar)“. Siūlomi pakeitimai: „10 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
<...>
2.
Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir (ar) sveikatą.“ Atsižvelgti. 8.13
“Už vaiko teises”132
Dėl Projekto 13 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 13 str. 2 dalį, kadangi nėra aišku, kaip valstybė praktiškai užtikrins gyvenamąjį būstą vaikams, likusiems be tėvų globos. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko apgyvendinimas vaikų globos institucijoje, globėjų (rūpintojų) šeimoje ar pan., nėra tapatus gyvenamojo būsto suteikimui
Projekto
ir papildyti punktais dėl vaiko teisės į žodžio laisvę. Siūlomi pakeitimai: „14 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją į žodžio laisvę
įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine, rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 2. Vaiko teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 13. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis viešąja informacija ir medžiaga, ypač tokia, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi.“ Atsižvelgti. 8.15
“Už vaiko teises”202012
Projekto
teisinės padėties.
Projekte pateiktas apibrėžimas numato pagalbą tik tiems vaikams, kurie yra pripažinti pabėgėliais pagal įstatymą. Tokiu būdu be pagalbos gali likti vaikai, kurie tokio statuso neturi. Atsižvelgiant į poreikį kuo skubiau suteikti vaikui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje, būtiną pagalbą ir apsaugą, siūlome tikslinti Projekto 20 str. formuluotę. Siūlomi pakeitimai: „20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės
nepilnamečio statusą, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Tokiam Vvaikui pabėgėliui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“ Atsižvelgti. 8.16
“Už vaiko teises”21
Projekto 21 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių užtikrinimą kituose įstatymuose. Atsižvelgdami į tai, kad nėra aišku kokias kriterijais ir motyvais remiantis vienos vaiko teisės yra detalizuojamos ir aptariamas jų įgyvendinimas, o kitos ne, siūlome šį straipsnį tikslinti ir išskirti į atskiras dalis. Atsižvelgti. 8.17
“Už vaiko teises”22
Projekto
vaiko teisės – tai mechanizmai ir priemonės, kurias turi užtikrinti valstybė, kad vaikai galėtų augti ir vystytis tinkamomis ir jų raidos poreikius atitinkančiomis sąlygomis, džiaugtis sveika ir saugia vaikyste, todėl pareigų įtvirtinimas Projekte yra netinkama nuostata. Vaiko pareigingumas, atsakomybė, pagarba tėvams, mokytojams ir kitiems aplinkiniams, ir kt. asmenybės bruožai yra vaiko ugdymo, o ne teisinio reglamentavimo dalykas.
Be to, pareigų įtvirtinimas įstatyme, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai, suponuoja nuostatą, kad neatlikęs tam tikrų pareigų vaikas negali naudotis tais mechanizmais ir priemonėmis (t.y., teisėmis), kurias privalo užtikrinti valstybė savo piliečiams. Tokia nuostata iš esmės prieštarauja žmogaus teisių principinėms nuostatoms, kurios sako, kad žmogaus teisės yra: neatskiriamos (jos negali būti žmogui padovanotos, suteiktos kaip privilegija ar atimtos), universalios (jos priklauso kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir be jokios diskriminacijos), priklausomos viena nuo kitos (nei viena iš teisių nėra svarbesnė už kitą, ir vienos teisės įgyvendinimas priklauso nuo kitos). Vaiko teisės reiškia valstybės pareigą patenkinti pagrindinius vaiko poreikius (ne norus!), ir suteikti paramą, būtiną besivystančiai vaiko asmenybei, jo gebėjimų ir talentų plėtrai bei už vaiką atsakingiems asmenims. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija – tai tarptautinis susitarimas, numatantis pagrindinius standartus, kurie užtikrina vaiko gerovę valstybėje, ir suteikia teisę kiekvienam vaikui sėkmingai augti ir vystytis.
Šis tarptautinis susitarimas, kurį Lietuva ratifikavo 1995 m.:
žaidimo ir laisvalaikio galimybes, tinkamos teisinės apsaugos garantijas.
pabėgėliams; tautinių mažumų vaikams; vaikams – smurto, nepriežiūros, kankinimų ir karo aukoms; vaikams, praradusiems šeimą, patekusiems į globos sistemą.
pagrobimo, pardavimo, prekybos žmonėmis (vaikais); smurto ir nepriežiūros; narkotinių medžiagų vartojimo; neteisėto sulaikymo; kankinimo, žiaurių bausmių; neteisėto vaiko pašalinimo iš šeimos; praktikų ir veiksmų, kenksmingų vaiko sveikatai.
susijusiais su vaiku; ieškoti ir gauti vaiko vystymuisi reikalingą informaciją; dalyvauti kultūriniame gyvenime; dalyvauti vaikų ir jaunimo organizacijose, bendrauti su kitais vaikais; dalyvauti visuomenės gyvenime.
teisėms ir pareigoms, susijusioms su vaiko apsauga ir rūpinimusi vaiku; užtikrina teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas; numato būtiną valstybės paramą ir įsipareigojimą padėti tinkamai rūpintis vaiku. Išvardintos priemonės ir mechanizmai turi būti užtikrinti ir prieinami kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo auklėjimo ir (ar) ugdymo procese kylančių sunkumų, ir nei viena iš šių teisių negali būti „atimta“ iš vaiko, net tuo atveju, kai jis elgiasi nepriimtinai. Siūlomi pakeitimai: „22 straipsnis.
Vaiko teisių naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.:
1) gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.“ Atsižvelgti. 8.18
“Už vaiko teises”234
Projekto
įtakos bendrąsias nuostatas ir numato pareigą fiziniams ar juridiniams asmenims pranešti apie galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusį vaikai. Manome, kad, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko apsaugą, ši formuluotė turėtų būti tikslinama ir sudarytų sąlygas pranešti apie vaiko teisių pažeidimus visais atvejais. Siūlomi pakeitimai: „23 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
<...>
nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų, ir dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai.“ Atsižvelgti. 8.19
“Už vaiko teises”263
Projekto
nusikaltimų, todėl ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo apsaugą nuo kitų neigiamų padarinių bei konfidencialumą. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti 26 straipsnio 3 dalies formuluotę susiaurinant institucijų, kurios privalo būti informuojamos, ratą, išbraukiant savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – vaiko teisių apsaugos skyrius)“.
Už šiame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl apie galimas tokias veikas vaiko atžvilgiu pirmiausiai ir nedelsiant turi būti informuojama policija, kuri vykdydama ikiteisminį tyrimą atitinkamai informuos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Siūlomi pakeitimai: „26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“
<...>
kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – vaiko teisių apsaugos skyrius), policiją ar kitą kompetentingą instituciją.“ Atsižvelgti. 8.20
“Už vaiko teises”271
Dėl Projekto 27 straipsnio Projekto
veikas, darbo apribojimus.
Manome, kad esama formuluotė, reglamentuojanti darbo apribojimus tik už seksualinio pobūdžio veikas pripažintiems kaltais asmenims, yra per siaura, nes asmenys, teisti už kitus sunkius nusikaltimus (pvz. nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, žmogaus laisvei ir pan.) taip pat gali kelti grėsmę vaikams. Atsižvelgdami į tai, siūlome pildyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį numatant apribojimus dirbti su vaikais asmenims, pripažintais kaltais už kitus sunkius nusikaltimus.
<...>
Siūlomi pakeitimai: “27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai
kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir kitus sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:“ Atsižvelgti. 8.21
“Už vaiko teises”276
Projekto 27 str. 4 d. reguliavimą, atitinkamai siūlome Projekto 27 straipsnio
paslaugų teikimo vaikui, privalo paslaugų gavėjui pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį:
<...>
„6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas,
sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turi teisę privalo paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro
14) Dėl Projekto 31 ir 32 straipsnių Projekto
kelia abejonių. Kyla klausimas, kaip praktikoje vaiko teisių apsaugos skyrius rinks informaciją apie asmens sveikatą. Taip pat nėra aišku, kokie asmens sveikatos sutrikimai laikytini kaip keliantys grėsmę vaikui. Siūlome Projekto 31 straipsnio 1 dalyje po žodžių „tėvų“ įrašyti formuluotę „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašyti žodį „kartu“, taip pat išbraukti perteklinį žodį
„faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2
dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Siūlomi pakeitimai: „31 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo.“
<...>
Atsižvelgti. 8.23
“Už vaiko teises”332
Siūlome tikslinti Projekto 33 str. 2 dalyje reglamentuojamą anonimiškumo prieš trečiuosius asmenis formuluotę ją praplečiant ikiteisminio tyrimo institucijomis. Tai padėtų išvengti situacijų, kuomet asmuo, pranešęs apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pageidauja išlaikyti anonimiškumą, o ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant pakankamai įrodymų ir liudininkų. Siūlomi pakeitimai: „33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
<...>
2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus.
Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“ Atsižvelgti. 8.24
“Už vaiko teises”34
Projekto
asmenų atsakomybę. Atsižvelgdami į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje, siūlytina tikslinti Projekto 34 straipsnį arba jo atsisakyti kaip perteklinio. Atsižvelgti. 8.25
“Už vaiko teises”353512
Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 35 straipsnis reglamentuoja pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą, siūlytina šio straipsnio 2 dalį keisti vietomis su 1 dalimi, tokiu būdu išlaikant loginę seką ir prioritetą teikiant ankstyvajai prevencijai, o ne pagalbos teikimui. <...>
straipsnio 1 dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Atsižvelgti. 8.27
“Už vaiko teises”354
Projekto
jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Atsižvelgti. 8.28
“Už vaiko teises”363 28.
Siekiant išvengti papildomo didelio krūvio vaiko teisių apsaugos skyriui organizuojant atvejo peržiūras dėl kiekvieno gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, siūlytina tikslinti Projekto 36 straipsnio 3 dalį numatant, kad „vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, patikrina pradinę informaciją, įvertina riziką ir, esant poreikiui, organizuoja atvejo peržiūrą. Atsižvelgti. 8.29
“Už vaiko teises”362
projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, 3-5 dalis pernumeruojant 2-4 dalimis. Atsižvelgti. 8.30
“Už vaiko teises”364
straipsnio 4 dalyje siūlytina papildomai apibrėžti per kiek laiko turi būti suorganizuota atvejo peržiūra. Atsižvelgti. 8.31
“Už vaiko teises”3641
Projekto 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Atsižvelgti. 8.32
“Už vaiko teises”3644
projekto 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. Atsižvelgti. 8.33
“Už vaiko teises”3711 33.
19) Dėl Projekto 37 straipsnio Projekto
pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas. Pažymėtina, kad šis siūloma nuostata yra per siaura, nes nenumato pagalbos vaikui, kai jo teises pažeidžia tretieji asmenys. Atsižvelgdami į tai, kad vaikas turi gauti pagalbą bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo pažeidimo subjekto, siūlome tikslinti Projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatant, kad Pagalbos planas nesudaromas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiko teisių pažeidimo nebuvo.
<...>
Siūlomi pakeitimai: „37 straipsnis. Pagalbos planas ir jo įgyvendinimas
1Atlikus vaiko atvejo peržiūrą:
kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas; sudaromas tik vaikui, į plano vykdymą įtraukiant vaiko atstovus pagal įstatymą;“ Atsižvelgti. 8.34
“Už vaiko teises”372
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko atvejo peržiūros pagrindus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Atsižvelgti. 8.35
“Už vaiko teises”374
straipsnio 4 dalyje po žodžio „įstatymą“ įrašytina formuluotė „ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. „4.
„4. Paaiškėjus Nustačius, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės
ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją).“ Atsižvelgti. 8.36
“Už vaiko teises”381
Siūlytina patikslinti projekto 38 straipsnio 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Atsižvelgti. 8.37
“Už vaiko teises”3839261
straipsnio 2 dalyje taisytina formuluotė „savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Atsižvelgti. 8.38
“Už vaiko teises”383
straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko atvejo peržiūra organizuojama ir pagalbos planas sudaromas tik tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą per 3 darbo dienas nepasiima vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos.
Pažymėtina, kad šis reglamentavimas yra per siauras ir turi būti tikslinamas, nes pats faktas, kad vaikas buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos formuoja būtinybę bet kuriuo atveju sudaryti pagalbos vaikui planą. Taip pat siūlome projekto 38 straipsnio 3 dalyje po formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo
Projekto
metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nepritariame šiai nuostatai ir atkreipiame dėmesį, kad vaiko iki 3 m. amžiaus apgyvendinimas institucijoje privalo būti teisiškai ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais ir ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai performuluoti Projekto 39 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymėtina, kad sunkus neįgalumo lygis taip pat negali būti priežastis ir pasiteisinimas vaikų apgyvendinimui sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiuo atveju, siekiant realiai pakeisti situaciją ir sumažinti į globos įstaigas patenkančių vaikų iki 3 m. amžiaus skaičių, siūlytina atsisakyti išimčių, o Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijoms ir savivaldybėms nustatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir sukurti reikalingas paslaugas.
Tėvų globos netekę vaikai iki 3 metų amžiaus šiuo metu dažniausiai apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur pagal šioms įstaigoms išduotas sveikatos priežiūros licencijas jiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o įstaiga yra paskiriama ir joje apgyvendintų vaikų globėju. Siūlytina, kad apribojant vaikų iki 3 m. globos nustatymą institucijoje, šios specializuotos įstaigos nebeteiktų socialinės globos (apgyvendinimo) paslaugų, bet ir toliau teiktų sveikatos priežiūros paslaugas (vaikų ligų prevencija ir gydymas, raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija, ankstyvasis ugdymas, socialinė reabilitacija ir kt.) visiems to reikalingiems (ne tik tėvų globos netekusiems) vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas geresnis specializuotų paslaugų, kurių neteikia bendrosios praktikos gydymo įstaigos, prieinamumas ir tinkamai išnaudotas patyrusių specialistų įdirbis. Atsižvelgti. 8.40
“Už vaiko teises”394
atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Atsižvelgti. 8.41
“Už vaiko teises”395
straipsnio 5 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 3 ir 4 dalis turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 – 4 dalis. Atsižvelgti. 8.42
“Už vaiko teises”3962
ar kitus giminaičius“. Atsižvelgti. 8.43
“Už vaiko teises”403
į dėstomos normos turinį, siūlytina projekto 40 straipsnio 3 dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Atsižvelgti. 8.44
“Už vaiko teises”4021
Dėl Projekto 40 straipsnio Projekto
„vaiko gyvybei ar sveikatai nebegresia pavojus ir“. Atsižvelgti. 8.45
“Už vaiko teises”407
straipsnio 7 dalyje po žodžio tėvams įrašytina formuluotė „ir vaiko atstovams pagal įstatymą“. Atsižvelgti. 8.46
į Projekto 41 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Siūlytina projekto 41 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Taip pat, manome, kad svarbu aiškiai apibrėžti konkrečius terminus, susijusius tiek su pagalbos plano įgyvendinimo, tiek su vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukme, siekiant užtikrinti, kad vaikui teikiama pagalba ir sprendimai, susiję su jo gyvenimu būtų priimami laiku ir neuždelsiant būtinos pagalbos suteikimo. Todėl siūlome papildyti 41 straipsnio 1 ir 2 dalį nurodant konkrečius terminus. Siūlomi pakeitimai: „41 straipsnis. Tėvų valdžios ribojimas ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas ir išlaikymo priteisimas
nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Šią teisę vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina ne anksčiau kaip per 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo pagalbos plano vykdymo pradžios. “
valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, bet ne ilgiau kaip dvejus metus nuo vaiko paėmimo iš teisėtų
42 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi.
Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Atsižvelgti. 8.48
“Už vaiko teises”424831
projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio 1 daliai. Atsižvelgti. 8.49
“Už vaiko teises”43
Dėl Projekto 43 straipsnio Siūlytina Projekto 43 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgti. 8.50
“Už vaiko teises”44441
Dėl Projekto 44 straipsnio Siūlytina projekto 44 straipsnio pavadinime po žodžio „ministerija“ įrašyti formuluotę
„kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Atsižvelgti. 8.51
straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Atsižvelgti. 8.52
“Už vaiko teises”4444125
straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas.
Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Projekto
įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Atsižvelgti. 8.53
“Už vaiko teises”4722 53.
Projekto
teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio
nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Atsižvelgti. 8.54
“Už vaiko teises”481
Dėl Projekto 48 straipsnio Projekto
garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka ,,savivaldybės vykdomoji institucija“. Atsižvelgti. 8.55
“Už vaiko teises”4925
Dėl Projekto 49 straipsnio Projekto
institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojai į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Atsižvelgti. 8.56
“Už vaiko teises”50
Dėl Projekto 50 straipsnio Projekto 50 straipsnyje įtvirtinamos konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai.
Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. Atsižvelgti. 9. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, pirmininkas Tomas Šalkauskas,
4 Susipažinę su pasiūlymu dėl LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-2931) teikiame šias pastabas. Seimas privalo laikytis tarptautinių teisės aktų numatytų įsipareigojimų. Šiuo Projektu teikiama formuluotė atitinka Vaiko teisių konvencijos nuostatas dėl to yra tinkama šiam įstatymui. Taip pat palaikome siekį aiškiau apibrėžti vaikystės pradžios momentą, ką numato ta pati vaiko teisių konvencija. Palaikome tokią vaiko apibrėžimo formuluotę: „4. Vaikas — kiekvienas žmogus nuo pastojimo momento iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Atsižvelgti. 10. Labdaros
Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“, dirbantis su šeimomis ir šeimoms, kuriose auga negalią turintys vaikai, nepriklausomai nuo vaiko negalės lygio ir pobūdžio, yra neformalios koalicijos, kurioje dalyvauja asociacijos, dirbančios su skirtingos negalės vaikais, narys. Susipažinę su Vaiko teisių pagrindų įstatymo projektu, įvertinome nuostatas, pateikiamas įstatymo projekte ir pastebėjome, kad projekto dalis „Neįgalus vaikas“ perkelta iš senojo įstatymo, neatsižvelgiant į naujus teisės aktus, visuomenės procesus, valstybės vykdomas programas, tarptautinę aplinką.
Kviečiame ir siūlome įstatymo V skyrių „Neįgalus vaikas“ keisti „Negalią turintis vaikas“ ir straipsnius formuluoti taip, kaip teikiame mūsų siūlyme: V
pilnavertiškai vystytis, adaptuotis bei integruotis į visuomenę. 2. Neįgalaus vaiko teises ir jų garantijas nustato šis įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai (paminėti dar kelis įstatymus)
gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Valstybė įgyvendina programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje: ikimokykliniame, pradiniame, bendrajame, aukštesniajame, aukštajame, priešprofesiniame ir profesiniame rengime. 34 straipsnis. Negalią turinčio vaiko priežiūra
bendrieji pirminiai specialieji poreikiai: priežiūra arba slauga. Slaugančiam asmeniui teikiama parama numatoma kituose teisės aktuose. 2.
individualius poreikius ir aplinką nustatomas vaiko poreikių lygis, kuris tenkinamas teikiamomis paslaugomis. Vaiko poreikių lygį nustato jungtinė specialistų komanda: sveikatos, švietimo pagalbos ir socialinės srities darbuotojai. Šias paslaugas teikia ankstyvosios intervencijos ir kiti kompleksines paslaugas teikiantys specialistai. 3. Negalią turintis vaikas ir jo globėjai turi teisę naudotis visomis vaikams ir negalią turintiems asmenims numatytomis programomis: gydymo, ugdymo ir koordinuotų kompleksiškai teikiamų paslaugų nuo ankstyvosios intervencijos iki paslaugų bendruomenėje. 35 straipsnis. Aplinkos pritaikymas negalią turinčiam vaikui
negalią turintis vaikas, turi būti pritaikyti specialiesiems negalią turinčio vaiko poreikiams. 2. Įstaigos, kuriose lankosi negalią turintis vaikas, įrengiamos vadovaujantis universalaus dizaino principais. 3. Vyriausybė ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos pagal kompetenciją bei galimybes užtikrina, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti reikalavimai. 36 straipsnis. Lėšos negalią turintiems vaikams
ir kiti teisėti vaiko atstovai, prižiūrintys ar slaugantys negalią turintį vaiką namuose, turi teisę gauti paramą iš valstybės biudžeto taip, kaip numato kiti teisės aktai. 2. Paramos dydį, mokėjimo tvarką ir kitas sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 37 straipsnis. Negalią turinčio vaiko švietimo, socialinės veiklos (užimtumo) garantijos
negalią turinčio vaiko ugdymui: mokymuisi, profesijos įgijimui ir, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatos ir specialiuosius poreikius bei sugebėjimus, suteikti darbo vietą. 2. Žmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, kurie įdarbina negalią turintį vaiką, taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos lengvatos. 3.
negalią turintiems vaikams, atsižvelgiant į jų amžiaus poreikius, galimybę lygiai su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos ir kūrybinėje veikloje. 38 straipsnis. Specialistų rengimas darbui su vaikais, turinčiais specialiuosius poreikius ir raidos ypatumus Visi specialistai, dalyvaujantys vaiko gyvenime, darbui su šiais vaikais, rengiami atliepiant vaiko ir jo situacijos poreikius. Už jų parengimo šiam darbui tikslines programas atsako Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. 39 straipsnis. Negalią turintis vaikas ir šeima
1Valstybė įsipareigoja teikti koordinuotą informaciją, paslaugas ir paramą,
pagrįstas individualizuota programa negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms. 2. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo. Valstybė sudaro palankias sąlygas negalią turintiems tėvams rūpintis savo vaikais teikdama reikalingas paslaugas. 3. Tais atvejais, kai artimieji giminaičiai negali pasirūpinti negalią turinčiu vaiku, valstybė deda visas pastangas, kad suteiktų jam alternatyvią tolesnės eilės giminaičių globą, o jeigu to nepavyksta padaryti – vietą bendruomenėje gyvenimo šeimoje sąlygomis. Atsižvelgti. 11. 11.1 Lietuvos tėvų forumas, pirmininkas Andrius Murauskas,
opi problema Lietuvoje, o įstatymų tobulinimas ir iniciatyvumas ieškoti efektyvesnių būdų vaikų saugumui užtikrinti yra sveikintinos. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko gerovei grėsmę kelia ne vien tėvai: pasigendame ir valstybės pastangų mažinant socialinę atskirtį, alkoholizmą, sprendžiant tėvystės įgūdžių nebuvimą, paslaugų šeimai kūrimą, koordinavimą. Pažymime, kad pagal galiojančius teisės aktus daug vaikų yra paimami iš šeimų, tačiau nedaugeliui iš jų randama globa, įvaikinimas.
Akcentuotina, kad tėvų ir vaikų teisių užsienyje gynimas taip pat kelia labai daug klausimų. Esame dėkingi LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau - Ministerija) bei LR Seimo nariui L. Kazlavickui už galimybę dalyvauti projektų rengimo darbo grupėse, tačiau labai apgailestaujame, kad Ministerija neatsižvelgė i esmines LTF, LŽTA, NŠTA pastabas. Pažymime, kad nerimą kelia ketinimas naikinti galiojančius ištisus skyrius ir straipsnius. Manome, kad vaikams svarbu turėti ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra būtina palikti galioti drausminimo priemones bei aiškiai nustatyti tėvų teises, o ne vien
„pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus“. Manome,
kad Ministerijos parengtas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) (toliau - Ministerijos projektas) ir galimas įstatymo vykdymas, kelia labai daug grėsmių šeimai, šeimos statusui ir pačiai vaikų gerovei, todėl palaikome alternatyvų, nuosaikesnį ir socialinių eksperimentų išvengiantį LR Seimo nario L. Kazlavicko inicijuotą projektą (toliau - Alternatyvus projektas). Ministerijos projektą vertiname neigiamai dėl šių pagrindinių priežasčių:
nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Bandymai įstatymų pataisas parodyti kaip didelę pagalbą naujų pozityvių nuostatų įtvirtinimui yra nepriimtini ir deklaratyvūs. Vykdydami suaugusiųjų švietėjišką veiklą drąsiai teigiame, kad ne Įstatymo pataisos keičia nuostatas ir elgesį, o realus švietimas ir patyriminis mokymas(is). Įstatymo pataisų priėmimas be adekvataus pasiruošimo jo vykdymui, yra žalingas. Norint užtikrinti didesnį vaikų saugumą, turi būti žiūrima kompleksiškai tiek įstatymų, tiek ir jų įgyvendinimo kokybės užtikrinimu, ypač aktyvios socialinės politikos kūrimu. Atsižvelgti. 11.2 Lietuvos tėvų forumas 2.
11.2
tėvų forumas
sudaro sąlygas pareigūnų savivaliavimui ir grubiam valstybės kišimuisi į šeimą. Susidaro įspūdis, kad šeima yra pavojinga vieta gyventi vaikui, o įstatymo rengėjai siekia spręsti išskirtinai vien smurto šeimoje klausimus, pvz. “paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas” Atsižvelgti. 11.3
tėvų forumas22
prieš vaiką apibūdinamas labai abstrakčiai:
“vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas,
darantis tam vaikui fizinį, emocinį {nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas), seksualinį poveikį, ar nepriežiūra (nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai), sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumu.” Visuomenei akcentuojamas fizinio smurto stabdymas, fizinės bausmės, veiksmai, keliantys pavojų vaiko gyvybei bei sveikatai, yra pakankamai aiškūs ir suprantami, nekelia abejonių. Tačiau lieka nesuprantama, kodėl kilnus siekis apsaugoti vaikus yra drumsčiamas daugiaprasmėmis, neaiškaus turinio formuluotėmis, suteikiančiomis prielaidas prievartai prieš šeimą. Pabrėžiame, kad šios abstrakčios formuluotės Įstatymo pataisose yra suprantamos nevienareikšmiškai, todėl kelia įtampą, kai priėmus Įstatymo pataisas dauguma tėvų, mokytojų, ugdytojų, medikų ir globėjų priklausytų, vienaip ar kitaip, „smurtaujančiųjų" grupei. Atsižvelgti. 11.4
tėvų forumas39
laikymąsi, būtų sudaromos sąlygos subjektyviai, remiantis asmenine pasaulėžiūra bei nuostatomis interpretuoti galimas žalas vaikui.
Minėti veiksniai didintų savivaliavimo tikimybę, ko pasekmė - neadekvačių sprendimų priėmimas, keliantis realią grėsmę vaikui, jo "vystymuisi, sveikatai, išlikimui bei orumui. Pažymime, kad įstatymo pakeitimo iniciatorių aiškinimai, jog pataisos labiau apsaugos šeimą, nes vaikas galės būti atimtas tik teismo sprendimu yra manipuliatyvūs. Teismas spręstų vaiko klausimą tik po kurio laiko, kai vaikas jau būtų paimtas iš šeimos. Pabrėžiame, kad tėvų nuogąstavimai yra realūs, paremti užsienio šalių, turinčių panašius įstatymus, blogąja patirtimi. Remdamiesi sąmoningų tėvų ir kompetentingų specialistų Lietuvoje ir užsienyje nuomone, užsienio šalių patirtimi bei atliktais tyrimais, teigiame, kad analogiškos Įstatymų pataisos kelia didelę grėsmę vaikams, tėvams, šeimoms, ugdytojams bei kuria sąlygas smurtui prieš juos pačius. Manome, kad vaiko paėmimas iš šeimos ar globėjų turėtų būti kraštutinė priemonė vaiko gerovei užtikrinti, kai kitos anksčiau taikytos priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų. Nė viena šeima neturi patirti valstybinių institucijų kišimosi į jų privatų gyvenimą bei turi teisę nuo tokio kišimosi būti ginama įstatymo, išskyrus atvejus, kai tai yra būtina siekiant apsaugoti prigimtinius vaiko interesus, jei to neįmanoma buvo pasiekti kitomis taikytomis priemonėmis. Atsižvelgti. 11.5
tėvų forumas295 5.
Siekis įtvirtinti realiai sunkiai įgyvendinamus reikalavimus nepriimtinas: “Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:
1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
priežiūros.” Atsižvelgiant į žmonių ekonomines galimybes samdyti auklę, minėta nuostata, kai kurioms šeimoms yra sunkiai įgyvendinama. Ekonominius sunkumus patiriančios šeimos patirtų psichologinį spaudimą, kuris paveiktų tokių šeimų gerovę ir turėtų įtakos savižudybių augimui Lietuvoje. Įsigaliojus naujai tvarkai, valstybė beveik niekuo neįsipareigoja šeimai, o tėvai, priversti dirbti per kelis darbus, ar suktis kasdienėse situacijoje, pvz., vieniši tėvai priversti dėl labai svarbių priežasčių trumpam išbėgti palikdami vaiką yra kriminalizuojami, tėvai morališkai pasmerkiami, sukuriamas toks teisinis fonas, tarsi šeima yra savaiminis blogis. Mes, tėvai, manome, kad įvedamame tėvų priežiūros įrankyje turėtų būti aiškiai ir konkrečiai numatyta, ką galima daryti ir ko ne, nes teisminiame procese bus vadovaujamasi būtent vaiko teisės apsaugos pagrindų įstatymu. Stebina, kad įstatymo projekte pirmiausia pateikiamas priežiūros mechanizmas, o ne esminiai dalykai, lemiantys vaiko gerovę: vaikui reikia augti šeimoje, valstybė teikia pagalbą ir paramą šeimai, šeima valstybės pagrindas. Mes, tėvai, nesakome, kad nenorime prižiūrėti vaikų, ar kad juos reikia palikti vienus namuose, tačiau matome pagrindinę problemą: rengėjų nedomina visuomenės, ypač tėvų nuomonė, ar bus iš tiesų įmanoma įgyvendinti tokius nuleidžiamus iš viršaus ir atitrūkusius nuo realybės įstatymus.
Siūlome:
Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija (toliau - Direktyva), kuria pakeičiamas Europos Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p. 1), nustatyti darbo su vaikais apribojimai. Atsižvelgti. 12. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, direktorė Esmeralda Kuliešytė,
4 Siūlome atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte neaiškiai vartojama vaiko sąvoka: 2 str. apibrėžiama, kad vaikas – tai žmogus iki 18 m. Tačiau kituose straipsniuose, 3 str.
6 dalyje ir 7 str. 1 dalyje, vaiko sąvoka keičiama, įvedant kategoriją iki gimimo arba po gimimo. LR Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymas, 2002 m. balandžio 4 d. Nr. IX-837, aiškiai nurodo, kada atsiranda vaikas - nuo gimimo momento. Nėštumo metu moteris nešioja vaisių. Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, kad vaiku laikomas asmuo iki 18 m. amžiaus. Remdamiesi LR Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymu ir Vaiko teisių konvencija, siūlome Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte sąvoką vaikas tikslinti: tai asmuo iki 18 m. amžiaus. Atsižvelgti. 13. 13.1 Laisvos visuomenės institutas, l.e.p. vadovė Edita Gailiūtė,
2 Šiuo raštu tekiame Laisvos visuomenės instituto pastabas ir pasiūlymus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektui (XIIP-2931). Dėl VTAPĮ projekto 1 straipsnio 2 dalies VTAPĮ projekto 1 straipsnio 2 dalyje formuluojama įstatymo paskirtis nurodo, kad įstatymas apsaugą taiko ne vaikui, kaip teisės subjektui, bet vaikui, kaip „savarankiškam teisės subjektui“. Toks papildomas kriterijus yra perteklinis, o kai kuriais atvejais gali būti suprantamas, kaip siaurinantis teisinę apsaugą. VTAPĮ 1 str. 2 d. – “Šio įstatymo paskirtis
paskirtį reikia įrašyti frazę „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“. Vaikas yra žmogus ir tuo pačiu teisės subjektas. Tačiau įtvirtinant teisinę žmogaus teisių apsaugą niekur teisės aktuose nėra rašoma pvz. „žmogui, kaip savarankiškam teisės subjektui“. Tiesiog yra saugomos žmogaus, kaip teisės subjekto tesės, nepriklausomai nuo to, ar žmogus, kuria nors prasme laikytinas savarankišku, ar ne.
Kadangi vaikas, būdamas žmogumi, tuo pačiu yra ir teisės subjektas, toks papildymas žodžiu “savarankiškas” yra perteklinis. JT Vaiko teisių konvencija vaiko teisių ir interesų apsaugos nesieja su jo buvimo „savarankišku teisės subjektu“, bet tiesiog su jo buvimu vaiku. Taip pat projekte siūlomas subjekto sąvokos papildymas gali sukelti taikymo neaiškumų. Ką tik gimęs kūdikis yra teisės subjektas. Tačiau jis nėra savarankiškas teisės subjektas ta prasme, kad jis savo teisių negali įgyvendinti be atstovų pagalbos. Pati savarankiškumo sąvoka suponuoja gebėjimą savo jėgomis įgyvendinti subjektines teises. Savarankiško subjekto sąvoka neturi būti painiojama ar prilyginama vaiko, kaip atskiro teisės subjekto sąvokai. Vaikas yra atskiras teisės subjektas, tačiau dėl savo amžiaus ir išsivystymo nebūtinai bus savarankiškas, t.y. gebantis įgyvendinti savo teises pagal savo supratimą. Siūlomas subjekto sąvokos papildymas ne tik yra perteklinis, bet ir gali kelti neaiškumų dėl įstatymo taikymo apimties vaikų, kurie kokia nors prasme nebūtų laikomi savarankiškais atžvilgiu. Todėl formuluotė „vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui“ yra ne tik perteklinė, bet ir sudaro prielaidas tam tikrais atvejais siaurinti vaiko teisių ir interesų apsaugą. Taip pat teisinu požiūriu nėra korektiška VTAPĮ nuostata, kad įstatymo paskirtis yra sutekti vaikui „ypatingą šeimos apsaugą“. VTAPĮ 1 str. 2 d. – “Šio įstatymo paskirtis
Siūloma įstatymo nuostata pretenduoja į šeimos funkcijų teisinį reguliavimą, kas būtų akivaizdus kišimasis į šeimos ir privatų gyvenimą bei šeimos autonomijos nepaisymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta siūlome įstatymo paskirtį nurodyti taip, kaip ji yra apibrėžta dabar galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 straipsnyje: “Šio įstatymo paskirtis – gerinti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais vaiko teisių ir laisvių gynimo pagrindus“. Atsižvelgti. 13.2
2211
punkto VTAPĮ 22 str. 1 d. 1 p. nurodoma, kad vaikas turi atlikti pareigas „nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose“. Tokiu būdu vaiko pareigos yra tapatinamos tik su pozityviaja teise. VTAPĮ 22 str. 1 dalies 1 punktas: „Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi: gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose”. Tačiau šeima yra ne teisinis konstruktas, bet prigimtinė bendruomenė. Šeimos nariai teises ir pareigas pirmiausiai turi ne todėl, kad jas jiems suteikia įstatymai, bet todėl, kad jos kyla iš universalių moralinių imperatyvų. Valstybė negali ir neturi susiaurinti vaikų pareigų tik iki to, kas nustatyta įstatymuose, ignoruodama pamatines moralines ir prigimtines vaikų pareigas. Pažymėtina, kad pagal LR Konstitucijos 18 str. „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės“. Taigi jos nėra priklausomos tik nuo pozityviojoje teisėje įtvirtinto reguliavimo. Todėl valstybė neturėtų VTAPĮ įtvirtinti nuostatų, kurios vaiko pareigų apimti leistų susiaurinti tik iki to, kas numatyta teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūlome koreguoti VTAPĮ 22 str. 1 d. 1 p. nurodant, kad “vaiko teisės ir pareigos šeimoje yra prigimtinės”. Atsižvelgti. 13.3
15 3.
Dėl VTAPĮ projekto 1 straipsnio 5 dalies VTAPĮ 1 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo taikymas yra apribojamas tik Lietuvos Respublikos teritorija. VTAPĮ 1 straipsnio 5 dalis: Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims. Nėra aišku, kodėl įvedamas toks apribojimas, kai tuo tarpu kiti Lietuvos Respublikos įstatymai gali būti taikomi ir piliečiams, esantiems už Lietuvos ribų. Toks apribojimas užkerta galimybes ginti vaiko teises ir interesus tais atvejais, kai jis yra išvykęs su tėvais ar globėjais į šalį, kurios teisinėje sistemoje nėra numatyta pakankama vaiko teisių bei interesų apsauga. Akivaizdu, kad tai neatitinka geriausių vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome VTAPĮ 1 straipsnio 5 dalies nuostatai nepritarti. Atsižvelgti. 14. Mindaugas Kluonis,
16 Argumentai: Norėčiau atkreipti dėmesį, kad apibrėžus vaisių, kaip vaiką iki gimimo ir nustačius, kad vaikas iki gimimo turi teisę į sveikatą ir normaliai vystytis, kyla klausimų dėl šios nuostatos suderinamumo su kitomis projekto nuostatomis ir kitų įstatymų nuostatomis reglamentuojančiomis vaiko teisę į sveikatą. Pavyzdžiui, keltinas klausimas kaip įteisinus vaiko iki gimimo teisę būti sveikam bus įgyvendinimas įstatymo projekto 39 straipsnis Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą, numatantis vaiko paėmimą iš jo sveikatai pavojingos aplinkos (pavyzdžiui, jei nėščia moteris vartoja alkoholinius gėrimus). Taip pat, kaip vaiko iki gimimo paėmimas būtų vykdomas nepažeidžiant jo motinos teisės į asmens neliečiamumą ir privataus gyvenimo gerbimą. Keltinas klausimas ar vaisiaus kaip vaiko iki gimimo apibrėžimas nesudarytų prielaidų persekioti nėščią moterį baudžiamąja tvarka už legalius veiksmus.
Pavyzdžiui, Baudžiamojo kodekso 161 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vaiko įtraukimą į girtavimą. Ar pripažinus vaisių vaiku iki gimimo, nėščios moterys geriančios alkoholinius gėrimus (to daryti joms įstatymas nedraudžia) galės būti baudžiamos pagal šį straipsnį, kadangi jame nėra nurodyta, kad draudžiama vaiką įtraukti į girtavimą tik po gimimo. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 2.2 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pradėto, bet dar negimusio vaiko teisių atsiradimas priklauso nuo jo gimimo. Tačiau įstatymu įtvirtinama teisė į sveikatą ir normalų vystymąsi iki gimimo ir nepriklausomai nuo gimimo. Keltinas klausimas ar toks reguliavimas atitinka Civilinio kodekso 2.2 straipsnio 2 dalį. Pripažinus vaisių vaiku iki gimimo, turinčiu savarankiškas, nuo motinos nepriklausančias teises keltinas klausimas ar jis turi būti pripažintas fiziniu asmeniu, nes nepripažinus vaisiaus fiziniu asmeniu nėra aišku kieno teisės į sveikatą turi būti užtikrinamos ir kaip ši gyvybės forma turi būti traktuojama, nes kiekvienas žmogus yra fizinis asmuo. Tokiu atveju vėl kyla klausimas dėl šios įstatymo nuostatos atitikimo Civilinio kodekso 2.2 straipsniui. Visų šių teisinių problemų nekyla, jei apibrėžiant gyvybės raidos sąvokas remiamasi Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo pateiktais apibrėžimais, nepripažįstant vaisiaus iki gimimo vaiku ir nesuteikiant jam teisės į sveikatą, kuri negali būti užtikrinta atskirai nuo motinos teisės į sveikatą, jam dar negimus. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija niekur nenurodo, kad negimęs vaikas turi teisę į sveikatą ir negali būti interpretuojama, kaip suteikianti vaisiui savarankiškas, nepriklausomas nuo motinos teises.
Atsižvelgiant į pateiktus argumentus siūlau pritarti Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės 2015-06-10 pateiktam pasiūlymui, nelaikant vaisiaus vaiku iki gimimo ir nesuteikiant jam nuo motinos nepriklausančių teisių. Siūlau 3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymosi priežiūra yra užtikrinama per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;“ Atsižvelgti. 15. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises”, tarybos pirmininkė Virginija Pleckevičienė
6 N Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” (toliau - Koalicija), kartu su asociacija „NVO vaikams konfederacija“ (toliau - Konfederacija), įvertinusi esamą situaciją vaiko teisių apsaugos srityje, nori pateikti papildomus pasiūlymus dėl papildymų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projektams (toliau - Projektai). Papildomi pasiūlymai apima siūlymą Projektuose įtvirtinti socialinės (profesionalios) globos formą kaip vieną iš alternatyvių vaiko globos aplinkų, sėkmingai užkertančių kelią institucinei globai. Socialiniai (profesionalūs) globėjai galės suteikti šeimai artimą aplinką vaikams, kurie dėl faktorių, keliančių riziką jų sveikatai ir (ar) gyvybei turi būti skubiai paimti iš šeimos, laikinai negali gyventi biologinėje šeimoje ir (ar) kuriems yra rizika pateikti į uždaro tipo institucijas.
Pagrindinis socialinės (profesionalios) globos tikslas yra sudaryti sąlygas vaikui, kuris dėl tam tikrų priežasčių negali būti ugdomas savo biologinėje šeimoje, augti šeimai artimoje aplinkoje, kuri apsaugotų jį nuo žalingos institucijų įtakos ir, esant galimybei bei vykdant nuolatinį darbą su vaiko biologine šeima, grąžinti jį biologiniams tėvams ir (ar) giminaičiams, o tokiai galimybei nesant - paruošti nuolatinei globai ar įvaikinimui. Socialiniai (profesionalūs) globėjai taip pat gali užtikrinti tinkamą šeimos aplinką įvairios rizikos vaikų grupėms, kurioms sudėtinga rasti įprastus globėjus - tai negalią turintys vaikai ar specialiųjų poreikių vaikai; elgesio problemų turintys vaikai; vyresnio amžiaus vaikai (ypatingai paaugliai). Koalicija kartu su Konfederacija norėtų priminti, kad deinstitucionalizacija arba tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų - tai politine valia paremtas alternatyvios globos sistemos reformos procesas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo institucinės ir stacionarios globos, didinant globą ir paslaugas šeimoje ir bendruomenėje. Šiuo atveju, globos institucijos ir vaikų skaičius institucijose gali mažėti tik tuo atveju, jeigu vaikams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių turi būti paimti iš šeimos, gali būti suteiktas ugdymas ir auklėjimas alternatyvioje aplinkoje. Globos formų plėtra (tame tarpe ir socialinės (profesionalios) globos modelio įtvirtinimas) yra viena iš tokių alternatyvų, kuri padeda apsaugoti vaikus nuo žalingos institucinės globos praktikos. Toliau yra pateikiami pasiūlymai dėl Įstatymo projekto papildymo, siekiant įtvirtinti profesionalios globos modelį Lietuvoje.
1) Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 39 straipsnio Siūlome papildyti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 39 straipsnį 6 dalimi, apibrėžiančia socialinio (profesionalaus) globėjo veiklą. Siūlomi pakeitimai: „6. Socialinio globėjo:
1) parengimą ir veiklą organizuoja savivaldybės įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos, teikiančios socialines paslaugas ir kitą pagalbą globėjams (rūpintojams) ar įtėviams (toliau - globėjų centras);
2) prižiūrimo likusio be tėvų globos vaiko laikinąją globą (rūpybą) vykdo globėjų centras pagal vaiko laikinąją globą (rūpybą) reguliuojančias teisės aktų nuostatas;
3) ir globėjų centro veikla grindžiama tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartimi;
4) ir globėjų centro veikla bei priežiūra vykdoma Vyriausybės a r jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5) Globėjų centrui vykdant vaiko globą (rūpybą), vaiko apgyvendinimas ir jo priežiūra užtikrinama tik socialinių globėjų šeimoje.“ Atsižvelgti. 16. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija “Už vaiko teises”, tarybos pirmininkė Virginija Pleckevičienė 2016-05-27 Nr. G-2016-5297 Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” (toliau - Koalicija), kartu su asociacija „NVO vaikams konfederacija“ (toliau - Konfederacija), įvertinusi esamą situaciją vaiko teisių apsaugos srityje, kreipiasi į Jus reikšdama susirūpinimą dėl užsitęsusio Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo bei lydinčiųjų teisės aktų projektų svarstymo.
Atsižvelgdami į tai, kad šiais projektais numatoma tobulinti vaiko teisių apsaugos ir įgyvendinimo sistemą, suteiksiančią vaikui apsaugą nuo visų rūšių smurto, reikalingą kompleksinę efektyvią pagalbą ir jo visapusiškai raidai tinkamą aplinką bei įtvirtinant socialinių globėjų institutą, manome, kad tai neatsiejamai susiję ir su valstybėje vykstančių globos sistemos pertvarkos procesų sėkmingu įgyvendinimu. Koalicija kartu su Konfederacija norėtų pabrėžti, kad deinstitucionalizacija arba tvarus perėjimas nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų - tai politine valia paremtas alternatyvios globos sistemos reformos procesas, kuriuo siekiama mažinti priklausomybę nuo institucinės ir stacionarios globos, didinant globą ir paslaugas šeimoje ir bendruomenėje. Šiuo atveju, globos institucijos ir vaikų skaičius institucijose gali mažėti tik tuo atveju, jeigu vaikams, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių turi būti paimti iš šeimos, gali būti suteiktas ugdymas ir auklėjimas alternatyvioje aplinkoje. Globos formų plėtra (tame tarpe ir socialinės (profesionalios) globos modelio įtvirtinimas) yra viena iš tokių alternatyvų, kuri padeda apsaugoti vaikus nuo žalingos institucinės globos praktikos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projekte numatyti pakeitimai svarbūs rengiantis Lietuvos Respublikos Prezidentės inicijuoto Civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1879 tinkamam įgyvendinimui stiprinant darbą su vaikų biologinėmis šeimomis bei kuriant reikalingas alternatyvas bendruomenėje. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, prašome neatidėliotinai imtis visų priemonių, reikalingų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo bei lydinčiųjų teisės aktų projektų svarstymui ir priėmimui šioje Seimo kadencijoje.
Vaiko teisių pagrindų įstatymas turi ir gali tapti veiksminga priemone padedant tėvams atlikti tėvystės pareigas rūpintis savo vaikais ir kovojant su vaikų skurdu, smurtu prieš vaikus, patyčiomis bei kitomis vaikų kasdienį gyvenimą įtakojančiomis negerovėmis. Atsižvelgti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau
2015-05-19 G-2015-4455 ir 2015-05-28 G-2015-4825 Pritardama iniciatyvai tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė laikosi pozicijos, pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Įstatymo projekto rengimo metu (2013-11-12 raštas Nr. (1.19.2013-69)-2-1670), kad nacionalinėje teisės sistemoje turi būti pamatinis įstatyminio lygmens teisės aktas, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko, kaip teisių subjekto (turėtojo) teisės, atskleistas jų turinys, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo ir apsaugos principai, būdai bei priemonės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis vaiko teisių apsaugos srities teisės aktas, remiantis kuriuo būtų formuojama, esant poreikiui ir keičiama, teisės aktų sistema, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos kryptys, vaiko teisių apsaugos politika ir t.t. Įstatymo nuostatos turėtų būtų formuojamos taip, kad net ir nesant specialaus teisinio reglamentavimo atskirais atvejais, jos sudarytų sąlygas užpildyti esamas teisės spragas.
Svarstomas Įstatymo projektas aukščiau nurodytų kriterijų (lūkesčių) neatitinka, jame nemotyvuotai ir nepagrįstai išskirtinis dėmesys skiriamas socialiniai sričiai ir paslaugoms, ignoruojant aplinkybę, kad vaiko teisių užtikrinimui gali būti reikalingos ir kitos pagalbos ar (ir) paslaugų rūšys (švietimo pagalba, teisinės paslaugos ir kt.). Taip pat manytina, jog kai kurios Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos turėtų būti detalizuotos ir (arba) perkeltos į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus. Taip pat turėtų būti papildytas Įstatymo projekto II skyrius „Vaiko teisės ir laisvės“, jame išsamiai reglamentuotos visos vaiko teisės ir laisvės, išsamiai atskleistas jų turinys. Kritiškai vertintinas kai kurių teisių turinio susiaurinimas (lyginant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija) ir nuorodų į kitus teisės aktus įtvirtinimas, taip pat nuostatų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybės ir pareigos užtikrinti vaiko teises nebuvimas. Manytina, kad Įstatymo projekte, priešingai nei yra šiuo metu, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ypatingai pažeidžiamų vaikų, atsidūrusio ypatingoje situacijoje ir pan. teisių reglamentavimui. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas vaiko teisių gynimo mechanizmas, kuriuo vaikas galėtų pasinaudoti savarankiškai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nuosekliai laikosi nuomonės, kad tobulinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą turi būti atsižvelgta į praktikoje iškylančias teisės normų taikymo problemas, vadovaujamasi ir atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabas (žodines ir rašytines), pateiktas Lietuvai, įvertintus Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, bendruosius komentarus dėl atskirų vaiko teisių, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos vadovą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir kt. Teikiame šias pastabas dėl Įstatymo projekto:
11
Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto šio įstatymo tikslo
„užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką“ ir šio tikslo
pirmenybę prieš tikslą užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Manytina, kad įstatymo tikslas ir paskirtis turėtų būti įtvirtinti įstatyme vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teises, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, reglamentuoti vaiko teisių apsaugos sistemą. Todėl siūlytina iš esmės peržiūrėti ir tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, jas dėstant laikytis nuoseklumo, vengiant nuostatų dubliavimosi Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje (vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė), taip pat šioje dalyje po žodžių „atstovų pagal įstatymą teises“ įrašyti žodį „pareigas“, išbraukti žodį „tėvų“. Atsižvelgti. 1.2
2
Įstatymo projekte vartojamus terminus:
1) vaiko raida ir vaiko vystymasis – paminėtina, kad Civiliniame kodekse ir daugumoje Įstatymo straipsnių (3, 5, 11, 14, 23, 25, 29 straipsniuose) yra vartojamas terminas
„vystymasis“ ar pan., o terminas „raida“ vartojamas tik Įstatymo 1 ir 2
straipsniuose.
2) žalinga socialinė aplinka ir neigiama socialinė aplinka – paminėtina, kad Įstatyme taip pat vartojamas terminas neigiamas poveikis;
3) tėvai ir vaiko atstovai pagal įstatymą – paminėtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atskirų Įstatymo projekto nuostatų, kuriose, manytina nepagrįstai, akcentuojamas išimtinai tėvų, o ne bendrąja prasme vaiko atstovų pagal įstatymą vaidmuo, pavyzdžiui, bendradarbiavimo principe įtvirtinta nuostata dėl atitinkamų institucijų bendradarbiavimo su tėvais, tačiau, jeigu vaikas yra likęs be tėvų globos, yra itin svarbus kompetentingų institucijų bendradarbiavimas su vaiko globėjais ar rūpintojais ir pan. Iš esmės tapati pastaba taikytina ir dėl nuorodos į šeimą įtvirtinimo ir akcentavimo Įstatymo projekte. Atsižvelgti. 1.3
21
straipsnio 1 dalyje svarstyti galimybė išplėsti sąvoką, vietoj nuorodos į socialines paslaugas įtvirtinant nuorodą į socialinę paramą;
21
plano sąvoka, įtvirtinta Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje, nes nėra aišku, kokios Pagalbos plano kontekste turimos omenyje būtinos priemonės vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims (be nurodytų teiktinų paslaugų rūšių). Atsižvelgti. 1.5
2223
projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą smurto ir smurto formų sąvokas. Paminėtina, kad Nacionalinėje smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programoje įtvirtinta smurto prieš vaikus bei fizinio, emocinio ir seksualinio smurto sąvokos.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į psichinį smurtą, nors įstatyme yra įtvirtinta emocinio smurto forma. Taip pat tikslinga atsisakyti ginčytinų ir praktikoje galinčių sukelti normos taikymo problemas formuluočių „neatsitiktinis veikimas arba neveikimas“. Paminėtina, kad Baudžiamajame kodekse yra vartojami terminai fizinė ir psichinė prievarta, Civiliniame kodekse ir Bausmių vykdymo kodekse – psichinis smurtas. Projekto rengėjų parengtame lydimajame teisės akte – Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2935 vartojamas terminas „psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, smurtas“. Manytina, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, taip pat vieningo sąvokų vartojimo ir aiškinimo, Įstatymo projekte ir kituose teisės aktuose turėtų būti įtvirtinti ir naudojami tie patys terminai. Atsižvelgti. 1.6
24
sąvoką, vietoj žodžio „žmogus“ įrašant „asmuo“. Atsižvelgti. 1.7
25
Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąvoką „vaiko atstovai pagal įstatymą“, suderinant ją su Civilinio kodekso nuostatomis, ir nurodant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti vaiko tėvai, globėjai arba rūpintojai. Jeigu Įstatymo projekte yra siekiama vartoti sąvoką „teisėti vaiko atstovai“, ji turėtų būti papildomai apibrėžta. Atsižvelgti. 1.8
317
straipsnio 7 punkto formuluotę, ją suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, ir išdėstyti ją taip: „7) subsidiarumo.
Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė imasi visų reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems vaiko įstatyminiams atstovams šią pareigą įgyvendinti, teikdama jiems visokeriopą paramą ir paslaugas, rengdama ir įgyvendindama specialias programas bei priemones“. Atsižvelgti. 1.9
3111
atsisakant pasikartojimo ir ją sukonkretinant. Priešingu atveju, vadovaujantis šio punkto nuostata, atsiranda takoskyra tarp vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių ir paslaugų ir socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimu, kt. Atsižvelgti. 1.10
55112
Įstatymo projekto 5 straipsnyje vietoj žodžio „augti“ įrašyti „sveikai vystytis“ arba „visapusiškai ir harmoningai vystytis“ (Vaiko teisių konvencijos preambulė, 6 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.155, 3.161 straipsniai) ir 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „moksliniai“ įrašyti žodžius „ar medicinos“ (Konstitucijos 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos kontekste – vaiko vystymasis yra bendra sąvoka, apimanti visą konvenciją ir joje įtvirtintas teises, reiškianti visų galimybių vaikui gyventi ir vystytis, įskaitant fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, rodant deramą pagarbą žmogiškam orumui ir rengiant vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje[1] užtikrinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį atitinkamomis nuostatomis. Taip pat svarstytinas tikslingumas sujungti įstatymo projekto 5 ir 11 straipsnių nuostatas dėstyti viename straipsnyje. Atsižvelgti. 1.11
62 11.
62
su vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra, kadangi vaikų atstovai pagal įstatymą gali būti ir juridiniai asmenys. Taip pat abejotina, ar vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūros užtikrinimas priskirtinas svarstomo Įstatymo projekto reguliavimo sričiai, todėl svarstytinas tikslingumas šiame Įstatymo projekte apsiriboti tik pareiga teikti sveikatos priežiūros paslaugas motinoms ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Atsižvelgti. 1.12
63
papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 punktą ir išdėstyti taip: „3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Atsižvelgti. 1.13
64
projekto 6 straipsnio 4 punkte įtvirtinti ne tik tinkamos kokybės maisto produktų gamybą, bet ir šių produktų vaikams prieinamumą. Atsižvelgti. 1.14
8
suderinti įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį, patikslinti vartojamas sąvokas, jas suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, pvz. teise į gyvenimo privatumą, ypatingą dėmesį skirti vaikų, gyvenančių institucijose ar atsidūrusių ypatingose situacijoje gyvenimo privatumui, vaiko privataus gyvenimo apsaugai visuomenės informavimo priemonių pateikiamoje viešojoje informacijoje. Atsisakyti 2 dalies dėstymo šiame straipsnyje, nes joje aptariamos (fragmentiškai) vaiko teisės į pagarbą jo pažiūroms, žodžio , minties, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, kurios negali būti sutapatinamos su teisėmis, nurodytomis straipsnio pavadinime. Atsižvelgti. 1.15
9
straipsnio nuostatas patikslinti ir išplėsti dėl vaiko išsakytos nuomonės reikšmės, jos įvertinimo ir kt. Atsižvelgti. 1.16
101 16.
101
skirtingos, nors ir susijusios tarpusavyje, vaiko teisės gyventi su abiem tėvais ir bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais, siūlytina svarstyti tikslingumą jas dėstyti atskirose straipsnių dalyse. Taip pat reikėtų įvertinti, ar siūlomoje formuluotėje „gyventi su abiem tėvais“ nebūtų tikslinga išbraukti žodį „abiems“, tokiu būdu suderinant Įstatymo projekto nuostatas su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis. Priešingu atveju, kartus su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti pateiktas Civilinio kodekso 3.161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ši pastaba dėl dermės su Civilinio kodekso nuostatomis galioja ir kitoms Įstatymo projekto nuostatoms (pvz. 5 straipsnis, kt.). Atsižvelgti. 1.17
102
pagrindų dalyje, ją suderinant su Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, jog minėtoje dalyje siūlomas teisinis reguliavimas ne tik nesuderintas su Civilinio kodekso nuostatomis, bet ir, lyginant su šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina pažeistų vaiko teisių gynimo galimybes. Taip pat svarstytina, ar skubus vaiko paėmimas neturėtų būti išsamiai reglamentuotas kitoje Įstatymo projekto dalyje, pvz. IV skyriuje. Šios dalies nuostatos tikslintinos ir atsižvelgiant į tai, kad vaikas gali būti paimamas ne tik iš tėvų, bet ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (globėjų, rūpintojų). Atsižvelgti. 1.18
10
būti papildytas vaiko teise gauti informaciją apie tėvus, (vieną ar vienintelį iš tėvų) su kuriais(-iuo) vaikas yra išskirtas, jeigu tai nėra nesuderinama su vaiko interesais. Atsižvelgti. 1.19
11 19.
11
Įstatymo projekto 11 straipsnio pavadinimą, prieš žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Atsižvelgti. 1.20
12
papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnį, nurodant ir kitas įstatymais garantuojamas socialinės paramos rūšis, neapsiribojant išmokomis iš Vaikų išlaikymo fondo, socialinio draudimo garantijomis, vaiko globos išmoka ir mokesčiu už perkamas socialinės vaiko globos paslaugas institucijoje. Atsižvelgti. 1.21
14
išplėsti Įstatymo projekto 14 straipsnio turinį, numatant jame įtvirtintos vaiko teisės įgyvendinimo mechanizmą, nustatant valstybės institucijų vaidmenį (pareigas) šios teisės realizavimo kontekste. Atsižvelgti. 1.22
155
papildyti Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalį, įtvirtinant nuorodą, jog be kitų aplinkybių ir principų, yra atsižvelgiama į vaiko interesus. Nėra suprantama dėl kokių priežasčių yra įtvirtinama nuostata, jog atsižvelgiama tik į vaiko turtinius interesus. Atsižvelgti. 1.23
163
siūlytina atsisakyti žodžio „sanatorijų“, nes šio tipo įstaigos teikia ne poilsio ir (ar) laisvalaikio, o sveikatos priežiūros paslaugas, todėl šios rūšies paslaugų teikimas reikšmingas apibrėžiant sveikatos reikmes, o ne reguliuojant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Atsižvelgti. 1.24
16
Įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas, įtvirtinant vaiko teisę dalyvauti pramoginiuose renginiuose, kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime bei su tuo susijusias valstybės pareigas, kurios garantuotų kiekvienam vaikui galimybę naudotis šiomis teisėmis. Atsižvelgti. 1.25
171734
25Įstatymo projekte,
lyginant su dabar galiojančia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, siaurinamos neįgalaus vaiko teisės ir jų užtikrinimo garantijos, todėl siūlytina peržiūrėti ir papildyti projekto 17 straipsnį.
Siūlytina galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl specialaus darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su vaikais su negalia, specialaus rengimo (galiojančio VTAPĮ 33 straipsnis) perkelti į Įstatymo projektą. Ši nuostata būtų aktuali atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai pedagogai gauna (arba visai negauna) žinių apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą, socialiniai darbuotojai globos institucijose su negalia taip pat teigia, esantys nepasiruošę dirbti su proto negalią turinčiais žmonėmis. Manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtintos ir nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms bendruomenines, arti gyvenamosios vietos teikiamas paslaugas. Atsižvelgti. 1.26
181818124
projekto 18 straipsnio 1 dalį, aiškiai nedviprasmiškai įtvirtinant vaiko teisę būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, kurį gali panaudoti bet koks asmuo, nesusiaurinant galimų smurtautojų rato, t. y. neapsiribojant tik vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Nėra aiški ir turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis, išplečiant ir išsamiau reglamentuojant „teisines procedūras“, pagalbą. Tikslintina, atitinkamai išplečiant nuostatas, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalis, kadangi civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė gali taikoma už bet kokį smurtą. Pastebėtina, kad Švietimo įstatyme yra įtvirtintos nuostatos dėl drausminių auklėjimo poveikio priemonių mokiniams skyrimo ir nuoroda į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Atsižvelgti. 1.27
1920 27.
1920
galimybė išplėsti Įstatymo projekto 19 ir 20 straipsnių nuostatas dėl atitinkamai tautinių bendrijų (mažumų) vaikų ir vaikų užsieniečių, gavusių (galinčių gauti) arba negavusių (negalinčių gauti) pabėgėlio statusą, padėties išskirtinumo, jų teisių apsaugos ir gerovės užtikrinimo aspektų (pavyzdžiui, įtvirtinant nuostatas dėl papildomos apsaugos taikymo nepilnamečiui užsieniečiui, kai kyla abejonių ir nėra nustatytas jo amžius), papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnį, detalizuojant nelydimų vaikų apsaugos ypatumus, įtvirtinant valstybės pareigą ieškoti nelydimų vaikų tėvų ar kitų šeimos narių, garantuoti jiems apsaugą ir jų teisių užtikrinimą. Atsižvelgti. 1.28
21
ir tobulinti Įstatymo projekto 21 straipsnį, atskiruose Įstatymo projekto straipsniuose reglamentuojant vaiko teisę į mokslą, socialinę paramą ir kt. Atsižvelgti. 1.29
222211
tobulinti Įstatymo projekto 22 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžio „tėvus“ įrašyti žodžius „ir kitus asmenis“. Atsižvelgti. 1.30
231
projekto 23 straipsnio 1 dalyje atsisakyti teisės norminiam aktui nebūdingų deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, vietoj jų formuluojant valstybės pareigą dėl atitinkamų socialinės politikos ir veiklos krypčių. Atsižvelgti. 1.31
233
Įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalį, aiškiau reglamentuojant, kokia pagalba ir paslaugos privalo būti suteiktos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių gynimą ir neigiamų pasekmių sumažinimą. Pažymėtina, kad į šią nuostatą, manytina, kaip į išsamiai reglamentuojančią pagalbos seksualinio smurto aukoms teikimą yra įtvirtinta nuoroda Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pastebėtina, kad nėra numatyta nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai.
Manytina, kad papildomai turėtų būti įvertinta, ar yra perkeltos atitinkamų tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatos dėl vaikų aukų (nukentėjusių) apsaugos, pagalbos teikimo ir kt. Atsižvelgti. 1.32
234
Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalį, po žodžių „nusikalstamos“ įrašyti „ir
(ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ar neveikimo“. Atsižvelgti. 1.33
235
vertintina Įstatymo projekto 23 straipsnio 5 dalis, tiek dėl informacijos, kuri privalo būti suteikta vaikui apimties, tiek dėl nuorodos, jog atitinkama pareiga tenka tik vaiko atstovams pagal įstatymą, nenumatant tokios pareigos valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Atsižvelgti. 1.34
243
iš esmės koreguoti Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalį, nurodant bendrą nuorodą dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo. Atsižvelgti. 1.35
242412
numatytus darbus, siūlytina įtvirtinti draudimą įtraukti vaikus į nurodytus darbus. Atsižvelgti. 1.36
243
Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „apkvaišinančios priemonės“. Atsižvelgti. 1.37
251
projekto 25 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 17 straipsnio nuostatas, akcentuojančias viešosios informacijos poveikį, ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi“. Atsižvelgti. 1.38
26 38.
26
Įstatymo projekto 26 straipsnio pavadinime ir straipsnyje naudojamas sąvokas, straipsnio pavadinime vietoje žodžio „panaudojimo“ įrašant „išnaudojimo“ ir išdėstyti jį taip: „26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“. Atsižvelgti. 1.39
264
39Pažymėtina,
kad Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtina nuoroda į 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai reglamentuotas pagalbos nukentėjusiam vaikui vertinimo, organizavimo ir teikimo mechanizmas, neužtikrins galimybių nukentėjusiam vaikui gauti reikiamą pagalbą. Taip pat pastebėtina, kad nėra reglamentuoti nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai. Atsižvelgti. 1.40
28
projekto 28 straipsnio nuostatos tobulintinos iš esmės, atsisakant blanketinių normų į kitus teisės aktus, įtraukiant į šios normos reguliavimo sritį ir kitus įstatyminius vaiko atstovus. Neaiškūs argumentai, kuriais remiantis reglamentuojant tėvų teises, pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, o reglamentuojant pareigas iš esmės atkartojamos kitų teisės aktų nuostatos. Atsižvelgti. 1.41
29123
Įstatymo projekto 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas tarpusavyje bei su atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis. Atsižvelgti. 1.42
294
Įstatymo projekto 29 straipsnio 4 dalį, kadangi nėra aišku kokie galimi atvejai klausimų dėl vaiko sprendimo, kai, pavyzdžiui, vaiko globėju ar rūpintoju yra vienas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ir kt. Atsižvelgti. 1.43
295 43.
295
43Nekvestionuojant, jog atitinkamo amžiaus vaiko nepalikimas be priežiūros,
užtikrintų šio vaiko saugumą ir t.t., manytina, kad turėtų būti plačiau diskutuojama galimybė įtvirtinti įpareigojimą – draudimą vaiko atstovams pagal įstatymą palikti tam tikro amžiaus vaikus be priežiūros (Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalis). Taip pat svarstytina galimybė tikslinti nuorodą, kad vaikas neliktų be priežiūros, kadangi galimos įvairios interpretacijos, ar vaikas iki tam tikro amžiaus negali būti paliktas be priežiūros namuose ar bet kokioje kitoje situacijoje. Atsižvelgti. 1.44
30
konkrečiai įtvirtinant draudimą perduoti asmenines tėvų teises ir pareigas bei užtikrinant, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nusišalins nuo jų vykdymo ir atitinkamai nepatirs jokių teisės aktuose numatytų pasekmių už savo teisių ir pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Taip pat svarstytina galimybė įtvirtinti galimybę skirti vaiko atstovą (ad hoc globėją ar pan.), kai tarp vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą arba tarp pačių vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų, jeigu jų yra keletas) kyla ginčas dėl vaiko teisės įgyvendinimo ar pan. (pavyzdžiui, dėl vaiko (ne)gydymo ar pan.). Svarstytina galimybė numatyti, kad kilus ginčams atitinkamus sprendimus priima savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgti. 1.45
3132503
projekto 31 ir 32 straipsniai bei 50 straipsnio 3 dalis turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko ne tik vaiko tėvų ir kitų su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, bet ir paties vaiko bei kitų jo atstovų pagal įstatymą asmens duomenis, taip pat ir ypatingus. Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsnius tikslinga papildyti nuoroda į asmenį, priėmusį vaiką svečiuotis. Atsižvelgti. 1.46
3132 46.
3132
tai, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinime dalyvauja ne tik savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, bet ir kiti savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai (socialinės paramos, socialinių paslaugų, švietimo skyriai) bei kitos įstaigos (policijos įstaigos, ugdymo įstaigos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros įstaigos, kt.), kurios, vykdydamos savo funkcijas taip pat gauna (turėtų gauti) vaikų, jų įstatyminių atstovų asmens (įskaitant ir ypatinguosius) asmens duomenis (tokia apimtimi, kuri reikalinga funkcijų vykdymui), svarstytina galimybė išplėsti 31 ir 32 straipsnių reguliavimo turinį, įtvirtinant institucijų, susijusių su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta tvarka. Įvertinant praktikoje iškylančias problemas dėl asmens duomenų keitimosi tarp sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos įstaigų ir vaiko teisių apsaugos skyrių, tikslinga Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsniuose įtvirtinti institucijų, kurių funkcijos susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teisę gauti minėtuose straipsniuose nurodytus asmens duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Atsižvelgti. 1.47
331
Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalies nuostatas su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis arba parengti Civilinio kodekso 3.250 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat siūlytina įtvirtinant pareigą pranešti ne tik apie (žinomą, aiškų) vaiko teisių pažeidimą, tačiau ir galimą vaiko teisių pažeidimą. Nėra aiškus tikslas nuostatos, įtvirtintos 33 straipsnio 3 dalyje, dėl vaiko teisės kreiptis į švietimo, sveikatos apsaugos ar kitas įstaigas dėl jo teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame straipsnyje nėra įtvirtinta ir detalizuota vaiko teisė kreiptis į teismą.
Taip pat pastebėtina, jog kiekvienas vaikas turi teisę (gali) savarankiškai kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir vaiko kreipimuisi nėra taikomi jokie reikalavimai (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas). Svarstyti galimybę papildyti Projekto 33 straipsnį nuostatomis, numatant keitimąsi atitinkama informacija, gautus pranešimus tarp savivaldybės administracijos vaiko tiesių apsaugos skyrių ir policijos, kadangi pastaroji taip pat gaus pranešimus apie (galimus) vaiko teisių pažeidimus. Atsižvelgti. 1.48
353512
projekto 35 straipsnio 1 dalies formuluotę, kadangi pagal esamą nėra aišku kas patiria socialinę riziką ir kam teikiama atitinkama pagalba. Taip pat abejonių kelia ir nėra pakankamai aiškūs Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti teikiama skirtinga pagalba (prevencinė arba kita). Manytina, kad tiek socialinės rizikos ir socialinės atskirties kriterijai gali būti tie patys. Pabrėžtina ir tai, kad nei šiuo metu galiojančiame Socialinių paslaugų įstatyme, nei kartu su Įstatymo projektu pateiktame Socialinių paslaugų įstatymo 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIIP-2935 nėra pakankamai aptartas prevencinių socialinių paslaugų teikimas (kokia tvarka teikiama – pagal asmens prašymą, ar įtraukus šeimą į atitinkamą apkaitą, kas atlygina už socialinių paslaugų teikimą (pagal šiuo metu galiojančią Socialinių paslaugų įstatymo redakciją, šeimos, neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pateikusios prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo turi susimokėti už teiktas socialines paslaugas), kt.). Atsižvelgti. 1.49
352
projekto 35 straipsnio 2 dalyje po žodžių „sveikatos priežiūros“ įrašyti „ir kitų“. Atsižvelgti. 1.50
353 50.
353
abejonių Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje išskirtas bendradarbiavimo aspektas, pagal straipsnio konstrukciją, manytina aktualus tik teikiant pagalbą asmenims, patiriantiems socialinę riziką, tačiau ne teikiant prevencinę pagalbą. Atsižvelgti. 1.51
354
Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį, kaip nepriklausančią šio straipsnio reguliavimo dalykui. Svarstytina galimybė iš esmės peržiūrėti ir koreguoti visą straipsnį, užtikrinant aiškų, nuoseklų reglamentavimą. Svarstytina galimybė Įstatymo projekte įtvirtinti pagalbos, prevencinės pagalbos ar pan. sąvokas. Atsižvelgti. 1.52
361
tobulinti Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalį, išplečiant kriterijus, kurie turėtų būti vertinami. Nėra aišku, kodėl vaiko atvejo peržiūros metu, apsiribojama tik socialinių paslaugų poreikio vertinimu, kai dėl vaiko teisių pažeidimo pobūdžio gali būti reikalingos ir kitos paslaugos, pagalba. Atsižvelgti. 1.53
362
tikslinti įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalį, kadangi net ir nenustačius vaiko teisių pažeidimo, gali būti akivaizdi vaiko teisių pažeidimo grėsmė ir su tuo susijusios prevencinės pagalbos poreikis. Atsižvelgti. 1.54
3636444
Įstatymo projekte įtvirtinti ir paaiškinti „atestuoto darbuotojo“ sąvoką, vartojamą 36 straipsnio 4 dalyje, taip pat įtvirtinti nuostatą dėl psichologo dalyvavimo bei vaiko nuomonės išklausymo ir įvertinimo. Svarstyti galimybę įtvirtinti pranešimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminus, siekiant užtikrinti savalaikį vaiko situacijos įvertinimą, išbraukti 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kaip priklausantį poįstatyminio lygmens teisės aktų reguliavimo sričiai. Atsižvelgti. 1.55
3711
kelia Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį pagalbos planas nesudaromas, kai vaiko teises pažeidžia ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys.
Manytina, kad ir šiais atvejais turi būti atliktas išsamus situacijos įvertinimas ir priimamas sprendimas dėl pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymo teikimo, atitinkamai sudarant pagalbos vaikui planą, kad būtų galima užtikrinti reikalingos pagalbos vaikui koordinuotą teikimą. Todėl siūlytina tikslinti šį
374
plano ir socialinio darbo su šeima plano santykis (Įstatymo projekto 37 straipsnis). Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 37 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi jeigu yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, tai vaikas negali būti paliktas atitinkamoje aplinkoje. Abejotina, kad planinis vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą turėtų būti siejamas tik su išliekančia realia grėsme vaiko sveikatai ar gyvybei (žr. šio rašto 17 punktą). Manytina, kad kriterijai turi būti siejami su globos nustatymo, tėvų valdžios ribojimo, globėjo ar rūpintojo nušalinimo pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto antrame skirsnyje yra vartojamos skirtingi terminai – reali grėsmė ir grėsmė. Manytina, kad tiek šiame skirsnyje, tiek kitose Įstatymo projekto nuostatose turėtų būti suvienodintas šių terminų vartojimas. Atsižvelgti. 1.57
381
vaiko atstovai pagal įstatymą apie vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos. Atsižvelgti. 1.58
3839261
galimybė tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nėra aišku kaip praktikoje policija privalės užtikrinti vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką. Atitinkama pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui.
Taip pat kyla abejonių dėl naujo teisinio reguliavimo, numatančio kad savivaldybės galės įgalioti kitas institucijas paimti vaiką iš šeimos (klausimas dėl kompetencijos, suderinamumo su teisės aktais, skirtingos praktikos savivaldybėse formavimas, pan.). Atsižvelgti. 1.59
3838403
projekto 38 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimaliai trumpą (atsižvelgiant į protingumo principą, objektyvias aplinkybes) terminą, per kurį vaiko atstovai privalo pasiimti vaiką, kuris buvo skubiai paimtas iš jam nesaugios jam aplinkos ir laikinai apgyvendintas atitinkamoje įstaigoje. Taip pat manytina, kad kiekvienas vaiko palikimo nesaugioje aplinkoje atvejis turi būti išnagrinėjamas, įvertinant vaiko palikimo (buvimo) nesaugioje aplinkoje priežastis, taip pat, ar nėra poreikio inicijuoti pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir kt. Pritarus, atitinkamai turėtų papildytos Įstatymo projekto 38 ar 40 arba kito straipsnio nuostatos. Atsižvelgti. 1.60
atstovų pagal įstatymą turėtų būti suderintos su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 daliai, 7 dalies 2 punktui. Atsižvelgti. 1.61
393
ir vaikai iki 3 metų galės būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose praktinio įgyvendinimo, nes abejotina, ar asmenys paimantys šio amžiaus vaikus disponuos informacija apie jų raidą. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta viršutinė amžiaus riba dėl vyresnių vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, apgyvendinimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Šios straipsnio dalies turinys kritikuotinas ir todėl, kad sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra sveikatos priežiūros, o ne socialinės globos įstaiga (nuo įstaigos tipo priklauso teikiamų paslaugų spektras, apimtis, teikiamų ne sveikatos priežiūros paslaugų apimties ir kokybės kontrolės nebuvimas), didžioji dauguma socialinės globos įstaigų socialinės globos paslaugas teikia vaikams nuo 0 metų (nuo gimimo), taigi lieka neaišku kodėl vaikai, kuriems nereikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros (slaugo) paslaugos turi (gali) būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, siūlytina galimybę apgyvendinti vaikus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sieti išimtinai tik su jų sveikatos būkle ir nuolatinių sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugų poreikiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos turimomis žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija iki 2016 m. IV ketvirčio planuoja pertvarkyti sutrikusio vystymosi kūdikių namus, patvirtinant vieningą medicininių kriterijų sąrašą, kuriuo remiantis vaikai galėtų būti apgyvendinami (teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos) jose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio Įstatymo projekto ir Civilinio kodekso 3.252 ir
Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas ir svarstytas komitetuose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47(1) ir 56 (1) straipsniais įstatymo projektui XIIP-321, kuriame išsamiai reglamentuojama vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Atsižvelgti. 1.62
404072 62.
404072
siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto 40 straipsnio nuostatos, numatant terminus dėl pagalbos plano peržiūros, numatytų priemonių ir paslaugų veiksmingumo vertinimo ir atitinkamai koregavimo bei nepasiekus teigiamų pokyčių, sprendimo dėl vaiko paėmimo priėmimo ir įgyvendinimo. Abejotina dėl Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 2 punkto, kadangi kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, t. y. esant skubaus vaiko paėmimo pagrindams, vaikas turėtų būti nedelsiant paimamas iš nesaugios aplinkos, vadovaujantis kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalis ar kt. neturėtų būti papildytas nuoroda, kad nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą) taip pat turi būti sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas (analogija Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 daliai). Atsižvelgti. 1.63
411
projekto 41 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti ir suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų valdžios apribojimą, tėvų teises ir pareigas vaikui. Taip pat abejonių kyla dėl nuorodos, jog
„išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei“, kadangi manytina, kad
tokiu atveju vaikas negali būti paliktas jam nesaugioje aplinkoje. Taip pat, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas, abejotina dėl normos, jog esant vaiko teisių pažeidimams, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir kt.
412
projekto 41 straipsnio 2 dalis, suderinant ją su Įstatymo projekte siūlomu laikinosios globos terminu bei nustatant terminus, per kuriuos, esant teisės aktuose nustatytoms aplinkybėms, vaiko teisių apsaugos skyrius turi kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Atsižvelgti. 1.65
424346122 65.
424346122
straipsnio 1 dalies 2 punktą, 43 straipsnio 2 punktą, taip pat į tai, kad tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje svarstomi įvairių sričių institucijų dėmesio ir sprendimų reikalaujantys klausimai, o priimamų, vaiko teisių užtikrinimą garantuojančių sprendimų pobūdis dažnai yra tarpžinybinis, siekiant priimamų sprendimų įgyvendinimo efektyvumo, siūlytina Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą formuoti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pritarus šiam siūlymui atitinkamai tikslintinas Įstatymo projekto 46 punktas. Atsižvelgti. 1.66
422
Įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalis, įrašant „vaiko teisių apsaugos kontrolierius arba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas“. Atsižvelgti. 1.67
46464412
Įstatymo projekto 46 straipsnio 1 dalies turinį, apibrėžiantį Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos paskirtį, nepagrįstai šiame straipsnyje išskiriama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl siūlytina sujungti šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus. Atsižvelgti. 1.68
42
projekto VI skyrių, nurodant, jog vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijas ir įgaliojimus apibrėžia specialus įstatymas. Atsižvelgti. 1.69
4849
projekto VI skyrių nuostatomis dėl savivaldybių administracijų ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklos, jų įgaliojimų ir pan., kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Atsižvelgti. 2. 2.1 Lietuvos teisės institutas,
1 Atsižvelgiant į paskutinių metų ne visai sėkmingą Lietuvos praktiką dėl Lietuvos piliečių vaikų įvaikinimo ar tėvų teisių suvaržymo užsienyje ir dėl to kilusias diskusijas, o taip pat ir remiantis JTO Vaiko teisių konvencija (toliau - konvencija) siūlomi pakeitimai parengtuose Įstatymų projektuose būtų susiję su vaiko teise į asmens tapatybę.
Šiuo atveju itin svarbūs du konvencijos straipsniai detalizuojantys vaiko teises į tapatybę. Konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, o jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo tapatybės elementai, valstybės turi suteikti jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo tapatybei kuo skubiau atstatyti. Konvencijos 20 straipsnis nustato, kad vaikų, netekusių galimybės gyventi savo šeimoje, jei tik Įmanoma, auklėjimas turėtų būti tęsiamas, ypač atsižvelgiant į etninius, kultūrinius ir kalbinius jų kilmės aspektus. Straipsnis taip pat skelbia, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ar paramą. Valstybės dalyvės turi pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu, pageidautina, atsižvelgiant į vaiko auklėjimo paveldėjimą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, siūlome Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte padaryti šias pataisas:
patikslinti įstatymo tikslą: „....... užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką, vaiko tapatybę ir jo teisių užtikrinimą“. Atsižvelgti. 2.2
31
nauju punktu - principu „vaiko tapatybės užtikrinimo. Vaiko teisių apsauga vykdoma atsižvelgiant į jo interesus ir tapatybę, šeimos kilmę ir ryšius, užtikrinant atitinkamą paramą ir apsaugą." Atsižvelgti.
4
keisti individualumo terminą į tapatybės. Atsižvelgti. 3. 3.1 Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau – Lietuvos Aukščiausiasis teismas), Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento direktorė R.Juzikienė 2015-06-01 G-2015-4894 Dėl
projekto Nr. XIIP-2931
teisės departamento (toliau - Teisės departamento) pastaba, kad dauguma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio ir nenustatančios jokių teisės normų, o tik deklaruojančios bendro pobūdžio taisykles. Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai, o nesant objektyviai apibrėžtų kriterijų, kils grėsmė subjektyviam šio įstatymo aiškinimui, kas ne tik apsunkins šioje srityje dirbančių specialistų veiklą, bet ir teismų darbą, taip pat neužtikrins geriausių vaiko interesų. Atsižvelgti. 3.2
101
su Teisės departamento pastaba dėl įstatymo projekto 10 straipsnio suderinimo su CK 3.161 straipsniu, kuriame pateikta tikslesnė vaiko teisės augti kartu su tėvais, bendrauti ir 1.1. formuluotė
133
projekto 13 straipsnio 3 dalyje pateikiamas „šeimos turto“ paaiškinimas skliausteliuose kaip būsto, kuriame gyvena vaikas, neatitinka CK 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytų šeimos turto pripažinimo pagrindų. Atsižvelgti. 3.4
155 4.
Siūlytina keisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus formuluotę, siekiant išvengti skirtingo šios nuostatos ir atitinkamų CK nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių bendro turto dalijimo, taisykles, santykio aiškinimo, nes sutuoktinių turtas dalijamas tarp sutuoktinių, preziumuojant, kad jų dalys yra lygios. Vaiko turtiniai interesai tėvų ištuokos atveju užtikrinami priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, o nepilnamečio interesai (nebūtinai turtiniai) gali būti teismui pagrindas nukrypti nuo sutuoktinų bendro turto lygių dalių principo dalijant jų turtą (CK 3.123 str.). Atsižvelgti. 3.5
2211
projekto 22 straipsnio 1 punkte siūlytina įrašyti vaikų pareigą gerbti ne tik tėvus, bet ir kitus asmenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka globoja ir augina vaiką
231
projekto 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodomi asmenys (valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys), privalantys saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, siūlytume įtraukti ir tėvus, kurie visų pirma yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą. Atsižvelgti. 3.7
2812
projekto 28 straipsnio 2 punkte nustatyta vaiko tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus turėtų būti papildyta formuluote
30 8.
Siūlytume peržiūrėti Įstatymo projekto 30 straipsni, kuriuo numatoma galimybė įgalioti kitą asmenį atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką, visų pirma įvertinant siūlomo įgaliojimo ir laikinosios globos tėvų prašymu tais atvejais, kai tėvai laikinai išvyksta ir negali rūpintis vaiku, instituto santykį (pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m, balandžio 18 įsakymu Nr. 56 patvirtintus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 24 punktą), antra, nustatant aiškius pagrindus ir atvejus, kada toks įgaliojimas gali būti išduodamas, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams ir tėvų pareigų vengimo atvejams (CK 3.159 str.). Atsižvelgti. 3.9
323
9Abejotina Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies formuluotė, nes nustačius,
kad yra pagrindas suteikti duomenis apie kartu gyvenantį asmenį, pasižadėjimas vieno iš tėvų šių duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims iš esmės užkerta kelią tėvui imtis priemonių dėl vaiko apsaugojimo ir kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, jei, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos skyrius nedelsdamas nesiims veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Atsižvelgti. 3.10
38
pagal Įstatymo projekto 38 straipsnį. Šiuo metu nurodoma, kad vaikas paimamas ir laikinai (ne ilgiau nei 3 dienos) apgyvendinamas vienoje iš nurodytų institucijų iki vaiką pasiims jo atstovai. Jeigu vaiką tėvai pasiima per nustatytą 3 dienų laikotarpį, vaiko atvejo peržiūra nevykdoma ir joks pagalbos planas šeimai nėra sudaromas (Įstatymo projekto 40 straipsnis).
Manytume, kad net ir šiuo atveju yra tikslinga atlikti vaiko atvejo peržiūrą (Įstatymo projekto 36 straipsnis), siekiant nustatyti tėvų. kurie yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą (žr. pastabą dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies), pareigų nevykdymo priežastis ir galimas taikyti prevencines priemones. Atsižvelgti. 3.11
3939262
išbraukti perteklinę formuluotę „ar vaikų socialinės globos institucijoje“, nes šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik nesant galimybių apgyvendinti vaiką šeimoje ar šeimynoje, jis gali būti apgyvendintas socialinės globos įstaigoje. Taip pat tikslintinos, suvienodintinos sąvokos: vaikų socialinės globos institucija ir socialinės globos įstaiga. Atsižvelgti. 3.12
4041
Įstatymo projekto 40 ir 41 straipsnių susijusios pastabos nurodytos prie atitinkamų CK projekto nuostatų. Atsižvelgti. 3.13
4722
straipsnio 2 dalies 2 punkto, kurį siūloma suderinti su CPK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatant, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme, gali įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą ar pareikšti ieškinį. Atsižvelgti. 4. 4.1 Policijos departamentas prie VRM (toliau -Policijos departamentas) Veiklos organizavimo ir prevencijos skyriaus viršininkas Vytautas Lamauskas,
2 Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo pavedimu siunčiu Jums siūlytinas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) XIIP-2931 38 ir 39 straipsnių formuluotes:
1„38 straipsnis.
„38 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos
apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais ir (ar) policija privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos skyrius turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 39 straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytų institucijų. Apie skubų vaiko paėmimą pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą. 2. Gavus pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje gavimo momento, paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. 3. Vaiko atstovams pagal įstatymą, gavus vaiko teisių apsaugos skyriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir per 3 darbo dienas nepasiėmus vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos, vadovaujantis šio įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatomis, organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, o vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje.“
3961
straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą 1.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą, kad vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais (prireikus – kartu su policija) privalo nedelsdamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kilo grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. 4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. 5. Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. 6.
apsaugos skyriaus nedarbo metu kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei:
1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje gavimo momento, paims vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;
2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
3) apie vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą kitą darbo dieną informuojamas vaiko teisių apsaugos skyrius.“ Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. 1.1
keičiamame LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (18 str.) vartojama „fizinės bausmės“ sąvoka, tačiau jos turinys neatskleidžiamas, taip pat į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas, siūlau keičiamame įstatyme apibrėžti „fizinės bausmės“ sąvoką – papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 2 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
jėga naudojama skausmui ar nepatogumui, nors ir nežymiam, sukelti.“ Atsižvelgti. 1.2 Seimo narė
22 2.
Siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. 2. Vaikas privalo:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 3. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. 4. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą ar fizinių bausmių taikymą.“ Atsižvelgti. 2. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė,
14 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nediskriminavimo pagrindai išvardijami selektyviai, nepateikiamas visas nediskriminavimo pagrindų spektras, įtvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos Tarybos Konvencijoje „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punkte išvardytuose nediskriminavimo pagrinduose neįtraukta seksualinė orientacija, o tai sudaro galimybes diskriminuoti vaikus dėl jų ar jų tėvų (globėjų) seksualinės orientacijos.
Atsižvelgiant, kad patyčias ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos patiria daugiau nei pusė homoseksualių vaikų, didelį homoseksualių paauglių savižudybių skaičių, bei aukštą homoseksualių vaikų seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš juos riziką, kadangi homoseksualūs vaikai dažnai laikomi teisėtu seksualinės prievartos ir smurtavimo taikiniu, būtina įrašyti terminą „seksualinė orientacija“ į nediskriminavimo pagrindų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisinėje bazėje egzistuoja įstatymų koliziją, kadangi galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostata, kuria draudžiama propaguoti kitokią šeimos sampratą nei nustatyta Civiliniame kodekse. Dėl tokios nuostatos homoseksualūs vaikai ar vaikai auginami tos pačios lyties šeimose gali būti diskriminuojami teikiant švietimo ir kitas paslaugas pasinaudojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis. Dėl to, jog galioja Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas gali kilti abejonių, ar seksualinė orientacija patenka tarp kitų vaiko diskriminavimo draudimo pagrindų. Tiesioginis draudimas diskriminuoti vaiką dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos panaikintų įstatymo taikymo neaiškumus tokiose situacijose ir užtikrintų, kad vaikas nebus diskriminuojamas dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau pakeisti 3 straipsnio 4 punktą, perkeliant į įstatymo nuostatas visus nediskriminavimo pagrindus, išvardytus Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje arba Europos Tarybos Konvencijos „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ 2 straipsnyje.
Siūlau 3 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės. Atsižvelgti. 3. Seimo narė Aurelija Stancikienė, 2015-04-3022 Argumentai:
Norint vaiką parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir užtikrinti jo gerovę, prisitaikymą prie aplinkos, vaikui ne tik turi būti užtikrinta gerovė, jo laisvės ir teisės, bet jis, pagal savo vystymosi raidą, turi prisiimti ir pareigas. 1989 Jungtinių vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodoma, kad vaikas turi būti parengtas, išauklėtas „idealų, ypač taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia“. Todėl siūlau įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti nuostatomis dėl vaiko pareigų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
teisių naudojimas Vaiko teisės yra neatsiejamos nuo vaiko pareigų. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, kitus šeimos narius, pedagogus ir tinkamai atlikti jų paskirtas savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, Atsižvelgti. 4.
Seimo nariai Rimantas Jonas Dagys, Liutauras Kazlavickas, Rima Baškienė, Aurelija Stancikienė, Mečislovas Zasčiurinskas, Algimantas Dumbrava,
2 Argumentai: siūloma išbraukti žodžius „socialiniai globėjai“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. 1. Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Atsižvelgti. 4.2 Seimo nariai R.J. Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A.Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava,
3
įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Atsižvelgti. 4.3 Seimo nariai R.J. Dagys, L.Kazlavickas,
Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
Atsižvelgti. 4.4 Seimo nariai R.J. Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A.Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava,
210
įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalies 10 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą; Atsižvelgti. 5. 5.1 Seimo nariai Dalia Kuodytė, Andrius Mazuronis,
1Argumentai:
Iki vaiko pilnametystės dėl jo religijos sprendžia tėvai, o vaikas turi teisę apsispręsti tik sukakus pilnametystei. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“ Atsižvelgti. 5.2
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis9
2Argumentai:
Tam, kad nekiltų ateityje įstatymo normos interpretacijų, siūlome atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, papildyti šio įstatymo projekto
susijęs klausimas“ Siūlymas: Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis.
Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas.“ Atsižvelgti. 5.3
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis2952
3Argumentai:
Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Atsižvelgti. 5.4
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis392
4Argumentai: Atsižvelgiant į tai,
kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą, iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymai: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.“ Atsižvelgti. 5.5
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis393 5.
393
projekto 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“ Atsižvelgti. 5.6
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis395
projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“ Atsižvelgti. 5.7
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis3962
projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;“ Atsižvelgti. 5.8
nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis422
valstybės ir iki vaiko pilnametystės tėvai sprendžia, pagal kokias religines pažiūras jie auklės vaiką. Taip pat siekiama išvengti diskriminacijos nepripažintų religinių bendrijų atžvilgiu. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.“ Atsižvelgti. 5.9 Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis
3
9Argumentai: Atsižvelgiant į tai,
kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedo 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatos privalo būti įgyvendinamos iki 2020 metų.“ Atsižvelgti. 6. 6.1 Seimo nariai - Rimantas Jonas Dagys, Valentinas Stundys, Povilas Urbšys ir kt. (viso-28) (Toliau – Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.),
2
šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą įstatymo projekto redakcijos apibrėžimą šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai sampratai. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo paskirtis
Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais.“ Atsižvelgti. 6.2 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
4 2.
Argumentai: teisės akto paskirtis yra ne suteikti subjektui teises, kurios yra prigimtinės ir laiduojamos valstybės, o reglamentuoti ir nustatyti jų apsaugos pagrindus. Teisės aktai padeda užtikrinti vaiko ugdymą šeimoje ir visuomenėje, o ne tarnauja vaikui kaip atskiram subjektui. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šis įstatymas, remiantis Šiame įstatyme remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant atsižvelgiama į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindines sąlygas, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, apibrėžia valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Atsižvelgti. 6.3 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
1
šeimos kaip artimiausios vaiko aplinkos galimybes įgyvendinti įstatymų jai numatytas pareigas užtikrinant vaiko teises, būtina kurti mechanizmą, kuris leistų šeimoms kylančias problemas spręsti kuo mažiau sukrečiančiais būdais. Siūloma į įstatymą įtraukti „pagalbos šeimai“ sąvoką, kuri yra realiai orientuota į nuoseklią pagalbą kokybiškai sprendžiant šeimoms kylančius sunkumus, bet ne į šeimų gąsdinimą dėl jų.
Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencija) tvirtinama, „jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei“. Pasiūlymas: Papildyti
numeraciją ir ją išdėstyti taip: „1. Pagalba šeimai – šeimai, kaip visuomenės ir valstybės pagrindui bei natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas užtikrindama tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą.“ Atsižvelgti. 6.4 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
1
užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siūloma tobulinti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo procesą bei jo organizavimo principus. Siūloma įtvirtinti skirtį tarp socialinę riziką patiriančių ir pripažintų socialinės rizikos šeimų. Siūloma koreguoti pagalbos plano sąvoką, pagal kurią konkretus terminuotas pagalbos planas būtų sudaromas tik po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros (atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus) pripažintai socialinės rizikos šeimai. Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, įvertinus jos galimybes pačioms keistis, pagalbos planas nesudaromas, bet pasiūlomos individualios paslaugos. Be to, įstatymo projekte siūlomame „pagalbos plano“ apibrėžime naudojama sąvoka „su vaiku gyvenantys asmenys“.
Neapibrėžta, ką be vaiko tėvų, globėjų, rūpintojų, įtėvių, kitų teisėtų vaiko atstovų pagal įstatymą ji galėtų reikšti, todėl tokios sąvokos siūloma atsisakyti. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
planas – tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, teikiama pripažintai socialinės rizikos šeimai, atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus, kuria siekiama siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Atsižvelgti. 6.5 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
2
sąvoka turi būti apibrėžta taip, kad nesudarytų sąlygų grubiam valstybės kišimuisi į šeimą. Smurtą apibūdinantys požymiai turi būti objektyviai įvertinami, pamatuojami. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis
veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida.“ Atsižvelgti. 6.6 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
3 6.
Argumentai: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ yra seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo sąvokos, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Be to, smurtas prieš vaiką, nepriežiūra, seksualinė prievarta prieš vaiką ir vaiko seksualinis išnaudojimas yra skirtingos vaiko teises pažeidžiančios veikos, reikalaujančios skirtingo teisinio reglamentavimo ir apibrėžimo, o ne smurto prieš vaiką formos. Išskirtų vaiko teises pažeidžiančių veikų atvejai sukelia skirtingas teisines pasekmes vaikui ir jo teisių pažeidėjui. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3 dalį ir vietoj jos straipsnį papildyti naujomis dalimis, atitinkamai suderinant įstatymo straipsnių numeraciją: „3. Smurto prieš vaiką formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir
(ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;
siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3. Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 4.
seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą. Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 5. Seksualinis vaikų išnaudojimas – vaikų prostitucija, vaikų pornografija, vertimas dalyvauti pornografiniame renginyje, vaiko tvirkinimas.“ Atsižvelgti. 6.7 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
apibrėžti skirtumą tarp vaiko tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų, taip pat įteisinti tėvų prigimtinę teisę atstovauti savo vaikams. Sąvokų skirtis reikalinga toliau įstatyme apibrėžiant tėvų teises. Pasiūlymas: I skyrių papildyti nauju straipsniu „Vaiko atstovai“, suderinti toliau įstatyme vartojamas sąvokas ir atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją: „3 straipsnis. Vaiko atstovai 1. Tėvai, kurių teisė atstovauti savo vaikams yra prigimtinė. Ši teisė gali būti apribota tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik tiek, kiek yra būtina. 2. Tam tikrais įstatymų numatytais atvejais kiti teisėti vaiko atstovai yra: įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.“ Atsižvelgti. 6.8 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
įstatymu skirti vaiko teisių apsaugos nuostatas ir principus, o nuostatas labiau detalizuoti, apimant vaiko normalaus vystymosi aspektus, vaiko interesų pirmumą, vaiko nediskriminavimo principą, vaiko būtinųjų gyvenimo sąlygų užtikrinimo pareigą, ir vaiko atskyrimo nuo tėvų kaip jo teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinas sąlygas.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį išskiriant nuostatas į du straipsnius „Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos” ir „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai”. Perkelti 1, 4, 6 „Vaiko teisių įgyvendinimo principų“ punktus prie „Bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų“ ir nuostatų dalį išdėstyti sekančiai: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;3 straipsnis. Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos
vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;
ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 3.
Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo paties, tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeiminės padėties, sveikatos būklės;
vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos (rūpybos);
gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais;
užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau, nei tai yra būtina.“ Atsižvelgti. 6.9 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
12
nuostata. Pasiūlymas: patikslinti 3 straipsnį išbraukiant 2 punktą: „2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais.“ Atsižvelgti. 6.10 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
13
būti išklausytas bet kokiu atveju, jeigu gali išreikšti savo nuomonę, todėl siūloma principo formuluotę tikslinti. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 3 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „3) vaiko nuomonės išklausymo.
Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; privalo būti išklausytas ir turi būti atsižvelgta į jo nuomonę;“ Atsižvelgti. 6.11 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
17
Konvencija, šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl pirmiausiai vaiko teises užtikrinti turi tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Vadovaujantis subsidiarumo principu, reikalaujančiu veikti kuo arčiau subjekto, tačiau tame lygmenyje, kuriame tai daryti veiksmingiausia, vietos savivaldos ir valstybės institucijos ir įstaigos turėtų kištis tik tuo atveju, jeigu vaiko teisių neužtikrina šeima. Pasiūlymas:
Patikslinti 3 straipsnio 7 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų; Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai arba kiti teisėti vaiko atstovai, o valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia jiems paramą ir pagalbą, jeigu vaiko atstovai neužtikrina vaiko teisių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;“ Atsižvelgti. 6.12 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
110
pagalbos efektyvumo, suprantamo kaip abstraktus racionalumas, siūlomas
„veiksmingumo“ principas. Teikiamos pagalbos „geriausių rezultatų“ samprata
išskleidžiama nurodant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo šeimoje ir šeimos, giminystės bei socialinių ryšių išsaugojimo tikslus, pabrėžiamas pagalbos savalaikiškumas.
Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 10 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „10) efektyvumo pagalbos veiksmingumo. Priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius; tinkamu laiku (kiek galima anksčiau), racionaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų: tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo šeimoje ir šeimos, giminystės bei socialinių ryšių išsaugojimo;“ Atsižvelgti. 6.13 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
11
Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Kadangi vertybės yra neatsiejama dorovės dalis, siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinti nesikišimą į šeimos gyvenimą, išskyrus numatytus atvejus. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „1) šeimos autonomijos. Vaikų ugdymas šeimoje yra vykdomas pagal šeimoje puoselėjamas vertybes. Nė viena šeima neturi patirti kišimosi į jų gyvenimą ir turi teisę būti įstatymo nuo jo ginama, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina siekiant apsaugoti prigimtinius vaiko interesus ir jei to neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis;“ Atsižvelgti. 6.14 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
12 N 14.
Argumentai: Kadangi vaikas yra ne atskiras subjektas, bet sudėtinė šeimos dalis, būtina numatyti vaiko atstovų teises gauti su vaiku susijusią informaciją, būti išklausytais ir dalyvauti priimant su vaiku susijusius sprendimus. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „2) vaiko atstovų įtraukimo. Vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;“ Atsižvelgti. 6.15 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
14
išsaugoti vaiko kultūrą, kalbą, papročius ir tradicijas bei ryšį su giminėmis, reikalinga spręsti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus prioritetą teikiant giminaičiams ir vaiko tapatybės išsaugojimui. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „4) giminystės ryšių ir tapatybės išsaugojimo. Sprendžiant su vaiko globa
(rūpyba) ir įvaikinimu susijusius klausimus, prioritetas teikiamas giminaičiams, taip pat vaiko tapatybės išsaugojimui.“ Atsižvelgti. 6.16 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
6
gyventi ir būti sveikam yra užtikrinama tomis pačiomis priemonėmis, todėl jos reglamentuotinos bendrame sąraše. Siūloma remtis dabar galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8 straipsniais ir, remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija, juos papildyti vaiko teise gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 ir 6 straipsnius, sujungiant juos į vieną straipsnį, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip: „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
1Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2.
2Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku,
galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 6 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam
teisė gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo garantuojama:
2) teikiant reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
3) teikiant paramą ir pagalbą krizinio nėštumo atveju;
4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
5) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2. Vaiko teisė būti sveiku užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
2) sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.). 3. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas.“ Atsižvelgti. 6.17 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
galiojantys teisės aktai nepakankamai apsaugo vaiko prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kas sudaro sąlygas šį pamatinį vaiko interesą ignoruoti teikiant prioritetą ne paties vaiko, bet suaugusių asmenų teisėms ir interesams.
Tuo tarpu vaiko prigimtinis poreikis turėti tėvą ir motiną kyla iš lyčių skirtingumo. Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Kadangi tėvas ir motina neatsiejamai susiję su lyčių skirtumais, tėvo ir motinos vaidmenis gali prisiimti tik atitinkamos lyties asmenys. Valstybės institucijos sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus turi paisyti šios pamatinės vaiko teisės bei prigimtinio intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto II skyrių nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip „6. straipsnis. Vaiko teisė į tėvą ir motiną
globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4. Valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė – iš vaiko atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).“ Atsižvelgti. 6.18 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
2 N 18.
Argumentai: Lietuvos piliečiams užsienyje, ypač ne ES šalyse kilusios problemos siekiant atgauti tų šalių vaiko gerovės tarnybų paimtus vaikus ir Lietuvos atsakingų institucijų nesugebėjimas įvykdyti konstitucinio įsipareigojimo ginti Lietuvos piliečių teises užsienyje reikalauja griežtesnio ir konkretesnio įpareigojimo valstybės institucijoms ginti Lietuvos piliečių šeimas užsienyje visomis galimomis teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Valstybės institucijos teikia pagalbą tėvams ir imasi priemonių spręsti vaikų perkėlimui ar negrąžinimui iš užsienio įvykdytam prieš tėvų valią. Šiam tikslui valstybė sudaro dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba prisijungia prie galiojančių susitarimų bei teikia teisinę pagalbą nukentėjusiems. 2. 3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Atsižvelgti. 6.19 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
1
traktuojant kaip sudėtinę šeimos dalį, tikslesnė formuluotė yra „asmeninis gyvenimas“, kadangi „privatus“ apeliuoja į visišką vaiko autonomiją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę į privatų asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“ Atsižvelgti. 6.20 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
Argumentai: Konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 2 dalį ir pridėti dvi naujas straipsnio dalis, atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją ir išdėstyti taip: „2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą. 3. Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais vadovaujantis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. 4. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi.“ Atsižvelgti. 6.21 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
21Argumentai: Steigiant globą,
reikalingi aiškūs kriterijai, leidžiantys nustatyti prioritetinius globėjus.
Šiais kriterijais laikytini vaiko poreikiai ir teisės išsaugoti savo kultūrą, kalbą, ryšį su giminėmis, turėti abiejų lyčių globėjus, netapti finansinio išnaudojimo objektu. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Vaiko teisė į globą ir rūpybą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė į globą ir rūpybą
tėvų ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba). 2. Vaiko globos (rūpybos) steigimui turi būti teikiamas prioritetas broliams ir seserims bei kitiems artimiems giminaičiams. 3. Steigiant vaikui globą (rūpybą), prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje ir galimybei gyventi kartu su broliais, seserimis. 4. Sprendžiant su vaiko globa susijusius klausimus, atsižvelgiama į vaiko poreikį turėti abiejų lyčių globėjus. 5. Valstybė skatina globą (rūpybą) Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad globa (rūpyba) neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą.“ Atsižvelgti. 6.22 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
yra tiesiogiai susijusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimu, todėl jame turėtų būti nustatyti įvaikinimo principai ir nuorodos į platesnį įvaikinimo reglamentavimą. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Vaiko teisė į įvaikinimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Vaiko teisė į įvaikinimą
gali būti įvaikinamas. 2. Valstybė skatina įvaikinimą Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad įvaikinimas neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 3.
panaikinimo sąlygas, tvarką bei teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. 4. Įvaikinant vaiką prioritetas turi būti teikiamas artimiems giminaičiais, atsižvelgus į vaiko valią. 5. Sprendžiant įvaikinimo klausimus, prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje kartu su broliais, seserimis.“ Atsižvelgti. 6.23 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
vaikas yra specifinių poreikių turintis ir ypatingos priežiūros reikalaujantis teisių subjektas, kuriam valstybė privalo užtikrinti lygias teises su visais kitais, specifinių poreikių neturinčiais vaikais. Neįgaliems vaikams pritaikyto švietimo, užklasinės veiklos, savirealizacijos programų ir kitų poreikių užtikrinimą įpareigoja siūlomas straipsnis. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą
vaikas turi lygias teises su visais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Valstybė įgyvendina programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje.“ Atsižvelgti. 6.24 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių “Negalią turintis vaikas”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Be to, negalią turintis vaikas turi specifinių ir ypatingų poreikių, todėl būtina išsamiai išskleisti jo sąvoką, teises, priežiūrą, garantijas ir kita. Pasiūlymas: Pakeičiant ir papildant 17 straipsnį pakeisti nauju skyriumi “Negalią turintis vaikas”, atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją. „17 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės
lygias teises su kitais vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. III
“Negalią turintis vaikas”
turinčio vaiko sąvoka ir jo teisių reglamentavimas
vaikas yra vaikas, turintis raidos ypatumų, kurie trukdo jam pilnavertiškai vystytis, adaptuotis bei integruotis į visuomenę. 2. Negalią turinčio vaiko teises ir jų garantijas nustato šis įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 24 straipsnis. Straipsnis. Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą
vaikas turi lygias teises su visais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2.
programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje. 25 straipsnis. Negalią turinčio vaiko priežiūra
negalią, nustatomi individualūs vaiko poreikių lygiai ir bendrieji pirminiai specialieji poreikiai: priežiūra arba slauga. Slaugančiam asmeniui teikiama parama numatoma kituose teisės aktuose. 2. Nustatant vaikui negalią, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius ir aplinką nustatomas vaiko poreikių lygis, kuris tenkinamas teikiamomis paslaugomis. Vaiko poreikių lygį nustato jungtinė specialistų komanda: sveikatos, švietimo pagalbos ir socialinės srities darbuotojai. Šias paslaugas teikia ankstyvosios intervencijos ir kiti kompleksines paslaugas teikiantys specialistai. 3. Negalią turintis vaikas ir jo atstovai turi teisę naudotis visomis vaikams ir negalią turintiems asmenims numatytomis programomis: gydymo, ugdymo ir koordinuotų kompleksiškai teikiamų paslaugų nuo ankstyvosios intervencijos iki paslaugų bendruomenėje. 26 straipsnis. Aplinkos pritaikymas negalią turinčiam vaikui
pastatai, gatvės ir transporto priemonės, kuriomis naudojasi negalią turintis vaikas, turi būti pritaikyti specialiesiems negalią turinčio vaiko poreikiams. 2. Įstaigos, kuriose lankosi negalią turintis vaikas, įrengiamos vadovaujantis universalaus dizaino principais. 3. Vyriausybė ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos pagal kompetenciją bei galimybes užtikrina, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti reikalavimai. 27 straipsnis. Lėšos negalią turintiems vaikams
teisėti vaiko atstovai, prižiūrintys ar slaugantys negalią turintį vaiką namuose, turi teisę gauti paramą iš valstybės biudžeto taip, kaip numato kiti teisės aktai. 2.
2Paramos dydį,
mokėjimo tvarką ir kitas sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 28 straipsnis. Negalią turinčio vaiko švietimo, socialinės veiklos (užimtumo) garantijos
savivaldos institucijos privalo sudaryti būtinas sąlygas negalią turinčio vaiko ugdymui: mokymuisi, profesijos įgijimui ir, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatos ir specialiuosius poreikius bei sugebėjimus, suteikti darbo vietą. 2. Darbdaviams, kurie įdarbina negalią turintį vaiką, taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos lengvatos. 3. Valstybė siekia suteikti negalią turintiems vaikams, atsižvelgiant į jų amžiaus poreikius, galimybę lygiai su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos ir kūrybinėje veikloje. 29 straipsnis. Specialistų rengimas darbui su vaikais, turinčiais specialiuosius poreikius ir raidos ypatumus Visi specialistai, dalyvaujantys vaiko gyvenime, darbui su šiais vaikais, rengiami atliepiant vaiko ir jo situacijos poreikius. Už jų parengimo šiam darbui tikslines programas atsako Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. 30 straipsnis. Negalią turintis vaikas ir šeima
įsipareigoja teikti koordinuotą informaciją, paslaugas ir paramą, pagrįstas individualizuota programa negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms. 2. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo. Valstybė sudaro palankias sąlygas negalią turintiems tėvams rūpintis savo vaikais teikdama reikalingas paslaugas. 3. Tais atvejais, kai artimieji giminaičiai negali pasirūpinti negalią turinčiu vaiku, valstybė deda visas pastangas, kad suteiktų jam alternatyvią tolesnės eilės giminaičių globą, o jeigu to nepavyksta padaryti – vietą bendruomenėje gyvenimo šeimoje sąlygomis.“ Atsižvelgti. 6.25 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
1 25.
Argumentai: Formuluotė „vaikas turi būti apsaugas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą“ iš anksto formuoja nuostatą, kad šeimos nariai vaikui kelią išimtiną pavojų. Siekiant ugdyti ir puoselėti šeimas kaip artimiausią vaiko aplinką, tokių nepagrįstų prielaidų turi būti atsisakoma. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes ar taip jį bausti.“ Atsižvelgti. 6.26 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
3
konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį, išdėstant ją taip:
„3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių
ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.“ Atsižvelgti. 6.27 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas yra vienodai svarbi ir būtina tiek Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų, tiek titulinės lietuvių tautybės vaikams, todėl siūloma šią nuostatą formuluoti neišskiriant jokių tautybių vaikų. Pasiūlymas: Pataisyti 19 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „19 straipsnis.
Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė išsaugoti savo tautinį identitetą Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus.“ Atsižvelgti. 6.28 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
ugdymui ir integracijai šiuolaikinėje visuomenėje būtinas tam tikras valstybės garantuojamas žinių minimumas ir galimybė lavinti kitus gebėjimus. Pasiūlymas: II skyrių papildyti nauju straipsniu „Vaiko teisė į švietimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jo nuostatas išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė į švietimą
formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą, teisę įgyti specialybę.“ Atsižvelgti. 6.29 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
išsaugoti dabartiniame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme veikiantį ir su Konvencija suderintą skyrių “Vaikas ir šeima”, kadangi siūloma įstatymo redakcija neproporcingai didelį dėmesį teikia atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos. Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti būtinas rengimo šeimai valstybinėse mokyklose programų įgyvendinimas, vaiko raidai bei šeimos darnai palankių nuostatų ugdymas jauniems tėvams, ekonominių sąlygų oriam ir saugiam šeimų gyvenimui užtikrinimas, pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, pagalbos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą priemonių prieinamumas ir pasirinkimas.
Dažna šeima susiduria su būtiniausių paslaugų ir tinkamos infrastruktūros stoka. Labiausiai pasigendama kompleksinių paslaugų, apimančių vaikų priežiūrą, švietimą, mokymus, konsultacijas, tarpininkavimą bei kitus klausimus. Kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti būtiniausias paslaugas ir kurti infrastruktūrą, taip užtikrinant lygias galimybes visoms šeimoms naudotis visuomenei teikiamomis paslaugomis. Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti jos išlikimu. Vienas iš išlikimo garantų gyvybinga ir jauna visuomenė, todėl valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo. Todėl siūlomas skyriaus straipsnis „Valstybės apsauga ir pagalba šeimai“. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi „Vaikas ir šeima“, atitinkamai suderinant skyrių ir straipsnių numeraciją ir skyrių išdėstyti taip:
31 straipsnis. Vaiko teisių šeimoje nustatymas Vaiko teises šeimoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 32 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybė
tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 2.
turi teisę ir pareigą, remdamiesi dorovinėmis nuostatomis, auginti ir auklėti vaikus bei parinkti jiems mokymą. 3. Vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 4. Tėvai turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 5. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;
tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai visus klausimus dėl vaiko turi siekti spręsti bendru sutarimu. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamas klausimas sprendžiamas, pasinaudojus taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. 33 straipsnis. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais ar kitais jo atstovais
turi teisę gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. 2. Išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). 3. Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais, vadovaujantis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. 4.
dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. 34 straipsnis. Vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais
turi teisę gauti informaciją apie motiną arba tėvą, kuris negyvena kartu su juo, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti vaikui. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. 3. Ginčus dėl šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų vaiko teisių įgyvendinimo (ar ribojimo) sprendžia teismas. 35 straipsnis. Globa ir rūpyba 1. Vaikui, likusiam be tėvų ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba). 2. Vaiko globos (rūpybos) steigimui turi būti teikiamas prioritetas broliams ir seserims bei kitiems artimiems giminaičiams. 3. Steigiant vaikui globą (rūpybą), prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje ir galimybei gyventi kartu su broliais, seserimis. 4. Sprendžiant su vaiko globa susijusius klausimus, atsižvelgiama į vaiko poreikį turėti abiejų lyčių globėjus. 5. Valstybė skatina globą (rūpybą) Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad globa (rūpyba) neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 36 straipsnis. Įvaikinimas
tėvų vaikas gali būti įvaikinamas. 2. Valstybė skatina įvaikinimą Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad įvaikinimas kitoje šalyje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 3. Įvaikinimo ir jo panaikinimo sąlygas, tvarką bei teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. 4.
vaiką prioritetas turi būti teikiamas artimiems giminaičiais, atsižvelgus į vaiko valią. 5. Sprendžiant įvaikinimo klausimus, prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje kartu su broliais, seserimis. 37 straipsnis. Valstybės apsauga ir pagalba šeimai
ugdyti brandžią, dorovingą, savarankišką, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę ir padėti tėvams rengti vaikus šeimos gyvenimui, skatinti šeimos vertybių suvokimą ir puoselėjimą;
turi sukurti sistemą, kad būtų tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams suteikiamos žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam bendravimui su vaikais; Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės;
ir savivaldybės plėtoja neformalųjį vaikų ugdymą, kuria psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Ypatingą dėmesį skiria ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų veiklos organizavimui. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
formuoja užimtumo politiką, orientuotą į sąlygų tėvams, auginantiems mažamečius vaikus dalyvauti darbo rinkoje sudarymą. Suteikia papildomų užimtumo garantijų asmeniui, kuris yra vienintelis šeimos, kurioje auga vaikai, maitintojas; Ugdo šeimų motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių užimtumo formų. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
ir savivaldybės palankiomis sąlygomis teikia vaikų priežiūros paslaugas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pailgintų dienos grupių, auklių tarnybų ar privačių darželių kūrimas ar veiklos plėtojimas), kad užtikrintų galimybę tėvams lanksčiai derinti darbą ir šeimos pareigas;
diegia konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatina mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju, kai šeima turi nepilnamečių vaikų.“ Atsižvelgti. 6.30 Seimo nariai R.J.
6.30 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
41 N N
išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių “Vaikas ir mokykla”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Perkeliant patobulintas dabartinio įstatymo nuostatas siūloma papildyti nauju straipsniu
“Vaiko ugdymo tikslai”. Pasiūlymas: įstatymo projektą
papildyti nauju skyriumi “Vaikas ir mokykla”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją ir skyrių išdėstyti taip:
38 straipsnis. Vaiko teisės į mokslą garantijos
teisę į mokslą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos šios vaiko teisės į mokslą pagrindinės garantijos:
1) mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas;
vaiko atstovai turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę;
bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose;
sugebėjimus.
Gerai besimokantiems vaikams, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę, valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas;
reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo lavinimo, profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, teikiama papildoma įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta valstybės, vietos savivaldos institucijų parama (nemokamas maitinimas, aprūpinimas bendrabučiu, speciali ar padidinta stipendija ir kt.). Tokiam vaikui taip pat gali būti taikomos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytos priėmimo į profesinę, aukštesniąją bei aukštąją mokyklą lengvatos;
6) tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Asmenys, nevykdantys šio reikalavimo, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Lietuvos
straipsnis. Vaiko ugdymo tikslai
visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentus, gabumus, protinius bei fizinius sugebėjimus;
vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir nacionalinėms vertybėms;
vaiką atsakingam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais;
pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
pagarbą neįgaliems vaikams ir suaugusiems;
pagarbą gamtai. 40 straipsnis. Vaikų, vengiančių privalomo mokslo, kontrolė
renka tikslius statistinius duomenis apie vaikus, vengiančius privalomo mokslo. 2.
įstaigos privalo informuoti tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus, vaiko teisių apsaugos ir kitas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokslo, ir kartu imtis priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų moksleivių, palikusių mokyklą, skaičių. 41 straipsnis. Vaiko, kuriam atimta arba apribota laisvė, teisė į mokslą Vaikui, kuriam už nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo padarymą įstatymų numatytais atvejais tam tikram laikui atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis.“ Atsižvelgti. 6.31 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių „Vaikas ir darbas”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Siūloma perkelti patobulintas dabartinio įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi “Vaikas ir darbas”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją, jo skyrių išdėstyti taip:
42 straipsnis. Bendrosios vaiko darbo veiklos nuostatos
darbą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, šis ir kiti įstatymai. 2. Vaikas turi teisę dirbti atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, bendrąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą. Darbas turi būti saugus, nekeltų pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenktų mokymuisi. 3. Vaikas, turėdamas 16 metų, nenorintis ar nesugebantis tęsti mokslo, gali dirbti. 4. Jaunesnių kaip 16 metų vaikų įdarbinimo, atleidimo iš darbo tvarką, darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti įstatymai. 43 straipsnis. Vaikų sauga darbe
į darbą ir dirbančių vaikų sveikata privalomai tikrinama įstatymų numatytais atvejais. 3.
turi teisę į sutrumpintą darbo laiką ir ilgesnes negu suaugusiųjų atostogas, kitas įstatymų nustatytas garantijas bei lengvatas. 44 straipsnis. Darbo vietų našlaičiams ir kitiems vaikams rezervavimas, mokesčių lengvatos darbdaviams
materialinės paramos vaikams taikomos įstatymų nustatytos papildomos užimtumo garantijos. 2. Darbdaviams, kurie rezervuoja darbo vietas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vaikams ir juos įdarbina, įstatymų nustatyta tvarka taikomos lengvatos. 45 straipsnis. Vaiko apsauga nuo išnaudojimo darbe
diskriminuoti dirbantį vaiką. Vaikui negalima patikėti darbo ar užsiėmimo, kenkiančio sveikatai ar mokslui arba trukdančio jo fiziniam, protiniam ar doroviniam brendimui. 2. Socialinio, teisinio, ekonominio, medicininio ir auklėjamojo pobūdžio priemonėmis valstybė saugo vaiką nuo visų išnaudojimo darbe formų.“ Atsižvelgti. 6.32 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
5
koreguoti derinant su sąvokomis, kurioms siūloma pritarti ankstesnėse pataisose. Pasiūlymas: Pataisyti 23 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokių smurto formų bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Atsižvelgti. 6.33 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
1
projekto 18.3 straipsnio pataisoje minėtuose argumentuose, įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Atitinkamai suderinti 26.3, 27.1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.“ Atsižvelgti. 6.34 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
1
apsaugoti vaiką nuo asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, tokiems asmenims turi būti draudžiama ne tik dirbti ir savanoriauti su vaikais, bet ir tapti jų globėjais, rūpintojais, įtėviais ar kitais teisėtais vaiko atstovais. Pasiūlymas: Papildyti 27 straipsnio 1 dalį nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją: „4) tapti globėjais, rūpintojais, įtėviais ar tapti vaiko teisėtais atstovais kitais pagrindais“ Atsižvelgti. 6.35 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
teisės ir pareigos yra prigimtinės, nes kyla ne iš piliečių valios, o iš piliečių suvokimo, kas yra neatsiejamai būdinga ir būtina kiekvienam žmogui. Tėvų teisė rūpintis vaikų auklėjimu yra konstitucinė. Kadangi vaikas yra ne atskiras subjektas, bet sudėtinė šeimos dalis, būtina numatyti vaiko atstovų teises gauti su vaiku susijusią informaciją, būti išklausytais ir dalyvauti priimant su vaiku susijusius sprendimus. Pasiūlymas: Pataisyti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1) Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės.
Taip pat jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvai turi teisę ir pareigą, remdamiesi dorovinėmis nuostatomis, auginti ir auklėti savo vaikus bei parinkti jiems mokymą;
3) Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku.“ Atsižvelgti. 6.36 Seimo nariai R.J. Dagys, V.Stundys ir kt.,
2914
straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip: „1. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo turi pagrindinę atsakomybę ir teisę rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 4. Visus klausimus dėl vVaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti teisėti vaiko atstovai visus klausimus dėl vaiko turi siekti spręsti bendru sutarimu. įvertindami galimybę pasinaudoti Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžiama pasinaudojus taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ Atsižvelgti. 7. 7.1 Seimo nariai Liutauras Kazlavickas, Rimantas Jonas Dagys, Sergejus Jovaiša ir kt. (viso-18) (toliau
redakcija neproporcingai didelį dėmesį teikia atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos.
Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti būtinas rengimo šeimai valstybinėse mokyklose programų įgyvendinimas, vaiko raidai bei šeimos darnai palankių nuostatų ugdymas jauniems tėvams, ekonominių sąlygų oriam ir saugiam šeimų gyvenimui užtikrinimas, pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, pagalbos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą priemonių prieinamumas ir pasirinkimas. Dažna šeima susiduria su būtiniausių paslaugų ir tinkamos infrastruktūros stoka. Labiausiai pasigendama kompleksinių paslaugų, apimančių vaikų priežiūrą, švietimą, mokymus, konsultacijas, tarpininkavimą bei kitus klausimus. Kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti būtiniausias paslaugas ir kurti infrastruktūrą, taip užtikrinant lygias galimybes visoms šeimoms naudotis visuomenei teikiamomis paslaugomis. Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti jos išlikimu. Vienas iš išlikimo garantų gyvybinga ir jauna visuomenė, todėl valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo. Pasiūlymas: V skyrių
„Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ papildyti nauju straipsniu „Valstybės
apsauga ir pagalba šeimai”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip: „33 straipsnis. Valstybės apsauga ir pagalba šeimai
ugdyti brandžią, dorovingą, savarankišką, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę ir padėti tėvams rengti vaikus šeimos gyvenimui, skatinti šeimos vertybių suvokimą ir puoselėjimą; 2.
Valstybė turi sukurti sistemą, kad būtų tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams suteikiamos žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam bendravimui su vaikais; Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės;
ir savivaldybės plėtoja neformalųjį vaikų ugdymą, kuria psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Ypatingą dėmesį skiria ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų veiklos organizavimui. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
formuoja užimtumo politiką, orientuotą į sąlygų tėvams, auginantiems mažamečius vaikus dalyvauti darbo rinkoje sudarymą. Suteikia papildomų užimtumo garantijų asmeniui, kuris yra vienintelis šeimos, kurioje auga vaikai, maitintojas; Ugdo šeimų motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių užimtumo formų. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
ir savivaldybės palankiomis sąlygomis teikia vaikų priežiūros paslaugas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pailgintų dienos grupių, auklių tarnybų ar privačių darželių kūrimas ar veiklos plėtojimas), kad užtikrintų galimybę tėvams lanksčiai derinti darbą ir šeimos pareigas;
diegia konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatina mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju, kai šeima turi nepilnamečių vaikų.“ Atsižvelgti. 7.2 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.) 2015-05-1934 N 2.
Argumentai: Pripažindama išimtį tėvų ar kitų vaikų atstovų vaidmenį valstybė kartu skatina visų piliečių įsipareigojimą bendrajam gėriui ir viešosios tvarkos užtikrinimui, įskaitant ir atvejus, kai tai reikalauja įsikišimo į pavojingą svetimų vaikų elgesį, kai nėra galimybės informuoti vaikų atstovus ar policiją. Pasiūlymas:
V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ papildyti nauju straipsniu „Teisė sudrausminti pastebėjus pavojingą vaiko elgesį”, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Teisė sudrausminti pastebėjus pavojingą vaiko elgesį Asmenys, pastebėję vaiko elgesį, keliantį pavojų jo ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, turi teisę imtis būtinų priemonių, reikalingų jį sudrausminti, jeigu delsimas, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų pavojingas ir jei nėra galimybės nedelsiant informuoti tėvus, asmenis, atsakingus už vaiko priežiūrą, ar policiją.“ Atsižvelgti. 7.3 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siūloma tobulinti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo procesą bei jo organizavimo principus. Siūlymais siekiama, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų tik kraštutinė priemonė, taikoma tik po nuoseklaus darbo su šeima. Taip pat siūloma įtvirtinti skirtį tarp socialinę riziką patiriančių ir pripažintų socialinės rizikos šeimų. Siūloma koreguoti pagalbos plano sąvoką, pagal kurią terminuotas pagalbos planas būtų sudaromas tik po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros (atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus) pripažintai socialinės rizikos šeimai. Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, įvertinus jos galimybes pačioms keistis, pagalbos planas nesudaromas, bet pasiūlomos individualios paslaugos. Siūloma numatyti būtinybę imtis priemonių, kai vaiko teisių pažeidimai įvyko ne tik šeimoje, bet ir valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje.
Siūloma atsisakyti „socialinių globėjų“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Siūloma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomoje pagalbos organizavimo tvarkoje būtų numatyta apskundimo bei tarpinių vertinimų tvarką. Siūloma numatyti, kad terminuotas pagalbos planas būtų teikiamas šeimai bei vaikui ir laikinosios vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Atsižvelgti. 7.4 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
333312
straipsnio pavadinimą į „Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą” ir jo nuostatas išdėstyti taip: „33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą
institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiantdami apie tai informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus, taip pat vaiko teisių apsaugos skyrių, arba policiją apie vaiko teisių pažeidimą, kuris kelia realų pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir jo raidai. Taip pat informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 2.
2. Asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, kuris kelia realų pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir jo raidai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus ir policiją. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“ Atsižvelgti. 7.5 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
1
straipsnio pavadinimą į „Asmenų atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus” ir jo 1 dalį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė Asmenų atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1. Asmenys, pažeidę neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“ Atsižvelgti. 7.6 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
straipsnio pavadinimą į „Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas” ir jo nuostatas išdėstyti taip: „36 straipsnis. Vaiko atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas
vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra, t. y. vertinant vaiko gyvenimo sąlygas ir aplinką, grėsmes vaiko sveikatai ir gyvybei, socialinių paslaugų poreikį vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2.
straipsnyje nurodytą informaciją, vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą baigti galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą. 3. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą organizuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos skyrius. 4. Vykdant galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą dalyvauja:
1) dalyvauja atestuotas darbuotojas, savivaldybės socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojas, psichologas;
2) pagal poreikį gali dalyvauti sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir jo šeimą;
3) dalyvauja vaiko atstovai ir vaikas, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir vaiko atstovai pagal įstatymą;
4) rašomas protokolas. 5. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros dalyviai vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia prašomus ir (ar) turimus dokumentus, duomenis ir informaciją apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą ir kitus kartu su vaiku gyvenančius asmenis. 6. Atlikus galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą, nustačius pažeidimą ir paaiškėjus, kad:
1) vaiko teisės pažeidimas įvyko valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, apie tai informuojamos atsakingos institucijos, kurios pagal kompetenciją turėtų spręsti atitinkamo pobūdžio pažeidimą.
Esant poreikiui informuojamas Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys, vaikui ar jo atstovams pasiūlomos ir, jei pareiškiamas pageidavimas, teikiamos reikalingos paslaugos;
3) vaiko teises pažeidė vaiko atstovai ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys, įvertinus pažeidimą ir juos pripažinus patiriančiais socialinę riziką asmenimis, jiems turi būti teikiamos paslaugos pagal šio įstatymo 35 straipsnį, arba pripažinus socialinės rizikos šeima, jai turi būti sudarytas Pagalbos planas pagal šio įstatymo 37 straipsnį. 7. Atlikus galimo vaiko teisių pažeidimo peržiūrą rašomas protokolas, su kuriuo supažindinami vaiko atstovai.“ Atsižvelgti. 7.7 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
straipsnį ir jo nuostatas išdėstyti taip: „1. Atlikus vaiko atvejo peržiūrą:
1) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas;
paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Dėl Pagalbos plano sudarymo savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą, kreipiasi į savivaldybės įgaliotą socialinių paslaugų įstaigą dėl Pagalbos plano sudarymo ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. 2. Socialinės rizikos šeimai atsižvelgiant į šeimos poreikius sudaromas terminuotas Pagalbos planas.
Pagalbos plano sudarymo, apskundimo, peržiūros pagrindus ir tvarką, tarpinių vertinimų tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Teikiant Pagalbos plane nustatytas priemones ir paslaugas, vaikas lieka gyventi kartu su savo atstovais pagal įstatymą ar kartu su juo gyvenančiu asmeniu, išskyrus atvejus, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). 4. Terminuotas Pagalbos planas taip pat sudaromas vaiko laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. 4. Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją). 5. Pasibaigus Pagalbos plano terminui, Vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą:
reikalingas paslaugas pagal šio įstatymo 35 straipsnį;
3) kreiptis į teismą dėl laikino vaiko tėvų valdžios apribojimo, laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ar įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją), jei išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
4) kreiptis į teismą dėl vaiko atstovų iki laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo valdžios apribojimo panaikinimo ir laikinosios vaiko globos (rūpybos) atšaukimo.“ Atsižvelgti. 7.8 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.) 2015-05-1938 N 8.
Pasiūlymas: papildyti V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ nauju straipsniu „Veiksmai teismui neleidus apriboti vaiko tėvų valdžios“, atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir straipsnio nuostatas išdėstyti taip: „38 straipsnis. Veiksmai teismui neleidus apriboti vaiko tėvų valdžios
neleidus paimti vaiko iš jo atstovų, peržiūrimas ir atnaujinamas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams, arba šeima išbraukiama iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. 2. Skubaus vaiko paėmimo atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų, jis nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams.“ Atsižvelgti. 7.9 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
3
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaiko atstovams pagal įstatymą, gavus vaiko teisių apsaugos skyriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir per 3 darbo dienas nepasiėmus vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos, vadovaujantis šio įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatomis, organizuojama galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, o vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje.“ Atsižvelgti. 7.10 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
1
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą, kad vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaujadami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis ir dėl to kyla reali kelia realią grėsmęė vaiko sveikatai ar gyvybei, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais (prireikus – kartu su policija) privalo nedelsdamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kilo grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.“ Atsižvelgti. 7.11 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
62
straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, taip pat pas artimuosius ar kitus giminaičius arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas“. Atsižvelgti. 7.12 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vaiką paėmus iš vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, vaiko teisių apsaugos skyrius ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas organizuoja galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą. 2. Vykdant galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą ir paaiškėjus, kad:
1) vaiką galima grąžinti jo atstovams pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikas nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą;
2) būtina pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, vadovaujantis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis sudaromas Pagalbos planas. 3.
vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą ir paaiškėjus, kad nėra galimybių vaiką grąžinti vaiko atstovams pagal įstatymą nekeliant grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su turimais vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą duomenimis bei vaiko atvejo peržiūros protokolu kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir inicijuoja Pagalbos plano sudarymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. 4. Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos. 5. Vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą vaiko laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu užtikrinamas Pagalbos plane nustatytų priemonių ir paslaugų teikimas. 6. Teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 7. Paaiškėjus, kad patikslintos Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nepadėjo vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos skyrius:
globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
3) gavęs teismo leidimą šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytais atvejais, organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“ Atsižvelgti. 7.13 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
1
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paaiškėjus, kad laikinosios vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu taikytos Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjoeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir grįžus į šeimą dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei išliktų reali grėsmė, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.“ Atsižvelgti. 7.14 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
2
prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtinas pagalbos priemonių ir paslaugų prieinamumas ir pasirinkimas. Pasiūlymas: Pataisyti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką
nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos pagalbos šeimai ir vaikui priemonių ir paslaugų teikimo srityje.“ Atsižvelgti. 7.15 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
18
prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtinas pagalbos priemonių ir paslaugų prieinamumas ir pasirinkimas. Pasiūlymas: papildyti 44 straipsnio 1 dalį 8 punktu ir išdėstyti taip:
„8) organizuoja ir įgyvendina pagalbos šeimai priemones ir
paslaugas.“ Atsižvelgti. 7.16 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
45 N 16.
Argumentai: Sveikatos apsaugos paslaugų ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu užtikrinimas ir vienas iš būdų užtikrinti vaiko teises į sveiką gyvenimą. Šiuo metu tokių paslaugų motinos ypač pasigenda. Pasiūlymas: Papildyti 45 straipsnio 4 dalį nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir punktą išdėstyti taip:
„5) užtikrina motinoms ir vaikui reikalingas
sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;“ Atsižvelgti. 7.17 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
4613
darbo ministerijos kompetencijos ribose; ji užima kelių ministerijų veiklos sritis, todėl Tarpžinybinę vaiko gerovės tarnybą siūloma laikyti Vyriausybės patariamąja institucija. Pasiūlymas: Pataisyti 46 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba yra kolegiali Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės patariamoji institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministroas teikimu. “ Atsižvelgti. 7.18 Seimo nariai L.Kazlavickas, R.J. Dagys ir kt.)
18Argumentai: Nevyriausybinės organizacijos turi tapti realiu valstybės,
vieto savivaldos institucijų ir įstaigų partneriu, tačiau negalima jų versti derinti savo veiklos su šiomis institucijomis. Esamoje įstatymo projekto redakcijoje esanti formuluotė siūlo būtent tokį nesavarankiškumą.
Pasiūlymas: Papildyti ir pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Visuomeninė vaiko teisių apsauga Nevyriausybinių
organizacijų įtraukimas įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, Valstybės ir savivaldybės institucijos, teikiant pagalbos šeimai priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“
narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-1911 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte (naujoj redakcijoj) nurodoma, kad reikia užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Labai dažnai akcentuojamos tik vaiko teisės ir pamirštama, kad yra ir pareigų. Todėl būtina nurodyti, kad vaikai turi turėti ne tik teisių, bet ir pareigų. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte pateikiama vaiko sąvoka yra per siaura. Būtina ją patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad šio Projekto 3 straipsnio 6 dalyje rašoma jog sveikatos ir vystymosi užtikrinimas privalomas kiekvienam vaikui nuo gimimo. Taip pat, Projekte nurodyta sąvoka nesutampa su platesne ir aiškesne sąvoka, kuri yra pateikta Vaiko teisių konvencijoje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
žmogus nuo pastojimo momento iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Atsižvelgti. 10.
narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-2181 Argumentai: Asmenys, vykdantys nusikalstamo seksualinio pobūdžio veiką prieš vaikus, dažnai pasitelkia kibernetinę erdvę aukų paieškoms. Ši situacija žinoma ir su ja yra kovojama visame pasaulyje. Iki šiol buvo plačiai kalbama, patariama tėvams domėtis, stebėti ir kontroliuoti vaiko veiksmus internete bei susirašinėjimus tiek įvairiuose socialiniuose tinkluose, tiek ir mobiliajame telefone. Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymas privalo apsaugoti vaiką nuo seksualinio smurto, todėl dalis apie vaiko teisę į susirašinėjimo slaptumą turi būti išbraukta. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. Atsižvelgti. 11. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-2119 Argumentai: Išskiriant vaikus, priklausančius Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms) yra diskriminuojami nepriklausantieji. Bet kuriam vaikui turi būti užtikrinta teisė į tautinį identitetą. Kartais nepriklausantis tautinei mažumai asmuo, gyvenamojoje vietovėje, gali tapti mažuma ir būti diskriminuojamas. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė į tautinį identitetą Bet kuris vVaikais, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Atsižvelgti. 12. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-2112 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu vaikas yra dalis šeimos ir šeima neturi būti išskiriama kaip atskiras nuo vaiko subjektas. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 2.
Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. Atsižvelgti. 13. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-2114 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, tėvai taip pat yra fiziniai asmenys ir neturi būti išskiriami taip išryškinant ir atskiriant vieną žmonių grupę. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
4Šis įstatymas,
remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. Atsižvelgti. 14. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-21231 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, būtina įvertinti atsitiktinumo faktorių. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
1) fizinis smurtas – neatsitiktiniai kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų; Atsižvelgti. 15.
narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-2121 Argumentai: Vadovaujantis skaidrumo, atsakingumo ir logiškumo principu būtina nurodyti kas yra įpareigotas parengti Projekte numatomą pagalbos planą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
valstybės institucijų parengtas vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Atsižvelgti. 16. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-2114 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad vaikui nebūtų prieinama neigiamą įtaką turinti, žalojanti informacija ir medžiaga, neturi būti užtikrinamas visos ir bet kokios informacijos pasiekiamumas, nurodant, kad į ją įeina ir informacija bei medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Pasiūlymas: Projekto 14 straipsnį papildyti ir išdėstyti taip:
Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis tik ta viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Atsižvelgti. 17. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-21201 Argumentai: Vaikas negali būti išskirtas su tėvais. Siekiant užtikrinti šią vaiko teisę gyventi su savo tėvais, būtina patikslinti išskirtinius atvejus, kada vaiko, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, tėvai nebūtų ieškomi. Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą.
Jei būtina tai nekelia grėsmės vaikui, turi būti ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. Atsižvelgti. 18. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-21261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Atsižvelgti. 19. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-22233 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų veiksmai, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį patenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę prieš vaiką, bus traktuojami kaip seksualinis smurtas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
3) seksualinis smurtas
Atsižvelgti. 20.
narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-22234 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai, bus traktuojamas kaip nepriežiūra. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
4) nepriežiūra – kito fizinio ar juridinio asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. Atsižvelgti. 21. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-223 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos ir (ar) žmonių grupės, nes bet kuri iš jų yra fizinis arba juridinis asmuo. Reikia bendrųjų sąvokų, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
teisių įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti Ffiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-22312 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo ir pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams principu būtina siekti išlaikyti seką pagal svarbą. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais; Atsižvelgti. 23.
narys Mečislovas Zasčiurinskas, 2015-05-22318 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos, nes bet kuri iš jų yra juridinis asmuo. Reikia bendros sąvokos, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie juridiniai asmenys, nekiltų dviprasmiškumo. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 8 dalį papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
8) Fiziniai ir juridiniai asmenys bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamosi su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su tėvais bei tarpusavyje ir prireikus teikia vienai kitaiiems reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
Atsižvelgti. 24. 24.1
narys Povilas Gylys, 2015-05-2222
1Argumentai:
Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos 37 str. teikia vaikui apsaugą nuo kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ vartojamos sąvokos seksualinė prievarta, o ne seksualinis smurtas. Be to, nei minėtoje direktyvoje, nei JT Vaiko teisių konvencijoje nėra apibrėžtos emocinio smurto sąvokos, todėl jos yra perteklinės ir šalintinos iš projekto dėl savo daugiareikšmiškumo ir neapibrėžtumo, juolab, kad nėra pakankamai aiškių kriterijų tokiam smurtui apibrėžti, nei resursų ir žmogiškųjų išteklių galimam emociniam smurtui prieš vaikus nustatyti valstybės mastu, ypač šalies regionuose. Todėl iš projekto 18 straipsnio šalintinos emocinio, seksualinio smurto sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2.
Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis fizinis, psichinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida. Atsižvelgti. 24.2
narys P.Gylys23
2Argumentai:
Dėl analogiškų priežasčių taip pat atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą
„dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu
ir vaikų pornografija“ keistinas projekto 2 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
2) emocinis smurtas
3) seksualinis smurtas
pilnamečio asmens tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą.
Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 4) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3) Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 5) 4) Seksualinis vaikų išnaudojimas – vaikų prostitucija, vaikų pornografija, vertimas dalyvauti pornografiniame renginyje, vaiko tvirkinimas. Atsižvelgti. 24.3
narys P.Gylys7
3Argumentai:
JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis garantuoja vaiko identiškumo apsaugą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, neleisdamos neteisėto kišimosi.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
teisė į individualumą ir jo išsaugojimą 1.Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas, į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Vaikas turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus
straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Atsižvelgti. 24.4
narys P.Gylys181813
4Argumentai:
Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. Atsižvelgti. 24.5
narys P.Gylys2211 5.
Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
teisių naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, globoti juos senatvėje, tausoti jų palikimą ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose; Atsižvelgti. 24.6
narys P.Gylys261
6Argumentai:
Įstatymo projekto formuluotė „Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ yra dviprasmiška, teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo 1.Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Atsižvelgti. 24.7
narys P.Gylys271
7Argumentai:
Analogiškai dviprasmiška ir teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms yra įstatymo projekto formuluotė „Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ .
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai
kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
nuostatos turi atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos
ir religijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis nustato tėvų ir atitinkamais atvejais, teisėtų globėjų teises ir pareigas vadovauti vaikui įgyvendinant jo teisę taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus. Konstitucijos 26 str. įtvirtinta nuostata, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinimą žodžiais „ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“ bei
naujomis 3 ir 4 dalimis ir jį išdėstyti taip:
Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3) teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus
4) teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku ar globotiniu, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku ar globotiniu. Atsižvelgti. 25. 25.1 Seimo narė Kristina Miškinienė,
1
1Argumentai: atsižvelgiant į tai,
kad socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys ir problemos dažniausiai susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, siūloma papildyti įstatymą formuluotėmis dėl socialinės rizikos suaugusių asmenų, auginančių vaikus, gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimo bei rūpinimosi organizavimu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas, organizuojamas socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymas nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“ Atsižvelgti. 25.2
narė K.Miškinienė411
projekto 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka organizuoti socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms arba kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo“. Atsižvelgti. 25.3
narė K.Miškinienė4545
projekto 45 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu jį išdėstyti taip: „5) organizuoja socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Atsižvelgti. 25.4
narė K.Miškinienė49211
projekto 49 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu, o 11 ir 12 punktus atitinkamai pernumeruoti į 12 ir 13 punktus, išdėstant taip: „11) rūpinasi socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
12) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina paslaugų teikimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką;
13) užtikrina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, bendradarbiauja su valstybės, kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje“. Atsižvelgti. 25.5
narė K.Miškinienė5035 N 5.
Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu, o 5 punktą atitinkamai pernumeruoti į 6 punktą, išdėstant taip: „5) įstatymo nustatytais atvejais rūpintis socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
6) turi kitas šiame įstatyme, Bendruosiuose savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose jam suteiktas teises“. Atsižvelgti. 26. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas,
2 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos. Išbraukus emocinio smurto sąvoką šio Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, yra būtina išbraukti ir Projekto 3 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį išbraukti:
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai; Atsižvelgti. 28.
narys Mečislovas Zasčiurinskas,
35 N Argumentai: Įvardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvesti ir skurdo sąvoką, kadangi nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas gali turėti neigiamą poveikį jo fizinei, socialiniai ir kultūrinei raidai. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) skurdas - juridinių ar fizinių asmenų nuolatinis nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas, kuriant tinkamas gyvenimo sąlygas vaiko fizinei, socialinei ir kultūrinei raidai. Atsižvelgti. 29. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas,
14 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu - visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą, o vaikas – taip pat žmogus. Siekiant išvengti dviprasmiškumo, yra būtina Projekto 3 straipsnio 4 dalyje
„vaiko“ sąvoką keisti į „žmogaus“. Pasiūlymas: Projekto 3
straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
4) nediskriminavimo. Visi vaikai žmonės yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
Atsižvelgti. 30. Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas,
1 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat ir nurodytųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip
Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jos skyriai yra be galo svarbios institucijos, dirbančios aštriais ir reikšmingais klausimais. Tarnyba savivaldybės teritorijoje įgyvendina pagrindines Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 metų Vaiko teisių konvencijos nuostatas, vykdo vaiko teisių apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja ir prižiūri be tėvų globos likusių vaikų globą (rūpybą). Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant sąžiningumo ir atsakingumo, vaiko teisių apsaugos skyriai ir visi jų struktūriniai padaliniai turi dirbti kartu su socialinės apsaugos ir darbo bei kitom ministerijom. Pasiūlymas: Projekto 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
teisių apsaugą užtikrinančios institucijos 1.
Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Seimas, vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti struktūriniai padaliniai, kitos ministerijos, Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba;
3) savivaldybių institucijos, savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga;
4) nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. Atsižvelgti. 32. Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė,
16 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas neatitinka teisinio aiškumo ir tikrumo principų, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kadangi vaikas pagal šios konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką teises įgyja nuo gimimo momento. Iki gimimo momento vaisiaus sveikata ir vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėštumo metu. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 6 punkto formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad nėštumo nutraukimas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu į sveikatą ir normalų vystymąsi. Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas savo 2013-03-25 išvadoje Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui XIIP-337 „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą.
Pastebėtina, jog negimusio vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas tik įvertinus moters teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir apsisprendimo teisės atžvilgiu, ir tik tuo atveju, jei minėtas moters teisių apribojimas būtų pateisinamas bei atitiktų žmogaus teisių ribojimą grindžiančią „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąlygą. Taip pat moters apsisprendimo teisė nutraukti nėštumą ar jo nenutraukti siejama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 bei 7 straipsniais, įtvirtinančiais kiekvieno asmens teisę į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teisę į privataus gyvenimo pagarbą. Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitiktų Konvencijos 2 bei
chartijos 3 ir 7 straipsnių nuostatas, kadangi nepaliktų moteriai tinkamos apsisprendimo teisės.“ Siekiant, kad pateiktas įstatymo projekto nesudarytų galimybių interpretuoti 3 straipsnio 6 punktą kaip draudžiantį nutraukti nėštumą ir laikyti nėštumo nutraukimą vaiko teisės į normalų vystymąsi pažeidimu, o projekto nuostatos atitiktų teisinio aiškumo ir tikrumo principus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, siūlau tikslinti įstatymo 3 straipsnio 6 punktą.
Atkreiptinas dėmesys, kad vaisiaus kaip vaiko iki gimimo momento apibrėžimas, neatitinka galiojančiame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 punktuose suformuluotų apibrėžimų. Siekiant teisinio nuoseklumo būtina suderinti svarstomo įstatymo projekto sąvokas su Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme pateiktomis sąvokomis. Siūlau 3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip: „6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymosi priežiūra yra užtikrinama per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;“
parengtas siekiant gerinti vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimą, ir šių kompleksiškai teikiamų paslaugų prieinamumą kuo arčiau gyvenamosios vietos. 2012 metais 22 savivaldybėse buvo įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK) etatai. Likusiose, 38 savivaldybėse, administracijos direktoriaus įsakymu atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas buvo pavesta jau įvairiems specialistams (suteikta papildoma funkcija.
2013–2014 m. savivaldybėse liko 12,5 TBK etatų, nors šios pareigybės įsteigimas savivaldybėse pasiteisino. Lietuvos teisės instituto atliktas tyrimas (2013) parodė, kad įgyvendinant minimalios priežiūros priemones būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Valstybės kontrolė, 2015 m. atlikusi valstybinį auditą „Ar vaiko minimalios priežiūros priemonės užtikrina pagalbą vaikui“ nustatė, kad turėtų būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip jis vykdo paskirtą minimalios priežiūros priemonę, konsultuoti vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Valstybės kontrolė nustatė, kad skiriant minimalios priežiūros priemones pagrindinis dėmesys skiriamas vaikui, bet dažnai jo elgesio problemos kyla iš aplinkos, šeimos, todėl svarbu teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai. Tai savivaldybėje galėtų atlikti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta organizuoti reikalingą pagalbą tėvams. Šiems tikslams pasiekti siūloma išplėsti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas numatant kompleksiškai teikiamos pagalbos, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą. Pasiūlymas: pakeisti projekto 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užtikrina vaiko teisių apsaugą, kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba), vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą savivaldybėje“. Pasiūlymas: pakeisti projekto 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko apsaugą ir teisėtus jo interesus, kompleksiškai teikiamos pagalbos, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą, turi teisę:“. Atsižvelgti. 34. 34.1 Seimo narė Zita Žvikienė, 2016-03-1846 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant stiprinti vaiko teisių apsaugą užtikrinančių valstybės ir savivaldybės institucijų veiklą, šios veiklos koordinavimą, kontrolę ir atsakomybę vaiko teisių apsaugos srityje. Šiuo pasiūlymu siekiama pakeisti Tarpžinybinės vaiko tarybos statusą į kolegialią Lietuvos Respublikos Vyriausybės patariamąją instituciją, kurios veiklos nuostatus tvirtintų Vyriausybė socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu. Kartu siūloma stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos kompetenciją, kad ji būtų atsakinga ne tik už vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo koordinavimą, bet ir kontroliuotų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą savivaldybėje, reikalaudama iš savivaldybių administracijų informacijos dėl jos pateiktų siūlymų ir rekomendacijų tinkamai įgyvendinti vaiko teisių apsaugą savivaldybėse. Kartu siūloma nustatyti vaiko teisių apsaugos skyrių netinkamų sprendimų atšaukimo galimybes, įpareigojant Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją nustatyti šių atšaukimų procedūras. Taip pat siūloma įstatymuose įtvirtinti savivaldybių administracijų pareigą įgyvendinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktas rekomendacijas vaiko teisių apsaugos srityje. Siūlau 46 straipsnį išdėstyti taip:
vaiko gerovės taryba 1.
Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba yra kolegiali Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės patariamoji institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 2. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba sudaroma iš Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, ministerijų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Vyriausybė. 4. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba:
1) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Vyriausybei dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar pakeitimo;
2) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;
3) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas.“ Atsižvelgti. 34.2
471 Siūlau projekto 47 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
pakeitimas Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos 1.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje organizuodama, koordinuodama ir prižiūrėdama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą:
1) pagal kompetenciją teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo srityje tobulinimo;
2) koordinuoja vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje;
3) koordinuodama ir prižiūrėdama savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje, užtikrina vieningą šios veiklos praktiką rengdama skyriams aktualių klausimų įgyvendinimo apžvalgas, organizuodama bendrus pasitarimus bei analizuodama skyrių darbą savivaldybėse;
4) teikia savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams metodinę pagalbą dėl vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo ir nustato suteiktų žinių ir (ar) įsigytų kompetencijų įvertinimo ir patikros tvarką;
5) teikia motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo savivaldybėje trūkumų ar pažeidimų ir reikalauja atsakomybės dėl nurodytų trūkumų šalinimo;
6) reikalauja iš savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinės informacijos apie priimtus sprendimus dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teiktų siūlymų ir rekomendacijų tinkamai įgyvendinti vaiko teisių apsaugą savivaldybėje;
7) teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui metines vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo ataskaitas ir siūlymus dėl šių priemonių įgyvendinimo tobulinimo;
8) nustačiusi, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą, neatitinkantį geriausių vaiko interesų, savo iniciatyva nedelsdama atlieka sprendimo peržiūrą, kurios metu nurodo terminus netinkamam sprendimui atšaukti ir naujam sprendimui, atitinkančiam vaiko interesus, priimti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje organizuodama, koordinuodama ir prižiūrėdama vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą:
1) pagal kompetenciją teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo srityje tobulinimo;
2) koordinuoja vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje;
3) koordinuodama ir prižiūrėdama savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą vaiko teisių apsaugos srityje, užtikrina vieningą šios veiklos praktiką rengdama skyriams aktualių klausimų įgyvendinimo apžvalgas, organizuodama bendrus pasitarimus bei analizuodama skyrių darbą savivaldybėse;
4) teikia savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriams metodinę pagalbą dėl vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo ir nustato suteiktų žinių ir (ar) įsigytų kompetencijų įvertinimo ir patikros tvarką;
5) teikia motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo savivaldybėje trūkumų ar pažeidimų ir reikalauja atsakomybės dėl nurodytų trūkumų šalinimo;
6) reikalauja iš savivaldybės administracijos direktoriaus rašytinės informacijos apie priimtus sprendimus dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teiktų siūlymų ir rekomendacijų tinkamai įgyvendinti vaiko teisių apsaugą savivaldybėje;
7) teikia Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrui metines vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo ataskaitas ir siūlymus dėl šių priemonių įgyvendinimo tobulinimo;
8) nustačiusi, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius priėmė sprendimą, neatitinkantį geriausių vaiko interesų, savo iniciatyva nedelsdama atlieka sprendimo peržiūrą, kurios metu nurodo terminus netinkamam sprendimui atšaukti ir naujam sprendimui, atitinkančiam vaiko interesus, priimti. Sprendimo atšaukimo procedūrą nustato Vyriausybės ar jos įgaliota institucija;
9) prižiūri ir formuoja vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių įvaikinimo organizavimo praktiką.
510) savivaldybės prašymu arba kilus ginčui tarp savivaldybių dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo, teikia savivaldybėms rekomendacijas; 611) koordinuoja vaiko teisių apsaugos skyrių veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių; 712) vykdo kitas įstatymais jos kompetencijai priskirtas funkcijas. Atsižvelgti. 34.3
2 dalį 13 ir 14 punktais ir juos išdėstyti taip: „13) įgyvendina Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijos pateiktas rekomendacijas dėl vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo;
14) savivaldybės administracijos direktorius atsako įstatymų nustatyta tvarka už netinkamą vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą savivaldybėje.“ Atsižvelgti. 34.4
5027 Papildyti 50 straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) organizuoja globėjų ir įtėvių paiešką, jų mokymus atitinkamoje savivaldybėje bei teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasirengusių globoti (įskaitant globėjų, socialinių globėjų ir šeimynų) ir įvaikinti asmenų sąrašus.“ Atsižvelgti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-05-20 Pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui ir jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas kurioms komitetas pritarė. (Žr. Komiteto išvadas; Komitetas svarstė tik finansinę dalį). Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (toliau – VVSK), 2015-06-10 Siūlyti pagrindiniam komitetui: 6.1.1. Įstatymo projektą Nr. XIIP-2931 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Seimo narių, suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti. 2.2
Įstatymo projekte siūlomų nuostatų svarbą ir siekiant teisės aktų konkretumo ir aiškumo, tobulinant Įstatymo projektą siūloma Įstatymo projekto nuostatas išskaidyti, parengiant atskirus įstatymų projektus (pavyzdžiui, Vaiko teisių pagrindų, Vaiko teisių apsaugos, Vaiko teises ir jų apsaugą užtikrinančių institucijų). Atsižvelgti. 2.3
Įstatymo projekto paskirtį, vaikui teikiamos pagalbos įvairiapusiškumą ir įvertinus tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuota psichologų praktinė veikla, siūloma tobulinant Įstatymo projektą sistemiškai įvertinti ir spręsti psichologų praktinės veiklos teisinio reglamentavimo klausimus. Atsižvelgti. 3. 3.1 Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – TTK), 2015-10-14 Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2931) pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 3.2
1Argumentai:
Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai <...> Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.
Pasiūlymas: Pagrindiniam komitetui sujungti ir kartu svarstyti:
Įstatymo papildymo 47(1) ir 56(1) straipsniais įstatymo projektą
234
3 dalies 4 punkte siūlomą įtvirtinti „nepriežiūros“ sąvoką tobulinti: „4) nepriežiūra – kito asmens vaiko atstovo ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei, socialinei raidai sveikatai ar gyvybei, raidai ir orumui.“
52
3Argumentai: 2016 m. sausio 1 d.
įsigalios LR biomedicinių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 pakeitimo įstatymas Nr. XII-1938, kuriame detaliai reglamentuojamas vaikų, kurie priskirtini pažeidžiamiems asmenims, dalyvavimas biomedicininiame tyrime. Todėl siūlomas teisinsi reguliavimas turi būti suderintas. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį tobulinti, nustatant, kad „<...> Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime gali būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatomis.“
174
4Pasiūlymas: Projekto 17 straipsnį papildyti 4 dalimi:
„4. Specialistams, dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta
tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas.“. Atsižvelgti. 3.6
202012 5.
202012
straipsnį tobulinti taip:
„20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės Užsieniečio
vaiko teisė į apsaugą ,,1.Vaikas, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga ar, kuris yra nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi tokio vaiko nelydimo nepilnamečio užsieniečio tėvai, giminaičiai ar fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui pabėgėliui taikomos LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“
236
papildyti 6 dalimi: ,,6. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitos organizacijos ir institucijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas“. Atsižvelgti. 3.8
271
1 dalį dėstyti taip: „1.Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant i teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:“
382
straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Gavus pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins, kol Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip dvi valandas nuo sprendimo paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos priėmimo momento, vaikas bus skubiai paimtas ir juo pasirūpinta vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalies nuostatomis.“
3961
6 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, kol Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vaikas ne vėliau kaip per dvi valandas nuo sprendimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, bus paims vaiką skubiai paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;“ Atsižvelgti. 4. 4.1 Žmogaus teisių komitetas (toliau – ŽTK), 2015-10-14, 2015-11-11, 2015-11-18, 2015-11-25 Spendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal komiteto išvadas ir pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies. Komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti. 4.2
apsaugos kontrolieriaus nuomonę, nacionalinėje teisės sistemoje turi būti pamatinis įstatyminio lygmens teisės aktas, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko, kaip teisių subjekto (turėtojo) teisės, atskleistas jų turinys, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo apsaugos principai, būdai bei priemonės.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis vaiko teisių apsaugos srities teisės aktas, kurio pagrindu būtų formuojama, esant poreikiui ir keičiama, teisės aktų sistema, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos kryptys, vaiko teisių apsaugos politika. Tuo tarpu pateiktame įstatymo projekte nemotyvuotai ir nepagrįstai išskirtinis dėmesys skiriamas socialinei sričiai ir paslaugoms, ignoruojant aplinkybę kad vaiko teisių užtikrinimui gali būti reikalingos ir kitos pagalbos ar (ir) paslaugų rūšys (švietimas, teisinės paslaugos ir kt). Jei šį įstatymą vadiname Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, o ne Socialinės paramos šeimai įstatymu, būtina iš esmės tobulinti įstatymo projekto II skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“, kuriame turi būti reglamentuotos visos vaiko teisės ir laisvės, iš esmės atskleistas jų turinys. Taip pat tobulintinos nuostatos derinant jas su JT vaiko teisių konvencijos turiniu bei suteikiant joms konkretumo, aiškumo, taip pat papildomą dėmesį skiriant pažeidžiamų vaikų teisėms. Atsižvelgti. 4.3
sąvoka nėra apibrėžta, sunku įvertinti, kokiam asmenų ratui nustatomos pareigos rūpintis vaiku, o taip pat kokiam asmenų ratui yra nustatoma valstybės pareiga teikti paramą, paslaugas ir pagalbą. Šis ir kiti įstatymai numato pagrindinę pareigą ir atsakomybę rūpintis vaiku tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą. Todėl siūloma visame įstatymo projekte vietoje žodžio „šeima“ vartoti žodžius „tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“ . Atsižvelgti. 4.4
12 3.
12
3Pasiūlymas: 1 straipsnio 2 dalį formuluoti taip:
Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir bei valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių, socialinės paramos ir paslaugų visuma; reglamentuoti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių apsaugos pagrindus. Atsižvelgti. 4.5
21
dėstyti taip:
tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, ir paslaugas bei paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Atsižvelgti. 4.6
232
2 punktą dėstyti taip:
2) emocinis smurtas – kito nuolatinė asmens pakartotinai reiškiama neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia ne fizinio kontakto elgsena, sukeliantiys ar galintis sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai ir vystymuisi. Atsižvelgti. 4.7
234
4 punktą dėstyti taip:
4) nepriežiūra – kito asmens vaiko atstovų pagal įstatymą ar kito vaiką prižiūrinčio asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. fiziniam, protiniam ir emociniam vystymuisi. Atsižvelgti. 4.8
316 7.
316
dėstyti taip:
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki jam gimimo gimstant, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymosi priežiūra ir gydymas iki vaiko gimimo yra užtikrinami per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;
317
kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, siūlytina subsidiarumo principui skirti labiau prioritetinį dėmesį ir šį principą dėstyti 3 punktu, atitinkamai keičiant kitų punktų numeraciją: Pasiūlymas: 3 straipsnio 7 punktą dėstyti 3 punktu, atitinkamai keisti kitų punktų numeraciją, 3 straipsnio 3 punktą dėstyti taip:
7) 3) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų imasi visų reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą šią pareigą įgyvendinti, teikia jiems visokeriopą apsaugą, paramą ir pagalbą, rengdama ir įgyvendindama specialias programas bei priemones. Atsižvelgti. 4.10
3110
išdėstyti taip: „10) efektyvumo pagalbos veiksmingumo. Priemonės, socialinė parama ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius; tinkamu laiku (kiek galima anksčiau), optimaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų. Atsižvelgti. 4.11
8
straipsnį ir jį išdėstyti taip:
teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2.
dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 8 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, dalyvavimo ir saviraiškos teisės 1.Vaikas turi teisę į privatų asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2.Vaikas turi teisę į susirašinėjimo slaptumą, kiek tai nekelia pavojaus jo paties interesams. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą riboti jo susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, jei toks susirašinėjimas gali žaloti jo asmenybę ar kelti kitokį pavojų jo interesams. 3. Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę išpažinti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų vaiko raidą ir besivystančius gebėjimus. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5. Šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 6. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, paties vaiko ir kitų žmonių pagrindines teises ir laisves. Atsižvelgti. 4.12
9
ir jį išdėstyti taip:
Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. 9 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę
laisvai jas reikšti. 2. Vaikui turi būti suteikta galimybė būti išklausytam visais jį liečiančiais klausimais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Vaiko pažiūroms ir nuomonei, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriamas deramas dėmesys. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę bei būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui jam suprantamą informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Atsižvelgti. 4.13
101
straipsnio 1 dalį ir šią dalį dėstyti taip:
tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Atsižvelgti. 4.14
104
straipsnio 4 dalį dėstyti taip:
tėvų) su kuriais ar su kuriuo jis yra išskirtas, jei tai neprieštarauja jo
14 straipsnį naujomis 2,3,4 dalimis ir šias dalis išdėstyti taip: 2.
Valstybė skatina visuomenės informavimo priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais, bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo jam žalingos informacijos. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą. 4. Galimybė vaikui naudotis informacija užtikrinama įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgti. 4.16
14211
įstatymo projektą nauju 14 straipsniu, atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją, naują 14 straipsnį išdėstyti taip:14 straipsnis. Vaiko teisė mokytis 1.Vaikas turi teisę mokytis. 2.Vaiko teisė mokytis užtikrinama garantuojant jam formalų ir neformalų švietimą, sąlygas savišvietai, švietimo pagalbą. 3.Užtikrinant vaiko švietimą siekiama visapusiškai ugdyti jo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius vaiko gebėjimus bei juos nuolat tobulinti mokant vaiką pilietiškumo, pagarbos tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms, skatinant sveiką gyvenimo būdą bei įgyvendinant kitus tikslus, kurie patėtų rengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 4. Atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 5.
ugdant talentus bei gabumus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 7. Valstybė imasi priemonių, kurios užtikrintų vaikų mokymąsi, mažintų mokinių, nelankančių mokyklos, skaičių. 8. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Atitinkamai derinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies formuluotę. Atsižvelgti. 4.17
161623
straipsnio 2 ir 3 dalis ir šias dalis išdėstyti taip:
užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti., kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, sanatorijas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vaiko teisių įgyvendinimui. Atsižvelgti. 4.18
173
3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
teises ir socialinę integraciją (medicininių paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių tenkinimą specialiosios pagalbos priemonėmis, socialinės paramos teikimą, privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą, švietimą, ugdymo paslaugų teikimą, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimą, teisę išreikšti savo nuomonę ir būti išklausytam) ir už jos įgyvendinimą atsakingas institucijas nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai ir kiti teisės aktai.“
174
straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
4Specialistams,
dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas.
181
kontrolieriaus siūlymui tikslinti Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį, aiškiai nedviprasmiškai įtvirtinant vaiko teisę būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, kurį gali panaudoti bet koks asmuo, nesusiaurinant galimų smurtautojų rato, t. y. neapsiribojant tik vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Siūloma tikslinti 18 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
1Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą,
kartu gyvenančių, vaiką prižiūrinčių, mokančių, ugdančių bei ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jo orumą žeminančias drausmines priemones, įskaitant fizines bausmes. Atsižvelgti. 4.21
19
konvencijos 30 straipsnį. Pasiūlymas: pakeisti projekto 19 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip: 19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė išsaugoti savo tautinį, etninį ir religinį identitetą. Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Vaikai, kurie pagal kilmę priklauso etninei, religinei ar kalbinei mažumai, kartu su tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, turi teisę išpažinti savo religiją, vartoti gimtąją kalbą, puoselėti kultūrą ir tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus. Atsižvelgti. 4.22
202012 21.
202012
straipsnį išdėstyti taip:20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio užsieniečio teisės
prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, kuris yra nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Vaikui pabėgėliui, kuris yra pirmoje dalyje nurodytas užsienietis, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“
211
teisių komiteto pasiūlytą 14N straipsnį, turi būti tikslinama 21 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. Atsižvelgti. 4.24
22
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymą ir Teisės departamento pasiūlymą dėl straipsnio pavadinimo, siūloma keisti 22 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip:22 straipsnis. Vaiko teisių ir pareigų naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atsižvelgti. 4.25
233
straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: 3.
Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, įskaitant panaudojimoą pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimą ar pardavimoą, ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Atsižvelgti. 4.26
234
straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir (ar) savivaldybės administracijos Vvaiko teisių apsaugos skyriui. Atsižvelgti. 4.27
236
nauja 6 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas. Atsižvelgti. 4.28
261
pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymas (XII-1965). Pasiūlymas: keisti 26 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: 1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Atsižvelgti. 4.29
271
straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Teisės departamento 27 pastabą, taip pat suderinant ją su 2015 m. spalio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymu (XII-1965) bei papildant nuostata, kad draudžiama dirbti su vaikais asmenims, kurie buvo pripažinti kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, o taip pat ir kitokio pobūdžio sunkius ir labai sunkius nusikaltimus vaikui. Pasiūlymas: keisti 27 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas 26 straipsnio 1 dalyje, taip pat baustiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus, ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar savanoriauti užsiimti savanoriška veikla vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose savanoriauti užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Atsižvelgti. 4.30
295
kontrolieriaus nuomonę dėl draudimo palikti vaikus vienus, nurodant tam tikrą konkretų amžių, taip pat vertinant tai, kad tėvai atsakingi už vaikus bet kuriuo paros metu, siūlyti keisti 29 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: keisti 29 straipsnio 5 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
į vaiko amžių ir brandumą, visada būtų užtikrinta tinkama vaiko priežiūra jam nesaugioje aplinkoje. 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Atsižvelgti. 4.31
333333123 30.
333333123
į tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prioritetinę pareigą rūpintis vaiku, taip pat vertinant tai, kad bet koks kitas asmuo gali nežinoti, kur rasti vaiko tėvus, siūloma keisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą 1. Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintiys informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. ir vaiko tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą. 2. Asmuo, kuris nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojas, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. 2 . Asmens, pateikusio informaciją pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių, vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. Atsižvelgti. 4.32
43
Įstatymo projektą nauju 43 straipsniu atitinkamai keisti kitų straipsnių numeraciją, šį 43 straipsnį išdėstyti taip:
Seimo įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje Seimas:
1) leidžia vaiko teises užtikrinančius įstatymus ir priima nutarimus;
2) skiria vaiko teisių apsaugos kontrolierių;
3) vykdo valstybės institucijų, įgyvendinančių vaiko teisių apsaugą, parlamentinę kontrolę;
4) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis stiprinama vaiko teisių apsauga;
5) tvirtina biudžetą, užtikrinantį vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jis vykdomas. Atsižvelgti. 4.33
44
Įstatymo projektą nauju 44 straipsniu ir atitinkamai keisti kitų straipsnių numeraciją, šį 44 straipsnį išdėstyti taip:
vaiko teisių apsaugos srityje
teisinius pagrindus nustato Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius:
1) gina vaiko teises ir jo teisėtus interesus;
2) vykdo vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą ir kontrolę;
3) tiria vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus;
4) teikia pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl poreikio keisti įstatymus, kuriais nepakankamai užtikrinama vaiko apsauga;
5) siekia gerinti vaiko padėtį Lietuvoje. Atsižvelgti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2931 iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas, bei šiam projektui pateiktus Seimo narių, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Seimo Žmogaus teisių komiteto, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kitų valstybės institucijų, visuomeninių organizacijų, suinteresuotų asmenų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Be to, komitetas mano, kad šį įstatymo projektą yra tikslinga įvertinti naujai Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 7.2. Pasiūlymai. Komitetas siūlo Vyriausybei patobulintą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Seimui pateikti iki Seimo II (pavasario) sesijos pradžios. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė [1] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas. - United Nations Children‘s Fund, 2002. – p. 68.
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto
pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Kristina Miliauskaitė, Teisės instituto mokslo darbuotoja; Marija Pavilionienė, Seimo narė; Živilė Žemaitytė, Vaikos teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnioji patarėja; Edita Žiobienė, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomame įstatyme (toliau - projektas) vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį savivaldybės administravimo subjektai
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)
abstrakčios, blanketinio pobūdžio, jos nenustato jokių teisės normų, o tik deklaruoja bendro pobūdžio taisykles ir teikia nuorodas į kitus įstatymus ar teisės normas. Pvz., projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos. Be to, projekte pateiktos nuorodos į konkrečius įstatymus, kurie gali būti artimiausiu metu pakeisti, t.y. Seime yra įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriam įsigaliojus neteks galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas;
Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – bus Policijos įstatymas. Tobulinant projektą, siūlytina į tai atsižvelgti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)
sąvoka „vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma“. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „<...> būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma <...>“.
Projekto 3 straipsnio 9 punkte minimos „vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos“, šio straipsnio 10 punkte įvardinamos „priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti“, o šio straipsnio 11 punkte –
„specialiosios vaiko apsaugą užtikrinančios priemonės“. Iš projekto nuostatų
nėra aišku, ar visos šios įvardintos priemonės yra tos pačios, ar skirtingos priemonės. Jei tai yra tos pačios priemonės, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas, o jei šios priemonės yra skirtingos – siūlytina apibrėžti vartojamas sąvokas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)14
formuluotę „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“ papildyti žodžiu „pareigos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmame sakinyje yra įtvirtinama, jog šis įstatymas nustato „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“. Antrajame šios dalies sakinyje nurodoma, jog šis įstatymas taip pat nustato „tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių dviejų sakinių santykis. Manytina, kad iš antrojo sakinio vertėtų išbraukti žodį „tėvų“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)22
sąvoka „neatsitiktinis veikimas“ nėra aiški, todėl taikant įstatymą gali kilti teisės taikymo problemų, pavyzdžiui, gali būti neaišku, koks veiksmas laikomas atsitiktiniu, o koks – neatsitiktiniu, ar „neatsitiktinis veikimas“ traktuojamas kaip tam tikra kaltės forma. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, kaip kaltės formos, yra vartojamos tiesioginės ir netiesioginės tyčios, didelio nerūpestingumo sąvokos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)231 6.
Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „sutrikimų“ įrašytina formuluotė „ir pavojų gyvybei“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)232
vartojama sąvoka „socialinė sveikata“, šios dalies 4 punkte - „pažintinė ir psichosocialinė raida“, kurių turinys nėra aiškus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)233
siūloma nustatyti, kad seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia <...> gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų <...>. Manytume, kad šiuo atveju smurto požymiu turėtų būti ne pelno, o bet kokios naudos siekimas, t. y. siekis gauti tiek piniginį, tiek kitokį atlygį. Šiame kontekste pastebėtina, kad teikiamu įstatymu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje, apibrėžiant vaikų prostitucijos sąvoką, nusikalstamos prieš vaiką veikos požymiu yra užmokestis už seksualinius veiksmus, kai žadama arba duodama pinigų ar bet kuris kitoks atlygis arba kompensacija, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)24
žodį „žmogus“ keisti žodžiu „asmuo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2
pagrindines šio įstatymo sąvokas.
Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų (pvz., 3 dalis) ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)38
nuostatą siūlytina papildyti po žodžio „tėvais“ įrašant formuluotę „ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4
įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai“. Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
1) kitais įstatymais ir teisės aktais gali būti laikomos ir tarptautinės sutartys bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
2) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)5
teisę augti. Svarstytina, ar šiuo atveju nereikėtų vietoj teisės augti įtvirtinti teisę sveikai vystytis, kaip yra nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei CK 3.161 straipsnyje.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)8
jo turinio, nes ne visos šiame straipsnyje nurodytos teisės ir laisvės gali būti priskiriamos prie teisės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) II skirsnyje, pvz., projekte neminima minties, sąžinės laisvė, teisė nepatirti savavališko ar neteisėto kišimosi į buto neliečiamybę, neteisėto kėsinimosi į garbę ir orumą. Šių teisių nėra ir kituose projekto straipsniuose. Neaišku, kokiu būdu vaiko teisės „atrenkamos“ iš Konstitucijos ir Konvencijos. Be to, Konstitucijoje ir Konvencijoje nustatyti kiek kitokie galimi teisių ir laisvių ribojimai. Projektas tobulintinas. Siūlytina atsisakyti pastangų projekte išvardinti visas vaiko teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Konvencijoje, kituose teisės aktuose; siūlytina vietoj išsamaus teisių vardijimo viename iš projekto straipsnių pateikti nuorodas į Konstituciją, Konvenciją, kitus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės, o kituose jo straipsniuose įtvirtinti nuostatas, detalizuojančias nurodytuose dokumentuose nustatytas teises, numatančias šių teisių realizavimo ypatumus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)9 15.
Projekto 9 straipsnyje esanti formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)101
dalį formuluoti kaip CK 3.161 straipsnio dalį, atsisakant perteklinio žodžio
„abiem“ bei formuluotės „(vienu arba vieninteliu iš jų)“. Pritarti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)151
„kiti“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)155
nustatyti: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę, pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)182
„bet kurios“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)183
įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros“ keisti formuluote
„nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos“.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)214
21Siekiant teisėkūros stabilumo ir efektyvumo,
projekto 21 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir projektu teikiamo įstatymo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)22
22Atsižvelgiant į projekto 22 straipsnio turinį,
siūlytina jo pavadinime vietoj žodžių „teisių naudojimas“ įrašyti žodį
„pareigos“, o patį straipsnio turinį rengti dabar galiojančio įstatymo 48
straipsnio redakcijos pagrindu, įtraukiant daugiau pareigų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)232
nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,psichinio“ įrašyti žodį ,,emocinio“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)233
nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto“ įrašyti žodžius ,,seksualinio ar kitos formos smurto“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)23263 25.
Atsižvelgiant į tai, kad Baudžiamojo kodekso 162 straipsnyje yra vartojama sąvoka „vaiko išnaudojimas pornografijai“, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)233
straipsnio 3 dalyje po žodžio „sveikatos“ įrašytinas žodis „priežiūros“, trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu „kita“, sąvoka „teisėti atstovai“ keistina sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė „vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 33 straipsnio 1 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 2 daliai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2713
vartojama formuluotė „verstis individualia veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina.
Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)276
straipsnio 4 ir 5 dalyse yra įtvirtinta prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2952
esančius trumpinius „val.“ siūlytina keisti žodžiais „valandos“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)30
išbraukti trumpinį „pvz.“, o vietoj trumpinio „pan.“ įrašyti žodį „panašiai“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3132
reguliuoja asmens duomenų tvarkymą ir kurie yra įtvirtinti IV skyriuje ,,Pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“, nėra šio skyriaus reguliavimo dalykas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)311
skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio
,,Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Vaiko teisių apsaugos skyrius). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3132501
4
„tėvų“ įrašytinos formuluotės „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio
„kitų“ įrašytinas žodis „kartu“, taip pat brauktinas perteklinis žodis
„faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2
dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)34
35Siūlytina tikslinti projekto 34 straipsnį,
atsižvelgiant į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3539161
„savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus
koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)354
perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)362 38.
Siūlytina projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3641
vartojama sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3644
punktą formuluoti atskira dalimi. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)372
nustatyti, kad vaiko atvejo peržiūros pagrindus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Spręsti pagrindiniame komitete Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)374
įstatymą“ įrašytina formuluotė „ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)381
dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3839261
formuluotė „savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)383
formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)393
esančius žodžius „kūdikis ar“, „kūdikiai ir“ braukti kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)394
pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)395
į šio straipsnio 3 ir 4 dalis turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3962
papildyti formuluote „artimuosius ar kitus giminaičius“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)403
50Atsižvelgiant į dėstomos normos turinį,
siūlytina projekto 40 straipsnio 3 dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)407
tėvams įrašytina formuluotė „ ir vaiko atstovams pagal įstatymą“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)41
52Atsižvelgiant į projekto 41 straipsnio turinį,
siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)411
dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)421
išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba).
Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)424831
esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio 1 daliai. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)43
straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)44
žodžio „ministerija“ įrašyti formuluotę „kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto 44 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio
„šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba
taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4415
kita ko, numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)442
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4722 61.
Projekto 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)481
,,Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka ,,savivaldybės vykdomoji institucija“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)49491223
numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4925
į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)50
konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai.
Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)
straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje bei 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 4, 5 ir 6 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai taikomi įstatymo įsigaliojimo dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)2 Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” susipažino su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo Įstatymo projektu (toliau - Projektas). Įvertinę Projektą, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1) Dėl Projekto 2 straipsnio Sveikiname ir palaikome ryžtą Projekto 2 str. aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti visas smurto prieš vaikus formas, kas leis užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui vaiku, pranašumo ir (ar) jėgos prieš vaiką naudojimui, taip pat ir tais atvejais, kai smurto požymiai sunkiau nustatomi ir nėra tokie akivaizdūs kaip fizinio smurto atveju. Atkreipiame dėmesį, kad smurtas prieš vaikus yra apibrėžiamas pagal suaugusiojo netinkamus ir nepriimtinus veiksmus vaiko atžvilgiu, o ne pagal tai, ar toks elgesys sužaloja vaiką fiziškai, ar ne, Emocinis smurtas, nors nepalieka fizinių žymių, palieka moralinę žymę vaikui, neugdo jo ir užkerta kelią sveikai emocinei raidai. Taip kaip ir suaugęs asmuo, vaikas turi teisę gyventi saugioje aplinkoje, be smurto. Projekte pateikiamus smurto ir jo rūšių sąvokų apibrėžimus siūlome suderinti su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu (Žin., 2011, Nr. 72-3475), Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lansarotės konvencija), Pasaulio Sveikatos organizacijos apibrėžimais. Įstatymo 2 str. 4 punktą siūlome tikslinti, suderinant jį su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija. Atsižvelgiant į tai, kad šeimos, susiduriančios su įvairiomis rizikomis savo aplinkoje ir (ar) krizinėmis situacijomis, bijo kreiptis savalaikės pagalbos, dėl baimės, kad šeima bus įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, kas šeimą stigmatizuoja ir kuria neigiamas bendruomenės nuostatas Į ją, siūlome pagalbą šeimai apibrėžti kaip visuotinę šeimų teise gauti pagalbą iš valstybės.
Todėl Įstatymo 2 str. siūlome papildyti 6 punktu. Siūlomi pakeitimai:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. 2. Smurtas prieš vaiką
formos:
1) fizinis smurtas - kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
2) emocinis smurtas - kito asmens nuolatinė-neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar- galintis sukelti žalą-vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai-ar raidai; nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, padarymo „atpirkimo ožiu“, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir vystymuisi;
3) seksualinis smurtas
4) nepriežiūra - kito asmens už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 4. Vaikas - žmogus iki
įstatymą jo pilnametystė pripažinta anksčiau. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą - vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai. 6. Šeima, patirianti sunkumus, keliančius grėsmę vaiko gerovei - šeima, patirianti krizę, išgyvenanti netektį, tėvų ar kitų kartu gyvenančių asmenų priklausomybes, ir kitus sunkumus, kurie savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, gali kenkti arba turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir gerovei.“ Spręsti pagrindiniame komitete Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3
2) Dėl Projekto 3 straipsnio Projekto 3 str.
siūlome derinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir papildyti po žodžio „neprieštarauja“ įrašant „geriausiems“. Manome, kad Projekto 3 str. 6 punkto formuluotė yra perteklinė, todėl po žodžio „vaikui“ siūlome išbraukti formuluotę „tiek iki gimimo, tiek gimus“. Siūlome tikslinti Projekto 3 str. 4 punkto formuluotę nenumatant baigtinio diskriminacijos pagrindų sąrašo - tai leistų apimti visus nediskriminacijos aspektus, ko šiuo metu trūksta Projekte pateiktame apibrėžime. Siūlomi pakeitimai: ,3 straipsnis. Vaiko teisių įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama j jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;
4) nediskriminavimo.
Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami-dėl-jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės-padėties; tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos etninės-priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kkiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama i vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui —tiek iki gimimo, tiek gimus— turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
7) subsidiaramo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų;
8) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir Įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su tėvais bei tarpusavyje ir prireikus teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
9) prieinamumo. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos organizuojamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir Šeimos poreikius bei interesus;
10) efektyvumo. Priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius;
11) visapusiškumo.
Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos organizuojamos ir teikiamos derinant jas su kitomis priemonėmis ar paslaugomis: socialine parama, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu.“ Spręsti pagrindiniame komitete Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)5
3) Dėl Projekto 5 straipsnio Projekto 5 str. siūlome Įtvirtinti nuostatą, kad siekiant išgelbėti vaiko gyvybę ir esant tėvų ir
(ar) vaiko atstovų pagal Įstatymą sutikimui, gali būti taikomi eksperimentiniai vaistai ar atliekami moksliniai bandymai. Siūlomi pakeitimai: „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi., Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal-įstatymą sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išgelbėti vaiko gyvybę ir yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)9
4) Dėl Projekto 9 straipsnio Projekto 9 str. siūlome derinti su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Žin., 2010, Nr. 71-3561) 7 str. 3 dalimi. Atsižvelgiant į nurodytą JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnį, siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri sudarytų tinkamas sąlygas išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytiems taip pat ir vaikams, turintiems negalią. Siūlomi pakeitimai: „9 straipsnis.
Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės - per atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Vaikams, turintiems negalią, turi būti suteikta atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti šia teise.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)10
5) Dėl Projekto 10 straipsnio Siūlome patikslinti Projekto 10 str. 2 dalies, reglamentuojančios atvejus, kai vaikas gali būti paimtas iš tėvų, formuluotę po žodžio „ir“ įrašant „(ar)“. Siūlomi pakeitimai: „10 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų Šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir (ar) sveikatą.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)13
6) Dėl Projekto 13 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 13 str. 2 dalį, kadangi nėra aišku, kaip valstybė praktiškai užtikrins gyvenamąjį būstą vaikams, likusiems be tėvų globos. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko apgyvendinimas vaikų globos institucijoje, globėjų (rūpintojų) šeimoje ar pan., nėra tapatus gyvenamojo būsto suteikimui vaikui.
Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)14
7) Dėl Projekto 14 straipsnio Projekto 14 str. formuluotę siūlome derinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir papildyti punktais dėl vaiko teisės į žodžio laisvę. Siūlomi pakeitimai: „14 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją į žodžio laisvę
turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine, rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 2. Vaiko teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 3. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis viešąja informacija ir-medžiaga, ypač tokia, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Spręsti pagrindiniame komitete Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)20
8) Dėl Projekto 20 straipsnio Projekto 20 str. siūlome derinti su Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Užsieniečių teisinės padėties. Projekte pateiktas apibrėžimas numato pagalbą tik tiems vaikams, kurie yra pripažinti pabėgėliais pagal įstatymą. Tokiu būdu be pagalbos gali likti vaikai, kurie tokio statuso neturi. Atsižvelgiant į poreikį kuo skubiau suteikti vaikui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje, būtiną pagalbą ir apsaugą, siūlome tikslinti Projekto 20 str. formuluotę. Siūlomi pakeitimai: „20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės 1.
pabėgėlio teisės
pabėgėlio, prieglobsčio prašytojo ar nelydimo nepilnamečio statusą, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Tokiam Vvaikui pabėgėliui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)21
9) Dėl Projekto 21 straipsnio Projekto 21 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių užtikrinimą kituose įstatymuose. Atsižvelgdami į tai, kad nėra aišku kokias kriterijais ir motyvais remiantis vienos vaiko teisės yra detalizuojamos ir aptariamas jų įgyvendinimas, o kitos ne, siūlome šį straipsnį tikslinti ir išskirti į atskiras dalis. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)22
10) Dėl Projekto 22 straipsnio Projekto 22 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių naudojimą ir pareigas. Pažymime, kad vaiko teisės – tai mechanizmai ir priemonės, kurias turi užtikrinti valstybė, kad vaikai galėtų augti ir vystytis tinkamomis ir jų raidos poreikius atitinkančiomis sąlygomis, džiaugtis sveika ir saugia vaikyste, todėl pareigų įtvirtinimas. Projekte yra netinkama nuostata. Vaiko pareigingumas, atsakomybė, pagarba tėvams, mokytojams ir kitiems aplinkiniams, ir kt. asmenybės bruožai yra vaiko ugdymo, o ne teisinio reglamentavimo dalykas. Be to, pareigų įtvirtinimas įstatyme, kurio pagrindinis tikslas - užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai, suponuoja nuostatą, kad neatlikęs tam tikrų pareigų vaikas negali naudotis tais mechanizmais ir priemonėmis (t.y., teisėmis), kurias privalo užtikrinti valstybė savo piliečiams.
Tokia nuostata iš esmės prieštarauja žmogaus teisių principinėms nuostatoms, kurios sako, kad žmogaus teisės yra: neatskiriamos (jos negali būti žmogui padovanotos, suteiktos kaip privilegija ar atimtos), universalios (jos priklauso kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir be jokios diskriminacijos), priklausomos viena nuo kitos (nei viena iš teisių nėra svarbesnė už kitą, ir vienos teisės įgyvendinimas priklauso nuo kitos). Vaiko teisės reiškia valstybės pareigą patenkinti pagrindinius vaiko poreikius (ne norus!), ir suteikti paramą, būtiną besivystančiai vaiko asmenybei, jo gebėjimų ir talentų plėtrai bei už vaiką atsakingiems asmenims. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija - tai tarptautinis susitarimas, numatantis pagrindinius standartus, kurie užtikrina vaiko gerovę valstybėje, ir suteikia teisę kiekvienam vaikui sėkmingai augti ir vystytis. Šis tarptautinis susitarimas, kurį Lietuva ratifikavo 1995 m. Suteikia vaikui: sveikatos apsaugą, išsilavinimą, socialinę apsaugą, žaidimo ir laisvalaikio galimybes, tinkamos teisinės apsaugos garantijas. Užtikrina specialia apsaugą: vaikams, turintiems negalią; vaikams pabėgėliams; tautinių mažumų vaikams; vaikams - smurto, nepriežiūros, kankinimų ir karo aukoms; vaikams, praradusiems šeimą, patekusiems Į globos sistemą. Apsaugo vaiką nuo: ekonominio išnaudojimo; seksualinio išnaudojimo; pagrobimo, pardavimo, prekybos žmonėmis (vaikais); smurto ir nepriežiūros; narkotinių medžiagų vartojimo; neteisėto sulaikymo; kankinimo, žiaurių bausmių; neteisėto vaiko pašalinimo iš šeimos; praktikų ir veiksmų, kenksmingų vaiko sveikatai.
Leidžia vaikui; tinkamai išreikšti savo nuomonę klausimais, susijusiais su vaiku; ieškoti ir gauti vaiko vystymuisi reikalingą informaciją; dalyvauti kultūriniame gyvenime; dalyvauti vaikų ir jaunimo organizacijose, bendrauti su kitais vaikais; dalyvauti visuomenės gyvenime. Numato paramą šeimai: išreiškia pagarbą tėvų (globėjų) atsakomybei, teisėms ir pareigoms, susijusioms su vaiko apsauga ir rūpinimusi vaiku; užtikrina teisę Į tinkamas gyvenimo sąlygas; numato būtiną valstybės paramą ir įsipareigojimą padėti tinkamai rūpintis vaiku. Išvardintos priemonės ir mechanizmai turi būti užtikrinti ir prieinami kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo auklėjimo ir (ar) ugdymo procese kylančių sunkumų, ir nei viena iš Šių teisių negali būti „atimta“ iš vaiko, net tuo atveju, kai jis elgiasi nepriimtinai. Siūlomi pakeitimai: „22 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių:. 1) gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir-kituose-teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų-teisių ir laisvių.“ Spręsti pagrindiniame komitete Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)23
11) Dėl Projekto 23 straipsnio Projekto 23 straipsnis reglamentuoja vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrąsias nuostatas ir numato pareigą fiziniams ar juridiniams asmenims pranešti apie galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusi vaikai. Manome, kad, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko apsaugą, ši formuluotė turėtų būti tikslinama ir sudarytų sąlygas pranešti apie vaiko teisių pažeidimus visais atvejais.
Siūlomi pakeitimai: „23 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas - svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys. 2. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga pagalba (sveikatos, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti atstovai galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų, ir dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokių smurto formų, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)26
12) Dėl Projekto 26 straipsnio Projekto 26 str. reglamentuoja itin jautrią sritį - vaiko apsaugą nuo seksualinių nusikaltimų, todėl ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo apsaugą nuo kitų neigiamų padarinių bei konfidencialumą.
Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti 26 straipsnio 3 dalies formuluotę susiaurinant institucijų, kurios privalo būti informuojamos, ratą, išbraukiant savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - vaiko teisių apsaugos skyrius)“. Už šiame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl apie galimas tokias veikas vaiko atžvilgiu pirmiausiai ir nedelsiant turi būti informuojama policija, kuri vykdydama ikiteisminį tyrimą atitinkamai informuos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Siūlomi pakeitimai: „26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“
apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3.
sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti savivaldybės administracijos-vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau—vaiko teisių apsaugos-skyrius), policiją ar kitą kompetentingą-instituciją. 4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 23 straipsnio
nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.“ Spręsti pagrindiniame komitete Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)27
13) Dėl Projekto 27 straipsnio Projekto 27 str. 1 d. reglamentuoja asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus. Manome, kad esama formuluotė, reglamentuojanti darbo apribojimus tik už seksualinio pobūdžio veikas pripažintiems kaltais asmenims, yra per siaura, nes asmenys, teisti už kitus sunkius nusikaltimus (pvz. nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, žmogaus laisvei ir pan.) taip pat gali kelti grėsmę vaikams.
Atsižvelgdami į tai. siūlome pildyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį numatant apribojimus dirbti su vaikais asmenims, pripažintais kaltais už kitus sunkius nusikaltimus. Atsižvelgdami į Projekto 27 str. 4 d. reguliavimą, atitinkamai siūlome Projekto 27 straipsnio
paslaugų teikimo vaikui, privalo paslaugų gavėjui pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizini asmenį. Siūlomi pakeitimai: “27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1. Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir kitus sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant i teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose savanoriauti, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. 2.
papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. 4. Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 5. Asmenys, norintys savanoriauti Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami šią veikią ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį, turi savanoriškos veiklos organizatoriui pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. 6. Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turi teisę privalo paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3132
14) Dėl Projekto 31 ir
Projekto 31 straipsnyje numatyto asmens duomenų tvarkymo įgyvendinimas praktikoje kelia abejonių. Kyla klausimas, kaip praktikoje vaiko teisių apsaugos skyrius rinks informaciją apie asmens sveikatą. Taip pat nėra aišku, kokie asmens sveikatos sutrikimai laikytini kaip keliantys grėsmę vaikui.
Siūlome Projekto 31 straipsnio 1 dalyje po žodžių „tėvų“ įrašyti formuluotę „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašyti žodį „kartu“, taip pat išbraukti perteklinį žodį
„faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2
dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Siūlomi pakeitimai:
„31 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2. Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ir disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos skyriui gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4.
apsaugos skyrius ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)33
15) Dėl Projekto 33 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 33 str. 2 dalyje reglamentuojamą anonimiškumo prieš trečiuosius asmenis formuluotę ją praplečiant ikiteisminio tyrimo institucijomis. Tai padėtų išvengti situacijų, kuomet asmuo, pranešęs apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pageidauja išlaikyti anonimiškumą, o ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant pakankamai įrodymų ir liudininkų. Siūlomi pakeitimai: „33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar Švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)34
16) Dėl Projekto 34 straipsnio Projekto 34 str. reglamentuoja vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę. Atsižvelgdami į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje, siūlytina tikslinti Projekto 34 straipsnį arba jo atsisakyti kaip perteklinio.
Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)35
17) Dėl Projekto 35 straipsnio Atsižvelgiant j tai. kad Projekto 35 straipsnis reglamentuoja pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą, siūlytina šio straipsnio 2 dalį keisti vietomis su 1 dalimi, tokiu būdu išlaikant loginę seką ir prioritetą teikiant ankstyvajai prevencijai, o ne pagalbos teikimui. Projekto 35 straipsnio 1 dalyje po žodžio „savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Projekto 35 straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)36
18) Dėl Projekto 36 straipsnio Siekiant išvengti papildomo didelio krūvio vaiko teisių apsaugos skyriui organizuojant atvejo peržiūras dėl kiekvieno gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, siūlytina tikslinti Projekto 36 straipsnio 3 dalį numatant, kad „vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, patikrina pradinę informaciją, įvertina riziką ir, esant poreikiui, organizuoja atvejo peržiūrą. Siūlytina projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio „teisių“ braukti žodį „apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti
suorganizuota atvejo peržiūra. Taip pat Projekto 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „atestuotas darbuotojas“.
Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Siūlytina projekto 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)37
19) Dėl Projekto 37 straipsnio Projekto 37 straipsnio
vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas. Pažymėtina, kad šis siūloma nuostata yra per siaura, nes nenumato pagalbos vaikui, kai jo teises pažeidžia tretieji asmenys. Atsižvelgdami į tai, kad vaikas turi gauti pagalbą bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo pažeidimo subjekto, siūlome tikslinti Projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatant, kad Pagalbos planas nesudaromas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiko teisių pažeidimo nebuvo. Projekto 37 straipsnio
Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas Įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).
Projekto 37 straipsnio
gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Siūlomi pakeitimai:
„37 straipsnis. Pagalbos planas ir jo įgyvendinimas
peržiūrą:
1) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas sudaromas tik vaikui, į plano vykdymą įtraukiant vaiko atstovus pagal įstatymą; 4.
Paaiškėjus Nustačius, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal Įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją).“ Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)38
20) Dėl Projekto 38 straipsnio Siūlytina patikslinti projekto 38 straipsnio l dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal Įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus Šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Projekto 38 straipsnio
neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui.
Projekto 38 straipsnio
tik tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą per 3 darbo dienas nepasiima vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos. Pažymėtina, kad šis reglamentavimas yra per siauras ir turi būti tikslinamas, nes pats faktas, kad vaikas buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos formuoja būtinybę bet kuriuo atveju sudaryti pagalbos vaikui planą. Taip pat siūlome projekto 38 straipsnio 3 dalyje po formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją „vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu - priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)39
21) Dėl Projekto 39 straipsnio Projekto 39 straipsnio
būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai - tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nepritariame šiai nuostatai ir atkreipiame dėmesį, kad vaiko iki 3 m. amžiaus apgyvendinimas institucijoje privalo būti teisiškai ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais ir ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai performuluoti Projekto 39 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymėtina, kad sunkus neįgalumo lygis taip pat negali būti priežastis ir pasiteisinimas vaikų apgyvendinimui sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiuo atveju, siekiant realiai pakeisti situaciją ir sumažinti Į globos įstaigas patenkančių vaikų iki 3 m. amžiaus skaičių, siūlytina atsisakyti išimčių, o Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijoms ir savivaldybėms nustatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir sukurti reikalingas paslaugas.
Tėvų globos netekę vaikai iki 3 metų amžiaus šiuo metu dažniausiai apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur pagal šioms įstaigoms išduotas sveikatos priežiūros licencijas jiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o {staiga yra paskiriama ir joje apgyvendintų vaikų globėju. Siūlytina, kad apribojant vaikų iki 3 m. globos nustatymą institucijoje, šios specializuotos Įstaigos nebeteiktų socialinės globos (apgyvendinimo) paslaugų, bet ir toliau teiktų sveikatos priežiūros paslaugas (vaikų ligų prevencija ir gydymas, raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija, ankstyvasis ugdymas, socialinė reabilitacija ir kt.) visiems to reikalingiems (ne tik tėvų globos netekusiems) vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas geresnis specializuotų paslaugų, kurių neteikia bendrosios praktikos gydymo įstaigos, prieinamumas ir tinkamai išnaudotas patyrusių specialistų įdirbis. Siūlytina projekto 39 straipsnio 4 dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Projekto 39 straipsnio
nuoroda į šio straipsnio 2 - 4 dalis. Siūlytina projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkte išvardintą sąrašą papildyti formuluote
„artimuosius ar kitus giminaičius“. Atsižvelgiant Į
dėstomos normos turinį, siūlytina projekto 40 straipsnio 3 dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu.
Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)40
22) Dėl Projekto 40 straipsnio Projekto 40 straipsnio
ar sveikatai nebegresia pavojus ir“. Projekto 40 straipsnio 7 dalyje po žodžio tėvams įrašytina formuluotė „ir vaiko atstovams pagal įstatymą“. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)41
23) Dėl Projekto 41 straipsnio Atsižvelgiant į Projekto 41 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio
„nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Siūlytina projekto 41
straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Taip pat, manome, kad svarbu aiškiai apibrėžti konkrečius terminus, susijusius tiek su pagalbos plano įgyvendinimo, tiek su vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukme, siekiant užtikrinti, kad vaikui teikiama pagalba ir sprendimai, susiję su jo gyvenimu būtų priimami laiku ir neuždelsiant būtinos pagalbos suteikimo. Todėl siūlome papildyti 41 straipsnio 1 ir 2 dalį nurodant konkrečius terminus. Siūlomi pakeitimai: „41 straipsnis. Tėvų valdžios ribojimas ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas ir išlaikymo priteisimas
Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę Įstatymų nustatyta tvarka kreiptis Į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.
Šią teisę vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina ne anksčiau kaip per 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo pagalbos plano vykdymo pradžios. “
globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priima sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, bet ne ilgiau kaip dvejus metus nuo vaiko paėmimo iš teisėtų atstovų. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)42
24) Dėl Projekto 42 straipsnio Projekto 42 straipsnio
aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje Įvardintas institucijas, atsižvelgiant Į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra „savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi.
Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Siūlytina projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio 1 daliai. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)43
25) Dėl Projekto 43 straipsnio Siūlytina Projekto 43 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)44
26) Dėl Projekto 44 straipsnio Siūlytina projekto 44 straipsnio pavadinime po žodžio „ministerija“ Įrašyti formuluotę
„kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Projekto 44 straipsnio
1 dalyje vietoj žodžio „šeimos“ Įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies l punktui. Projekto 44 straipsnio
ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos Įstatymo 8 straipsnio 8 dali, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais.
Projekto 44 straipsnio
nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių Įstaigų Įstatymo
Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama Įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)47
27) Dėl Projekto 47 straipsnio Projekto 47 straipsnio
įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlome vietoje „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti Į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)48
28) Dėl Projekto 48 straipsnio Projekto 48 straipsnio
atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“.
Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka „savivaldybės vykdomoji institucija“. Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)49
29) Dėl Projekto 49 straipsnio Projekto 49 straipsnio
steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio
institucijos - savivaldybės tarybos - išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. Atsižvelgiant j tai, kad valstybės tarnautojai į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą., Pritarti Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)50
30) Dėl Projekto 50 straipsnio Projekto 50 straipsnyje įtvirtinamos konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio -Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos.
Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos {statymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. Pritarti Lietuvos teisininkų sąjunga „Nuomonės“ (2015-05-22) Susipažinę su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nauja redakcija, kurią parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pažymime:
Įstatymo projekto 1 str. l dalis numatanti įstatymo tikslą: "užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių apsaugą” ir 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį
"suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui,
ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma", menkai atsispindi viso įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atėmimo iš tėvų mechanizmo ir globėjų instituto įteisinimui.
Todėl 1 str. l ir 2 dalyse numatyti įstatymo projekto tikslai ir paskirtis tėra tik deklaratyvaus pobūdžio. Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasekmėmis dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių. Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės ne stiprina, bet silpnina šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą. Taigi, procesas užtikrinantis vaikų saugumą turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą savaime užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę, bei formuojantį aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių konvencijos preambulėje, Vaiko teisių Konvencijos dalyvės, būdamos „įsitikinusios jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, o ypač vaikų augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei", pripažįsta jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Vaiko teisių konvenciją.
Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai rengiant vaikus ir j alinimą savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai sprendžiant socialines problemas. Įstatymo projekto 2 str. 2 dalyje numatyta, kad smurtas prieš vaiką tai „vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui". Įstatyme numatyta smurto prieš vaiką sąvoka apima ir emocinį smurtą. Taigi gaunasi paradoksas, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo emocinio smurto, t. y. vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, paimant nuo tėvų, šeimos, yra sukeliamas tas pats emocinis smurtas prieš vaiką. Taigi, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai, orumui ar net sveikatai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti savo konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką. Tokia vaiko teisių
"apsauga" tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl minėtas
įstatymas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Vaiko paėmimas turėtų būti numatytas tik kaip kraštutinė priemonė vaiko gerovei užtikrinti ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Akcentuojame, kad Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtintos principinės nuostatos – vaikas privalo augti šeimoje. Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teikiame šiuos pasiūlymus:
Įstatymo projekto 2 str. 3 d. 4 p. viena iš smurto prieš vaiką formų numatoma '’nepriežiūra - kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai".
Tokios daugiaprasmės formuluotės sudaro sąlygas subjektyviam vertinimui remiantis asmenine patirtimi, pasaulėžiūra, bei nuostatomis interpretuoti galimas žalas vaikui, o tai atvertų kelią atskirų pareigūnų savivaliavimui ir suteiktų galimybę prievartai prieš šeimą. Todėl tokių sąvokų kaip: „pažintinei“ ir „psichosocialinei", siūlome aisisakyti. Įstatymo projekto 2 str. 3 d. 4 p. abibrėžimą "Vaikas - žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip", siūlome pakeisti į "Vaikas - žmogus iki
pripažinta kitaip“. Įstatymo projekto 3 str. 6 p. įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo principus nepagrįstai atsisakoma, kad valstybei, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijos, kitiems juridiniams asmenims nėra privalomas principas: galimybė vystytis ir doroviškai. Todėl 6 punktą siūlome formuluoti taip: "kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui - taip pat ir doroviškai”. Įstatymo projekto 26 str. 3 punktą "....ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui" keisti į "...ar kiti asmenys gavę informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas susijusias su kitu asmenų seksualiniais veiksmais su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo pagal įstatymu nustatytą amžiaus cenzą“. Įstatymo projekto antrajame skirsnyje numatančiame pagalbos organizavimą nėra numatyta jokia reali pagalba šeimai, ypač įvairių krizių atvejais, išskyrus formaliai įvardintą "Pagalbos plano” sudarymą.
Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nėra išvardytos. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Tokie reiškiniai kelia pavojų ne tik vaikio teisėms, bet ir lietuvių tautos gyvybingumui ir išlikimui Europos Sąjungos šeimoje. Įstatymo projektas pagrindinai ir labai aiškiai orientuotas tik į vaikų paėmimo iš šeimos mechanizmo įteisinimą todėl jis neatitinka Vaiko teisių konvencijos reikalavimų. Siūlome parengti ir patvirtinti įstatymą reglamentuojantį realią pagalbą šeimos gerovei, kuris taptų ir pagrindiniu vaiko teisių apsaugos ir gerovės garantu. Spręsti pagrindiniame komitete Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)30 Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacijos valdybos nariai, susipažinę su LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektu, dalyvavo įstatymo projekto klausymuose Seime, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių projekto straipsnių. Prašome į teikiamas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti. 30 str. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui. Siūlome įrašyti, kad tuo atveju, vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su savo vaiku jų pasirinktas asmuo turėtų turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti konkrečius ir apibrėžtus veiksmus atstovaujant vaiką. Pritarti Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)323
teisių apsaugos skyrius, perduodamas vienam iš vaiko tėvų duomenis šio straipsnio nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti duomenų tretiesiems asmenims.
Ar ši nuostata dera su Asmens duomenų apsaugos įstatymu ?(pvz.: jei prašoma pažyma iš gydymo įstaigos apie vieno iš tėvų psichinę sveikatą, kurią gydymo įstaiga teikia tik skyriui be teisės atskleisti kitiems asmenims, pažyma apie vieno iš tėvų teistumą ir pan.) Pritarti Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)35
vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas. Siūlome sukeisti vietomis 1 ir 2 punktus. Pritarti iš dalies Siūloma sukeisti vietomis 35 straipsnio 1 ir 2 dalis. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)383911 38 str. 1 d-ir 39 str. 1 d. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos, vaiko atstovų pagal įstatymą. Skyriams deleguojama labai didelė atsakomybė - NEDELSIANT vykti į vaiko buvimo vietą, įvertinti situaciją ir nustačius grėsmę vaiko gyvybei ar sveikatai paimti vaiką. Skyriai neatsisako vykdyti šią funkciją, tačiau su šiuo metu turimais žmogiškaisiais ir materialiniais resursais Vaiko teisių apsaugos skyriai šios funkcijos vykdyti tikrai negalės. Galimi du sprendimo budai:
apsaugos skyrių papildymas žmogiškaisiais resursais ir materialinės bazės stiprinimas (specialistų papildomi etatai, vairuotojų etatų įvedimas, jo finansavimas, aprūpinimas transportu). LR Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1593 patvirtintuose Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose Vaiko teisių apsaugos skyriams numatytos 45 funkcijos. Iki 2015 metų Vaiko teisių apsaugos skyriams priskirta dar 17 pareigų ir 19 teisių. Nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybų įsteigimo (1993 metų) jos tik neženkliai buvo sustiprintos žmogiškaisiais ištekliais.
Vaiko teisių apsaugos skyrių materialinė bazė apgailėtina, eilę metų neskiriama lėšų pagrindinėms priemonėms įsigyti 2005 metais Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklai vykdyti paskirti automobiliai nusidėvėję, maži., todėl iš šeimos paimant du ir daugiau vaikų, nėra galimybės užtikrinti saugaus vaikų pervežimo, nes netelpa automobilinės kėdutės. Automobilių vairuotojų išlaikymui neskiriamos lėšos. Į šeimą vykstant be vairuotojo ir atsiradus būtinybei paimti vaikus iš šeimos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas neretai atsiduria keblioje situacijoje, kai turi pats vairuoti ir pasirūpinti vaikų saugumu vienu metu. Be to, daugelis Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų apribotos konkrečiais laiko terminais, todėl gali nutikti taip, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dalyvaujant teismo posėdžiuose, vaiko apklausose, Išvykus į šeimas, sergant ir kt., nebus kam į pranešimą reaguoti nedelsiant. 2.Galimas kitas sprendimo būdas, kuris buvo aptartas susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 2013 metais. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai siūlė tokiems atvejams pasitelkti seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus. Toks siūlymas buvo motyvuojąs tuo, kad nemažai pranešimų nepasitvirtina, būna melagingi, todėl gaišti laiką, naudoti transportą ir važiuoti keliasdešimt kilometrų į įvykio vietą per didelė prabanga, įvertinant transporto išlaidas ir Vaiko teisių apsaugos skyrių žmogiškuosius resursus. Tuo tarpu socialiniams darbuotojams neretai pakanka vos kelių minučių nuvykti j įvykio vietą, todėl logiška, kad socialinis darbuotojas galėtų (turėtų) įvertinti situaciją apie vaikui iškilusias grėsmes .Informacijai pasitvirtinus, socialinis darbuotojas skubiai susisiektų su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kuris vyktų į Įvykio vietą ir priimtų sprendimą dėl vaiko paėmimo. Toki siūlymą motyvuojame tuo, kad: 1.
Socialiniai darbuotojai turi dirbti ir prevencinį darbą. 2. Geriausiai žino šeimos aplinką, paramos tinklą, kur laikinai saugiai būtą; galima priglausti vaiką
vietos, todėl gali greičiausiai įvertinti situaciją pasirūpinti vaiko saugumu iki atvyks Vaiko teisią apsaugos skyriaus specialistas. 4. Tokia socialinio darbuotojo pareiga, manome, turėtų būti įtvirtinta įstatyme. 5. VTAS, ypač rajonuose, dirba 3-4 specialistai, kurie didelę laiko dalį praleidžia teismuose, apklausose. Socialinių darbuotojų yra bent 3 kartus daugiau nei VTAS darbuotojų. Siūlytina patikslinti projekto 38 str. 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.) nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio momento fiksavimas yra svarbus. 38.2 str. dėl vaiko paėmimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 str. 6 d. nustatyta tvarka. Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją, todėl ne savivaldybė turėtų įgalioti instituciją. Ar tai reikštų, kad savivaldybės finansuotų Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą jų nedarbo metu? Jeigu išliktų įstatyme tokia nuostata, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ir po darbo vykdys skubų vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos, tai tam turėtų būti numatytas finansavimas iki įstatymo įsigaliojimo.
Kita vertus, labai keista, kad policija nesinaudoja kitų šalių praktika, gerąja patirtimi ir sukuria vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu problemą, juolab kad iš projekto 39 str. 6 d.3 p. darytina prielaida, kad policija gali ir turi paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Todėl prašome 38 str. 2 d. ir 39 str. 6 d. aiškiai įvardinti, kad vaiką iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu privalo paimti policija. Vaiko teisių apsaugos skyrių turimais duomenimis, naktį, švenčių dienomis, vaikai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje. Tokia tvarka leistų išvengti ir papildomo vaiko teisių apsaugos skyrių finansavimo. Nusprendus, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba „greitosios pagalbos“ principu, iškiltų būtinybė keisti LR darbo kodekso nuostatas, kurios reglamentuoja viršvalandinių darbų apribojimo sąlygas (150 str.) darbuotojų, kurie vieni augina vaiką iki 3 metų vaiką, vieni auginantys iki 14 metų, neįgalų vaiką, nėščios moterys, 152 str. kuris nurodo viršvalandinių darbų trukmę, 155 str. , kuriame išaiškinta darbuotojo budėjimo trukmė, darbuotojo sutikimo būtinumas ir kt. Neatsižvelgus ir neišanalizavus galimai iškilsiančių problemų, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas strigs, jis negalės vykdyti kitų funkcijų. Vaiko teisią apsaugos skyrius neramina ir tai, kad projekto 36,37 ir 38 straipsniuose numatyta, kad įvairias tvarkas nustatys ir tvirtins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektas jau svarstomas, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija ar jos valdyba nėra susipažinusi, nes nėra gavusi minimų tvarkų projektų. Vaiko teisių apsaugos skyrių nuomone, kartu su įstatymo projektu turi būti nagrinėjami ir poįstatyminiai aktai.
Spręsti pagrindiniame komitete Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)50
apsaugos skyrius. Siūlome išskirti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo ir šias labai svarbias funkcijas: -pasirūpina globos netekusiais vaikais, nustato ir vykdo tokių vaikų apskaitą, organizuoja vaiko globą (LR CK 3.250 str.; -atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams ir gina juos teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19) Dėl projekto VI skyriaus. Darytina prielaida, kad už vaiko teisių apsaugą pilnai atsako tik savivaldybės, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik formuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šeimos politikos įgyvendinimą (44 str.). Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, jos valdyba, laikosi nuomonės, kad Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, kaip ir 2002-12-17, 2000-12-02, turėtų būti patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją. Pritarti Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (2015-05-14) Papildyti įstatymo projekto II skyrių „Vaiko teisės ir laisvės":
teisė gyventi ir augti
turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 6 straipsnis.
teisė būti sveikam Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymas;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam
ir būti sveikam iki gimimo ir po jo garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
3) teikiant paramą ir pagalbą krizinio nėštumo atveju;
4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
5) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2. Vaiko teisė būti sveiku užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
2) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.). 3. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą
momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jo išsaugojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 8 7 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę 1.
Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 9 8 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai, arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija (2015-05-14) Papildyti Įstatymo projektą straipsniu „Vaiko ugdymo tikslai“
vaiko asmenybę, talentus, gabumus, protinius bei fizinius sugebėjimus;
2Ugdyti vaiko pagarbą tėvams,
savo kultūriniam identitetui, kalbai ir nacionalinėms vertybėms;
gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais;
teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
vaikams ir suaugusiems;
Lietuvos žmogaus teisių asociacija (2015-05-14)102 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti visą straipsnį taip:
teisė gyventi su savo tėvais 1.
Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą. Pritarti iš dalies Tobulinant Įstatymo projektą, pasiūlymo nuostatos derintinos su vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 17 pastabos argumentais. Lietuvos žmogaus teisių asociacija (2015-05-14)11 Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. JT Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis garantuoja kiekvienam vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstant jį taip:11 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos. 1.
fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdama į savo galimybes, imasi reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems teisėtiems vaiko atstovams šią teisę įgyvendinti, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia ¡vairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais, būstu. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos žmogaus teisių asociacija (2015-05-14)18 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalį, išdėstant ją taip:
būti apsaugotam nuo smurto:
būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo visų smurto prieš vaiką formų, turi teisę j jo geriausius interesus atitinkančias teisines procedūras bei kitą pagalbą. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4.
4Už vaiko kankinimą,
žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepritarti Siūloma pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20 pastaboje .pateiktai formuluotei ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 26 pastabai. Lietuvos žmogaus teisių asociacija (2015-05-14)26 Argumentai:
Kaip ir 18 projekto straipsnio paminėtuose argumentuose turi būti siekiama tik teisiniu požiūriu apibrėžtų (pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir kt.) sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos žmogaus teisių asociacija (2015-05-14)27 Argumentai:
Kaip ir 26 str. paminėti argumentai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą j prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant j teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Spręsti pagrindiniame komitete Piliečių gynybos paramos fondas (2015-05-11) Piliečių gynimo paramos fondas teikia savo pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo NR. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto
Siūlome papildyti įstatymo projekto skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“ straipsniu „Vaiko teisė j tėvą ir motiną“ ir jį išdėstyti taip:
motiną
turi teisę žinoti savo tėvą ir motiną ir būti jų globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4. Valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)
apsaugos pagrindų ¡statymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931
Seimo kanceliarijos teisės departamento (toliau - Teisės departamento) pastaba, kad dauguma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio ir nenustatančios jokių teisės normų, o tik deklaruojančios bendro pobūdžio taisykles. Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai, o nesant objektyviai apibrėžtų kriterijų, kils grėsmė subjektyviam šio įstatymo aiškinimui, kas ne tik apsunkins šioje srityje dirbančių specialistų veiklą, bet ir teismų darbą, taip pat neužtikrins geriausių vaiko interesų. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)10
su Teisės departamento pastaba dėl įstatymo projekto 10 straipsnio suderinimo su CK 3.161 straipsniu, kuriame pateikta tikslesnė vaiko teisės augti kartu su tėvais, bendrauti ir 1.1. formuluotė. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)133
straipsnio 3 dalyje pateikiamas „šeimos turto“ paaiškinimas skliausteliuose kaip būsto, kuriame gyvena vaikas, neatitinka CK 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytų šeimos turto pripažinimo pagrindų. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)155
Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus formuluotę, siekiant išvengti skirtingo šios nuostatos ir atitinkamų CK nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių bendro turto dalijimo, taisykles, santykio aiškinimo, nes sutuoktinių turtas dalijamas tarp sutuoktinių, preziumuojant, kad jų dalys yra lygios.
Vaiko turtiniai interesai tėvų ištuokos atveju užtikrinami priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, o nepilnamečio interesai (nebūtinai turtiniai) gali būti teismui pagrindas nukrypti nuo sutuoktinų bendro turto lygių dalių principo dalijant jų turtą (CK 3.123 str.). Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)
straipsnio 1 punkte siūlytina įrašyti vaikų pareigą gerbti ne tik tėvus, bet ir kitus asmenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka globoja ir augina vaiką Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)
straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodomi asmenys (valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys), privalantys saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, siūlytume įtraukti ir tėvus, kurie visų pirma yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)282
straipsnio 2 punkte nustatyta vaiko tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus turėtų būti papildyta formuluote ,jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams“. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)30 8.
Siūlytume peržiūrėti Įstatymo projekto 30 straipsni, kuriuo numatoma galimybė įgalioti kitą asmenį atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką, visų pirma įvertinant siūlomo įgaliojimo ir laikinosios globos tėvų prašymu tais atvejais, kai tėvai laikinai išvyksta ir negali rūpintis vaiku, instituto santykį (pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m, balandžio 18 įsakymu Nr. 56 patvirtintus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 24 punktą), antra, nustatant aiškius pagrindus ir atvejus, kada toks įgaliojimas gali būti išduodamas, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams ir tėvų pareigų vengimo atvejams (CK 3.159 str.). Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)322
Įstatymo projekto 32 straipsnio 3 dalies formuluotė, nes nustačius, kad yra pagrindas suteikti duomenis apie kartu gyvenantį asmenį, pasižadėjimas vieno iš tėvų šių duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims iš esmės užkerta kelią tėvui imtis priemonių dėl vaiko apsaugojimo ir kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, jei, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos skyrius nedelsdamas nesiims veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)38
reglamentuoti skubų vaiko paėmimą iš jam nesaugios aplinkos pagal Įstatymo projekto 38 straipsnį. Šiuo metu nurodoma, kad vaikas paimamas ir laikinai (ne ilgiau nei 3 dienos) apgyvendinamas vienoje iš nurodytų institucijų iki vaiką pasiims jo atstovai. Jeigu vaiką tėvai pasiima per nustatytą 3 dienų laikotarpį, vaiko atvejo peržiūra nevykdoma ir joks pagalbos planas šeimai nėra sudaromas (Įstatymo projekto 40 straipsnis).
Manytume, kad net ir šiuo atveju yra tikslinga atlikti vaiko atvejo peržiūrą (Įstatymo projekto 36 straipsnis), siekiant nustatyti tėvų. kurie yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą (žr. pastabą dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies), pareigų nevykdymo priežastis ir galimas taikyti prevencines priemones. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)39
„ar vaikų socialinės globos institucijoje“, nes šio straipsnio 5 dalyje
nurodoma, kad tik nesant galimybių apgyvendinti vaiką šeimoje ar šeimynoje, jis gali būti apgyvendintas socialinės globos įstaigoje. Taip pat tikslintinos, suvienodintinos sąvokos: vaikų socialinės globos institucija ir socialinės globos įstaiga. Pritarti Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)4041
projekto 40 ir 41 straipsnių susijusios pastabos nurodytos prie atitinkamų CK projekto nuostatų. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)472
departamento pastabomis dėl Įstatymo projekto 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kurį siūloma suderinti su CPK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatant, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme, gali įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą ar pareikšti ieškinį. Pritarti Lietuvos teisės institutas (2015-05-28)11 Atsižvelgiant į paskutinių metų ne visai sėkmingą Lietuvos praktiką dėl Lietuvos piliečių vaikų įvaikinimo ar tėvų teisių suvaržymo užsienyje ir dėl to kilusias diskusijas, o taip pat ir remiantis JTO Vaiko teisių konvencija (toliau - konvencija) siūlomi pakeitimai parengtuose Įstatymų projektuose būtų susiję su vaiko teise į asmens tapatybę.
Šiuo atveju itin svarbūs du konvencijos straipsniai detalizuojantys vaiko teises į tapatybę. Konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, o jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo tapatybės elementai, valstybės turi suteikti jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo tapatybei kuo skubiau atstatyti. Konvencijos 20 straipsnis nustato, kad vaikų, netekusių galimybės gyventi savo šeimoje, jei tik Įmanoma, auklėjimas turėtų būti tęsiamas, ypač atsižvelgiant į etninius, kultūrinius ir kalbinius jų kilmės aspektus. Straipsnis taip pat skelbia, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ar paramą. Valstybės dalyvės turi pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu, pageidautina, atsižvelgiant į vaiko auklėjimo paveldėjimą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, siūlome;
Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte padaryti šias pataisas:
patikslinti įstatymo tikslą: „....... užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką, vaiko tapatybę ir jo teisių užtikrinimą“. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos teisės institutas (2015-05-28)3
nauju punktu - principu „vaiko tapatybės užtikrinimo.
Vaiko teisių apsauga vykdoma atsižvelgiant į jo interesus ir tapatybę, šeimos kilmę ir ryšius, užtikrinant atitinkamą paramą ir apsaugą, " Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos teisės institutas (2015-05-28)
individualumo terminą į tapatybės. Spręsti pagrindiniame komitete Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-26) Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2931, pritardama iniciatyvai tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė laikosi pozicijos, pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Įstatymo projekto rengimo metu (2013-11-12 raštas Nr. (1.19.2013-69)-2-1670), kad nacionalinėje teisės sistemoje turi būti pamatinis įstatyminio lygmens teisės aktas, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko, kaip teisių subjekto (turėtojo) teisės, atskleistas jų turinys, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo ir apsaugos principai, būdai bei priemonės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis vaiko teisių apsaugos srities teisės aktas, remiantis kuriuo būtų formuojama, esant poreikiui ir keičiama, teisės aktų sistema, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos kryptys, vaiko teisių apsaugos politika ir t.t. įstatymo nuostatos turėtų būtų formuojamos taip, kad net ir nesant specialaus teisinio reglamentavimo atskirais atvejais, jos sudarytų sąlygas užpildyti esamas teisės spragas. Svarstomas Įstatymo projektas aukščiau nurodytų kriterijų (lūkesčių) neatitinka, jame nemotyvuotai ir nepagrįstai išskirtinis dėmesys skiriamas socialiniai sričiai ir paslaugoms, ignoruojant aplinkybę, kad vaiko teisių užtikrinimui gali būti reikalingos ir kitos pagalbos ar (ir) paslaugų rūšys (švietimo pagalba, teisinės paslaugos ir kt.).
Taip pat manytina, jog kai kurios Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos turėtų būti detalizuotos ir
(arba) perkeltos į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus. Taip pat turėtų būti papildytas Įstatymo projekto II skyrius „Vaiko teisės ir laisvės“, jame išsamiai reglamentuotos visos vaiko teisės ir laisvės, išsamiai atskleistas jų turinys. Kritiškai vertintinas kai kurių teisių turinio susiaurinimas (lyginant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija) ir nuorodų į kitus teisės aktus įtvirtinimas, taip pat nuostatų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybės ir pareigos užtikrinti vaiko teises nebuvimas. Manytina, kad [statymo projekte turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ypatingai pažeidžiamų vaikų, atsidūrusio ypatingoje situacijoje ir pan. teisių reglamentavimui. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas vaiko teisių gynimo mechanizmas, kuriuo vaikas galėtų pasinaudoti savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nuosekliai laikosi nuomonės, kad tobulinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą turi būti atsižvelgta į praktikoje iškylančias teisės normų taikymo problemas, vadovaujamasi ir atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabas (žodines ir rašytines), pateiktas Lietuvai, įvertintus Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, bendruosius komentarus dėl atskirų vaiko teisių, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos vadovą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir kt.
Teikiame šias pastabas dėl Įstatymo projekto: 1.Diskutuotina dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje nurodyto šio įstatymo tikslo „užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką“ ir šio tikslo pirmenybę prieš tikslą užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Manytina, kad įstatymo tikslas ir paskirtis turėtų būti įtvirtinti įstatyme vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teises, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, reglamentuoti vaiko teisių apsaugos sistemą. Todėl siūlytina iš esmės peržiūrėti ir tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1-4 dalių nuostatas, jas dėstant laikytis nuoseklumo, vengiant nuostatų dubliavimosi Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje (vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė), taip pat šioje dalyje po žodžių „atstovų pagal įstatymą teises“ įrašyti žodį „pareigas“, išbraukti žodį „tėvų“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-26)
suvienodinti Įstatymo projekte vartojamus terminus:
1) vaiko raida ir vaiko vystymasis - paminėtina, kad Civiliniame kodekse ir daugumoje Įstatymo straipsnių (3, 5, 11, 14, 23, 25, 29 straipsniuose) yra vartojamas terminas „vystymasis“ ar pan., o terminas „raida“ vartojamas tik Įstatymo 1 ir 2 straipsniuose.
2) žalinga socialinė aplinka ir neigiama socialinė aplinka - paminėtina, kad Įstatyme taip pat vartojamas terminas neigiamas poveikis;
3) tėvai ir vaiko atstovai pagal įstatymą - paminėtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atskirų Įstatymo projekto nuostatų, kuriose, manytina nepagrįstai, akcentuojamas išimtinai tėvų, o ne bendrąja prasme vaiko atstovų pagal įstatymą vaidmuo, pavyzdžiui, bendradarbiavimo principe įtvirtinta nuostata dėl atitinkamų institucijų bendradarbiavimo su tėvais, tačiau, jeigu vaikas yra likęs be tėvų globos, yra itin svarbus kompetentingų institucijų bendradarbiavimas su vaiko globėjais ar rūpintojais ir pan. Iš esmės tapati pastaba taikytina ir dėl nuorodos į šeimą įtvirtinimo ir akcentavimo Įstatymo projekte. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)21
straipsnio 1 dalyje svarstyti galimybė išplėsti sąvoką, vietoj nuorodos į socialines paslaugas įtvirtinant nuorodą į socialinę paramą; Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)21
plano sąvoka, įtvirtinta Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje, nes nėra aišku, kokios Pagalbos plano kontekste turimos omenyje būtinos priemonės vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims (be nurodytų teiktinų paslaugų rūšių). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)2
projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintą smurto ir smurto formų sąvokas. Paminėtina, kad Nacionalinėje smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programoje įtvirtinta smurto prieš vaikus bei fizinio, emocinio ir seksualinio smurto sąvokos.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į psichinį smurtą, nors įstatyme yra įtvirtinta emocinio smurto forma. Taip pat tikslinga atsisakyti ginčytinų ir praktikoje galinčių sukelti normos taikymo problemas formuluočių „neatsitiktinis veikimas arba neveikimas“. Paminėtina, kad Baudžiamajame kodekse yra vartojami terminai fizinė ir psichinė prievarta, Civiliniame kodekse ir Bausmių vykdymo kodekse - psichinis smurtas. Projekto rengėjų parengtame lydimajame teisės akte - Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2935 vartojamas terminas „psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, smurtas“. Manytina, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, taip pat vieningo sąvokų vartojimo ir aiškinimo, Įstatymo projekte ir kituose teisės aktuose turėtų būti įtvirtinti ir naudojami tie patys terminai. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)24
„asmuo“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)25
projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąvoką „vaiko atstovai pagal įstatymą“, suderinant ją su Civilinio kodekso nuostatomis, ir nurodant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti vaiko tėvai, globėjai arba rūpintojai. Jeigu Įstatymo projekte yra siekiama vartoti sąvoką „teisėti vaiko atstovai“, ji turėtų būti papildomai apibrėžta. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)37
projekto 3 straipsnio 7 punkto formuluotę, ją suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, ir išdėstyti ją taip: „7) subsidiarumo.
Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė imasi visų reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems vaiko įstatyminiams atstovams šią pareigą įgyvendinti, teikdama jiems visokeriopą paramą ir paslaugas, rengdama ir įgyvendindama specialias programas bei priemones“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)311
straipsnio 11 punkto formuluotė tikslinta atsisakant pasikartojimo ir ją sukonkretinant. Priešingu atveju, vadovaujantis šio punkto nuostata, atsiranda takoskyra tarp vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių ir paslaugų ir socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimu, kt. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)5
projekto 5 straipsnyje vietoj žodžio „augti“ įrašyti „sveikai vystytis“ arba
„visapusiškai ir harmoningai vystytis“ (Vaiko teisių konvencijos preambulė, 6
straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.155, 3.161 straipsniai) ir 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „moksliniai“ įrašyti žodžius „ar medicinos“ (Konstitucijos 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos kontekste – vaiko vystymasis yra bendra sąvoka, apimanti visą konvenciją ir joje įtvirtintas teises, reiškianti visų galimybių vaikui gyventi ir vystytis, įskaitant fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, rodant deramą pagarbą žmogiškam orumui ir rengiant vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje1 užtikrinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį atitinkamomis nuostatomis. Taip pat svarstytinas tikslingumas sujungti įstatymo projekto 5 ir 11 straipsnių nuostatas dėstyti viename straipsnyje. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)62 11.
Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punkto dalį, susijusią su vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra, kadangi vaikų atstovai pagal įstatymą gali būti ir juridiniai asmenys. Taip pat abejotina, ar vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūros užtikrinimas priskirtinas svarstomo Įstatymo projekto reguliavimo sričiai, todėl svarstytinas tikslingumas šiame Įstatymo projekte apsiriboti tik pareiga teikti sveikatos priežiūros paslaugas motinoms ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)63
Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 punktą ir išdėstyti taip: „3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)64
straipsnio 4 punkte įtvirtinti ne tik tinkamos kokybės maisto produktų gamybą, bet ir šių produktų vaikams prieinamumą. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)8
įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį, patikslinti vartojamas sąvokas, jas suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, pvz. teise į gyvenimo privatumą, ypatingą dėmesį skirti vaikų, gyvenančių institucijose ar atsidūrusių ypatingose situacijoje gyvenimo privatumui, vaiko privataus gyvenimo apsaugai visuomenės informavimo priemonių pateikiamoje viešojoje informacijoje. Atsisakyti 2 dalies dėstymo šiame straipsnyje, nes joje aptariamos (fragmentiškai) vaiko teisės į pagarbą jo pažiūroms, žodžio , minties, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, kurios negali būti sutapatinamos su teisėmis, nurodytomis straipsnio pavadinime. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)9
straipsnio nuostatas patikslinti ir išplėsti dėl vaiko išsakytos nuomonės reikšmės, jos įvertinimo ir kt.
Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)101
tai, kad įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skirtingos, nors ir susijusios tarpusavyje, vaiko teisės gyventi su abiem tėvais ir bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais, siūlytina svarstyti tikslingumą jas dėstyti atskirose straipsnių dalyse. Taip pat reikėtų įvertinti, ar siūlomoje formuluotėje „gyventi su abiem tėvais“ nebūtų tikslinga išbraukti žodį
„abiems“, tokiu būdu suderinant Įstatymo projekto nuostatas su Civilinio
kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis. Priešingu atveju, kartus su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti pateiktas Civilinio kodekso 3.161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ši pastaba dėl dermės su Civilinio kodekso nuostatomis galioja ir kitoms Įstatymo projekto nuostatoms (pvz. 5 straipsnis, kt. ). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)102
pagrindų dalyje, ją suderinant su Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, jog minėtoje dalyje siūlomas teisinis reguliavimas ne tik nesuderintas su Civilinio kodekso nuostatomis, bet ir, lyginant su šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina pažeistų vaiko teisių gynimo galimybes. Taip pat svarstytina, ar skubus vaiko paėmimas neturėtų būti išsamiai reglamentuotas kitoje Įstatymo projekto dalyje, pvz. IV skyriuje. Šios dalies nuostatos tikslintinos ir atsižvelgiant į tai, kad vaikas gali būti paimamas ne tik iš tėvų, bet ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (globėjų, rūpintojų). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)10 18.
Svarstytina, ar Įstatymo projekto 10 straipsnis neturėtų būti papildytas vaiko teise gauti informaciją apie tėvus, (vieną ar vienintelį iš tėvų) su kuriais(-iuo) vaikas yra išskirtas, jeigu tai nėra nesuderinama su vaiko interesais. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)11
Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)12
Įstatymo projekto 12 straipsnį, nurodant ir kitas įstatymais garantuojamas socialinės paramos rūšis, neapsiribojant išmokomis iš Vaikų išlaikymo fondo, socialinio draudimo garantijomis, vaiko globos išmoka ir mokesčiu už perkamas socialinės vaiko globos paslaugas institucijoje. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)14
Įstatymo projekto 14 straipsnio turinį, numatant jame įtvirtintos vaiko teisės įgyvendinimo mechanizmą, nustatant valstybės institucijų vaidmenį (pareigas) šios teisės realizavimo kontekste. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)155
Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalį, įtvirtinant nuorodą, jog be kitų aplinkybių ir principų, yra atsižvelgiama į vaiko interesus. Nėra suprantama dėl kokių priežasčių yra įtvirtinama nuostata, jog atsižvelgiama tik į vaiko turtinius interesus. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)163
įstaigos teikia ne poilsio ir (ar) laisvalaikio, o sveikatos priežiūros paslaugas, todėl šios rūšies paslaugų teikimas reikšmingas apibrėžiant sveikatos reikmes, o ne reguliuojant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)16 24.
Išplėsti Įstatymo projekto 16 straipsnio nuostatas, įtvirtinant vaiko teisę dalyvauti pramoginiuose renginiuose, kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime bei su tuo susijusias valstybės pareigas, kurios garantuotų kiekvienam vaikui galimybę naudotis šiomis teisėmis. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)17
25Įstatymo projekte,
lyginant su dabar galiojančia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, siaurinamos neįgalaus vaiko teisės ir jų užtikrinimo garantijos, todėl siūlytina peržiūrėti ir papildyti projekto 17 straipsnį. Siūlytina galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl specialaus darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su vaikais su negalia, specialaus rengimo (galiojančio VTAPĮ 33 straipsnis) perkelti į Įstatymo projektą. Ši nuostata būtų aktuali atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai pedagogai gauna (arba visai negauna) žinių apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą, socialiniai darbuotojai globos institucijose su negalia taip pat teigia, esantys nepasiruošę dirbti su proto negalią turinčiais žmonėmis. Manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtintos ir nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms bendruomenines, arti gyvenamosios vietos teikiamas paslaugas. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)18124
projekto 18 straipsnio 1 dalį, aiškiai nedviprasmiškai įtvirtinant vaiko teisę būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, kurį gali panaudoti bet koks asmuo, nesusiaurinant galimų smurtautojų rato, t. y. neapsiribojant tik vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Nėra aiški ir turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis, išplečiant ir išsamiau reglamentuojant „teisines procedūras“, pagalbą.
Tikslintina, atitinkamai išplečiant nuostatas, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalis, kadangi civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė gali taikoma už bet kokį smurtą. Pastebėtina, kad Švietimo įstatyme yra įtvirtintos nuostatos dėl drausminių auklėjimo poveikio priemonių mokiniams skyrimo ir nuoroda į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)
galimybė išplėsti Įstatymo projekto 19 ir 20 straipsnių nuostatas dėl atitinkamai tautinių bendrijų (mažumų) vaikų ir vaikų užsieniečių, gavusių (galinčių gauti) arba negavusių (negalinčių gauti) pabėgėlio statusą, padėties išskirtinumo, jų teisių apsaugos ir gerovės užtikrinimo aspektų (pavyzdžiui, įtvirtinant nuostatas dėl papildomos apsaugos taikymo nepilnamečiui užsieniečiui, kai kyla abejonių ir nėra nustatytas jo amžius), papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnį detalizuojant nelydimų vaikų apsaugos ypatumus, įtvirtinant valstybės pareigą ieškoti nelydimų vaikų tėvų ar kitų šeimos narių, garantuoti jiems apsaugą ir jų teisių užtikrinimą. Spręsti pagrindiniame komitete Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)21
ir tobulinti Įstatymo projekto 21 straipsnį, atskiruose Įstatymo projekto straipsniuose reglamentuojant vaiko teisę į mokslą, socialinę paramą ir kt. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)
tobulinti Įstatymo projekto 22 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžio „tėvus“ įrašyti žodžius „ir kitus asmenis“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)231 30.
Įstatymo projekto
pobūdžio nuostatų, vietoj jų formuluojant valstybės pareigą dėl atitinkamų socialinės politikos ir veiklos krypčių. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)233
Įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalį, aiškiau reglamentuojant, kokia pagalba ir paslaugos privalo būti suteiktos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių gynimą ir neigiamų pasekmių sumažinimą. Pažymėtina, kad į šią nuostatą, manytina, kaip į išsamiai reglamentuojančią pagalbos seksualinio smurto aukoms teikimą yra įtvirtinta nuoroda Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pastebėtina, kad nėra numatyta nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai. Manytina, kad papildomai turėtų būti įvertinta, ar yra perkeltos atitinkamų tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatos dėl vaikų aukų (nukentėjusių) apsaugos, pagalbos teikimo ir kt. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)234
projekto 23 straipsnio 4 dalį, po žodžių „nusikalstamos“ įrašyti „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ar neveikimo“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)235
vertintina Įstatymo projekto 23 straipsnio 5 dalis, tiek dėl informacijos, kuri privalo būti suteikta vaikui apimties, tiek dėl nuorodos, jog atitinkama pareiga tenka tik vaiko atstovams pagal įstatymą, nenumatant tokios pareigos valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)243
koreguoti Įstatymo projekto 24 straipsnio 3 dalį, nurodant bendrą nuorodą dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)2412 35.
Įstatymo projekto
numatytus darbus, siūlytina įtvirtinti draudimą įtraukti vaikus į nurodytus darbus. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)243
projekto 24 straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „apkvaišinančios priemonės“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)
informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 17 straipsnio nuostatas, akcentuojančias viešosios informacijos poveikį, ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)26
Įstatymo projekto 26 straipsnio pavadinime ir straipsnyje naudojamas sąvokas, straipsnio pavadinime vietoje žodžio „panaudojimo“ įrašant „išnaudojimo“ ir išdėstyti jį taip: „26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)264
Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtina nuoroda į 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai reglamentuotas pagalbos nukentėjusiam vaikui vertinimo, organizavimo ir teikimo mechanizmas, neužtikrins galimybių nukentėjusiam vaikui gauti reikiamą pagalbą. Taip pat pastebėtina, kad nėra reglamentuoti nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)28 40.
Siūlytina Įstatymo projekto 28 straipsnio nuostatos tobulintinos iš esmės, atsisakant blanketinių normų į kitus teisės aktus, įtraukiant į šios normos reguliavimo sritį ir kitus įstatyminius vaiko atstovus. Neaiškūs argumentai, kuriais remiantis reglamentuojant tėvų teises, pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, o reglamentuojant pareigas iš esmės atkartojamos kitų teisės aktų nuostatos. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)29123
projekto 29 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas tarpusavyje bei su atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)294
projekto 29 straipsnio 4 dalį, kadangi nėra aišku kokie galimi atvejai klausimų dėl vaiko sprendimo, kai, pavyzdžiui, vaiko globėju ar rūpintoju yra vienas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ir kt. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)29
43Nekvestionuojant,
jog atitinkamo amžiaus vaiko nepalikimas be priežiūros, užtikrintų šio vaiko saugumą ir 1.1, manytina, kad turėtų būti plačiau diskutuojama galimybė įtvirtinti įpareigojimą - draudimą vaiko atstovams pagal įstatymą palikti tam tikro amžiaus vaikus be priežiūros (Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalis). Taip pat svarstytina galimybė tikslinti nuorodą, kad vaikas neliktų be priežiūros, kadangi galimos įvairios interpretacijos, ar vaikas iki tam tikro amžiaus negali būti paliktas be priežiūros namuose ar bet kokioje kitoje situacijoje. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)30 44.
Įstatymo projekto
konkrečiai įtvirtinant draudimą perduoti asmenines tėvų teises ir pareigas bei užtikrinant, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nusišalins nuo jų vykdymo ir atitinkamai nepatirs jokių teisės aktuose numatytų pasekmių už savo teisių ir pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Taip pat svarstytina galimybė įtvirtinti galimybę skirti vaiko atstovą (ad hoc globėją ar pan.), kai tarp vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą arba tarp pačių vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų, jeigu jų yra keletas) kyla ginčas dėl vaiko teisės įgyvendinimo ar pan. (pavyzdžiui, dėl vaiko (ne)gydymo ar pan.). Svarstytina galimybė numatyti, kad kilus ginčams atitinkamus sprendimus priima savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)3132503
į tai, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko ne tik vaiko tėvų ir kitų su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, bet ir paties vaiko bei kitų jo atstovų pagal įstatymą asmens duomenis, taip pat ir ypatingus. Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsnius tikslinga papildyti nuoroda į asmenį, priėmusį vaiką svečiuotis. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)3132 46.
Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinime dalyvauja ne tik savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, bet ir kiti savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai (socialinės paramos, socialinių paslaugų, švietimo skyriai) bei kitos įstaigos (policijos įstaigos, ugdymo įstaigos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros įstaigos, kt.), kurios, vykdydamos savo funkcijas taip pat gauna (turėtų gauti) vaikų, jų įstatyminių atstovų asmens (įskaitant ir ypatinguosius) asmens duomenis (tokia apimtimi, kuri reikalinga funkcijų vykdymui), svarstytina galimybė išplėsti 31 ir 32 straipsnių reguliavimo turinį, įtvirtinant institucijų, susijusių su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta tvarka. Įvertinant praktikoje iškylančias problemas dėl asmens duomenų keitimosi tarp sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos įstaigų ir vaiko teisių apsaugos skyrių, tikslinga Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsniuose įtvirtinti institucijų, kurių funkcijos susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teisę gauti minėtuose straipsniuose nurodytus asmens duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)331
Įstatymo projekto 33 straipsnio 1 dalies nuostatas su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis arba parengti Civilinio kodekso 3.250 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat siūlytina įtvirtinant pareigą pranešti ne tik apie (žinomą, aiškų) vaiko teisių pažeidimą, tačiau ir galimą vaiko teisių pažeidimą. Nėra aiškus tikslas nuostatos, įtvirtintos 33 straipsnio 3 dalyje, dėl vaiko teisės kreiptis į švietimo, sveikatos apsaugos ar kitas įstaigas dėl jo teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame straipsnyje nėra įtvirtinta ir detalizuota vaiko teisė kreiptis į teismą.
Taip pat pastebėtina, jog kiekvienas vaikas turi teisę
(gali) savarankiškai kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir vaiko kreipimuisi nėra taikomi jokie reikalavimai (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas). Svarstyti galimybę papildyti Projekto 33 straipsnį nuostatomis, numatant keitimąsi atitinkama informacija, gautus pranešimus tarp savivaldybės administracijos vaiko tiesių apsaugos skyrių ir policijos, kadangi pastaroji taip pat gaus pranešimus apie (galimus) vaiko teisių pažeidimus. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)351
projekto 35 straipsnio 1 dalies formuluotę, kadangi pagal esamą nėra aišku kas patiria socialinę riziką ir kam teikiama atitinkama pagalba. Taip pat abejonių kelia ir nėra pakankamai aiškūs Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti teikiama skirtinga pagalba (prevencinė arba kita). Manytina, kad tiek socialinės rizikos ir socialinės atskirties kriterijai gali būti tie patys. Pabrėžtina ir tai, kad nei šiuo metu galiojančiame Socialinių paslaugų įstatyme, nei kartu su Įstatymo projektu pateiktame Socialinių paslaugų įstatymo 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIIP-2935 nėra pakankamai aptartas prevencinių socialinių paslaugų teikimas (kokia tvarka teikiama - pagal asmens prašymą, ar įtraukus šeimą į atitinkamą apkaitą, kas atlygina už socialinių paslaugų teikimą (pagal šiuo metu galiojančią Socialinių paslaugų įstatymo redakciją, šeimos, neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pateikusios prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo turi susimokėti už teiktas socialines paslaugas), kt.). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)352
dalyje po žodžių „sveikatos priežiūros“ įrašyti „ir kitų“.
Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)353
Įstatymo 35 straipsnio 3 dalyje išskirtas bendradarbiavimo aspektas, pagal straipsnio konstrukciją, manytina aktualus tik teikiant pagalbą asmenims, patinantiems socialinę riziką, tačiau ne teikiant prevencinę pagalbą. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)354
Įstatymo projekto 35 straipsnio 4 dalį, kaip nepriklausančią šio straipsnio reguliavimo dalykui. Svarstytina galimybė iš esmės peržiūrėti ir koreguoti visą straipsnį, užtikrinant aiškų, nuoseklų reglamentavimą. Svarstytina galimybė Įstatymo projekte įtvirtinti pagalbos, prevencinės pagalbos ar pan. sąvokas. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)361
Įstatymo projekto 36 straipsnio 1 dalį, išplečiant kriterijus, kurie turėtų būti vertinami. Nėra aišku, kodėl vaiko atvejo peržiūros metu, apsiribojama tik socialinių paslaugų poreikio vertinimu, kai dėl vaiko teisių pažeidimo pobūdžio gali būti reikalingos ir kitos paslaugos, pagalba. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)362
įstatymo projekto 36 straipsnio 2 dalį, kadangi net ir nenustačius vaiko teisių pažeidimo, gali būti akivaizdi vaiko teisių pažeidimo grėsmė ir su tuo susijusios prevencinės pagalbos poreikis. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)364
projekte įtvirtinti ir paaiškinti „atestuoto darbuotojo“ sąvoką, vartojamą 36 straipsnio 4 dalyje, taip pat įtvirtinti nuostatą dėl psichologo dalyvavimo bei vaiko nuomonės išklausymo ir įvertinimo. Svarstyti galimybę įtvirtinti pranešimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminus, siekiant užtikrinti savalaikį vaiko situacijos įvertinimą, išbraukti 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kaip priklausantį poįstatyminio lygmens teisės aktų reguliavimo sričiai.
Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)3711
Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį pagalbos planas nesudaromas, kai vaiko teises pažeidžia ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys. Manytina, kad ir šiais atvejais turi būti atliktas išsamus situacijos įvertinimas ir priimamas sprendimas dėl pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymo teikimo, atitinkamai sudarant pagalbos vaikui planą, kad būtų galima užtikrinti reikalingos pagalbos vaikui koordinuotą teikimą. Todėl siūlytina tikslinti šį Įstatymo projekto punktą. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)37
plano ir socialinio darbo su šeima plano santykis (Įstatymo projekto 37 straipsnis). Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 37 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi jeigu yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, tai vaikas negali būti paliktas atitinkamoje aplinkoje. Abejotina, kad planinis vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą turėtų būti siejamas tik su išliekančia realia grėsme vaiko sveikatai ar gyvybei (žr. šio rašto 17 punktą). Manytina, kad kriterijai turi būti siejami su globos nustatymo, tėvų valdžios ribojimo, globėjo ar rūpintojo nušalinimo pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto antrame skirsnyje yra vartojamos skirtingi terminai - reali grėsmė ir grėsmė. Manytina, kad tiek šiame skirsnyje, tiek kitose Įstatymo projekto nuostatose turėtų būti suvienodintas šių terminų vartojimas. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)381 57.
Įstatymo projekto
vaiko atstovai pagal įstatymą apie vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)382
galimybė tikslinti Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nėra aišku kaip praktikoje policija privalės užtikrinti vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką. Atitinkama pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Taip pat kyla abejonių dėl naujo teisinio reguliavimo, numatančio kad savivaldybės galės įgalioti kitas institucijas paimti vaiką iš šeimos (klausimas dėl kompetencijos, suderinamumo su teisės aktais, skirtingos praktikos savivaldybėse formavimas, pan.). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)383
projekto 38 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimaliai trumpą (atsižvelgiant į protingumo principą, objektyvias aplinkybes) terminą, per kurį vaiko atstovai privalo pasiimti vaiką, kuris buvo skubiai paimtas iš jam nesaugios jam aplinkos ir laikinai apgyvendintas atitinkamoje įstaigoje. Taip pat manytina, kad kiekvienas vaiko palikimo nesaugioje aplinkoje atvejis turi būti išnagrinėjamas, įvertinant vaiko palikimo (buvimo) nesaugioje aplinkoje priežastis, taip pat, ar nėra poreikio inicijuoti pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir kt. Pritarus, atitinkamai turėtų papildytos Įstatymo projekto 38 ar 40 arba kito straipsnio nuostatos. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)3940
atstovų pagal įstatymą turėtų būti suderintos su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 daliai, 7 dalies 2 punktui.
Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)393
ir vaikai iki 3 metų galės būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose praktinio įgyvendinimo, nes abejotina, ar asmenys paimantys šio amžiaus vaikus disponuos informacija apie jų raidą. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta viršutinė amžiaus riba dėl vyresnių vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, apgyvendinimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šios straipsnio dalies turinys kritikuotinas ir todėl, kad sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra sveikatos priežiūros, o ne socialinės globos įstaiga (nuo įstaigos tipo priklauso teikiamų paslaugų spektras, apimtis, teikiamų ne sveikatos priežiūros paslaugų apimties ir kokybės kontrolės nebuvimas), didžioji dauguma socialinės globos įstaigų socialinės globos paslaugas teikia vaikams nuo 0 metų (nuo gimimo), taigi lieka neaišku kodėl vaikai, kuriems nereikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros (slaugo) paslaugos turi (gali) būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, siūlytina galimybę apgyvendinti vaikus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sieti išimtinai tik su jų sveikatos būkle ir nuolatinių sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugų poreikiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos turimomis žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija iki 2016 m. IV ketvirčio planuoja pertvarkyti sutrikusio vystymosi kūdikių namus, patvirtinant vieningą medicininių kriterijų sąrašą, kuriuo remiantis vaikai galėtų būti apgyvendinami (teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos) jose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio Įstatymo projekto ir Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2328 dermę, bei į tai Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas ir svarstytas komitetuose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47(1) ir 56 (1) straipsniais įstatymo projektui XIIP- 321, kuriame išsamiai reglamentuojama vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)40
siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto 40 straipsnio nuostatos, numatant terminus dėl pagalbos plano peržiūros, numatytų priemonių ir paslaugų veiksmingumo vertinimo ir atitinkamai koregavimo bei nepasiekus teigiamų pokyčių, sprendimo dėl vaiko paėmimo priėmimo ir įgyvendinimo. Abejotina dėl Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 2 punkto, kadangi kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, t. y. esant skubaus vaiko paėmimo pagrindams, vaikas turėtų būti nedelsiant paimamas iš nesaugios aplinkos, vadovaujantis kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Svarstytina, ar Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalis ar kt. neturėtų būti papildytas nuoroda, kad nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą) taip pat turi būti sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas (analogija Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 daliai). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)411
projekto 41 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti ir suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų valdžios apribojimą, tėvų teises ir pareigas vaikui. Taip pat abejonių kyla dėl nuorodos, jog „išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei“, kadangi manytina, kad tokiu atveju vaikas negali būti paliktas jam nesaugioje aplinkoje.
Taip pat, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas, abejotina dėl normos, jog esant vaiko teisių pažeidimams, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir kt. (Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalis). Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)412
Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 dalis, suderinant ją su Įstatymo projekte siūlomu laikinosios globos terminu bei nustatant terminus, per kuriuos, esant teisės aktuose nustatytoms aplinkybėms, vaiko teisių apsaugos skyrius turi kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius
Įstatymo projekto 42 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 43 straipsnio 2 punktą, taip pat į tai, kad tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje svarstomi įvairių sričių institucijų dėmesio ir sprendimų reikalaujantys klausimai, o priimamų, vaiko teisių užtikrinimą garantuojančių sprendimų pobūdis dažnai yra tarpžinybinis, siekiant priimamų sprendimų įgyvendinimo efektyvumo, siūlytina Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą formuoti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pritarus šiam siūlymui atitinkamai tikslintinas Įstatymo projekto 46 punktas. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)
projekto 42 straipsnio 2 dalis, įrašant „vaiko teisių apsaugos kontrolierius arba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas“. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)461 67.
Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 46 straipsnio 1 dalies turinį, apibrėžiantį Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos paskirtį, nepagrįstai šiame straipsnyje išskiriama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, todėl siūlytina sujungti šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)
projekto VI skyrių, nurodant, jog vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijas ir įgaliojimus apibrėžia specialus įstatymas. Pritarti Vaiko teisių apsaugos kontrolierius (2015-05-18)
projekto VI skyrių nuostatomis dėl savivaldybių administracijų ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklos, jų įgaliojimų ir pan., kurie yra įtvirtinti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo narys M. Zasčiurinskas (215-05-29)261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat ir nurodytųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1.
nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (215-05-29)34 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu - visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą, o vaikas – taip pat žmogus. Siekiant išvengti dviprasmiškumo, yra būtina Projekto 3 straipsnio 4 dalyje
„vaiko“ sąvoką keisti į „žmogaus“. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4
dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
4) nediskriminavimo. Visi vaikai žmonės yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (215-05-29)23 Argumentai: Įvardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvesti ir skurdo sąvoką, kadangi nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas gali turėti neigiamą poveikį jo fizinei, socialiniai ir kultūrinei raidai. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) skurdas - juridinių ar fizinių asmenų nuolatinis nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas, kuriant tinkamas gyvenimo sąlygas vaiko fizinei, socialinei ir kultūrinei raidai. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M.
Zasčiurinskas (215-05-27)32 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos. Išbraukus emocinio smurto sąvoką šio Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, yra būtina išbraukti ir Projekto 3 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį išbraukti:
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai; Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (215-05-27)22 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narė K. Miškinienė (2015-05-27)351 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys ir problemos dažniausiai susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, siūloma papildyti įstatymą formuluotėmis dėl socialinės rizikos suaugusių asmenų, auginančių vaikus, gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimo bei rūpinimosi organizavimu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas, organizuojamas socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymas nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Pritarti iš dalies Tikslinga siūlomą nuostatą papildyti žodžiais „auginančių nepilnamečius vaikus Seimo narė K. Miškinienė (2015-05-27)411 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos
priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka organizuoti socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms arba kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo“. Pritarti iš dalies Tikslinga siūlomą nuostatą papildyti žodžiais „auginančių nepilnamečius vaikus“. Seimo narė K. Miškinienė (2015-05-27)4545 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu jį išdėstyti taip:
„5) organizuoja socialinės rizikos suaugusių
asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Pritarti iš dalies Tikslinga siūlomą nuostatą papildyti žodžiais „auginančių nepilnamečius vaikus“. Seimo narė K.
Seimo narė K. Miškinienė (2015-05-27)49211 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu, o 11 ir 12 punktus atitinkamai pernumeruoti į 12 ir 13 punktus, išdėstant taip: „11) rūpinasi socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
12) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina paslaugų teikimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką;
13) užtikrina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, bendradarbiauja su valstybės, kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti iš dalies Tikslinga siūlomą nuostatą papildyti žodžiais „auginančių nepilnamečius vaikus“. Seimo narė K. Miškinienė (2015-05-27)5035 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu, o 5 punktą atitinkamai pernumeruoti į 6 punktą, išdėstant taip:
„5) įstatymo nustatytais atvejais rūpintis
socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
6) turi kitas šiame įstatyme, Bendruosiuose savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose jam suteiktas teises“. Pritarti iš dalies Tikslinga siūlomą nuostatą papildyti žodžiais „auginančių nepilnamečius vaikus“. Seimo narys P. Gylys (2015-05-22)22 Argumentai:
Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos 37 str. teikia vaikui apsaugą nuo kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ vartojamos sąvokos seksualinė prievarta, o ne seksualinis smurtas.
Be to, nei minėtoje direktyvoje, nei JT Vaiko teisių konvencijoje nėra apibrėžtos emocinio smurto sąvokos, todėl jos yra perteklinės ir šalintinos iš projekto dėl savo daugiareikšmiškumo ir neapibrėžtumo, juolab, kad nėra pakankamai aiškių kriterijų tokiam smurtui apibrėžti, nei resursų ir žmogiškųjų išteklių galimam emociniam smurtui prieš vaikus nustatyti valstybės mastu, ypač šalies regionuose. Todėl iš projekto 18 straipsnio šalintinos emocinio, seksualinio smurto sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos
asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis fizinis, psichinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida. Spręsti pagrindiniame komitete Tobulinant Įstatymo projektą, pasiūlyme teikiamas nuostatas tikslinga derinti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
23 Argumentai: Dėl analogiškų priežasčių taip pat atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ keistinas projekto 2 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Smurto prieš vaiką formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;
3) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
2) Seksualinė prievarta – pilnamečio asmens tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą. Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 4) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3) Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 5) 4) Seksualinis vaikų išnaudojimas – vaikų prostitucija, vaikų pornografija, vertimas dalyvauti pornografiniame renginyje, vaiko tvirkinimas. Spręsti pagrindiniame komitete Tobulinant Įstatymo projektą, pasiūlyme teikiamas nuostatas tikslinga derinti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 5 pastaboje pateiktais argumentais.
Seimo narys P. Gylys (2015-05-22)7 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis garantuoja vaiko identiškumo apsaugą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
individualumą ir jo išsaugojimą 1.Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas, į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Vaikas turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus
dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys P. Gylys (2015-05-22)1813 Argumentai: Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.
Nepritarti Siūloma pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento 20 pastaboje siūlomai formuluotei ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 26 pastabai. Seimo narys P. Gylys (2015-05-22)221 Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, globoti juos senatvėje, tausoti jų palikimą ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose; Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys P. Gylys (2015-05-22)261 Argumentai: Įstatymo projekto formuluotė „Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ yra dviprasmiška, teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo 1.Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys P. Gylys (2015-05-22)271 Argumentai:
Analogiškai dviprasmiška ir teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms yra įstatymo projekto formuluotė „Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ . Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys P.
Gylys (2015-05-22)28 Argumentai: Projekto nuostatos turi atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos 14 str.1 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis nustato tėvų ir atitinkamais atvejais, teisėtų globėjų teises ir pareigas vadovauti vaikui įgyvendinant jo teisę taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus. Konstitucijos 26 str. įtvirtinta nuostata, kad
„Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir
doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinimą žodžiais „ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“ bei 28 straipsnį naujomis 3 ir 4 dalimis ir jį išdėstyti taip:
pagal įstatymą teisės Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.
3) teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus
4) teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku ar globotiniu, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku ar globotiniu. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-22)28 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos, nes bet kuri iš jų yra juridinis asmuo. Reikia bendros sąvokos, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie juridiniai asmenys, nekiltų dviprasmiškumo. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 8 dalį papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
8) Fiziniai ir juridiniai asmenys bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamosi su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su tėvais bei tarpusavyje ir prireikus teikia vienai kitaiiems reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
Pritarti Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-22)32 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo ir pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams principu būtina siekti išlaikyti seką pagal svarbą. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais; Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M.
Zasčiurinskas (2015-05-22)3 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos ir (ar) žmonių grupės, nes bet kuri iš jų yra fizinis arba juridinis asmuo. Reikia bendrųjų sąvokų, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti Ffiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais: Pritarti Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-22)234 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai, bus traktuojamas kaip nepriežiūra. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
4) nepriežiūra – kito fizinio ar juridinio asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. Pritarti Seimo narys M.
Pritarti Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-22)233 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų veiksmai, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį patenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę prieš vaiką, bus traktuojami kaip seksualinis smurtas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
3) seksualinis smurtas – kito fizinio ar juridinio asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę; Spręsti pagrindiniame komitete Tobulinant Įstatymo projektą, pasiūlyme teikiamas nuostatas tikslinga derinti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pabūdžio nusikalstamų veikų. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21)201 Argumentai: Vaikas negali būti išskirtas su tėvais.
Siekiant užtikrinti šią vaiko teisę gyventi su savo tėvais, būtina patikslinti išskirtinius atvejus, kada vaiko, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, tėvai nebūtų ieškomi. Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
1Vaikas, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu,
turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina tai nekelia grėsmės vaikui, turi būti ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. Spręsti pagrindiniame komitete Manytina, kad siūloma nuostata būtų perteklinė Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21)14 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad vaikui nebūtų prieinama neigiamą įtaką turinti, žalojanti informacija ir medžiaga, neturi būti užtikrinamas visos ir bet kokios informacijos pasiekiamumas, nurodant, kad į ją įeina ir informacija bei medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Pasiūlymas: Projekto 14 straipsnį papildyti ir išdėstyti taip:
Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis tik ta viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Pritarti Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21)21 Argumentai: Vadovaujantis skaidrumo, atsakingumo ir logiškumo principu būtina nurodyti kas yra įpareigotas parengti Projekte numatomą pagalbos planą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip: 1.
Pagalbos planas – tai valstybės institucijų parengtas vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21)231 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, būtina įvertinti atsitiktinumo faktorių. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
1) fizinis smurtas – neatsitiktiniai kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų; Spręsti pagrindiniame komitete Tobulinant Įstatymo projektą, pasiūlyme teikiamas nuostatas tikslinga derinti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
12 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu vaikas yra dalis šeimos ir šeima neturi būti išskiriama kaip atskiras nuo vaiko subjektas. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21)19 Argumentai: Išskiriant vaikus, priklausančius Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms) yra diskriminuojami nepriklausantieji. Bet kuriam vaikui turi būti užtikrinta teisė į tautinį identitetą.
Kartais nepriklausantis tautinei mažumai asmuo, gyvenamojoje vietovėje, gali tapti mažuma ir būti diskriminuojamas. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė į tautinį identitetą Bet kuris vVaikais, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Spręsti pagrindiniame komitete Tobulinant Įstatymo projektą, pasiūlymo nuostatos derintinos su Vaiko teisių apsaugos kontrolierės 27 pastaboje pateiktais argumentais. Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21)81 Argumentai: Asmenys, vykdantys nusikalstamo seksualinio pobūdžio veiką prieš vaikus, dažnai pasitelkia kibernetinę erdvę aukų paieškoms. Ši situacija žinoma ir su ja yra kovojama visame pasaulyje. Iki šiol buvo plačiai kalbama, patariama tėvams domėtis, stebėti ir kontroliuoti vaiko veiksmus internete bei susirašinėjimus tiek įvairiuose socialiniuose tinkluose, tiek ir mobiliajame telefone. Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymas privalo apsaugoti vaiką nuo seksualinio smurto, todėl dalis apie vaiko teisę į susirašinėjimo slaptumą turi būti išbraukta. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
1Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą,
bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. Pritarti Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-21) Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, tėvai taip pat yra fiziniai asmenys ir neturi būti išskiriami taip išryškinant ir atskiriant vieną žmonių grupę. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 4.
Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija,
principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-19)34 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte pateikiama vaiko sąvoka yra per siaura. Būtina ją patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad šio Projekto 3 straipsnio 6 dalyje rašoma jog sveikatos ir vystymosi užtikrinimas privalomas kiekvienam vaikui nuo gimimo. Taip pat, Projekte nurodyta sąvoka nesutampa su platesne ir aiškesne sąvoka, kuri yra pateikta Vaiko teisių konvencijoje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
momento iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-19)11 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte (naujoj redakcijoj) nurodoma, kad reikia užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Labai dažnai akcentuojamos tik vaiko teisės ir pamirštama, kad yra ir pareigų. Todėl būtina nurodyti, kad vaikai turi turėti ne tik teisių, bet ir pareigų. Pasiūlymas:
Projekto 1 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip: 1.
Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių bei pareigų apsaugą. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)8 Argumentai: Iki vaiko pilnametystės dėl jo religijos sprendžia tėvai, o vaikas turi teisę apsispręsti tik sukakus pilnametystei. Siūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“ Pritarti Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)9 Argumentai: Tam, kad nekiltų ateityje įstatymo normos interpretacijų, siūlome atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, papildyti šio įstatymo projekto 9 straipsnį po žodžio „asmenis“ įrašant „kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas“ Siūlymas:
Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas.“ Pritarti Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)2952 Argumentai:
Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Pritarti iš dalies Tobulinant įstatymo projektą siūloma atsižvelgti į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 43 pastabą. Seimo nariai D. Kuodytė, A.
Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)392 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą, iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Pasiūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas
vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)393 Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas
kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“ Pritarti . Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)395 Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų
socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis.
Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymo nuostatas tikslinga derinti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 61 pastabos argumentais Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)3962 Pasiūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės
vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14)422 Argumentai:
Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir iki vaiko pilnametystės tėvai sprendžia, pagal kokias religines pažiūras jie auklės vaiką. Taip pat siekiama išvengti diskriminacijos nepripažintų religinių bendrijų atžvilgiu. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir
remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai D. Kuodytė, A. Mazuronis (2015-05-14) Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis.
Siūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedo 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatos
privalo būti įgyvendinamos iki 2020 metų.“
2Seimo nariai R. J. Dagys, L. Kazlavickas,
R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A. Dumbrava (2015-05-07)392 Argumentai: siūloma išbraukti žodžius „socialiniai globėjai“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai R. J. Dagys, L. Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A. Dumbrava (2015-05-07)393 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje.
Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai R. J. Dagys, L. Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A. Dumbrava (2015-05-07)3962 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo nariai R. J. Dagys, L. Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A. Dumbrava (2015-05-07)49210 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalies 10 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
10) tvirtina socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą;
(2015-04-30)22 Argumentai: Norint vaiką parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir užtikrinti jo gerovę, prisitaikymą prie aplinkos, vaikui ne tik turi būti užtikrinta gerovė, jo laisvės ir teisės, bet jis, pagal savo vystymosi raidą, turi prisiimti ir pareigas.
konvencijos preambulėje nurodoma, kad vaikas turi būti parengtas, išauklėtas „idealų, ypač taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia“. Todėl siūlau įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti nuostatomis dėl vaiko pareigų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
naudojimas Vaiko teisės yra neatsiejamos nuo vaiko pareigų. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, kitus šeimos narius, pedagogus ir tinkamai atlikti jų paskirtas savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių,
(2015-04-21)36 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas neatitinka teisinio aiškumo ir tikrumo principų, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kadangi vaikas pagal šios konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką teises įgyja nuo gimimo momento. Iki gimimo momento vaisiaus sveikata ir vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėštumo metu. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 6 punkto formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad nėštumo nutraukimas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu į sveikatą ir normalų vystymąsi.
Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas savo 2013-03-25 išvadoje Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui XIIP-337 „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. Pastebėtina, jog negimusio vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas tik įvertinus moters teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir apsisprendimo teisės atžvilgiu, ir tik tuo atveju, jei minėtas moters teisių apribojimas būtų pateisinamas bei atitiktų žmogaus teisių ribojimą grindžiančią „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąlygą. Taip pat moters apsisprendimo teisė nutraukti nėštumą ar jo nenutraukti siejama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 bei 7 straipsniais, įtvirtinančiais kiekvieno asmens teisę į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teisę į privataus gyvenimo pagarbą. Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema.
Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitiktų Konvencijos 2 bei 8 straipsnių taikymo praktiką bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 ir 7 straipsnių nuostatas, kadangi nepaliktų moteriai tinkamos apsisprendimo teisės.“ Siekiant, kad pateiktas įstatymo projekto nesudarytų galimybių interpretuoti 3 straipsnio 6 punktą kaip draudžiantį nutraukti nėštumą ir laikyti nėštumo nutraukimą vaiko teisės į normalų vystymąsi pažeidimu, o projekto nuostatos atitiktų teisinio aiškumo ir tikrumo principus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, siūlau tikslinti įstatymo 3 straipsnio 6 punktą. Pasiūlymas:
Siūlau 3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;
34 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nediskriminavimo pagrindai išvardijami selektyviai, nepateikiamas visas nediskriminavimo pagrindų spektras, įtvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos Tarybos Konvencijoje „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punkte išvardytuose nediskriminavimo pagrinduose neįtraukta seksualinė orientacija, o tai sudaro galimybes diskriminuoti vaikus dėl jų ar jų tėvų (globėjų) seksualinės orientacijos.
Atsižvelgiant, kad patyčias ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos patiria daugiau nei pusė homoseksualių vaikų, didelį homoseksualių paauglių savižudybių skaičių, bei aukštą homoseksualių vaikų seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš juos riziką, kadangi homoseksualūs vaikai dažnai laikomi teisėtu seksualinės prievartos ir smurtavimo taikiniu, būtina įrašyti terminą „seksualinė orientacija“ į nediskriminavimo pagrindų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisinėje bazėje egzistuoja įstatymų koliziją, kadangi galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostata, kuria draudžiama propaguoti kitokią šeimos sampratą nei nustatyta Civiliniame kodekse. Dėl tokios nuostatos homoseksualūs vaikai ar vaikai auginami tos pačios lyties šeimose gali būti diskriminuojami teikiant švietimo ir kitas paslaugas pasinaudojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis. Dėl to, jog galioja Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio 4 straipsnio 2 dalies
vaiko diskriminavimo draudimo pagrindų. Tiesioginis draudimas diskriminuoti vaiką dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos panaikintų įstatymo taikymo neaiškumus tokiose situacijose ir užtikrintų, kad vaikas nebus diskriminuojamas dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau pakeisti 3 straipsnio 4 punktą, perkeliant į įstatymo nuostatas visus nediskriminavimo pagrindus, išvardytus Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje arba Europos Tarybos Konvencijos „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ 2 straipsnyje.
Pasiūlymas Siūlau 3 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės. Spręsti pagrindiniame komitete
(2015-04-16)2 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (18 str.) vartojama „fizinės bausmės“ sąvoka, tačiau jos turinys neatskleidžiamas, taip pat į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas. Pasiūlymas Siūlau keičiamame įstatyme apibrėžti „fizinės bausmės“ sąvoką – papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 2 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama skausmui ar nepatogumui, nors ir nežymiam, sukelti.“
(2015-04-16)22 Pasiūlymas Siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
1.
Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. 2. Vaikas privalo:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 2. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. 3. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą ar fizinių bausmių taikymą.“
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: siūlyti pagrindiniam komitetui: 6.1.1. Įstatymo projektą Nr. XIIP-2931 grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Seimo narių, suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.1.2. Įvertinus teikiamame Įstatymo projekte siūlomų nuostatų svarbą ir siekiant teisės aktų konkretumo ir aiškumo, tobulinant Įstatymo projektą siūloma Įstatymo projekto nuostatas išskaidyti, parengiant atskirus įstatymų projektus (pavyzdžiui, Vaiko teisių pagrindų, Vaiko teisių apsaugos, Vaiko teises ir jų apsaugą užtikrinančių institucijų). 6.1.3.
Įstatymo projekto paskirtį, vaikui teikiamos pagalbos įvairiapusiškumą ir įvertinus tai, kad šiuo metu Lietuvoje nėra teisiškai reglamentuota psichologų praktinė veikla, siūloma tobulinant Įstatymo projektą sistemiškai įvertinti ir spręsti psichologų praktinės veiklos teisinio reglamentavimo klausimus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė, Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės padėjėjas Mindaugas Kluonis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Algirdas Šešelgis, Daina Urbonaitienė, Dainora Bernackienė, Ričardas Černiauskas, Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovas Saulius Gagas, Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto atstovas Vytis Turonis, Vaiko teisių apsaugos tarnybų
(skyrių) vadovų asociacijos atstovė Lina Juškevičienė, NVO vaikams konfederacijos atstovė Giedrė Žilinskienė, VŠĮ „Šeimos institutas“ atstovė Jolanta Ramonienė, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atstovė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Kristina Stepanova, SPS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atstovė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Virginija Pleckevičienė. 2-5.Ekspertų, konsultantų, specialistų, Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų, Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos, subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19 * Pritardama iniciatyvai tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė laikosi pozicijos, pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Įstatymo projekto rengimo metu (2013-11-12 raštas Nr. (1.19.2013-69)-2-1670), kad nacionalinėje teisės sistemoje turi būti pamatinis įstatyminio lygmens teisės aktas, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko, kaip teisių subjekto (turėtojo) teisės, atskleistas jų turinys, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo ir apsaugos principai, būdai bei priemonės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis vaiko teisių apsaugos srities teisės aktas, remiantis kuriuo būtų formuojama, esant poreikiui ir keičiama, teisės aktų sistema, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos kryptys, vaiko teisių apsaugos politika ir t.t. Įstatymo nuostatos turėtų būtų formuojamos taip, kad net ir nesant specialaus teisinio reglamentavimo atskirais atvejais, jos sudarytų sąlygas užpildyti esamas teisės spragas. Svarstomas Įstatymo projektas aukščiau nurodytų kriterijų (lūkesčių) neatitinka, jame nemotyvuotai ir nepagrįstai išskirtinis dėmesys skiriamas socialiniai sričiai ir paslaugoms, ignoruojant aplinkybę, kad vaiko teisių užtikrinimui gali būti reikalingos ir kitos pagalbos ar (ir) paslaugų rūšys (švietimo pagalba, teisinės paslaugos ir kt.). Taip pat manytina, jog kai kurios Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos turėtų būti detalizuotos ir (arba) perkeltos į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus. Taip pat turėtų būti papildytas Įstatymo projekto II skyrius „Vaiko teisės ir laisvės“, jame išsamiai reglamentuotos visos vaiko teisės ir laisvės, išsamiai atskleistas jų turinys.
Kritiškai vertintinas kai kurių teisių turinio susiaurinimas (lyginant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija) ir nuorodų į kitus teisės aktus įtvirtinimas, taip pat nuostatų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybės ir pareigos užtikrinti vaiko teises nebuvimas. Manytina, kad Įstatymo projekte, priešingai nei yra šiuo metu, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ypatingai pažeidžiamų vaikų, atsidūrusio ypatingoje situacijoje ir pan. teisių reglamentavimui. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas vaiko teisių gynimo mechanizmas, kuriuo vaikas galėtų pasinaudoti savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nuosekliai laikosi nuomonės, kad tobulinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą turi būti atsižvelgta į praktikoje iškylančias teisės normų taikymo problemas, vadovaujamasi ir atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabas (žodines ir rašytines), pateiktas Lietuvai, įvertintus Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, bendruosius komentarus dėl atskirų vaiko teisių, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos vadovą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir kt. Teikiame šias pastabas dėl Įstatymo projekto:
Pritarti Projektas turi būti patobulintas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie santykiai taip pat reglamentuojami ir Lietuvos Respublikos Konstitucija ir JT Vaiko teisių konvencija. Atkreipiant dėmesį į šios konvencijos principų svarbą ir viršenybę, pažymėtina, kad šios Konvencijos nuostatų tiesioginis vykdymas užtikrinamas LR Seimo 1995 m. liepos 3 d. priimtu įstatymu Nr. I-983 dėl JT Vaiko teisių konvencijos ratifikavimo, vadovaujantis LR Konstitucijos 138 straipsniu.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taip pat yra vienas svarbiausių įstatymų, reglamentuojantis asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų nustatytais atvejais taip pat ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Šio kodekso 1.3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinės teisės šaltiniai yra LR Konstitucija, Civilinis kodeksas, kiti įstatymai, LR tarptautinės sutartys. LR civilinio kodekso normos taikomos šeimos santykiams, be kita ko apimančios tėvų ir vaikų teises ir pareigas, tarpusavio santykius, likusių be tėvų globos (rūpybos) teises ir apsaugą, nacionalinio ir tarptautinio įvaikinimo procedūras ir tvarką. Todėl projektu vaikų teisinė apsauga šalyje turi būti reglamentuojama, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, suderintus su LR Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcija dėstomame įstatyme (toliau - projektas) vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį savivaldybės administravimo subjektai
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2015-04-22)
projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio, jos nenustato jokių teisės normų, o tik deklaruoja bendro pobūdžio taisykles ir teikia nuorodas į kitus įstatymus ar teisės normas. Pvz., projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos. Be to, projekte pateiktos nuorodos į konkrečius įstatymus, kurie gali būti artimiausiu metu pakeisti, t.y. Seime yra įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriam įsigaliojus neteks galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas;
Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – bus Policijos įstatymas. Tobulinant projektą, siūlytina į tai atsižvelgti. Pritarti Pažymėtina, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas, o Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais neteks galios (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos Įstatymo Nr. XII-1869 2, 7 str.). 2016 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (nauja redakcija) (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr.VIII-2048 pakeitimo įstatymo Nr.XII-1856 2 str. 1 d.). 4. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29) * Dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų ¡statymo Nr. 1-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931 1.
Seimo kanceliarijos teisės departamento (toliau - Teisės departamento) pastaba, kad dauguma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto (toliau
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2Siūlytina suvienodinti Įstatymo projekte vartojamus terminus:
1) vaiko raida ir vaiko vystymasis – paminėtina, kad Civiliniame kodekse ir daugumoje Įstatymo straipsnių (3, 5, 11, 14, 23, 25, 29 straipsniuose) yra vartojamas terminas
„vystymasis“ ar pan., o terminas „raida“ vartojamas tik Įstatymo 1 ir 2 straipsniuose. 2) žalinga socialinė
aplinka ir neigiama socialinė aplinka – paminėtina, kad Įstatyme taip pat vartojamas terminas neigiamas poveikis;
3) tėvai ir vaiko atstovai pagal įstatymą – paminėtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atskirų Įstatymo projekto nuostatų, kuriose, manytina nepagrįstai, akcentuojamas išimtinai tėvų, o ne bendrąja prasme vaiko atstovų pagal įstatymą vaidmuo, pavyzdžiui, bendradarbiavimo principe įtvirtinta nuostata dėl atitinkamų institucijų bendradarbiavimo su tėvais, tačiau, jeigu vaikas yra likęs be tėvų globos, yra itin svarbus kompetentingų institucijų bendradarbiavimas su vaiko globėjais ar rūpintojais ir pan. Iš esmės ta pati pastaba taikytina ir dėl nuorodos į šeimą įtvirtinimo ir akcentavimo Įstatymo projekte. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1 1.
Diskutuotina dėl Įstatymo projekto 1 straipsnio
tinkamą aplinką“ ir šio tikslo pirmenybę prieš tikslą užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Manytina, kad įstatymo tikslas ir paskirtis turėtų būti įtvirtinti įstatyme vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teises, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, reglamentuoti vaiko teisių apsaugos sistemą. Todėl siūlytina iš esmės peržiūrėti ir tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, jas dėstant laikytis nuoseklumo, vengiant nuostatų dubliavimosi Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje (vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė), taip pat šioje dalyje po žodžių „atstovų pagal įstatymą teises“ įrašyti žodį „pareigas“, išbraukti žodį „tėvų“. Pritarti
teisės institutas (2015-05-26)11 Atsižvelgiant į paskutinių metų ne visai sėkmingą Lietuvos praktiką dėl Lietuvos piliečių-vaikų įvaikinimo ar tėvų teisių suvaržymo užsienyje ir dėl to kilusias diskusijas, o taip pat ir remiantis JTO Vaiko teisių konvencija (toliau – konvencija) siūlomi pakeitimai parengtuose įstatymų projektuose būtų susiję su vaiko teise į asmens tapatybę. Šiuo atveju itin svarbūs du konvencijos straipsniai detalizuojantys vaiko teises į tapatybę. Konvencijos 8 straipsnis įpareigoja valstybes gerbti vaiko teisę išsaugoti savo tapatybę, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, o jei vaikui neteisėtai atimama dalis ar visi jo tapatybės elementai, valstybės turi suteikti jam paramą ir apsaugą, reikalingą jo tapatybei kuo skubiau atstatyti. Konvencijos 20 straipsnis nustato, kad vaikų, netekusių galimybės gyventi savo šeimoje, jei tik įmanoma, auklėjimas turėtų būti tęsiamas, ypač atsižvelgiant į etninius, kultūrinius ir kalbinius jų kilmės aspektus.
Straipsnis taip pat skelbia, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ar paramą. Valstybės dalyvės turi pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu, pageidautina, atsižvelgiant į vaiko auklėjimo paveldėjimą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, siūlome:
apsaugos pagrindų įstatymo projekte padaryti šias pataisas: 1straipsnio 1 punkte patikslinti įstatymo tikslą: „........užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką, vaiko tapatybę ir jo teisių užtikrinimą“. Pritarti
teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas, 2015-05-21 Nr. 15-05/21 1, 1,2 Susipažinę su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nauja redakcija, kurią parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pažymime: Įstatymo projekto 1 str.1 dalis numatanti įstatymo tikslą: "užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių apsaugą" ir 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį "suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma", menkai atsispindi viso įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atėmimo iš tėvų mechanizmo ir globėjų instituto įteisinimui. Todėl 1str.1 ir 2 dalyse numatyti įstatymo projekto tikslai ir paskirtis tėra tik deklaratyvaus pobūdžio. Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasėkmėmis dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių.
Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės ne stiprina, bet silpnina šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą. Taigi, procesas užtikrinantis vaikų saugumą turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą savaime užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę, bei formuojantį aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių konvencijos preambulėje, Vaiko teisių Konvencijos dalyvės, būdamos „įsitikinusios jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, o ypač vaikų augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei", pripažįsta jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai rengiant vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai sprendžiant socialines problemas. Nepritarti Galiojanti vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą ar kitos vaikui nesaugios aplinkos tvarka prieštarauja JT Vaiko teisių konvencijos 9 straipsniui, nes šiuo metu vaikas iš šeimos paimamas administracine tvarka, o ne vadovaujantis teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais.
Todėl Projektu siūloma sukurti Prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį ir į vaiko likimą apsprendžiančių sprendimų priėmimą įtraukti teismą, kuris turėtų galimybę išnagrinėti vaiko ir šeimos situaciją, įvertinti savivaldybės atlikto prevencinio darbo efektyvumą ir tik tuomet nuspręsti – išduoti arba neišduoti leidimą paimti vaiką iš šeimos, o pats vaiko atskyrimas nuo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. 9. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-19)11 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte (naujoj redakcijoj) nurodoma, kad reikia užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Labai dažnai akcentuojamos tik vaiko teisės ir pamirštama, kad yra ir pareigų. Todėl būtina nurodyti, kad vaikai turi turėti ne tik teisių, bet ir pareigų. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių bei pareigų apsaugą. Pritarti iš dalies Iš siūlymo argumentų matyti, kad pasiūlymo tikslas nurodyti, kad vaikai turi ne tik teisių, bet ir pareigų, tuo tarpu siūlymo formuluotė neatitinka šio tikslo ir atrodo kaip siekis įtvirtinti vaiko pareigų apsaugą. Tuo tarpu pareiga gali būti suprantama kaip privaloma vykdyti, o ne būti apsaugota. Atsižvelgiant į išdėstytą, pritartina siūlymo tikslui, o formuluotė tobulintina. 10. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V.
Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)12 Argumentai: Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą įstatymo projekto redakcijos apibrėžimą šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai sampratai. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam
vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma reglamentuoti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais.“
(2015-05-21)12 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu vaikas yra dalis šeimos ir šeima neturi būti išskiriama kaip atskiras nuo vaiko subjektas. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. Nepritarti Siūlymas neatitinka JT Vaiko teisių konvencijos preambulės nuostatų, kad šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, atsakinga už vaikų augimo ir gerovės aplinką bei Konvencijos 5 straipsniui, kad vaiko tėvai yra už viską atsakantys asmenys, ne valstybė, kuri tik padeda tėvams įgyvendinti jų teises ir pareigas arba pasirūpina vaiku, kai tėvai to nedaro ar padaryti negali. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje pateikiama sąvoka „vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma“.
Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „<...> būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma <...>“. Projekto 3 straipsnio 9 punkte minimos „vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos“, šio straipsnio 10 punkte įvardinamos
„priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti“, o šio straipsnio
projekto nuostatų nėra aišku, ar visos šios įvardintos priemonės yra tos pačios, ar skirtingos priemonės. Jei tai yra tos pačios priemonės, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas, o jei šios priemonės yra skirtingos – siūlytina apibrėžti vartojamas sąvokas. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2015-04-22)14
dalyje esančią formuluotę „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“ papildyti žodžiu „pareigos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmame sakinyje yra įtvirtinama, jog šis įstatymas nustato
„pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“. Antrajame
šios dalies sakinyje nurodoma, jog šis įstatymas taip pat nustato „tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių dviejų sakinių santykis. Manytina, kad iš antrojo sakinio vertėtų išbraukti žodį „tėvų“. Pritarti
(2015-05-21)14 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, tėvai taip pat yra fiziniai asmenys ir neturi būti išskiriami taip išryškinant ir atskiriant vieną žmonių grupę. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 4.
Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. Pritarti
15Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)14 Argumentai: teisės akto paskirtis yra ne suteikti subjektui teises, kurios yra prigimtinės ir laiduojamos valstybės, o reglamentuoti ir nustatyti jų apsaugos pagrindus. Teisės aktai padeda užtikrinti vaiko ugdymą šeimoje ir visuomenėje, o ne tarnauja vaikui kaip atskiram subjektui. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šis įstatymas, remiantis Šiame įstatyme remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant atsižvelgiama į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindines sąlygas, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, apibrėžia valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
svarstytina galimybė išplėsti sąvoką, vietoj nuorodos į socialines paslaugas įtvirtinant nuorodą į socialinę paramą; Pritarti iš dalies Nuostata tobulinta, neatsisakant nuorodos į paslaugas (Projekte nurodomos ne tik socialinės paslaugos), tačiau įtraukiant nuorodą ir į socialinę paramą, paramos teikimą ir šią paramą užtikrinančius asmenis. 17. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
straipsnio 1 dalyje, nes nėra aišku, kokios Pagalbos plano kontekste turimos omenyje būtinos priemonės vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims (be nurodytų teiktinų paslaugų rūšių). Pritarti 18.
(2015-05-21)21 Argumentai: Vadovaujantis skaidrumo, atsakingumo ir logiškumo principu būtina nurodyti kas yra įpareigotas parengti Projekte numatomą pagalbos planą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
parengtas vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Pritarti
19Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)21 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siūloma tobulinti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo procesą bei jo organizavimo principus. Siūloma įtvirtinti skirtį tarp socialinę riziką patiriančių ir pripažintų socialinės rizikos šeimų. Siūloma koreguoti pagalbos plano sąvoką, pagal kurią konkretus terminuotas pagalbos planas būtų sudaromas tik po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros (atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus) pripažintai socialinės rizikos šeimai. Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, įvertinus jos galimybes pačioms keistis, pagalbos planas nesudaromas, bet pasiūlomos individualios paslaugos.
Be to, įstatymo projekte siūlomame „pagalbos plano“ apibrėžime naudojama sąvoka „su vaiku gyvenantys asmenys“. Neapibrėžta, ką be vaiko tėvų, globėjų, rūpintojų, įtėvių, kitų teisėtų vaiko atstovų pagal įstatymą ji galėtų reikšti, todėl tokios sąvokos siūloma atsisakyti. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, teikiama pripažintai socialinės rizikos šeimai, atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus, kuria siekiama siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Nepritarti Siūlymas gali būti vertintinas kaip diskriminacinis socialinę riziką patiriančios šeimos atžvilgiu. Todėl Įstatymo projektu ir siekiama, kad nurodyta pagalba būtų skiriama bet kuriai, ne tik socialinę riziką patiriančiai, šeimai ir joje gyvenančiam vaikui. Projekto autoriai paaiškino, kad pagalbos planas turėtų būti sudaromas kaip prevencinių priemonių ir paslaugų vaikui ir šeimai visuma, siekiant išvengti krizės, kaip galimos vaiko teisių pažeidimų priežasties, todėl bus atsižvelgiama į individualius vaiko poreikius ir šeimos gyvenimo būdą, o ne į dar neįvykusį, bet galintį įvykti, vaiko teisių pažeidimą. Kita vertus, Vaiko atvejo peržiūros organizavimas ir Pagalbos plano sudarymas nebūtinai visais atvejais sietinas tik su galimu ar faktiniu vaiko teisių pažeidimu, juk galimi atvejai, kai pats vaikas gali būti kitų asmenų teisių pažeidėju.
Tuo tarpu siūlymas priskirtinas intervencijai – kaip įveikti šeimos krizę, ar postvencijai, kuri neleidžia krizei peraugti į lėtinį išgyvenimą. 20. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas,
Argumentai: Siekiant gerinti šeimos kaip artimiausios vaiko aplinkos galimybes įgyvendinti įstatymų jai numatytas pareigas užtikrinant vaiko teises, būtina kurti mechanizmą, kuris leistų šeimoms kylančias problemas spręsti kuo mažiau sukrečiančiais būdais. Siūloma į įstatymą įtraukti „pagalbos šeimai“ sąvoką, kuri yra realiai orientuota į nuoseklią pagalbą kokybiškai sprendžiant šeimoms kylančius sunkumus, bet ne į šeimų gąsdinimą dėl jų. Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencija) tvirtinama, „jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei“. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja dalimi, atitinkamai suderinant įstatymo straipsnių dalių numeraciją ir ją išdėstyti taip: „1.
Pagalba šeimai – šeimai, kaip visuomenės ir valstybės pagrindui bei natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas užtikrindama tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą.“ Nepritarti Siūloma sąvoka labiau sietina su bendriniu pagalbos šeimai turiniu ir šeimos santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms, bet ne pagalbos vaikui, turiniu. Tuo tarpu projekte siūloma apibrėžtis ,,Pagalbos planas“ skirta ne apskritai dėl visų šeimos prisiimtų pareigų įgyvendinimo, bet padėti konkrečiam vaikui ir jo tėvams išvengti bręstančios krizės, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius ir jo tėvų gyvenimo būdą. 21. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
223
dalyse įtvirtintą smurto ir smurto formų sąvokas. Paminėtina, kad Nacionalinėje smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programoje įtvirtinta smurto prieš vaikus bei fizinio, emocinio ir seksualinio smurto sąvokos. Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į psichinį smurtą, nors įstatyme yra įtvirtinta emocinio smurto forma. Taip pat tikslinga atsisakyti ginčytinų ir praktikoje galinčių sukelti normos taikymo problemas formuluočių „neatsitiktinis veikimas arba neveikimas“. Paminėtina, kad Baudžiamajame kodekse yra vartojami terminai fizinė ir psichinė prievarta, Civiliniame kodekse ir Bausmių vykdymo kodekse – psichinis smurtas. Projekto rengėjų parengtame lydimajame teisės akte – Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIP-2935 vartojamas terminas „psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, smurtas“. Manytina, kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, taip pat vieningo sąvokų vartojimo ir aiškinimo, Įstatymo projekte ir kituose teisės aktuose turėtų būti įtvirtinti ir naudojami tie patys terminai. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2015-04-22)22
sąvoka „neatsitiktinis veikimas“ nėra aiški, todėl taikant įstatymą gali kilti teisės taikymo problemų, pavyzdžiui, gali būti neaišku, koks veiksmas laikomas atsitiktiniu, o koks – neatsitiktiniu, ar „neatsitiktinis veikimas“ traktuojamas kaip tam tikra kaltės forma. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, kaip kaltės formos, yra vartojamos tiesioginės ir netiesioginės tyčios, didelio nerūpestingumo sąvokos. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)2 2,3 Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” susipažino su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo Įstatymo projektu (toliau - Projektas). Įvertinę Projektą, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1) Dėl Projekto 2 straipsnio Sveikiname ir palaikome ryžtą Projekto 2 str. aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti visas smurto prieš vaikus formas, kas leis užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui vaiku, pranašumo ir (ar) jėgos prieš vaiką naudojimui, taip pat ir tais atvejais, kai smurto požymiai sunkiau nustatomi ir nėra tokie akivaizdūs kaip fizinio smurto atveju. Atkreipiame dėmesį, kad smurtas prieš vaikus yra apibrėžiamas pagal suaugusiojo netinkamus ir nepriimtinus veiksmus vaiko atžvilgiu, o ne pagal tai, ar toks elgesys sužaloja vaiką fiziškai, ar ne, Emocinis smurtas, nors nepalieka fizinių žymių, palieka moralinę žymę vaikui, neugdo jo ir užkerta kelią sveikai emocinei raidai.
Taip kaip ir suaugęs asmuo, vaikas turi teisę gyventi saugioje aplinkoje, be smurto. Projekte pateikiamus smurto ir jo rūšių sąvokų apibrėžimus siūlome suderinti su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu (Žin., 2011, Nr. 72-3475), Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lansarotės konvencija), Pasaulio Sveikatos organizacijos apibrėžimais.
<...>
Siūlomi pakeitimai:
Vaikų specialistai (psichologai, edukologai, socialiniai darbuotojai) akcentuoja smurto prieš vaiką pasekmių sunkumą, todėl pabrėžia būtinybę vaikui (kaip neveiksniam ar dalinai veiksniam asmeniui, kuris visiškai negali ar gali tik iš dalies pasakyti, ką jis patyrė) šiame įstatyme (kaip specialiajame) apibrėžti smurto prieš vaiką sąvoką ir smurto formas, kurios ne būtinai turi sutapti su suaugusiam (kaip veiksniam asmeniui, kuris pajėgus pats paaiškinti patirto smurto turinį) taikomu smurto apibrėžimu. Tačiau pritartina siūlymui pakeisti emocinio smurto prieš vaiką pavadinimą į ,,psichologinis smurtas prieš vaiką“ (tai atitiks JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d. nuostatas.). 24.
teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas,
2 Įstatymo projekto 2 str. 2 dalyje numatyta, kad smurtas prieš vaiką tai „vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui". Įstatyme numatyta smurto prieš vaiką sąvoka apima ir emocinį smurtą. Taigi gaunasi paradoksas, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo emocinio smurto, t. y. vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, paimant nuo tėvų, šeimos, yra sukeliamas tas pats emocinis smurtas prieš vaiką. Taigi, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai, orumui ar net sveikatai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti savo konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką. Tokia vaiko teisių "apsauga" tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl minėtas įstatymas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Vaiko paėmimas turėtų būti numatytas tik kaip kraštutinė priemonė vaiko gerovei užtikrinti ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Akcentuojame, kad Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtintos principinės nuostatos – vaikas privalo augti šeimoje. Pritarti iš dalies Vietoj žodžio ,,emocinis“ tikslinga vartoti žodį ,,psichologinis“, tai atitiks JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d. nuostatas. Nepritarti, kad vaiko paėmimas neužtikrins jo teisių, nes ši procedūra Įstatymo projekte numatoma tik kaip kraštutinė priemonė ir tam turi būti gautas teismo leidimas. 25. Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-27)22 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos.
Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodį ,,emocinį‘, tačiau vietoj jo įrašyti žodį ,,psichologinį“ ir tai atitiks JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 d. nuostatas. 26. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)22 Argumentai: Smurto prieš vaiką sąvoka turi būti apibrėžta taip, kad nesudarytų sąlygų grubiam valstybės kišimuisi į šeimą. Smurtą apibūdinantys požymiai turi būti objektyviai įvertinami, pamatuojami. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida.“ Nepritarti Vietoj žodžio ,,neatsitiktinis“ siūlytina įrašyti ,,tyčinis“, tačiau neatsisakyti įvardyti fizinio, psichologinio, seksualinio poveikio ir nepriežiūros, nes JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje įtvirtinta, kad vaikas turi būti apsaugotas ,,nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“. Todėl vietoj žodžio ,,emocinio“ įrašytinas žodis ,,psichologinio“ Pažymėtina, kad smurto objektyvus įvertinimas ir požymiai nustatomi vadovaujantis
patvirtintomis Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinių rekomendacijomis, kuriose detaliai pateikiami fizinio, emocinio seksualinio smurto ir nepriežiūros atpažinimo požymiai, skirtumai bei veiksniai kaip vaikui ir šeimai tokiu atveju tinkamai padėti. Šios rekomendacijos skirtos specialistams, organizuojantiems ir vykdantiems socialinį darbą su šeimomis ir vaikais. 27. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)22 Argumentai:
Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas.
Konvencijos 37 str. teikia vaikui apsaugą nuo kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ vartojamos sąvokos seksualinė prievarta, o ne seksualinis smurtas. Be to, nei minėtoje direktyvoje, nei JT Vaiko teisių konvencijoje nėra apibrėžtos emocinio smurto sąvokos, todėl jos yra perteklinės ir šalintinos iš projekto dėl savo daugiareikšmiškumo ir neapibrėžtumo, juolab, kad nėra pakankamai aiškių kriterijų tokiam smurtui apibrėžti, nei resursų ir žmogiškųjų išteklių galimam emociniam smurtui prieš vaikus nustatyti valstybės mastu, ypač šalies regionuose. Todėl iš projekto 18 straipsnio šalintinos emocinio, seksualinio smurto sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos
asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis fizinis, psichinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida. Nepritarti Argumentai kaip ir dėl aukščiau nurodytos 26 pastabos. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)23
apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas.
Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų (pvz., 3 dalis) ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Pritarti
29Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)23 Argumentai: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje
„dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu
išnaudojimu ir vaikų pornografija“ yra seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo sąvokos, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Be to, smurtas prieš vaiką, nepriežiūra, seksualinė prievarta prieš vaiką ir vaiko seksualinis išnaudojimas yra skirtingos vaiko teises pažeidžiančios veikos, reikalaujančios skirtingo teisinio reglamentavimo ir apibrėžimo, o ne smurto prieš vaiką formos. Išskirtų vaiko teises pažeidžiančių veikų atvejai sukelia skirtingas teisines pasekmes vaikui ir jo teisių pažeidėjui. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3 dalį ir vietoj jos straipsnį papildyti naujomis dalimis, atitinkamai suderinant įstatymo straipsnių numeraciją: „3.
Smurto prieš vaiką formos:
skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;
siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3. Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 4. Seksualinė prievarta prieš vaiką
duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą. Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 5. Seksualinis vaikų išnaudojimas
Nepritarti 1.
Siūlymas atsisakyti fizinio ir emocinio (siūlomo keisti į psichologinį) smurto apibrėžties neatitiktų JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 d. nuostatų. 2. Lietuvių kalbos žodyne sąvoka ,,smurtas“ apibudinama kaip ,,šiurkšti prievarta“, o sąvokos ,,smurtas“ ir ,,prievarta“ vertintinos kaip lygiavertės (sinonimai). 3. Siūlymas apibrėžti seksualinės prievartos ir seksualinio vaikų išnaudojimo sąvokas yra perteklinis, nes LR baudžiamojo kodekso 150 straipsnyje apibrėžta seksualinio prievartavimo veika, šio kodekso 151 straipsnyje - privertimo lytiškai santykiauti veika, o šio kodekso 151¹ straipsnyje – lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą. 30. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)23 Argumentai:
Dėl analogiškų priežasčių taip pat atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ keistinas projekto 2 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: 3.
Smurto prieš vaiką formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;
3) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
2) Seksualinė prievarta – pilnamečio asmens tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą. Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 4) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3) Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 5) 4) Seksualinis vaikų išnaudojimas – vaikų prostitucija, vaikų pornografija, vertimas dalyvauti pornografiniame renginyje, vaiko tvirkinimas. Nepritarti Argumentai kaip ir dėl aukščiau nurodytos 29 pastabos. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)231 6.
žodžio „sutrikimų“ įrašytina formuluotė „ir pavojų gyvybei“. Pritarti
(2015-05-21)231 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, būtina įvertinti atsitiktinumo faktorių. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
1) fizinis smurtas – neatsitiktiniai kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų; Pritarti iš dalies Vietoj žodžio ,,neatsitiktiniai“ įrašyti žodį ,,tyčiniai“. 33. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)223324
vartojama sąvoka „socialinė sveikata“, šios dalies 4 punkte - „pažintinė ir psichosocialinė raida“, kurių turinys nėra aiškus. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)232
2) emocinis smurtas - kito asmens nuolatinė-neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar- galintis sukelti žalą-vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai-ar raidai; nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, padarymo „atpirkimo ožiu“, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir vystymuisi;
Pritarti iš dalies Atsisakyti išplėstinio, smulkmeniško ir nekorektiško (,,atpirkimo ožys“) atvejų sąrašo, nes visa tai apima Įstatymo projekte siūloma formuluotė ,,neigiama nuostata dėl vaiko“. Siūlytina pavadinimą ,,emocinis smurtas“ keisti į ,,psichologinis smurtas“, kuris įtvirtintas JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1 dalyje. 35.
(2015-05-27)32 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos. Išbraukus emocinio smurto sąvoką šio Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, yra būtina išbraukti ir Projekto 3 straipsnio 2 dalyje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį išbraukti:
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai; Nepritarti Siūlymas atsisakyti emocinio smurto (atsižvelgiant į kitas pastabas ir pasiūlymus, pastarąjį terminą siūloma keisti į psichologinį smurtą) apibrėžties neatitiktų JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 d. nuostatų. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)233
siūloma nustatyti, kad seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia <...> gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų <...>. Manytume, kad šiuo atveju smurto požymiu turėtų būti ne pelno, o bet kokios naudos siekimas, t. y. siekis gauti tiek piniginį, tiek kitokį atlygį. Šiame kontekste pastebėtina, kad teikiamu įstatymu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje, apibrėžiant vaikų prostitucijos sąvoką, nusikalstamos prieš vaiką veikos požymiu yra užmokestis už seksualinius veiksmus, kai žadama arba duodama pinigų ar bet kuris kitoks atlygis arba kompensacija, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai. Pritarti
37Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-22)233 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų veiksmai, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį patenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę prieš vaiką, bus traktuojami kaip seksualinis smurtas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
3) seksualinis smurtas – kito fizinio ar juridinio asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę; Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes kai įstatyme vartojama sąvoka ,,asmuo“ paprastai ji suprantama kaip apimanti fizinius ir juridinius asmenis. 38. Seimo narė Ona Valiukevičiūtė, 2015-04-162 N Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (18 str.) vartojama „fizinės bausmės“ sąvoka, tačiau jos turinys neatskleidžiamas, taip pat į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas, siūlau keičiamame įstatyme apibrėžti „fizinės bausmės“ sąvoką – papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 2 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama skausmui ar nepatogumui, nors ir nežymiam, sukelti.“ Pritarti iš dalies Nepritarti atskiros sąvokos apibrėžimui, bet pritarti, kad šio projekto sąvokos ,,fizinis smurtas“ apibrėžimas būtų papildytas žodžiu ,,fizinis“ ir visą šią sąvoką išdėstyti taip: ,,fizinis smurtas – kito asmens fiziniai veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;“ 39.
Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)234 Įstatymo 2 str. 4 punktą siūlome tikslinti, suderinant jį su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
<...>
4) nepriežiūra - kito asmens už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. Pritarti iš dalies Vietoj žodžių ,,kito asmens“ įrašyti žodžius ,,vaiko atstovo ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens“. Tačiau nepakankamas vaiko poreikių tenkinimas neturėtų būti prilygintas nepriežiūrai, o tiesioginiu vaiko teisių pažeidimu laikytinas nuolatinis poreikių netenkinimas. Vietoj žodžių ,,pažintinei ir psichosocialinei raidai“ įrašyti žodžius ,,sveikatai ar gyvybei, raidai ir orumui.“
(2015-05-22)234 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai, bus traktuojamas kaip nepriežiūra. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
4) nepriežiūra – kito fizinio ar juridinio asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai.
Nepritarti Siūlymas perteklinis, nes kai įstatyme vartojama sąvoka ,,asmuo“ paprastai ji suprantama kaip apimanti fizinius ir juridinius asmenis. Kita vertus, siūlytina vietoj žodžių ,,kito asmens“ įrašyti žodžius ,,vaiko atstovo ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens“. 41. Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas,
34 Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teikiame šiuos pasiūlymus: Įstatymo projekto 2 str. 3 d. 4 p. viena iš smurto prieš vaiką formų numatoma
"nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko
fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai". Tokios daugiaprasmės formuluotės sudaro sąlygas subjektyviam vertinimui remiantis asmenine patirtimi, pasaulėžiūra, bei nuostatomis interpretuoti galimas žalas vaikui, o tai atvertų kelią atskirų pareigūnų savivaliavimui ir suteiktų galimybę prievartai prieš šeimą. Todėl tokių sąvokų kaip: „pažintinei“ ir „psichosocialinei", siūlome aisisakyti. Pritarti
(2015-05-29)235 Argumentai: Įvardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvesti ir skurdo sąvoką, kadangi nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas gali turėti neigiamą poveikį jo fizinei, socialiniai ir kultūrinei raidai. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
5) skurdas - juridinių ar fizinių asmenų nuolatinis nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas, kuriant tinkamas gyvenimo sąlygas vaiko fizinei, socialinei ir kultūrinei raidai.
Nepritarti Siūloma skurdo apibrėžtis iš dalies atitinka projekte siūlomą vaiko nepriežiūros sąvokos turinį. Pažymėtina, kad skurdo apibrėžtis yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)24
dalyje esantį žodį „žmogus“ keisti žodžiu „asmuo“. Nepritarti JT Vaiko teisių konvencijoje (1str.) ir galiojančiame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (2 str.) vaikas įvardijamas ,,žmogumi“. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje vartojamos 3 sąvokos: ,,žmogus“, ,,pilietis“, ,,asmuo“. Žmogus vartojamas tuomet, kai kalbama apie teises, laisves ir gyvybę. Pilietis – kai kalbama apie rinkimų teisę, judėjimo teisę ir pilietybę. Asmuo – kai kalbama apie atsakomybę ir teistumą. Todėl būtų logiška, kad Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme išliktų nuostata, kad vaikas yra žmogus. Tai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, JT Vaiko teisių konvencijos ir galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas. Pažymėtina, kad ES valstybės įvairiai vartoja vaiko sąvoką: Estija vaiką įvardija žmogumi, Belgija – tai individas iki 18 m., Italija – kiekvienas iki 18 m., Liuksemburgas – vaikas yra mažametis arba individas iki 18 m., Lenkija ir Danija – Konvenciją ratifikavo be išlygų, t.y., kaip nurodyta pačioje Konvencijoje – vaikas yra žmogus. 44. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
projekto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą vaiko sąvoką, vietoj žodžio „žmogus“ įrašant „asmuo“. Nepritarti Argumentai kaip ir dėl aukščiau nurodytos
teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas, 2015-05-21 Nr.
4 Įstatymo projekto 2 str. 3 d. 4 p. abibrėžimą "Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip", siūlome pakeisti į
"Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, jei pagal taikomą
įstatymą jo pilnametystė pripažinta kitaip“. Nepritarti
šeimų ir tėvų asociacija (2015-06-02)24 Seimas privalo laikyti tarptautinių teisės aktų numatytų įsipareigojimų, Šiuo Projektu teikiama formuluotė atitinka Vaiko teisių konvencijos nuostatas DĖL TO YRA TINKAMA ŠIAM ĮSTATYMYI, Taip pat palaikome siekį aiškiau apibrėžti vaikystės pradžios momentą, ką numato ta pati vaiko teisių konvencija, Palaikome tokią vaiko apibrėžimo formuluotę: „4. Vaikas – kiekvienas žmogus nuo pastojimo momento iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Nepritarti JT Konvencijos Įgyvendinimo vadovas nurodo (UNICEF, 1 psl.) kad Konvencijoje esantis apibrėžimas, kas yra ,,vaikas“, nenurodo, nuo kada prasideda vaikystė: nuo gimimo, apvaisinimo ar tam tikru metu tarp šių momentų. 47. Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-19)24 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte pateikiama vaiko sąvoka yra per siaura. Būtina ją patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad šio Projekto 3 straipsnio 6 dalyje rašoma jog sveikatos ir vystymosi užtikrinimas privalomas kiekvienam vaikui nuo gimimo. Taip pat, Projekte nurodyta sąvoka nesutampa su platesne ir aiškesne sąvoka, kuri yra pateikta Vaiko teisių konvencijoje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
žmogus nuo pastojimo momento iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Nepritarti Argumentai kaip ir dėl aukščiau nurodytos 47 pastabos. 48. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
5 7.
Tikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą sąvoką „vaiko atstovai pagal įstatymą“, suderinant ją su Civilinio kodekso nuostatomis, ir nurodant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti vaiko tėvai, globėjai arba rūpintojai. Jeigu Įstatymo projekte yra siekiama vartoti sąvoką „teisėti vaiko atstovai“, ji turėtų būti papildomai apibrėžta. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)26 N Atsižvelgiant į tai, kad šeimos, susiduriančios su įvairiomis rizikomis savo aplinkoje ir (ar) krizinėmis situacijomis, bijo kreiptis savalaikės pagalbos, dėl baimės, kad šeima bus įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, kas šeimą stigmatizuoja ir kuria neigiamas bendruomenės nuostatas Į ją, siūlome pagalbą šeimai apibrėžti kaip visuotinę šeimų teise gauti pagalbą iš valstybės. Todėl Įstatymo 2 str. siūlome papildyti 6 punktu. 6. Šeima, patirianti sunkumus, keliančius grėsmę vaiko gerovei - šeima, patirianti krizę, išgyvenanti netektį, tėvų ar kitų kartu gyvenančių asmenų priklausomybes, ir kitus sunkumus, kurie savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, gali kenkti arba turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir gerovei.“ Nepritarti Projekto autoriai siūlo nepritarti siūlymui apibrėžti sunkumus patiriančios šeimos sąvoką, nes socialinės rizikos šeimų sąrašo norima atsisakyti, kad šeimų nereiktų stigmatizuoti. 50. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai: Siūloma apibrėžti skirtumą tarp vaiko tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų, taip pat įteisinti tėvų prigimtinę teisę atstovauti savo vaikams. Sąvokų skirtis reikalinga toliau įstatyme apibrėžiant tėvų teises. Pasiūlymas: I skyrių papildyti nauju straipsniu „Vaiko atstovai“, suderinti toliau įstatyme vartojamas sąvokas ir atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją: „3 straipsnis. Vaiko atstovai
atstovauti savo vaikams yra prigimtinė. Ši teisė gali būti apribota tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik tiek, kiek yra būtina. 2. Tam tikrais įstatymų numatytais atvejais kiti teisėti vaiko atstovai yra: įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.“ Nepritarti Tai yra Civilinio kodekso reguliavimo dalykas. Be to, tėvų teisė atstovauti savo vaikams negali būti neaiški: iš siūlomos nuostatos nėra aišku, kas ir kuo vadovaudamasis nuspręs, kiek tai yra būtina. 51. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša,
Argumentai: tikslinga įstatymu skirti vaiko teisių apsaugos nuostatas ir principus, o nuostatas labiau detalizuoti, apimant vaiko normalaus vystymosi aspektus, vaiko interesų pirmumą, vaiko nediskriminavimo principą, vaiko būtinųjų gyvenimo sąlygų užtikrinimo pareigą, ir vaiko atskyrimo nuo tėvų kaip jo teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinas sąlygas.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį išskiriant nuostatas į du straipsnius „Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos” ir „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai”. Perkelti 1, 4, 6 „Vaiko teisių įgyvendinimo principų“ punktus prie „Bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų“ ir nuostatų dalį išdėstyti sekančiai: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;3 straipsnis. Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos
vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;
pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus; 3.
Kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo paties, tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeiminės padėties, sveikatos būklės;
negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų ir globos (rūpybos);
pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais;
6Valstybė užtikrina, kad vaikas nebūtų atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią,
išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau, nei tai yra būtina.“
iš dalies
straipsnius siaurintų pačių principų svarbą bei jų taikymą ir neatitiktų JT Vaiko teisių konvencijos principų. Siūloma 3 str. 2 d. formuluotė ,,visur ir visada“ per plati ir neatitinka JT Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. principo ,,imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų“. Tačiau pritartina 3 str. 6 d., kad vaikas nebūtų atskirtas nuo tėvų prieš jų valią ir šis siūlymas atitinka JT Vaiko teisių konvencijos originalo kalbą. Šiuo metu galioja nuostata ,,prieš jų norą“. 52. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-22)3 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos ir (ar) žmonių grupės, nes bet kuri iš jų yra fizinis arba juridinis asmuo. Reikia bendrųjų sąvokų, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
Vaiko teisių įgyvendinimo principai Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti Ffiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:
53Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)32 Argumentai: Punktą siūloma išbraukti, kadangi tai yra perteklinė nuostata. Pasiūlymas: patikslinti 3 straipsnį išbraukiant 2 punktą: „2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais.“ Nepritarti Projektu, kaip specialiuoju įstatymu, siekiama šio Įstatymo teisinės viršenybės prieš kitus šią sritį reguliuojančius teisės aktus ir dėl vaiko teisių apsaugos svarbos užtikrinimo. 54. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-22)32 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo ir pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams principu būtina siekti išlaikyti seką pagal svarbą. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;
organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)33
2) Dėl Projekto 3 straipsnio Projekto 3 str.
3 punktą siūlome derinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir papildyti po žodžio „neprieštarauja“ įrašant „geriausiems“. Siūlomi pakeitimai:
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama j jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami-dėl-jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės-padėties; tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos etninės-priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kkiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
56Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)33 Argumentai: Vaikas privalo būti išklausytas bet kokiu atveju, jeigu gali išreikšti savo nuomonę, todėl siūloma principo formuluotę tikslinti. Pasiūlymas:
Patikslinti 3 straipsnio 3 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; privalo būti išklausytas ir turi būti atsižvelgta į jo nuomonę;“ Nepritarti Siūlymas ,,privalo“ suponuoja besąlygišką imperatyvą.
Kai tuo tarpu remiantis JT Vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu ir LR civilinio kodekso 3.249 straipsnio 2 dalies nuostatomis, vaikui suteikiama galimybė būti išklausytam. Pažymėtina, kad šis principas taikomas tiems vaikams, kurie geba suformuluoti savo pažiūras (Konvencija) ar nuomonę (Civilinis kodeksas). 57. Seimo narė M.A.Pavilionienė (2014-04-21)34 Argumentai:
Pateikto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nediskriminavimo pagrindai išvardijami selektyviai, nepateikiamas visas nediskriminavimo pagrindų spektras, įtvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos Tarybos Konvencijoje
„Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos
prieš juos“ ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punkte išvardytuose nediskriminavimo pagrinduose neįtraukta seksualinė orientacija, o tai sudaro galimybes diskriminuoti vaikus dėl jų ar jų tėvų (globėjų) seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant, kad patyčias ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos patiria daugiau nei pusė homoseksualių vaikų, didelį homoseksualių paauglių savižudybių skaičių, bei aukštą homoseksualių vaikų seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš juos riziką, kadangi homoseksualūs vaikai dažnai laikomi teisėtu seksualinės prievartos ir smurtavimo taikiniu, būtina įrašyti terminą „seksualinė orientacija“ į nediskriminavimo pagrindų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisinėje bazėje egzistuoja įstatymų koliziją, kadangi galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostata, kuria draudžiama propaguoti kitokią šeimos sampratą nei nustatyta Civiliniame kodekse.
Dėl tokios nuostatos homoseksualūs vaikai ar vaikai auginami tos pačios lyties šeimose gali būti diskriminuojami teikiant švietimo ir kitas paslaugas pasinaudojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis. Dėl to, jog galioja Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas gali kilti abejonių, ar seksualinė orientacija patenka tarp kitų vaiko diskriminavimo draudimo pagrindų. Tiesioginis draudimas diskriminuoti vaiką dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos panaikintų įstatymo taikymo neaiškumus tokiose situacijose ir užtikrintų, kad vaikas nebus diskriminuojamas dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau pakeisti 3 straipsnio 4 punktą, perkeliant į įstatymo nuostatas visus nediskriminavimo pagrindus, išvardytus Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje arba Europos Tarybos Konvencijos „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ 2 straipsnyje. Siūlau 3 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės.
Nepritarti Kadangi Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalyje nepateikiamas baigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas, manytina, kad nuostata ,,ar kitų aplinkybių“ apima nediskriminavimo pagrindus, nurodytus tiek Europos Tarybos konvencijos dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos 2 straipsnyje, tiek Chartijos 21 straipsnyje, todėl visų pagrindų, nurodytų Konvencijoje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje, išvardijimas nėra būtinas. 58. Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-29)34 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu - visi žmonės yra lygūs prieš įstatymą, o vaikas – taip pat žmogus. Siekiant išvengti dviprasmiškumo, yra būtina Projekto 3 straipsnio 4 dalyje
„vaiko“ sąvoką keisti į „žmogaus“. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4
dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
4) nediskriminavimo. Visi vaikai žmonės yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
Nepritarti Projektu, kaip specialiuoju vaikų įstatymu, siekiama reglamentuoti vaikų (ne visų žmonių) teisinę apsaugą, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus. 59. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)34 Siūlome tikslinti Projekto 3 str. 4 punkto formuluotę nenumatant baigtinio diskriminacijos pagrindų sąrašo - tai leistų apimti visus nediskriminacijos aspektus, ko šiuo metu trūksta Projekte pateiktame apibrėžime. Siūlomi pakeitimai:
4) nediskriminavimo.
Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami-dėl-jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės-padėties; tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos etninės-priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kkiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama i vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;
organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)35 Manome, kad Projekto 3 str. 6 punkto formuluotė yra perteklinė, todėl po žodžio „vaikui“ siūlome išbraukti formuluotę „tiek iki gimimo, tiek gimus“. Siūlomi pakeitimai:
5) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama i vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes; Nepritarti Argumentai kaip nurodyta dėl žemiau pateiktos pastabos. 61. V. Reikertienė
6 2015-04-21 11:45, v.reikertienė@gmail.com , Valerija Reikertienė, 88.119.193.50, Aptariamasis dalykas Siūlau atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo pakeitimo įstatymo 3str. 6 dalį, kurioje teigiama, kad vaikui iki gimimo reikia sudaryti galimybę būti sveiku ir normaliai vystytis. Laikant vaiku vaisių, sudaroma prielaida uždrausti nėštumo nutraukimą, apriboti pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūras. Kadangi vaiku laikomas jau gimęs naujagimis, siūlau pataisyti 3str. 6 dalį taip: Vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveiku ir normaliai vystytis. Atsižvelgti. Pritarta Seimo narės M.A.Pavilionienės siūlymui dėl šio straipsnio 62.
L.Jakučionis
6 2015-04-27 05:46, [email protected] , Linas Jakučionis, 101.98.47.100, Aptariamasis dalykas Įstatymo projektas suformuluotas taip, kad būtų draudžiami abortai. Akivaizdu, jog tai prieštarauja kitiems įstatymams. "Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo." Įstatymas yra diskriminacinis ir homofobiškas ir specialiai stengiasi užkristi kelią vienos lyties globėjams. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai augantys su vienos lyties tėvais yra tokie pat laimingi ir socialiai išsivystę, kaip ir turintys skirtingų lyčių tėvus. Įstatymo projektas negina vaikų nuo fizinio tėvų smurto (pvz. mušimo diržu). Nesvarstyta Tokios nuostatos projekte nėra. 63. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)36 Manome, kad Projekto 3 str. 6 punkto formuluotė yra perteklinė, todėl po žodžio „vaikui“ siūlome išbraukti formuluotę „tiek iki gimimo, tiek gimus“. 6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui —tiek iki gimimo, tiek gimus— turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
Atsižvelgti
siūlymui dėl šio straipsnio
teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas,
6 Įstatymo projekto 3 str. 6 p. įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo principus nepagrįstai atsisakoma, kad valstybei, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijos, kitiems juridiniams asmenims nėra privalomas principas: galimybė vystytis ir doroviškai. Todėl 6 punktą siūlome formuluoti taip: "kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat ir doroviškai".
Nepritarti Projekte nėra nuostatų dėl vystymosi fiziškai bei protiškai, todėl nenuoseklu papildyti dėl vystymosi doroviškai. Formuluotė ,,normaliai vystytis“ apima tiek fizinį, tiek protinį, tiek dorovinį vystymąsi. 65. Seimo narė M.A.Pavilionienė (2015-04-21)36 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas neatitinka teisinio aiškumo ir tikrumo principų, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kadangi vaikas pagal šios konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką teises įgyja nuo gimimo momento. Iki gimimo momento vaisiaus sveikata ir vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėštumo metu. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 6 punkto formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad nėštumo nutraukimas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu į sveikatą ir normalų vystymąsi. Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas savo 2013-03-25 išvadoje Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui XIIP-337 „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. Pastebėtina, jog negimusio vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas tik įvertinus moters teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir apsisprendimo teisės atžvilgiu, ir tik tuo atveju, jei minėtas moters teisių apribojimas būtų pateisinamas bei atitiktų žmogaus teisių ribojimą grindžiančią „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąlygą.
Taip pat moters apsisprendimo teisė nutraukti nėštumą ar jo nenutraukti siejama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 bei 7 straipsniais, įtvirtinančiais kiekvieno asmens teisę į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teisę į privataus gyvenimo pagarbą. Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitiktų Konvencijos 2 bei 8 straipsnių taikymo praktiką bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
apsisprendimo teisės.“ Siekiant, kad pateiktas įstatymo projekto nesudarytų galimybių interpretuoti 3 straipsnio 6 punktą kaip draudžiantį nutraukti nėštumą ir laikyti nėštumo nutraukimą vaiko teisės į normalų vystymąsi pažeidimu, o projekto nuostatos atitiktų teisinio aiškumo ir tikrumo principus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, siūlau tikslinti įstatymo 3 straipsnio 6 punktą. Siūlau 3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu; Nesvarstyta Atsiimta 66.
Seimo narė M.A.Pavilionienė (2015-06-10)36 Argumentai: Pateikto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas neatitinka teisinio aiškumo ir tikrumo principų, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kadangi vaikas pagal šios konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką teises įgyja nuo gimimo momento. Iki gimimo momento vaisiaus sveikata ir vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėštumo metu. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 6 punkto formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad nėštumo nutraukimas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu į sveikatą ir normalų vystymąsi. Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas savo 2013-03-25 išvadoje Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui XIIP-337 „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. Pastebėtina, jog negimusio vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas tik įvertinus moters teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir apsisprendimo teisės atžvilgiu, ir tik tuo atveju, jei minėtas moters teisių apribojimas būtų pateisinamas bei atitiktų žmogaus teisių ribojimą grindžiančią „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąlygą. Taip pat moters apsisprendimo teisė nutraukti nėštumą ar jo nenutraukti siejama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 bei 7 straipsniais, įtvirtinančiais kiekvieno asmens teisę į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teisę į privataus gyvenimo pagarbą.
Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema. Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitiktų Konvencijos 2 bei 8 straipsnių taikymo praktiką bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
apsisprendimo teisės.“ Siekiant, kad pateiktas įstatymo projekto nesudarytų galimybių interpretuoti 3 straipsnio 6 punktą kaip draudžiantį nutraukti nėštumą ir laikyti nėštumo nutraukimą vaiko teisės į normalų vystymąsi pažeidimu, o projekto nuostatos atitiktų teisinio aiškumo ir tikrumo principus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, siūlau tikslinti įstatymo 3 straipsnio 6 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad vaisiaus kaip vaiko iki gimimo momento apibrėžimas, neatitinka galiojančiame Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 punktuose suformuluotų apibrėžimų. Siekiant teisinio nuoseklumo būtina suderinti svarstomo įstatymo projekto sąvokas su Biomedicininių tyrimų etikos įstatyme pateiktomis sąvokomis. Siūlau 3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymosi priežiūra yra užtikrinama per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
7 8.
Tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 7 punkto formuluotę, ją suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, ir išdėstyti ją taip:
„7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai
pagal įstatymą, o valstybė imasi visų reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems vaiko įstatyminiams atstovams šią pareigą įgyvendinti, teikdama jiems visokeriopą paramą ir paslaugas, rengdama ir įgyvendindama specialias programas bei priemones“. Pritarti Tik vietoj žodžių ,,paramą ir paslaugas“ įrašyti žodžius ,,apsaugą ir pagalbą“, o šį punktą dėstyti 3 punktu, teikiant nuostatai prioritetiškumą. Nuostatą siūloma tobulinti atsižvelgiant į šį bei toliau einantį Seimo narių siūlymą. 68. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)37 Argumentai: Remiantis Konvencija, šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl pirmiausiai vaiko teises užtikrinti turi tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Vadovaujantis subsidiarumo principu, reikalaujančiu veikti kuo arčiau subjekto, tačiau tame lygmenyje, kuriame tai daryti veiksmingiausia, vietos savivaldos ir valstybės institucijos ir įstaigos turėtų kištis tik tuo atveju, jeigu vaiko teisių neužtikrina šeima. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 7 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „7) subsidiarumo.
Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų; Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai arba kiti teisėti vaiko atstovai, o valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia jiems paramą ir pagalbą, jeigu vaiko atstovai neužtikrina vaiko teisių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;“ Pritarti iš dalies Pritarti, tačiau išbraukti žodžius ,,vaiko teisių“, nes tuomet pagal Civilinio kodekso reikalavimus, per 3 dienas turi būti skiriamas kitas asmuo, galintis užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Nuostatą siūloma tobulinti atsižvelgiant į šį bei prieš tai pateiktą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymą. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)38
nuostatą siūlytina papildyti po žodžio „tėvais“ įrašant formuluotę „ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą“. Pritarti
(2015-05-22)38 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos, nes bet kuri iš jų yra juridinis asmuo. Reikia bendros sąvokos, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie juridiniai asmenys, nekiltų dviprasmiškumo. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 8 dalį papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
8) Fiziniai ir juridiniai asmenys bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamosi su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su tėvais bei tarpusavyje ir prireikus teikia vienai kitaiiems reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;
71Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L.
Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)310 Argumentai: Vietoje pagalbos efektyvumo, suprantamo kaip abstraktus racionalumas, siūlomas „veiksmingumo“ principas. Teikiamos pagalbos „geriausių rezultatų“ samprata išskleidžiama nurodant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo šeimoje ir šeimos, giminystės bei socialinių ryšių išsaugojimo tikslus, pabrėžiamas pagalbos savalaikiškumas. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 10 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „10) efektyvumo pagalbos veiksmingumo. Priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius; tinkamu laiku (kiek galima anksčiau), racionaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų: tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo šeimoje ir šeimos, giminystės bei socialinių ryšių išsaugojimo;“ Pritarti Siūlymai atitinka projekto esmę, tik smulkmeniškiau bando dėstyti efektyvumo principą. 72. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
11
sukonkretinant. Priešingu atveju, vadovaujantis šio punkto nuostata, atsiranda takoskyra tarp vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių ir paslaugų ir socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimu, kt. Pritarti
teisės institutas (2015-05-26)312 N
principu „vaiko tapatybės užtikrinimo.
Vaiko teisių apsauga vykdoma atsižvelgiant į jo interesus ir tapatybę, šeimos kilmę ir ryšius, užtikrinant atitinkamą paramą ir apsaugą.“
74Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Kadangi vertybės yra neatsiejama dorovės dalis, siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinti nesikišimą į šeimos gyvenimą, išskyrus numatytus atvejus. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip:
„1) šeimos autonomijos. Vaikų ugdymas šeimoje yra vykdomas pagal šeimoje puoselėjamas vertybes. Nė viena šeima neturi patirti kišimosi į jų gyvenimą
ir turi teisę būti įstatymo nuo jo ginama, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina siekiant apsaugoti prigimtinius vaiko interesus ir jei to neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis;“ Nepritarti Siūlymas vertintinas kaip per siauras, nes jame kalbama tik apie vertybes puoselėjančias šeimas, ir keliantis klausimą kaip bus ugdomas vaikas šeimoje, kuri nepuoselėja vertybių, tinkamų auklėti vaikus. Kartu siūlymas yra perteklinis, nes JT Vaiko teisių konvencijos 5, 9, 14, 16, 18 ir kiti straipsniai kaip tik ir gina šeimos autonomiškumą. 75. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V.
Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai: Kadangi vaikas yra ne atskiras subjektas, bet sudėtinė šeimos dalis, būtina numatyti vaiko atstovų teises gauti su vaiku susijusią informaciją, būti išklausytais ir dalyvauti priimant su vaiku susijusius sprendimus. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „2) vaiko atstovų įtraukimo. Vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;“ Nepritarti Vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos LR civilinis kodekso reguliavimo dalykas. 76. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai: Stengiantis išsaugoti vaiko kultūrą, kalbą, papročius ir tradicijas bei ryšį su giminėmis, reikalinga spręsti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus prioritetą teikiant giminaičiams ir vaiko tapatybės išsaugojimui. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „4) giminystės ryšių ir tapatybės išsaugojimo.
Sprendžiant su vaiko globa
(rūpyba) ir įvaikinimu susijusius klausimus, prioritetas teikiamas giminaičiams, taip pat vaiko tapatybės išsaugojimui.“ Nepritarti Tai įtvirtinta JT Vaiko teisių konvencijos
LR civilinio kodekso 3.224 straipsnio 5 dalyje (dėl įvaikinimo) ir šio kodekso 3.271 straipsnio 6 punkte (dėl vaiko globos, užtikrinant vaiko ryšį su jo tėvais, kitais vaiko giminaičiais). 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4
siūloma nustatyti: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai“. Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
1) kitais įstatymais ir teisės aktais gali būti laikomos ir tarptautinės sutartys bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
2) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pritarti
teisės institutas (2015-05-26)44 straipsnyje keisti individualumo terminą į tapatybės. Pritarti
(2015-04-22)5
įtvirtinti vaiko teisę augti.
Svarstytina, ar šiuo atveju nereikėtų vietoj teisės augti įtvirtinti teisę sveikai vystytis, kaip yra nustatyta
straipsnyje. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19 5,11
10Siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnyje vietoj žodžio „augti“ įrašyti „sveikai vystytis“ arba
„visapusiškai ir harmoningai vystytis“ (Vaiko teisių konvencijos preambulė, 6
straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.155, 3.161 straipsniai) ir 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „moksliniai“ įrašyti žodžius „ar medicinos“ (Konstitucijos 21 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos kontekste – vaiko vystymasis yra bendra sąvoka, apimanti visą konvenciją ir joje įtvirtintas teises, reiškianti visų galimybių vaikui gyventi ir vystytis, įskaitant fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, rodant deramą pagarbą žmogiškam orumui ir rengiant vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje[1] užtikrinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį atitinkamomis nuostatomis. Taip pat svarstytinas tikslingumas sujungti įstatymo projekto 5 ir 11 straipsnių nuostatas dėstyti viename straipsnyje. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)52
3) Dėl Projekto 5 straipsnio Projekto 5 str. siūlome Įtvirtinti nuostatą, kad siekiant išgelbėti vaiko gyvybę ir esant tėvų ir
(ar) vaiko atstovų pagal Įstatymą sutikimui, gali būti taikomi eksperimentiniai vaistai ar atliekami moksliniai bandymai. Siūlomi pakeitimai: „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2.
kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi., Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal-įstatymą sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išgelbėti vaiko gyvybę ir yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.“ Pritarti iš dalies Nuostata turi būti suderinta su LR biomedicininių tyrimo etikos įstatymo pakeitimais. Siūlytina 5 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį tobulinti, nustatant, kad „<...> Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime gali būti atliekamas vadovaujantis LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatomis.“
82Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 5,6 Argumentai: Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam yra užtikrinama tomis pačiomis priemonėmis, todėl jos reglamentuotinos bendrame sąraše. Siūloma remtis dabar galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8 straipsniais ir, remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija, juos papildyti vaiko teise gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 ir 6 straipsnius, sujungiant juos į vieną straipsnį, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip: „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.
teisė būti sveikam Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam
1Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo garantuojama:
pogimdyminiu laikotarpiu;
lengvatomis. 2. Vaiko teisė būti sveiku užtikrinama šiomis priemonėmis:
moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas.“
iš dalies
1Kadangi dėl vaiko, tiek iki gimimo,
tiek po jo, apsaugos pasisakoma JT Vaiko teisių konvencijos preambulėje (ne pačiuose Konvencijos straipsniuose), todėl tikslingiau šią nuostatą kelti ne į projekto atskirą straipsnį, bet į projekte siūlomus principus. 2. Pritarti siūlymui sujungti 5 ir 6 straipsnius bei 5 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi.
Tačiau ji turi būti suderinta su LR biomedicininių tyrimo etikos įstatymo pakeitimais, atitinkamai ją tobulinant ir nustatant, kad vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime gali būti atliekamas vadovaujantis LR biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatomis. 83. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas,
678 Papildyti įstatymo projekto II skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“:
vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 6 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam
sveikam iki gimimo ir po jo garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
3) teikiant paramą ir pagalbą krizinio nėštumo atveju;
4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
5) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2.
užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
2) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.). 3. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą
nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 8 7 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę
gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 9 8 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punkto dalį, susijusią su vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra, kadangi vaikų atstovai pagal įstatymą gali būti ir juridiniai asmenys.
Taip pat abejotina, ar vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūros užtikrinimas priskirtinas svarstomo Įstatymo projekto reguliavimo sričiai, todėl svarstytinas tikslingumas šiame Įstatymo projekte apsiriboti tik pareiga teikti sveikatos priežiūros paslaugas motinoms ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
6 straipsnio 3 punktą ir išdėstyti taip: „3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
punkte įtvirtinti ne tik tinkamos kokybės maisto produktų gamybą, bet ir šių produktų vaikams prieinamumą. Pritarti
87Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)6 N Argumentai: Šiuo metu galiojantys teisės aktai nepakankamai apsaugo vaiko prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kas sudaro sąlygas šį pamatinį vaiko interesą ignoruoti teikiant prioritetą ne paties vaiko, bet suaugusių asmenų teisėms ir interesams. Tuo tarpu vaiko prigimtinis poreikis turėti tėvą ir motiną kyla iš lyčių skirtingumo. Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo.
Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Kadangi tėvas ir motina neatsiejamai susiję su lyčių skirtumais, tėvo ir motinos vaidmenis gali prisiimti tik atitinkamos lyties asmenys. Valstybės institucijos sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus turi paisyti šios pamatinės vaiko teisės bei prigimtinio intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto II skyrių nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip
„6. straipsnis. Vaiko teisė į tėvą ir motiną
turi teisę žinoti savo tėvą ir motiną ir būti jų globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4. Valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė
Pritarti iš dalies Siūlomo 6 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio ,,globojamas“ įrašyti žodžius ,,prižiūrimas ir auklėjamas“. Nepritarti 2 daliai. Nepritarti straipsnio 3 daliai, nes prioritetus dėl įvaikinimo jau yra nustatęs Civilinio kodekso 3.210 straipsnio 6 dalyje ir 3.223 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 4 dalies nuostatą siūlytina tobulinti atsisakant draudimo pobūdžio ir įtvirtinant pozityvią nuostatą. 88.
(2015-05-22)71 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis garantuoja vaiko identiškumo apsaugą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
individualumą ir jo išsaugojimą 1.Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas, į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Pritarti
(2015-05-22)72
puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus
dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Pritarti
90Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas,
Argumentai: Lietuvos piliečiams užsienyje, ypač ne ES šalyse kilusios problemos siekiant atgauti tų šalių vaiko gerovės tarnybų paimtus vaikus ir Lietuvos atsakingų institucijų nesugebėjimas įvykdyti konstitucinio įsipareigojimo ginti Lietuvos piliečių teises užsienyje reikalauja griežtesnio ir konkretesnio įpareigojimo valstybės institucijoms ginti Lietuvos piliečių šeimas užsienyje visomis galimomis teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1.
Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Valstybės institucijos teikia pagalbą tėvams ir imasi priemonių spręsti vaikų perkėlimui ar negrąžinimui iš užsienio įvykdytam prieš tėvų valią. Šiam tikslui valstybė sudaro dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba prisijungia prie galiojančių susitarimų bei teikia teisinę pagalbą nukentėjusiems. 2. 3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Nepritarti Vaikų perkėlimo iš kitų valstybių klausimai sprendžiami pagal atitinkamas tarptautines sutartis. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)8
pavadinimas neatitinka jo turinio, nes ne visos šiame straipsnyje nurodytos teisės ir laisvės gali būti priskiriamos prie teisės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Pritarti
(2015-04-22)8 Projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) II skirsnyje, pvz., projekte neminima minties, sąžinės laisvė, teisė nepatirti savavališko ar neteisėto kišimosi į buto neliečiamybę, neteisėto kėsinimosi į garbę ir orumą. Šių teisių nėra ir kituose projekto straipsniuose. Neaišku, kokiu būdu vaiko teisės „atrenkamos“ iš Konstitucijos ir Konvencijos.
Be to, Konstitucijoje ir Konvencijoje nustatyti kiek kitokie galimi teisių ir laisvių ribojimai. Projektas tobulintinas. Siūlytina atsisakyti pastangų projekte išvardinti visas vaiko teises, įtvirtintas Konstitucijoje ir Konvencijoje, kituose teisės aktuose; siūlytina vietoj išsamaus teisių vardijimo viename iš projekto straipsnių pateikti nuorodas į Konstituciją, Konvenciją, kitus teisės aktus, kuriuose yra įtvirtintos vaiko teisės ir laisvės, o kituose jo straipsniuose įtvirtinti nuostatas, detalizuojančias nurodytuose dokumentuose nustatytas teises, numatančias šių teisių realizavimo ypatumus. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį, patikslinti vartojamas sąvokas, jas suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, pvz. teise į gyvenimo privatumą, ypatingą dėmesį skirti vaikų, gyvenančių institucijose ar atsidūrusių ypatingose situacijoje gyvenimo privatumui, vaiko privataus gyvenimo apsaugai visuomenės informavimo priemonių pateikiamoje viešojoje informacijoje. Pritarti Projektą tikslinti pagal Seimo Teisės departamento siūlymus. 94. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)81 Argumentai:
Iki vaiko pilnametystės dėl jo religijos sprendžia tėvai, o vaikas turi teisę apsispręsti tik sukakus pilnametystei. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“ Nepritarti Siūlymas siaurina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 14 straipsnio nuostatas, kad valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Pažymėtina, kad Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnyje įtvirtinta teisė į religiją. 95. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V.
Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)81 Argumentai: Vaiką traktuojant kaip sudėtinę šeimos dalį, tikslesnė formuluotė yra „asmeninis gyvenimas“, kadangi „privatus“ apeliuoja į visišką vaiko autonomiją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę į privatų asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“
(2015-05-21)81 Argumentai: Asmenys, vykdantys nusikalstamo seksualinio pobūdžio veiką prieš vaikus, dažnai pasitelkia kibernetinę erdvę aukų paieškoms. Ši situacija žinoma ir su ja yra kovojama visame pasaulyje. Iki šiol buvo plačiai kalbama, patariama tėvams domėtis, stebėti ir kontroliuoti vaiko veiksmus internete bei susirašinėjimus tiek įvairiuose socialiniuose tinkluose, tiek ir mobiliajame telefone. Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymas privalo apsaugoti vaiką nuo seksualinio smurto, todėl dalis apie vaiko teisę į susirašinėjimo slaptumą turi būti išbraukta. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
1Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą,
bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. Nepritarti Siūlymas prieštarauja JT Vaiko teisių konvencijos 16 straipsnio 1 daliai, kad nė vienas vaikas neturi patirti savavališko ar neteisėto kišimosi į susirašinėjimo paslaptį. 97.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2 Atsisakyti 2 dalies dėstymo šiame straipsnyje, nes joje aptariamos (fragmentiškai) vaiko teisės į pagarbą jo pažiūroms, žodžio , minties, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, kurios negali būti sutapatinamos su teisėmis, nurodytomis straipsnio pavadinime. Pritarti
(2015-04-22)9
formuluotė „per atstovą“ keistina formuluote „per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
straipsnio nuostatas patikslinti ir išplėsti dėl vaiko išsakytos nuomonės reikšmės, jos įvertinimo ir kt. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)9
4) Dėl Projekto 9 straipsnio Projekto 9 str. siūlome derinti su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Žin., 2010, Nr. 71-3561)
straipsnį, siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri sudarytų tinkamas sąlygas išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytiems taip pat ir vaikams, turintiems negalią. Siūlomi pakeitimai: „9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės - per atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Vaikams, turintiems negalią, turi būti suteikta atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti šia teise.“ Pritarti 101.
Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)9 Argumentai: Tam, kad nekiltų ateityje įstatymo normos interpretacijų, siūlome atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, papildyti šio įstatymo projekto 9 straipsnį po žodžio „asmenis“ įrašant „kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas“ Siūlymas:
Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas.“
(2015-04-22)101
dalį formuluoti kaip CK 3.161 straipsnio dalį, atsisakant perteklinio žodžio
„abiem“ bei formuluotės „(vienu arba vieninteliu iš jų)“. Pritarti
Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)10
departamento pastaba dėl įstatymo projekto 10 straipsnio suderinimo su CK
tėvais, bendrauti ir 1.1. formuluotė. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
projekto 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos skirtingos, nors ir susijusios tarpusavyje, vaiko teisės gyventi su abiem tėvais ir bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais, siūlytina svarstyti tikslingumą jas dėstyti atskirose straipsnių dalyse. Taip pat reikėtų įvertinti, ar siūlomoje formuluotėje
„gyventi su abiem tėvais“ nebūtų tikslinga išbraukti žodį „abiems“,
tokiu būdu suderinant Įstatymo projekto nuostatas su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis.
Priešingu atveju, kartus su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti pateiktas Civilinio kodekso 3.161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ši pastaba dėl dermės su Civilinio kodekso nuostatomis galioja ir kitoms Įstatymo projekto nuostatoms (pvz. 5 straipsnis, kt.). Pritarti Tačiau kartu įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 pastabą. 105. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
tikslintina ir pildytina skubaus vaiko paėmimo iš tėvų pagrindų dalyje, ją suderinant su Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Pažymėtina, jog minėtoje dalyje siūlomas teisinis reguliavimas ne tik nesuderintas su Civilinio kodekso nuostatomis, bet ir, lyginant su šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina pažeistų vaiko teisių gynimo galimybes. Taip pat svarstytina, ar skubus vaiko paėmimas neturėtų būti išsamiai reglamentuotas kitoje Įstatymo projekto dalyje, pvz. IV skyriuje. Šios dalies nuostatos tikslintinos ir atsižvelgiant į tai, kad vaikas gali būti paimamas ne tik iš tėvų, bet ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (globėjų, rūpintojų). Pritarti iš dalies Ši dalis tikslintina pagal CK normas, tačiau netikslinga pasisakyti dėl vaiko paėmimo iš kitų vaiko atstovų, nes straipsnio reguliavimas, atsižvelgus į jo pavadinimą „Vaiko teisė gyventi su tėvais“ skirtas tik tėvų teisėms. 106. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)102 Dėl Projekto 10 straipsnio Siūlome patikslinti Projekto 10 str. 2 dalies, reglamentuojančios atvejus, kai vaikas gali būti paimtas iš tėvų, formuluotę po žodžio „ir“ įrašant „(ar)“. Siūlomi pakeitimai: „10 straipsnis.
teisė gyventi su savo tėvais
gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų Šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir (ar) sveikatą.“
asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
2 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 2 dalį ir išdėstyti visą straipsnį taip:
gyventi su savo tėvais
1Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba
vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2.
jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą. Pritarti iš dalies 1.Pritarti siūlymui kad vaikas negali būti atskirtas nuo tėvų prieš jų valią, bet ne norą, nes ši galiojanti norma neatitinka Vaiko teisių konvencijos originalo kalbos. 2. Tačiau nepritarti siūlymui dėl neišvengiamumo, neigiamų pasekmių ar neproporcingumo sąlygų, nes tai išplečia minėtos Konvencijos 9 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinti tik 2 pagrindiniai principai, kad vaikas neturi būti atskirtas nuo tėvų, išskyrus, kai tai geriausia vaikui, ir visos vaiko atskyrimo nuo jo tėvų procedūros turi būti atliktos sąžiningai. 3. Be to, projekte numatyta, kad vaiko atskyrimo nuo tėvų priežastis kiekvieną kartą išsamiai nagrinės teismas. 108. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)102 Argumentai: Konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.
Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 2 dalį ir pridėti dvi naujas straipsnio dalis, atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją ir išdėstyti taip: „2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.
<...>“
Pritarti iš dalies Argumentai kaip nurodyta dėl 109 pastabos. 109. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
projekto 10 straipsnis neturėtų būti papildytas vaiko teise gauti informaciją apie tėvus, (vieną ar vienintelį iš tėvų) su kuriais(-iuo) vaikas yra išskirtas, jeigu tai nėra nesuderinama su vaiko interesais. Pritarti Tikslinga visą straipsnio 1 dalį išskirstyti į 3 atskiras dalis. Papildyti straipsnį 4 nauja dalimi, kad ,,Vaikas gali gauti informaciją apie tėvus (vieną ar turimą vienintelį iš tėvų), su kuriais (-iuo) jis yra išskirtas, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.“. 110. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, 2015-05-0510 3,4 3.
Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais vadovaujantis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. 4. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Nepritarti Civilinius teisinius santykius (vaiko atskyrimo, ginčą dėl vaikų, vaiko nuomonės įvertinimą ir kt.) reglamentuoja LR Civilinis kodeksas. 111. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas, 2015-05-0511 Argumentai:
LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. JT Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis garantuoja kiekvienam vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstant jį taip:
gyvenimo sąlygas Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos. 1. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2.
vaiko atstovams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdama į savo galimybes, imasi reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems teisėtiems vaiko atstovams šią teisę įgyvendinti, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia įvairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais, būstu. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
straipsnio pavadinimą, prieš žodį „gyvenimo“ įrašant žodį „tinkamas“. Pritarti
113Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)11 N Argumentai: Steigiant globą, reikalingi aiškūs kriterijai, leidžiantys nustatyti prioritetinius globėjus. Šiais kriterijais laikytini vaiko poreikiai ir teisės išsaugoti savo kultūrą, kalbą, ryšį su giminėmis, turėti abiejų lyčių globėjus, netapti finansinio išnaudojimo objektu. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Vaiko teisė į globą ir rūpybą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Vaiko teisė į globą ir rūpybą
tėvų ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba). 2. Vaiko globos (rūpybos) steigimui turi būti teikiamas prioritetas broliams ir seserims bei kitiems artimiems giminaičiams. 3. Steigiant vaikui globą (rūpybą), prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje ir galimybei gyventi kartu su broliais, seserimis. 4.
globa susijusius klausimus, atsižvelgiama į vaiko poreikį turėti abiejų lyčių globėjus. 5. Valstybė skatina globą (rūpybą) Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad globa (rūpyba) neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą.“ Nepritarti Tai nėra šios įstatymo reguliavimo klausimai, nes vaiko globa (rūpyba) priskirtina prie civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XVIII skyrius ,,Nepilnamečių globa ir rūpyba“ (3.248 – 3.276 straipsniai). 114. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
rūšis, neapsiribojant išmokomis iš Vaikų išlaikymo fondo, socialinio draudimo garantijomis, vaiko globos išmoka ir mokesčiu už perkamas socialinės vaiko globos paslaugas institucijoje. Pritarti
115Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)12 N Argumentai: Įvaikinimo procedūra yra tiesiogiai susijusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimu, todėl jame turėtų būti nustatyti įvaikinimo principai ir nuorodos į platesnį įvaikinimo reglamentavimą. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Vaiko teisė į įvaikinimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Vaiko teisė į įvaikinimą
gali būti įvaikinamas. 2.
įvaikinimą Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad įvaikinimas neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 3. Įvaikinimo ir jo panaikinimo sąlygas, tvarką bei teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. 4. Įvaikinant vaiką prioritetas turi būti teikiamas artimiems giminaičiais, atsižvelgus į vaiko valią. 5. Sprendžiant įvaikinimo klausimus, prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje kartu su broliais, seserimis.“ Nepritarti Vaiko įvaikinimas priskirtinas prie civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XIII skyrius ,,Įvaikinimo sąlygos ir tvarka“ (3.209 – 3.226 straipsniai) ir šios knygos XIV skyrius ,,Įvaikinimo teisinės pasekmės“ (3.227 ir 3.228 straipsniai). 116. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)132
6) Dėl Projekto 13 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 13 str. 2 dalį, kadangi nėra aišku, kaip valstybė praktiškai užtikrins gyvenamąjį būstą vaikams, likusiems be tėvų globos. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko apgyvendinimas vaikų globos institucijoje, globėjų (rūpintojų) šeimoje ar pan., nėra tapatus gyvenamojo būsto suteikimui vaikui. Nepritarti
reglamentuota, tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 2. Kartu siūlytina tikslinti šio straipsnio 3 dalį pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 3 pastabą ir vietoj žodžio ,,būsto“ įrašyti žodžius ,,gyvenamosios patalpos“. 117. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)133
straipsnio 3 dalyje pateikiamas „šeimos turto“ paaiškinimas skliausteliuose kaip būsto, kuriame gyvena vaikas, neatitinka CK 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytų šeimos turto pripažinimo pagrindų. Pritarti
118Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I.
Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)13 N Argumentai: Negalią turintis vaikas yra specifinių poreikių turintis ir ypatingos priežiūros reikalaujantis teisių subjektas, kuriam valstybė privalo užtikrinti lygias teises su visais kitais, specifinių poreikių neturinčiais vaikais. Neįgaliems vaikams pritaikyto švietimo, užklasinės veiklos, savirealizacijos programų ir kitų poreikių užtikrinimą įpareigoja siūlomas straipsnis. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį
gyvenimą
gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Valstybė įgyvendina programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje.“ Nepritarti Tai ne šio įstatymo reguliavimo klausimai. Tai reglamentuoja LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai. 119. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
mechanizmą, nustatant valstybės institucijų vaidmenį (pareigas) šios teisės realizavimo kontekste. Pritarti 120.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)14 Dėl Projekto 14 straipsnio Projekto 14 str. formuluotę siūlome derinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir papildyti punktais dėl vaiko teisės į žodžio laisvę. Siūlomi pakeitimai: „14 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją į žodžio laisvę
turėti ir laisvai reikšti savo įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine, rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 2. Vaiko teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 3. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis viešąja informacija ir-medžiaga, ypač tokia, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Nepritarti Projekte siūloma, kad vaikas galėtų gauti informaciją, kuri reikalinga jo gerovei. Pastabos rengėjai keičia straipsnio paskirtį ir siūlo naują turinį. Siūlytina vengti per daug ypatingų teisių, kaip ,,teisė ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų...“, atsižvelgiant į tai, kad kalbama apie vaiką. Be to, tokią teisę riboti turėtų ne tik įstatymai, bet ir pats vaikas – svarstytina ar jis jau yra pajėgus tai atlikti. 121. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-21)14 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad vaikui nebūtų prieinama neigiamą įtaką turinti, žalojanti informacija ir medžiaga, neturi būti užtikrinamas visos ir bet kokios informacijos pasiekiamumas, nurodant, kad į ją įeina ir informacija bei medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi.
Pasiūlymas: Projekto 14 straipsnį papildyti ir išdėstyti taip: Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis tik ta viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Pritarti
(2015-04-22)151
„kiti“ brauktinas kaip perteklinis. Pritarti
(2015-04-22)155
siūloma nustatyti: „Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
(tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę, pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje). Pritarti
Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)155 4.
Siūlytina keisti Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalies nuostatos, kad dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus formuluotę, siekiant išvengti skirtingo šios nuostatos ir atitinkamų CK nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių bendro turto dalijimo, taisykles, santykio aiškinimo, nes sutuoktinių turtas dalijamas tarp sutuoktinių, preziumuojant, kad jų dalys yra lygios. Vaiko turtiniai interesai tėvų ištuokos atveju užtikrinami priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, o nepilnamečio interesai (nebūtinai turtiniai) gali būti teismui pagrindas nukrypti nuo sutuoktinų bendro turto lygių dalių principo dalijant jų turtą
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
5
22Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 15 straipsnio 5 dalį, įtvirtinant nuorodą, jog be
kitų aplinkybių ir principų, yra atsižvelgiama į vaiko interesus. Nėra suprantama dėl kokių priežasčių yra įtvirtinama nuostata, jog atsižvelgiama tik į vaiko turtinius interesus. Pritarti Tačiau įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 4 pastabą. 126. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
„sanatorijų“, nes šio tipo įstaigos teikia ne poilsio ir (ar) laisvalaikio, o
sveikatos priežiūros paslaugas, todėl šios rūšies paslaugų teikimas reikšmingas apibrėžiant sveikatos reikmes, o ne reguliuojant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
straipsnio nuostatas, įtvirtinant vaiko teisę dalyvauti pramoginiuose renginiuose, kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime bei su tuo susijusias valstybės pareigas, kurios garantuotų kiekvienam vaikui galimybę naudotis šiomis teisėmis. Pritarti 128.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
25Įstatymo projekte,
lyginant su dabar galiojančia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, siaurinamos neįgalaus vaiko teisės ir jų užtikrinimo garantijos, todėl siūlytina peržiūrėti ir papildyti projekto 17 straipsnį. Siūlytina galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl specialaus darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su vaikais su negalia, specialaus rengimo (galiojančio VTAPĮ 33 straipsnis) perkelti į Įstatymo projektą. Ši nuostata būtų aktuali atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai pedagogai gauna (arba visai negauna) žinių apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą, socialiniai darbuotojai globos institucijose su negalia taip pat teigia, esantys nepasiruošę dirbti su proto negalią turinčiais žmonėmis. Manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtintos ir nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms bendruomenines, arti gyvenamosios vietos teikiamas paslaugas. Pritarti iš dalies Siūlytina tikslinti 17 straipsnio 3 dalį: ,,Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją (medicininių paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių tenkinimą specialiosios pagalbos priemonėmis, socialinės paramos teikimą, privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą, ugdymo paslaugų teikimą, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimą) ir už jos įgyvendinimą atsakingas institucijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.“ Taip pat papildyti straipsnį 4 dalimi: ,,Specialistams, dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas.“. 129. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L.
Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)17 N Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių
“Negalią turintis vaikas”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi
būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Be to, negalią turintis vaikas turi specifinių ir ypatingų poreikių, todėl būtina išsamiai išskleisti jo sąvoką, teises, priežiūrą, garantijas ir kita. Pasiūlymas: Pakeičiant ir papildant 17 straipsnį pakeisti nauju skyriumi “Negalią turintis vaikas”, atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją. „17 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. III SKYRIUS “Negalią turintis vaikas”
reglamentavimas
jam pilnavertiškai vystytis, adaptuotis bei integruotis į visuomenę. 2. Negalią turinčio vaiko teises ir jų garantijas nustato šis įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 24 straipsnis. Straipsnis. Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą 1.
Negalią turintis vaikas turi lygias teises su visais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Valstybė įgyvendina programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje. 25 straipsnis. Negalią turinčio vaiko priežiūra
bendrieji pirminiai specialieji poreikiai: priežiūra arba slauga. Slaugančiam asmeniui teikiama parama numatoma kituose teisės aktuose. 2. Nustatant vaikui negalią, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius ir aplinką nustatomas vaiko poreikių lygis, kuris tenkinamas teikiamomis paslaugomis. Vaiko poreikių lygį nustato jungtinė specialistų komanda: sveikatos, švietimo pagalbos ir socialinės srities darbuotojai. Šias paslaugas teikia ankstyvosios intervencijos ir kiti kompleksines paslaugas teikiantys specialistai. 3. Negalią turintis vaikas ir jo atstovai turi teisę naudotis visomis vaikams ir negalią turintiems asmenims numatytomis programomis: gydymo, ugdymo ir koordinuotų kompleksiškai teikiamų paslaugų nuo ankstyvosios intervencijos iki paslaugų bendruomenėje. 26 straipsnis. Aplinkos pritaikymas negalią turinčiam vaikui
negalią turintis vaikas, turi būti pritaikyti specialiesiems negalią turinčio vaiko poreikiams. 2. Įstaigos, kuriose lankosi negalią turintis vaikas, įrengiamos vadovaujantis universalaus dizaino principais. 3.
bei galimybes užtikrina, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti reikalavimai. 27 straipsnis. Lėšos negalią turintiems vaikams
turintį vaiką namuose, turi teisę gauti paramą iš valstybės biudžeto taip, kaip numato kiti teisės aktai. 2. Paramos dydį, mokėjimo tvarką ir kitas sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 28 straipsnis. Negalią turinčio vaiko švietimo, socialinės veiklos
negalią turinčio vaiko ugdymui: mokymuisi, profesijos įgijimui ir, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatos ir specialiuosius poreikius bei sugebėjimus, suteikti darbo vietą. 2. Darbdaviams, kurie įdarbina negalią turintį vaiką, taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos lengvatos. 3. Valstybė siekia suteikti negalią turintiems vaikams, atsižvelgiant į jų amžiaus poreikius, galimybę lygiai su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos ir kūrybinėje veikloje. 29 straipsnis. Specialistų rengimas darbui su vaikais, turinčiais specialiuosius poreikius ir raidos ypatumus Visi specialistai, dalyvaujantys vaiko gyvenime, darbui su šiais vaikais, rengiami atliepiant vaiko ir jo situacijos poreikius. Už jų parengimo šiam darbui tikslines programas atsako Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. 30 straipsnis. Negalią turintis vaikas ir šeima
1Valstybė įsipareigoja teikti koordinuotą informaciją, paslaugas ir paramą,
pagrįstas individualizuota programa negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms. 2. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo. Valstybė sudaro palankias sąlygas negalią turintiems tėvams rūpintis savo vaikais teikdama reikalingas paslaugas. 3.
vaiku, valstybė deda visas pastangas, kad suteiktų jam alternatyvią tolesnės eilės giminaičių globą, o jeigu to nepavyksta padaryti – vietą bendruomenėje gyvenimo šeimoje sąlygomis.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad tai reglamentuoja LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai, tačiau pagrindinio komiteto teisė apsispręsti dėl šių nuostatų įtvirtinimo tikslingumo. 2. Kartu siūlyti patikslinti 17 straipsnio 3 dalį taip: ,,Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją (medicininių paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių tenkinimą specialiosios pagalbos priemonėmis, socialinės paramos teikimą, privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą, ugdymo paslaugų teikimą, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimą) ir už jos įgyvendinimą atsakingas institucijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.“
dalimi: ,,Specialistams, dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas.“. 130. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
apsaugotam nuo bet kokio smurto, kurį gali panaudoti bet koks asmuo, nesusiaurinant galimų smurtautojų rato, t. y. neapsiribojant tik vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Nepritarti Projekte nėra išskirti vaiko atstovai pagal įstatymą ar kiti asmenys, tiesiog – vaikas turi būti apsaugotas nuo straipsnyje išvardintų nusikalstamų veikų, nepriklausomai nuo to, kas tai padaro: tėvai, kiti jo atstovai arba fiziniai ar juridiniai asmenys. Projekto 26 ir 27 straipsniais perkeliama EP ir Tarybos Direktyva bei derinama su Lansarotės konvencija. 131. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V.
Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)181 Argumentai: Formuluotė „vaikas turi būti apsaugas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą“ iš anksto formuoja nuostatą, kad šeimos nariai vaikui kelią išimtiną pavojų. Siekiant ugdyti ir puoselėti šeimas kaip artimiausią vaiko aplinką, tokių nepagrįstų prielaidų turi būti atsisakoma. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. ar taip jį bausti.“ Nepritarti JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio
patirti įvairiausio pobūdžio fizinį ar psichologinį smurtą, įžeidimus ar piktnaudžiavimą, nepriežiūrą ar nerūpestingą elgesį, grubų elgesį ar išnaudojimą, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą. 132. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)181 Argumentai: Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes.
Nepritarti Siūlymas neatitinka JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios reikalauja vaiką apsaugoti ir nuo psichologinio bei seksualinio smurto. Tačiau vietoj žodžio ,,emocinio“ įrašytinas žodis ,,psichologinio“. 133. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
1 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalį, išdėstant ją taip:
apsaugotam nuo smurto
tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo visų smurto prieš vaiką formų, turi teisę į jo geriausius interesus atitinkančias teisines procedūras bei kitą pagalbą. Nepritarti
turi būti apsaugotas ,,nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, įskaitant seksualinį piktnaudžiavimą, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, imasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių“. 2.
dėl to, kad specialusis įstatymas turi teisę apibrėžti naujas sąvokas, kurios teisiniu požiūriu dar nėra apibrėžtos. 3. Siūlytina vietoj žodžio ,,emocinio“ įrašytinas žodis ,,psichologinio“. 134. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)182
„visų“ keistinas formuluote „bet kurios“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2 Nėra aiški ir turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis, išplečiant ir išsamiau reglamentuojant „teisines procedūras“, pagalbą. Pritarti
(2015-05-22)183
3Valstybė imasi visų reikiamų švietimo,
socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. Nepritarti Siūlymas neatitinka JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios reikalauja vaiką apsaugoti ir nuo psichologinio bei seksualinio smurto. Todėl vietoj žodžio ,,emocinio“ įrašytinas žodis ,,psichologinio“. 137. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)183
pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę
„nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros“ keisti
formuluote „nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos“. Pritarti
138Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K.
Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)183 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį, išdėstant ją taip: „3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.“
apibudinama kaip ,,šiurkšti prievarta“, o sąvokos ,,smurtas“ ir ,,prievarta“ vertintinos kaip lygiavertės sąvokos. 2. JT Vaiko teisių konvencijos 19 str. 1dalyje įtvirtinta aiškus reikalavimas valstybėms dalyvėms – vaiką apsaugoti nuo seksualinio ir psichologinio smurto. Todėl vietoj žodžio ,,emocinio“ įrašytinas žodis ,,psichologinio“. 139. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
3
3Valstybė imasi visų reikiamų švietimo,
socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4. Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepritarti Argumentai kaip nurodyta dėl 138 pastabos. 140.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4 Tikslintina, atitinkamai išplečiant nuostatas, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalis, kadangi civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė gali taikoma už bet kokį smurtą. Pastebėtina, kad Švietimo įstatyme yra įtvirtintos nuostatos dėl drausminių auklėjimo poveikio priemonių mokiniams skyrimo ir nuoroda į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Nepritarti Siūlomos nuostatos plačiau nurodomos šio straipsnio kitose dalyse. 141. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
20
projekto 19 ir 20 straipsnių nuostatas dėl atitinkamai tautinių bendrijų
(mažumų) vaikų ir vaikų užsieniečių, gavusių (galinčių gauti) arba negavusių (negalinčių gauti) pabėgėlio statusą, padėties išskirtinumo, jų teisių apsaugos ir gerovės užtikrinimo aspektų (pavyzdžiui, įtvirtinant nuostatas dėl papildomos apsaugos taikymo nepilnamečiui užsieniečiui, kai kyla abejonių ir nėra nustatytas jo amžius), papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnį, detalizuojant nelydimų vaikų apsaugos ypatumus, įtvirtinant valstybės pareigą ieškoti nelydimų vaikų tėvų ar kitų šeimos narių, garantuoti jiems apsaugą ir jų teisių užtikrinimą. Atsižvelgti Dėl titulinės lietuvių tautybės vaikų identiteto užtikrinimo pasisakoma projekto 7 straipsnyje, todėl šis įstatymas, kaip specialusis įstatymas, galėtų išskirtinai pabrėžti LR tautinėms bendrijoms (mažumoms) priklausančių vaikų jų tautinio identiteto išsaugojimą. 142. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K.
Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)19 Argumentai: Teisė puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas yra vienodai svarbi ir būtina tiek Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų, tiek titulinės lietuvių tautybės vaikams, todėl siūloma šią nuostatą formuluoti neišskiriant jokių tautybių vaikų. Pasiūlymas: Pataisyti 19 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė išsaugoti savo tautinį identitetą Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus.“ Nepritarti Argumentai kaip aukščiau nurodyta dėl 141 pastabos. 143. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-21)19 Argumentai: Išskiriant vaikus, priklausančius Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms) yra diskriminuojami nepriklausantieji. Bet kuriam vaikui turi būti užtikrinta teisė į tautinį identitetą. Kartais nepriklausantis tautinei mažumai asmuo, gyvenamojoje vietovėje, gali tapti mažuma ir būti diskriminuojamas. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip: 19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė į tautinį identitetą Bet kuris vVaikais, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Nepritarti Dėl visų vaikų identiteto užtikrinimo pasisakoma projekto 7 straipsnyje, tačiau šis įstatymas, kaip specialusis įstatymas, galėtų išskirtinai pasisakyti ir dėl LR tautinėms bendrijoms (mažumoms) priklausančių vaikų tautinio identiteto išsaugojimo.
organizacijų koalicija „Už vaiko teises“20 1,2 Dėl Projekto 20 straipsnio Projekto 20 str. siūlome derinti su Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Užsieniečių teisinės padėties. Projekte pateiktas apibrėžimas numato pagalbą tik tiems vaikams, kurie yra pripažinti pabėgėliais pagal įstatymą. Tokiu būdu be pagalbos gali likti vaikai, kurie tokio statuso neturi. Atsižvelgiant į poreikį kuo skubiau suteikti vaikui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje, būtiną pagalbą ir apsaugą, siūlome tikslinti Projekto 20 str. formuluotę. Siūlomi pakeitimai: „20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės
pabėgėlio, prieglobsčio prašytojo ar nelydimo nepilnamečio statusą, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Tokiam Vvaikui pabėgėliui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“ Pritarti iš dalies Siūlytina projektą tikslinti taip:
„20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės Užsieniečio vaiko
teisė į apsaugą ,,1.Vaikas, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga ar, kuris yra nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi tokio vaiko nelydimo nepilnamečio užsieniečio tėvai, giminaičiai ar fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2.
dalyje nurodytam vaikui pabėgėliui taikomos LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“
(2015-05-21)201 Argumentai: Vaikas negali būti išskirtas su tėvais. Siekiant užtikrinti šią vaiko teisę gyventi su savo tėvais, būtina patikslinti išskirtinius atvejus, kada vaiko, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, tėvai nebūtų ieškomi. Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina tai nekelia grėsmės vaikui, turi būti ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. Pritarti iš dalies
146Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)20 N Argumentai: Visapusiškam vaiko ugdymui ir integracijai šiuolaikinėje visuomenėje būtinas tam tikras valstybės garantuojamas žinių minimumas ir galimybė lavinti kitus gebėjimus. Pasiūlymas: II skyrių papildyti nauju straipsniu „Vaiko teisė į švietimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jo nuostatas išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė į švietimą 1.
teisė į švietimą
formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą, teisę įgyti specialybę.“ Nepritarti Kadangi LR švietimo įstatymas reguliuoja vaikų ugdymo, auklėjimo ir mokslo klausimus, todėl siūlymas projektą papildyti nauju skyriumi ,,Vaiko teisė į švietimą“ yra perteklinis, tačiau Įstatymo leidėjo teisė apsispręsti dėl šių nuostatų įtvirtinimo tikslingumo. 147. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
ir tobulinti Įstatymo projekto 21 straipsnį, atskiruose Įstatymo projekto straipsniuose reglamentuojant vaiko teisę į mokslą, socialinę paramą ir kt. Pritarti
(2015-04-22)214
efektyvumo, projekto 21 straipsnio 4 dalį siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir projektu teikiamo įstatymo. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“21
9) Dėl Projekto 21 straipsnio Projekto 21 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių užtikrinimą kituose įstatymuose. Atsižvelgdami į tai, kad nėra aišku kokias kriterijais ir motyvais remiantis vienos vaiko teisės yra detalizuojamos ir aptariamas jų įgyvendinimas, o kitos ne, siūlome šį straipsnį tikslinti ir išskirti į atskiras dalis. Pritarti
(2015-04-22)22
22Atsižvelgiant į projekto 22 straipsnio turinį,
siūlytina jo pavadinime vietoj žodžių „teisių naudojimas“ įrašyti žodį
„pareigos“, o patį straipsnio turinį rengti dabar galiojančio įstatymo 48
straipsnio redakcijos pagrindu, įtraukiant daugiau pareigų. Pritarti Nuostata tobulintina atsižvelgiant į visus siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
tobulinti Įstatymo projekto 22 straipsnio pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžio „tėvus“ įrašyti žodžius „ir kitus asmenis“. Pritarti
siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė
Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)221
straipsnio 1 punkte siūlytina įrašyti vaikų pareigą gerbti ne tik tėvus, bet ir kitus asmenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka globoja ir augina vaiką Pritarti
siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė
(2015-05-22)221 Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, globoti juos senatvėje, tausoti jų palikimą ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose; Pritarti
siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė
narė A.Stancikienė (2015-04-29)221 Argumentai: Norint vaiką parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir užtikrinti jo gerovę, prisitaikymą prie aplinkos, vaikui ne tik turi būti užtikrinta gerovė, jo laisvės ir teisės, bet jis, pagal savo vystymosi raidą, turi prisiimti ir pareigas. 1989 Jungtinių vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodoma, kad vaikas turi būti parengtas, išauklėtas „idealų, ypač taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia“.
Todėl siūlau įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti nuostatomis dėl vaiko pareigų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
naudojimas Vaiko teisės yra neatsiejamos nuo vaiko pareigų. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus, kitus šeimos narius, pedagogus ir tinkamai atlikti jų paskirtas savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių, Pritarti
siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“22 1,2
10) Dėl Projekto 22 straipsnio Projekto 22 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių naudojimą ir pareigas. Pažymime, kad vaiko teisės
Tokia nuostata iš esmės prieštarauja žmogaus teisių principinėms nuostatoms, kurios sako, kad žmogaus teisės yra: neatskiriamos (jos negali būti žmogui padovanotos, suteiktos kaip privilegija ar atimtos), universalios (jos priklauso kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir be jokios diskriminacijos), priklausomos viena nuo kitos (nei viena iš teisių nėra svarbesnė už kitą, ir vienos teisės įgyvendinimas priklauso nuo kitos). Vaiko teisės reiškia valstybės pareigą patenkinti pagrindinius vaiko poreikius (ne norus!), ir suteikti paramą, būtiną besivystančiai vaiko asmenybei, jo gebėjimų ir talentų plėtrai bei už vaiką atsakingiems asmenims. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija - tai tarptautinis susitarimas, numatantis pagrindinius standartus, kurie užtikrina vaiko gerovę valstybėje, ir suteikia teisę kiekvienam vaikui sėkmingai augti ir vystytis. Šis tarptautinis susitarimas, kurį Lietuva ratifikavo 1995 m. Suteikia vaikui: sveikatos apsaugą, išsilavinimą, socialinę apsaugą, žaidimo ir laisvalaikio galimybes, tinkamos teisinės apsaugos garantijas. Užtikrina specialia apsaugą: vaikams, turintiems negalią; vaikams pabėgėliams; tautinių mažumų vaikams; vaikams - smurto, nepriežiūros, kankinimų ir karo aukoms; vaikams, praradusiems šeimą, patekusiems Į globos sistemą. Apsaugo vaiką nuo: ekonominio išnaudojimo; seksualinio išnaudojimo; pagrobimo, pardavimo, prekybos žmonėmis (vaikais); smurto ir nepriežiūros; narkotinių medžiagų vartojimo; neteisėto sulaikymo; kankinimo, žiaurių bausmių; neteisėto vaiko pašalinimo iš šeimos; praktikų ir veiksmų, kenksmingų vaiko sveikatai.
Leidžia vaikui; tinkamai išreikšti savo nuomonę klausimais, susijusiais su vaiku; ieškoti ir gauti vaiko vystymuisi reikalingą informaciją; dalyvauti kultūriniame gyvenime; dalyvauti vaikų ir jaunimo organizacijose, bendrauti su kitais vaikais; dalyvauti visuomenės gyvenime. Numato paramą šeimai: išreiškia pagarbą tėvų (globėjų) atsakomybei, teisėms ir pareigoms, susijusioms su vaiko apsauga ir rūpinimusi vaiku; užtikrina teisę Į tinkamas gyvenimo sąlygas; numato būtiną valstybės paramą ir įsipareigojimą padėti tinkamai rūpintis vaiku. Išvardintos priemonės ir mechanizmai turi būti užtikrinti ir prieinami kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo auklėjimo ir (ar) ugdymo procese kylančių sunkumų, ir nei viena iš Šių teisių negali būti „atimta“ iš vaiko, net tuo atveju, kai jis elgiasi nepriimtinai. Siūlomi pakeitimai: „22 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių:. 1) gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir-kituose-teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų-teisių ir laisvių.“ Pritarti
siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė
narė Ona Valiukevičiūtė, 2015-04-1622 1,2 Siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas
naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. 2.
2Vaikas privalo:
1) gerbti savo tėvus, kitus šeimos narius, globoti juos senatvėje, ligos ar kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
2) gerbti pedagogus, kitus suaugusiuosius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
3) laikytis priimtų elgesio normų mokymo, auklėjimo įstaigose, viešose vietose, darbe, buityje;
4) gerbti ir tausoti kultūros ir istorijos vertybes, gamtą, visuomenės ir privačią nuosavybę. 2. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. 3. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą ar fizinių bausmių taikymą.“ Pritarti iš dalies Nuostata tobulintina atsižvelgiant į visus siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė. 157. Piliečių gynimo paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis, 2015-05-11 N Siūlome papildyti įstatymo projekto skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“ straipsniu „Vaiko teisė į tėvą ir motiną“ ir jį išdėstyti taip:
tėvą ir motiną
žinoti savo tėvą ir motiną ir būti jų globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4. Valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė – iš vaiko atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).
Nepritarti Siūlomos platesnės nuostatos nei JT Vaiko teisių konvencija jas apibrėžia (Konvencija nepasisako dėl motinystės ir tėvystės papildomumo, o įvaikinant – dėl turėjimo abiejų lyčių tėvus). Siūlomo straipsnio 4 dalis savo formuluote vertintina kaip nekorektiška, nes bando nurodyti valstybei, kokių teisės aktų ji neturėtų priimti. 158. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, 2015-05-11 N Papildyti Įstatymo projektą straipsniu „Vaiko ugdymo tikslai“
tikslai
asmenybę, talentus, gabumus, protinius bei fizinius sugebėjimus;
kultūriniam identitetui, kalbai ir nacionalinėms vertybėms;
gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais;
pagrindinėms laisvėms;
ir suaugusiems;
Siūlymai pertekliniai, nes vaiko ugdymo tikslai apibrėžti LR švietimo įstatymo 4 str. (ugdymo turinys), 7 straipsnyje (ikimokyklinis ugdymas), 8 str. (priešmokyklinis ugdymas), 9 str. (pradinis ugdymas), 10 str. (pagrindinis ugdymas), 11 str. (vidurinis ugdymas). 159. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
dalyje atsisakyti teisės norminiam aktui nebūdingų deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, vietoj jų formuluojant valstybės pareigą dėl atitinkamų socialinės politikos ir veiklos krypčių. Pritarti
Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)231 6.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodomi asmenys (valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys), privalantys saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, siūlytume įtraukti ir tėvus, kurie visų pirma yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą. Pritarti
161Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,psichinio“ įrašyti žodį ,,emocinio“. Pritarti
162Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto“ įrašyti žodžius ,,seksualinio ar kitos formos smurto“. Pritarti
163Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
263
kodekso 162 straipsnyje yra vartojama sąvoka „vaiko išnaudojimas pornografijai“, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 23 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio pavadinimą. Pritarti
164Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
3
„priežiūros“, trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu „kita“, sąvoka „teisėti
atstovai“ keistina sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
straipsnio 3 dalį, aiškiau reglamentuojant, kokia pagalba ir paslaugos privalo būti suteiktos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių gynimą ir neigiamų pasekmių sumažinimą.
Pažymėtina, kad į šią nuostatą, manytina, kaip į išsamiai reglamentuojančią pagalbos seksualinio smurto aukoms teikimą yra įtvirtinta nuoroda Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pastebėtina, kad nėra numatyta nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai. Manytina, kad papildomai turėtų būti įvertinta, ar yra perkeltos atitinkamų tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatos dėl vaikų aukų (nukentėjusių) apsaugos, pagalbos teikimo ir kt. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
straipsnio 4 dalį, po žodžių „nusikalstamos“ įrašyti „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ar neveikimo“. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“234
11) Dėl Projekto 23 straipsnio Projekto 23 straipsnis reglamentuoja vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrąsias nuostatas ir numato pareigą fiziniams ar juridiniams asmenims pranešti apie galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusi vaikai. Manome, kad, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko apsaugą, ši formuluotė turėtų būti tikslinama ir sudarytų sąlygas pranešti apie vaiko teisių pažeidimus visais atvejais. Siūlomi pakeitimai: „23 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas - svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys. 2.
psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga pagalba (sveikatos, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti atstovai galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų, ir dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai. 5. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokių smurto formų, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
5
apimties, tiek dėl nuorodos, jog atitinkama pareiga tenka tik vaiko atstovams pagal įstatymą, nenumatant tokios pareigos valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pritarti iš dalies
bendrosios nuostatos dėl vaikų apsaugos nuo neigiamos socialinės įtakos, taikytinos ir valstybės, vietos savivaldos institucijoms, kitiems fiziniams, juridiniams asmenims, o straipsnio 5 dalyje išskiriama ypatinga tėvų pareiga patiems laiku suteikti reikiamą informaciją, kuri padėtų vaikui išvengti bet kokio smurto ir šia pareiga tėvai neturėtų dalintis su valstybe, savivaldybe ar NVO. 2.
straipsnį papildyti 6 dalimi: ,,Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitos organizacijos ir institucijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas“. 169. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)235 Argumentai: Siūloma koreguoti derinant su sąvokomis, kurioms siūloma pritarti ankstesnėse pataisose. Pasiūlymas: Pataisyti 23 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokių smurto formų bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Pritarti iš dalies Vietoj žodžių ,,kokių smurto formų“ įrašyti žodžius ,,kokio smurto“, nes išnaudojimas ir prievarta sudaro smurto sąvokos turinį. 170. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-1924 1,2
dalyje vietoj draudimo vaikams dirbti šiame įstatyme numatytus darbus, siūlytina įtvirtinti draudimą įtraukti vaikus į nurodytus darbus. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
projekto 24 straipsnio 3 dalį, nurodant bendrą nuorodą dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
straipsnio 3 dalyje vartojamą sąvoką „apkvaišinančios priemonės“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1 37.
Tikslinti Įstatymo projekto
informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 17 straipsnio nuostatas, akcentuojančias viešosios informacijos poveikį, ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
pavadinime ir straipsnyje naudojamas sąvokas, straipsnio pavadinime vietoje žodžio „panaudojimo“ įrašant „išnaudojimo“ ir išdėstyti jį taip:
„26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar
prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“. Pritarti
175Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)261 Argumentai: Kaip ir projekto 18.3 straipsnio pataisoje minėtuose argumentuose, įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Atitinkamai suderinti 26.3, 27.1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.“ Pritarti iš dalies Papildyti siūlymą, įrašant vietoj žodžių ,,baudžiamasis kodeksas“ įrašyti žodžius ,,baudžiamojo kodekso XXI skyrius“. 176. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-21)261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Nepritarti Atsisakyti siūlomų perteklinių žodžių ,,bet kokių seksualinio pobūdžio“, vietoj išbraukiamų žodžių įrašyti žodžius ,,nurodytų LR baudžiamojo kodekso XXI skyriuje.“. 177. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-29)261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat ir nurodytųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pritarti
(2015-05-22)261 Argumentai: Įstatymo projekto formuluotė „Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ yra dviprasmiška, teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo 1.Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui atsisakyti formuluotės ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj nuorodos į BK 151¹ straipsnį įrašyti nuorodą į BK XXI skyrių bei atsisakyti skliausteliuose siūlomų paaiškinimų. 179. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
1 Argumentai: Kaip ir 18 projekto straipsnio paminėtuose argumentuose turi būti siekiama tik teisiniu požiūriu apibrėžtų (pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir kt.) sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj siūlomo ,,151¹ straipsnio“ įrašyti ,,XXI skyrius“. 180.
darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 33 straipsnio 1 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 2 daliai. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“263
12) Dėl Projekto 26 straipsnio Projekto 26 str. reglamentuoja itin jautrią sritį - vaiko apsaugą nuo seksualinių nusikaltimų, todėl ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo apsaugą nuo kitų neigiamų padarinių bei konfidencialumą. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti 26 straipsnio 3 dalies formuluotę susiaurinant institucijų, kurios privalo būti informuojamos, ratą, išbraukiant savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - vaiko teisių apsaugos skyrius)“. Už šiame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl apie galimas tokias veikas vaiko atžvilgiu pirmiausiai ir nedelsiant turi būti informuojama policija, kuri vykdydama ikiteisminį tyrimą atitinkamai informuos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Siūlomi pakeitimai: „26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“ 1.
Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3. Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti savivaldybės administracijos-vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau—vaiko teisių apsaugos-skyrius), policiją ar kitą kompetentingą-instituciją. 4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.“ Nepritarti Remiantis LR Vyriausybės 2002-12-17 d. nutarimu Nr.
patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
redakcija), savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai atsakingi už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse. 182. Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas,
3 Įstatymo projekto 26 str. 3 punktą „....ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui" keisti į "...ar kiti asmenys gavę informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas susijusias su kitu asmenų seksualiniais veiksmais su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo pagal įstatymu nustatytą amžiaus cenzą“. Pritarti iš dalies Šis punktas tobulintinas atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, kuria siūloma šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį (pastaroji tobulintina įtvirtinant nuorodą į LR baudžiamojo kodekso XXI skyrių). 183. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4 39.
Pažymėtina, kad Įstatymo projekto 26 straipsnio 4 dalyje įtvirtina nuoroda į 23 straipsnio 3 dalį, kurioje nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai reglamentuotas pagalbos nukentėjusiam vaikui vertinimo, organizavimo ir teikimo mechanizmas, neužtikrins galimybių nukentėjusiam vaikui gauti reikiamą pagalbą. Taip pat pastebėtina, kad nėra reglamentuoti nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai. Atsižvelgti Siūlytina pagrindiniam komitetui svarstyti ar, išsamus pagalbos vaikui vertinimo, organizavimo ir teikimo mechanizmo nustatymas nėra šio įstatymo, bet kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų reguliavimo dalykas. 184. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“271
13) Dėl Projekto 27 straipsnio Projekto 27 str. 1 d. reglamentuoja asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus. Manome, kad esama formuluotė, reglamentuojanti darbo apribojimus tik už seksualinio pobūdžio veikas pripažintiems kaltais asmenims, yra per siaura, nes asmenys, teisti už kitus sunkius nusikaltimus (pvz. nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, žmogaus laisvei ir pan.) taip pat gali kelti grėsmę vaikams. Atsižvelgdami į tai. siūlome pildyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį numatant apribojimus dirbti su vaikais asmenims, pripažintais kaltais už kitus sunkius nusikaltimus. Siūlomi pakeitimai: “27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir kitus sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant i teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad „nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.“, siūlytina formuluotę „ir kitus sunkius nusikaltimus prieš vaikus“ tobulinti į „ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus“ Pasiūlymas:
„1.Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo
nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant i teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:“
(2015-05-22)271 Argumentai: Analogiškai dviprasmiška ir teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms yra įstatymo projekto formuluotė „Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ .
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui atsisakyti formuluotės ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj nuorodos į BK 151¹ straipsnį įrašyti nuorodą į BK XXI skyrių bei atsisakyti skliausteliuose siūlomų paaiškinimų. 186. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
1 Argumentai: Kaip ir 26 str. paminėti argumentai Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj siūlomo ,,151¹ straipsnio“ įrašyti ,,XXI skyrius“. 187. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2727163
punkte vartojama formuluotė „verstis individualia veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina. Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti
188Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G.
Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša,
Argumentai: Siekiant apsaugoti vaiką nuo asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, tokiems asmenims turi būti draudžiama ne tik dirbti ir savanoriauti su vaikais, bet ir tapti jų globėjais, rūpintojais, įtėviais ar kitais teisėtais vaiko atstovais. Pasiūlymas: Papildyti 27 straipsnio 1 dalį nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją: „4) tapti globėjais, rūpintojais, įtėviais ar tapti vaiko teisėtais atstovais kitais pagrindais“ Nepritarti Pažymėtina, kad straipsnio reguliavimo tikslas šiek tiek kitas, tai yra asmenų, pripažintų kaltais u-nusikalstamas veikas, darbo apribojimai. Be to pažymėtina, kad siūlyme pateiktos nuostatos yra ir CK reguliavimo dalykas, pvz., 3.269 straipsnis „Asmuo, kuris negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju)“; 3.210 straipsnis „Asmenys, turintys teisę įvaikinti“. 189. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)272745
straipsnio 4 ir 5 dalyse yra įtvirtinta prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. Pritarti 190.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)276 Atsižvelgdami į Projekto
numatyti, kad paslaugos teikėjas, sudarydamas sutartį su dėl paslaugų teikimo vaikui, privalo paslaugų gavėjui pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizini asmenį. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)
šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turi teisę privalo paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
nuostatos tobulintinos iš esmės, atsisakant blanketinių normų į kitus teisės aktus, įtraukiant į šios normos reguliavimo sritį ir kitus įstatyminius vaiko atstovus. Neaiškūs argumentai, kuriais remiantis reglamentuojant tėvų teises, pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, o reglamentuojant pareigas iš esmės atkartojamos kitų teisės aktų nuostatos. Pritarti Tačiau kartu įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo teismo 7 pastabą. 192. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)282
straipsnio 2 punkte nustatyta vaiko tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus turėtų būti papildyta formuluote ,jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams“. Pritarti
193Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M.
M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)28 Argumentacija: Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės, nes kyla ne iš piliečių valios, o iš piliečių suvokimo, kas yra neatsiejamai būdinga ir būtina kiekvienam žmogui. Tėvų teisė rūpintis vaikų auklėjimu yra konstitucinė. Kadangi vaikas yra ne atskiras subjektas, bet sudėtinė šeimos dalis, būtina numatyti vaiko atstovų teises gauti su vaiku susijusią informaciją, būti išklausytais ir dalyvauti priimant su vaiku susijusius sprendimus. Pasiūlymas: Pataisyti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1) Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvai turi teisę ir pareigą, remdamiesi dorovinėmis nuostatomis, auginti ir auklėti savo vaikus bei parinkti jiems mokymą;
3) Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku.“
iš dalies
ir pareigas prilyginti prigimtinei teisei yra nekorektiškas pozityviosios (galiojančios) teisės atžvilgiu. Nors prigimtinė teisė ir pozityvioji teisė papildo viena kitą, tačiau negali būti suvestos viena į kitą, todėl nepritartina galiojantį įstatymą grįsti prigimtinės teisės norma. 2. Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus. Nurodymas tėvams kuo remdamiesi jie turi auklėti savo vaikus, vertintinas nekorektišku. Be abejo šis auklėjimas neturi pažeisti vaiko teisių ir laisvių, reglamentuotų kitais straipsniais.
O CK 3.165 straipsnio apibrėžiančio Tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį nurodyta, kad „Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai atlikdami šias pareigas turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis.“
,,privalo“ ir šį punktą užbaigti žodžiais ,,jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams“. 194. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)28 3,4 N Argumentai: Projekto nuostatos turi atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos 14 str.1 dalyje yra įtvirtinta vaiko teisė į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis nustato tėvų ir atitinkamais atvejais, teisėtų globėjų teises ir pareigas vadovauti vaikui įgyvendinant jo teisę taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus. Konstitucijos 26 str. įtvirtinta nuostata, kad
„Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir
doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinimą žodžiais „ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“ bei 28 straipsnį naujomis 3 ir 4 dalimis ir jį išdėstyti taip:
atstovų pagal įstatymą teisės Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. 3) teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus
4) teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku ar globotiniu, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku ar globotiniu.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
123
straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatas tarpusavyje bei su atitinkamomis
196Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas,
Pasiūlymas: Pataisyti 29 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal
įstatymą privalo turi pagrindinę atsakomybę ir teisę rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.“
197Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas,
Visus klausimus dėl vVaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) kiti teisėti vaiko atstovai visus klausimus dėl vaiko turi siekti spręsti bendru sutarimu. įvertindami galimybę pasinaudoti Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžiama pasinaudojus taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
straipsnio 4 dalį, kadangi nėra aišku kokie galimi atvejai klausimų dėl vaiko sprendimo, kai, pavyzdžiui, vaiko globėju ar rūpintoju yra vienas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ir kt. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
5
amžiaus vaiko nepalikimas be priežiūros, užtikrintų šio vaiko saugumą ir t.t., manytina, kad turėtų būti plačiau diskutuojama galimybė įtvirtinti įpareigojimą – draudimą vaiko atstovams pagal įstatymą palikti tam tikro amžiaus vaikus be priežiūros (Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalis). Taip pat svarstytina galimybė tikslinti nuorodą, kad vaikas neliktų be priežiūros, kadangi galimos įvairios interpretacijos, ar vaikas iki tam tikro amžiaus negali būti paliktas be priežiūros namuose ar bet kokioje kitoje situacijoje. Pritarti iš dalies Tikslinga pagrindiniam komitetui svarstyti
pagal įstatymą pasirūpina vaiko, vyresnio nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusio 14 metų, saugumu nakties metu. 200. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)2952 Argumentai: Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu.
Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Pritarti iš dalies Tikslinga pagrindiniam komitetui svarstyti
pagal įstatymą pasirūpina vaiko, vyresnio nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukusio 14 metų, saugumu nakties metu. 201. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2952
straipsnio 5 dalies 2 punkte esančius trumpinius „val.“ siūlytina keisti
Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Pritarti iš dalies Argumentai kaip ir dėl 202 pastabos. 203. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)30
straipsnyje siūlytina skliaustuose išbraukti trumpinį „pvz.“, o vietoj trumpinio „pan.“ įrašyti žodį „panašiai“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
turėtų būti iš esmės tikslinamos, aiškiai ir konkrečiai įtvirtinant draudimą perduoti asmenines tėvų teises ir pareigas bei užtikrinant, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nusišalins nuo jų vykdymo ir atitinkamai nepatirs jokių teisės aktuose numatytų pasekmių už savo teisių ir pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą.
Taip pat svarstytina galimybė įtvirtinti galimybę skirti vaiko atstovą (ad hoc globėją ar pan.), kai tarp vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą arba tarp pačių vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų, jeigu jų yra keletas) kyla ginčas dėl vaiko teisės įgyvendinimo ar pan. (pavyzdžiui, dėl vaiko (ne)gydymo ar pan.). Svarstytina galimybė numatyti, kad kilus ginčams atitinkamus sprendimus priima savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Pritarti iš dalies
draudimu. 2. Nors Vyriausybės pateiktame projekte nesiūloma įtvirtinti vaiko globėjo ad hoc (liet. šiam atvejui) instituto, tačiau pagrindinio komiteto teisė apsispręsti dėl šio siūlymo tikslingumo. 3. Straipsnio patobulinimai turi derėti su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 8 pastaboje teiktais siūlymais. 205. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)30
Įstatymo projekto 30 straipsnį, kuriuo numatoma galimybė įgalioti kitą asmenį atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką, visų pirma įvertinant siūlomo įgaliojimo ir laikinosios globos tėvų prašymu tais atvejais, kai tėvai laikinai išvyksta ir negali rūpintis vaiku, instituto santykį (pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m, balandžio 18 įsakymu Nr. 56 patvirtintus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 24 punktą), antra, nustatant aiškius pagrindus ir atvejus, kada toks įgaliojimas gali būti išduodamas, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams ir tėvų pareigų vengimo atvejams (CK 3.159 str.). Pritarti 206.
vadovų asociacija (2015-05-19)30 Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos valdybos nariai, susipažinę su LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektu, dalyvavo įstatymo projekto klausymuose Seime, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių projekto straipsnių. Prašome į teikiamas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti. 30 str. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui. Siūlome įrašyti, kad tuo atveju, vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su savo vaiku jų pasirinktas asmuo turėtų turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti konkrečius ir apibrėžtus veiksmus atstovaujant vaiką. Nepritarti Pagal Civilinio kodekso normas, tėvų teisės ir pareigos yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir jas įgyvendinti gali tik patys tėvai. Tuo tarpu kalbant apie įgaliojimą atlikti konkrečius teisinius veiksmus, pažymėtina, kad notarine forma sudaromi sandoriai, kuriems notarinę forma nustato Civilinis kodeksas (CK1.74 str. 4 p.), t.y. net tuo atveju jei būtų pritarta siūlymui, turėtų būti keičiamas Civilinis kodeksas. 207. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22) 31,32
reguliuoja asmens duomenų tvarkymą ir kurie yra įtvirtinti IV skyriuje ,,Pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“, nėra šio skyriaus reguliavimo dalykas. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
32503
bei 50 straipsnio 3 dalis turėtų būti tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko ne tik vaiko tėvų ir kitų su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, bet ir paties vaiko bei kitų jo atstovų pagal įstatymą asmens duomenis, taip pat ir ypatingus. Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsnius tikslinga papildyti nuoroda į asmenį, priėmusį vaiką svečiuotis. Pritarti 209.
žodžių „tėvų“ įrašytinos formuluotės „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašytinas žodis „kartu“, taip pat brauktinas perteklinis žodis
„faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2
dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3132501
4
14) Dėl Projekto 31 ir
Projekto 31 straipsnyje numatyto asmens duomenų tvarkymo įgyvendinimas praktikoje kelia abejonių. Kyla klausimas, kaip praktikoje vaiko teisių apsaugos skyrius rinks informaciją apie asmens sveikatą. Taip pat nėra aišku, kokie asmens sveikatos sutrikimai laikytini kaip keliantys grėsmę vaikui. Siūlome Projekto 31 straipsnio 1 dalyje po žodžių
„tėvų“ įrašyti formuluotę „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio
„kitų“ įrašyti žodį „kartu“, taip pat išbraukti perteklinį žodį „faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 50
straipsnio 3 dalies 4 punktui. Siūlomi pakeitimai:
„31 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2.
apsaugos skyrius tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ir disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos skyriui gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos skyrius ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.“
(2015-04-22)311
apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,Vaiko teisių apsaugos skyrius“ įrašyti žodžius ,,Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
32 46.
Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinime dalyvauja ne tik savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, bet ir kiti savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai (socialinės paramos, socialinių paslaugų, švietimo skyriai) bei kitos įstaigos (policijos įstaigos, ugdymo įstaigos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros įstaigos, kt.), kurios, vykdydamos savo funkcijas taip pat gauna (turėtų gauti) vaikų, jų įstatyminių atstovų asmens (įskaitant ir ypatinguosius) asmens duomenis (tokia apimtimi, kuri reikalinga funkcijų vykdymui), svarstytina galimybė išplėsti 31 ir 32 straipsnių reguliavimo turinį, įtvirtinant institucijų, susijusių su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta tvarka. Įvertinant praktikoje iškylančias problemas dėl asmens duomenų keitimosi tarp sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos įstaigų ir vaiko teisių apsaugos skyrių, tikslinga Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsniuose įtvirtinti institucijų, kurių funkcijos susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teisę gauti minėtuose straipsniuose nurodytus asmens duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Atsižvelgti
Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)323
projekto 32 straipsnio 3 dalies formuluotė, nes nustačius, kad yra pagrindas suteikti duomenis apie kartu gyvenantį asmenį, pasižadėjimas vieno iš tėvų šių duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims iš esmės užkerta kelią tėvui imtis priemonių dėl vaiko apsaugojimo ir kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, jei, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos skyrius nedelsdamas nesiims veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Atsižvelgti
asociacija (2015-05-19)323 32 str.
teisių apsaugos skyrius, perduodamas vienam iš vaiko tėvų duomenis šio straipsnio nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti duomenų tretiesiems asmenims. Ar ši nuostata dera su Asmens duomenų apsaugos įstatymu ?(pvz.: jei prašoma pažyma iš gydymo įstaigos apie vieno iš tėvų psichinę sveikatą, kurią gydymo įstaiga teikia tik skyriui be teisės atskleisti kitiems asmenims, pažyma apie vieno iš tėvų teistumą ir pan.)
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
straipsnio 1 dalies nuostatas su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis arba parengti Civilinio kodekso 3.250 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat siūlytina įtvirtinant pareigą pranešti ne tik apie (žinomą, aiškų) vaiko teisių pažeidimą, tačiau ir galimą vaiko teisių pažeidimą. Pritarti
216Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)331 Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio pavadinimą į „Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą” ir jo nuostatas išdėstyti taip: „33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiantdami apie tai informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus, taip pat vaiko teisių apsaugos skyrių, arba policiją apie vaiko teisių pažeidimą, kuris kelia realų pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir jo raidai. Taip pat informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Nepritarti
apsaugos pažeidimą turėtų būti grindžiamas pareiga, nes tiek straipsnio pavadinime, tiek tekste yra siūlomas privalomumas. Manytina, kad straipsnio tikslas yra tinkamas kompetentingų institucijų informavimas apie vaiko teisių pažeidimą. 217. Seimo nariai: L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)332
turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 2. Asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, kuris kelia realų pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir jo raidai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus ir policiją. 3.
kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“ Nepritarti Argumentai kaip ir dėl 216 pastabos. Be to, negalima išeliminuoti vaiko teisių apsaugos skyriaus, nes policija visais atvejais pranešimą apie vaiko teisių apsaugos pažeidimą nedelsiant persiunčia vaiko teisių apsaugos skyriui. 218. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)332
15) Dėl Projekto 33 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 33 str. 2 dalyje reglamentuojamą anonimiškumo prieš trečiuosius asmenis formuluotę ją praplečiant ikiteisminio tyrimo institucijomis. Tai padėtų išvengti situacijų, kuomet asmuo, pranešęs apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pageidauja išlaikyti anonimiškumą, o ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant pakankamai įrodymų ir liudininkų. Siūlomi pakeitimai: „33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar Švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“ Pritarti 219.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3 Nėra aiškus tikslas nuostatos, įtvirtintos 33 straipsnio 3 dalyje, dėl vaiko teisės kreiptis į švietimo, sveikatos apsaugos ar kitas įstaigas dėl jo teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame straipsnyje nėra įtvirtinta ir detalizuota vaiko teisė kreiptis į teismą. Taip pat pastebėtina, jog kiekvienas vaikas turi teisę (gali) savarankiškai kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir vaiko kreipimuisi nėra taikomi jokie reikalavimai (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas). Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-1933 N Svarstyti galimybę papildyti Projekto 33 straipsnį nuostatomis, numatant keitimąsi atitinkama informacija, gautus pranešimus tarp savivaldybės administracijos vaiko tiesių apsaugos skyrių ir policijos, kadangi pastaroji taip pat gaus pranešimus apie (galimus) vaiko teisių pažeidimus. Pritarti
(2015-04-22)34
straipsnį, atsižvelgiant į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)34
16) Dėl Projekto 34 straipsnio Projekto 34 str. reglamentuoja vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę. Atsižvelgdami į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje, siūlytina tikslinti Projekto 34 straipsnį arba jo atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
223Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K.
Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)341 Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą į „Asmenų atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus” ir jo 1 dalį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė Asmenų atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1. Asmenys, pažeidę neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas, 2015-05-21 Nr. 15-05/21 35-41 Įstatymo projekto antrajame skirsnyje numatančiame pagalbos organizavimą nėra numatyta jokia reali pagalba šeimai, ypač įvairių krizių atvejais, išskyrus formaliai įvardintą "Pagalbos plano" sudarymą. Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nėra išvardytos. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Tokie reiškiniai kelia pavojų ne tik vaikio teisėms, bet ir lietuvių tautos gyvybingumui ir išlikimui Europos Sąjungos šeimoje. Įstatymo projektas pagrindinai ir labai aiškiai orientuotas tik į vaikų paėmimo iš šeimos mechanizmo įteisinimą todėl jis neatitinka Vaiko teisių konvencijos reikalavimų. Siūlome parengti ir patvirtinti įstatymą reglamentuojantį realią pagalbą šeimos gerovei, kuris taptų ir pagrindiniu vaiko teisių apsaugos ir gerovės garantu. Iš dalies atsižvelgti Pažymėtina, kad galiojanti vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą tvarka prieštarauja JT Vaiko teisių konvencijos 9 straipsniui, nes šiuo metu vaikas iš šeimos paimamas administracine tvarka, o ne vadovaujantis teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais.
Todėl Projektu siūloma sukurti Prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelį ir į vaiko likimą apsprendžiančių sprendimų priėmimą įtraukti teismą, kuris turėtų galimybę išnagrinėti vaiko ir šeimos situaciją, įvertinti savivaldybės atlikto prevencinio darbo efektyvumą ir tik tuomet nuspręsti – išduoti arba neišduoti leidimą paimti vaiką iš šeimos, o pats vaiko atskyrimas nuo tėvų būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. 225. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 35-41 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siūloma tobulinti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo procesą bei jo organizavimo principus. Siūlymais siekiama, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų tik kraštutinė priemonė, taikoma tik po nuoseklaus darbo su šeima. Taip pat siūloma įtvirtinti skirtį tarp socialinę riziką patiriančių ir pripažintų socialinės rizikos šeimų. Siūloma koreguoti pagalbos plano sąvoką, pagal kurią terminuotas pagalbos planas būtų sudaromas tik po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros (atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus) pripažintai socialinės rizikos šeimai. Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, įvertinus jos galimybes pačioms keistis, pagalbos planas nesudaromas, bet pasiūlomos individualios paslaugos. Siūloma numatyti būtinybę imtis priemonių, kai vaiko teisių pažeidimai įvyko ne tik šeimoje, bet ir valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje.
Siūloma atsisakyti „socialinių globėjų“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Siūloma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomoje pagalbos organizavimo tvarkoje būtų numatyta apskundimo bei tarpinių vertinimų tvarką. Siūloma numatyti, kad terminuotas pagalbos planas būtų teikiamas šeimai bei vaikui ir laikinosios vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Iš dalies atsižvelgti Projekte tai yra siūloma. Pagalbos planas bus sudaromas ne tik soc. riziką patiriančiai šeimai, bet kiekvienai, kurioje vaikui taptų nesaugu. Projekte numatomos priemonės ne tik dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje, bet ir kitos vaikui nesaugios aplinkos. Projekto autorių teigimu, socialinių globėjų veiklos efektyvumą turėtų pagrįsti ne tiek finansiniai, kiek socialinio darbo su vaiku ir šeima sėkmingumas. Projekte tai numatyta. Projekte taip ir siūloma. 226. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3539161
žodžio „savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
dalies formuluotę, kadangi pagal esamą nėra aišku kas patiria socialinę riziką ir kam teikiama atitinkama pagalba. Taip pat abejonių kelia ir nėra pakankamai aiškūs Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis turėtų būti teikiama skirtinga pagalba (prevencinė arba kita).
Manytina, kad tiek socialinės rizikos ir socialinės atskirties kriterijai gali būti tie patys. Pabrėžtina ir tai, kad nei šiuo metu galiojančiame Socialinių paslaugų įstatyme, nei kartu su Įstatymo projektu pateiktame Socialinių paslaugų įstatymo 2, 13, 18, 19 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIIP-2935 nėra pakankamai aptartas prevencinių socialinių paslaugų teikimas (kokia tvarka teikiama – pagal asmens prašymą, ar įtraukus šeimą į atitinkamą apkaitą, kas atlygina už socialinių paslaugų teikimą (pagal šiuo metu galiojančią Socialinių paslaugų įstatymo redakciją, šeimos, neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pateikusios prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo turi susimokėti už teiktas socialines paslaugas), kt.). Pritarti
vadovų asociacija (2015-05-19)35 1,2
vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas. Siūlome sukeisti vietomis 1 ir 2 punktus. Pritarti
narė K.Miškinienė (2015-05-27)351 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys ir problemos dažniausiai susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, siūloma papildyti įstatymą formuluotėmis dėl socialinės rizikos suaugusių asmenų, auginančių vaikus, gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimo bei rūpinimosi organizavimu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas, organizuojamas socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymas nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)35 1,2
17) Dėl Projekto 35 straipsnio Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 35 straipsnis reglamentuoja pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą, siūlytina šio straipsnio 2 dalį keisti vietomis su 1 dalimi, tokiu būdu išlaikant loginę seką ir prioritetą teikiant ankstyvajai prevencijai, o ne pagalbos teikimui. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28) 35,39 1,61 Projekto 35 straipsnio 1 dalyje po žodžio
„savivaldybės“ įrašytina konkreti institucija, kurios nustatyta tvarka bus
koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
dalyje po žodžių „sveikatos priežiūros“ įrašyti „ir kitų“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
3 dalyje išskirtas bendradarbiavimo aspektas, pagal straipsnio konstrukciją, manytina aktualus tik teikiant pagalbą asmenims, patiriantiems socialinę riziką, tačiau ne teikiant prevencinę pagalbą. Pritarti
(2015-04-22)354 37.
Projekto 35 straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
straipsnio 4 dalį, kaip nepriklausančią šio straipsnio reguliavimo dalykui. Svarstytina galimybė iš esmės peržiūrėti ir koreguoti visą straipsnį, užtikrinant aiškų, nuoseklų reglamentavimą. Svarstytina galimybė Įstatymo projekte įtvirtinti pagalbos, prevencinės pagalbos ar pan. sąvokas. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)354 Projekto 35 straipsnio 4 dalis brauktina kaip perteklinė, nes analogiškos nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
237Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)36 Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio pavadinimą į „Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas” ir jo nuostatas išdėstyti taip: „36 straipsnis. Vaiko atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas
vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra, t. y. vertinant vaiko gyvenimo sąlygas ir aplinką, grėsmes vaiko sveikatai ir gyvybei, socialinių paslaugų poreikį vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2.
straipsnyje nurodytą informaciją, vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą baigti galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą. 3. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą organizuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos skyrius. 4. Vykdant galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą dalyvauja:
1) dalyvauja atestuotas darbuotojas, savivaldybės socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojas, psichologas;
švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir jo šeimą;
3) dalyvauja vaiko atstovai ir vaikas, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir vaiko atstovai pagal įstatymą;
Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros dalyviai vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia prašomus ir (ar) turimus dokumentus, duomenis ir informaciją apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą ir kitus kartu su vaiku gyvenančius asmenis. 6. Atlikus galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą, nustačius pažeidimą ir paaiškėjus, kad:
1) vaiko teisės pažeidimas įvyko valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, apie tai informuojamos atsakingos institucijos, kurios pagal kompetenciją turėtų spręsti atitinkamo pobūdžio pažeidimą.
Esant poreikiui informuojamas Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys, vaikui ar jo atstovams pasiūlomos ir, jei pareiškiamas pageidavimas, teikiamos reikalingos paslaugos;
3) vaiko teises pažeidė vaiko atstovai ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys, įvertinus pažeidimą ir juos pripažinus patiriančiais socialinę riziką asmenimis, jiems turi būti teikiamos paslaugos pagal šio įstatymo 35 straipsnį, arba pripažinus socialinės rizikos šeima, jai turi būti sudarytas Pagalbos planas pagal šio įstatymo 37 straipsnį. 7. Atlikus galimo vaiko teisių pažeidimo peržiūrą rašomas protokolas, su kuriuo supažindinami vaiko atstovai.“ Pritarti iš dalies Nepritartina siūlymui vietoj pavadinimo ,,Vaiko atvejo peržiūra“ siūlyti pavadinimą ,,Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra“, nes siūlymas yra per siauras - ne visas atvejais praktikoje susiduriama tik su galimu vaiko teisių pažeidimu, bet ir su paties vaiko elgesiu – dėl kitų asmenų teisių pažeidimo. Nepritartina ir su tuo susijusiems straipsnio turinio pakeitimams. 2. Siūlomoje 6 dalyje keisti punktų eiliškumą: 3 punktu laikyti 1, o buvusį pirmąjį – 3 punktu. 3. Nepritartina, kad asmeniui siūlomos paslaugos būtų siejamos tik su jų pageidavimu. 238. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
36 straipsnio 1 dalį, išplečiant kriterijus, kurie turėtų būti vertinami. Nėra aišku, kodėl vaiko atvejo peržiūros metu, apsiribojama tik socialinių paslaugų poreikio vertinimu, kai dėl vaiko teisių pažeidimo pobūdžio gali būti reikalingos ir kitos paslaugos, pagalba. Pritarti 239.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
būti akivaizdi vaiko teisių pažeidimo grėsmė ir su tuo susijusios prevencinės pagalbos poreikis. Pritarti
(2015-04-22)362
dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)362 Siūlytina projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio „teisių“ braukti žodį „apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, 3-5 dalis pernumeruojant 2-4 dalimis. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)363 Dėl Projekto 36 straipsnio Siekiant išvengti papildomo didelio krūvio vaiko teisių apsaugos skyriui organizuojant atvejo peržiūras dėl kiekvieno gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, siūlytina tikslinti Projekto 36 straipsnio 3 dalį numatant, kad „vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, patikrina pradinę informaciją, įvertina riziką ir, esant poreikiui, organizuoja atvejo peržiūrą. Pritarti
(2015-04-22)3641
punkte vartojama sąvoka ,,atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3641 Taip pat Projekto 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3641 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Pritarti
(2015-04-22)3644
dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
36444
ir paaiškinti „atestuoto darbuotojo“ sąvoką, vartojamą 36 straipsnio 4 dalyje, taip pat įtvirtinti nuostatą dėl psichologo dalyvavimo bei vaiko nuomonės išklausymo ir įvertinimo. Svarstyti galimybę įtvirtinti pranešimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminus, siekiant užtikrinti savalaikį vaiko situacijos įvertinimą, išbraukti 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kaip priklausantį poįstatyminio lygmens teisės aktų reguliavimo sričiai. Pritarti 248.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3644
straipsnio 4 dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)364 Projekto 36 straipsnio
suorganizuota atvejo peržiūra. Pritarti
250Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)37 Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnį ir jo nuostatas išdėstyti taip: „1. Atlikus vaiko atvejo peržiūrą:
1) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas;
paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Dėl Pagalbos plano sudarymo savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą, kreipiasi į savivaldybės įgaliotą socialinių paslaugų įstaigą dėl Pagalbos plano sudarymo ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. 2. Socialinės rizikos šeimai atsižvelgiant į šeimos poreikius sudaromas terminuotas Pagalbos planas. Pagalbos plano sudarymo, apskundimo, peržiūros pagrindus ir tvarką, tarpinių vertinimų tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Teikiant Pagalbos plane nustatytas priemones ir paslaugas, vaikas lieka gyventi kartu su savo atstovais pagal įstatymą ar kartu su juo gyvenančiu asmeniu, išskyrus atvejus, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). 4. Terminuotas Pagalbos planas taip pat sudaromas vaiko laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. 4.
vaiko atstovams pagal įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją). 5. Pasibaigus Pagalbos plano terminui, Vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą:
1) išbraukti šeimą iš socialinės rizikos šeimų sąrašo;
2) išbraukti šeimą iš socialinės rizikos šeimų sąrašo ir toliau teikti reikalingas paslaugas pagal šio įstatymo 35 straipsnį;
3) kreiptis į teismą dėl laikino vaiko tėvų valdžios apribojimo, laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ar įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją), jei išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
4) kreiptis į teismą dėl vaiko atstovų iki laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo valdžios apribojimo panaikinimo ir laikinosios vaiko globos (rūpybos) atšaukimo.“ Nepritarti Įstatymu tikslinga apibrėžti konkretų Pagalbos plano terminą, kitaip prevencinė pagalba netaps intensyvi ir efektinga. Siūlymas iš esmės neatitinka Projekto turinio, nes Pagalbos planą norima taikyti tik socialinę riziką patiriančioms šeimoms, tarsi suteikiant kitoms šeimoms išimtinę teisę. Tačiau kyla klausimas, kodėl galimas vaiko teisių pažeidimas įmanomas tik socialinę riziką patiriančioje šeimoje, o kitoje jis neįmanomas? Toks siūlymas suponuoja diskriminaciją šių šeimų atžvilgiu. Be to, remiantis JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalimi, vaikas gali patirti smurtą ir nuo savo tėvų bei kitų jo atstovų pagal įstatymą. 251. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
11 55.
Abejonių kelia Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį pagalbos planas nesudaromas, kai vaiko teises pažeidžia ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys. Manytina, kad ir šiais atvejais turi būti atliktas išsamus situacijos įvertinimas ir priimamas sprendimas dėl pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymo teikimo, atitinkamai sudarant pagalbos vaikui planą, kad būtų galima užtikrinti reikalingos pagalbos vaikui koordinuotą teikimą. Todėl siūlytina tikslinti šį Įstatymo projekto punktą. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3711 Dėl Projekto 37 straipsnio Projekto 37 straipsnio
vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas. Pažymėtina, kad šis siūloma nuostata yra per siaura, nes nenumato pagalbos vaikui, kai jo teises pažeidžia tretieji asmenys. Atsižvelgdami į tai, kad vaikas turi gauti pagalbą bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo pažeidimo subjekto, siūlome tikslinti Projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatant, kad Pagalbos planas nesudaromas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiko teisių pažeidimo nebuvo. 1) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas sudaromas tik vaikui, į plano vykdymą įtraukiant vaiko atstovus pagal įstatymą;
(2015-04-22)372
siūloma nustatyti, kad vaiko atvejo peržiūros pagrindus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)372 Projekto 37 straipsnio
Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas Įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Pritarti
(2015-04-22)374
žodžio „ įstatymą“ įrašytina formuluotė „ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
plano ir socialinio darbo su šeima plano santykis (Įstatymo projekto 37 straipsnis). Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 37 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi jeigu yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, tai vaikas negali būti paliktas atitinkamoje aplinkoje. Abejotina, kad planinis vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą turėtų būti siejamas tik su išliekančia realia grėsme vaiko sveikatai ar gyvybei (žr. šio rašto 17 punktą). Manytina, kad kriterijai turi būti siejami su globos nustatymo, tėvų valdžios ribojimo, globėjo ar rūpintojo nušalinimo pagrindais.
Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto antrame skirsnyje yra vartojamos skirtingi terminai – reali grėsmė ir grėsmė. Manytina, kad tiek šiame skirsnyje, tiek kitose
vartojimas. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)374 Projekto 37 straipsnio
gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Siūlomi pakeitimai:
4Paaiškėjus Nustačius,
kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal Įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją). Pritarti
Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)38
reglamentuoti skubų vaiko paėmimą iš jam nesaugios aplinkos pagal Įstatymo projekto 38 straipsnį. Šiuo metu nurodoma, kad vaikas paimamas ir laikinai (ne ilgiau nei 3 dienos) apgyvendinamas vienoje iš nurodytų institucijų iki vaiką pasiims jo atstovai. Jeigu vaiką tėvai pasiima per nustatytą 3 dienų laikotarpį, vaiko atvejo peržiūra nevykdoma ir joks pagalbos planas šeimai nėra sudaromas (Įstatymo projekto 40 straipsnis).
Manytume, kad net ir šiuo atveju yra tikslinga atlikti vaiko atvejo peržiūrą (Įstatymo projekto 36 straipsnis), siekiant nustatyti tėvų. kurie yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą (žr. pastabą dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies), pareigų nevykdymo priežastis ir galimas taikyti prevencines priemones. Pritarti
(2015-04-22)381
straipsnio 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
vaiko atstovai pagal įstatymą apie vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos. Pritarti 261.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)381 Siūlytina patikslinti projekto 38 straipsnio l dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal Įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus Šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Pritarti
vadovų asociacija (2015-05-19)383911 38 str. 1 d-ir 39 str. 1 d. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos, vaiko atstovų pagal įstatymą. Skyriams deleguojama labai didelė atsakomybė - NEDELSIANT vykti į vaiko buvimo vietą, įvertinti situaciją ir nustačius grėsmę vaiko gyvybei ar sveikatai paimti vaiką. Skyriai neatsisako vykdyti šią funkciją, tačiau su šiuo metu turimais žmogiškaisiais ir materialiniais resursais Vaiko teisių apsaugos skyriai šios funkcijos vykdyti tikrai negalės. Galimi du sprendimo budai:
apsaugos skyrių papildymas žmogiškaisiais resursais ir materialinės bazės stiprinimas (specialistų papildomi etatai, vairuotojų etatų įvedimas, jo finansavimas, aprūpinimas transportu). LR Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1593 patvirtintuose Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose Vaiko teisių apsaugos skyriams numatytos 45 funkcijos. Iki 2015 metų Vaiko teisių apsaugos skyriams priskirta dar 17 pareigų ir 19 teisių. Nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybų įsteigimo (1993 metų) jos tik neženkliai buvo sustiprintos žmogiškaisiais ištekliais.
Vaiko teisių apsaugos skyrių materialinė bazė apgailėtina, eilę metų neskiriama lėšų pagrindinėms priemonėms įsigyti 2005 metais Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklai vykdyti paskirti automobiliai nusidėvėję, maži., todėl iš šeimos paimant du ir daugiau vaikų, nėra galimybės užtikrinti saugaus vaikų pervežimo, nes netelpa automobilinės kėdutės. Automobilių vairuotojų išlaikymui neskiriamos lėšos. Į šeimą vykstant be vairuotojo ir atsiradus būtinybei paimti vaikus iš šeimos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas neretai atsiduria keblioje situacijoje, kai turi pats vairuoti ir pasirūpinti vaikų saugumu vienu metu. Be to, daugelis Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų apribotos konkrečiais laiko terminais, todėl gali nutikti taip, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dalyvaujant teismo posėdžiuose, vaiko apklausose, Išvykus į šeimas, sergant ir kt., nebus kam į pranešimą reaguoti nedelsiant. 2.Galimas kitas sprendimo būdas, kuris buvo aptartas susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 2013 metais. Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai siūlė tokiems atvejams pasitelkti seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus. Toks siūlymas buvo motyvuojąs tuo, kad nemažai pranešimų nepasitvirtina, būna melagingi, todėl gaišti laiką, naudoti transportą ir važiuoti keliasdešimt kilometrų į įvykio vietą per didelė prabanga, įvertinant transporto išlaidas ir Vaiko teisių apsaugos skyrių žmogiškuosius resursus. Tuo tarpu socialiniams darbuotojams neretai pakanka vos kelių minučių nuvykti j įvykio vietą, todėl logiška, kad socialinis darbuotojas galėtų (turėtų) įvertinti situaciją apie vaikui iškilusias grėsmes .Informacijai pasitvirtinus, socialinis darbuotojas skubiai susisiektų su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kuris vyktų į Įvykio vietą ir priimtų sprendimą dėl vaiko paėmimo. Toki siūlymą motyvuojame tuo, kad: 1.
Socialiniai darbuotojai turi dirbti ir prevencinį darbą. 2. Geriausiai žino šeimos aplinką, paramos tinklą, kur laikinai saugiai būtą; galima priglausti vaiką
įvykio vietos, todėl gali greičiausiai įvertinti situaciją pasirūpinti vaiko saugumu iki atvyks Vaiko teisią apsaugos skyriaus specialistas. 4. Tokia socialinio darbuotojo pareiga, manome, turėtų būti įtvirtinta įstatyme. 5. VTAS, ypač rajonuose, dirba 3-4 specialistai, kurie didelę laiko dalį praleidžia teismuose, apklausose. Socialinių darbuotojų yra bent 3 kartus daugiau nei VTAS darbuotojų Siūlytina patikslinti projekto 38 str. 1 dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.) nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio momento fiksavimas yra svarbus. Atsižvelgti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)382
paėmimo Vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 str. 6 d. nustatyta tvarka. Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją, todėl ne savivaldybė turėtų įgalioti instituciją. Ar tai reikštų, kad savivaldybės finansuotų Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą jų nedarbo metu? Jeigu išliktų įstatyme tokia nuostata, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ir po darbo vykdys skubų vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos, tai tam turėtų būti numatytas finansavimas iki įstatymo įsigaliojimo.
Kita vertus, labai keista, kad policija nesinaudoja kitų šalių praktika, gerąja patirtimi ir sukuria vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu problemą, juolab kad iš projekto 39 str. 6 d.3 p. darytina prielaida, kad policija gali ir turi paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Todėl prašome 38 str. 2 d. ir 39 str. 6 d. aiškiai įvardinti, kad vaiką iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu privalo paimti policija. Vaiko teisių apsaugos skyrių turimais duomenimis, naktį, švenčių dienomis, vaikai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje. Tokia tvarka leistų išvengti ir papildomo vaiko teisių apsaugos skyrių finansavimo. Nusprendus, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba „greitosios pagalbos“ principu, iškiltų būtinybė keisti LR darbo kodekso nuostatas, kurios reglamentuoja viršvalandinių darbų apribojimo sąlygas (150 str.) darbuotojų, kurie vieni augina vaiką iki 3 metų vaiką, vieni auginantys iki 14 metų, neįgalų vaiką, nėščios moterys, 152 str. kuris nurodo viršvalandinių darbų trukmę, 155 str. , kuriame išaiškinta darbuotojo budėjimo trukmė, darbuotojo sutikimo būtinumas ir kt. Neatsižvelgus ir neišanalizavus galimai iškilsiančių problemų, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas strigs, jis negalės vykdyti kitų funkcijų. Vaiko teisią apsaugos skyrius neramina ir tai, kad projekto 36,37 ir 38 straipsniuose numatyta, kad įvairias tvarkas nustatys ir tvirtins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektas jau svarstomas, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija ar jos valdyba nėra susipažinusi, nes nėra gavusi minimų tvarkų projektų. Vaiko teisių apsaugos skyrių nuomone, kartu su įstatymo projektu turi būti nagrinėjami ir poįstatyminiai aktai.
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19 38,39 2,61
Įstatymo projekto 38 straipsnio 2 dalies nuostatas, kadangi nėra aišku kaip praktikoje policija privalės užtikrinti vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką. Atitinkama pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Taip pat kyla abejonių dėl naujo teisinio reguliavimo, numatančio kad savivaldybės galės įgalioti kitas institucijas paimti vaiką iš šeimos (klausimas dėl kompetencijos, suderinamumo su teisės aktais, skirtingos praktikos savivaldybėse formavimas, pan.). Pritarti iš dalies
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)382 Projekto 38 straipsnio
neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
(2015-04-22)3839261
formuluotė „savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
382 2.
Gavus pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje gavimo momento, paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo
dalyje nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 38 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Gavus pranešimą apie vaiko buvimą jam
nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins, kol Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip dvi valandas nuo sprendimo paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos priėmimo momento, vaikas bus skubiai paimtas ir juo pasirūpinta vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalies nuostatomis.“
(2015-04-22)383
formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
projekto 38 straipsnio 3 dalyje nustatyti maksimaliai trumpą (atsižvelgiant į protingumo principą, objektyvias aplinkybes) terminą, per kurį vaiko atstovai privalo pasiimti vaiką, kuris buvo skubiai paimtas iš jam nesaugios jam aplinkos ir laikinai apgyvendintas atitinkamoje įstaigoje.
Taip pat manytina, kad kiekvienas vaiko palikimo nesaugioje aplinkoje atvejis turi būti išnagrinėjamas, įvertinant vaiko palikimo (buvimo) nesaugioje aplinkoje priežastis, taip pat, ar nėra poreikio inicijuoti pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir kt. Pritarus, atitinkamai turėtų papildytos Įstatymo projekto 38 ar 40 arba kito straipsnio nuostatos. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)383 Projekto 38 straipsnio
sudaromas tik tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą per 3 darbo dienas nepasiima vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos. Pažymėtina, kad šis reglamentavimas yra per siauras ir turi būti tikslinamas, nes pats faktas, kad vaikas buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos formuoja būtinybę bet kuriuo atveju sudaryti pagalbos vaikui planą. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)383 Taip pat siūlome projekto 38 straipsnio 3 dalyje po formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją „vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu - priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti
272Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)383 Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko atstovams pagal įstatymą, gavus vaiko teisių apsaugos skyriaus
šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir per 3 darbo dienas nepasiėmus vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos, vadovaujantis šio įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatomis, organizuojama galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, o vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje.“ Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,pagal įstatymą“, nes Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma vaiko atstovų pagal įstatymą sąvoka, kuri atitinka LR civilinio kodekso nuostatas, kurios tėvus ir kitus vaiko atstovus įvardija ,,vaiko atstovais pagal įstatymą“. Neišbraukti žodžių ,,sudaromas Pagalbos planas“, tik prieš juos įrašyti žodžius ,,pagal poreikį“. 273. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
40401373
atstovų pagal įstatymą turėtų būti suderintos su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 daliai, 7 dalies 2 punktui. Pritarti
274Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)391 Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą, kad vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaujadami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis ir dėl to kyla reali kelia realią grėsmęė vaiko sveikatai ar gyvybei, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais (prireikus – kartu su policija) privalo nedelsdamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kilo grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.“ Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,pagal įstatymą“, nes Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma vaiko atstovų pagal įstatymą sąvoka atitinka LR civilinio kodekso nuostatas. Tačiau kitiems siūlymams pritarti. 275. Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava (2015-05-07)392 Argumentai: siūloma išbraukti žodžius „socialiniai globėjai“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Nepritarti Projekto autorių teigimu, socialiniai globėjai sėkmingai veikia D.
Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, kur šio instituto efektyvumas grindžiamas ne tiek finansiniu, kiek vaiko raidos, kaip fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos, užtikrinimu. Šio įstatymo projekte siūlomi socialiniai globėjai negalės patys paimti vaikų, nes jie bus apgyvendinami pas socialinius globėjus tik teismui davus leidimą vaikus paimti iš šeimos, todėl socialiniai globėjai niekaip negalės tapti savitiksliu institutu. Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per 12 kalendorinių mėnesių atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. Socialiniai globėjai teikiama vaikui ir šeimai pagalba ir paslaugomis taps alternatyva vaikų institucinei globos sistemai. Kartu socialiniai globėjai teiks pagalbą ir paslaugas ne tik likusiems be tėvų globos vaikams, bet ir socialinę riziką patiriantiems ir neįgaliems vaikams. 276. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)392 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą, iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymai: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.“ Nepritarti Atskirais atvejais pagal šiuo metu dar galiojanti teisinį reguliavimą tam tikrais atvejais yra neišvengiama būtinybė vaiką apgyvendinti vaikų globos institucijoje. 277. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)39 2,62
projekto 39 straipsnio 2 dalyje ir 6 dalies 2 punkte išbraukti perteklinę formuluotę „ar vaikų socialinės globos institucijoje“, nes šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik nesant galimybių apgyvendinti vaiką šeimoje ar šeimynoje, jis gali būti apgyvendintas socialinės globos įstaigoje. Taip pat tikslintinos, suvienodintinos sąvokos: vaikų socialinės globos institucija ir socialinės globos įstaiga. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
ir vaikai iki 3 metų galės būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose praktinio įgyvendinimo, nes abejotina, ar asmenys paimantys šio amžiaus vaikus disponuos informacija apie jų raidą. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta viršutinė amžiaus riba dėl vyresnių vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, apgyvendinimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Šios straipsnio dalies turinys kritikuotinas ir todėl, kad sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra sveikatos priežiūros, o ne socialinės globos įstaiga (nuo įstaigos tipo priklauso teikiamų paslaugų spektras, apimtis, teikiamų ne sveikatos priežiūros paslaugų apimties ir kokybės kontrolės nebuvimas), didžioji dauguma socialinės globos įstaigų socialinės globos paslaugas teikia vaikams nuo 0 metų (nuo gimimo), taigi lieka neaišku kodėl vaikai, kuriems nereikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros (slaugo) paslaugos turi (gali) būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, siūlytina galimybę apgyvendinti vaikus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sieti išimtinai tik su jų sveikatos būkle ir nuolatinių sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugų poreikiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos turimomis žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija iki 2016 m. IV ketvirčio planuoja pertvarkyti sutrikusio vystymosi kūdikių namus, patvirtinant vieningą medicininių kriterijų sąrašą, kuriuo remiantis vaikai galėtų būti apgyvendinami (teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos) jose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio Įstatymo projekto ir Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2328 dermę, bei į tai Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas ir svarstytas komitetuose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47(1) ir 56 (1) straipsniais įstatymo projektui XIIP-321, kuriame išsamiai reglamentuojama vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Pritarti iš dalies Projektas tobulintinas.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad projekto autorių teigimu, Projektas numato, kad kūdikis pirmiausia būtų siūlomas apgyvendinti pas socialinius globėjus, kuriems Globėjų ir įtėvių rengimo programoje bus parengtas specialus modulis ir jie turės reikiamų žinių apie vaiko raidą. Pritartina, kad tik sutrikusio vystymosi kūdikiai būtų apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Atkreiptinas dėmesys į Prezidentės Seimui pateiktų įstatymų projektus: Išmokų vaikams įstatymo projekto Nr. XIIP-2865, Šeimynų įstatymo projekto Nr. XIIP-2866, Socialinių paslaugų įstatymo projekto Nr. XIIP-2867 ir Civilinio proceso kodekso projekto Nr. XIIP-2868 nuostatas, griežtinančias kūdikio ir vaiko iki 3 metų apgyvendinimo institucijoje galimybes. 279. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)393
21) Dėl Projekto 39 straipsnio Projekto 39 straipsnio
būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai - tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nepritariame šiai nuostatai ir atkreipiame dėmesį, kad vaiko iki 3 m. amžiaus apgyvendinimas institucijoje privalo būti teisiškai ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais ir ne ilgesniam nei 3 mėn. laikotarpiui. Atsižvelgdami į tai, siūlome atitinkamai performuluoti Projekto 39 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymėtina, kad sunkus neįgalumo lygis taip pat negali būti priežastis ir pasiteisinimas vaikų apgyvendinimui sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiuo atveju, siekiant realiai pakeisti situaciją ir sumažinti Į globos įstaigas patenkančių vaikų iki 3 m. amžiaus skaičių, siūlytina atsisakyti išimčių, o Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijoms ir savivaldybėms nustatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir sukurti reikalingas paslaugas.
Tėvų globos netekę vaikai iki 3 metų amžiaus šiuo metu dažniausiai apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur pagal šioms įstaigoms išduotas sveikatos priežiūros licencijas jiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o įstaiga yra paskiriama ir joje apgyvendintų vaikų globėju. Siūlytina, kad apribojant vaikų iki 3 m. globos nustatymą institucijoje, šios specializuotos Įstaigos nebeteiktų socialinės globos (apgyvendinimo) paslaugų, bet ir toliau teiktų sveikatos priežiūros paslaugas (vaikų ligų prevencija ir gydymas, raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija, ankstyvasis ugdymas, socialinė reabilitacija ir kt.) visiems to reikalingiems (ne tik tėvų globos netekusiems) vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų. Tokiu būdu būtų užtikrintas geresnis specializuotų paslaugų, kurių neteikia bendrosios praktikos gydymo įstaigos, prieinamumas ir tinkamai išnaudotas patyrusių specialistų įdirbis. Pritarti iš dalies Projektas tobulintinas. Pritartina, kad tik sutrikusio vystymosi kūdikiai būtų apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Atkreiptinas dėmesys į LR Prezidentės Seimui pateiktus įstatymų projektus: Išmokų vaikams įstatymo projekto Nr. XIIP-2865, Šeimynų įstatymo projekto Nr. XIIP-2866, Socialinių paslaugų įstatymo projekto Nr. XIIP-2867 ir Civilinio proceso kodekso projekto Nr. XIIP-2868 nuostatas, griežtinančias kūdikio ir vaiko iki
Lietuvos Aukščiausiojo teismo 11 pastabą. 280. Seimo nariai: R. J.Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M.
Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava (2015-05-07)393 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nepritarti Socialiniai globėjai sėkmingai veikia D. Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, kur šio instituto efektyvumas grindžiamas ne tiek finansiniu, kiek vaiko raidos, kaip fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos, užtikrinimu. Šio įstatymo projekte siūlomi socialiniai globėjai negalės patys paimti vaikų, nes jie bus apgyvendinami pas socialinius globėjus tik teismui davus leidimą vaikus paimti iš šeimos, todėl socialiniai globėjai niekaip negalės tapti savitiksliu institutu. Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per 12 kalendorinių mėnesių atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. Socialiniai globėjai teikiama vaikui ir šeimai pagalba ir paslaugomis taps alternatyva vaikų institucinei globos sistemai. Kartu socialiniai globėjai teiks pagalbą ir paslaugas ne tik likusiems be tėvų globos vaikams, bet ir socialinę riziką patiriantiems ir neįgaliems vaikams. 281. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)393 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju
paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje.
Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“ Pritarti iš dalies Siūloma išbraukti nuostata turi būti tobulinama atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolierės pastabą šiam straipsniui. 282. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)393
esančius žodžius „kūdikis ar“, „kūdikiai ir“ braukti kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pritarti
(2015-04-22)394
dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)394 Siūlytina projekto 39 straipsnio 4 dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Pritarti
(2015-04-22)395
nuoroda į šio straipsnio 3 ir 4 dalis turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 – 4 dalis. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)395 Projekto 39 straipsnio
nuoroda į šio straipsnio 2 - 4 dalis. Pritarti
nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)395 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“ Nepritarti Ši nuostata pateikta Projekto 39 str. 3 d. ir ji turi būti tobulinama pagal Seimo kontrolierės pastabas. 288. Policijos departamentas3961
kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei:
1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje gavimo momento, paims vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;
Pritarti Pasiūlymas: Projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, kol Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vaikas ne vėliau kaip per dvi valandas nuo sprendimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, bus paims vaiką skubiai paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;“
(2015-04-22)3962
dalies 2 punkte išvardintą sąrašą papildyti formuluote „artimuosius ar kitus giminaičius“. Pritarti 290.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3962 Siūlytina projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkte išvardintą sąrašą papildyti formuluote
„artimuosius ar kitus giminaičius“. Pritarti
291Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas,
Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
Nepritarti Socialiniai globėjai sėkmingai veikia D. Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, kur šio instituto efektyvumas grindžiamas ne tiek finansiniu, kiek vaiko raidos, kaip fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos, užtikrinimu. Šio įstatymo projekte siūlomi socialiniai globėjai negalės patys paimti vaikų, nes jie bus apgyvendinami pas socialinius globėjus tik teismui davus leidimą vaikus paimti iš šeimos, todėl socialiniai globėjai niekaip negalės tapti savitiksliu institutu. Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per 12 kalendorinių mėnesių atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. Socialiniai globėjai teikiama vaikui ir šeimai pagalba ir paslaugomis taps alternatyva vaikų institucinei globos sistemai. Kartu socialiniai globėjai teiks pagalbą ir paslaugas ne tik likusiems be tėvų globos vaikams, bet ir socialinę riziką patiriantiems ir neįgaliems vaikams. 292. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P.
Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas,
Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, taip pat pas artimuosius ar kitus giminaičius arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal
savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;“ Nepritarti Atskirais atvejais pagal šiuo metu dar galiojanti teisinį reguliavimą tam tikrais atvejais yra neišvengiama būtinybė vaiką apgyvendinti vaikų globos institucijoje. 294. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29) 40,41 12.
Dėl Įstatymo projekto 40 ir 41 straipsnių susijusios pastabos nurodytos prie atitinkamų CK projekto nuostatų.
<...>
Kartu skaitant CK projekto 23 straipsnį, kuriuo iš esmės keičiamas CK 3.262 straipsnis, bei atitinkamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto 40 ir 41 straipsnių nuostatas tampa visiškai neaiški vaiko laikinosios globos nustatymo sistema, pagrindai ir nustatymo momentas, taip pat neaiškus teismo leidimo paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą santykis su tėvų valdžios apribojimo institutu (CK 3.179 str.), juo labiau, kad vaiko paėmimo iš atstovų institutas CK daugiau niekur nėra minimas, neaiškios šio juridinio fakto teisinės pasekmės; toliau lieka neaišku kokia yra paskirto vaiko globėjo (rūpintojo) ir tėvų, kurių tėvų valdžia neapribota, teisių vaiko atžvilgiu apimtis (pvz., ar tėvai išlaiko tik teisę bendrauti ir spręsti itin svarbius vaiko gyvenimo klausimus). Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
siekiant teisinio reglamentavimo nuoseklumo ir aiškumo, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto 40 straipsnio nuostatos, numatant terminus dėl pagalbos plano peržiūros, numatytų priemonių ir paslaugų veiksmingumo vertinimo ir atitinkamai koregavimo bei nepasiekus teigiamų pokyčių, sprendimo dėl vaiko paėmimo priėmimo ir įgyvendinimo. Pritarti
296Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)401 Pasiūlymas: Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Vaiką paėmus iš vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 39
straipsnyje nustatyta tvarka, vaiko teisių apsaugos skyrius ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas organizuoja galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą.
Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui pakeisti Vaiko atvejo peržiūros pavadinimą, nes taip būtų siaurinama šių atvejų nagrinėjimo turinys, nes ir pats vaikas gali būti kitų asmenų teisių pažeidėju. 297. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4021 Dėl Projekto 40 straipsnio Projekto 40 straipsnio
ar sveikatai nebegresia pavojus ir“. Pritarti
298Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas,
paaiškėjus, kad: 1) vaiką galima grąžinti jo atstovams pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikas nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą;
įstatymo 37 straipsnio nuostatomis sudaromas Pagalbos planas. Nepritarti Nepritarti siūlymui pakeisti Vaiko atvejo peržiūros pavadinimą į Galimą vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą, nes taip būtų siaurinama šių atvejų nagrinėjimo turinys, juk ir pats vaikas gali būti kitų asmenų teisių pažeidėju. 2. Nepritarti, kad būtų išbrauktas 2 dalies 2 punktas, nes nors vaikas ir bus grąžinamas tėvams, tačiau gali išlikti poreikis šiai šeimai suteikti prevencinės pagalbos priemones ir paslaugas. 299. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)403
turinį, siūlytina projekto 40 straipsnio 3 dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pritarti 300.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)403 Atsižvelgiant Į dėstomos normos turinį, siūlytina projekto 40 straipsnio 3 dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies
301Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)403
paaiškėjus, kad nėra galimybių vaiką grąžinti vaiko atstovams pagal įstatymą nekeliant grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su turimais vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą duomenimis bei vaiko atvejo peržiūros protokolu kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir inicijuoja Pagalbos plano sudarymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas
iš dalies
įstatymą pavadinimo, kuris atitinka Civilinio kodekso nuostatas ir šio projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlymą. 2. Pritartina papildyti 3 punktą žodžiais ,,inicijuoja Pagalbos plano sudarymą“. 302. Seimo nariai: L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)404
įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos.
Nepritarti Įstatyme tikslinga nustatyti konkretų terminą nuo kada nustatoma laikinoji globa. Tai aktualu atsižvelgiant ir į tai, kad pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį LR civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.XII-1879, vaiko laikinoji globa (rūpyba) galės trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. 303. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas,
laikotarpiu užtikrinamas Pagalbos plane nustatytų priemonių ir paslaugų teikimas. 6. Teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 7.
vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos skyrius:
globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“ Nepritarti Siūlytina išbraukiamų straipsnio dalių neatsisakyti, tik jas išdėstyti atskirais straipsniais. 304. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)407
žodžio tėvams įrašytina formuluotė „ ir vaiko atstovams pagal įstatymą“. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)407
tėvams įrašytina formuluotė „ir vaiko atstovams pagal įstatymą“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
72 Abejotina dėl Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 2 punkto, kadangi kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, t. y. esant skubaus vaiko paėmimo pagrindams, vaikas turėtų būti nedelsiant paimamas iš nesaugios aplinkos, vadovaujantis kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
7 N Svarstytina, ar Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalis ar kt. neturėtų būti papildytas nuoroda, kad nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą) taip pat turi būti sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas (analogija Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 daliai). Pritarti
308Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J.
Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Pasiūlymas: papildyti V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ nauju straipsniu „Veiksmai teismui neleidus apriboti vaiko tėvų valdžios“, atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir straipsnio nuostatas išdėstyti taip: „38 straipsnis. Veiksmai teismui neleidus apriboti vaiko tėvų valdžios
paimti vaiko iš jo atstovų, peržiūrimas ir atnaujinamas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams, arba šeima išbraukiama iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. 2. Skubaus vaiko paėmimo atveju teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų, jis nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams.“ Pritarti iš dalies Atsisakyti straipsnio 1 dalyje žodžių ,,šeima išbraukiama iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.“, nes tokio sąrašo siekiama atsisakyti. 309. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)41
turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)41
23) Dėl Projekto 41 straipsnio Atsižvelgiant į Projekto 41 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio
„nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. „41 straipsnis. Tėvų
valdžios ribojimas ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas ir išlaikymo priteisimas
(2015-04-22)411
dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1 63.
Siūlytina Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalies nuostatas patikslinti ir suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų valdžios apribojimą, tėvų teises ir pareigas vaikui. Taip pat abejonių kyla dėl nuorodos, jog „išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei“, kadangi manytina, kad tokiu atveju vaikas negali būti paliktas jam nesaugioje aplinkoje. Taip pat, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas, abejotina dėl normos, jog esant vaiko teisių pažeidimams, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir kt. (Įstatymo projekto 41 straipsnio
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)411 Siūlytina projekto 41 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Taip pat, manome, kad svarbu aiškiai apibrėžti konkrečius terminus, susijusius tiek su pagalbos plano įgyvendinimo, tiek su vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukme, siekiant užtikrinti, kad vaikui teikiama pagalba ir sprendimai, susiję su jo gyvenimu būtų priimami laiku ir neuždelsiant būtinos pagalbos suteikimo. Todėl siūlome papildyti
Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę Įstatymų nustatyta tvarka kreiptis Į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Šią teisę vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina ne anksčiau kaip per 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo pagalbos plano vykdymo pradžios.
314Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)411 Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paaiškėjus, kad laikinosios vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu taikytos Pagalbos
plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjoeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir grįžus į šeimą dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei išliktų reali grėsmė, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.“ Nepritarti Nepritartina atsisakyti nuorodos į tėvų nekintantį požiūrį ir negerėjantį elgesį su vaiku, nes straipsnis tiesiogiai sietinas su tėvų valdžios ribojimu ir nuolatinės globos nustatymu. 315. Seimo narė K.Miškinienė (2015-05-27)411 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka organizuoti socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms arba kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 dalis, suderinant ją su Įstatymo projekte siūlomu laikinosios globos terminu bei nustatant terminus, per kuriuos, esant teisės aktuose nustatytoms aplinkybėms, vaiko teisių apsaugos skyrius turi kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)412 Todėl siūlome papildyti
globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priima sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, bet ne ilgiau kaip dvejus metus nuo vaiko paėmimo iš teisėtų atstovų. Pritarti
318Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 33-41 N Argumentai: Įstatymo redakcija neproporcingai didelį dėmesį teikia atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos. Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti būtinas rengimo šeimai valstybinėse mokyklose programų įgyvendinimas, vaiko raidai bei šeimos darnai palankių nuostatų ugdymas jauniems tėvams, ekonominių sąlygų oriam ir saugiam šeimų gyvenimui užtikrinimas, pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, pagalbos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą priemonių prieinamumas ir pasirinkimas. Dažna šeima susiduria su būtiniausių paslaugų ir tinkamos infrastruktūros stoka. Labiausiai pasigendama kompleksinių paslaugų, apimančių vaikų priežiūrą, švietimą, mokymus, konsultacijas, tarpininkavimą bei kitus klausimus. Kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti būtiniausias paslaugas ir kurti infrastruktūrą, taip užtikrinant lygias galimybes visoms šeimoms naudotis visuomenei teikiamomis paslaugomis. Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti jos išlikimu. Vienas iš išlikimo garantų gyvybinga ir jauna visuomenė, todėl valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo. Pasiūlymas: V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ papildyti nauju straipsniu „Valstybės apsauga ir pagalba šeimai”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Valstybės apsauga ir pagalba šeimai
diegiamos rengimo šeimai programos, kurių tikslas – ugdyti brandžią, dorovingą, savarankišką, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę ir padėti tėvams rengti vaikus šeimos gyvenimui, skatinti šeimos vertybių suvokimą ir puoselėjimą; 2.
Valstybė turi sukurti sistemą, kad būtų tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams suteikiamos žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam bendravimui su vaikais; Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės;
savivaldybės plėtoja neformalųjį vaikų ugdymą, kuria psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Ypatingą dėmesį skiria ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų veiklos organizavimui. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
užimtumo politiką, orientuotą į sąlygų tėvams, auginantiems mažamečius vaikus dalyvauti darbo rinkoje sudarymą. Suteikia papildomų užimtumo garantijų asmeniui, kuris yra vienintelis šeimos, kurioje auga vaikai, maitintojas; Ugdo šeimų motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių užimtumo formų. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
savivaldybės palankiomis sąlygomis teikia vaikų priežiūros paslaugas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pailgintų dienos grupių, auklių tarnybų ar privačių darželių kūrimas ar veiklos plėtojimas), kad užtikrintų galimybę tėvams lanksčiai derinti darbą ir šeimos pareigas;
konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatina mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju, kai šeima turi nepilnamečių vaikų.“
319Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 33-41 N Argumentai: Pripažindama išimtį tėvų ar kitų vaikų atstovų vaidmenį valstybė kartu skatina visų piliečių įsipareigojimą bendrajam gėriui ir viešosios tvarkos užtikrinimui, įskaitant ir atvejus, kai tai reikalauja įsikišimo į pavojingą svetimų vaikų elgesį, kai nėra galimybės informuoti vaikų atstovus ar policiją. Pasiūlymas: V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ papildyti nauju straipsniu „Teisė sudrausminti pastebėjus pavojingą vaiko elgesį”, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Teisė sudrausminti pastebėjus pavojingą vaiko elgesį Asmenys, pastebėję vaiko elgesį, keliantį pavojų jo ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, turi teisę imtis būtinų priemonių, reikalingų jį sudrausminti, jeigu delsimas, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų pavojingas ir jei nėra galimybės nedelsiant informuoti tėvus, asmenis, atsakingus už vaiko priežiūrą, ar policiją.“
(2015-04-22)4242113
išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi.
Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163,
imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)421
24) Dėl Projekto 42 straipsnio Projekto 42 straipsnio
aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius,
išdėstyti šioje dalyje Įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4213 Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra „savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti
M. Zasčiurinskas (2015-06-09)421 2,3 Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jos skyriai yra be galo svarbios institucijos, dirbančios aštriais ir reikšmingais klausimais.
Tarnyba savivaldybės teritorijoje įgyvendina pagrindines Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 metų Vaiko teisių konvencijos nuostatas, vykdo vaiko teisių apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja ir prižiūri be tėvų globos likusių vaikų globą (rūpybą). Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant sąžiningumo ir atsakingumo, vaiko teisių apsaugos skyriai ir visi jų struktūriniai padaliniai turi dirbti kartu su socialinės apsaugos ir darbo bei kitom ministerijom. Pasiūlymas: Projekto 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
institucijos
1Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Seimas, vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti struktūriniai padaliniai, kitos ministerijos, Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba;
3) savivaldybių institucijos, savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga;
4) nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. Nepritarti Projekto nuostatos tobulintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. 324. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)422 Argumentai: Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir iki vaiko pilnametystės tėvai sprendžia, pagal kokias religines pažiūras jie auklės vaiką. Taip pat siekiama išvengti diskriminacijos nepripažintų religinių bendrijų atžvilgiu. Siūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.“ Nepritarti Siūlymas siaurina Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 14 straipsnio nuostatas, kad valstybės dalyvės gerbia vaiko teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 9 straipsnyje įtvirtinta teisė į religiją. 325. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)422 Argumentai: Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtinas pagalbos priemonių ir paslaugų prieinamumas ir pasirinkimas. Pasiūlymas: Pataisyti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos pagalbos šeimai ir vaikui priemonių ir paslaugų teikimo srityje.“ Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodį ,,savanorišką“, tačiau nepritarti antrajam siūlymui, nes vaiko teisių apsaugos sritis ne tik apima pagalbos šeimai ir vaikui priemonių ir paslaugų teikimą, bet ir kitus konkrečiai vaiko poreikių ir interesų klausimus. 326. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
straipsnio 2 dalis, įrašant „vaiko teisių apsaugos kontrolierius arba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas“. Pritarti 327.
(2015-04-22)424831
dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio 1 daliai. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28) 42,4831 Siūlytina projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
(2015-04-22)43
papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)43
25) Dėl Projekto 43 straipsnio Siūlytina Projekto 43 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
(2015-04-22)44
pavadinime po žodžio „ministerija“ įrašyti formuluotę „kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)44
26) Dėl Projekto 44 straipsnio Siūlytina projekto 44 straipsnio pavadinime po žodžio „ministerija“ Įrašyti formuluotę
„kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti
„šeimos“ įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba
taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti 334.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)44494911211 Projekto 44 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „šeimos“ Įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies l punktui. Pritarti
vadovų asociacija (2015-05-19)4414 Dėl projekto VI skyriaus. Darytina prielaida, kad už vaiko teisių apsaugą pilnai atsako tik savivaldybės, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik formuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šeimos politikos įgyvendinimą (44 str.). Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, jos valdyba, laikosi nuomonės, kad Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, kaip ir 2002-12-17, 2000-12-02, turėtų būti patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, kadangi Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją. Atsižvelgti
(2015-04-22)4415
punkte, be kita ko, numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4415 Projekto 44 straipsnio
ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas.
Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos Įstatymo 8 straipsnio 8 dali, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Atsižvelgti
338Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas,
Argumentai: Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtinas pagalbos priemonių ir paslaugų prieinamumas ir pasirinkimas. Pasiūlymas: papildyti 44 straipsnio 1 dalį 8 punktu ir išdėstyti taip: „8) organizuoja ir įgyvendina pagalbos šeimai priemones ir paslaugas.“ Nepritarti Projekto 44 str. 1 d. 7 punkte pasisakoma apie asmeniui ir šeimai socialinių paslaugų teikimą. 339. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)442
60Projekto 44 straipsnio 2 dalyje numatyta,
kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai.
Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)442 Projekto 44 straipsnio
nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių Įstaigų Įstatymo
Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama Įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti
341Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas,
Argumentai: Sveikatos apsaugos paslaugų ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu užtikrinimas ir vienas iš būdų užtikrinti vaiko teises į sveiką gyvenimą. Šiuo metu tokių paslaugų motinos ypač pasigenda.
Pasiūlymas: Papildyti 45 straipsnio 4 dalį nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir punktą išdėstyti taip: „5) užtikrina motinoms ir vaikui reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir
projekto 45 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu jį išdėstyti taip:
„5) organizuoja socialinės rizikos suaugusių
asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
straipsnio 1 dalies 2 punktą, 43 straipsnio 2 punktą, taip pat į tai, kad tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje svarstomi įvairių sričių institucijų dėmesio ir sprendimų reikalaujantys klausimai, o priimamų, vaiko teisių užtikrinimą garantuojančių sprendimų pobūdis dažnai yra tarpžinybinis, siekiant priimamų sprendimų įgyvendinimo efektyvumo, siūlytina Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą formuoti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pritarus šiam siūlymui atitinkamai tikslintinas Įstatymo projekto 46 punktas. Pritarti
344Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas,
Argumentai: Vaiko gerovės neįmanoma užtikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos ribose; ji užima kelių ministerijų veiklos sritis, todėl Tarpžinybinę vaiko gerovės tarnybą siūloma laikyti Vyriausybės patariamąja institucija. Pasiūlymas: Pataisyti 46 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba yra kolegiali Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės patariamoji institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministroas teikimu. “
(2015-04-22), Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4722
punkte siūloma nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti
Sutiktina su Teisės departamento pastabomis dėl Įstatymo projekto 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kurį siūloma suderinti su CPK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatant, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme, gali įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą ar pareikšti ieškinį. Pritarti
(2015-04-22), Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)481
numatyta, kad ,,Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka ,,savivaldybės vykdomoji institucija“. Pritarti
(2015-04-22), Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)49491223
punkte numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu.
(2015-04-22), Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4925
į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritarti
350Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas,
Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalies 10 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
10) tvirtina socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą; Nepritarti Socialiniai globėjai sėkmingai veikia D. Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Olandijoje, kur šio instituto efektyvumas grindžiamas ne tiek finansiniu, kiek vaiko raidos, kaip fizinės, pažintinės ir psichosocialinės raidos, užtikrinimu. Šio įstatymo projekte siūlomi socialiniai globėjai patys negalės paimti vaikų, nes jie bus apgyvendinami pas socialinius globėjus tik teismui davus leidimą vaikus paimti iš šeimos, todėl socialiniai globėjai niekaip negalės tapti savitiksliu institutu. Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per 12 kalendorinių mėnesių atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. 351.
(2015-05-27)49211 N Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu, o 11 ir 12 punktus atitinkamai pernumeruoti į 12 ir 13 punktus, išdėstant taip: „11) rūpinasi socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
12) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina paslaugų teikimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką;
13) užtikrina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, bendradarbiauja su valstybės, kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti
(2015-04-22), Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)50
konkretaus savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos. Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo
savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų.
Nepritarti Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius priskiriamas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kuriai Civilinis kodeksas priskiria daugiau kaip kelias dešimtis funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje. Pagal Bendruosius vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983, šiai valstybinei institucijai priskiriamos
tarpu savivaldybių administracijos, tvirtindamos šių skyrių nuostatus nustato, kaip šie skyriai turi organizuoti savo veiklą dėl vaiko teisių apsaugos funkcijų, pareigų ir teisių įgyvendinimo savivaldybėje. 353. Seimo narė A.Pitrėnienė,
21 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant gerinti vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimą, ir šių kompleksiškai teikiamų paslaugų prieinamumą kuo arčiau gyvenamosios vietos. 2012 metais 22 savivaldybėse buvo įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK) etatai. Likusiose, 38 savivaldybėse, administracijos direktoriaus įsakymu atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas buvo pavesta jau įvairiems specialistams (suteikta papildoma funkcija. 2013–2014 m. savivaldybėse liko 12,5 TBK etatų, nors šios pareigybės įsteigimas savivaldybėse pasiteisino. Lietuvos teisės instituto atliktas tyrimas (2013) parodė, kad įgyvendinant minimalios priežiūros priemones būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Valstybės kontrolė, 2015 m. atlikusi valstybinį auditą „Ar vaiko minimalios priežiūros priemonės užtikrina pagalbą vaikui“ nustatė, kad turėtų būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip jis vykdo paskirtą minimalios priežiūros priemonę, konsultuoti vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Valstybės kontrolė nustatė, kad skiriant minimalios priežiūros priemones pagrindinis dėmesys skiriamas vaikui, bet dažnai jo elgesio problemos kyla iš aplinkos, šeimos, todėl svarbu teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai. Tai savivaldybėje galėtų atlikti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta organizuoti reikalingą pagalbą tėvams. Šiems tikslams pasiekti siūloma išplėsti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas numatant kompleksiškai teikiamos pagalbos, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą. Pasiūlymas: pakeisti projekto 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) užtikrina vaiko teisių apsaugą, kompleksiškai
teikiamos švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų (toliau
Siūlymas nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kuris nustato, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, rūpinasi vaiko teisių apsauga savivaldybėje, o ne švietimo, sveikatos ar minimalios ir vidutinės priežiūros paslaugų koordinavimu vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtis – kontroliuoti, kad teikiant vaikui aukščiau nurodytas paslaugas, jo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti.
Pažymėtina, kad Pagal svarstomą projektą vaiko teisių apsaugos administravimas yra atskiriamas nuo paslaugų vaikui ir šeimai organizavimo ir teikimo, t. y., Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakingas už vaiko teisių apsaugos administravimą savivaldybėje, o už socialinių ir kitų paslaugų planavimą ir organizavimą – Socialinės paramos skyrius (Socialinių paslaugų centras). 354. Seimo narė A.Pitrėnienė,
3 Pasiūlymas: pakeisti projekto 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas
užtikrinti vaiko apsaugą ir teisėtus jo interesus, kompleksiškai teikiamos pagalbos, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą, turi teisę:“. Nepritarti Siūlymas nedera su galiojančiu teisiniu reguliavimu, kuris nustato, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, kaip savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, rūpinasi vaiko teisių apsauga savivaldybėje, o ne švietimo, sveikatos ar minimalios ir vidutinės priežiūros paslaugų koordinavimu vaikui. Vaiko teisių apsaugos skyriaus paskirtis – kontroliuoti, kad teikiant vaikui aukščiau nurodytas paslaugas, jo teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Pažymėtina, kad Pagal svarstomą projektą siūloma vaiko teisių apsaugos administravimą atskirti nuo paslaugų vaikui ir šeimai organizavimo ir teikimo, t. y., Vaiko teisių apsaugos skyrius atsakingas už vaiko teisių apsaugos administravimą savivaldybėje, o už socialinių ir kitų paslaugų planavimą ir organizavimą – Socialinės paramos skyrius (Socialinių paslaugų centras). Remiantis Vyriausybės nustatyta tvarka atsakomybė už vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros koordinavimą priskirta Švietimo ir mokslo ministrui, bet ne Socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
Siūlymas sietinas su LR vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektu, kuriame tikslingiau turėtų apibrėžti vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros koordinatorių paskirtį ir veiklą. 355. Seimo narė K.Miškinienė (2015-05-27)5035 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu, o 5 punktą atitinkamai pernumeruoti į 6 punktą, išdėstant taip:
„5) įstatymo nustatytais atvejais rūpintis
socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
6) turi kitas šiame įstatyme,
nuostatuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose jam suteiktas teises“. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)50 N
apsaugos skyrius. Siūlome išskirti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo ir šias labai svarbias funkcijas: -pasirūpina globos netekusiais vaikais, nustato ir vykdo tokių vaikų apskaitą, organizuoja vaiko globą (LR CK 3.250 str.;
teisėms ir teisėtiems interesams ir gina juos teisės aktų nustatyta tvarka. Pritarti
357Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)51 Argumentai: Nevyriausybinės organizacijos turi tapti realiu valstybės, vietos savivaldos institucijų ir įstaigų partneriu, tačiau negalima jų versti derinti savo veiklos su šiomis institucijomis. Esamoje įstatymo projekto redakcijoje esanti formuluotė siūlo būtent tokį nesavarankiškumą.
Pasiūlymas: Papildyti ir pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Visuomeninė vaiko teisių apsauga Nevyriausybinių organizacijų įtraukimas įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, Valstybės ir savivaldybės institucijos, teikiant pagalbos šeimai priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19
projekto VI skyrių, nurodant, jog vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus funkcijas ir įgaliojimus apibrėžia specialus įstatymas. Pritarti
teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19
projekto VI skyrių nuostatomis dėl savivaldybių administracijų ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklos, jų įgaliojimų ir pan., kurie yra įtvirtinti
360Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme veikiantį ir su Konvencija suderintą skyrių
“Vaikas ir šeima”, kadangi siūloma įstatymo redakcija neproporcingai didelį
dėmesį teikia atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos.
Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti būtinas rengimo šeimai valstybinėse mokyklose programų įgyvendinimas, vaiko raidai bei šeimos darnai palankių nuostatų ugdymas jauniems tėvams, ekonominių sąlygų oriam ir saugiam šeimų gyvenimui užtikrinimas, pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, pagalbos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą priemonių prieinamumas ir pasirinkimas. Dažna šeima susiduria su būtiniausių paslaugų ir tinkamos infrastruktūros stoka. Labiausiai pasigendama kompleksinių paslaugų, apimančių vaikų priežiūrą, švietimą, mokymus, konsultacijas, tarpininkavimą bei kitus klausimus. Kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti būtiniausias paslaugas ir kurti infrastruktūrą, taip užtikrinant lygias galimybes visoms šeimoms naudotis visuomenei teikiamomis paslaugomis. Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti jos išlikimu. Vienas iš išlikimo garantų gyvybinga ir jauna visuomenė, todėl valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo. Todėl siūlomas skyriaus straipsnis „Valstybės apsauga ir pagalba šeimai“. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi „Vaikas ir šeima“, atitinkamai suderinant skyrių ir straipsnių numeraciją ir skyrių išdėstyti taip:
Vaiko teisių šeimoje nustatymas Vaiko teises šeimoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 32 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybė
teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 2. Tėvai turi teisę ir pareigą, remdamiesi dorovinėmis nuostatomis, auginti ir auklėti vaikus bei parinkti jiems mokymą. 3. Vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 4. Tėvai turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 5. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;
teisėti vaiko atstovai visus klausimus dėl vaiko turi siekti spręsti bendru sutarimu. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamas klausimas sprendžiamas, pasinaudojus taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. 33 straipsnis. Vaiko teisė gyventi kartu su tėvais ar kitais jo atstovais
gyventi kartu su savo tėvais ar kitais teisėtais savo atstovais. 2.
su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). 3. Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais, vadovaujantis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. 4. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. 34 straipsnis. Vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais
teisę gauti informaciją apie motiną arba tėvą, kuris negyvena kartu su juo, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti vaikui. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. 3. Ginčus dėl šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų vaiko teisių įgyvendinimo
rūpyba 1. Vaikui, likusiam be tėvų ar jų priežiūros, įstatymų nustatyta tvarka steigiama globa (rūpyba). 2. Vaiko globos (rūpybos) steigimui turi būti teikiamas prioritetas broliams ir seserims bei kitiems artimiems giminaičiams. 3. Steigiant vaikui globą (rūpybą), prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje ir galimybei gyventi kartu su broliais, seserimis. 4. Sprendžiant su vaiko globa susijusius klausimus, atsižvelgiama į vaiko poreikį turėti abiejų lyčių globėjus. 5.
skatina globą (rūpybą) Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad globa
(rūpyba) neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 36 straipsnis. Įvaikinimas
gali būti įvaikinamas. 2. Valstybė skatina įvaikinimą Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad įvaikinimas kitoje šalyje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 3. Įvaikinimo ir jo panaikinimo sąlygas, tvarką bei teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. 4. Įvaikinant vaiką prioritetas turi būti teikiamas artimiems giminaičiais, atsižvelgus į vaiko valią. 5. Sprendžiant įvaikinimo klausimus, prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje kartu su broliais, seserimis. 37 straipsnis. Valstybės apsauga ir pagalba šeimai
diegiamos rengimo šeimai programos, kurių tikslas – ugdyti brandžią, dorovingą, savarankišką, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę ir padėti tėvams rengti vaikus šeimos gyvenimui, skatinti šeimos vertybių suvokimą ir puoselėjimą;
sukurti sistemą, kad būtų tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams suteikiamos žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam bendravimui su vaikais; Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės;
savivaldybės plėtoja neformalųjį vaikų ugdymą, kuria psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Ypatingą dėmesį skiria ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų veiklos organizavimui. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
užimtumo politiką, orientuotą į sąlygų tėvams, auginantiems mažamečius vaikus dalyvauti darbo rinkoje sudarymą. Suteikia papildomų užimtumo garantijų asmeniui, kuris yra vienintelis šeimos, kurioje auga vaikai, maitintojas; Ugdo šeimų motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių užimtumo formų.
Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
savivaldybės palankiomis sąlygomis teikia vaikų priežiūros paslaugas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pailgintų dienos grupių, auklių tarnybų ar privačių darželių kūrimas ar veiklos plėtojimas), kad užtikrintų galimybę tėvams lanksčiai derinti darbą ir šeimos pareigas;
konsultacijų prieš skyrybas sistemą, skatina mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju, kai šeima turi nepilnamečių vaikų.“ Nepritarti Pagal LR civilinį kodeksą, šeimos santykiai priskirtini prie civilinių teisinių santykių reglamentavimo. Atkartojami kituose įstatymuose (JT Vaiko teisių konvencijoje, LR Konstitucijoje, LR civiliniame kodekse ir kt.) jau apibrėžtos vaiko teisės. Tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė apibrėžti LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XI skyriuje ,,Tėvų teisės ir pareigos vaikams“ (3.155 – 3.184 straipsniai). Tai reglamentuoja LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ 3.165, 3.168, 3.169 straipsniai. Siūlymas perteklinis, nes tai reglamentuoja LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ 3.170, 3.171, 3.174, 3.175, 3.176 straipsniai. Vaiko globa (rūpyba) priskirtina prie civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XVIII skyrius ,,Nepilnamečių globa ir rūpyba“ (3.248 – 3.276 straipsniai). Įvaikinimą reglamentuoja LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XIII skyrius ,,Įvaikinimo sąlygos ir tvarka“ (3.209 – 3.226 straipsniai) ir šios knygos XIV skyrius ,,Įvaikinimo teisinės pasekmės“ (3.227 ir 3.228 straipsniai).
Švietėjišką pagalbą šeimai ir vaiko tėvams reguliuoja LR švietimo įstatymo Penktasis skirsnis ,,Mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojo ir kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos“, pabrėžtinai šio įstatymo 47 straipsnis. Savivalda pagal LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio (5,6,7,8,10 punktai) nuostatas užtikrina siūlomo naujo straipsnio 3,4 ir 5 dalyse numatomas funkcijas. LR teisingumo ministerija yra parengusi Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtros koncepciją, siekiant išanalizuoti ir įvertinti mediacijos institutą, skatinti jo plėtrą ir didinti efektyvumą. 361. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių
“Vaikas ir mokykla”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti
pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Perkeliant patobulintas dabartinio įstatymo nuostatas siūloma papildyti nauju straipsniu “Vaiko ugdymo tikslai”. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi “Vaikas ir mokykla”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją ir skyrių išdėstyti taip:
teisės į mokslą garantijos 1.
Vaiko teisę į mokslą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Švietimo įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos šios vaiko teisės į mokslą pagrindinės garantijos:
1) mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas;
2) atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę;
3) kiekvienas vaikas turi teisę į nemokamą mokymą valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose;
4) aukštasis mokslas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui pagal jo sugebėjimus. Gerai besimokantiems vaikams, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę, valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas;
5) našlaičiui, taip pat netekusiam tėvų globos (rūpybos) ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo lavinimo, profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, teikiama papildoma įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta valstybės, vietos savivaldos institucijų parama (nemokamas maitinimas, aprūpinimas bendrabučiu, speciali ar padidinta stipendija ir kt.). Tokiam vaikui taip pat gali būti taikomos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytos priėmimo į profesinę, aukštesniąją bei aukštąją mokyklą lengvatos;
6) tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Asmenys, nevykdantys šio reikalavimo, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo sistemą reglamentuoja įstatymai. 39 straipsnis. Vaiko ugdymo tikslai
ugdyti vaiko asmenybę, talentus, gabumus, protinius bei fizinius sugebėjimus; 2.
Ugdyti vaiko pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir nacionalinėms vertybėms;
atsakingam gyvenimui laisvoje visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais;
žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
neįgaliems vaikams ir suaugusiems;
gamtai. 40 straipsnis. Vaikų, vengiančių privalomo mokslo, kontrolė
tikslius statistinius duomenis apie vaikus, vengiančius privalomo mokslo. 2. Mokymo įstaigos privalo informuoti tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus, vaiko teisių apsaugos ir kitas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokslo, ir kartu imtis priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų moksleivių, palikusių mokyklą, skaičių. 41 straipsnis. Vaiko, kuriam atimta arba apribota laisvė, teisė į mokslą Vaikui, kuriam už nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo padarymą įstatymų numatytais atvejais tam tikram laikui atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis.“ Nepritarti LR švietimo įstatymas nustato švietimo tikslus (1str., 3 str.),vaikų ugdymo turinį (4 str.), mokyklų veiklą (43 str.), vaiko teisių į mokslą užtikrinimą (25-36 str.)“. 362. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių
„Vaikas ir darbas”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti
pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Siūloma perkelti patobulintas dabartinio įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi “Vaikas ir darbas”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją, jo skyrių išdėstyti taip:
reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksą, šis ir kiti įstatymai. 2. Vaikas turi teisę dirbti atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, bendrąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą. Darbas turi būti saugus, nekeltų pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenktų mokymuisi. 3. Vaikas, turėdamas 16 metų, nenorintis ar nesugebantis tęsti mokslo, gali dirbti. 4. Jaunesnių kaip 16 metų vaikų įdarbinimo, atleidimo iš darbo tvarką, darbo sąlygas reglamentuoja
sauga darbe
garantuoti vaikams saugų darbą. 2. Priimamų į darbą ir dirbančių vaikų sveikata privalomai tikrinama įstatymų numatytais atvejais. 3. Vaikai turi teisę į sutrumpintą darbo laiką ir ilgesnes negu suaugusiųjų atostogas, kitas įstatymų nustatytas garantijas bei lengvatas. 44 straipsnis. Darbo vietų našlaičiams ir kitiems vaikams rezervavimas, mokesčių lengvatos darbdaviams
be tėvų globos (rūpybos) ar neturintiems reikiamos materialinės paramos vaikams taikomos įstatymų nustatytos papildomos užimtumo garantijos. 2. Darbdaviams, kurie rezervuoja darbo vietas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vaikams ir juos įdarbina, įstatymų nustatyta tvarka taikomos lengvatos. 45 straipsnis.
apsauga nuo išnaudojimo darbe
juridiniams asmenims draudžiama išnaudoti ar kitaip diskriminuoti dirbantį vaiką. Vaikui negalima patikėti darbo ar užsiėmimo, kenkiančio sveikatai ar mokslui arba trukdančio jo fiziniam, protiniam ar doroviniam brendimui. 2. Socialinio, teisinio, ekonominio, medicininio ir auklėjamojo pobūdžio priemonėmis valstybė saugo vaiką nuo visų išnaudojimo darbe formų.“ Nepritarti Projekto autoriai siūlo nepritarti LR darbo kodeksas nustato dirbančiųjų asmenų (tarp jų ir nepilnamečių) teises, socialines garantijas ir kitus darbo santykius reguliuojančius klausimus, Kartu pažymėtina, kad JT Vaiko teisių konvencijos 32 straipsnis griežtai reikalauja valstybes dalyves apsaugoti vaikus nuo ekonominio išnaudojimo ir nuo bet kokio darbo, kuris gali būti pavojingas jo sveikatai arba gali trukdyti jam mokytis, kenkti jo sveikatai ir raidai. 363. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)22
straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje bei 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Pritarti
(2015-04-22)2 N 67.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 4, 5 ir 6 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai taikomi įstatymo įsigaliojimo dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Pritarti
nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)23 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedo 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo 39 straipsnio
Nepritarti Pažymėtina, kad remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr.
A1-517 patvirtintomis Neįgaliųjų vaikų, likusių be tėvų globos vaikų, suaugusių neįgalių asmenų socialinės globos namų deinstitucionalizacijos strateginėms gairėms, deinstitucionalizacijos tikslas - iki 2030 m. suformuoti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliam vaikui, likusiam be tėvų globos vaikui, neįgaliam asmeniui gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame, kiekvienam neįgaliam vaikui, likusiam be tėvų globos, augti saugioje ir jo raidai palankioje aplinkoje biologinėje, jos nesant - globėjų šeimoje, ypatingais atvejais sudarant sąlygas, kiek įmanoma artimesnes šeimos sąlygoms. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-2931) pagal pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas * Argumentai: Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai <...> Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.
Pasiūlymas: Pagrindiniam komitetui sujungti ir kartu svarstyti:
teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr.I-1234 pakeitimo įstatymo projektą
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2, 10, 49, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIIP-317;
teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir
ir teisėtvarkos komitetas234 Pasiūlymas: projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punktę siūlomą įtvirtinti „nepriežiūros“ sąvoka tobulinti: „4) nepriežiūra – kito asmens vaiko atstovo ir už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei, socialinei raidai sveikatai ar gyvybei, raidai ir orumui.„
ir teisėtvarkos komitetas52 Argumentai:
Nr.VIII-1679 pakeitimo įstatymas Nr.XII-1938, kuriame detaliai reglamentuojamas vaikų, kurie priskirtini pažeidžiamiems asmenims, dalyvavimas biomedicininiame tyrime. Todėl siūlomas teisinsi reguliavimas turi būti suderintas. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį tobulinti, nustatant, kad „<...> Vaiko dalyvavimas biomedicininiame tyrime gali būti atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nuostatomis.“
ir teisėtvarkos komitetas174 N Pasiūlymas: Projekto 17 straipsnį papildyti 4 dalimi: „4.
Specialistams, dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas.“. Pritarti
ir teisėtvarkos komitetas201 Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnį tobulinti taip:
„20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės Užsieniečio vaiko
teisė į apsaugą ,,1.Vaikas, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga ar, kuris yra nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina Atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, ieškomi tokio vaiko nelydimo nepilnamečio užsieniečio tėvai, giminaičiai ar fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam vaikui pabėgėliui taikomos LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“
ir teisėtvarkos komitetas236 Pasiūlymas: Projekto 23 straipsnį papildyti 6 dalimi: ,,6. Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitos organizacijos ir institucijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas“. Pritarti 7.
ir teisėtvarkos komitetas271 Pasiūlymas: Projekto 27 straipsnio 1 dalį dėstyti taip:
„1.Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo
nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ar kitus tyčinius labai sunkius ar sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant i teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:“
ir teisėtvarkos komitetas382 Pasiūlymas: Projekto 38 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
„2. Gavus pranešimą apie vaiko buvimą jam
nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins, kol Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ne vėliau kaip dvi valandas nuo sprendimo paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos priėmimo momento, vaikas bus skubiai paimtas ir juo pasirūpinta vadovaujantis šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalies nuostatomis.“
ir teisėtvarkos komitetas3961 Pasiūlymas: Projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos
veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, kol Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka vaikas ne vėliau kaip per dvi valandas nuo sprendimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, bus paims vaiką skubiai paimtas iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;“
7Balsavimo rezultatai: 4 už; 1 prieš; 1susilaikė. 8.
paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Vilija Aleknaitė Abramikienė Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas. - United Nations Children‘s Fund, 2002. – p. 68.
Žmogaus teisių komitetas
d., lapkričio 11 d., lapkričio 18 d., lapkričio 25 d. Vilnius
nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės padėjėjas Mindaugas Kluonis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė,Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresn. patarėja Eivilė Žemaitytė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas; Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Almira Gecevičiūtė, Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos atstovė Lina Juškevičienė, NVO vaikams konfederacijos atstovė Giedrė Žilinskienė, VŠĮ „Šeimos institutas“ atstovė Jolanta Ramonienė, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atstovė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Kristina Stepanova, SPS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atstovė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Virginija Pleckevičienė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė, padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė; kviestieji asmenys: Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Seimo narės Marijos Aušrinės Pavilionienės padėjėjas Mindaugas Kluonis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė,Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė; vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresn. patarėja Eivilė Žemaitytė, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Černiauskas; Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Almira Gecevičiūtė, Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos atstovė Lina Juškevičienė, NVO vaikams konfederacijos atstovė Giedrė Žilinskienė, VŠĮ „Šeimos institutas“ atstovė Jolanta Ramonienė, „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo atstovė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Kristina Stepanova, SPS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atstovė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovė Virginija Pleckevičienė. 2-5 Ekspertų, konsultantų, specialistų; piliečių asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų; valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų; išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos; subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę pasiūlymai (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę 1.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19 x x x Pritardama iniciatyvai tobulinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaiko teisių apsaugos kontrolierė laikosi pozicijos, pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Įstatymo projekto rengimo metu (2013-11-12 raštas Nr. (1.19.2013-69)-2-1670), kad nacionalinėje teisės sistemoje turi būti pamatinis įstatyminio lygmens teisės aktas, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko, kaip teisių subjekto (turėtojo) teisės, atskleistas jų turinys, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo ir apsaugos principai, būdai bei priemonės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis vaiko teisių apsaugos srities teisės aktas, remiantis kuriuo būtų formuojama, esant poreikiui ir keičiama, teisės aktų sistema, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos kryptys, vaiko teisių apsaugos politika ir t.t. Įstatymo nuostatos turėtų būtų formuojamos taip, kad net ir nesant specialaus teisinio reglamentavimo atskirais atvejais, jos sudarytų sąlygas užpildyti esamas teisės spragas. Svarstomas Įstatymo projektas aukščiau nurodytų kriterijų (lūkesčių) neatitinka, jame nemotyvuotai ir nepagrįstai išskirtinis dėmesys skiriamas socialiniai sričiai ir paslaugoms, ignoruojant aplinkybę, kad vaiko teisių užtikrinimui gali būti reikalingos ir kitos pagalbos ar (ir) paslaugų rūšys (švietimo pagalba, teisinės paslaugos ir kt.). Taip pat manytina, jog kai kurios Įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos turėtų būti detalizuotos ir
(arba) perkeltos į kitus įstatymus ar poįstatyminius teisės aktus. Taip pat turėtų būti papildytas Įstatymo projekto II skyrius „Vaiko teisės ir laisvės“, jame išsamiai reglamentuotos visos vaiko teisės ir laisvės, išsamiai atskleistas jų turinys.
Kritiškai vertintinas kai kurių teisių turinio susiaurinimas (lyginant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija) ir nuorodų į kitus teisės aktus įtvirtinimas, taip pat nuostatų dėl valstybės ir savivaldybių institucijų atsakomybės ir pareigos užtikrinti vaiko teises nebuvimas. Manytina, kad Įstatymo projekte, priešingai nei yra šiuo metu, turėtų būti skiriama daugiau dėmesio ypatingai pažeidžiamų vaikų, atsidūrusio ypatingoje situacijoje ir pan. teisių reglamentavimui. Taip pat manytina, kad Įstatymo projekte turėtų būti aiškiai reglamentuotas vaiko teisių gynimo mechanizmas, kuriuo vaikas galėtų pasinaudoti savarankiškai. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė nuosekliai laikosi nuomonės, kad tobulinant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą turi būti atsižvelgta į praktikoje iškylančias teisės normų taikymo problemas, vadovaujamasi ir atsižvelgiama į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto pastabas (žodines ir rašytines), pateiktas Lietuvai, įvertintus Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, bendruosius komentarus dėl atskirų vaiko teisių, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos vadovą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir kt. Teikiame šias pastabas dėl Įstatymo projekto:
Pritarti ( Bendrosios nuostatos)
Teisės departamentas (2015-04-22)1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame įstatyme (toliau - projektas) vartojamos skirtingos nuorodos į valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, pvz., vienur rašoma ,,valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos“, kitur ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, valstybės ir savivaldybių institucijos“, ,,valstybės, vietos savivaldos institucijos“, ,,valstybės institucijos bei įstaigos, savivaldybių įstaigos“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas ir nuosekliai jas vartoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 7 dalį savivaldybės administravimo subjektai – savivaldybės institucijos ir įstaigos. Pritarti
Teisės departamentas (2015-04-22)
2Pažymėtina,
kad dauguma projekto nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio, jos nenustato jokių teisės normų, o tik deklaruoja bendro pobūdžio taisykles ir teikia nuorodas į kitus įstatymus ar teisės normas. Pvz., projekto 23 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys“. Atkreiptinas dėmesys, kad Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ 43 punkte nurodyta, kad įstatyme turi būti tik norminės nuostatos. Be to, projekte pateiktos nuorodos į konkrečius įstatymus, kurie gali būti artimiausiu metu pakeisti, t.y.
Seime yra įregistruotas Administracinių nusižengimų kodekso projektas, kuriam įsigaliojus neteks galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas; Policijos veiklos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas – bus Policijos įstatymas. Tobulinant projektą, siūlytina į tai atsižvelgti. Pritarti
(2015-05-29)
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2931
departamento (toliau - Teisės departamento) pastaba, kad dauguma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) nuostatų yra abstrakčios, blanketinio pobūdžio ir nenustatančios jokių teisės normų, o tik deklaruojančios bendro pobūdžio taisykles. Tokiu atveju, šio įstatymo nuostatos turės būti aiškinamos ir taikomos kiekvieną kartą individualiai, o nesant objektyviai apibrėžtų kriterijų, kils grėsmė subjektyviam šio įstatymo aiškinimui, kas ne tik apsunkins šioje srityje dirbančių specialistų veiklą, bet ir teismų darbą, taip pat neužtikrins geriausių vaiko interesų. Pritarti
įstaiga,
2Siūlytina suvienodinti Įstatymo projekte vartojamus terminus:
1) vaiko raida ir vaiko vystymasis – paminėtina, kad Civiliniame kodekse ir daugumoje Įstatymo straipsnių (3, 5, 11, 14, 23, 25, 29 straipsniuose) yra vartojamas terminas „vystymasis“ ar pan., o terminas
„raida“ vartojamas tik Įstatymo 1 ir 2 straipsniuose.
2) žalinga socialinė aplinka ir neigiama socialinė aplinka – paminėtina, kad Įstatyme taip pat vartojamas terminas neigiamas poveikis;
3) tėvai ir vaiko atstovai pagal įstatymą – paminėtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl atskirų Įstatymo projekto nuostatų, kuriose, manytina nepagrįstai, akcentuojamas išimtinai tėvų, o ne bendrąja prasme vaiko atstovų pagal įstatymą vaidmuo, pavyzdžiui, bendradarbiavimo principe įtvirtinta nuostata dėl atitinkamų institucijų bendradarbiavimo su tėvais, tačiau, jeigu vaikas yra likęs be tėvų globos, yra itin svarbus kompetentingų institucijų bendradarbiavimas su vaiko globėjais ar rūpintojais ir pan. Iš esmės ta pati pastaba taikytina ir dėl nuorodos į šeimą įtvirtinimo ir akcentavimo Įstatymo projekte. Pritarti
įstaiga,
įstatymo tikslo „užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką“ ir šio tikslo pirmenybę prieš tikslą užtikrinti vaiko teisių apsaugą. Manytina, kad įstatymo tikslas ir paskirtis turėtų būti įtvirtinti įstatyme vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, teises, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, reglamentuoti vaiko teisių apsaugos sistemą. Todėl siūlytina iš esmės peržiūrėti ir tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnio 1–4 dalių nuostatas, jas dėstant laikytis nuoseklumo, vengiant nuostatų dubliavimosi Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalyje (vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė), taip pat šioje dalyje po žodžių „atstovų pagal įstatymą teises“ įrašyti žodį „pareigas“, išbraukti žodį „tėvų“.
1 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „šeimos“ vartoti žodžius „tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“ po šių žodžių einantį jungtuką „ir“ keisti jungtuku „bei“. (Žr. Komiteto siūlymą) Siūloma visame įstatymo projekte vietoje žodžio „šeima“ vartoti žodžius „tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“. 7. Lietuvos teisės institutas (2015-05-26)11 Atsižvelgiant į paskutinių metų ne visai sėkmingą Lietuvos praktiką dėl Lietuvos piliečių-vaikų įvaikinimo ar tėvų teisių suvaržymo užsienyje ir dėl to kilusias diskusijas, o taip pat ir remiantis JTO Vaiko teisių konvencija (toliau
Valstybės dalyvės turi pasirūpinti tokio vaiko priežiūros pakeitimu, pageidautina, atsižvelgiant į vaiko auklėjimo paveldėjimą, jo etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą, siūlome:
padaryti šias pataisas: 1straipsnio
raidai tinkamą aplinką, vaiko tapatybę ir jo teisių užtikrinimą“. Nepritarti Teisė į tapatybę yra viena pagrindinių vaiko teisių, kuri visuomet turėtų būti vertinama proporcingame kontekste su kitomis teisėmis, kurių kiekviena yra geriausių vaiko interesų dalis. 8. Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas, 2015-05-21 Nr. 15-05/211 1,2 Susipažinę su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nauja redakcija, kurią parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pažymime:
Įstatymo projekto 1 str.1 dalis numatanti įstatymo tikslą:
"užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių
apsaugą" ir 2 dalis numatanti įstatymo paskirtį "suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma", menkai atsispindi viso įstatymo projekto normų turinyje, kuriame didžiausias ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas vaikų atėmimo iš tėvų mechanizmo ir globėjų instituto įteisinimui. Todėl 1str.1 ir 2 dalyse numatyti įstatymo projekto tikslai ir paskirtis tėra tik deklaratyvaus pobūdžio. Minėtu projektu siekiama kovoti ne su socialinių problemų priežastimis, o su jų pasėkmėmis dar labiau didinant augančių be šeimos vaikų skaičių.
Tai prieštarauja LR Konstitucijai, tarptautinės teisės normoms ir iš esmės ne stiprina, bet silpnina šeimos institutą. LR Konstitucijos 39 str. įtvirtinta nuostata, kad valstybė globoja šeimas auginančias ir auklėjančias vaikus namuose ir teikia joms paramą. Taigi, procesas užtikrinantis vaikų saugumą turi būti peržiūrimas kompleksiškai, ne vien kuriant įstatymą deklaruojantį vaiko teisių apsaugą, bet kuriant įstatymą savaime užtikrinantį jo įgyvendinimo kokybę, bei formuojantį aktyvią socialinę politiką. Vaiko teisių konvencijos preambulėje, Vaiko teisių Konvencijos dalyvės, būdamos
„įsitikinusios jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai
visų jos narių, o ypač vaikų augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei", pripažįsta jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Vaiko teisių konvenciją. Todėl tikslinga į Įstatymo projektą įtraukti skyrių su straipsniais numatančiais ir realią valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai rengiant vaikus ir jaunimą savarankiškam gyvenimui, bei pagalbą šeimai sprendžiant socialines problemas. Nepritarti Įstatymo projekte didelė dalis nuostatų yra susijusi su pagalba šeimai. Neginčijant šeimos, kaip iš esmės tinkamiausio instituto vaikui augti ir vystytis, o taip pat valstybės pareigos padėti šeimai auginančiai vaikus, pateikiamas subjektyvus JT konvencijos nuostatų vertinimas, neatsižvelgiama į vaiko interesų dedamųjų proporcinį ryšį. 9. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-19)11 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte (naujoj redakcijoj) nurodoma, kad reikia užtikrinti vaiko teisių apsaugą.
Labai dažnai akcentuojamos tik vaiko teisės ir pamirštama, kad yra ir pareigų. Todėl būtina nurodyti, kad vaikai turi turėti ne tik teisių, bet ir pareigų. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
ir jo teisių bei pareigų apsaugą. Nepritarti NVO „už vaiko teises“ argumentai dėl teisių ir pareigų santykio žmogaus teises reglamentuojančiuose teisės aktuose. Pasiūlymas Nr. 154. 10. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)12 Argumentai:
Vaikas yra sudėtinė šeimos dalis, o ne atskirtas nuo šeimos subjektas, kuriuo rūpinasi šeima ir valstybė. Pagal esamą įstatymo projekto redakcijos apibrėžimą šeima ir vaikas traktuojami kaip atskiri subjektai, kurių vienas rūpinasi kitu. Toks atskyrimas yra dirbtinis ir prieštarauja Lietuvos teisinėje sistemoje nusistovėjusiai sampratai. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma reglamentuoti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių gynimo pagrindus, suderintus su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės normomis bei principais.“ Pritarti iš dalies Vaikas yra savarankiškas teisių subjektas.
Rengėjų pasiūlyta formuluotė geriau atspindi įstatymo projekto turinį. Siūloma 1 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir bei valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma; reglamentuoti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių apsaugos pagrindus. (Žr. komiteto siūlymą)
(2015-05-21)12 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu vaikas yra dalis šeimos ir šeima neturi būti išskiriama kaip atskiras nuo vaiko subjektas. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma. Nepritarti Tėvai ir šeima yra pagrindinis vaiko apsaugos garantas. 12. Seimo kanceliarijos
straipsnio 2 dalyje pateikiama sąvoka „vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma“. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „<...> būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma <...>“.
Projekto 3 straipsnio 9 punkte minimos „vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos“, šio straipsnio 10 punkte įvardinamos
„priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti“, o šio straipsnio
projekto nuostatų nėra aišku, ar visos šios įvardintos priemonės yra tos pačios, ar skirtingos priemonės. Jei tai yra tos pačios priemonės, siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas, o jei šios priemonės yra skirtingos – siūlytina apibrėžti vartojamas sąvokas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)14
vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“ papildyti žodžiu
„pareigos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šios dalies pirmame sakinyje yra
įtvirtinama, jog šis įstatymas nustato „pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę“. Antrajame šios dalies sakinyje nurodoma, jog šis įstatymas taip pat nustato „tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas“. Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus šių dviejų sakinių santykis. Manytina, kad iš antrojo sakinio vertėtų išbraukti žodį „tėvų“. Pritarti
(2015-05-21)14 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, tėvai taip pat yra fiziniai asmenys ir neturi būti išskiriami taip išryškinant ir atskiriant vieną žmonių grupę. Pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 4 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: 4.
Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus. Nepritarti Tėvų atsakomybė, remiantis JT vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civilinio kodeksu, yra pagrindinė ginant vaiko teises, tai esminis aspektas geriausiam vaiko teisių užtikrinimui. 15. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)14 Argumentai: teisės akto paskirtis yra ne suteikti subjektui teises, kurios yra prigimtinės ir laiduojamos valstybės, o reglamentuoti ir nustatyti jų apsaugos pagrindus. Teisės aktai padeda užtikrinti vaiko ugdymą šeimoje ir visuomenėje, o ne tarnauja vaikui kaip atskiram subjektui. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Šis įstatymas, remiantis Šiame įstatyme remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant atsižvelgiama į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę, šių teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo svarbiausias garantijas. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, vaiko elgesio kontrolės bei jo atsakomybės pagrindines sąlygas, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, apibrėžia valstybės apsaugą ir pagalbą šeimai, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.“ Pritarti iš dalies Spręsti pagrindiniam komitetui, siūloma įvertinti, kurios pasiūlytos nuostatos yra perteklinės ar netiksliai atspindinčios įstatymo projekto tikslus. 16. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
3Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje svarstytina galimybė išplėsti sąvoką,
vietoj nuorodos į socialines paslaugas įtvirtinant nuorodą į socialinę paramą; Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlytoje formuluotėje numatoma ir paslaugos ir parama. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
1
projekto 2 straipsnio 1 dalyje, nes nėra aišku, kokios Pagalbos plano kontekste turimos omenyje būtinos priemonės vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims (be nurodytų teiktinų paslaugų rūšių).
Pritarti Sąvokos
„Pagalbos planas“ išaiškinime nurodoma, kad priemonės skiriamos atsižvelgiant
į individualius vaiko poreikius bei vaiko atstovų pagal įstatymą ir kartu gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, gyvenimo būdą. (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-21)21 Argumentai: Vadovaujantis skaidrumo, atsakingumo ir logiškumo principu būtina nurodyti kas yra įpareigotas parengti Projekte numatomą pagalbos planą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 1 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Nepritarti Atsižvelgiant į subsidiarumo principą ir į tai, kad planas rengiamas individualiai įvertinant kiekvieną situaciją, manytina, kad planas galėtų būti rengiamas savivaldybių institucijų arba pagalbą šeimai teikiančių nevyriausybinių organizacijų. 19. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J.
Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)21 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siūloma tobulinti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo procesą bei jo organizavimo principus. Siūloma įtvirtinti skirtį tarp socialinę riziką patiriančių ir pripažintų socialinės rizikos šeimų. Siūloma koreguoti pagalbos plano sąvoką, pagal kurią konkretus terminuotas pagalbos planas būtų sudaromas tik po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros (atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus) pripažintai socialinės rizikos šeimai. Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, įvertinus jos galimybes pačioms keistis, pagalbos planas nesudaromas, bet pasiūlomos individualios paslaugos. Be to, įstatymo projekte siūlomame „pagalbos plano“ apibrėžime naudojama sąvoka
„su vaiku gyvenantys asmenys“. Neapibrėžta, ką be vaiko tėvų, globėjų,
rūpintojų, įtėvių, kitų teisėtų vaiko atstovų pagal įstatymą ji galėtų reikšti, todėl tokios sąvokos siūloma atsisakyti. Pasiūlymas: pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, teikiama pripažintai socialinės rizikos šeimai, atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus, kuria siekiama siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Nepritarti Pritarti komiteto pasiūlytai formuluotei. (Žr. Komiteto siūlymą.)
20Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V.
Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma,
Siekiant gerinti šeimos kaip artimiausios vaiko aplinkos galimybes įgyvendinti įstatymų jai numatytas pareigas užtikrinant vaiko teises, būtina kurti mechanizmą, kuris leistų šeimoms kylančias problemas spręsti kuo mažiau sukrečiančiais būdais. Siūloma į įstatymą įtraukti „pagalbos šeimai“ sąvoką, kuri yra realiai orientuota į nuoseklią pagalbą kokybiškai sprendžiant šeimoms kylančius sunkumus, bet ne į šeimų gąsdinimą dėl jų. Be to, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje (toliau - Konvencija) tvirtinama, „jog šeimai, kaip pagrindinei visuomenės ląstelei ir natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai, turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas visuomenei“. Pasiūlymas:
Papildyti 2 straipsnį nauja dalimi, atitinkamai suderinant įstatymo straipsnių dalių numeraciją ir ją išdėstyti taip:
„1. Pagalba šeimai – šeimai, kaip visuomenės ir
valstybės pagrindui bei natūraliai visų jos narių, ypač vaikų, augimo ir gerovės aplinkai būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo, kultūros bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama suteikti reikiamą apsaugą ir pagalbą, kad ji galėtų prisiimti visas pareigas užtikrindama tinkamą vaiko teisių įgyvendinimą.“ Pritarti iš dalies Derinti su Žmogaus teisių komiteto pasiūlyta formuluote 2 straipsnio 1 daliai, kuriai komitetas pritarė. 21. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
223
smurto formų sąvokas. Paminėtina, kad Nacionalinėje smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų programoje įtvirtinta smurto prieš vaikus bei fizinio, emocinio ir seksualinio smurto sąvokos.
Įstatymo projekto 23 straipsnio 2 dalyje yra nuoroda į psichinį smurtą, nors įstatyme yra įtvirtinta emocinio smurto forma. Taip pat tikslinga atsisakyti ginčytinų ir praktikoje galinčių sukelti normos taikymo problemas formuluočių „neatsitiktinis veikimas arba neveikimas“. Paminėtina, kad Baudžiamajame kodekse yra vartojami terminai fizinė ir psichinė prievarta, Civiliniame kodekse ir Bausmių vykdymo kodekse – psichinis smurtas. Projekto rengėjų parengtame lydimajame teisės akte – Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 2, 13, 18, 19 ir
„psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, smurtas“. Manytina,
kad siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo, taip pat vieningo sąvokų vartojimo ir aiškinimo, Įstatymo projekte ir kituose teisės aktuose turėtų būti įtvirtinti ir naudojami tie patys terminai. Pritarti iš dalies Suvienodinti Projekte vartojamas smurto prieš vaiką formų sąvokas. Tačiau Įstatymo projektas, kaip specialusis įstatymas, neturėtų būti derinamas pagal atskiros programos nuostatas, kurios yra pernelyg išplėstos. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)22
aiški, todėl taikant įstatymą gali kilti teisės taikymo problemų, pavyzdžiui, gali būti neaišku, koks veiksmas laikomas atsitiktiniu, o koks – neatsitiktiniu, ar „neatsitiktinis veikimas“ traktuojamas kaip tam tikra kaltės forma. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, kaip kaltės formos, yra vartojamos tiesioginės ir netiesioginės tyčios, didelio nerūpestingumo sąvokos. Pritarti Atsisakyti žodžio „neatsitiktinis“. 23.
22 Argumentai: Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos 37 str. teikia vaikui apsaugą nuo kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ vartojamos sąvokos seksualinė prievarta, o ne seksualinis smurtas. Be to, nei minėtoje direktyvoje, nei JT Vaiko teisių konvencijoje nėra apibrėžtos emocinio smurto sąvokos, todėl jos yra perteklinės ir šalintinos iš projekto dėl savo daugiareikšmiškumo ir neapibrėžtumo, juolab, kad nėra pakankamai aiškių kriterijų tokiam smurtui apibrėžti, nei resursų ir žmogiškųjų išteklių galimam emociniam smurtui prieš vaikus nustatyti valstybės mastu, ypač šalies regionuose. Todėl iš projekto 18 straipsnio šalintinos emocinio, seksualinio smurto sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
šio įstatymo sąvokos
vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis fizinis, psichinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida. Nepritarti Pritarti rengėjų formuluotei, atsisakant žodžio „neatsitiktinis“. 24. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)22 Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises” susipažino su Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo Nr. 1-1234 pakeitimo Įstatymo projektu (toliau - Projektas).
Įvertinę Projektą, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
1) Dėl Projekto 2 straipsnio Sveikiname ir palaikome ryžtą Projekto 2 str. aiškiai apibrėžti ir įtvirtinti visas smurto prieš vaikus formas, kas leis užkirsti kelią bet kokiam piktnaudžiavimui vaiku, pranašumo ir (ar) jėgos prieš vaiką naudojimui, taip pat ir tais atvejais, kai smurto požymiai sunkiau nustatomi ir nėra tokie akivaizdūs kaip fizinio smurto atveju. Atkreipiame dėmesį, kad smurtas prieš vaikus yra apibrėžiamas pagal suaugusiojo netinkamus ir nepriimtinus veiksmus vaiko atžvilgiu, o ne pagal tai, ar toks elgesys sužaloja vaiką fiziškai, ar ne, Emocinis smurtas, nors nepalieka fizinių žymių, palieka moralinę žymę vaikui, neugdo jo ir užkerta kelią sveikai emocinei raidai. Taip kaip ir suaugęs asmuo, vaikas turi teisę gyventi saugioje aplinkoje, be smurto. Projekte pateikiamus smurto ir jo rūšių sąvokų apibrėžimus siūlome suderinti su Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu (Žin., 2011, Nr. 72-3475), Europos Tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos (Lansarotės konvencija), Pasaulio Sveikatos organizacijos apibrėžimais.
<...>
Siūlomi pakeitimai:
asmens-neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam-vaikui fizinį emocinį,-seksualinį poveikį—ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai sveikatai ir orumui: Veikimu ar neveikimu vaikui daromas fizinis, seksualinis, psichologinis, emocinis poveikis, dėl kurio kyla pavojus vaiko gyvybei ar sveikatai arba vaikas patiria fizinę, seksualinę, psichologinę, emocinę žalą. Pritarti iš dalies Atsisakyti žodžio „neatsitiktinis“. Visuose nurodytuose dokumentuose apibrėžimai skiriasi, todėl suderinti visus skirtinguose dokumentuose sąvokų apibrėžimus yra neįmanoma. Atsižvelgtina ir į skirtingų dokumentų specifinius tikslus. 25.
prezidentas Saulius Naskauskas,
2 Įstatymo projekto 2 str. 2 dalyje numatyta, kad smurtas prieš vaiką tai „vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui". Įstatyme numatyta smurto prieš vaiką sąvoka apima ir emocinį smurtą. Taigi gaunasi paradoksas, kad siekiant apsaugoti vaiką nuo emocinio smurto, t. y. vaiką paimant iš jam įprastos aplinkos, paimant nuo tėvų, šeimos, yra sukeliamas tas pats emocinis smurtas prieš vaiką. Taigi, vaiko paėmimą iš šeimos reikia vertinti kaip smurtinį veiksmą, ne tik pažeidžiantį vaiko teisę į šeimą, bet ir galintį sukelti žalą vaiko raidai, orumui ar net sveikatai. Paėmimas vaiko nuo tėvų ir perdavimas jį kitiems, neužtikrina vaiko teisių ir neskatina tėvų vykdyti savo konstitucinių pareigų auklėti savo vaiką. Tokia vaiko teisių "apsauga" tėra mėginimas vieną blogį pakeisti kitu. Todėl minėtas įstatymas nepakeis auklėjimo kultūros Lietuvoje. Vaiko paėmimas turėtų būti numatytas tik kaip kraštutinė priemonė vaiko gerovei užtikrinti ir tik tais atvejais, kai atsiranda reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei. Akcentuojame, kad Vaiko teisių konvencijoje yra įtvirtintos principinės nuostatos – vaikas privalo augti šeimoje. Nepritarti Neaiškus ryšys tarp rengėjų pasiūlyto smurto prieš vaiką apibrėžimo ir neteisėto vaiko paėmimo. Tiek Civilinio kodekso nuostatos tiek šio projekto siūlomos nuostatos užtikrina prioritetinę vaiko tėvų teisę ir pareigą auginti vaiką. Kiekvienu atveju turi būti vadovaujamasi geriausių vaiko interesų principu. 26. Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-27)22 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos.
Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. Nepritarti Emociniu (psichiniu) smurtu sukelta žala gali prilygti ar net būti didesnė nei fiziniu smurtu sukelta žala. 27. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)22 Argumentai:
Smurto prieš vaiką sąvoka turi būti apibrėžta taip, kad nesudarytų sąlygų grubiam valstybės kišimuisi į šeimą. Smurtą apibūdinantys požymiai turi būti objektyviai įvertinami, pamatuojami. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas
kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui. veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida.“ Nepritarti Neaišku, kodėl nesirūpinimas vaiku, sukeliantis didelę žalą vaikui, neturėtų būti laikomas smurtu.
Juk nesirūpinimo negalėtume visais atvejais įvertinti, kaip tyčinio poveikio. 28. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)22 Argumentai: Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos 37 str. teikia vaikui apsaugą nuo kankinimų ar kitokio žiauraus, nežmoniško arba orumą žeminančio elgesio ar bausmių. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ vartojamos sąvokos seksualinė prievarta, o ne seksualinis smurtas. Be to, nei minėtoje direktyvoje, nei JT Vaiko teisių konvencijoje nėra apibrėžtos emocinio smurto sąvokos, todėl jos yra perteklinės ir šalintinos iš projekto dėl savo daugiareikšmiškumo ir neapibrėžtumo, juolab, kad nėra pakankamai aiškių kriterijų tokiam smurtui apibrėžti, nei resursų ir žmogiškųjų išteklių galimam emociniam smurtui prieš vaikus nustatyti valstybės mastu, ypač šalies regionuose. Todėl iš projekto 18 straipsnio šalintinos emocinio, seksualinio smurto sąvokos. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.
Smurtas prieš vaiką – veikimu ar neveikimu vaikui daromas tyčinis fizinis, psichinis poveikis, dėl kurio vaikas patiria fizinę, psichinę žalą, raidos sutrikimus arba yra realus pavojus, kad poveikio pasekmė bus vaikui padaryta fizinė, psichinė žala, sutrikdyta raida. Nepritarti Argumentai aukščiau. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)2
10Projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų
(pvz., 3 dalis) ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Spręsti pagrindiniam komitetui
30Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)23 Argumentai:
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ yra seksualinės prievartos ir seksualinio išnaudojimo sąvokos, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Be to, smurtas prieš vaiką, nepriežiūra, seksualinė prievarta prieš vaiką ir vaiko seksualinis išnaudojimas yra skirtingos vaiko teises pažeidžiančios veikos, reikalaujančios skirtingo teisinio reglamentavimo ir apibrėžimo, o ne smurto prieš vaiką formos.
Išskirtų vaiko teises pažeidžiančių veikų atvejai sukelia skirtingas teisines pasekmes vaikui ir jo teisių pažeidėjui. Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 3 dalį ir vietoj jos straipsnį papildyti naujomis dalimis, atitinkamai suderinant įstatymo straipsnių numeraciją: „3. Smurto prieš vaiką formos:
1) fizinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;
3) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
4) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3. Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 4. Seksualinė prievarta prieš vaiką – suaugusiojo tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą.
Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 5. Seksualinis vaikų išnaudojimas – vaikų prostitucija, vaikų pornografija, vertimas dalyvauti pornografiniame renginyje, vaiko tvirkinimas.“ Nepritarti Pritarta komiteto siūlymams. (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-22)23 Argumentai: Dėl analogiškų priežasčių taip pat atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ keistinas projekto 2 straipsnis. Pasiūlymas: Pakeisti ir papildyti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3Smurto prieš vaiką formos:
skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;
individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;
3) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;
2) Seksualinė prievarta – pilnamečio asmens tyčiniai seksualiniai veiksmai su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo santykiauti pagal įstatymo nustatytą amžiaus cenzą.
Taip pat seksualiniai veiksmai su vaiku, kai naudojama prievarta, jėga ar grasinimai, arba piktnaudžiaujama pripažintu pasitikėjimu, valdžia ar įtaka vaikui, taip pat ir šeimoje, arba piktnaudžiaujama itin pažeidžiama vaiko padėtimi, ypač dėl jo psichinės ar fizinės negalios ar priklausomumo. 4) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. 3) Nepriežiūra – nuolatinis vaiko prigimtinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl ko kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ir gyvybei bei fizinei, psichinei, socialinei, dorovinei raidai. 5) 4) Seksualinis vaikų išnaudojimas – vaikų prostitucija, vaikų pornografija, vertimas dalyvauti pornografiniame renginyje, vaiko tvirkinimas. Nepritarti Yra komiteto siūlymai. Pritarta komiteto siūlymams. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)231
formuluotė „ir pavojų gyvybei“.
Nepritarti Pridėti žodžiai gali klaidinti – ar sveikatos sutrikdymas, nesant pavojaus gyvybei nebūtų laikomas smurtu? 33. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-21)231 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, būtina įvertinti atsitiktinumo faktorių. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų; Pritarti iš dalies Vietoje žodžio neatsitiktiniai vartoti žodį „sąmoningi“. 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)223324
sveikata“, šios dalies 4 punkte - „pažintinė ir psichosocialinė raida“, kurių turinys nėra aiškus. Pritarti Komiteto siūlymas. Pritarta komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)232
2) emocinis smurtas - kito asmens nuolatinė-neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar-galintis sukelti žalą-vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai-ar raidai; nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, padarymo „atpirkimo ožiu“, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir vystymuisi;
Pritarti iš dalies Pritarta komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.) 36.
Komiteto siūlymą.)
(2015-05-27)232 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant išvengti dviprasmiškumo, vardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvertinti kokios iš jų gali būti nustatytos, tiriamos ir patvirtintos arba paneigtos. Išbraukus emocinio smurto sąvoką šio Projekto 2 straipsnio 2 dalyje, yra būtina išbraukti ir Projekto 3 straipsnio
išbraukti:
2) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai; Nepritarti. Emociniu (psichiniu) smurtu sukelta žala gali prilygti ar net būti didesnė nei fiziniu smurtu sukelta žala. Yra komiteto siūlymai. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2015-04-22)233
nustatyti, kad seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia <...> gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų <...>. Manytume, kad šiuo atveju smurto požymiu turėtų būti ne pelno, o bet kokios naudos siekimas, t. y. siekis gauti tiek piniginį, tiek kitokį atlygį. Šiame kontekste pastebėtina, kad teikiamu įstatymu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES 2011 m. gruodžio 13 d. dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR, 2 straipsnyje, apibrėžiant vaikų prostitucijos sąvoką, nusikalstamos prieš vaiką veikos požymiu yra užmokestis už seksualinius veiksmus, kai žadama arba duodama pinigų ar bet kuris kitoks atlygis arba kompensacija, nesvarbu, ar tas užmokestis, pažadas ar kompensacija duodami vaikui, ar trečiajai šaliai. Pritarti
38Seimo narys M.
Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-05-22)233 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų veiksmai, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį patenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę prieš vaiką, bus traktuojami kaip seksualinis smurtas. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 3 punktą papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę; Pritarti BK nustatyta ir juridinio asmens atsakomybė už nusikalstamas veikas asmens seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. 39. Seimo narė Ona Valiukevičiūtė, 2015-04-162 N Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (18 str.) vartojama „fizinės bausmės“ sąvoka, tačiau jos turinys neatskleidžiamas, taip pat į Jungtinių Tautų Vaiko teisių komiteto rekomendacijas, siūlau keičiamame įstatyme apibrėžti „fizinės bausmės“ sąvoką – papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, o buvusias 2 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 2, 3, 4, 5 ir 6 dalimis:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
Fizinė bausmė – bet kokia bausmė, kai fizinė jėga naudojama skausmui ar nepatogumui, nors ir nežymiam, sukelti.“ Pritarti iš dalies Kartu siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti kuriuo punktu turėtų būti dėstoma fizinės bausmės sąvoka bei tikslinti patį sąvokos apibrėžimą – atsisakyti žodžių „ar nepatogumui“. 40. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)234 Įstatymo 2 str.
su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija.
<...>
4) nepriežiūra - kito asmens už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto pasiūlymui. 41. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-22)234 Argumentai: Siekiant išlaikyti visų straipsnių nuoseklumą ir logiką Projekte, būtina papildyti kokių asmenų nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai, bus traktuojamas kaip nepriežiūra. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalies 4 punktą papildyti ir išdėstyti taip:
pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto pasiūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
prezidentas Saulius Naskauskas,
34 Apibendrinant tai, kas aukščiau išdėstyta, teikiame šiuos pasiūlymus: Įstatymo projekto 2 str. 3 d. 4 p. viena iš smurto prieš vaiką formų numatoma "nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai". Tokios daugiaprasmės formuluotės sudaro sąlygas subjektyviam vertinimui remiantis asmenine patirtimi, pasaulėžiūra, bei nuostatomis interpretuoti galimas žalas vaikui, o tai atvertų kelią atskirų pareigūnų savivaliavimui ir suteiktų galimybę prievartai prieš šeimą.
Todėl tokių sąvokų kaip: „pažintinei“ ir
„psichosocialinei", siūlome atsisakyti. Pritarti
Pritarta Komiteto pasiūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-29)235 Argumentai: Įvardinant smurto prieš vaiką formas, būtina įvesti ir skurdo sąvoką, kadangi nepakankamas minimalių būtinų vaiko poreikių tenkinimas gali turėti neigiamą poveikį jo fizinei, socialiniai ir kultūrinei raidai. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
būtinų vaiko poreikių tenkinimas, kuriant tinkamas gyvenimo sąlygas vaiko fizinei, socialinei ir kultūrinei raidai. Nepritarti Skurdo apibrėžimas iš esmės atkartotų nepriežiūros sąvoką, neaiškus šios sąvokos santykis su kitomis įstatymo projekto nuostatomis. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)24
9Siūlytina projekto 2 straipsnio 4 dalyje esantį žodį „žmogus“ keisti žodžiu „asmuo“. Nepritarti
Žodis
„žmogus“ paprastai vartojamas specialiuose žmogaus (vaiko) teises ar
atsakomybę jų pažeidimus nustatančiuose įstatymuose, įskaitant baudžiamąjį kodeksą ( „Nusikaltimai žmogaus gyvybei“). Asmuo daugiau vartojamas, kai kalbama apie asmens teisines prievoles tam tikrose situacijose ( CK). 45. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
įtvirtintą vaiko sąvoką, vietoj žodžio „žmogus“ įrašant „asmuo“. Nepritarti Žr. komiteto argumentus aukščiau. 46. Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas,
4 Įstatymo projekto 2 str. 3 d.
iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip", siūlome pakeisti į "Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, jei pagal taikomą įstatymą jo pilnametystė pripažinta kitaip“. Pritarti
(2015-06-02)24 Seimas privalo laikyti tarptautinių teisės aktų numatytų įsipareigojimų, Šiuo Projektu teikiama formuluotė atitinka Vaiko teisių konvencijos nuostatas DĖL
Taip pat palaikome siekį aiškiau apibrėžti vaikystės pradžios momentą, ką numato ta pati vaiko teisių konvencija, Palaikome tokią vaiko apibrėžimo formuluotę:
„4. Vaikas – kiekvienas žmogus nuo pastojimo momento iki 18 metų,
išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“. Nepritarti Iki gimimo vaikas nėra teisių subjektas. Pritarta Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” siūlymui
(2015-05-19)24 Argumentai: Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekte pateikiama vaiko sąvoka yra per siaura. Būtina ją patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad šio Projekto 3 straipsnio 6 dalyje rašoma jog sveikatos ir vystymosi užtikrinimas privalomas kiekvienam vaikui nuo gimimo. Taip pat, Projekte nurodyta sąvoka nesutampa su platesne ir aiškesne sąvoka, kuri yra pateikta Vaiko teisių konvencijoje. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 4 dalį papildyti ir išdėstyti taip:
4Vaikas – kiekvienas žmogus nuo pastojimo momento iki 18 metų,
išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip. Nepritarti Žr. argumentus aukščiau. Nepritarti Iki gimimo vaikas nėra teisių subjektas. Pritarta Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” siūlymui. 49. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
5
atstovai pagal įstatymą“, suderinant ją su Civilinio kodekso nuostatomis, ir nurodant, kad vaiko atstovais pagal įstatymą gali būti vaiko tėvai, globėjai arba rūpintojai.
vaiko atstovai“, ji turėtų būti papildomai apibrėžta. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)26 N Atsižvelgiant į tai, kad šeimos, susiduriančios su įvairiomis rizikomis savo aplinkoje ir (ar) krizinėmis situacijomis, bijo kreiptis savalaikės pagalbos, dėl baimės, kad šeima bus įtraukta į socialinės rizikos šeimų grupę, kas šeimą stigmatizuoja ir kuria neigiamas bendruomenės nuostatas Į ją, siūlome pagalbą šeimai apibrėžti kaip visuotinę šeimų teise gauti pagalbą iš valstybės. Todėl Įstatymo 2 str. siūlome papildyti 6 punktu. 6. Šeima, patirianti sunkumus, keliančius grėsmę vaiko gerovei - šeima, patirianti krizę, išgyvenanti netektį, tėvų ar kitų kartu gyvenančių asmenų priklausomybes, ir kitus sunkumus, kurie savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu, gali kenkti arba turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir gerovei.“ Nepritarti Komitetui pasiūlius tikslinti 2 straipsnio 7 punktą, pasiūlymas netenka aktualumo. 51. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai:
Siūloma apibrėžti skirtumą tarp vaiko tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų, taip pat įteisinti tėvų prigimtinę teisę atstovauti savo vaikams. Sąvokų skirtis reikalinga toliau įstatyme apibrėžiant tėvų teises.
Pasiūlymas: I skyrių papildyti nauju straipsniu „Vaiko atstovai“, suderinti toliau įstatyme vartojamas sąvokas ir atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją: „3 straipsnis. Vaiko atstovai
teisė gali būti apribota tik įstatymo nustatytais atvejais ir tik tiek, kiek yra būtina. 2. Tam tikrais įstatymų numatytais atvejais kiti teisėti vaiko atstovai yra: įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus.“ Nepritarti Vaiko atstovavimo sąvoka bei prioritetai išdėstyti kituose straipsniuose. Be to pagal siūlomą nuostatą lieka neaišku, kada kyla būtinybė riboti tėvų atstovavimo teisę. 52. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas,
tikslinga įstatymu skirti vaiko teisių apsaugos nuostatas ir principus, o nuostatas labiau detalizuoti, apimant vaiko normalaus vystymosi aspektus, vaiko interesų pirmumą, vaiko nediskriminavimo principą, vaiko būtinųjų gyvenimo sąlygų užtikrinimo pareigą, ir vaiko atskyrimo nuo tėvų kaip jo teisių užtikrinimo priemonės taikymo būtinas sąlygas. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį išskiriant nuostatas į du straipsnius „Bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos” ir „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai”.
Perkelti 1, 4, 6 „Vaiko teisių įgyvendinimo principų“ punktus prie „Bendrųjų vaiko teisių apsaugos nuostatų“ ir nuostatų dalį išdėstyti sekančiai: „1) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
apsaugos nuostatos
garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime;
visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus;
vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo paties, tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų lyties, amžiaus, tautybės, rasės, kalbos, tikėjimo, pažiūrų, socialinės, turtinės, šeiminės padėties, sveikatos būklės;
4Nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto,
minimalių pragyvenimo lėšų ir globos (rūpybos); 5.
Sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus (vaiką paliekant be gyvenamojo būsto, minimalių pragyvenimo lėšų, globos, rūpybos), kiti aktai, ribojantys ar kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises bei laisves, pripažįstami negaliojančiais;
atskirtas nuo savo tėvų prieš jų valią, išskyrus atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau, nei tai yra būtina.“ Nepritarti Pritarti patobulintai pagal komiteto išvadas ir siūlymus 3 straipsniui rengėjų pasiūlytai redakcijai. 53. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-22)3 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos ir (ar) žmonių grupės, nes bet kuri iš jų yra fizinis arba juridinis asmuo. Reikia bendrųjų sąvokų, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie fiziniai ar juridiniai asmenys. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:
Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti Ffiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais: Nepritarti Įstatymo rengėjų pasiūlyta formuluotė yra įpareigojanti konkrečiai tas institucijas, kurioms kyla pagrindinės pareigos vaiko teisių apsaugos sistemoje, manytina, kad tiksliau orientuota formuluotė užtikrins efektyvesnį jos įgyvendinimą. 54. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A.
Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)32 Argumentai: Punktą siūloma išbraukti, kadangi tai yra perteklinė nuostata. Pasiūlymas: patikslinti 3 straipsnį išbraukiant 2 punktą:
„2) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais.“
(2015-05-22)32 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo ir pagarbos Lietuvos Respublikos įstatymams principu būtina siekti išlaikyti seką pagal svarbą. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 2 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais; Nepritarti Pritarti Seimo narių R.J. Dagio, V. Stundžio ir kt siūlymui (2015-05-19)
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)33
2) Dėl Projekto 3 straipsnio Projekto 3 str. 3 punktą siūlome derinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir papildyti po žodžio „neprieštarauja“ įrašant „geriausiems“. Siūlomi pakeitimai:
3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama j jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams;
57Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J.
Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)33 Argumentai: Vaikas privalo būti išklausytas bet kokiu atveju, jeigu gali išreikšti savo nuomonę, todėl siūloma principo formuluotę tikslinti. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 3 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „3) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams; privalo būti išklausytas ir turi būti atsižvelgta į jo nuomonę;“ Nepritarti Atsižvelgiant į nedidelį brandumą, kaip vaiko būdingą savybę, ne visais atvejais vaiko nuomonė atitiks geriausius vaiko interesus. 58. Seimo narė M.A.Pavilionienė (2014-04-21)34 Argumentai:
Pateikto įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nediskriminavimo pagrindai išvardijami selektyviai, nepateikiamas visas nediskriminavimo pagrindų spektras, įtvirtintas Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje, Europos Tarybos Konvencijoje „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ ir Lietuvos Respublikos Lygių galimybių įstatyme. Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 punkte išvardytuose nediskriminavimo pagrinduose neįtraukta seksualinė orientacija, o tai sudaro galimybes diskriminuoti vaikus dėl jų ar jų tėvų (globėjų) seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant, kad patyčias ir diskriminaciją dėl seksualinės orientacijos patiria daugiau nei pusė homoseksualių vaikų, didelį homoseksualių paauglių savižudybių skaičių, bei aukštą homoseksualių vaikų seksualinio išnaudojimo ir smurto prieš juos riziką, kadangi homoseksualūs vaikai dažnai laikomi teisėtu seksualinės prievartos ir smurtavimo taikiniu, būtina įrašyti terminą
„seksualinė orientacija“ į nediskriminavimo pagrindų sąrašą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos teisinėje bazėje egzistuoja įstatymų koliziją, kadangi galioja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio nuostata, kuria draudžiama propaguoti kitokią šeimos sampratą nei nustatyta Civiliniame kodekse. Dėl tokios nuostatos homoseksualūs vaikai ar vaikai auginami tos pačios lyties šeimose gali būti diskriminuojami teikiant švietimo ir kitas paslaugas pasinaudojant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatomis. Dėl to, jog galioja Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio 4 straipsnio 2 dalies 16 punktas gali kilti abejonių, ar seksualinė orientacija patenka tarp kitų vaiko diskriminavimo draudimo pagrindų. Tiesioginis draudimas diskriminuoti vaiką dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos panaikintų įstatymo taikymo neaiškumus tokiose situacijose ir užtikrintų, kad vaikas nebus diskriminuojamas dėl jo ar jo tėvų seksualinės orientacijos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, siūlau pakeisti 3 straipsnio 4 punktą, perkeliant į įstatymo nuostatas visus nediskriminavimo pagrindus, išvardytus Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje arba Europos Tarybos Konvencijos „Dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos prieš juos“ 2 straipsnyje. Siūlau 3 straipsnio 4 punktą išdėstyti taip:
Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės. Pritarti iš dalies Pritarta NVO koalicijos „Už vaiko teises“ pasiūlytam apbrėžimui, kuriuo nustatomas diskriminacijos draudimas bet kokiais pagrindais, nepateikiant baigtinio sąrašo. (žr. pasiūlymą Nr. 60)
(2015-05-29)34 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu
ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
Nepritarti Projektu, kaip specialiuoju vaikų įstatymu, siekiama reglamentuoti vaikų, kaip asmenų grupės, kuriai dėl savo amžiui būdingo nebrandumo, reikalinga didesnė teisinė apsauga, teisių ir laisvių gynimą. 60. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)34 Siūlome tikslinti Projekto 3 str.
nenumatant baigtinio diskriminacijos pagrindų sąrašo - tai leistų apimti visus nediskriminacijos aspektus, ko šiuo metu trūksta Projekte pateiktame apibrėžime. Siūlomi pakeitimai:
4) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami-dėl-jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės-padėties; tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos etninės-priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kkiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;
6 Siūlau atkreipti dėmesį į Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymo pakeitimo įstatymo 3str. 6 dalį, kurioje teigiama, kad vaikui iki gimimo reikia sudaryti galimybę būti sveiku ir normaliai vystytis. Laikant vaiku vaisių, sudaroma prielaida uždrausti nėštumo nutraukimą, apriboti pagalbinio apvaisinimo gydymo procedūras. Kadangi vaiku laikomas jau gimęs naujagimis, siūlau pataisyti 3str. 6 dalį taip: Vaikui turi būti garantuota galimybė būti sveiku ir normaliai vystytis. Atsižvelgti. Pritarta Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
6 Įstatymo projektas suformuluotas taip, kad būtų draudžiami abortai. Akivaizdu, jog tai prieštarauja kitiems įstatymams. "Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo." Įstatymas yra diskriminacinis ir homofobiškas ir specialiai stengiasi užkristi kelią vienos lyties globėjams. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai augantys su vienos lyties tėvais yra tokie pat laimingi ir socialiai išsivystę, kaip ir turintys skirtingų lyčių tėvus. Įstatymo projektas negina vaikų nuo fizinio tėvų smurto (pvz. mušimo diržu).
Nepritarti Pasiūlymas neaiškus, aptariamos nuostatos projekte nėra. Pritarta komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)36 Manome, kad Projekto 3 str. 6 punkto formuluotė yra perteklinė, todėl po žodžio „vaikui“ siūlome išbraukti formuluotę „tiek iki gimimo, tiek gimus“. 6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui —tiek iki gimimo, tiek gimus— turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;
Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
prezidentas Saulius Naskauskas,
6 Įstatymo projekto 3 str. 6 p. įtvirtinant vaiko teisių įgyvendinimo principus nepagrįstai atsisakoma, kad valstybei, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijos, kitiems juridiniams asmenims nėra privalomas principas: galimybė vystytis ir doroviškai. Todėl 6 punktą siūlome formuluoti taip: "kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat ir doroviškai". Atsižvelgti Vertintina tai, kad vaiko normalus vystymasis apima fizinį, protinį, o taip pat ir dorovinį vystymąsi, yra komiteto siūlymas. 65. Seimo narė M.A.Pavilionienė (2015-04-21)36 Argumentai:
Pateikto įstatymo 3 straipsnio 6 punktas neatitinka teisinio aiškumo ir tikrumo principų, bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų, kadangi vaikas pagal šios konvencijos taikymo ir aiškinimo praktiką teises įgyja nuo gimimo momento. Iki gimimo momento vaisiaus sveikata ir vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą nėštumo metu.
Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 6 punkto formuluotė gali būti interpretuojama taip, kad nėštumo nutraukimas gali būti laikomas vaiko teisių pažeidimu į sveikatą ir normalų vystymąsi. Kaip nurodo Seimo Teisės departamentas savo 2013-03-25 išvadoje Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui XIIP-337 „Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnis įtvirtina kiekvieno asmens teisę į pagarbą jo privačiam ir šeimos gyvenimui, o šios Konvencijos 2 straipsnis gina kiekvieno asmens teisę į gyvybę, tačiau nekalba apie pradėtos gyvybės teisę į gyvenimą. Pastebėtina, jog negimusio vaiko teisės į gyvybę užtikrinimas nacionaliniuose teisės aktuose turi būti įtvirtintas tik įvertinus moters teisės į privataus gyvenimo apsaugą ir apsisprendimo teisės atžvilgiu, ir tik tuo atveju, jei minėtas moters teisių apribojimas būtų pateisinamas bei atitiktų žmogaus teisių ribojimą grindžiančią „būtinumo demokratinėje visuomenėje“ sąlygą. Taip pat moters apsisprendimo teisė nutraukti nėštumą ar jo nenutraukti siejama ir su Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 3 bei 7 straipsniais, įtvirtinančiais kiekvieno asmens teisę į jo fizinio vientisumo gerbimą bei teisę į privataus gyvenimo pagarbą. Konvencijos 2 straipsnio, įtvirtinančio teisę į gyvybę, taikymo praktika rodo, kad gyvybė yra ginama būtent nuo gimimo momento, kadangi šis klausimas yra tiesiogiai susijęs su nėštumo nutraukimo teisėtumo problema.
Todėl svarstytina, ar projekto nuostatos atitiktų Konvencijos 2 bei
chartijos 3 ir 7 straipsnių nuostatas, kadangi nepaliktų moteriai tinkamos apsisprendimo teisės.“ Siekiant, kad pateiktas įstatymo projekto nesudarytų galimybių interpretuoti 3 straipsnio 6 punktą kaip draudžiantį nutraukti nėštumą ir laikyti nėštumo nutraukimą vaiko teisės į normalų vystymąsi pažeidimu, o projekto nuostatos atitiktų teisinio aiškumo ir tikrumo principus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, siūlau tikslinti įstatymo 3 straipsnio 6 punktą. Siūlau 3 straipsnio 6 punktą išdėstyti taip:
gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymasis užtikrinamas per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu; Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
7
punkto formuluotę, ją suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos nuostatomis, ir išdėstyti ją taip: „7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė imasi visų reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems vaiko įstatyminiams atstovams šią pareigą įgyvendinti, teikdama jiems visokeriopą paramą ir paslaugas, rengdama ir įgyvendindama specialias programas bei priemones“. Pritarti iš dalies Pritarta Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
67Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J.
Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)37 Argumentai:
Remiantis Konvencija, šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, todėl pirmiausiai vaiko teises užtikrinti turi tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą. Vadovaujantis subsidiarumo principu, reikalaujančiu veikti kuo arčiau subjekto, tačiau tame lygmenyje, kuriame tai daryti veiksmingiausia, vietos savivaldos ir valstybės institucijos ir įstaigos turėtų kištis tik tuo atveju, jeigu vaiko teisių neužtikrina šeima. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 7 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „7) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų; Vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai arba kiti teisėti vaiko atstovai, o valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos teikia jiems paramą ir pagalbą, jeigu vaiko atstovai neužtikrina vaiko teisių ir jo gerovei reikalingų sąlygų;“ Nepritarti Pritarta komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)38
„tėvais“ įrašant formuluotę „ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą“. Pritarti
(2015-05-22)38 Argumentai: Vadovaujantis logiškumo principu, neturi būti išskiriamos jokios institucijos, nes bet kuri iš jų yra juridinis asmuo.
Reikia bendros sąvokos, kad nebūtų išskiriami ar diskriminuojami bet kokie juridiniai asmenys, nekiltų dviprasmiškumo. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnio 8 dalį papildyti, pakeisti ir išdėstyti taip:
savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamosi su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su tėvais bei tarpusavyje ir prireikus teikia vienai kitaiiems reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą; Nepritarti Įstatymo rengėjų pasiūlyta formuluotė yra įpareigojanti konkrečiai tas institucijas, kurioms kyla pagrindinės pareigos vaiko teisių apsaugos sistemoje, manytina, kad tiksliau orientuota formuluotė užtikrins efektyvesnį jos įgyvendinimą. 70. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)310 Argumentai:
Vietoje pagalbos efektyvumo, suprantamo kaip abstraktus racionalumas, siūlomas „veiksmingumo“ principas. Teikiamos pagalbos „geriausių rezultatų“ samprata išskleidžiama nurodant tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo šeimoje ir šeimos, giminystės bei socialinių ryšių išsaugojimo tikslus, pabrėžiamas pagalbos savalaikiškumas. Pasiūlymas: Patikslinti 3 straipsnio 10 punktą, įtraukti jį į straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „10) efektyvumo pagalbos veiksmingumo.
Priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius; tinkamu laiku (kiek galima anksčiau), racionaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų: tinkamo vaiko teisių įgyvendinimo šeimoje ir šeimos, giminystės bei socialinių ryšių išsaugojimo;“ Pritarti iš dalies Abejotina, ar visais atvejais pagalbos veiksmingumas ( efektyvumas) yra sietinas su tinkamu vaiko teisių įgyvendinimu šeimoje, šeimos ir giminystės ryšio išsaugojimu. Siūloma 3 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10) efektyvumo pagalbos veiksmingumo. Priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius; tinkamu laiku (kiek galima anksčiau), optimaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų. 71. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
11
tikslinta atsisakant pasikartojimo ir ją sukonkretinant. Priešingu atveju, vadovaujantis šio punkto nuostata, atsiranda takoskyra tarp vaiko teisių apsaugą užtikrinančių priemonių ir paslaugų ir socialinės paramos, užimtumo, sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimu, kt. Pritarti Po žodžio „sutikimu“ išbraukti žodžius „specialių vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymas“. 72. Lietuvos teisės institutas (2015-05-26)312
3 straipsnį papildyti nauju punktu – principu „vaiko tapatybės užtikrinimo.
Vaiko teisių apsauga vykdoma atsižvelgiant į jo interesus ir tapatybę, šeimos kilmę ir ryšius, užtikrinant atitinkamą paramą ir apsaugą.“ Nepritarti Teisė į tapatybę yra viena pagrindinių vaiko teisių, kuri visuomet turėtų būti vertinama proporcingame kontekste su kitomis teisėmis, kurių kiekviena yra geriausių vaiko interesų dalis. 73. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai:
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija), šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o tėvai ir globėjai nevaržomai rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus. Kadangi vertybės yra neatsiejama dorovės dalis, siūloma Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu įtvirtinti nesikišimą į šeimos gyvenimą, išskyrus numatytus atvejus. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip:
„1) šeimos autonomijos. Vaikų ugdymas šeimoje yra vykdomas pagal
šeimoje puoselėjamas vertybes. Nė viena šeima neturi patirti kišimosi į jų gyvenimą ir turi teisę būti įstatymo nuo jo ginama, išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtina siekiant apsaugoti prigimtinius vaiko interesus ir jei to neįmanoma pasiekti kitomis priemonėmis;“ Pritarti iš dalies Remiantis Konstitucijos 27 straipsniu, žmogaus įsitikinimais, praktikuojama religija ar tikėjimu negali būti pateisintas nusikaltimas ar įstatymų nevykdymas.
Todėl siūlytina pagrindiniam komitetui nustatyti, kad tėvai auklėja vaikus pagal savo įsitikinimus, laikydamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų vertybių ir įstatymo. 74. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai:
Kadangi vaikas yra ne atskiras subjektas, bet sudėtinė šeimos dalis, būtina numatyti vaiko atstovų teises gauti su vaiku susijusią informaciją, būti išklausytais ir dalyvauti priimant su vaiku susijusius sprendimus. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip:
„2) vaiko atstovų įtraukimo. Vaiko atstovai turi teisę gauti
informaciją, susijusią su vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;“ Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti. Vartoti sąvoką vaiko atstovai pagal įstatymą bei nurodyti, kad šis principas taikomas, jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. 75. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J.
Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)3 N Argumentai: Stengiantis išsaugoti vaiko kultūrą, kalbą, papročius ir tradicijas bei ryšį su giminėmis, reikalinga spręsti vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus prioritetą teikiant giminaičiams ir vaiko tapatybės išsaugojimui. Pasiūlymas: Papildyti straipsnį „Bendrieji vaiko teisių apsaugos principai” nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir išdėstyti taip: „4) giminystės ryšių ir tapatybės išsaugojimo. Sprendžiant su vaiko globa (rūpyba) ir įvaikinimu susijusius klausimus, prioritetas teikiamas giminaičiams, taip pat vaiko tapatybės išsaugojimui.“ Iš dalies pritarti Giminystės ryšiai ir tapatybės išsaugojimas yra sudėtinė vaiko teisių dalis, kuri nėra absoliučiai prioritetinė santykyje su kitomis prigimtinėmis vaiko teisėmis. Šis principas taikytinas tik tada, jei jis neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Siūlyti pagrindiniam komitetui atitinkamai papildyti pasiūlytą redakciją. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4
straipsnyje siūloma nustatyti: „Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai“.
Nurodytos projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad:
1) kitais įstatymais ir teisės aktais gali būti laikomos ir tarptautinės sutartys bei konvencijos, kuriomis prisiimtus įsipareigojimus valstybė privalo vykdyti, ir kurios ratifikuotos ir įsigaliojusios tampa sudedamąja Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalimi;
2) kitu įstatymu yra ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), kurio 1.3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta priešinga taisyklė – jeigu yra kodekso ir kitų įstatymų prieštaravimų, taikomos kodekso normos, išskyrus atvejus, kai kodeksas pirmenybę suteikia kitų įstatymų normoms. Pritarti
(2015-05-26)4
individualumo terminą į tapatybės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)5
šiuo atveju nereikėtų vietoj teisės augti įtvirtinti teisę sveikai vystytis, kaip yra nustatyta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei CK 3.161 straipsnyje. Pritarti
įstaiga, 2015-05-19 5,11
įrašyti „sveikai vystytis“ arba „visapusiškai ir harmoningai vystytis“ (Vaiko teisių konvencijos preambulė, 6 straipsnio 2 dalis, Civilinio kodekso 3.155, 3.161 straipsniai) ir 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „moksliniai“ įrašyti žodžius „ar medicinos“ (Konstitucijos 21 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos kontekste – vaiko vystymasis yra bendra sąvoka, apimanti visą konvenciją ir joje įtvirtintas teises, reiškianti visų galimybių vaikui gyventi ir vystytis, įskaitant fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį, psichologinį ir socialinį vystymąsi, rodant deramą pagarbą žmogiškam orumui ir rengiant vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje[¹] užtikrinimą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį atitinkamomis nuostatomis. Taip pat svarstytinas tikslingumas sujungti įstatymo projekto 5 ir 11 straipsnių nuostatas dėstyti viename straipsnyje. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)52
3) Dėl Projekto 5 straipsnio Projekto 5 str. siūlome Įtvirtinti nuostatą, kad siekiant išgelbėti vaiko gyvybę ir esant tėvų ir (ar) vaiko atstovų pagal Įstatymą sutikimui, gali būti taikomi eksperimentiniai vaistai ar atliekami moksliniai bandymai. Siūlomi pakeitimai:
„5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi., Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal-įstatymą sutikimas, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išgelbėti vaiko gyvybę ir yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.“
81Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z.
Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 5,6 Argumentai: Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam yra užtikrinama tomis pačiomis priemonėmis, todėl jos reglamentuotinos bendrame sąraše. Siūloma remtis dabar galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8 straipsniais ir, remiantis Jungtinių Tautų Vaiko teisių deklaracija, juos papildyti vaiko teise gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 5 ir 6 straipsnius, sujungiant juos į vieną straipsnį, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip:
„5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti
1Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai
su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 6 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. „5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam 1.
Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam iki gimimo ir po jo garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
3) teikiant paramą ir pagalbą krizinio nėštumo atveju;
4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
5) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2. Vaiko teisė būti sveiku užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
2) sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.). 3. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas.“ Nepritarti Pritarti rengėjų pasiūlytai ir pagal komiteto išvadas patobulintai 5 ir 6 straipsnių redakcijai. 82. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas,
678 Papildyti įstatymo projekto II skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“:
gyventi ir augti. 2. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas. 6 straipsnis.
Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;
3) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
4) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;
5) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;
6) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir būti sveikam
gimimo ir po jo garantuojama:
1) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;
2) teikiant reikalingas sveikatos apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;
3) teikiant paramą ir pagalbą krizinio nėštumo atveju;
4) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;
5) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis. 2. Vaiko teisė būti sveiku užtikrinama šiomis priemonėmis:
1) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gaminimu;
2) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu (informacija, švietimu ir kt.). 3. Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, dorovei, sveikatai, normaliam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko, jo tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų sutikimas. 7 6 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą
nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 8 7 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę 1.
Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 9 8 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Nepritarti Pritarti rengėjų pasiūlytai ir pagal komiteto išvadas patobulintai 5, 6, 7, 8 straipsnių redakcijai. Komitetas pritarė Teisės departamento pastaboms, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymams taip pat Seimo narių siūlymams dėl šių straipsnių tobulinimo. Dėl 8 ir 9 straipsnių yra ir Žmogaus teisių komiteto siūlymai. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
2
11Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 punkto dalį,
susijusią su vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra, kadangi vaikų atstovai pagal įstatymą gali būti ir juridiniai asmenys. Taip pat abejotina, ar vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūros užtikrinimas priskirtinas svarstomo Įstatymo projekto reguliavimo sričiai, todėl svarstytinas tikslingumas šiame Įstatymo projekte apsiriboti tik pareiga teikti sveikatos priežiūros paslaugas motinoms ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu. Pritarti
įstaiga,
3
taip: „3) vaikų ligų profilaktikos, kvalifikuotos medicinos pagalbos užtikrinimu“. Pritarti
įstaiga,
4 13.
maisto produktų gamybą, bet ir šių produktų vaikams prieinamumą. Pritarti
86Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)6 N Argumentai:
Šiuo metu galiojantys teisės aktai nepakankamai apsaugo vaiko prigimtinę teisę į tėvą ir motiną, kas sudaro sąlygas šį pamatinį vaiko interesą ignoruoti teikiant prioritetą ne paties vaiko, bet suaugusių asmenų teisėms ir interesams. Tuo tarpu vaiko prigimtinis poreikis turėti tėvą ir motiną kyla iš lyčių skirtingumo. Pilnaverčiam vaiko vystymuisi yra svarbus tiek tėvo, tiek motinos vaidmuo. Tėvas ir motina (ar įtėvis ir įmotė) vienas kito nepakeičia, tačiau vienas kitą papildo tėvystės ir motinystės prigimčiai unikaliu būdu taip sukurdami palankiausią socialinę aplinką visaverčiam vaiko ugdymui, brandai bei tapatybės formavimui. Kadangi tėvas ir motina neatsiejamai susiję su lyčių skirtumais, tėvo ir motinos vaidmenis gali prisiimti tik atitinkamos lyties asmenys. Valstybės institucijos sprendžiančios su vaiku susijusius klausimus turi paisyti šios pamatinės vaiko teisės bei prigimtinio intereso ir dirbtinai neatimti vaikui galimybės į tėvą ir motiną, nors valstybė visais atvejais negali garantuoti, jog kiekvienas vaikas turės tėvą ir motiną. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto II skyrių nauju straipsniu, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir išdėstyti taip
„6. straipsnis. Vaiko teisė į tėvą ir motiną
globojamas. 2.
prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4. Valstybė neturi priimti tokių teisės aktų bei kitiems asmenims suteikti teisių, kurių pasekmė – iš vaiko atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę).“ Pritarti iš dalies Išbraukti siūlomą 6N straipsnio 4 dalį. 87. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)71 Argumentai:
JT Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnis garantuoja vaiko identiškumo apsaugą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, neleisdamos neteisėto kišimosi. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
1.Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas, į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Pritarti iš dalies Žodis individualumas keistinas į žodį tapatybė. 88. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)72
kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus
išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. Pritarti iš dalies Tikslinti redakciją, išvengiant 1 ir 2 dalių nuostatų pasikartojimo. 89. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R.
Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma,
Lietuvos piliečiams užsienyje, ypač ne ES šalyse kilusios problemos siekiant atgauti tų šalių vaiko gerovės tarnybų paimtus vaikus ir Lietuvos atsakingų institucijų nesugebėjimas įvykdyti konstitucinio įsipareigojimo ginti Lietuvos piliečių teises užsienyje reikalauja griežtesnio ir konkretesnio įpareigojimo valstybės institucijoms ginti Lietuvos piliečių šeimas užsienyje visomis galimomis teisinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis. Pasiūlymas:
Papildyti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir
pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. 2. Valstybės institucijos teikia pagalbą tėvams ir imasi priemonių spręsti vaikų perkėlimui ar negrąžinimui iš užsienio įvykdytam prieš tėvų valią. Šiam tikslui valstybė sudaro dvišalius arba daugiašalius susitarimus arba prisijungia prie galiojančių susitarimų bei teikia teisinę pagalbą nukentėjusiems. 2. 3. Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.“ Pritarti iš dalies Vaikų perkėlimo iš kitų valstybių klausimai sprendžiami pagal atitinkamas tarptautines sutartis. (Briuselio Reglamentas 2a (2201/2003) , Hagos konvencija ir t.t.). Be to Norvegijos pavyzdys parodė, kad ne visos šalys bus pasirengusios sudaryti dvišales sutartis. Tačiau įvertinti tai, kad papildomo dėmesio reikalauja vaikų perkėlimas iš ne ES šalių. Siūlyti 7 straipsnio naują antrą dalį išdėstyti taip: Valstybės institucijos teikia pagalbą (teisinę, informacinę ir kitokią) tėvams ir vaikui bei imasi priemonių spręsti vaikų perkėlimui ar negrąžinimui iš užsienio, įvykdytam prieš tėvų valią. 90.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)8
straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes ne visos šiame straipsnyje nurodytos teisės ir laisvės gali būti priskiriamos prie teisės į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę. Pritarti Yra Komiteto siūlymas. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)8 Projekto 8 straipsnyje siūloma įtvirtinti vaiko teises į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę, teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. Tačiau tai ne visos teisės, išvardintos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 13-16 straipsniuose ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau
Yra Komiteto siūlymas. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
1 14.
Siūlytina suderinti įstatymo projekto 8 straipsnio pavadinimą ir jo turinį, patikslinti vartojamas sąvokas, jas suderinant su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje įtvirtintomis teisėmis, pvz. teise į gyvenimo privatumą, ypatingą dėmesį skirti vaikų, gyvenančių institucijose ar atsidūrusių ypatingose situacijoje gyvenimo privatumui, vaiko privataus gyvenimo apsaugai visuomenės informavimo priemonių pateikiamoje viešojoje informacijoje. Pritarti Projektą tikslinti pagal Seimo Teisės departamento siūlymus. Pritarti Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-14)81 Argumentai: Iki vaiko pilnametystės dėl jo religijos sprendžia tėvai, o vaikas turi teisę apsispręsti tik sukakus pilnametystei. Siūlymas: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą,
bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“ Pritarti iš dalies Religijos laisvė įtvirtinta JT vaiko teisių konvencijoje, tačiau jos išpažinimas turėtų būti vadovaujamas tėvų. (Žr. Komiteto siūlymą.)
94Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)81 Argumentai:
Vaiką traktuojant kaip sudėtinę šeimos dalį, tikslesnė formuluotė yra
„asmeninis gyvenimas“, kadangi „privatus“ apeliuoja į visišką vaiko
autonomiją. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikas turi teisę į privatų asmeninį gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.“ Pritarti iš dalies Projektą tikslinti pagal Seimo Teisės departamento siūlymus. Pritarti Komiteto siūlymui. 95. Seimo narys M.Zasčiurinskas (2015-05-21)81 Argumentai: Asmenys, vykdantys nusikalstamo seksualinio pobūdžio veiką prieš vaikus, dažnai pasitelkia kibernetinę erdvę aukų paieškoms. Ši situacija žinoma ir su ja yra kovojama visame pasaulyje. Iki šiol buvo plačiai kalbama, patariama tėvams domėtis, stebėti ir kontroliuoti vaiko veiksmus internete bei susirašinėjimus tiek įvairiuose socialiniuose tinkluose, tiek ir mobiliajame telefone. Vaiko teisių apsaugos pagrindų Įstatymas privalo apsaugoti vaiką nuo seksualinio smurto, todėl dalis apie vaiko teisę į susirašinėjimo slaptumą turi būti išbraukta. Pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
1Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą,
asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. Pritarti iš dalies Projektą tikslinti pagal Seimo Teisės departamento pastabas. Pritarti Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
2 Atsisakyti 2 dalies dėstymo šiame straipsnyje, nes joje aptariamos (fragmentiškai) vaiko teisės į pagarbą jo pažiūroms, žodžio , minties, asociacijų ir taikių susirinkimų laisves, kurios negali būti sutapatinamos su teisėmis, nurodytomis straipsnio pavadinime. Pritarti Pritarti Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
Teisės departamentas (2015-04-22)9
„per vaiko atstovą pagal įstatymą“. Pritarti
Pritarti Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga, 2015-05-199 15.
Įstatymo projekto 9 straipsnio nuostatas patikslinti ir išplėsti dėl vaiko išsakytos nuomonės reikšmės, jos įvertinimo ir kt. Pritarti Pritarti Komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)9
4) Dėl Projekto 9 straipsnio Projekto 9 str. siūlome derinti su Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos (Žin., 2010, Nr. 71-3561) 7 str. 3 dalimi. Atsižvelgiant į nurodytą JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnį, siūlome įtvirtinti nuostatą, kuri sudarytų tinkamas sąlygas išsakyti savo nuomonę ir būti išklausytiems taip pat ir vaikams, turintiems negalią. Siūlomi pakeitimai:
„9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės - per atstovą pagal įstatymą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. Vaikams, turintiems negalią, turi būti suteikta atitinkama pagalba, atsižvelgiant į jų neįgalumo lygį ir amžių, siekiant, kad jie galėtų pasinaudoti šia teise.“ Pritarti iš esmės Pritarti komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-14)9 Argumentai: Tam, kad nekiltų ateityje įstatymo normos interpretacijų, siūlome atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnį, papildyti šio įstatymo projekto 9 straipsnį po žodžio „asmenis“ įrašant „kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas“ Siūlymas: Siūlome papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam
Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis, kai sprendžiamas su juo susijęs klausimas.“ Pritarti iš dalies Pritarti komiteto siūlymui (Žr. Komiteto siūlymą.) 101.
Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)101
dalį, atsisakant perteklinio žodžio „abiem“ bei formuluotės „(vienu arba vieninteliu iš jų)“. Pritarti
(2015-05-29)10
projekto 10 straipsnio suderinimo su CK 3.161 straipsniu, kuriame pateikta tikslesnė vaiko teisės augti kartu su tėvais, bendrauti ir 1.1. formuluotė. Pritarti
įstaiga,
1
skirtingos, nors ir susijusios tarpusavyje, vaiko teisės gyventi su abiem tėvais ir bendrauti su skyriumi gyvenančiais tėvais, siūlytina svarstyti tikslingumą jas dėstyti atskirose straipsnių dalyse. Taip pat reikėtų įvertinti, ar siūlomoje formuluotėje „gyventi su abiem tėvais“ nebūtų tikslinga išbraukti žodį „abiems“, tokiu būdu suderinant Įstatymo projekto nuostatas su Civilinio kodekso 3.161 straipsnio nuostatomis. Priešingu atveju, kartus su šiuo Įstatymo projektu turėtų būti pateiktas Civilinio kodekso 3.161 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Ši pastaba dėl dermės su Civilinio kodekso nuostatomis galioja ir kitoms Įstatymo projekto nuostatoms (pvz. 5 straipsnis, kt.). Pritarti Kartu įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2 pastabą. Yra komiteto siūlymas. 104. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
vaiko paėmimo iš tėvų pagrindų dalyje, ją suderinant su Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalies, 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis.
Pažymėtina, jog minėtoje dalyje siūlomas teisinis reguliavimas ne tik nesuderintas su Civilinio kodekso nuostatomis, bet ir, lyginant su šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, susiaurina pažeistų vaiko teisių gynimo galimybes. Taip pat svarstytina, ar skubus vaiko paėmimas neturėtų būti išsamiai reglamentuotas kitoje Įstatymo projekto dalyje, pvz. IV skyriuje. Šios dalies nuostatos tikslintinos ir atsižvelgiant į tai, kad vaikas gali būti paimamas ne tik iš tėvų, bet ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą (globėjų, rūpintojų). Pritarti iš dalies Ši dalis tikslintina pagal CK normas, tačiau netikslinga pasisakyti dėl vaiko paėmimo iš kitų vaiko atstovų, nes straipsnio reguliavimas, atsižvelgus į jo pavadinimą „Vaiko teisė gyventi su tėvais“ skirtas tik tėvų teisėms. 105. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)102 Dėl Projekto 10 straipsnio Siūlome patikslinti Projekto 10 str. 2 dalies, reglamentuojančios atvejus, kai vaikas gali būti paimtas iš tėvų, formuluotę po žodžio „ir“ įrašant „(ar)“. Siūlomi pakeitimai:
„10 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais
teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų Šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų.
Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir (ar) sveikatą.“
pirmininkas Vytautas Budnikas,
2 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 2 dalį ir išdėstyti visą straipsnį taip:
skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti. 2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią, išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.
Pritarti iš dalies Pagal Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio nuostatas, yra įtvirtinti 2 pagrindiniai principai: 1) vaikas neturi būti atskirtas nuo tėvų, išskyrus, kai tai geriausia vaikui. vaiko atskyrimo nuo jo 2) visos procedūros turi būti atliktos sąžiningai. 107. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)102 Argumentai: Konvencijos 9 straipsnis užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams. Tai nustatyti gali prireikti tam tikru konkrečiu atveju, pavyzdžiui, kai tėvai žiauriai elgiasi su vaiku arba juo nesirūpina, arba kai tėvai gyvena atskirai ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 10 straipsnį 2 dalį ir pridėti dvi naujas straipsnio dalis, atitinkamai suderinti straipsnio dalių numeraciją ir išdėstyti taip:
„2. Vaikas negali būti išskirtas su tėvais prieš jų valią,
išskyrus tuos atvejus, kai tai neišvengiamai yra būtina, kai nėra galimybės vaiko apsaugoti kitomis priemonėmis, o atskyrimo neigiamos pasekmės nėra neproporcingai didelės ir atskyrimas trunka ne ilgiau nei tai yra būtina, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų.
Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.
<...>“
Pritarti iš dalies Žr. argumentus aukščiau. 108. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
vaiko teise gauti informaciją apie tėvus, (vieną ar vienintelį iš tėvų) su kuriais(-iuo) vaikas yra išskirtas, jeigu tai nėra nesuderinama su vaiko interesais. Pritarti Komiteto siūlymas straipsnio 10, 4N dalis. Pritarti komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
pirmininkas Vytautas Budnikas,
išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais vadovaujantis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. 4. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. Nepritarti Civilinius teisinius santykius (vaiko atskyrimo, ginčą dėl vaikų, vaiko nuomonės įvertinimą ir kt.) reglamentuoja Civilinis kodeksas. 110.
pirmininkas Vytautas Budnikas, 2015-05-0511 Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. JT Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis garantuoja kiekvienam vaikui teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstant jį taip:
Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos. 1. Kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. 2. Tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdama į savo galimybes, imasi reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems teisėtiems vaiko atstovams šią teisę įgyvendinti, o prireikus teikia materialinę paramą ir remia įvairias programas, ypač aprūpinimo maistu, drabužiais, būstu. Nepritarti Pritarti rengėjų pasiūlytai formuluotei. 111. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
įrašant žodį „tinkamas“. Pritarti
112Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J.
Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)11 N Argumentai: Steigiant globą, reikalingi aiškūs kriterijai, leidžiantys nustatyti prioritetinius globėjus. Šiais kriterijais laikytini vaiko poreikiai ir teisės išsaugoti savo kultūrą, kalbą, ryšį su giminėmis, turėti abiejų lyčių globėjus, netapti finansinio išnaudojimo objektu. Pasiūlymas:
II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Vaiko teisė į globą ir rūpybą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vaiko teisė į globą ir rūpybą
tvarka steigiama globa (rūpyba). 2. Vaiko globos (rūpybos) steigimui turi būti teikiamas prioritetas broliams ir seserims bei kitiems artimiems giminaičiams. 3. Steigiant vaikui globą (rūpybą), prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje ir galimybei gyventi kartu su broliais, seserimis. 4. Sprendžiant su vaiko globa susijusius klausimus, atsižvelgiama į vaiko poreikį turėti abiejų lyčių globėjus. 5. Valstybė skatina globą (rūpybą) Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad globa (rūpyba) neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą.“ Nepritarti Globos ir rūpybos nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo klausimai, nes vaiko globa (rūpyba) priskirtina prie civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XVIII skyrius ,,Nepilnamečių globa ir rūpyba“ (3.248 – 3.276 straipsniai). 113. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-1912 20.
Siūlytina papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnį, nurodant ir kitas įstatymais garantuojamas socialinės paramos rūšis, neapsiribojant išmokomis iš Vaikų išlaikymo fondo, socialinio draudimo garantijomis, vaiko globos išmoka ir mokesčiu už perkamas socialinės vaiko globos paslaugas institucijoje. Pritarti
114Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)12 N Argumentai:
Įvaikinimo procedūra yra tiesiogiai susijusi su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatų įgyvendinimu, todėl jame turėtų būti nustatyti įvaikinimo principai ir nuorodos į platesnį įvaikinimo reglamentavimą. Pasiūlymas: II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Vaiko teisė į įvaikinimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Vaiko teisė į įvaikinimą
1Netekęs tėvų vaikas gali būti įvaikinamas. 2. Valstybė skatina įvaikinimą Lietuvoje ir imasi visų reikiamų
priemonių, kad įvaikinimas neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 3. Įvaikinimo ir jo panaikinimo sąlygas, tvarką bei teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. 4. Įvaikinant vaiką prioritetas turi būti teikiamas artimiems giminaičiais, atsižvelgus į vaiko valią. 5. Sprendžiant įvaikinimo klausimus, prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje kartu su broliais, seserimis.“ Nepritarti Įvaikinimas nėra prigimtinė vaiko teisė, o tik priemonė užtikrinti vaiko teisę augti šeimoje.
Vaiko įvaikinimas priskirtinas prie civilinių teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja Civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XIII skyrius ,,Įvaikinimo sąlygos ir tvarka“ (3.209 – 3.226 straipsniai) ir šios knygos XIV skyrius ,,Įvaikinimo teisinės pasekmės“ (3.227 ir 3.228 straipsniai). 115. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)132
6) Dėl Projekto 13 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 13 str. 2 dalį, kadangi nėra aišku, kaip valstybė praktiškai užtikrins gyvenamąjį būstą vaikams, likusiems be tėvų globos. Atkreipiame dėmesį, kad vaiko apgyvendinimas vaikų globos institucijoje, globėjų (rūpintojų) šeimoje ar pan., nėra tapatus gyvenamojo būsto suteikimui vaikui. Pritarti Tai, kaip vaiko teisė į būstą turėtų būti reglamentuota, tai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Tačiau siūlytina tikslinti šio straipsnio 3 dalį pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 3 pastabą ir vietoj žodžio ,,būsto“ įrašyti žodžius ,,gyvenamosios patalpos“. 116. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)133
„šeimos turto“ paaiškinimas skliausteliuose kaip būsto, kuriame gyvena
vaikas, neatitinka CK 3.84 straipsnio 2 dalyje nurodytų šeimos turto pripažinimo pagrindų. Pritarti
117Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)13 N Argumentai: Negalią turintis vaikas yra specifinių poreikių turintis ir ypatingos priežiūros reikalaujantis teisių subjektas, kuriam valstybė privalo užtikrinti lygias teises su visais kitais, specifinių poreikių neturinčiais vaikais. Neįgaliems vaikams pritaikyto švietimo, užklasinės veiklos, savirealizacijos programų ir kitų poreikių užtikrinimą įpareigoja siūlomas straipsnis. Pasiūlymas:
II skyrių “Vaiko teisės ir laisvės” papildyti nauju straipsniu “Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Negalią turinčio vaiko teisė
gyventi pilnavertį gyvenimą
teises su visais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Valstybė įgyvendina programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje.“ Pritarti iš dalies Siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti įstatymo projekto
turinčio vaiko teisių užtikrinimo principus, būdus bei priemones, atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto siūlymus 17 str. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
įtvirtintos vaiko teisės įgyvendinimo mechanizmą, nustatant valstybės institucijų vaidmenį (pareigas) šios teisės realizavimo kontekste. Pritarti (Žr. Komiteto siūlymą.) 119.
Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)14 Dėl Projekto 14 straipsnio Projekto 14 str. formuluotę siūlome derinti su Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija ir papildyti punktais dėl vaiko teisės į žodžio laisvę. Siūlomi pakeitimai:
„14 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją
į žodžio laisvę
įsitikinimus. Ši teisė apima laisvę ieškoti, gauti ir perduoti bet kokio pobūdžio informaciją ir idėjas nepaisant sienų žodine, rašytine arba spausdinta forma, meno kūriniais arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 2. Vaiko teisė laisvai reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. 3. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis viešąja informacija ir- medžiaga, ypač tokia, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Pritarti iš dalies (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-21)14 Argumentai: Siekiant užtikrinti, kad vaikui nebūtų prieinama neigiamą įtaką turinti, žalojanti informacija ir medžiaga, neturi būti užtikrinamas visos ir bet kokios informacijos pasiekiamumas, nurodant, kad į ją įeina ir informacija bei medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Pasiūlymas: Projekto 14 straipsnį papildyti ir išdėstyti taip:
Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis tik ta viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi. Nepritarti Siūloma nuostata ribotų vaiko galimybes susipažinti su ta informacija, kuri galimai nebūtų jam naudinga.
Visų pirma nubrėžti naudingos informacijos ribas yra neįmanoma, kita vertus neleidus vaikui susipažinti su konkrečios naudos nesuteikiančia informacija, vargu ar galėsime ugdyti jo kritinį mąstymą. Svarbu kad vaikas būtų apsaugotas nuo žalingos informacijos. Pritarti komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)151
perteklinis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)155
bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.“ Nesuprantama, kodėl projekte nurodoma tik bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo taisyklė, kodėl ji netaikoma ir dalinant bendrąją dalinę nuosavybę, pavyzdžiui, kai butas priklauso sutuoktiniams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir jo negalima padalinti natūra, gali būti teisinga ir protinga sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi vaikai, priteisti butą natūra, įpareigojant kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją pinigais (kaip tai nustatyta CK 4.80 straipsnyje). Pritarti
(2015-05-29)155
dalies nuostatos, kad dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
(tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus formuluotę, siekiant išvengti skirtingo šios nuostatos ir atitinkamų CK nuostatų, reglamentuojančių sutuoktinių bendro turto dalijimo, taisykles, santykio aiškinimo, nes sutuoktinių turtas dalijamas tarp sutuoktinių, preziumuojant, kad jų dalys yra lygios.
Vaiko turtiniai interesai tėvų ištuokos atveju užtikrinami priteisiant išlaikymą iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, o nepilnamečio interesai (nebūtinai turtiniai) gali būti teismui pagrindas nukrypti nuo sutuoktinų bendro turto lygių dalių principo dalijant jų turtą
įstaiga,
5
dalį, įtvirtinant nuorodą, jog be kitų aplinkybių ir principų, yra atsižvelgiama į vaiko interesus. Nėra suprantama dėl kokių priežasčių yra įtvirtinama nuostata, jog atsižvelgiama tik į vaiko turtinius interesus. Pritarti Kartu įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 4 pastabą. 125. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
3
dalyje siūlytina atsisakyti žodžio „sanatorijų“, nes šio tipo įstaigos teikia ne poilsio ir (ar) laisvalaikio, o sveikatos priežiūros paslaugas, todėl šios rūšies paslaugų teikimas reikšmingas apibrėžiant sveikatos reikmes, o ne reguliuojant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Pritarti
įstaiga,
dalyvauti pramoginiuose renginiuose, kultūriniame ir kūrybiniame gyvenime bei su tuo susijusias valstybės pareigas, kurios garantuotų kiekvienam vaikui galimybę naudotis šiomis teisėmis. Pritarti (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga, 2015-05-1917 25.
Įstatymo projekte, lyginant su dabar galiojančia Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcija, siaurinamos neįgalaus vaiko teisės ir jų užtikrinimo garantijos, todėl siūlytina peržiūrėti ir papildyti projekto 17 straipsnį. Siūlytina galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas dėl specialaus darbuotojų (mokytojų, auklėtojų, socialinių darbuotojų), dirbančių su vaikais su negalia, specialaus rengimo (galiojančio VTAPĮ 33 straipsnis) perkelti į Įstatymo projektą. Ši nuostata būtų aktuali atsižvelgiant į dabartinę situaciją, kai pedagogai gauna (arba visai negauna) žinių apie specialiųjų poreikių vaikų ugdymą, socialiniai darbuotojai globos institucijose su negalia taip pat teigia, esantys nepasiruošę dirbti su proto negalią turinčiais žmonėmis. Manytina, kad įstatyme turėtų būti įtvirtintos ir nuostatos dėl valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos užtikrinti neįgaliems vaikams ir jų šeimoms bendruomenines, arti gyvenamosios vietos teikiamas paslaugas. Pritarti iš dalies Siūlytina tikslinti 17 straipsnio 3 dalį: ,,Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją (medicininių paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių tenkinimą specialiosios pagalbos priemonėmis, socialinės paramos teikimą, privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą, ugdymo paslaugų teikimą, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimą) ir už jos įgyvendinimą atsakingas institucijas nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.“ Taip pat papildyti straipsnį 4 dalimi: ,,Specialistams, dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas.“. (Žr. Komiteto siūlymą.)
128Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J.
Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)17 N Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių “Negalią turintis vaikas”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Be to, negalią turintis vaikas turi specifinių ir ypatingų poreikių, todėl būtina išsamiai išskleisti jo sąvoką, teises, priežiūrą, garantijas ir kita. Pasiūlymas:
Pakeičiant ir papildant 17 straipsnį pakeisti nauju skyriumi “Negalią turintis vaikas”, atitinkamai pakeičiant įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją. „17 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės
vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą. 2. Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse. 3. Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai. III SKYRIUS “Negalią turintis vaikas”
sąvoka ir jo teisių reglamentavimas
1Neįgalią turintis vaikas yra vaikas,
turintis raidos ypatumų, kurie trukdo jam pilnavertiškai vystytis, adaptuotis bei integruotis į visuomenę. 2. Negalią turinčio vaiko teises ir jų garantijas nustato šis įstatymas, Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 24 straipsnis. Straipsnis. Negalią turinčio vaiko teisė gyventi pilnavertį gyvenimą 1.
Negalią turintis vaikas turi lygias teises su visais vaikais aktyviai gyventi, vystytis, įgyti išsimokslinimą, atitinkantį jo fizines, protines galias ir specialiuosius poreikius, dirbti jam tinkamą darbą ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime. 2. Valstybė įgyvendina programas, kurios, įvertinant vaiko ypatumus ir jo situaciją (vaiko aplinka ir aplinkos dalyvių socialiniai įgūdžiai), padeda atskleisti vaiko gebėjimus bei sukurti inkliuzinę aplinką visuomenėje. 3. Valstybė suteikia galimybes negalią turinčiam vaikui pilnavertiškai dalyvauti visų pakopų ugdymo sistemoje. 25 straipsnis. Negalią turinčio vaiko priežiūra
individualūs vaiko poreikių lygiai ir bendrieji pirminiai specialieji poreikiai: priežiūra arba slauga. Slaugančiam asmeniui teikiama parama numatoma kituose teisės aktuose. 2. Nustatant vaikui negalią, atsižvelgiant į vaiko individualius poreikius ir aplinką nustatomas vaiko poreikių lygis, kuris tenkinamas teikiamomis paslaugomis. Vaiko poreikių lygį nustato jungtinė specialistų komanda: sveikatos, švietimo pagalbos ir socialinės srities darbuotojai. Šias paslaugas teikia ankstyvosios intervencijos ir kiti kompleksines paslaugas teikiantys specialistai. 3. Negalią turintis vaikas ir jo atstovai turi teisę naudotis visomis vaikams ir negalią turintiems asmenims numatytomis programomis: gydymo, ugdymo ir koordinuotų kompleksiškai teikiamų paslaugų nuo ankstyvosios intervencijos iki paslaugų bendruomenėje. 26 straipsnis. Aplinkos pritaikymas negalią turinčiam vaikui
transporto priemonės, kuriomis naudojasi negalią turintis vaikas, turi būti pritaikyti specialiesiems negalią turinčio vaiko poreikiams. 2. Įstaigos, kuriose lankosi negalią turintis vaikas, įrengiamos vadovaujantis universalaus dizaino principais. 3.
vykdomosios institucijos pagal kompetenciją bei galimybes užtikrina, kad būtų įgyvendinti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti reikalavimai. 27 straipsnis. Lėšos negalią turintiems vaikams
1Tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai,
prižiūrintys ar slaugantys negalią turintį vaiką namuose, turi teisę gauti paramą iš valstybės biudžeto taip, kaip numato kiti teisės aktai. 2. Paramos dydį, mokėjimo tvarką ir kitas sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai. 28 straipsnis. Negalią turinčio vaiko švietimo, socialinės veiklos (užimtumo) garantijos
institucijos privalo sudaryti būtinas sąlygas negalią turinčio vaiko ugdymui: mokymuisi, profesijos įgijimui ir, atsižvelgdamos į tokio vaiko sveikatos ir specialiuosius poreikius bei sugebėjimus, suteikti darbo vietą. 2. Darbdaviams, kurie įdarbina negalią turintį vaiką, taikomos įstatymų bei kitų teisės aktų nustatytos lengvatos. 3. Valstybė siekia suteikti negalią turintiems vaikams, atsižvelgiant į jų amžiaus poreikius, galimybę lygiai su kitais vaikais dalyvauti neformaliojo švietimo, saviugdos ir kūrybinėje veikloje. 29 straipsnis. Specialistų rengimas darbui su vaikais, turinčiais specialiuosius poreikius ir raidos ypatumus Visi specialistai, dalyvaujantys vaiko gyvenime, darbui su šiais vaikais, rengiami atliepiant vaiko ir jo situacijos poreikius. Už jų parengimo šiam darbui tikslines programas atsako Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija. 30 straipsnis. Negalią turintis vaikas ir šeima
informaciją, paslaugas ir paramą, pagrįstas individualizuota programa negalią turintiems vaikams ir jų šeimoms. 2. Vaikas jokiu būdu negali būti atskirtas nuo tėvų dėl savo neįgalumo arba dėl vieno ar abiejų tėvų neįgalumo. Valstybė sudaro palankias sąlygas negalią turintiems tėvams rūpintis savo vaikais teikdama reikalingas paslaugas. 3.
negali pasirūpinti negalią turinčiu vaiku, valstybė deda visas pastangas, kad suteiktų jam alternatyvią tolesnės eilės giminaičių globą, o jeigu to nepavyksta padaryti – vietą bendruomenėje gyvenimo šeimoje sąlygomis.“ Pritarti iš dalies Žr. argumentus ir komiteto siūlymus prie Nr. 127. 129. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį, aiškiai nedviprasmiškai įtvirtinant vaiko teisę būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, kurį gali panaudoti bet koks asmuo, nesusiaurinant galimų smurtautojų rato, t. y. neapsiribojant tik vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Pritarti ŽTK Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių, vaiką prižiūrinčių, mokančių, ugdančių bei ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam orumą žeminančias drausmines priemones, įskaitant fizines bausmes. (Žr. Komiteto siūlymą.)
130Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)181 Argumentai:
Formuluotė „vaikas turi būti apsaugas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą“ iš anksto formuoja nuostatą, kad šeimos nariai vaikui kelią išimtiną pavojų. Siekiant ugdyti ir puoselėti šeimas kaip artimiausią vaiko aplinką, tokių nepagrįstų prielaidų turi būti atsisakoma. Pasiūlymas: Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. ar taip jį bausti.“ Nepritarti Argumentai nederėtų su JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio, tačiau siūlyti tobulinti pagal komiteto siūlymą (Žr aukščiau). 131. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)181 Argumentai:
Projekto nuostatos privalo atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
1Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą,
kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. Nepritarti Siūlymas neatitinka JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios reikalauja vaiką apsaugoti ir nuo psichologinio (emocinio) bei seksualinio smurto. Pritarti komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
pirmininkas Vytautas Budnikas,
1 Argumentai: JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 ir 3 dalį, išdėstant ją taip:
1.
Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio emocinio, seksualinio smurto, seksualinės prievartos ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes. 2. Vaikas, nukentėjęs nuo visų smurto prieš vaiką formų, turi teisę į jo geriausius interesus atitinkančias teisines procedūras bei kitą pagalbą. Nepritarti JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios reikalauja vaiką apsaugoti ir nuo psichologinio (emocinio) bei seksualinio smurto. Pritarti komiteto siūlymui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)182
„bet kurios“. Pritarti
įstaiga,
2 Nėra aiški ir turėtų būti tikslinama Įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalis, išplečiant ir išsamiau reglamentuojant „teisines procedūras“, pagalbą. Pritarti
(2015-05-22)183
ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. Nepritarti Siūlymas neatitinka JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios reikalauja vaiką apsaugoti ir nuo psichologinio (emocinio) bei seksualinio smurto. 136. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)183
aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina projekto 18 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros“ keisti formuluote „nuo bet kurios smurto prieš vaiką formos“.
137Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)183 Argumentai:
JT Vaiko teisių konvencijoje nėra minima emocinio smurto sąvoka, o Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje „dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija“ nėra sąvokos seksualinis smurtas, yra seksualinės prievartos sąvoka, todėl įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį, išdėstant ją taip:
„3. Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių,
administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.“ Nepritarti Valstybė privalo saugoti vaiką nuo visų formų smurto. 138. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
3
ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio emocinio ir seksualinio smurto, seksualinės prievartos bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą. 4.
vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Nepritarti Valstybė privalo saugoti vaiką nuo visų formų smurto. 139. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4 Tikslintina, atitinkamai išplečiant nuostatas, Įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalis, kadangi civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė gali taikoma už bet kokį smurtą. Pastebėtina, kad Švietimo įstatyme yra įtvirtintos nuostatos dėl drausminių auklėjimo poveikio priemonių mokiniams skyrimo ir nuoroda į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, kaip teisės aktą nustatantį drausmines auklėjimo priemones nepilnamečiui (mokiniui). Pritarti iš dalies Siūlomos nuostatos plėtojamos šio straipsnio kitose dalyse. (Žr. komiteto siūlymus 18 str. 1 d.)
įstaiga,
20
dėl atitinkamai tautinių bendrijų (mažumų) vaikų ir vaikų užsieniečių, gavusių (galinčių gauti) arba negavusių (negalinčių gauti) pabėgėlio statusą, padėties išskirtinumo, jų teisių apsaugos ir gerovės užtikrinimo aspektų (pavyzdžiui, įtvirtinant nuostatas dėl papildomos apsaugos taikymo nepilnamečiui užsieniečiui, kai kyla abejonių ir nėra nustatytas jo amžius), papildyti Įstatymo projekto 20 straipsnį, detalizuojant nelydimų vaikų apsaugos ypatumus, įtvirtinant valstybės pareigą ieškoti nelydimų vaikų tėvų ar kitų šeimos narių, garantuoti jiems apsaugą ir jų teisių užtikrinimą. Atsižvelgti (Žr. Komiteto siūlymą 20 str.)
141Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S.
Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)19 Argumentai: Teisė puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius ir tradicijas yra vienodai svarbi ir būtina tiek Lietuvos Respublikos tautinių bendrijų, tiek titulinės lietuvių tautybės vaikams, todėl siūloma šią nuostatą formuluoti neišskiriant jokių tautybių vaikų. Pasiūlymas:
Pataisyti 19 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos
tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė išsaugoti savo tautinį identitetą Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus.“ Pritarti iš dalies Iš dalies pritarti ir M. Zasčiurinsko siūlymui (Nr 142), tačiau atsižvelgti į projekto 7 straipsnį ir atskirai įvertinti vaikų augančių ne savo kalbinėje kultūrinėje ar religinėje aplinkoje teises, (Žr. Komiteto siūlymą 19 str.)
(2015-05-21)19 Argumentai: Išskiriant vaikus, priklausančius Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms) yra diskriminuojami nepriklausantieji. Bet kuriam vaikui turi būti užtikrinta teisė į tautinį identitetą. Kartais nepriklausantis tautinei mažumai asmuo, gyvenamojoje vietovėje, gali tapti mažuma ir būti diskriminuojamas. Pasiūlymas: Projekto 19 straipsnį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė į tautinį identitetą Bet kuris vVaikais, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.
Pritarti iš dalies Iš esmės pritarti M. Zasčiurinsko siūlymui (Nr 141), tačiau atsižvelgti į projekto 7 straipsnį ir atskirai įvertinti vaikų augančių ne savo kalbinėje kultūrinėje ar religinėje aplinkoje teises, (Žr. Komiteto siūlymą 19 str. .)
koalicija „Už vaiko teises“20 1,2 Dėl Projekto 20 straipsnio Projekto 20 str. siūlome derinti su Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Užsieniečių teisinės padėties. Projekte pateiktas apibrėžimas numato pagalbą tik tiems vaikams, kurie yra pripažinti pabėgėliais pagal įstatymą. Tokiu būdu be pagalbos gali likti vaikai, kurie tokio statuso neturi. Atsižvelgiant į poreikį kuo skubiau suteikti vaikui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje, būtiną pagalbą ir apsaugą, siūlome tikslinti Projekto 20 str. formuluotę. Siūlomi pakeitimai: „20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės
ar nelydimo nepilnamečio statusą, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Tokiam Vvaikui pabėgėliui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“ Pritarti iš dalies Siūlytina projektą tikslinti taip: „
1.Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ar, kuris yra nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas.
Vaikui pabėgėliui, kuris yra pirmoje dalyje nurodytas užsienietis, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“
(2015-05-21)201 Argumentai: Vaikas negali būti išskirtas su tėvais. Siekiant užtikrinti šią vaiko teisę gyventi su savo tėvais, būtina patikslinti išskirtinius atvejus, kada vaiko, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, tėvai nebūtų ieškomi. Pasiūlymas: Projekto 20 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
bei apsaugą. Jei būtina tai nekelia grėsmės vaikui, turi būti ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. Nepritarti Nelydymų vaikų tėvai ir artimieji ieškomi iki suteikiant pabėgėlio statusą remiantis įstatymu Dėl užsieniečių teisinės padėties (32 straipsnio 3,4 dalis). Būtinybė jų ieškoti kyla tada, kai vaikas atvykęs be tėvų ar giminaičių, kai nėra apie juos susižinota. Atkreiptinas dėmesys, kad jei vaikas yra pripažintas pabėgėliu – jam yra kilusi vienokia ar kitokia grėsmė kilmės šalyje ir jis negrąžintinas į kilmės šalį. Šeimos nariai gali atvykti į priėmusią šalį pagal šeimų susijungimo principą. Atvykusio vieno vaiko globa organizuojama tik jam atvykus ir neturint pabėgėlio statuso įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta tvarka. 145. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K.
Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)20 N Argumentai: Visapusiškam vaiko ugdymui ir integracijai šiuolaikinėje visuomenėje būtinas tam tikras valstybės garantuojamas žinių minimumas ir galimybė lavinti kitus gebėjimus. Pasiūlymas: II skyrių papildyti nauju straipsniu „Vaiko teisė į švietimą”, atitinkamai suderinant įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir jo nuostatas išdėstyti taip: „20 straipsnis. Vaiko teisė į švietimą
1Vaikas turi teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą,
švietimo pagalbos teikimą, teisę įgyti specialybę.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti komiteto siūlymą papildyti projektą 14 nauju straipsniu „Vaiko teisė mokytis“. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
Įstatymo projekto straipsniuose reglamentuojant vaiko teisę į mokslą, socialinę paramą ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)214
siūlytume tobulinti, nurodant, kad Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas nustato socialinės paramos mokiniams rūšis. Tokiu atveju, keičiant nurodytą įstatymą ir nustatant kitas socialinės paramos mokiniams rūšis nei nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmėms, nereikėtų kartu keisti ir projektu teikiamo įstatymo. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“21
9) Dėl Projekto 21 straipsnio Projekto 21 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių užtikrinimą kituose įstatymuose. Atsižvelgdami į tai, kad nėra aišku kokias kriterijais ir motyvais remiantis vienos vaiko teisės yra detalizuojamos ir aptariamas jų įgyvendinimas, o kitos ne, siūlome šį straipsnį tikslinti ir išskirti į atskiras dalis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)22 22.
Atsižvelgiant į projekto 22 straipsnio turinį, siūlytina jo pavadinime vietoj žodžių „teisių naudojimas“ įrašyti žodį „pareigos“, o patį straipsnio turinį rengti dabar galiojančio įstatymo 48 straipsnio redakcijos pagrindu, įtraukiant daugiau pareigų. Pritarti Nuostata tobulintina atsižvelgiant į visus siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė. 150. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
pavadinimą, šio straipsnio 1 dalyje, po žodžio „tėvus“ įrašyti žodžius „ir kitus asmenis“. Pritarti iš dalies Nuostata tobulintina atsižvelgiant į visus siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė. (LAT). Taip pat žr. argumentus 153 pasiūlymui. 151. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)221
įrašyti vaikų pareigą gerbti ne tik tėvus, bet ir kitus asmenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka globoja ir augina vaiką. Pritarti
(2015-05-22)221 Argumentai: LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta Tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o vaikų pareiga - gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose; Nepritarti Atsižvelgti į NVO koalicijos pastabas 22 straipsniui apie teisių ir pareigų santykį, o taip pat į tai, kad šis įstatymas yra skirtas vaikui, kaip ypatingos globos reikalingam subjektui, neturinčiam 18 metų.
Tuo tarpu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata dėl tėvų globos senatvėje ir palikimo tausojimo yra orientuota į vaiko, dažniausiu atveju pilnamečio, kaip palikuonies, pareigas. 153. Seimo narė A.Stancikienė (2015-04-29)221 Argumentai: Norint vaiką parengti savarankiškam gyvenimui visuomenėje ir užtikrinti jo gerovę, prisitaikymą prie aplinkos, vaikui ne tik turi būti užtikrinta gerovė, jo laisvės ir teisės, bet jis, pagal savo vystymosi raidą, turi prisiimti ir pareigas. 1989 Jungtinių vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodoma, kad vaikas turi būti parengtas, išauklėtas „idealų, ypač taikos, kilnumo, laisvės, lygybės ir solidarumo dvasia“. Todėl siūlau įstatymo projekto 22 straipsnį papildyti nuostatomis dėl vaiko pareigų. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vaiko teisės yra neatsiejamos nuo vaiko pareigų. Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
jų paskirtas savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose jei tai neprieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams;
Nepritarti Pagarba yra jausmas, todėl pareigą gerbti galima nustatyti visuotinai pripažintas vertybes (įstatymą, žmogaus teises) ar tėvus bei globėjus, tai yra asmenis, su kuriais sieja prigimtiniai ryšiai, teisės ir pareigos visam gyvenimui.
Dėl teisių ir pareigų santykio žiūrėti NVO „Už vaiko teises“ argumentus. (154 pasiūlymas). 154. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“22 1,2
10) Dėl Projekto 22 straipsnio Projekto 22 straipsnis reglamentuoja vaiko teisių naudojimą ir pareigas. Pažymime, kad vaiko teisės – tai mechanizmai ir priemonės, kurias turi užtikrinti valstybė, kad vaikai galėtų augti ir vystytis tinkamomis ir jų raidos poreikius atitinkančiomis sąlygomis, džiaugtis sveika ir saugia vaikyste, todėl pareigų įtvirtinimas. Projekte yra netinkama nuostata. Vaiko pareigingumas, atsakomybė, pagarba tėvams, mokytojams ir kitiems aplinkiniams, ir kt. asmenybės bruožai yra vaiko ugdymo, o ne teisinio reglamentavimo dalykas. Be to, pareigų įtvirtinimas įstatyme, kurio pagrindinis tikslas - užtikrinti tinkamas sąlygas vaiko teisių įgyvendinimui ir apsaugai, suponuoja nuostatą, kad neatlikęs tam tikrų pareigų vaikas negali naudotis tais mechanizmais ir priemonėmis (t.y., teisėmis), kurias privalo užtikrinti valstybė savo piliečiams.
Tokia nuostata iš esmės prieštarauja žmogaus teisių principinėms nuostatoms, kurios sako, kad žmogaus teisės yra: neatskiriamos (jos negali būti žmogui padovanotos, suteiktos kaip privilegija ar atimtos), universalios (jos priklauso kiekvienam žmogui, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių ir be jokios diskriminacijos), priklausomos viena nuo kitos (nei viena iš teisių nėra svarbesnė už kitą, ir vienos teisės įgyvendinimas priklauso nuo kitos). Vaiko teisės reiškia valstybės pareigą patenkinti pagrindinius vaiko poreikius (ne norus!), ir suteikti paramą, būtiną besivystančiai vaiko asmenybei, jo gebėjimų ir talentų plėtrai bei už vaiką atsakingiems asmenims. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija - tai tarptautinis susitarimas, numatantis pagrindinius standartus, kurie užtikrina vaiko gerovę valstybėje, ir suteikia teisę kiekvienam vaikui sėkmingai augti ir vystytis. Šis tarptautinis susitarimas, kurį Lietuva ratifikavo 1995 m. Suteikia vaikui: sveikatos apsaugą, išsilavinimą, socialinę apsaugą, žaidimo ir laisvalaikio galimybes, tinkamos teisinės apsaugos garantijas. Užtikrina specialia apsaugą: vaikams, turintiems negalią; vaikams pabėgėliams; tautinių mažumų vaikams; vaikams - smurto, nepriežiūros, kankinimų ir karo aukoms; vaikams, praradusiems šeimą, patekusiems Į globos sistemą. Apsaugo vaiką nuo: ekonominio išnaudojimo; seksualinio išnaudojimo; pagrobimo, pardavimo, prekybos žmonėmis (vaikais); smurto ir nepriežiūros; narkotinių medžiagų vartojimo; neteisėto sulaikymo; kankinimo, žiaurių bausmių; neteisėto vaiko pašalinimo iš šeimos; praktikų ir veiksmų, kenksmingų vaiko sveikatai.
Leidžia vaikui; tinkamai išreikšti savo nuomonę klausimais, susijusiais su vaiku; ieškoti ir gauti vaiko vystymuisi reikalingą informaciją; dalyvauti kultūriniame gyvenime; dalyvauti vaikų ir jaunimo organizacijose, bendrauti su kitais vaikais; dalyvauti visuomenės gyvenime. Numato paramą šeimai: išreiškia pagarbą tėvų (globėjų) atsakomybei, teisėms ir pareigoms, susijusioms su vaiko apsauga ir rūpinimusi vaiku; užtikrina teisę Į tinkamas gyvenimo sąlygas; numato būtiną valstybės paramą ir įsipareigojimą padėti tinkamai rūpintis vaiku. Išvardintos priemonės ir mechanizmai turi būti užtikrinti ir prieinami kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo auklėjimo ir (ar) ugdymo procese kylančių sunkumų, ir nei viena iš Šių teisių negali būti
„atimta“ iš vaiko, net tuo atveju, kai jis elgiasi nepriimtinai. Siūlomi pakeitimai:
„22 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių:. 1) gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir-kituose-teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų-teisių ir laisvių.“ Pritarti iš dalies Pritarti argumentams. Nuostata tobulintina atsižvelgiant siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė : Teisės departamento ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. 155. Seimo narė Ona Valiukevičiūtė, 2015-04-1622 1,2 Siūlau pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Pagrindinės vaiko pareigos ir jo atsakomybės ugdymas 1.
Vaikas yra visuomenės narys ir naudodamasis savo teisėmis turi laikytis nustatytų elgesio normų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų bei teisės aktų nuostatų, gerbti kitų žmonių teises. 2. Vaikas privalo:
kitos negalios atvejais, padėti tėvams ir kitiems paramos reikalingiems šeimos nariams;
teisėtų interesų;
darbe, buityje;
privačią nuosavybę. Vaikas turi būti ugdomas atlikti pareigas ir pats atsakyti už savo poelgius šeimoje, mokymo bei auklėjimo įstaigose, darbe, socialinėje aplinkoje. 3. Vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus bet kokį smurtą ar fizinių bausmių taikymą.“ Nepritarti Nuostata tobulintina atsižvelgiant į visus siūlymus šiam straipsniui, kuriam komitetas pritarė. Dėl teisių ir pareigų santykio žiūrėti NVO „Už vaiko teises“ argumentus. (154 pasiūlymas). 156. Piliečių gynimo paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis, 2015-05-11 N Siūlome papildyti įstatymo projekto skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“ straipsniu
„Vaiko teisė į tėvą ir motiną“ ir jį išdėstyti taip:
globojamas. 2. Kiekvienas vaikas turi teisę, kad būtų atsižvelgiama į jo prigimtinį poreikį turėti tėvą ir motiną, kylantį iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusavio papildomumo. 3. Sprendžiant su vaiko įvaikinimu susijusius klausimus prioritetas turi būti teikiamas vaiko poreikiui šeimoje turėti abiejų lyčių tėvus (įtėvius), galinčius šeimoje prisiimti tėvystės ir motinystės pareigas. 4.
teisių, kurių pasekmė – iš vaiko atimta galimybė turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę). Nepritarti Neaiškūs argumentai. Vaiko teisė gyventi su tėvais dėstoma 10 straipsniu. 157. Romualdas Povilaitis, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas, 2015-05-11 N Papildyti Įstatymo projektą straipsniu „Vaiko ugdymo tikslai“
1Kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentus,
gabumus, protinius bei fizinius sugebėjimus;
identitetui, kalbai ir nacionalinėms vertybėms;
visuomenėje, pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais;
laisvėms;
5Ugdyti pagarbą neįgaliems vaikams ir suaugusiems;
Siūlymai pertekliniai, nes vaiko ugdymo tikslai apibrėžti Švietimo įstatyme. Taip pat žr. Žmogaus teisių komiteto siūlymus papildyti projektą nauju 14 straipsniu
„Vaiko teisė mokytis“. 158. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
įstaiga,
1
nebūdingų deklaratyvaus pobūdžio nuostatų, vietoj jų formuluojant valstybės pareigą dėl atitinkamų socialinės politikos ir veiklos krypčių. Pritarti Kartu įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 6 pastabą. 159. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)231
nurodomi asmenys (valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys), privalantys saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos, siūlytume įtraukti ir tėvus, kurie visų pirma yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą. Pritarti
kanceliarijos teisės departamentas,
2 23.
Atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 3 dalyje nustatytas smurto prieš vaiką formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio ,,psichinio“ įrašyti žodį ,,emocinio“. Pritarti
kanceliarijos teisės departamentas,
3
formas, siūlytina projekto 23 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto“ įrašyti žodžius ,,seksualinio ar kitos formos smurto“. Pritarti Pritarta komiteto siūlymui. ne savo kalbinėje kultūrinėje ar religinėje aplinkoje teises, (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos teisės departamentas,
263
sąvoka „vaiko išnaudojimas pornografijai“, siūlytina atitinkamai koreguoti projekto 23 straipsnio 3 dalį ir 26 straipsnio pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos teisės departamentas,
3
žodžio „sveikatos“ įrašytinas žodis „priežiūros“, trumpinys „kt.“ keistinas žodžiu „kita“, sąvoka „teisėti atstovai“ keistina sąvoka „vaiko atstovai pagal įstatymą“. Pritarti
įstaiga,
3
reglamentuojant, kokia pagalba ir paslaugos privalo būti suteiktos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių gynimą ir neigiamų pasekmių sumažinimą. Pažymėtina, kad į šią nuostatą, manytina, kaip į išsamiai reglamentuojančią pagalbos seksualinio smurto aukoms teikimą yra įtvirtinta nuoroda Įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje. Taip pat pastebėtina, kad nėra numatyta nuo nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai.
Manytina, kad papildomai turėtų būti įvertinta, ar yra perkeltos atitinkamų tarptautinių ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatos dėl vaikų aukų (nukentėjusių) apsaugos, pagalbos teikimo ir kt. Pritarti 23 straipsnio 3 dalį formuluoti taip: Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, įskaitant panaudojimoą pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimą ar pardavimoą, ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos, socialinė, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltos žalos pasekmes. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
4
įrašyti „ir (ar) vaiko teises pažeidžiančios veiklos ar neveikimo“. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: keisti 23 straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir
(ar) savivaldybės administracijos Vvaiko teisių apsaugos skyriui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“234
11) Dėl Projekto 23 straipsnio Projekto 23 straipsnis reglamentuoja vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrąsias nuostatas ir numato pareigą fiziniams ar juridiniams asmenims pranešti apie galimai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusi vaikai.
Manome, kad, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko apsaugą, ši formuluotė turėtų būti tikslinama ir sudarytų sąlygas pranešti apie vaiko teisių pažeidimus visais atvejais. Siūlomi pakeitimai:
„23 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės
aplinkos įtakos bendrosios nuostatos
fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas - svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys. 2. Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 3. Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga pagalba (sveikatos, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti atstovai galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. 4. Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų, ir dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai. 5.
formų, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: keisti 23 straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir
(ar) savivaldybės administracijos Vvaiko teisių apsaugos skyriui. (Žr. Komiteto siūlymą.)
įstaiga,
5
informacijos, kuri privalo būti suteikta vaikui apimties, tiek dėl nuorodos, jog atitinkama pareiga tenka tik vaiko atstovams pagal įstatymą, nenumatant tokios pareigos valstybės ir savivaldybės institucijoms, įstaigoms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Pritarti iš dalies Projekto straipsnyje dėstomos bendrosios nuostatos dėl vaikų apsaugos nuo neigiamos socialinės įtakos, taikytinos ir valstybės, vietos savivaldos institucijoms, kitiems fiziniams, juridiniams asmenims, o straipsnio 5 dalyje išskiriama ypatinga tėvų pareiga patiems laiku suteikti reikiamą informaciją, kuri padėtų vaikui išvengti bet kokio smurto ir šia pareiga tėvai neturėtų dalintis su valstybe, savivaldybe ar NVO. Komiteto pasiūlymas:
Siūlytina straipsnį papildyti 6 dalimi: ,,Valstybės ir vietos savivaldos institucijos, kitos organizacijos ir institucijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas“. (Žr. Komiteto siūlymą.)
168Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S.
Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)235 Argumentai: Siūloma koreguoti derinant su sąvokomis, kurioms siūloma pritarti ankstesnėse pataisose. Pasiūlymas: Pataisyti 23 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:
„5. Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokių
smurto formų bet kokio išnaudojimo, prievartos ar smurto, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.“ Nepritarti Išnaudojimas ir prievarta vertintini, kaip smurtas prieš vaiką. 169. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-1924 1,2
šiame įstatyme numatytus darbus, siūlytina įtvirtinti draudimą įtraukti vaikus į nurodytus darbus. Pritarti
įstaiga,
3
bendrą nuorodą dėl administracinės ar baudžiamosios atsakomybės taikymo. Pritarti
įstaiga,
3
„apkvaišinančios priemonės“. Pritarti
įstaiga,
1
Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 17 straipsnio nuostatas, akcentuojančias viešosios informacijos poveikį, ir ją išdėstyti taip: „1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio, galinčio pakenkti jo psichinei ar fizinei sveikatai, fiziniam, protiniam, dvasiniam ar doroviniam vystymuisi“. Pritarti
įstaiga, 2015-05-1926 38.
Suvienodinti Įstatymo projekto 26 straipsnio pavadinime ir straipsnyje naudojamas sąvokas, straipsnio pavadinime vietoje žodžio „panaudojimo“ įrašant „išnaudojimo“ ir išdėstyti jį taip:
„26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio
išnaudojimo, išnaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“. Pritarti (Direktyvinis įstatymas XII-1965). 174. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)261 Argumentai: Kaip ir projekto 18.3 straipsnio pataisoje minėtuose argumentuose, įstatymo projekte būtina naudoti tik teisiniu požiūriu apibrėžtas sąvokas. Atitinkamai suderinti 26.3, 27.1 dalis. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio
apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.“ Pritarti iš dalies Papildyti siūlymą, įrašant vietoj žodžių ,,baudžiamasis kodeksas“ įrašyti žodžius ,,baudžiamojo kodekso XXI skyrius“. (Žr. Komiteto siūlymą. Priimtas įstatymas XII-1965)
(2015-05-21)261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų.
Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:
nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Nepritarti26 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: 1. Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. (Žr. Komiteto siūlymą, Direktyvinis įstatymas XII-1965.)
(2015-05-29)261 Argumentai: Siekiant užkirsti kelią dviprasmiškumui, vadovaujantis logiškumo principu, vaikas privalomai turi būti apsaugotas nuo bet kokių seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų, taip pat ir nurodytųjų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXI skyriuje. Pasiūlymas: Projekto 26 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 1.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pritarti (Tikslinti pagal priimtą įstatymą XII-1965, žr. komiteto siūlymą.)
(2015-05-22)261 Argumentai: Įstatymo projekto formuluotė „Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ yra dviprasmiška, teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo 1.Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pritarti iš dalies (Direktyvinis įstatymas XII-1965). (Žr. Komiteto siūlymą.)
pirmininkas Vytautas Budnikas,
1 Argumentai: Kaip ir 18 projekto straipsnio paminėtuose argumentuose turi būti siekiama tik teisiniu požiūriu apibrėžtų (pagal JT Vaiko teisių konvenciją ir kt.) sąvokų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj siūlomo ,,151¹ straipsnio“ įrašyti ,,XXI skyrius“. (Žr. Komiteto siūlymą. Direktyvinis įstatymas XII-1965). 179. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais“ brauktina
kaip perteklinė. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 33 straipsnio 1 daliai. Be to, atsižvelgiant į tai, jog Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta, kad teisės aktuose nustatytas reguliavimas turi būti glaustas, siūlytina šioje dalyje esančią formuluotę „nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas“ keisti nuoroda į projekto 26 straipsnio 1 dalį. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 27 straipsnio 1 daliai bei 31 straipsnio 2 daliai. Pritarti (Direktyvinis įstatymas XII-1965). 180.
koalicija „Už vaiko teises“263
12) Dėl Projekto 26 straipsnio Projekto 26 str. reglamentuoja itin jautrią sritį - vaiko apsaugą nuo seksualinių nusikaltimų, todėl ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į pagalbą nukentėjusiam vaikui, jo apsaugą nuo kitų neigiamų padarinių bei konfidencialumą. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti 26 straipsnio 3 dalies formuluotę susiaurinant institucijų, kurios privalo būti informuojamos, ratą, išbraukiant savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau - vaiko teisių apsaugos skyrius)“. Už šiame straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, todėl apie galimas tokias veikas vaiko atžvilgiu pirmiausiai ir nedelsiant turi būti informuojama policija, kuri vykdydama ikiteisminį tyrimą atitinkamai informuos savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių. Siūlomi pakeitimai:
„26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio
išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo“
seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. 2. Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė. 3.
paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti savivaldybės administracijos-vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau—vaiko teisių apsaugos-skyrius), policiją ar kitą kompetentingą-instituciją. 4. Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.“ Pritarti iš dalies Remiantis LR Vyriausybės 2002-12-17 d. nutarimu Nr. 1983 ,,Dėl bendrųjų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės
redakcija), savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai atsakingi už vaiko teisių apsaugą savivaldybėse. Tačiau išbraukti žodžius „ar kitą kompetentingą instituciją.“ (Direktyvinis įstatymas XII-1965). 181. Lietuvos teisininkų sąjungos „NUOMONĖS” prezidentas Saulius Naskauskas,
3 Įstatymo projekto 26 str.
pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui" keisti į "...ar kiti asmenys gavę informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas susijusias su kitu asmenų seksualiniais veiksmais su vaiku, kuris neturi teisės duoti sutikimo pagal įstatymu nustatytą amžiaus cenzą“. Nepritarti (Direktyvinis įstatymas XII-1965). 182. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
reglamentuotas pagalbos nukentėjusiam vaikui vertinimo, organizavimo ir teikimo mechanizmas, neužtikrins galimybių nukentėjusiam vaikui gauti reikiamą pagalbą. Taip pat pastebėtina, kad nėra reglamentuoti nuo seksualinio pobūdžio nusikalstamų veikų nukentėjusiems vaikams pagalbos teikimo ypatumai. Atsižvelgti Siūlytina pagrindiniam komitetui svarstyti ar, išsamus pagalbos vaikui vertinimo, organizavimo ir teikimo mechanizmo nustatymas nėra šio įstatymo, bet kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatų reguliavimo dalykas. Taip pat žr. komiteto siūlymą dėl 23 str.3 d. (Žr. Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“271
13) Dėl Projekto 27 straipsnio Projekto 27 str. 1 d. reglamentuoja asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimus. Manome, kad esama formuluotė, reglamentuojanti darbo apribojimus tik už seksualinio pobūdžio veikas pripažintiems kaltais asmenims, yra per siaura, nes asmenys, teisti už kitus sunkius nusikaltimus (pvz. nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, žmogaus laisvei ir pan.) taip pat gali kelti grėsmę vaikams. Atsižvelgdami į tai. siūlome pildyti Projekto 27 straipsnio 1 dalį numatant apribojimus dirbti su vaikais asmenims, pripažintais kaltais už kitus sunkius nusikaltimus.
Siūlomi pakeitimai:
“27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už
nusikalstamas veikas, darbo apribojimai
nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo, pateikiamas kaip vaikas, ir kitus sunkius nusikaltimus prieš vaikus, neatsižvelgiant i teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Pritarti iš dalies TTK siūlo pridėti žodį „tyčinius“ , tačiau sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai visais atvejais yra tyčiniai. (BK 11 str. 5. Sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. 6. Labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo. Todėl siūloma po žodžio sunkius įrašyti žodžius
„ir labai sunkius“, atsižvelgti kad yra priimtas direktyvinis įstatymas XII-1965, todėl siūloma nuostatas derinti ir su šiuo įstatymu (Žr. Komiteto
siūlymą.)
(2015-05-22)271 Argumentai: Analogiškai dviprasmiška ir teikianti galimybę įvairioms interpretacijoms yra įstatymo projekto formuluotė „Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui...“ . Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnyje (Lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą), vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui atsisakyti formuluotės ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj nuorodos į BK 151¹ straipsnį įrašyti nuorodą į BK XXI skyrių bei atsisakyti skliausteliuose siūlomų paaiškinimų. atsižvelgti kad yra priimtas direktyvinis įstatymas XII-1965. 185. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas,
1 Argumentai: Kaip ir 26 str. paminėti argumentai Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai 1.Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kurias reglamentuoja LR baudžiamojo kodekso 151¹ straipsnis, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui“, tačiau vietoj siūlomo ,,151¹ straipsnio“ įrašyti ,,XXI skyrius“. atsižvelgti kad yra priimtas direktyvinis įstatymas XII-1965. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2727163
individualia veikla“ savaime nėra aiški, todėl tikslintina. Be to, neaiškus nurodyto punkto nuostatos santykis su to paties straipsnio 6 dalimi, kurioje nurodytas reikalavimas paslaugos gavėjui, sudarančiam sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, prašyti pateikti atitinkamą pažymą. Neaišku, ar tame pačiame straipsnyje formuluočių vertimasis individualia veikla ir paslaugos teikimas vykdant individualią veiklą turinys yra analogiškas, ar skirtingas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad paslaugos teikėjas gali teikti paslaugą ir įsteigęs įmonę. Neaišku, ar tokiu atveju jam būtų taikomi vertinamo straipsnio reikalavimai. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. Pritarti Direktyvinis įstatymas XII-1965(Žr.
Komiteto siūlymą.)
187Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas,
Siekiant apsaugoti vaiką nuo asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas kurias reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, tokiems asmenims turi būti draudžiama ne tik dirbti ir savanoriauti su vaikais, bet ir tapti jų globėjais, rūpintojais, įtėviais ar kitais teisėtais vaiko atstovais. Pasiūlymas:
Papildyti 27 straipsnio 1 dalį nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją:
„4) tapti globėjais, rūpintojais, įtėviais ar tapti vaiko
teisėtais atstovais kitais pagrindais“ Iš esmės pritarti Įvertinti tai, kad straipsnis nustato darbo apribojimus, svarstyti galimybę koreguoti pavadinimą, o taip pat įvertinti CK nuostatas dėl galimybių tapti vaiko atstovais pagal įstatymą (CK 3.210; 3,296 str.). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvai taip pat yra vaiko atstovai pagal įstatymą, taigi ar ši nuostata atimtų jiems teisę būti tėvais tik vaikui gimus? 188. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)272745 29.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 27 straipsnio 4 ir 5 dalyse yra įtvirtinta prievolė pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, svarstytina, ar vietoj šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintosios paslaugų gavėjo teisės prašyti tokią pažymą pateikti nevertėtų įtvirtinti analogiškos prievolės asmeniui, teikiančiam paslaugas. Pritarti
įstatymas XII-1965
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)276 Atsižvelgdami į Projekto 27 str. 4 d. reguliavimą, atitinkamai siūlome Projekto 27 straipsnio 6 dalyje numatyti, kad paslaugos teikėjas, sudarydamas sutartį su dėl paslaugų teikimo vaikui, privalo paslaugų gavėjui pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizini asmenį. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)
sąrašą, gavėjas, sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turi teisę privalo paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Pritarti
įstatymas XII-1965
įstaiga,
40Siūlytina Įstatymo projekto 28 straipsnio nuostatos tobulintinos iš esmės,
atsisakant blanketinių normų į kitus teisės aktus, įtraukiant į šios normos reguliavimo sritį ir kitus įstatyminius vaiko atstovus. Neaiškūs argumentai, kuriais remiantis reglamentuojant tėvų teises, pateikiamos nuorodos į kitus teisės aktus, o reglamentuojant pareigas iš esmės atkartojamos kitų teisės aktų nuostatos. Pritarti Įvertinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 7 pastabą. 191. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)282 7.
Įstatymo projekto 28 straipsnio 2 punkte nustatyta vaiko tėvų pirmumo teisė prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus turėtų būti papildyta formuluote ,jei tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams“. Pritarti
192Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)28 Argumentacija:
Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės, nes kyla ne iš piliečių valios, o iš piliečių suvokimo, kas yra neatsiejamai būdinga ir būtina kiekvienam žmogui. Tėvų teisė rūpintis vaikų auklėjimu yra konstitucinė. Kadangi vaikas yra ne atskiras subjektas, bet sudėtinė šeimos dalis, būtina numatyti vaiko atstovų teises gauti su vaiku susijusią informaciją, būti išklausytais ir dalyvauti priimant su vaiku susijusius sprendimus. Pasiūlymas:
Pataisyti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1) Vaiko tėvų teisės ir pareigos yra prigimtinės. Taip pat jos
yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus. Vaiko tėvai turi teisę ir pareigą, remdamiesi dorovinėmis nuostatomis, auginti ir auklėti savo vaikus bei parinkti jiems mokymą;
3) Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku.“
2 punkto pabaigoje įrašyti žodžius ,,jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams ir įstatymui“.
3 punkto pabaigoje įrašyti žodžius ,,jeigu tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams, o taip pat papildyti 3 punktą nuostata – jei tėvų teisės yra apribotos, jie neprivalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku. 193. Seimo narys P.Gylys (2015-05-22)28 3,4 N Argumentai:
Projekto nuostatos turi atitikti JT Vaiko teisių konvencijos ir LR Konstitucijos nuostatas. Konvencijos
minties, sąžinės ir religijos laisvę. Šio straipsnio 2 dalis nustato tėvų ir atitinkamais atvejais, teisėtų globėjų teises ir pareigas vadovauti vaikui įgyvendinant jo teisę taip, kad tai atitiktų besivystančius vaiko sugebėjimus. Konstitucijos 26 str. įtvirtinta nuostata, kad „Tėvai ir globėjai nevaržomi rūpinasi vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus“. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 28 straipsnio pavadinimą žodžiais „ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą“ bei 28 straipsnį naujomis 3 ir 4 dalimis ir jį išdėstyti taip:
ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teisės Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi:
1) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;
2) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.
3) teisę nevaržomai rūpintis vaikų ir globotinių religiniu ir doroviniu auklėjimu pagal savo įsitikinimus
4) teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku ar globotiniu, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku ar globotiniu. Nepritarti Pritarti komiteto patobulintam siūlymui nr. 192 (Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, Ir k.t. )
įstaiga,
123
tarpusavyje bei su atitinkamomis Civilinio kodekso nuostatomis. Pritarti
195Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma,
Pataisyti 29 straipsnio 1 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo turi
pagrindinę atsakomybę ir teisę rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.“ Nepritarti Konstitucijoje įtvirtintos tėvų pareigos. 196. Seimo nariai: R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P.
Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)294
„4. Visus klausimus dėl vVaiko tėvai ar vaiko globėjai
(rūpintojai) kiti teisėti vaiko atstovai visus klausimus dėl vaiko turi siekti spręsti bendru sutarimu. įvertindami galimybę pasinaudoti Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžiama pasinaudojus taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Abejotinos nuostatos įgyvendinimo galimybės, taip pat diskutuotina ar privalomas taikomasis tarpininkavimas nebūtų vertinamas kaip neproporcinga intervencija į privatų gyvenimą, ar tokia nuostata neapsunkintų sprendimų priėmimų, ypač tais atvejais, kai vaiko interesui būtina sprendimus priimti greitai. 197. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
4
galimi atvejai klausimų dėl vaiko sprendimo, kai, pavyzdžiui, vaiko globėju ar rūpintoju yra vienas fizinis asmuo arba juridinis asmuo ir kt. Pritarti
įstaiga,
5
43Nekvestionuojant, jog atitinkamo amžiaus vaiko nepalikimas be priežiūros,
užtikrintų šio vaiko saugumą ir t.t., manytina, kad turėtų būti plačiau diskutuojama galimybė įtvirtinti įpareigojimą – draudimą vaiko atstovams pagal įstatymą palikti tam tikro amžiaus vaikus be priežiūros (Įstatymo projekto 29 straipsnio 5 dalis). Taip pat svarstytina galimybė tikslinti nuorodą, kad vaikas neliktų be priežiūros, kadangi galimos įvairios interpretacijos, ar vaikas iki tam tikro amžiaus negali būti paliktas be priežiūros namuose ar bet kokioje kitoje situacijoje.
Pritarti iš dalies Pritarti komiteto siūlymui Pasiūlymas: keisti 29 straipsnio 5 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, visada būtų užtikrinta tinkama vaiko priežiūra jam nesaugioje aplinkoje. 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. (Žr. Komiteto siūlymą.)
(2015-05-14)2952 Argumentai: Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu. Pasiūlymas: Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Pritarti iš dalies Pritarti komiteto siūlymui Pasiūlymas: keisti 29 straipsnio 5 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, visada būtų užtikrinta tinkama vaiko priežiūra jam nesaugioje aplinkoje. 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2952 30.
Projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punkte esančius trumpinius „val.“ siūlytina keisti žodžiais „valandos“. Pritarti Jei bus palikta ankstesnė redakcija. 201. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)2952 Argumentai: Manome, kad tai perteklinė ir neveiksianti norma. Tėvai ir taip atsakingi už savo vaikus bet kurio paros metu. Pasiūlymas:
Siūlome išbraukti projekto 29 straipsnio 5 dalies 2 punktą:
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas , kaip ir 198, 199 pastaboms. (Žr. Komiteto siūlymą.)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)30
trumpinį „pvz.“, o vietoj trumpinio „pan.“ įrašyti žodį „panašiai“. Pritarti
įstaiga,
44Įstatymo projekto 30 straipsnio nuostatos turėtų būti iš esmės tikslinamos,
aiškiai ir konkrečiai įtvirtinant draudimą perduoti asmenines tėvų teises ir pareigas bei užtikrinant, kad praktikoje nesusidarytų situacijos, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nusišalins nuo jų vykdymo ir atitinkamai nepatirs jokių teisės aktuose numatytų pasekmių už savo teisių ir pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą. Taip pat svarstytina galimybė įtvirtinti galimybę skirti vaiko atstovą (ad hoc globėją ar pan.), kai tarp vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą arba tarp pačių vaiko tėvų (globėjų, rūpintojų, jeigu jų yra keletas) kyla ginčas dėl vaiko teisės įgyvendinimo ar pan. (pavyzdžiui, dėl vaiko (ne)gydymo ar pan.). Svarstytina galimybė numatyti, kad kilus ginčams atitinkamus sprendimus priima savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius. Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui straipsnį papildyti siūlomu draudimu.
Nors Vyriausybės pateiktame projekte nesiūloma įtvirtinti vaiko globėjo ad hoc t.y. šiam konkrečiam atvejui instituto, tačiau pagrindinio komiteto teisė apsispręsti dėl šio siūlymo tikslingumo. Žmogaus teisių Komitetas jau yra svarstęs klausimą dėl tam tikrų įgaliojimų asmeniui, tačiau nuomonės dėl tokio instituto įteisinimo labai nevienareikšmiškos. 204. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (2015-05-29)30
8Siūlytume peržiūrėti Įstatymo projekto 30 straipsnį,
kuriuo numatoma galimybė įgalioti kitą asmenį atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką, visų pirma įvertinant siūlomo įgaliojimo ir laikinosios globos tėvų prašymu tais atvejais, kai tėvai laikinai išvyksta ir negali rūpintis vaiku, instituto santykį (pagal LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m, balandžio 18 įsakymu Nr. 56 patvirtintus vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų 24 punktą), antra, nustatant aiškius pagrindus ir atvejus, kada toks įgaliojimas gali būti išduodamas, siekiant užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams ir tėvų pareigų vengimo atvejams (CK 3.159 str.). Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)30 Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacijos valdybos nariai, susipažinę su LR Vaiko teisių apsaugos įstatymo projektu, dalyvavo įstatymo projekto klausymuose Seime, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl kai kurių projekto straipsnių. Prašome į teikiamas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgti. 30 str. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui. Siūlome įrašyti, kad tuo atveju, vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su savo vaiku jų pasirinktas asmuo turėtų turėti notariškai patvirtintą įgaliojimą atlikti konkrečius ir apibrėžtus veiksmus atstovaujant vaiką. Atsižvelgti Pagal Civilinio kodekso normas, tėvų teisės ir pareigos yra išimtinai asmeninio pobūdžio ir jas įgyvendinti gali tik patys tėvai.
Tuo tarpu kalbant apie įgaliojimą atlikti konkrečius teisinius veiksmus, pažymėtina, kad notarine forma sudaromi sandoriai, kuriems notarinę forma nustato Civilinis kodeksas (CK1.74 str. 4 p.), t.y. net tuo atveju jei būtų pritarta siūlymui, turėtų būti keičiamas ir Civilinis kodeksas. 206. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22) 31,32
kurie yra įtvirtinti IV skyriuje ,,Pagrindinės vaiko atstovų pagal įstatymą teisės, pareigos ir atsakomybė“, nėra šio skyriaus reguliavimo dalykas. Pritarti
įstaiga,
32503
tikslinamos, atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko ne tik vaiko tėvų ir kitų su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, bet ir paties vaiko bei kitų jo atstovų pagal įstatymą asmens duomenis, taip pat ir ypatingus. Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsnius tikslinga papildyti nuoroda į asmenį, priėmusį vaiką svečiuotis. Pritarti iš dalies Pirmai pasiūlymo daliai – pritarti, dėl antros diskutuotina, ar ji praktiškai įgyvendinama kokia asmenų, priėmusių vaiką svečiuotis sąvokos apimtis. Kituose straipsniuose vartojama sąvoka „vaiką prižiūrintys asmenys“ gal būtų tinkamesnė. Siūlyti klausimą aptarti klausymų metu pasitelkiant duomenų apsaugos specialistus ir įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 9 pastabą. 208. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašytinas žodis
„kartu“, taip pat brauktinas perteklinis žodis „faktiškai“.
Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3132501
4
14) Dėl Projekto 31 ir 32 straipsnių Projekto 31 straipsnyje numatyto asmens duomenų tvarkymo įgyvendinimas praktikoje kelia abejonių. Kyla klausimas, kaip praktikoje vaiko teisių apsaugos skyrius rinks informaciją apie asmens sveikatą. Taip pat nėra aišku, kokie asmens sveikatos sutrikimai laikytini kaip keliantys grėsmę vaikui. Siūlome Projekto 31 straipsnio 1 dalyje po žodžių „tėvų“ įrašyti formuluotę „vaiko atstovų pagal įstatymą“, vietoj žodžio „kitų“ įrašyti žodį „kartu“, taip pat išbraukti perteklinį žodį „faktiškai“. Analogiškos pastabos taikytinos projekto 32 straipsnio 1 ir 2 dalims bei 50 straipsnio 3 dalies 4 punktui. Siūlomi pakeitimai:
„31 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas
įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo. 2.
dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ir disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos skyriui gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo. 3. Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui. 4. Vaiko teisių apsaugos skyrius ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)311
administracijos struktūrinis padalinys, siekiant teisinio reguliavimo apibrėžtumo siūlytina patikslinti projekto 31 straipsnio 1 dalį, t.y. vietoj žodžių ,,Vaiko teisių apsaugos skyrius“ įrašyti žodžius ,,Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau –Vaiko teisių apsaugos skyrius). Pritarti
įstaiga,
32 46.
Atsižvelgiant į tai, kad vaiko teisių apsaugos užtikrinime dalyvauja ne tik savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai, bet ir kiti savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai (socialinės paramos, socialinių paslaugų, švietimo skyriai) bei kitos įstaigos (policijos įstaigos, ugdymo įstaigos, švietimo pagalbos, sveikatos priežiūros įstaigos, kt.), kurios, vykdydamos savo funkcijas taip pat gauna (turėtų gauti) vaikų, jų įstatyminių atstovų asmens (įskaitant ir ypatinguosius) asmens duomenis (tokia apimtimi, kuri reikalinga funkcijų vykdymui), svarstytina galimybė išplėsti 31 ir 32 straipsnių reguliavimo turinį, įtvirtinant institucijų, susijusių su vaiko teisių apsaugos užtikrinimu teisę gauti ir tvarkyti asmens duomenis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme numatyta tvarka. Įvertinant praktikoje iškylančias problemas dėl asmens duomenų keitimosi tarp sveikatos priežiūros, švietimo pagalbos įstaigų ir vaiko teisių apsaugos skyrių, tikslinga Įstatymo projekto 31 ir 32 straipsniuose įtvirtinti institucijų, kurių funkcijos susijusios su vaiko teisių užtikrinimu, teisę gauti minėtuose straipsniuose nurodytus asmens duomenis, reikalingus jų funkcijoms vykdyti. Atsižvelgti
(2015-05-29)323
formuluotė, nes nustačius, kad yra pagrindas suteikti duomenis apie kartu gyvenantį asmenį, pasižadėjimas vieno iš tėvų šių duomenų neatskleisti tretiesiems asmenims iš esmės užkerta kelią tėvui imtis priemonių dėl vaiko apsaugojimo ir kreiptis pagalbos į atitinkamas institucijas, jei, pavyzdžiui, vaiko teisių apsaugos skyrius nedelsdamas nesiims veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti. Atsižvelgti
tobulintina
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)323 32 str.
vienam iš vaiko tėvų duomenis šio straipsnio nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti duomenų tretiesiems asmenims. Ar ši nuostata dera su Asmens duomenų apsaugos įstatymu ?(pvz.: jei prašoma pažyma iš gydymo įstaigos apie vieno iš tėvų psichinę sveikatą, kurią gydymo įstaiga teikia tik skyriui be teisės atskleisti kitiems asmenims, pažyma apie vieno iš tėvų teistumą ir pan.) Atsižvelgti
tobulintina
įstaiga,
1
Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis arba parengti Civilinio kodekso 3.250 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat siūlytina įtvirtinant pareigą pranešti ne tik apie (žinomą, aiškų) vaiko teisių pažeidimą, tačiau ir galimą vaiko teisių pažeidimą. Pritarti
215Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)331 Pasiūlymas: Pakeisti 33 straipsnio pavadinimą į „Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą” ir jo nuostatas išdėstyti taip: „33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą Pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą 1.
Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiantdami apie tai informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus, taip pat vaiko teisių apsaugos skyrių, arba policiją apie vaiko teisių pažeidimą, kuris kelia realų pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir jo raidai. Taip pat informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Pritarti iš dalies Pirmoje dalyje numatyti institucijų pareigą informuoti ir tėvus bei kitus vaiko atstovus pagal įstatymą, antroje dalyje nustatyti kitų asmenų pareigą informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių ir (ar) policiją, nenustatant jiems pareigos informuoti tėvus, kadangi jie gali nežinoti apie tėvų buvimo vietą. (Žr. Komiteto siūlymą.)
216Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)332
dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 2. Asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, kuris kelia realų pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir jo raidai, privalo nedelsdamas apie tai informuoti vaiko tėvus ar kitus teisėtus vaiko atstovus ir policiją. 3.
apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“ Nepritarti Argumentai kaip ir dėl 215 pastabos. (Žr. Komiteto siūlymą.)
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)332
15) Dėl Projekto 33 straipsnio Siūlome tikslinti Projekto 33 str. 2 dalyje reglamentuojamą anonimiškumo prieš trečiuosius asmenis formuluotę ją praplečiant ikiteisminio tyrimo institucijomis. Tai padėtų išvengti situacijų, kuomet asmuo, pranešęs apie galimą vaiko teisių pažeidimą, pageidauja išlaikyti anonimiškumą, o ikiteisminis tyrimas nutraukiamas nesant pakankamai įrodymų ir liudininkų. Siūlomi pakeitimai:
„33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių
pažeidimą
1Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų,
teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. 2. Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar Švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.“
įstaiga,
3 Nėra aiškus tikslas nuostatos, įtvirtintos 33 straipsnio 3 dalyje, dėl vaiko teisės kreiptis į švietimo, sveikatos apsaugos ar kitas įstaigas dėl jo teisių pažeidimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šiame straipsnyje nėra įtvirtinta ir detalizuota vaiko teisė kreiptis į teismą.
Taip pat pastebėtina, jog kiekvienas vaikas turi teisę (gali) savarankiškai kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir vaiko kreipimuisi nėra taikomi jokie reikalavimai (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas). Pritarti
įstaiga, 2015-05-1933 N Svarstyti galimybę papildyti Projekto
pranešimus tarp savivaldybės administracijos vaiko tiesių apsaugos skyrių ir policijos, kadangi pastaroji taip pat gaus pranešimus apie (galimus) vaiko teisių pažeidimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)34
atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)34
16) Dėl Projekto 34 straipsnio Projekto 34 str. reglamentuoja vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę. Atsižvelgdami į tai, kad vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybė jau yra reglamentuota atskirame IV skyriuje, siūlytina tikslinti Projekto 34 straipsnį arba jo atsisakyti kaip perteklinio. Pritarti
222Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)341 Pasiūlymas: Pakeisti 34 straipsnio pavadinimą į „Asmenų atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus” ir jo 1 dalį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė Asmenų atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus 1.
Asmenys, pažeidę neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“
Saulius Naskauskas, 2015-05-21 Nr. 15-05/21 35-41 Įstatymo projekto antrajame skirsnyje numatančiame pagalbos organizavimą nėra numatyta jokia reali pagalba šeimai, ypač įvairių krizių atvejais, išskyrus formaliai įvardintą "Pagalbos plano" sudarymą. Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nėra išvardytos. Lietuvoje daug šeimų skursta, o įvairių krizių atvejais šeimai pagalba nėra efektyvi. Tokie reiškiniai kelia pavojų ne tik vaikio teisėms, bet ir lietuvių tautos gyvybingumui ir išlikimui Europos Sąjungos šeimoje. Įstatymo projektas pagrindinai ir labai aiškiai orientuotas tik į vaikų paėmimo iš šeimos mechanizmo įteisinimą todėl jis neatitinka Vaiko teisių konvencijos reikalavimų. Siūlome parengti ir patvirtinti įstatymą reglamentuojantį realią pagalbą šeimos gerovei, kuris taptų ir pagrindiniu vaiko teisių apsaugos ir gerovės garantu. Nepritarti Projekte nustatoma individuali pagalba kiekvienu atveju, o pats vaiko atskyrimas nuo tėvų būtų taikomas tik kaip kraštutinė priemonė. 224. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 35-41 Argumentai: Siekiant užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, siūloma tobulinti vaiko teisių apsaugos užtikrinimo procesą bei jo organizavimo principus. Siūlymais siekiama, kad vaiko paėmimas iš jo atstovų būtų tik kraštutinė priemonė, taikoma tik po nuoseklaus darbo su šeima. Taip pat siūloma įtvirtinti skirtį tarp socialinę riziką patiriančių ir pripažintų socialinės rizikos šeimų. Siūloma koreguoti pagalbos plano sąvoką, pagal kurią terminuotas pagalbos planas būtų sudaromas tik po galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros (atsižvelgiant į konkrečius vaiko teisių pažeidimus) pripažintai socialinės rizikos šeimai. Šeimai, patiriančiai socialinę riziką, įvertinus jos galimybes pačioms keistis, pagalbos planas nesudaromas, bet pasiūlomos individualios paslaugos. Siūloma numatyti būtinybę imtis priemonių, kai vaiko teisių pažeidimai įvyko ne tik šeimoje, bet ir valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje. Siūloma atsisakyti „socialinių globėjų“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Siūloma, kad socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatomoje pagalbos organizavimo tvarkoje būtų numatyta apskundimo bei tarpinių vertinimų tvarką. Siūloma numatyti, kad terminuotas pagalbos planas būtų teikiamas šeimai bei vaikui ir laikinosios vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. Iš dalies atsižvelgti Projekte tai yra siūloma. Pagalbos planas bus sudaromas ne tik soc. riziką patiriančiai šeimai, bet kiekvienai, kurioje vaikui taptų nesaugu. Projekte numatomos priemonės ne tik dėl vaiko teisių pažeidimų šeimoje, bet ir kitos vaikui nesaugios aplinkos. Socialinių globėjų institutas yra ypač svarbus, užtikrinant vaiko interesus, apsaugant jį nuo jam žalingos aplinkos, siekiant išspręsti komplikuotas situacijas ir grąžinti vaiką į šeimą. Numatyta.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3539161
institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
įstaiga,
1
esamą nėra aišku kas patiria socialinę riziką ir kam teikiama atitinkama pagalba. Taip pat abejonių kelia ir nėra pakankamai aiškūs Įstatymo projekto 35 straipsnio
skirtinga pagalba (prevencinė arba kita). Manytina, kad tiek socialinės rizikos ir socialinės atskirties kriterijai gali būti tie patys. Pabrėžtina ir tai, kad nei šiuo metu galiojančiame Socialinių paslaugų įstatyme, nei kartu su Įstatymo projektu pateiktame Socialinių paslaugų įstatymo 2, 13, 18,
prevencinių socialinių paslaugų teikimas (kokia tvarka teikiama – pagal asmens prašymą, ar įtraukus šeimą į atitinkamą apkaitą, kas atlygina už socialinių paslaugų teikimą (pagal šiuo metu galiojančią Socialinių paslaugų įstatymo redakciją, šeimos, neįrašytos į socialinės rizikos šeimų apskaitą, pateikusios prašymą dėl socialinių paslaugų teikimo turi susimokėti už teiktas socialines paslaugas), kt.). Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)35 1,2
kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas. Siūlome sukeisti vietomis 1 ir 2 punktus. Atsižvelgti 228.
351 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad socialinės rizikos šeimų atsiradimo priežastys ir problemos dažniausiai susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu ir kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, siūloma papildyti įstatymą formuluotėmis dėl socialinės rizikos suaugusių asmenų, auginančių vaikus, gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimo bei rūpinimosi organizavimu. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki
vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas, organizuojamas socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymas nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)35 1,2
17) Dėl Projekto 35 straipsnio Atsižvelgiant į tai, kad Projekto 35 straipsnis reglamentuoja pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimą, siūlytina šio straipsnio 2 dalį keisti vietomis su 1 dalimi, tokiu būdu išlaikant loginę seką ir prioritetą teikiant ankstyvajai prevencijai, o ne pagalbos teikimui. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28) 35,39 1,61 Projekto
institucija, kurios nustatyta tvarka bus koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos teikimas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
įstaiga,
2
įrašyti „ir kitų“. Pritarti 232.
įstaiga,
3
aspektas, pagal straipsnio konstrukciją, manytina aktualus tik teikiant pagalbą asmenims, patiriantiems socialinę riziką, tačiau ne teikiant prevencinę pagalbą. Pritarti
Teisės departamentas (2015-04-22)354
nuostatos jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
įstaiga,
4
nepriklausančią šio straipsnio reguliavimo dalykui. Svarstytina galimybė iš esmės peržiūrėti ir koreguoti visą straipsnį, užtikrinant aiškų, nuoseklų reglamentavimą. Svarstytina galimybė Įstatymo projekte įtvirtinti pagalbos, prevencinės pagalbos ar pan. sąvokas. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)354 Projekto
jau yra pateiktos projekto 21 straipsnio 9 dalyje. Pritarti
236Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)36 Pasiūlymas: Pakeisti 36 straipsnio pavadinimą į „Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas” ir jo nuostatas išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Vaiko atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas Galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros
organizavimas ir vykdymas 1.
Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumas nagrinėjamas galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra, t. y. vertinant vaiko gyvenimo sąlygas ir aplinką, grėsmes vaiko sveikatai ir gyvybei, socialinių paslaugų poreikį vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Nenustačius vaiko teisių apsaugos pažeidimo pagal šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytą informaciją, vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą baigti galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą. 3. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą organizuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos skyrius. 4. Vykdant galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą dalyvauja:
1) dalyvauja atestuotas darbuotojas, savivaldybės socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojas, psichologas;
2) pagal poreikį gali dalyvauti sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir jo šeimą;
3) dalyvauja vaiko atstovai ir vaikas, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir vaiko atstovai pagal įstatymą;
4) rašomas protokolas. 5. Galimo Vvaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūros dalyviai vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia prašomus ir (ar) turimus dokumentus, duomenis ir informaciją apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą ir kitus kartu su vaiku gyvenančius asmenis. 6.
pažeidimą ir paaiškėjus, kad:
1) vaiko teisės pažeidimas įvyko valstybės, savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, apie tai informuojamos atsakingos institucijos, kurios pagal kompetenciją turėtų spręsti atitinkamo pobūdžio pažeidimą. Esant poreikiui informuojamas Vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys, vaikui ar jo atstovams pasiūlomos ir, jei pareiškiamas pageidavimas, teikiamos reikalingos paslaugos;
3) vaiko teises pažeidė vaiko atstovai ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys, įvertinus pažeidimą ir juos pripažinus patiriančiais socialinę riziką asmenimis, jiems turi būti teikiamos paslaugos pagal šio įstatymo 35 straipsnį, arba pripažinus socialinės rizikos šeima, jai turi būti sudarytas Pagalbos planas pagal šio įstatymo 37 straipsnį. 7. Atlikus galimo vaiko teisių pažeidimo peržiūrą rašomas protokolas, su kuriuo supažindinami vaiko atstovai.“ Pritarti iš dalies Vaiko atvejo sąvoka tikslesnė, apimanti esamus ir galimus vaiko teisių pažeidimus. 237. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
1
kriterijus, kurie turėtų būti vertinami. Nėra aišku, kodėl vaiko atvejo peržiūros metu, apsiribojama tik socialinių paslaugų poreikio vertinimu, kai dėl vaiko teisių pažeidimo pobūdžio gali būti reikalingos ir kitos paslaugos, pagalba. Pritarti
įstaiga,
2
nenustačius vaiko teisių pažeidimo, gali būti akivaizdi vaiko teisių pažeidimo grėsmė ir su tuo susijusios prevencinės pagalbos poreikis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)362 38.
Siūlytina projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,teisių“ braukti žodį ,,apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, o 3 – 5 dalis pernumeruojant
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)362 Siūlytina projekto 36 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„teisių“ braukti žodį „apsaugos“, kadangi pagal projekto 33 straipsnį, gali būti
pažeidžiamos vaiko teisės, o pačią dalį pernumeruoti 5 dalimi, 3-5 dalis pernumeruojant 2-4 dalimis. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)363 Dėl Projekto 36 straipsnio Siekiant išvengti papildomo didelio krūvio vaiko teisių apsaugos skyriui organizuojant atvejo peržiūras dėl kiekvieno gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą, siūlytina tikslinti Projekto 36 straipsnio 3 dalį numatant, kad „vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, patikrina pradinę informaciją, įvertina riziką ir, esant poreikiui, organizuoja atvejo peržiūrą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3641
darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodomas savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Pritarti 243.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3641 Taip pat Projekto 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „atestuotas darbuotojas“. Pažymėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokie tai darbuotojai, kas juos atestuoja ir pan. Be to, svarstytina, ar šiame punkte tikslinga įvardinti konkretaus savivaldybės struktūrinio padalinio pavadinimą. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3641 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 37 straipsnio 1 dalies
administruojantis socialinių paslaugų organizavimą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ir 36 straipsnio 4 dalies 1 punkte analogiškai formuluoti padalinio pavadinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3644
įstaiga,
36444
sąvoką, vartojamą 36 straipsnio 4 dalyje, taip pat įtvirtinti nuostatą dėl psichologo dalyvavimo bei vaiko nuomonės išklausymo ir įvertinimo. Svarstyti galimybę įtvirtinti pranešimų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo terminus, siekiant užtikrinti savalaikį vaiko situacijos įvertinimą, išbraukti 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą, kaip priklausantį poįstatyminio lygmens teisės aktų reguliavimo sričiai. Pritarti iš dalies Įvertinti Teisės departamento ir NVO koalicijos „Užvaiko teises“ siūlymą. 247. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3644 Siūlytina projekto 36 straipsnio 4 dalies 4 punktą formuluoti atskira dalimi. Pritarti Jeigu nebus pritarta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymui 248.
Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)364
apibrėžti per kiek laiko turi būti suorganizuota atvejo peržiūra. Pritarti
249Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)37 Pasiūlymas: Pakeisti 37 straipsnį ir jo nuostatas išdėstyti taip: „1. Atlikus vaiko atvejo peržiūrą:
1) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas;
atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Dėl Pagalbos plano sudarymo savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą, kreipiasi į savivaldybės įgaliotą socialinių paslaugų įstaigą dėl Pagalbos plano sudarymo ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui. 2. Socialinės rizikos šeimai atsižvelgiant į šeimos poreikius sudaromas terminuotas Pagalbos planas. Pagalbos plano sudarymo, apskundimo, peržiūros pagrindus ir tvarką, tarpinių vertinimų tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. 3. Teikiant Pagalbos plane nustatytas priemones ir paslaugas, vaikas lieka gyventi kartu su savo atstovais pagal įstatymą ar kartu su juo gyvenančiu asmeniu, išskyrus atvejus, kai vaikui yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba). 4. Terminuotas Pagalbos planas taip pat sudaromas vaiko laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu, siekiant vaiką grąžinti į šeimą. 4.
priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją). 5. Pasibaigus Pagalbos plano terminui, Vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą:
1) išbraukti šeimą iš socialinės rizikos šeimų sąrašo;
2) išbraukti šeimą iš socialinės rizikos šeimų sąrašo ir toliau teikti reikalingas paslaugas pagal šio įstatymo 35 straipsnį;
3) kreiptis į teismą dėl laikino vaiko tėvų valdžios apribojimo, laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo ar įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją), jei išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei;
4) kreiptis į teismą dėl vaiko atstovų iki laikinosios vaiko globos (rūpybos) nustatymo valdžios apribojimo panaikinimo ir laikinosios vaiko globos (rūpybos) atšaukimo.“ Nepritarti Siūlymas iš esmės neatitinka Projekto turinio, neaiškūs siūlymo motyvai, vertintina ir tai, kad remiantis JT Vaiko teisių konvencijos 19 straipsnio 1 dalimi, vaikas turi būti saugomas nuo savo tėvų bei kitų jo atstovų pagal įstatymą smurto. 250. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
11
pagalbos planas nesudaromas, kai vaiko teises pažeidžia ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantys asmenys.
Manytina, kad ir šiais atvejais turi būti atliktas išsamus situacijos įvertinimas ir priimamas sprendimas dėl pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymo teikimo, atitinkamai sudarant pagalbos vaikui planą, kad būtų galima užtikrinti reikalingos pagalbos vaikui koordinuotą teikimą. Todėl siūlytina tikslinti šį
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3711 Dėl Projekto 37 straipsnio Projekto 37 straipsnio 1 dalies I punkte nurodoma, kad, paaiškėjus, jog vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas. Pažymėtina, kad šis siūloma nuostata yra per siaura, nes nenumato pagalbos vaikui, kai jo teises pažeidžia tretieji asmenys. Atsižvelgdami į tai, kad vaikas turi gauti pagalbą bet kuriuo atveju nepriklausomai nuo pažeidimo subjekto, siūlome tikslinti Projekto 37 straipsnio 1 dalies 1 punktą numatant, kad Pagalbos planas nesudaromas tik tuo atveju, kai nustatoma, kad vaiko teisių pažeidimo nebuvo. 1) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas sudaromas tik vaikui, į plano vykdymą įtraukiant vaiko atstovus pagal įstatymą;
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)372
pagrindus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai).
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)372 Projekto 37 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vaiko atvejo peržiūros pagrindus nustato Socialinės apsaugos ir darbo ministras. Svarstytina, ar siūloma nuostata atitinka Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kad su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu bei jų įgyvendinimo garantijomis susijęs teisinis reguliavimas nustatomas Įstatymu (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d. nutarimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)374
„ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali
priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Pritarti
įstaiga,
4
santykis (Įstatymo projekto 37 straipsnis). Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 37 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi jeigu yra kilusi reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, tai vaikas negali būti paliktas atitinkamoje aplinkoje. Abejotina, kad planinis vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą turėtų būti siejamas tik su išliekančia realia grėsme vaiko sveikatai ar gyvybei (žr. šio rašto 17 punktą). Manytina, kad kriterijai turi būti siejami su globos nustatymo, tėvų valdžios ribojimo, globėjo ar rūpintojo nušalinimo pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekto antrame skirsnyje yra vartojamos skirtingi terminai – reali grėsmė ir grėsmė.
Manytina, kad tiek šiame skirsnyje, tiek kitose Įstatymo projekto nuostatose turėtų būti suvienodintas šių terminų vartojimas. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)374 Projekto 37 straipsnio 4 dalyje po žodžio „įstatymą“ įrašytina formuluotė „ir kartu su vaiku gyvenantiems asmenims“, be to, siūlytina nurodyti kas gali priimti sprendimą vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą. Siūlomi pakeitimai:
priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal Įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kreipiasi į teismą gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją). Pritarti
(2015-05-29)38
iš jam nesaugios aplinkos pagal Įstatymo projekto 38 straipsnį. Šiuo metu nurodoma, kad vaikas paimamas ir laikinai (ne ilgiau nei 3 dienos) apgyvendinamas vienoje iš nurodytų institucijų iki vaiką pasiims jo atstovai. Jeigu vaiką tėvai pasiima per nustatytą 3 dienų laikotarpį, vaiko atvejo peržiūra nevykdoma ir joks pagalbos planas šeimai nėra sudaromas (Įstatymo projekto 40 straipsnis). Manytume, kad net ir šiuo atveju yra tikslinga atlikti vaiko atvejo peržiūrą (Įstatymo projekto 36 straipsnis), siekiant nustatyti tėvų. kurie yra atsakingi už vaiko saugumą ir priežiūrą (žr. pastabą dėl Įstatymo projekto 23 straipsnio 1 dalies), pareigų nevykdymo priežastis ir galimas taikyti prevencines priemones. Pritarti 258.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)381
kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą, bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Pritarti
įstaiga,
1
kurį turi būti informuojami vaiko atstovai pagal įstatymą apie vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)381 Siūlytina patikslinti projekto 38 straipsnio l dalį ir nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal Įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.), nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus Šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio pranešimo gavimo momento fiksavimas yra svarbus. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)383911
nesaugios aplinkos, vaiko atstovų pagal įstatymą. Skyriams deleguojama labai didelė atsakomybė - NEDELSIANT vykti į vaiko buvimo vietą, įvertinti situaciją ir nustačius grėsmę vaiko gyvybei ar sveikatai paimti vaiką.
Skyriai neatsisako vykdyti šią funkciją, tačiau su šiuo metu turimais žmogiškaisiais ir materialiniais resursais Vaiko teisių apsaugos skyriai šios funkcijos vykdyti tikrai negalės. Galimi du sprendimo budai:
resursais ir materialinės bazės stiprinimas (specialistų papildomi etatai, vairuotojų etatų įvedimas, jo finansavimas, aprūpinimas transportu). LR Vyriausybės 2009-12-02 nutarimu Nr. 1593 patvirtintuose Bendruosiuose vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose Vaiko teisių apsaugos skyriams numatytos
pareigų ir 19 teisių. Nuo Vaiko teisių apsaugos tarnybų įsteigimo (1993 metų) jos tik neženkliai buvo sustiprintos žmogiškaisiais ištekliais. Vaiko teisių apsaugos skyrių materialinė bazė apgailėtina, eilę metų neskiriama lėšų pagrindinėms priemonėms įsigyti 2005 metais Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklai vykdyti paskirti automobiliai nusidėvėję, maži., todėl iš šeimos paimant du ir daugiau vaikų, nėra galimybės užtikrinti saugaus vaikų pervežimo, nes netelpa automobilinės kėdutės. Automobilių vairuotojų išlaikymui neskiriamos lėšos. Į šeimą vykstant be vairuotojo ir atsiradus būtinybei paimti vaikus iš šeimos, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas neretai atsiduria keblioje situacijoje, kai turi pats vairuoti ir pasirūpinti vaikų saugumu vienu metu. Be to, daugelis Vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijų apribotos konkrečiais laiko terminais, todėl gali nutikti taip, kad vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams dalyvaujant teismo posėdžiuose, vaiko apklausose, Išvykus į šeimas, sergant ir kt., nebus kam į pranešimą reaguoti nedelsiant. 2.Galimas kitas sprendimo būdas, kuris buvo aptartas susitikime su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar 2013 metais.
Vaiko teisių apsaugos skyrių specialistai siūlė tokiems atvejams pasitelkti seniūnijose dirbančius socialinius darbuotojus. Toks siūlymas buvo motyvuojąs tuo, kad nemažai pranešimų nepasitvirtina, būna melagingi, todėl gaišti laiką, naudoti transportą ir važiuoti keliasdešimt kilometrų į įvykio vietą per didelė prabanga, įvertinant transporto išlaidas ir Vaiko teisių apsaugos skyrių žmogiškuosius resursus. Tuo tarpu socialiniams darbuotojams neretai pakanka vos kelių minučių nuvykti j įvykio vietą, todėl logiška, kad socialinis darbuotojas galėtų (turėtų) įvertinti situaciją apie vaikui iškilusias grėsmes .Informacijai pasitvirtinus, socialinis darbuotojas skubiai susisiektų su Vaiko teisių apsaugos skyriumi, kuris vyktų į Įvykio vietą ir priimtų sprendimą dėl vaiko paėmimo. Toki siūlymą motyvuojame tuo, kad:
darbą. 2. Geriausiai žino šeimos aplinką, paramos tinklą, kur laikinai saugiai būtą; galima priglausti vaiką
įvertinti situaciją pasirūpinti vaiko saugumu iki atvyks Vaiko teisią apsaugos skyriaus specialistas. 4. Tokia socialinio darbuotojo pareiga, manome, turėtų būti įtvirtinta įstatyme. 5. VTAS, ypač rajonuose, dirba 3-4 specialistai, kurie didelę laiko dalį praleidžia teismuose, apklausose. Socialinių darbuotojų yra bent 3 kartus daugiau nei VTAS darbuotojų Siūlytina patikslinti projekto 38 str.
nustatyti terminą, per kurį vaiko teisių apsaugos skyrius turi pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą apie skubų vaiko paėmimą bei būdą kaip apie tai turi būti pranešama (t.y. telefonu, elektroniniu laišku, laišku, registruotu laišku su įteikimu ir pan.) nes projekto 38 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinama taisyklė, jog gavus šį pranešimą ir per 3 darbo dienas neatsiėmus vaiko, būtų organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, todėl šio momento fiksavimas yra svarbus. Atsižvelgti
vadovų asociacija (2015-05-19)382
skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 str. 6 d. nustatyta tvarka. Vaiko teisių apsaugos skyriai vykdo valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją, todėl ne savivaldybė turėtų įgalioti instituciją. Ar tai reikštų, kad savivaldybės finansuotų Vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą jų nedarbo metu? Jeigu išliktų įstatyme tokia nuostata, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius ir po darbo vykdys skubų vaiko paėmimą iš nesaugios aplinkos, tai tam turėtų būti numatytas finansavimas iki įstatymo įsigaliojimo. Kita vertus, labai keista, kad policija nesinaudoja kitų šalių praktika, gerąja patirtimi ir sukuria vaiko paėmimo iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu problemą, juolab kad iš projekto 39 str. 6 d.3 p. darytina prielaida, kad policija gali ir turi paimti vaiką iš nesaugios aplinkos. Todėl prašome 38 str. 2 d. ir 39 str. 6 d. aiškiai įvardinti, kad vaiką iš nesaugios aplinkos Vaiko teisių apsaugos skyrių nedarbo metu privalo paimti policija.
Vaiko teisių apsaugos skyrių turimais duomenimis, naktį, švenčių dienomis, vaikai iš šeimų dažniausiai paimami dėl tėvų girtavimo ir smurto artimoje aplinkoje. Tokia tvarka leistų išvengti ir papildomo vaiko teisių apsaugos skyrių finansavimo. Nusprendus, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai dirba
„greitosios pagalbos“ principu, iškiltų būtinybė keisti LR darbo kodekso
nuostatas, kurios reglamentuoja viršvalandinių darbų apribojimo sąlygas (150 str.) darbuotojų, kurie vieni augina vaiką iki 3 metų vaiką, vieni auginantys iki 14 metų, neįgalų vaiką, nėščios moterys, 152 str. kuris nurodo viršvalandinių darbų trukmę, 155 str. , kuriame išaiškinta darbuotojo budėjimo trukmė, darbuotojo sutikimo būtinumas ir kt. Neatsižvelgus ir neišanalizavus galimai iškilsiančių problemų, Vaiko teisių apsaugos skyrių darbas strigs, jis negalės vykdyti kitų funkcijų. Vaiko teisią apsaugos skyrius neramina ir tai, kad projekto 36,37 ir 38 straipsniuose numatyta, kad įvairias tvarkas nustatys ir tvirtins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projektas jau svarstomas, tačiau Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija ar jos valdyba nėra susipažinusi, nes nėra gavusi minimų tvarkų projektų. Vaiko teisių apsaugos skyrių nuomone, kartu su įstatymo projektu turi būti nagrinėjami ir poįstatyminiai aktai. Atsižvelgti
įstaiga, 2015-05-19 38,39 2,61
nuostatas, kadangi nėra aišku kaip praktikoje policija privalės užtikrinti vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką. Atitinkama pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui.
Taip pat kyla abejonių dėl naujo teisinio reguliavimo, numatančio kad savivaldybės galės įgalioti kitas institucijas paimti vaiką iš šeimos (klausimas dėl kompetencijos, suderinamumo su teisės aktais, skirtingos praktikos savivaldybėse formavimas, pan.). Pritarti Seime registruoti LR darbo kodekso pakeitimai dėl įvairių ir lanksčių darbo sutarčių įteisinimo, kurios sudarytų sąlygas savivaldybių administracijos nustatyti lanksčias darbo sąlygas dėl budėjimų nakties metu, švenčių ir poilsio dienomis dėl skubaus vaikų paėmimo iš jiems nesaugios aplinkos. Kol nėra priimti aukščiau nurodyti Darbo kodekso pakeitimai, siūlytina pritarti projekte siūlomam reglamentavimui. Tačiau įvertinti ir tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskaičiavimais, šių budėjimų nustatymas pagal galiojančius teisės aktus pareikalautų iš valstybės biudžeto papildomų 2,1 mln. eurų kasmet, o šių lėšų panaudojimas taptų neefektyvus, nes vienam vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui tektų vidutiniškai tik 1,4 atvejo per metus. Įvertinus, kad nakties ar švenčių dienomis skubių vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos atvejų Lietuvoje vidutiniškai per metus būna apie 260 atvejų, toks didelių valstybės lėšų panaudojimas taptų neproporcingai išlaidus. Pažymėtina ir tai, kad projekte siūlomas reglamentavimas socialinės apsaugos ir ministerijos teigimu yra suderintas su LR Policijos departamentu prie VRM, kad policija pagal jų sritį reguliuojančius teisės aktus gali pasirūpinti vaiko saugumu iki atvyks savivaldybės įgaliotos institucijos atstovai. 264. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)382 Projekto 38 straipsnio 2 dalyje taisytina formuluotė
„savivaldybės įgaliota institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką
įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai.
projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3839261
institucija“, nes neaišku, kokia institucija ir ką įgalioja. Pastebėtina, kad ne savivaldybė, o savivaldybės institucijos yra civilinių teisinių santykių subjektai. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 39 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Pritarti
departamentas382
nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje gavimo momento, paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)383
įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją ,,vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti
įstaiga,
3
maksimaliai trumpą (atsižvelgiant į protingumo principą, objektyvias aplinkybes) terminą, per kurį vaiko atstovai privalo pasiimti vaiką, kuris buvo skubiai paimtas iš jam nesaugios jam aplinkos ir laikinai apgyvendintas atitinkamoje įstaigoje.
Taip pat manytina, kad kiekvienas vaiko palikimo nesaugioje aplinkoje atvejis turi būti išnagrinėjamas, įvertinant vaiko palikimo (buvimo) nesaugioje aplinkoje priežastis, taip pat, ar nėra poreikio inicijuoti pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą teikimo ir kt. Pritarus, atitinkamai turėtų papildytos Įstatymo projekto 38 ar 40 arba kito straipsnio nuostatos. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)383 Projekto 38 straipsnio 3 dalis numato, kad vaiko atvejo peržiūra organizuojama ir pagalbos planas sudaromas tik tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą per 3 darbo dienas nepasiima vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos. Pažymėtina, kad šis reglamentavimas yra per siauras ir turi būti tikslinamas, nes pats faktas, kad vaikas buvo paimtas iš nesaugios jam aplinkos formuoja būtinybę bet kuriuo atveju sudaryti pagalbos vaikui planą. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)383 Taip pat siūlome projekto 38 straipsnio 3 dalyje po formuluotės „3 darbo dienas“ įrašyti formuluotę „nuo pranešimo gavimo“. Be to, siūlytina tikslinti šioje dalyje įtvirtintą sakinio konstrukciją
„vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu - priimami atitinkami sprendimai,
nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje“. Pritarti
271Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)383 Pasiūlymas: Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vaiko atstovams pagal įstatymą, gavus vaiko teisių apsaugos skyriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir per 3 darbo dienas nepasiėmus vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos, vadovaujantis šio įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatomis, organizuojama galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, o vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje.“ Nepritarti Nepritarti siūlymui išbraukti žodžius ,,pagal įstatymą“, nes Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma vaiko atstovų pagal įstatymą sąvoka, kuri atitinka LR civilinio kodekso nuostatas, kurios tėvus ir kitus vaiko atstovus įvardija ,,vaiko atstovais pagal įstatymą“. Vaiko atvejo sąvoka apima ir nustatytus ir galimus vaiko teisių pažeidimus. 272. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus
skubaus vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą turėtų būti suderintos su Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalies, 3.254 straipsnio nuostatomis. Ta pati pastaba taikytina ir Įstatymo projekto 40 straipsnio 3 daliai, 7 dalies 2 punktui. Pritarti
273Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)391 Pasiūlymas: Pakeisti 39 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą, kad vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaujadami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis ir dėl to kyla reali kelia realią grėsmęė vaiko sveikatai ar gyvybei, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais (prireikus – kartu su policija) privalo nedelsdamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kilo grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.“ Nepritarti Rengėjų pasiūlyta nuostata tinkamesnė. . 274. Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava (2015-05-07)392 Argumentai: siūloma išbraukti žodžius „socialiniai globėjai“, kadangi socialinių globėjų efektyvumas finansiškai nepagrįstas. Be to, tai – potencialiai savitikslė institucija, kuriai globa gali tapti verslu dirbtinai atimant vaikus iš šeimų. Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas. Nepritarti Socialinių globėjų institutas yra ypač svarbus, užtikrinant vaiko interesus, apsaugant jį nuo jam žalingos aplinkos, siekiant išspręsti komplikuotas situacijas ir grąžinti vaiką į šeimą. 275.
(2015-05-14)392 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą, iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymai: Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai
apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.“
(2015-05-29)39 2,62
globos institucijoje“, nes šio straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad tik nesant galimybių apgyvendinti vaiką šeimoje ar šeimynoje, jis gali būti apgyvendintas socialinės globos įstaigoje. Taip pat tikslintinos, suvienodintinos sąvokos: vaikų socialinės globos institucija ir socialinės globos įstaiga. Pritarti
įstaiga,
3
61Kyla abejonių dėl 39 straipsnio 3 dalies nuostatų, numatančių,
kad sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų galės būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose praktinio įgyvendinimo, nes abejotina, ar asmenys paimantys šio amžiaus vaikus disponuos informacija apie jų raidą. Taip pat svarstytina, ar neturėtų būti nustatyta viršutinė amžiaus riba dėl vyresnių vaikų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis, apgyvendinimo sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Šios straipsnio dalies turinys kritikuotinas ir todėl, kad sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra sveikatos priežiūros, o ne socialinės globos įstaiga (nuo įstaigos tipo priklauso teikiamų paslaugų spektras, apimtis, teikiamų ne sveikatos priežiūros paslaugų apimties ir kokybės kontrolės nebuvimas), didžioji dauguma socialinės globos įstaigų socialinės globos paslaugas teikia vaikams nuo 0 metų (nuo gimimo), taigi lieka neaišku kodėl vaikai, kuriems nereikalingos nuolatinės sveikatos priežiūros (slaugo) paslaugos turi (gali) būti apgyvendinami sveikatos priežiūros įstaigose. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, siūlytina galimybę apgyvendinti vaikus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose sieti išimtinai tik su jų sveikatos būkle ir nuolatinių sveikatos priežiūros ir (ar) slaugos paslaugų poreikiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos turimomis žiniomis, Sveikatos apsaugos ministerija iki 2016 m. IV ketvirčio planuoja pertvarkyti sutrikusio vystymosi kūdikių namus, patvirtinant vieningą medicininių kriterijų sąrašą, kuriuo remiantis vaikai galėtų būti apgyvendinami (teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos) jose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į šio Įstatymo projekto ir Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2328 dermę, bei į tai Lietuvos Respublikos Seime įregistruotas ir svarstytas komitetuose Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24, 56, straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 47(1) ir 56 (1) straipsniais įstatymo projektui XIIP-321, kuriame išsamiai reglamentuojama vaiko paėmimo iš šeimos tvarka. Pritarti 278.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)393
21) Dėl Projekto 39 straipsnio Projekto 39 straipsnio 3 dalis numato, kad sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai - tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nepritariame šiai nuostatai ir atkreipiame dėmesį, kad vaiko iki 3 m. amžiaus apgyvendinimas institucijoje privalo būti teisiškai ribojamas ir taikomas tik išimtiniais atvejais ir ne ilgesniam nei
Projekto 39 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymėtina, kad sunkus neįgalumo lygis taip pat negali būti priežastis ir pasiteisinimas vaikų apgyvendinimui sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiuo atveju, siekiant realiai pakeisti situaciją ir sumažinti Į globos įstaigas patenkančių vaikų iki 3 m. amžiaus skaičių, siūlytina atsisakyti išimčių, o Vyriausybei, jos įgaliotoms institucijoms ir savivaldybėms nustatyti pereinamąjį laikotarpį, skirtą priimti įgyvendinamuosius teisės aktus ir sukurti reikalingas paslaugas. Tėvų globos netekę vaikai iki 3 metų amžiaus šiuo metu dažniausiai apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, kur pagal šioms įstaigoms išduotas sveikatos priežiūros licencijas jiems yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, o įstaiga yra paskiriama ir joje apgyvendintų vaikų globėju. Siūlytina, kad apribojant vaikų iki 3 m. globos nustatymą institucijoje, šios specializuotos Įstaigos nebeteiktų socialinės globos (apgyvendinimo) paslaugų, bet ir toliau teiktų sveikatos priežiūros paslaugas (vaikų ligų prevencija ir gydymas, raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija, ankstyvasis ugdymas, socialinė reabilitacija ir kt.) visiems to reikalingiems (ne tik tėvų globos netekusiems) vaikams, turintiems sveikatos sutrikimų.
Tokiu būdu būtų užtikrintas geresnis specializuotų paslaugų, kurių neteikia bendrosios praktikos gydymo įstaigos, prieinamumas ir tinkamai išnaudotas patyrusių specialistų įdirbis. Pritarti iš esmės Derinti su Prezidentės teikto projekto nuostatomis, kurioms komitetas pritarė bei Seimo narių Dalios Kuodytės ir Andriaus Mazuronio siūlymais. 279. Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava (2015-05-07)393 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalies žodžius „socialinius globėjus“:
kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Nepritarti Socialinių globėjų institutas yra ypač svarbus, užtikrinant vaiko interesus, apsaugant jį nuo jam žalingos aplinkos, siekiant išspręsti komplikuotas situacijas ir grąžinti vaiką į šeimą. Šio įstatymo projekte siūlomi socialiniai globėjai negalės patys paimti vaikų, nes jie bus apgyvendinami pas socialinius globėjus tik teismui davus leidimą vaikus paimti iš šeimos, todėl socialiniai globėjai niekaip negalės tapti savitiksliu institutu.
Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per 12 kalendorinių mėnesių atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. 280. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)393 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų
laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)393
46Siūlytina projekto 39 straipsnio 3 dalyje esančius žodžius „kūdikis ar“,
„kūdikiai ir“ braukti kaip perteklinius. Be to, iš projekto nuostatų nėra
aišku, kur būtų apgyvendinami vyresni vaikai, kuriems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis. Pritarti
Teisės departamentas (2015-04-22)394
straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)394 Siūlytina projekto 39 straipsnio 4 dalį pernumeruoti 2 dalimi, o šio straipsnio 2 ir 3 dalis atitinkamai pernumeruoti 3 ir 4 dalimis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)395
turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 – 4 dalis. Pritarti 285.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)395 Projekto 39 straipsnio 5 dalyje esanti nuoroda į šio straipsnio 3 ir 4 dalis turėtų būti pakeista nuoroda į šio straipsnio 2 - 4 dalis. Pritarti
(2015-05-14)395 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje,
kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.“
3961
sveikatai ar gyvybei:
1) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai, bet ne vėliau kaip per dvi valandas nuo pranešimo apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje gavimo momento, paims vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)3962
papildyti formuluote „artimuosius ar kitus giminaičius“. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)3962
išvardintą sąrašą papildyti formuluote „artimuosius ar kitus giminaičius“. Pritarti
290Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M.
Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava (2015-05-07)3962 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;
Nepritarti Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per 12 kalendorinių mėnesių atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. Socialiniai globėjai teikiama vaikui ir šeimai pagalba ir paslaugomis taps alternatyva vaikų institucinei globos sistemai. Kartu socialiniai globėjai teiks pagalbą ir paslaugas ne tik likusiems be tėvų globos vaikams, bet ir socialinę riziką patiriantiems ir neįgaliems vaikams. 291. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma,
straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas
pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, taip pat pas artimuosius ar kitus giminaičius arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas“ Pritarti iš dalies Neišbraukti socialinių globėjų. (Argumentai – aukščiau). 292.
(2015-05-14)3962 Siūlome pakeisti įstatymo projekto 39 straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;“
(2015-05-29) 40,41
nurodytos prie atitinkamų CK projekto nuostatų.
<...>
Kartu skaitant CK projekto 23 straipsnį, kuriuo iš esmės keičiamas CK 3.262 straipsnis, bei atitinkamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projekto
nustatymo sistema, pagrindai ir nustatymo momentas, taip pat neaiškus teismo leidimo paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą santykis su tėvų valdžios apribojimo institutu (CK 3.179 str.), juo labiau, kad vaiko paėmimo iš atstovų institutas CK daugiau niekur nėra minimas, neaiškios šio juridinio fakto teisinės pasekmės; toliau lieka neaišku kokia yra paskirto vaiko globėjo (rūpintojo) ir tėvų, kurių tėvų valdžia neapribota, teisių vaiko atžvilgiu apimtis (pvz., ar tėvai išlaiko tik teisę bendrauti ir spręsti itin svarbius vaiko gyvenimo klausimus). Pritarti
įstaiga,
aiškumo, turėtų būti tikslinamos Įstatymo projekto 40 straipsnio nuostatos, numatant terminus dėl pagalbos plano peržiūros, numatytų priemonių ir paslaugų veiksmingumo vertinimo ir atitinkamai koregavimo bei nepasiekus teigiamų pokyčių, sprendimo dėl vaiko paėmimo priėmimo ir įgyvendinimo. Pritarti 295.
295Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)401 Pasiūlymas: Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1. Vaiką paėmus iš vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, vaiko teisių apsaugos skyrius ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas organizuoja galimo vaiko teisių pažeidimo atvejo peržiūrą. Nepritarti Nepritarti siūlymui pakeisti Vaiko atvejo peržiūros pavadinimą, nes taip būtų siaurinamas šių atvejų nagrinėjimo turinys. 296. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4021 Dėl Projekto 40 straipsnio Projekto 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte dalyje prieš žodį vaiką įrašytina formuluotė „vaiko gyvybei ar sveikatai nebegresia pavojus ir“. Nepritarti Pertekliniai žodžiai, aplinkybes įvertina vaiko teisių apsaugos skyrius. 297. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas,
pažeidimo atvejo peržiūrą ir paaiškėjus, kad: 1) vaiką galima grąžinti jo atstovams pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikas nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą;
2) būtina pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, vadovaujantis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis sudaromas Pagalbos planas. Nepritarti Nepritarti siūlymui pakeisti Vaiko atvejo peržiūros pavadinimą, nes taip būtų siaurinamas šių atvejų nagrinėjimo turinys. Neaišku kodėl turėtų būti išbrauktas 2 punktas. 298. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)403 50.
dalį pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)403 Atsižvelgiant
pernumeruoti šio straipsnio 2 dalies 3 punktu. Pritarti
300Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)403
pažeidimo atvejo peržiūrą ir paaiškėjus, kad nėra galimybių vaiką grąžinti vaiko atstovams pagal įstatymą nekeliant grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su turimais vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą duomenimis bei vaiko atvejo peržiūros protokolu kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir inicijuoja Pagalbos plano sudarymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pritarti iš dalies Pritarti tik siūlymui papildyti 3 punktą žodžiais ,,inicijuoja Pagalbos plano sudarymą“. 301. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)404
paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos.
Nepritarti Įstatyme tikslinga nustatyti konkretų terminą nuo kada nustatoma laikinoji globa. Tai aktualu atsižvelgiant ir į tai, kad pagal 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiantį LR civilinio kodekso 3.249, 3.253 ir 3.261 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.XII-1879, vaiko laikinoji globa (rūpyba) galės trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. 302. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)40
vaiko laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu užtikrinamas Pagalbos plane nustatytų priemonių ir paslaugų teikimas. 6. Teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą. 7. Paaiškėjus, kad patikslintos Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nepadėjo vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos skyrius:
1) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;
2) esant realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;
3) gavęs teismo leidimą šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytais atvejais, organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.“ Nepritarti Siūlytina išbraukiamų straipsnio dalių neatsisakyti. 303.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)407
vaiko atstovams pagal įstatymą“. Pritarti
„Už vaiko teises“ (2015-05-28)407 Projekto
atstovams pagal įstatymą“. Pritarti
įstaiga,
72 Abejotina dėl Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalies 2 punkto, kadangi kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, t. y. esant skubaus vaiko paėmimo pagrindams, vaikas turėtų būti nedelsiant paimamas iš nesaugios aplinkos, vadovaujantis kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Pritarti
įstaiga,
7 N Svarstytina, ar Įstatymo projekto 40 straipsnio 7 dalis ar kt. neturėtų būti papildytas nuoroda, kad nustatant vaiko laikinąją globą (rūpybą) taip pat turi būti sprendžiamas vaiko išlaikymo klausimas (analogija Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 daliai). Pritarti
307Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Pasiūlymas: papildyti V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ nauju straipsniu „Veiksmai teismui neleidus apriboti vaiko tėvų valdžios“, atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją ir straipsnio nuostatas išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Veiksmai teismui neleidus apriboti vaiko
tėvų valdžios
atnaujinamas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams, arba šeima išbraukiama iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. 2.
atstovų, jis nedelsiant grąžinamas vaiko atstovams.“ Pritarti iš dalies Atsisakyti straipsnio 1 dalyje žodžių ,,šeima išbraukiama iš socialinės rizikos šeimų sąrašo.“, nes tokio sąrašo siekiama atsisakyti. 308. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)41
pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)41
23) Dėl Projekto 41 straipsnio Atsižvelgiant į Projekto 41 straipsnio turinį, siūlytina šio straipsnio pavadinime po žodžio „nustatymas“ įrašyti formuluotę „ir išlaikymo priteisimas“. „41 straipsnis. Tėvų valdžios ribojimas ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymas ir išlaikymo priteisimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)411
vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Pritarti
įstaiga,
1
patikslinti ir suderinti su Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis tėvų valdžios apribojimą, tėvų teises ir pareigas vaikui. Taip pat abejonių kyla dėl nuorodos, jog „išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei“, kadangi manytina, kad tokiu atveju vaikas negali būti paliktas jam nesaugioje aplinkoje. Taip pat, atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas, abejotina dėl normos, jog esant vaiko teisių pažeidimams, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę, o ne pareigą kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir kt. (Įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalis). Pritarti 312.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)411 Siūlytina projekto 41 straipsnio 1 dalyje vietoje formuluotės „auklėti vaikus“ įrašyti žodį „vaikams“. Taip pat, manome, kad svarbu aiškiai apibrėžti konkrečius terminus, susijusius tiek su pagalbos plano įgyvendinimo, tiek su vaiko laikinosios globos (rūpybos) trukme, siekiant užtikrinti, kad vaikui teikiama pagalba ir sprendimai, susiję su jo gyvenimu būtų priimami laiku ir neuždelsiant būtinos pagalbos suteikimo. Todėl siūlome papildyti 41 straipsnio 1 ir 2 dalį nurodant konkrečius terminus. 1. Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę Įstatymų nustatyta tvarka kreiptis Į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo. Šią teisę vaiko teisių apsaugos skyrius įgyvendina ne anksčiau kaip per 12 mėnesių ir ne vėliau kaip per 24 mėnesius nuo pagalbos plano vykdymo pradžios. Pritarti Kartu su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymu. 313. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)411 Pasiūlymas: Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Paaiškėjus, kad laikinosios vaiko globos (rūpybos) laikotarpiu taikytos Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadėjoeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir grįžus į šeimą dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei išliktų reali grėsmė, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.“ Nepritarti Nepritartina atsisakyti nuorodos į tėvų nekintantį požiūrį į vaiko priežiūrą bei nekintantį elgesį su vaiku, nes straipsnis tiesiogiai sietinas su tėvų valdžios ribojimu ir nuolatinės globos nustatymu. Siūloma išbraukti ypač svarbią nuostatą. 314. Seimo narė K.Miškinienė (2015-05-27)411 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos
nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka organizuoti socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms arba kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo“. Nepritarti Suaugusiųjų asmenų priverstinio gydymo organizavimas neturėtų būti VTAS‘o veiklos sritis. Suaugusiųjų gydymas – ne šio įstatymo dalykas. 315. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2 64.
Tikslintina Įstatymo projekto 41 straipsnio 2 dalis, suderinant ją su Įstatymo projekte siūlomu laikinosios globos terminu bei nustatant terminus, per kuriuos, esant teisės aktuose nustatytoms aplinkybėms, vaiko teisių apsaugos skyrius turi kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)412 Todėl siūlome papildyti 41 straipsnio 1 ir 2 dalį nurodant konkrečius terminus. 2. Vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priima sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, bet ne ilgiau kaip dvejus metus nuo vaiko paėmimo iš teisėtų atstovų. Pritarti iš dalies Derinti su naujai priimtomis CK pataisomis. 317. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 33-41 N Argumentai: Įstatymo redakcija neproporcingai didelį dėmesį teikia atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos. Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti būtinas rengimo šeimai valstybinėse mokyklose programų įgyvendinimas, vaiko raidai bei šeimos darnai palankių nuostatų ugdymas jauniems tėvams, ekonominių sąlygų oriam ir saugiam šeimų gyvenimui užtikrinimas, pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, pagalbos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą priemonių prieinamumas ir pasirinkimas. Dažna šeima susiduria su būtiniausių paslaugų ir tinkamos infrastruktūros stoka. Labiausiai pasigendama kompleksinių paslaugų, apimančių vaikų priežiūrą, švietimą, mokymus, konsultacijas, tarpininkavimą bei kitus klausimus.
Kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti būtiniausias paslaugas ir kurti infrastruktūrą, taip užtikrinant lygias galimybes visoms šeimoms naudotis visuomenei teikiamomis paslaugomis. Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti jos išlikimu. Vienas iš išlikimo garantų gyvybinga ir jauna visuomenė, todėl valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo. Pasiūlymas: V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ papildyti nauju straipsniu „Valstybės apsauga ir pagalba šeimai”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Valstybės apsauga ir pagalba šeimai
tikslas – ugdyti brandžią, dorovingą, savarankišką, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę ir padėti tėvams rengti vaikus šeimos gyvenimui, skatinti šeimos vertybių suvokimą ir puoselėjimą;
teisėtiems vaiko atstovams suteikiamos žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam bendravimui su vaikais; Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės;
psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Ypatingą dėmesį skiria ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų veiklos organizavimui. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
4Valstybė formuoja užimtumo politiką, orientuotą į sąlygų tėvams,
auginantiems mažamečius vaikus dalyvauti darbo rinkoje sudarymą.
Suteikia papildomų užimtumo garantijų asmeniui, kuris yra vienintelis šeimos, kurioje auga vaikai, maitintojas; Ugdo šeimų motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių užimtumo formų. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
paslaugas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pailgintų dienos grupių, auklių tarnybų ar privačių darželių kūrimas ar veiklos plėtojimas), kad užtikrintų galimybę tėvams lanksčiai derinti darbą ir šeimos pareigas;
mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju, kai šeima turi nepilnamečių vaikų.“
318Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) 33-41 N Argumentai: Pripažindama išimtį tėvų ar kitų vaikų atstovų vaidmenį valstybė kartu skatina visų piliečių įsipareigojimą bendrajam gėriui ir viešosios tvarkos užtikrinimui, įskaitant ir atvejus, kai tai reikalauja įsikišimo į pavojingą svetimų vaikų elgesį, kai nėra galimybės informuoti vaikų atstovus ar policiją. Pasiūlymas: V skyrių „Vaiko teisių apsaugos užtikrinimas“ papildyti nauju straipsniu „Teisė sudrausminti pastebėjus pavojingą vaiko elgesį”, atitinkamai suderinti straipsnių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip: „34 straipsnis.
Teisė sudrausminti pastebėjus pavojingą vaiko elgesį Asmenys, pastebėję vaiko elgesį, keliantį pavojų jo ar kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, turi teisę imtis būtinų priemonių, reikalingų jį sudrausminti, jeigu delsimas, atsižvelgiant į aplinkybes, būtų pavojingas ir jei nėra galimybės nedelsiant informuoti tėvus, asmenis, atsakingus už vaiko priežiūrą, ar policiją.“ Pritarti Siūlomas
priemones, o priemones kurios yra būtinos, siekiant išvengti kylančio pavojaus. 319. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4242113
apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje įvardintas institucijas, atsižvelgiant į jų statusą. Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra ,,savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203, 3.236 straipsniuose nustatytais atvejais prokuroras turi imtis priemonių vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti 320.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)421
24) Dėl Projekto 42 straipsnio Projekto 42 straipsnio 1 dalyje yra išvardinta, kas užtikrina vaiko teisių apsaugą, tačiau nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis yra sugrupuotos šios dalies punktuose pateiktos institucijos (pvz., Seimas ir vaiko teisių apsaugos kontrolierius, Vyriausybė ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba). Siūlytina atskirais punktais išdėstyti šioje dalyje
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4213 Be to, projekto 42 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vaiko teisių apsaugą užtikrinanti institucija, be kita ko, yra
„savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti
padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga“. Pažymėtina, kad savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai nėra savarankiški teisinių santykių subjektai, todėl jie neturėtų būti nurodomi. Taip pat svarstytina, ar prie vaiko apsaugą užtikrinančių institucijų nereikėtų įrašyti prokuroro, nes CK 3.163, 3.182, 3.201, 3.203,
vaiko teisėms užtikrinti. Pritarti iš dalies Vaiko teisių apsaugą užtikrina ir advokatas ir teisėjas (per teisinę pagalbą ar vaiko interesui būtinus sprendimus). 322. Seimo narys M. Zasčiurinskas (2015-06-09)421 2,3 Argumentai: Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir jos skyriai yra be galo svarbios institucijos, dirbančios aštriais ir reikšmingais klausimais. Tarnyba savivaldybės teritorijoje įgyvendina pagrindines Jungtinių Tautų Organizacijos 1989 metų Vaiko teisių konvencijos nuostatas, vykdo vaiko teisių apsaugą, įstatymų nustatyta tvarka gina vaiko teises ir teisėtus interesus, organizuoja ir prižiūri be tėvų globos likusių vaikų globą (rūpybą).
Vadovaujantis logiškumo principu, siekiant sąžiningumo ir atsakingumo, vaiko teisių apsaugos skyriai ir visi jų struktūriniai padaliniai turi dirbti kartu su socialinės apsaugos ir darbo bei kitom ministerijom. Pasiūlymas: Projekto 42 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus pakeisti, papildyti ir išdėstyti taip:42 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos
1Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:
1) Seimas, vaiko teisių apsaugos kontrolierius;
2) Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti struktūriniai padaliniai, kitos ministerijos, Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba;
3) savivaldybių institucijos, savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga;
4) nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga. Nepritarti Projekto nuostatos tobulintinos atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą. 323. Seimo nariai D.Kuodytė, A.Mazuronis (2015-05-14)422 Argumentai: Bažnyčia atskirta nuo valstybės ir iki vaiko pilnametystės tėvai sprendžia, pagal kokias religines pažiūras jie auklės vaiką. Taip pat siekiama išvengti diskriminacijos nepripažintų religinių bendrijų atžvilgiu. Siūlymas:
Siūlome pakeisti įstatymo projekto 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios religinės organizacijos vykdo labai pozityvią ir efektyvią veiklą vaiko teisių apsaugos srityje. Pvz. Caritas – teikiant pagalbą nuo prekybos žmonėmis nukentėjusiems vaikams. 324. Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)422 Argumentai: Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtinas pagalbos priemonių ir paslaugų prieinamumas ir pasirinkimas. Pasiūlymas:
Pataisyti 42 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką
nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos pagalbos šeimai ir vaikui priemonių ir paslaugų teikimo srityje.“ Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui išbraukti žodį ,,savanorišką“, tačiau nepritarti antrajam siūlymui, nes vaiko teisių apsaugos sritis ne tik apima pagalbos šeimai ir vaikui priemonių ir paslaugų teikimą, bet ir kitus konkrečiai vaiko poreikių ir interesų klausimus. 325. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
2
apsaugos kontrolierius arba Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovas“. Pritarti 326.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)424831
55Siūlytina projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius,
tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28) 42,4831 Siūlytina projekto 42 straipsnio 3 dalyje esančią formuluotę „(skyrius, tarnybas)“ braukti kaip perteklinę. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 48 straipsnio 1 daliai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)43
straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)43
25) Dėl Projekto 43 straipsnio Siūlytina Projekto 43 straipsnį papildyti dabar galiojančio įstatymo 59 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes kitu atveju nėra aišku, kas ministerijoms turi priskirti kompetenciją, nurodytą projekto 45 straipsnio 1 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)44
formuluotę „kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje“. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)44
26) Dėl Projekto 44 straipsnio Siūlytina projekto 44 straipsnio pavadinime po žodžio
„ministerija“ Įrašyti formuluotę „kompetencija vaiko teisių apsaugos
srityje“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
„vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49
straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti 333.
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)44494911211 Projekto 44 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „šeimos“ Įrašytina formuluotė „vaiko teisių apsaugos“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 49 straipsnio 1 dalies 1 punktui bei 49 straipsnio 2 dalies l punktui. Pritarti
teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)4414 Dėl projekto VI skyriaus. Darytina prielaida, kad už vaiko teisių apsaugą pilnai atsako tik savivaldybės, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tik formuoja, koordinuoja ir kontroliuoja šeimos politikos įgyvendinimą (44 str.). Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, jos valdyba, laikosi nuomonės, kad Bendrieji vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatai, kaip ir 2002-12-17, 2000-12-02, turėtų būti patvirtinti Lietuvos
valstybės deleguotą savivaldybėms funkciją. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)4415
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalį, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4415 Projekto 44 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas.
Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos skyrius yra savivaldybės administracijos padalinys, o pagal Valstybės tarnybos Įstatymo 8 straipsnio 8 dali, pareigybių aprašymus, kuriuose, be kita ko, nurodomas ir pareigybės lygis bei kategorija, tvirtina savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovai. Projektas tobulintinas, derinant jį su galiojančiais įstatymais. Pritarti
337Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas,
Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą būtinas pagalbos priemonių ir paslaugų prieinamumas ir pasirinkimas. Pasiūlymas: papildyti 44 straipsnio 1 dalį 8 punktu ir išdėstyti taip:
„8) organizuoja ir įgyvendina pagalbos šeimai priemones ir paslaugas.“
Nepritarti Projekto 44 str. 1 d. 7 punkte pasisakoma apie asmeniui ir šeimai socialinių paslaugų teikimą. 338. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)442
ministerija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai.
Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Vyriausybės nutarimu. Pritarti
nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)442 Projekto 44 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos biudžetinių Įstaigų Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama Įstatymu arba
340Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas,
Sveikatos apsaugos paslaugų ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu užtikrinimas ir vienas iš būdų užtikrinti vaiko teises į sveiką gyvenimą. Šiuo metu tokių paslaugų motinos ypač pasigenda.
Pasiūlymas: Papildyti 45 straipsnio 4 dalį nauju punktu, atitinkamai suderinti straipsnio punktų numeraciją ir punktą išdėstyti taip:
„5) užtikrina motinoms ir vaikui reikalingas sveikatos
apsaugos paslaugas ikigimdyminiu ir pogimdyminiu laikotarpiu;“
(2015-05-27)4545 N Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 45 straipsnio 4 dalį nauju 5 punktu jį išdėstyti taip: „5) organizuoja socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymą nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms“. Nepritarti Suaugusiųjų gydymo organizavimas ne šio įstatymo dalykas. 342. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga,
straipsnio 1 dalies 2 punktą, 43 straipsnio 2 punktą, taip pat į tai, kad tarpžinybinėje vaiko gerovės taryboje svarstomi įvairių sričių institucijų dėmesio ir sprendimų reikalaujantys klausimai, o priimamų, vaiko teisių užtikrinimą garantuojančių sprendimų pobūdis dažnai yra tarpžinybinis, siekiant priimamų sprendimų įgyvendinimo efektyvumo, siūlytina Tarpžinybinę vaiko gerovės tarybą formuoti prie Lietuvos Respublikos
projekto 46 punktas. Pritarti
343Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma,
Vaiko gerovės neįmanoma užtikrinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos ribose; ji užima kelių ministerijų veiklos sritis, todėl Tarpžinybinę vaiko gerovės tarnybą siūloma laikyti Vyriausybės patariamąja institucija. Pasiūlymas: Pataisyti 46 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „1.
Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba yra kolegiali Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vyriausybės patariamoji institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje. 3. Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministroas teikimu. “
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22),4722
61Projekto 47 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Pritarti 345.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4722 Projekto
vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę <...> esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti.“ Siūloma nuostata tobulintina, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 3 dalies nuostatas: siūlytume vietoj „savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį“ rašyti „kai byla nagrinėjama teisme, įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą arba pareikšti ieškinį“. Pritarti
(2015-05-29)4722
Įstatymo projekto 47 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kurį siūloma suderinti su CPK 49 straipsnio 3 dalies nuostata, nustatant, kad valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba tais atvejais, kai byla nagrinėjama teisme, gali įstoti į procesą savo iniciatyva ir duoti išvadą ar pareikšti ieškinį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22),481
savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka ,,savivaldybės vykdomoji institucija“. Pritarti 348.
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)481 Projekto
garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai)“. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, padaliniai, biurai) yra savivaldybių administracijos padaliniai, todėl jie patenka po sąvoka
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22),49491223
atstovaujamoji institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą. Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)491223 Projekto
institucija steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius, o 49 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą.
Pažymėtina, kad siūlomos nuostatos nedera su Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktu, kuriame įtvirtinta savivaldybės atstovaujamosios institucijos – savivaldybės tarybos – išimtinė teisė tvirtinti savivaldybės administracijos struktūrą (į kurią patenka ir vaiko teisių apsaugos skyrius), nuostatus, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių savivaldybės administracijoje savivaldybės administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22),4925
ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritarti
koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)4925 Atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojai į pareigas yra skiriami, bet ne įdarbinami, siūlytina tikslinti projekto 49 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Pritarti
353Seimo nariai:
R. J.Dagys, L.Kazlavickas, R. Baškienė, A. Stancikienė, M.
Stancikienė, M. Zasčiurinskas, A.Dumbrava (2015-05-07)49210 Pasiūlymas: išbraukti iš įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalies 10 punkto žodžius „socialinius globėjus“:
10) tvirtina socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą; Nepritarti Projekte siūlomi socialiniai globėjai patys negalės paimti vaikų, nes jie bus apgyvendinami pas socialinius globėjus tik teismui davus leidimą vaikus paimti iš šeimos, todėl socialiniai globėjai niekaip negalės tapti savitiksliu institutu. Socialinių globėjų veiklos paskirtis – intensyviu socialiniu darbu ne ilgiau kaip per nustatytą laiką atnaujinti tarp vaiko ir tėvų tarpusavio ryšius ir vaiką grąžinti į šeimą. Tai labai svarbus institutas vaiko teisių apsaugos sistemoje. 354. Seimo narė K.Miškinienė (2015-05-27)49211 N Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 49 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu, o 11 ir 12 punktus atitinkamai pernumeruoti į 12 ir 13 punktus, išdėstant taip: „11) rūpinasi socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
12) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina paslaugų teikimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką;
13) užtikrina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, bendradarbiauja su valstybės, kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje“. Nepritarti Suaugusiųjų gydymo organizavimas ne šio įstatymo dalykas. 355. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22),50
struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos.
Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. Spręsti pagrindiniam komitetui Savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius priskiriamas valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kuriai Civilinis kodeksas priskiria daugiau kaip kelias dešimtis funkcijų vaiko teisių apsaugos srityje. Pagal Bendruosius vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatus, patvirtintus Lietuvos
valstybinei institucijai priskiriamos45 funkcijos, 17 pareigų ir 19 teisių. Tuo tarpu savivaldybių administracijos, tvirtindamos šių skyrių nuostatus nustato, kaip šie skyriai turi organizuoti savo veiklą dėl vaiko teisių apsaugos funkcijų, pareigų ir teisių įgyvendinimo savivaldybėje. 356. Neformali nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ (2015-05-28)50 Projekto
struktūrinio padalinio – Vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos.
Pažymėtina, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalį, savivaldybės administracijos direktorius tvirtina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių veiklos nuostatus, kuriuose nurodomos to padalinio funkcijos. Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekto 50 straipsnyje nurodytos vaiko teisių apsaugos skyriaus funkcijos neturėtų būti priskirtos savivaldybės administracijai. Be to, neaiškus savivaldybės administracijos direktoriaus tvirtinamų Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuostatų ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamų Bendrųjų savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatų tarpusavio santykis, kokių nuostatų turėtų laikytis vaiko teisių apsaugos skyrius, jeigu nurodytų teisės aktų nuostatos viena kita prieštarautų. Spręsti pagrindiniam komitetui Žr. argumentus aukščiau. 357. Seimo narė A.Pitrėnienė,
21 Argumentai: Pasiūlymas parengtas siekiant gerinti vaikui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams) teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų koordinavimą, ir šių kompleksiškai teikiamų paslaugų prieinamumą kuo arčiau gyvenamosios vietos. 2012 metais 22 savivaldybėse buvo įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK) etatai. Likusiose, 38 savivaldybėse, administracijos direktoriaus įsakymu atlikti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus funkcijas buvo pavesta jau įvairiems specialistams (suteikta papildoma funkcija. 2013–2014 m. savivaldybėse liko 12,5 TBK etatų, nors šios pareigybės įsteigimas savivaldybėse pasiteisino. Lietuvos teisės instituto atliktas tyrimas (2013) parodė, kad įgyvendinant minimalios priežiūros priemones būtina stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.
Valstybės kontrolė, 2015 m. atlikusi valstybinį auditą „Ar vaiko minimalios priežiūros priemonės užtikrina pagalbą vaikui“ nustatė, kad turėtų būti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta rūpintis vaiku, stebėti, kaip jis vykdo paskirtą minimalios priežiūros priemonę, konsultuoti vaiko atstovus pagal įstatymą ir organizuoti jiems reikalingos pagalbos teikimą. Valstybės kontrolė nustatė, kad skiriant minimalios priežiūros priemones pagrindinis dėmesys skiriamas vaikui, bet dažnai jo elgesio problemos kyla iš aplinkos, šeimos, todėl svarbu teikti kompleksinę pagalbą vaikui ir šeimai. Tai savivaldybėje galėtų atlikti paskirtas asmuo, kuriam būtų pavesta organizuoti reikalingą pagalbą tėvams. Šiems tikslams pasiekti siūloma išplėsti savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių funkcijas numatant kompleksiškai teikiamos pagalbos, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą. Pasiūlymas: pakeisti projekto 50 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) užtikrina vaiko teisių apsaugą, kompleksiškai teikiamos švietimo pagalbos, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų (toliau – kompleksiškai teikiama pagalba), vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą savivaldybėje“. Pritarti
A.Pitrėnienė,
3 Pasiūlymas: pakeisti projekto 50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko apsaugą ir teisėtus
jo interesus, kompleksiškai teikiamos pagalbos, vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių įgyvendinimo koordinavimą, turi teisę:“. Pritarti 359.
(2015-05-27)5035 Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 50 straipsnio 3 dalį nauju 5 punktu, o 5 punktą atitinkamai pernumeruoti į 6 punktą, išdėstant taip: „5) įstatymo nustatytais atvejais rūpintis socialinės rizikos suaugusių asmenų gydymo nuo priklausomybės alkoholiui ir kitoms psichoaktyvioms medžiagoms organizavimu;
6) turi kitas šiame įstatyme, Bendruosiuose savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose jam suteiktas teises“. Nepritarti Suaugusiųjų gydymo organizavimas ne šio įstatymo dalykas. 360. Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija (2015-05-19)50 N 50 str. Vaiko teisių apsaugos skyrius. Siūlome išskirti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo ir šias labai svarbias funkcijas: -pasirūpina globos netekusiais vaikais, nustato ir vykdo tokių vaikų apskaitą, organizuoja vaiko globą (LR CK 3.250 str.;
gina juos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgti
361Seimo nariai:
L.Kazlavickas, R. J. Dagys, S. Jovaiša, R. Baškienė, A. Dumbrava, E. Žakaris, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, V. Kravčionok, P. Urbšys, I. Degutienė, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19)51 Argumentai: Nevyriausybinės organizacijos turi tapti realiu valstybės, vietos savivaldos institucijų ir įstaigų partneriu, tačiau negalima jų versti derinti savo veiklos su šiomis institucijomis. Esamoje įstatymo projekto redakcijoje esanti formuluotė siūlo būtent tokį nesavarankiškumą.
Pasiūlymas: Papildyti ir pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„Visuomeninė vaiko teisių apsauga Nevyriausybinių
organizacijų įtraukimas įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, Valstybės ir savivaldybės institucijos, teikiant pagalbos šeimai priemones ir paslaugas, bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.“
įstaiga, 2015-05-19
apsaugos kontrolieriaus funkcijas ir įgaliojimus apibrėžia specialus įstatymas. Pritarti Žr. komiteto siūlymą. 363. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2015-05-19
savivaldybių administracijų ir mokyklų vaiko gerovės komisijų veiklos, jų įgaliojimų ir pan., kurie yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme. Pritarti
364Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Argumentai:
Būtina išsaugoti dabartiniame Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme veikiantį ir su Konvencija suderintą skyrių “Vaikas ir šeima”, kadangi siūloma įstatymo redakcija neproporcingai didelį dėmesį teikia atvejams, kai šeimoje vaiko teisių nepavyksta užtikrinti ir jomis tenka rūpintis atskyrus vaiką nuo šeimos.
Valstybės prioritetas turėtų būti vaikų teisių užtikrinimas šeimose, kam pasiekti būtinas rengimo šeimai valstybinėse mokyklose programų įgyvendinimas, vaiko raidai bei šeimos darnai palankių nuostatų ugdymas jauniems tėvams, ekonominių sąlygų oriam ir saugiam šeimų gyvenimui užtikrinimas, pagalbos teikimas socialinės rizikos šeimoms, pagalbos tėvams ar kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą priemonių prieinamumas ir pasirinkimas. Dažna šeima susiduria su būtiniausių paslaugų ir tinkamos infrastruktūros stoka. Labiausiai pasigendama kompleksinių paslaugų, apimančių vaikų priežiūrą, švietimą, mokymus, konsultacijas, tarpininkavimą bei kitus klausimus. Kuriant šeimai palankią aplinką, reikia plėtoti būtiniausias paslaugas ir kurti infrastruktūrą, taip užtikrinant lygias galimybes visoms šeimoms naudotis visuomenei teikiamomis paslaugomis. Valstybė, siekdama tautos gyvybingumo, nacionalinio saugumo bei visokeriopo ekonominio stabilumo, turi pasirūpinti jos išlikimu. Vienas iš išlikimo garantų gyvybinga ir jauna visuomenė, todėl valstybės pareiga – turimomis priemonėmis ir atsižvelgiant į galimybes prisidėti prie tėvų troškimo užauginti brandžią jaunąją kartą įgyvendinimo. Todėl siūlomas skyriaus straipsnis „Valstybės apsauga ir pagalba šeimai“. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi „Vaikas ir šeima“, atitinkamai suderinant skyrių ir straipsnių numeraciją ir skyrių išdėstyti taip:
Vaiko teisių šeimoje nustatymas Vaiko teises šeimoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai. 32 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų teisėtų vaiko atstovų teisės, pareigos ir atsakomybė
yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose. 2. Tėvai turi teisę ir pareigą, remdamiesi dorovinėmis nuostatomis, auginti ir auklėti vaikus bei parinkti jiems mokymą. 3. Vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams tenka pagrindinė atsakomybė ir teisė rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. 4. Tėvai turi teisę ir pareigą atstovauti savo vaikams. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę įgalioti kitą asmenį atstovauti vaiko interesams, atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaikui. 5. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui. 6. Vaiko tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę gauti informaciją, susijusią su savo vaiku, privalo būti išklausyti ir dalyvauti priimant sprendimus, susijusius su vaiku;
vaiko turi siekti spręsti bendru sutarimu. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamas klausimas sprendžiamas, pasinaudojus taikinamojo tarpininkavimo
atstovais
teisėtais savo atstovais. 2.
vaiko, taip pat tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei nustatyta tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu (nuosprendžiu) ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus). 3. Iškilus pavojui vaiko gyvybei ar sveikatai, galima jį nedelsiant išskirti su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais, vadovaujantis šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. 4. Ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos, tėvams gyvenant skyrium, sprendžia teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis. Sprendžiant tokius ginčus, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi. 34 straipsnis. Vaiko teisė bendrauti su atskirai gyvenančiais tėvais
negyvena kartu su juo, išskyrus atvejus, kai tai gali pakenkti vaikui. 2. Vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu ir artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatymo numatytus atvejus, kada toks bendravimas gali pakenkti vaikui. 3. Ginčus dėl šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų vaiko teisių įgyvendinimo (ar ribojimo) sprendžia teismas. 35 straipsnis. Globa ir rūpyba
tvarka steigiama globa (rūpyba). 2. Vaiko globos (rūpybos) steigimui turi būti teikiamas prioritetas broliams ir seserims bei kitiems artimiems giminaičiams. 3. Steigiant vaikui globą (rūpybą), prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje ir galimybei gyventi kartu su broliais, seserimis. 4. Sprendžiant su vaiko globa susijusius klausimus, atsižvelgiama į vaiko poreikį turėti abiejų lyčių globėjus. 5.
reikiamų priemonių, kad globa (rūpyba) neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 36 straipsnis. Įvaikinimas
Lietuvoje ir imasi visų reikiamų priemonių, kad įvaikinimas kitoje šalyje neleistų su tuo susijusiems asmenims gauti nepateisinamą finansinę naudą. 3. Įvaikinimo ir jo panaikinimo sąlygas, tvarką bei teisines pasekmes nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti teisės aktai. 4. Įvaikinant vaiką prioritetas turi būti teikiamas artimiems giminaičiais, atsižvelgus į vaiko valią. 5. Sprendžiant įvaikinimo klausimus, prioritetas taip pat teikiamas gyvenimui šeimoje kartu su broliais, seserimis. 37 straipsnis. Valstybės apsauga ir pagalba šeimai
tikslas – ugdyti brandžią, dorovingą, savarankišką, atsakingą ir kritiškai mąstančią asmenybę ir padėti tėvams rengti vaikus šeimos gyvenimui, skatinti šeimos vertybių suvokimą ir puoselėjimą;
teisėtiems vaiko atstovams suteikiamos žinios ir įgūdžiai, reikalingi visaverčiam bendravimui su vaikais; Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės;
psichologinės, pedagoginės, socialinės pagalbos sistemą, prieinamą kiekvienai šeimai. Ypatingą dėmesį skiria ikimokyklinių ir vaiko dienos priežiūros institucijų veiklos organizavimui. Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
4Valstybė formuoja užimtumo politiką, orientuotą į sąlygų tėvams,
auginantiems mažamečius vaikus dalyvauti darbo rinkoje sudarymą. Suteikia papildomų užimtumo garantijų asmeniui, kuris yra vienintelis šeimos, kurioje auga vaikai, maitintojas; Ugdo šeimų motyvaciją ir gebėjimą prisitaikyti prie įvairių užimtumo formų.
Įgyvendinimui pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės, verslas;
priežiūros paslaugas (ikimokyklinio ugdymo įstaigų, pailgintų dienos grupių, auklių tarnybų ar privačių darželių kūrimas ar veiklos plėtojimas), kad užtikrintų galimybę tėvams lanksčiai derinti darbą ir šeimos pareigas;
mediaciją ir kitas pagalbos priemones skyrybų atveju, kai šeima turi nepilnamečių vaikų.“ Nepritarti Tėvų teisės, pareigos ir atsakomybė apibrėžti LR civilinio kodekso Trečios knygos ,,Šeimos teisė“ XI skyriuje ,,Tėvų teisės ir pareigos vaikams“. Švietėjišką pagalbą šeimai ir vaiko tėvams reguliuoja Švietimo įstatymo Penktasis skirsnis ,,Mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojo ir kito švietimo teikėjo teisės ir pareigos“, pabrėžtinai šio įstatymo 47 straipsnis. Savivalda pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio (5,6,7,8,10 punktai) nuostatas užtikrina siūlomo naujo straipsnio 3,4 ir 5 dalyse numatomas funkcijas. Teisingumo ministerija
365Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V.
Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Argumentai: Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių “Vaikas ir mokykla”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Perkeliant patobulintas dabartinio įstatymo nuostatas siūloma papildyti nauju straipsniu “Vaiko ugdymo tikslai”. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi “Vaikas ir mokykla”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją ir skyrių išdėstyti taip:
1Vaiko teisę į mokslą garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija,
Švietimo įstatymas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 2. Lietuvos Respublikoje įgyvendinamos šios vaiko teisės į mokslą pagrindinės garantijos:
1) mokslas vaikams iki 16 metų yra privalomas;
2) atsižvelgdami į vaiko amžių ir jo išsilavinimo lygį, tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę;
3) kiekvienas vaikas turi teisę į nemokamą mokymą valstybinėse ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ir aukštosiose mokyklose;
4) aukštasis mokslas turi būti prieinamas kiekvienam vaikui pagal jo sugebėjimus.
Gerai besimokantiems vaikams, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę, valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas;
5) našlaičiui, taip pat netekusiam tėvų globos (rūpybos) ar neturinčiam reikiamos materialinės paramos vaikui, besimokančiam bendrojo lavinimo, profesinėje, aukštesniojoje ar aukštojoje mokykloje, teikiama papildoma įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta valstybės, vietos savivaldos institucijų parama (nemokamas maitinimas, aprūpinimas bendrabučiu, speciali ar padidinta stipendija ir kt.). Tokiam vaikui taip pat gali būti taikomos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytos priėmimo į profesinę, aukštesniąją bei aukštąją mokyklą lengvatos;
6) tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Asmenys, nevykdantys šio reikalavimo, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo sistemą reglamentuoja įstatymai. 39 straipsnis. Vaiko ugdymo tikslai
1Kuo visapusiškiau ugdyti vaiko asmenybę, talentus, gabumus,
protinius bei fizinius sugebėjimus;
ir nacionalinėms vertybėms;
3Parengti vaiką atsakingam gyvenimui laisvoje visuomenėje,
pagrįstam supratimo, taikos, pakantumo principais;
4Ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms;
5Ugdyti pagarbą neįgaliems vaikams ir suaugusiems;
1Valstybė renka tikslius statistinius duomenis apie vaikus,
vengiančius privalomo mokslo. 2.
atstovus, vaiko teisių apsaugos ir kitas institucijas apie vaikus, vengiančius privalomo mokslo, ir kartu imtis priemonių, kurios skatintų vaikus nuolat lankyti mokyklą, mažintų moksleivių, palikusių mokyklą, skaičių. 41 straipsnis. Vaiko, kuriam atimta arba apribota laisvė, teisė į mokslą Vaikui, kuriam už nusikaltimo ar kito teisės pažeidimo padarymą įstatymų numatytais atvejais tam tikram laikui atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis.“ Pritarti iš dalies Žr. komiteto siūlymą dėl 14 N straipsnio. 366. Seimo nariai:
R. J. Dagys, V. Stundys, P. Urbšys, V. Kravčionok, R. Tamašunienė, L. Talmont, A. Dumbrava, G. Jakavonis, J. Kondrotas, P. Narkevičius, M. Mackevič, I. Rozova, Z. Jedinskij, J. Kvetkovskij, L. Dmitrijeva, P. Gražulis, V. Vasiliauskas, R. Baškienė, I. Degutienė, L. Kazlavickas, V. Juozapaitis, A. Anušauskas, S. Jovaiša, M. Adomėnas, J. Razma, V. M. Čigriejienė, K. Starkevičius, V. Aleknaitė Abramikienė (2015-05-19) N Argumentai:
Būtina išsaugoti dabartiniame įstatyme veikiantį ir su Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija suderintą skyrių „Vaikas ir darbas”, nes Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis teisės aktas, numatantis diferenciaciją kituose teisės aktuose, o ne atvirkščiai. Siūloma perkelti patobulintas dabartinio įstatymo nuostatas. Pasiūlymas: įstatymo projektą papildyti nauju skyriumi “Vaikas ir darbas”, atitinkamai suderinti įstatymo projekto skyrių ir straipsnių numeraciją, jo skyrių išdėstyti taip:
ir kiti įstatymai. 2. Vaikas turi teisę dirbti atsižvelgiant į jo amžių, sveikatą, bendrąjį išsilavinimą ir profesinį pasirengimą. Darbas turi būti saugus, nekeltų pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenktų mokymuisi. 3.
mokslo, gali dirbti. 4. Jaunesnių kaip 16 metų vaikų įdarbinimo, atleidimo iš darbo tvarką, darbo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti įstatymai. 43 straipsnis. Vaikų sauga darbe
1Darbdaviai privalo garantuoti vaikams saugų darbą. 2. Priimamų į darbą ir dirbančių vaikų sveikata privalomai tikrinama
įstatymų numatytais atvejais. 3. Vaikai turi teisę į sutrumpintą darbo laiką ir ilgesnes negu suaugusiųjų atostogas, kitas įstatymų nustatytas garantijas bei lengvatas. 44 straipsnis. Darbo vietų našlaičiams ir kitiems vaikams rezervavimas, mokesčių lengvatos darbdaviams
reikiamos materialinės paramos vaikams taikomos įstatymų nustatytos papildomos užimtumo garantijos. 2. Darbdaviams, kurie rezervuoja darbo vietas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vaikams ir juos įdarbina, įstatymų nustatyta tvarka taikomos lengvatos. 45 straipsnis. Vaiko apsauga nuo išnaudojimo darbe
diskriminuoti dirbantį vaiką. Vaikui negalima patikėti darbo ar užsiėmimo, kenkiančio sveikatai ar mokslui arba trukdančio jo fiziniam, protiniam ar doroviniam brendimui. 2. Socialinio, teisinio, ekonominio, medicininio ir auklėjamojo pobūdžio priemonėmis valstybė saugo vaiką nuo visų išnaudojimo darbe formų.“ Spręsti pagrindiniam komitetui Siūlytina pagrindiniam komitetui tobulinti siūlymus, paliekant pagrindinius vaiko dalyvavimo darbo rinkoje principus ir jo apsaugą. 367. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-22)2 66.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 36 straipsnio 1 dalyje, 37 straipsnio 2 dalyje bei 46 straipsnio 3 dalyje nurodytus teisės aktus turės priimti socialinės apsaugos ir darbo ministras, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsnyje šalia kitų institucijų, kurioms siūloma priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nereikėtų įrašyti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Pritarti
Teisės departamentas (2015-04-22)27
ribojimus dirbantiems su vaikais ir paslaugas teikiantiems asmenims, o 4, 5 ir 6 dalyse yra numatyta, jog šie asmenys prieš įsidarbinimą turi pateikti pažymas dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį, projektas pildytinas baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų numatyta, kaip 27 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai taikomi įstatymo įsigaliojimo dieną dirbančių ar paslaugas teikiančių asmenų atžvilgiu (per kiek laiko jie turi pristatyti įstatyme nurodytą pažymą, ar jie turėtų nutraukti darbo sutartį ir pan.). Pritarti
(2015-05-14)23 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad jau šiuo metu vyksta institucinės globos pertvarka, manome tikslinga ir reikalinga nurodyti tikslų terminą iki kada institucinė globa privalo būti pakeista kitomis globos formomis. Siūlymas: Papildyti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo priedo 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatos privalo būti
įgyvendinamos iki 2020 metų.“
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Spendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal komiteto išvadas ir pateiktus pasiūlymus. 6.2 Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Žmogaus teisių komitetas Argumentai: atsižvelgiant į vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nuomonę, nacionalinėje teisės sistemoje turi būti pamatinis įstatyminio lygmens teisės aktas, kuriame būtų įtvirtintos visos vaiko, kaip teisių subjekto (turėtojo) teisės, atskleistas jų turinys, nustatyti vaiko teisių užtikrinimo, įgyvendinimo apsaugos principai, būdai bei priemonės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas turi būti pagrindinis vaiko teisių apsaugos srities teisės aktas, kurio pagrindu būtų formuojama, esant poreikiui ir keičiama, teisės aktų sistema, vaiko teisių apsaugos institucijų sistema ir jų veiklos kryptys, vaiko teisių apsaugos politika. Tuo tarpu pateiktame įstatymo projekte nemotyvuotai ir nepagrįstai išskirtinis dėmesys skiriamas socialinei sričiai ir paslaugoms, ignoruojant aplinkybę kad vaiko teisių užtikrinimui gali būti reikalingos ir kitos pagalbos ar (ir) paslaugų rūšys (švietimas, teisinės paslaugos ir kt). Jei šį įstatymą vadiname Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, o ne Socialinės paramos šeimai įstatymu, būtina iš esmės tobulinti įstatymo projekto II skyrių „Vaiko teisės ir laisvės“, kuriame turi būti reglamentuotos visos vaiko teisės ir laisvės, iš esmės atskleistas jų turinys. Taip pat tobulintinos nuostatos derinant jas su JT vaiko teisių konvencijos turiniu bei suteikiant joms konkretumo, aiškumo, taip pat papildomą dėmesį skiriant pažeidžiamų vaikų teisėms. Pritarti
Pasiūlymas: Įvertinus tai, kad šeimos sąvoka nėra apibrėžta, sunku įvertinti, kokiam asmenų ratui nustatomos pareigos rūpintis vaiku, o taip pat kokiam asmenų ratui yra nustatoma valstybės pareiga teikti paramą, paslaugas ir pagalbą. Šis ir kiti įstatymai numato pagrindinę pareigą ir atsakomybę rūpintis vaiku tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą.
žodžius „tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą“ . 2. Žmogaus teisių komitetas12 Pasiūlymas: 1 straipsnio 2 dalį formuluoti taip: Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir bei valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių, socialinės paramos ir paslaugų visuma; reglamentuoti vaikų teisinę apsaugą šalyje, nustatant vaiko teisių, pareigų ir laisvių apsaugos pagrindus. Pritarti
21 Pasiūlymas: 2 straipsnio 1 dalį dėstyti taip:
kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų ir socialinės paramos visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones, ir paslaugas bei paramos teikimą organizuojančius ir užtikrinančius asmenis bei teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius, ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei ir kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą. Pritarti
232 Pasiūlymas: 2 straipsnio 3 dalies 2 punktą dėstyti taip:
2) emocinis smurtas – kito nuolatinė asmens pakartotinai reiškiama neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, žeminimas, gąsdinimas, pozityvios socializacijos trikdymas ar kitokia ne fizinio kontakto elgsena, sukeliantiys ar galintis sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai ir vystymuisi. Pritarti 5.
234 Pasiūlymas: 2 straipsnio 3 dalies 4 punktą dėstyti taip:
4) nepriežiūra – kito asmens vaiko atstovų pagal įstatymą ar kito vaiką prižiūrinčio asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ir netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai. fiziniam, protiniam ir emociniam vystymuisi. Pritarti
36 Pasiūlymas: 3 straipsnio 6 punktą dėstyti taip:
6) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki jam gimimo gimstant, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis. Vaisiaus vystymosi priežiūra ir gydymas iki vaiko gimimo yra užtikrinami per sveikatos priežiūros paslaugų teikimą moteriai nėštumo metu;
37 Vertinant prigimtines tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, siūlytina subsidiarumo principui skirti labiau prioritetinį dėmesį ir šį principą dėstyti 3 punktu, atitinkamai keičiant kitų punktų numeraciją: Pasiūlymas: 3 straipsnio 7 punktą dėstyti 3 punktu, atitinkamai keisti kitų punktų numeraciją, 3 straipsnio 3 punktą dėstyti taip:
užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų imasi visų reikiamų priemonių ir padeda tėvams bei kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą šią pareigą įgyvendinti, teikia jiems visokeriopą apsaugą, paramą ir pagalbą, rengdama ir įgyvendindama specialias programas bei priemones. Pritarti
310 Pasiūlymas: 3 straipsnio 10 punktą išdėstyti taip: „10) efektyvumo pagalbos veiksmingumo.
Priemonės, socialinė parama ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius; tinkamu laiku (kiek galima anksčiau), optimaliai naudojant turimus išteklius ir siekiant geriausių rezultatų. Pritarti
8 1,2 3,4,5,6N Pasiūlymas: pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
neliečiamybę ir laisvę
1Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą,
susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę. 2. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių. 8 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, dalyvavimo ir saviraiškos teisės 1.Vaikas turi teisę į privatų asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, būsto neliečiamybę, garbę ir orumą, asmens neliečiamybę ir laisvę. 2.Vaikas turi teisę į susirašinėjimo slaptumą, kiek tai nekelia pavojaus jo paties interesams. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą riboti jo susirašinėjimą elektroninėmis ryšio priemonėmis, jei toks susirašinėjimas gali žaloti jo asmenybę ar kelti kitokį pavojų jo interesams. 3. Vaikas turi teisę į minties, sąžinės laisvę, teisę išpažinti religiją arba tikėjimą. Vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą vadovauti vaikui įgyvendinant šias jo teises taip, kad tai atitiktų vaiko raidą ir besivystančius gebėjimus. 4. Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę į žodžio laisvę, apimančią laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas žodine, rašytine ar kita forma arba kitais vaiko pasirinktais būdais. 5.
nurodytas vaiko teises ir laisves ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai. 6. Vaiko teisė į tikėjimo laisvę, žodžio laisvę ir teisė dalyvauti taikiuose susirinkimuose ir organizacijose gali būti ribojama tik įstatymu ir kai būtina garantuoti valstybės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ir dorovę, paties vaiko ir kitų žmonių pagrindines teises ir laisves. Pritarti
9 Pasiūlymas: pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
būti išklausytam Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis. 9 straipsnis. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę
savo pažiūras, turi teisę laisvai jas reikšti. 2. Vaikui turi būti suteikta galimybė būti išklausytam visais jį liečiančiais klausimais tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus asmenis, teisės aktų nustatyta tvarka. 3. Vaiko pažiūroms ir nuomonei, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, skiriamas deramas dėmesys. 4. Vaiko teisė laisvai reikšti savo pažiūras ir nuomonę bei būti išklausytam garantuojama, sukuriant aplinką, leidžiančią vaikui pasinaudoti šia teise, suteikiant vaikui jam suprantamą informaciją ir patarimus bei kitais teisės aktuose nustatytais būdais. Pritarti
101 Pasiūlymas: pakeisti 10 straipsnio 1 dalį ir šią dalį dėstyti taip:
turi teisę gyventi su abiem tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje. Pritarti
10 4N Pasiūlymas: papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi ir šio straipsnio 4 dalį dėstyti taip: 4.
Vaikas gali gauti informaciją apie tėvus, (vieną ar vienintelį iš tėvų) su kuriais ar su kuriuo jis yra išskirtas, jei tai neprieštarauja jo interesams. Pritarti
14 2,3, 4N Pasiūlymas: papildyti 14 straipsnį naujomis 2,3,4 dalimis ir šias dalis išdėstyti taip:
informavimo priemones skleisti informaciją naudingą vaikui socialiniu ir kultūriniu požiūriu, prisidedančią prie vaiko gerovės ir skatinančios jo fizinį, protinį, dvasinį ir dorovinį vystymąsi, ugdančią pagarbą vaiko tėvams ir kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, kultūriniam identitetui ir kitais teisės aktuose nustatytais švietimo tikslais, bei formuoti principus ir numatyti priemones, padedančias apsaugoti vaiką nuo jam žalingos informacijos. 3. Valstybė skatina ir remia vaikams skirtos literatūros leidimą ir platinimą bei priemones, užtikrinančias vaiko teisių apsaugos principų ir nuostatų sklaidą. 4. Galimybė vaikui naudotis informacija užtikrinama įstatymų nustatyta tvarka. Pritarti
14N Pasiūlymas: papildyti įstatymo projektą nauju 14 straipsniu, atitinkamai pakeisti kitų straipsnių numeraciją, naują 14 straipsnį išdėstyti taip:
1.Vaikas turi teisę mokytis. 2.Vaiko teisė mokytis užtikrinama garantuojant jam formalų ir neformalų švietimą, sąlygas savišvietai, švietimo pagalbą. 3.Užtikrinant vaiko švietimą siekiama visapusiškai ugdyti jo asmenybę, talentą, protinius ir fizinius vaiko gebėjimus bei juos nuolat tobulinti mokant vaiką pilietiškumo, pagarbos tėvams ar kitiems atstovams pagal įstatymą, žmogaus teisėms, savo kultūriniam identitetui, kalbai ir vertybėms, skatinant sveiką gyvenimo būdą bei įgyvendinant kitus tikslus, kurie patėtų rengti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje. 4.
išsilavinimo lygį, tėvai arba kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę parinkti švietimo įstaigą, mokymosi formą bei metodus pagal vaiko protines ir fizines galias, įsitikinimus bei gabumus. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgiama į vaiko nuomonę. 5. Kiekvienas vaikas turi į teisę valstybės paramą atskleidžiant ir ugdant talentus bei gabumus. 6. Vaikui, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, turi būti sudarytos sąlygos mokytis. 7. Valstybė imasi priemonių, kurios užtikrintų vaikų mokymąsi, mažintų mokinių, nelankančių mokyklos, skaičių. 8. Vaiko teisę mokytis garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kiti įstatymai bei teisės aktai. Atitinkamai derinti įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies formuluotę. Pritarti
16 2,3 Pasiūlymas: pakeisti 16 straipsnio 2 ir 3 dalis ir šias dalis išdėstyti taip:
sąlygos žaisti., kurti meno kūrinius, dalyvauti kultūriniuose renginiuose, žaidynėse ir jo amžių atitinkančiuose pramoginiuose renginiuose. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, sanatorijas bei imasi kitų veiksmų ir priemonių, siekdamos sudaryti tinkamas sąlygas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų vaiko teisių įgyvendinimui. 16. Žmogaus teisių komitetas173 Pasiūlymas: pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: 3.
Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją (medicininių paslaugų teikimą, specialiųjų poreikių tenkinimą specialiosios pagalbos priemonėmis, socialinės paramos teikimą, privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimą ir mokėjimą, švietimą, ugdymo paslaugų teikimą, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimą, teisę išreikšti savo nuomonę ir būti išklausytam) ir už jos įgyvendinimą atsakingas institucijas nustato Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymai ir kiti teisės aktai.“
17 4N Pasiūlymas: papildyti 17 straipsnį nauja 4 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
4Specialistams,
dirbantiems su neįgaliais vaikais, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinamas specialiųjų žinių prieinamumas. Pritarti
181 Pritarus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus siūlymui tikslinti Įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį, aiškiai nedviprasmiškai įtvirtinant vaiko teisę būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, kurį gali panaudoti bet koks asmuo, nesusiaurinant galimų smurtautojų rato, t. y. neapsiribojant tik vaiko atstovais pagal įstatymą ar kitais kartu gyvenančiais asmenimis. Siūloma tikslinti 18 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių, vaiką prižiūrinčių, mokančių, ugdančių bei ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jo orumą žeminančias drausmines priemones, įskaitant fizines bausmes. Pritarti
Tikslintinas įstatymo projekto 19 straipsnis, atsižvelgiant į Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 30 straipsnį.
Pasiūlymas: pakeisti projekto 19 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teisės Vaiko teisė išsaugoti savo tautinį, etninį ir religinį identitetą. Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai. Vaikai, kurie pagal kilmę priklauso etninei, religinei ar kalbinei mažumai, kartu su tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą, turi teisę išpažinti savo religiją, vartoti gimtąją kalbą, puoselėti kultūrą ir tradicijas. Į tai turi būti atsižvelgiama sprendžiant vaiko globos (rūpybos) ir įvaikinimo klausimus. 20. Žmogaus teisių komitetas20 1,2 Pasiūlymas: pakeisti 20 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
1Vaikas, kuris yra prieglobsčio prašytojas ar, kuriam yra suteiktas pabėgėlio statusas arba
papildoma apsauga ar, kuris yra nelydimas nepilnametis užsienietis, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas. 2. Vaikui pabėgėliui, kuris yra pirmoje dalyje nurodytas užsienietis, taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.“
Atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto pasiūlytą 14N straipsnį, turi būti tikslinama 21 straipsnio 1 dalis. Pasiūlymas: pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai. 22.
22 Pasiūlymas: įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pasiūlymą ir Teisės departamento pasiūlymą dėl straipsnio pavadinimo, siūloma keisti 22 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
pareigų naudojimas Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:
1) gerbti tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
2) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių. Pritarti
233 Pasiūlymas: keisti 23 straipsnio 3 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, įskaitant panaudojimoą pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimą ar pardavimoą, ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga sisteminė kompleksinė pagalba (sveikatos, teisinė ir kita), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti vaiko atstovai pagal įstatymą galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką. Pagalba teikiama tol, kol ji yra būtina, siekiant pašalinti nusikalstama veika sukeltas pasekmes. Pritarti
234 Pasiūlymas: keisti 23 straipsnio 4 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ar kitų jo teisių pažeidimų ir dėl to jam gali reikėti pagalbos, privalo pranešti apie tai policijai ir
(ar) savivaldybės administracijos Vvaiko teisių apsaugos skyriui. Pritarti
23 6N 1,2,3 Pasiūlymas: papildyti 23 straipsnį nauja 6 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, įgyvendinančios vaiko teisių apsaugos priemones, rengia šviečiamąsias vaiko apsaugos nuo smurto programas. Pritarti 26.
261 Vertintina tai, kad 2015 m. spalio 20 d. priimtas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymas (XII-1965). Pasiūlymas: keisti 26 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip:
nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytų Baudžiamojo kodekso XXI skyriuje, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas. Pritarti
271 Tikslinti 27 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiant į Teisės departamento 27 pastabą, taip pat suderinant ją su 2015 m. spalio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 1, 43, 47 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 57-1 straipsniu ir priedu įstatymu (XII-1965) bei papildant nuostata, kad draudžiama dirbti su vaikais asmenims, kurie buvo pripažinti kaltais už seksualinio pobūdžio nusikaltimus, o taip pat ir kitokio pobūdžio sunkius ir labai sunkius nusikaltimus vaikui. Pasiūlymas: keisti 27 straipsnio 1 dalį ir šią dalį išdėstyti taip: 1.
Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas, vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nurodytas 26 straipsnio 1 dalyje, taip pat baustiems už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus, ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:
1) dirbti ar savanoriauti užsiimti savanoriška veikla vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;
2) dirbti darbą kitose, negu nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose savanoriauti užsiimti savanoriška veikla, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;
3) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu. Pritarti
295 Įvertinant vaiko teisių kontrolieriaus nuomonę dėl draudimo palikti vaikus vienus, nurodant tam tikrą konkretų amžių, taip pat vertinant tai, kad tėvai atsakingi už vaikus bet kuriuo paros metu, siūlyti keisti 29 straipsnio
išdėstyti taip:
kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad: atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą, visada būtų užtikrinta tinkama vaiko priežiūra jam nesaugioje aplinkoje. 1) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;
2) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Pritarti 29.
33 1,2,3 Pasiūlymas: atsižvelgiant į tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą prioritetinę pareigą rūpintis vaiku, taip pat vertinant tai, kad bet koks kitas asmuo gali nežinoti, kur rasti vaiko tėvus, siūloma keisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
pranešti apie vaiko teisių pažeidimą
1Švietimo, sveikatos priežiūros,
socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintiys informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. ir vaiko tėvus ar kitus vaiko atstovus pagal įstatymą. 2. Asmuo, kuris nėra šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojas, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją. 2 . Asmens, pateikusio informaciją pagal šio straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams. 3. Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių, vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą instituciją, įskaitant teismą, dėl jo teisių pažeidimo. 30. Žmogaus teisių komitetas43 N Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projektą nauju 43 straipsniu atitinkamai keisti kitų straipsnių numeraciją, šį 43 straipsnį išdėstyti taip:
Seimo įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje Seimas:
1) leidžia vaiko teises užtikrinančius įstatymus ir priima nutarimus;
2) skiria vaiko teisių apsaugos kontrolierių;
3) vykdo valstybės institucijų, įgyvendinančių vaiko teisių apsaugą, parlamentinę kontrolę;
4) ratifikuoja ir denonsuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, kuriomis stiprinama vaiko teisių apsauga;
5) tvirtina biudžetą, užtikrinantį vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą ir prižiūri, kaip jis vykdomas. 31. Žmogaus teisių komitetas44 N Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projektą nauju 44 straipsniu ir atitinkamai keisti kitų straipsnių numeraciją, šį 44 straipsnį išdėstyti taip:44 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje
pagrindus nustato Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymas. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius:
apsaugos priežiūrą ir kontrolę;
pasiūlymus Seimui ir Vyriausybei dėl poreikio keisti įstatymus, kuriais nepakankamai užtikrinama vaiko apsauga;
rezultatai: „už“ – 4; „prieš“ – 0;
„susilaikė“-1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto
pirmininkė Zita Žvikienė [1] Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo vadovas. - United Nations Children‘s Fund, 2002. – p. 68.