2015-04-17 Nr. XIIP-2914 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatoje
„<...> išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų“ siūlytina
įrašyti „ir tik jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą“, nes Konstitucijos
pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir tik jeigu tai būtina tam, kad būtų apsaugotas valstybės saugumas, žmonių sveikata taip pat vykdant teisingumą. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama benamio sąvoka. Pagal ją tokiais būtų laikomi asmenys, neturintys nuosavybės teise patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantys laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose. Tokie asmenys būtų įtraukiami „<...> į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 12 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurioje jie faktiškai gyvena <...>“ (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo dėl asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą neaišku, ar į tokią apskaitą būtų įtraukiami tik tie laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose gyvenantis benamiai, kurie neturi nuosavybės teise patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu Lietuvos Respublikoje. Siūlytina šią nuostatą patikslinti. 3.
dalies nuostata „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus 2 dalies 2 punkte <...>“ yra tikslintina į „šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti asmenys į apskaitą traukiami <...>“. 4. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos ir kt., turi būti pateikiami asmens dokumento duomenys (rūšis, išdavusios valstybės pavadinimas, serija ir numeris, išdavimo data ir data, iki kurios galioja asmens dokumentas). Atkreipiame dėmesį, kad nei Gyventojų registro įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktoje asmens dokumento sąvokoje, nei Gyventojų registro nuostatuose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 1R-205 „Dėl Gyventojų registro tarnybos nuostatų patvirtinimo") tokio dokumento apibrėžimo nėra. Šių nuostatų 10.4.1. punkte yra rašoma, kad gyventojų registro tarnyba sudaro į asmens tapatybės korteles, valstybės tarnautojų pažymėjimus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus įrašomus sertifikatus. Pažymime, kad tam tikri asmens dokumentai (valstybės tarnautojo pažymėjimas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas) skirti naudoti asmens socialiniam ar kitam statusui patvirtinti ir su juo susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pensininko, tremtinio, studento pažymėjimas suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemonėmis.
Šie dokumentai (išskyrus paminėtus valstybės tarnautojų pažymėjimus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus) išduodami visiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiams, užsienio valstybių piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams), tačiau jie nėra skirti patvirtinti asmens tapatybę. Atsižvelgdami į tai, aptariamoje nuostatoje siūlome patikslinti, kad tokais dokumentais yra laikomi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, taip pat užsieniečių asmens dokumentai, patvirtinantys jų teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą ir kt. 5. Pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 bei 11 punktus asmuo, siekiantis deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, privalo deklaravimo įstaigai be kita ko pranešti patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) asmens kodą bei patalpos ar pastato unikalų numerį.
Tokia deklaruojančio gyvenamąją vietą asmens pareiga kelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį asmuo gali deklaruoti gyvenamąją vietą ir nepateikęs gyvenamosios patalpos ar pastato savininko sutikimo – vietoj sutikimo asmuo gali pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, pavyzdžiui nuomos ar panaudos sutartis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi (tame tarpe ir renkami) duomenų subjekto sutikimu. Manytume, kad dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi patalpoje ar pastate, atsižvelgiant į tokių dokumentų sudarymo esmę, tikslus bei paskirtį, negali būti vertinamas nei kaip dokumentas, suteikiantis teisę deklaruojančiam asmeniui perduoti deklaravimo įstaigai kito asmens - patalpos ar pastato savininko - asmens duomenis, nei pačiai deklaravimo įstaigai - tokius duomenis tvarkyti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į esamą nuomos ar panaudos sutarčių turinio teisinį reglamentavimą, kuris iš esmės nesukuria prielaidų (galimybių) nuomininkui ar panaudos gavėjui pateikti deklaravimo įstaigai projektu reikalaujamus savininko duomenis. Pažymėtina, kad nei Civilinio kodekso 6.580 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamas gyvenamųjų patalpų nuomos turinys, nei atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose panaudą, aptariamų asmens duomenų nurodymas nėra įvardintas kaip būtinoji atitinkamų sutarčių sudarymo sąlyga.
Taigi, nesant atitinkamų savininko duomenų nuomos ir panaudos sutartyje ir savininkui nepateikus sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jam priklausančioje patalpoje ar pastate, asmens galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą tokioje patalpoje ar pastate iš esmės būtų apribota. 6. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, kokie duomenys sudaro gyvenamosios vietos adresą, o asmenims nustatoma pareiga kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo (tikslinimo), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalį. 7. Projekto 4 straipsnio pavadinime ir nuostatoje dėl pasiūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome žodį, ar“ pakeisti į „ir“, nes tiek Vyriausybė, tiek ir jos įgaliotos institucijos turės priimti savarankiškus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui (pvz. Vyriausybė savo nutarimu turės įgalioti atitinkamą ministeriją (ar kitą instituciją), o jos vadovas priimti įsakymą dėl į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (keičiamo įstatymo 6 straipsnio
dalis), nustatys deklaravimo taisykles (10 straipsnio 8 dalis) ir kt. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2015-06-24 Nr. XIIP-2914(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma apibrėžti „naudingojo būsto ploto“ sąvoką ir nustatyti, kad „<...> Mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai“, o keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 10 punkte - nustatyti pareigą pateikti duomenis apie naudingąjį būsto plotą. Manome, kad šios projekto nuostatos neatitinka Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo paskirties, gyvenamosios vietos deklaravimo tikslų ir nėra susijusios su šio įstatymo reglamentuojamų santykių sritimi. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo
sąlygas ir tvarką, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą. Pagal keičiamo įstatymo 3 straipsnį gyvenamosios vietos deklaravimo tikslai - rinkti ir kaupti duomenis apie asmenų gyvenamąją vietą, gerinti viešąjį administravimą. Tuo tarpu iš aptariamų projekto nuostatų matyti, kad jomis gyvenamosios vietos deklaravimą siekiama susieti su minimaliu naudingojo ploto nustatymu asmeniui, t.y. iš esmės – su tam tikromis higienos normomis. Iš 2015 m. birželio 17 d. LR Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados matyti, kad aptariamos projekto nuostatos siejamos su 2013 m. spalio 7 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) nutartimi Nr. A-146-1128-13
Pažymėtina, kad šioje byloje LVAT netyrė ir nenustatė jokių pažeidimų, susijusių su nepakankamu naudingojo ploto nustatymu asmeniui ir nurodyta nutartimi nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo ji nustatė gyvenamosios vietos deklaravimo gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24-40, Vilniuje, tvarką prieštarauja Gyvenamosios vietos deklaravimo bei Viešojo administravimo įstatymams ir negali būti taikomas dėl to, kad savivaldybių viešojo administravimo subjektams nėra suteikti įgaliojimai priimti Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą įgyvendinančių teisės aktų. Papildomai atkreipiame dėmesį į tai, kad nėra aišku, kokias teisines pasekmes galėtų sukelti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostata – „Mažiausias naudingasis būsto plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai“ – asmenims, jau deklaravusiems gyvenamąją vietą būstuose, neatitinančiuose šio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies bei keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 10 punkto nuostatos „duomenys apie naudingąjį būsto plotą kaip neatitinkančių Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo paskirties bei gyvenamosios vietos deklaravimo tikslų. 2. Pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio
nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, privalo deklaravimo įstaigai be kita ko pranešti patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) asmens kodą bei patalpos ar pastato unikalų numerį. Pagal keičiamo įstatymo
gyvenamosios patalpos ar pastato savininko sutikimo – vietoj sutikimo asmuo gali pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, pavyzdžiui nuomos ar panaudos sutartis.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi (tame tarpe ir renkami) duomenų subjekto sutikimu. Manome, kad dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi patalpoje ar pastate, atsižvelgiant į tokių dokumentų sudarymo esmę, tikslus bei paskirtį, negali būti vertinamas nei kaip dokumentas, suteikiantis teisę deklaruojančiam asmeniui perduoti deklaravimo įstaigai kito asmens - patalpos ar pastato savininko - asmens duomenis, nei pačiai deklaravimo įstaigai - tokius duomenis tvarkyti. Pažymėtina ir tai, kad esamas nuomos ar panaudos sutarčių turinio teisinis reglamentavimas iš esmės nesukuria prielaidų (galimybių) nuomininkui ar panaudos gavėjui pateikti deklaravimo įstaigai projektu reikalaujamus savininko duomenis: nei Civilinio kodekso 6.580 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamas gyvenamųjų patalpų nuomos turinys, nei atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose panaudą, aptariamų asmens duomenų nurodymas nėra įvardintas kaip būtinoji atitinkamų sutarčių sudarymo sąlyga. Taigi, nesant atitinkamų savininko duomenų nuomos ir panaudos sutartyje ir savininkui nepateikus sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jam priklausančioje patalpoje ar pastate, asmens galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą tokioje patalpoje ar pastate iš esmės būtų apribota. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-2914
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Irena Šiaulienė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėja Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Paulius Skardžius ir Indrė Žvaigždinienė, Vidaus reikalų ministerija. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalies nuostatoje „<...> išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų“ siūlytina įrašyti „ir tik jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą“, nes Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtinta piliečių kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir tik jeigu tai būtina tam, kad būtų apsaugotas valstybės saugumas, žmonių sveikata taip pat vykdant teisingumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20
2Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama benamio sąvoka.
Pagal ją tokiais būtų laikomi asmenys, neturintys nuosavybės teise patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantys laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose. Tokie asmenys būtų įtraukiami „<...> į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 12 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurioje jie faktiškai gyvena <...>“ (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo dėl asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą neaišku, ar į tokią apskaitą būtų įtraukiami tik tie laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose gyvenantis benamiai, kurie neturi nuosavybės teise patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu Lietuvos
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20
dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus 2 dalies 2 punkte
punktuose nurodyti asmenys į apskaitą traukiami <...>“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20
straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos ir kt., turi būti pateikiami asmens dokumento duomenys (rūšis, išdavusios valstybės pavadinimas, serija ir numeris, išdavimo data ir data, iki kurios galioja asmens dokumentas). Atkreipiame dėmesį, kad nei Gyventojų registro įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktoje asmens dokumento sąvokoje, nei Gyventojų registro nuostatuose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 1R-205 „Dėl Gyventojų registro tarnybos nuostatų patvirtinimo") tokio dokumento apibrėžimo nėra.
Šių nuostatų 10.4.1. punkte yra rašoma, kad gyventojų registro tarnyba sudaro į asmens tapatybės korteles, valstybės tarnautojų pažymėjimus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus įrašomus sertifikatus. Pažymime, kad tam tikri asmens dokumentai (valstybės tarnautojo pažymėjimas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas) skirti naudoti asmens socialiniam ar kitam statusui patvirtinti ir su juo susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pensininko, tremtinio, studento pažymėjimas suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies
(rūšių) transporto priemonėmis. Šie dokumentai (išskyrus paminėtus valstybės tarnautojų pažymėjimus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus) išduodami visiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiams, užsienio valstybių piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams), tačiau jie nėra skirti patvirtinti asmens tapatybę. Atsižvelgdami į tai, aptariamoje nuostatoje siūlome patikslinti, kad tokais dokumentais yra laikomi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, taip pat užsieniečių asmens dokumentai, patvirtinantys jų teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą ir kt. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20 5.
Pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 bei 11 punktus asmuo, siekiantis deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, privalo deklaravimo įstaigai be kita ko pranešti patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) asmens kodą bei patalpos ar pastato unikalų numerį. Tokia deklaruojančio gyvenamąją vietą asmens pareiga kelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį asmuo gali deklaruoti gyvenamąją vietą ir nepateikęs gyvenamosios patalpos ar pastato savininko sutikimo – vietoj sutikimo asmuo gali pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, pavyzdžiui nuomos ar panaudos sutartis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi (tame tarpe ir renkami) duomenų subjekto sutikimu. Manytume, kad dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi patalpoje ar pastate, atsižvelgiant į tokių dokumentų sudarymo esmę, tikslus bei paskirtį, negali būti vertinamas nei kaip dokumentas, suteikiantis teisę deklaruojančiam asmeniui perduoti deklaravimo įstaigai kito asmens - patalpos ar pastato savininko - asmens duomenis, nei pačiai deklaravimo įstaigai - tokius duomenis tvarkyti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į esamą nuomos ar panaudos sutarčių turinio teisinį reglamentavimą, kuris iš esmės nesukuria prielaidų (galimybių) nuomininkui ar panaudos gavėjui pateikti deklaravimo įstaigai projektu reikalaujamus savininko duomenis. Pažymėtina, kad nei Civilinio kodekso 6.580 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamas gyvenamųjų patalpų nuomos turinys, nei atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose panaudą, aptariamų asmens duomenų nurodymas nėra įvardintas kaip būtinoji atitinkamų sutarčių sudarymo sąlyga.
Taigi, nesant atitinkamų savininko duomenų nuomos ir panaudos sutartyje ir savininkui nepateikus sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jam priklausančioje patalpoje ar pastate, asmens galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą tokioje patalpoje ar pastate iš esmės būtų apribota. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20
aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, kokie duomenys sudaro gyvenamosios vietos adresą, o asmenims nustatoma pareiga kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo (tikslinimo), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-20
Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome žodį, ar“ pakeisti į „ir“, nes tiek Vyriausybė, tiek ir jos įgaliotos institucijos turės priimti savarankiškus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui (pvz. Vyriausybė savo nutarimu turės įgalioti atitinkamą ministeriją (ar kitą instituciją), o jos vadovas priimti įsakymą dėl į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), deklaravimo duomenų teikimo deklaravimo įstaigai (9 straipsnio 5 dalis), nustatys deklaravimo taisykles
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvoką „duomenų tvarkymas“, siūlome Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamoje sąvokoje
„deklaravimo duomenų tvarkymas“ vietoje žodžių „veiksmai su jais“ vartoti
žodžius „veiksmų rinkinys“. Pritarti
pastato savininko (bendraturčio) fizinio asmens asmens kodas ar gimimo data ir unikalus patalpos ar pastato numeris. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo nori deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, jis šių Projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 ir
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. balandžio
straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamas gyvenamųjų patalpų nuomos turinys, nei atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose panaudą, aptariamų asmens duomenų nurodymas nėra įvardintas kaip būtinoji atitinkamų sutarčių sudarymo sąlyga“. Pritariame išvadai, kad šiuo atveju asmens galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą jam nepriklausančioje patalpoje ar pastate iš esmės būtų apribota. Siūlome Projekte numatyti, kokia tvarka bus gaunami aukščiau nurodyti duomenys, jei juos tvarkyti būtina. Pritarti
3.
Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, norėdamas deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, pateikia trečiųjų asmenų (patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) asmens duomenis, nurodytus Projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir siekiant užtikrinti šių asmenų interesų apsaugą, siūlome apsvarstyti galimybę apie pradedamą asmens duomenų tvarkymą informuoti šiuos trečiuosius fizinius asmenis. Pritarti
pastato savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę gauti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų asmens duomenis. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2914 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui, pakoregavus įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas ir Valstybinės duomenų inspekcijos pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Žeimys. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto
pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Indrė Skersytė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistė; Paulius Skardžius, Vidaus reikalų ministerijos departamento direktorius; Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)11 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 1 dalies nuostatoje „<...> išskyrus atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų“ siūlytina įrašyti „ir tik jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą“, nes Konstitucijos 32 straipsnyje įtvirtinta piliečių kilnojimosi laisvė, taip pat teisė pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, teisė laisvai išvykti iš Lietuvos negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir tik jeigu tai būtina tam, kad būtų apsaugotas valstybės saugumas, žmonių sveikata taip pat vykdant teisingumą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)21
straipsnio 1 dalyje apibrėžiama benamio sąvoka.
Pagal ją tokiais būtų laikomi asmenys, neturintys nuosavybės teise patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantys laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose. Tokie asmenys būtų įtraukiami „<...> į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 12 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurioje jie faktiškai gyvena <...>“ (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Iš pateikto sąvokos apibrėžimo bei keičiamo įstatymo 6 straipsnyje siūlomo įtvirtinti teisinio reguliavimo dėl asmenų įtraukimo į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą neaišku, ar į tokią apskaitą būtų įtraukiami tik tie laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose gyvenantis benamiai, kurie neturi nuosavybės teise patalpos ar pastato, ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu Lietuvos Respublikoje. Siūlytina šią nuostatą patikslinti. Nepritarti Manytina, kad siūloma pataisa neatitinka projekto esmės. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)63
straipsnio 3 dalies nuostata „šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus 2 dalies 2 punkte <...>“ yra tikslintina į
„šio straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 3 punktuose nurodyti asmenys į
apskaitą traukiami <...>“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)926
straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos ir kt., turi būti pateikiami asmens dokumento duomenys (rūšis, išdavusios valstybės pavadinimas, serija ir numeris, išdavimo data ir data, iki kurios galioja asmens dokumentas). Atkreipiame dėmesį, kad nei Gyventojų registro įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje pateiktoje asmens dokumento sąvokoje, nei Gyventojų registro nuostatuose (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. liepos 2 d. įsakymas Nr.
1R-205 „Dėl Gyventojų registro tarnybos nuostatų patvirtinimo") tokio dokumento apibrėžimo nėra. Šių nuostatų 10.4.1. punkte yra rašoma, kad gyventojų registro tarnyba sudaro į asmens tapatybės korteles, valstybės tarnautojų pažymėjimus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus įrašomus sertifikatus. Pažymime, kad tam tikri asmens dokumentai (valstybės tarnautojo pažymėjimas, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybiniai pažymėjimai, vairuotojo pažymėjimas, pensininko pažymėjimas, studento pažymėjimas, nukentėjusiojo asmens (tremtinio) pažymėjimas, neįgaliojo asmens pažymėjimas) skirti naudoti asmens socialiniam ar kitam statusui patvirtinti ir su juo susijusioms socialinėms ir kitoms teisėms įgyvendinti, pavyzdžiui, pensininko, tremtinio, studento pažymėjimas suteikia teisę naudotis transporto, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų lengvatomis, vairuotojo pažymėjimas – teisę vairuoti tam tikros rūšies (rūšių) transporto priemonėmis. Šie dokumentai (išskyrus paminėtus valstybės tarnautojų pažymėjimus ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinius pažymėjimus) išduodami visiems Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenantiems asmenims (Lietuvos Respublikos piliečiams, užsienio valstybių piliečiams, Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams), tačiau jie nėra skirti patvirtinti asmens tapatybę. Atsižvelgdami į tai, aptariamoje nuostatoje siūlome patikslinti, kad tokais dokumentais yra laikomi asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, taip pat užsieniečių asmens dokumentai, patvirtinantys jų teisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą ir kt. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)92 8, 11 5.
Pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 8 bei 11 punktus asmuo, siekiantis deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, privalo deklaravimo įstaigai be kita ko pranešti patalpos ar pastato savininko (bendraturčių) asmens kodą bei patalpos ar pastato unikalų numerį. Tokia deklaruojančio gyvenamąją vietą asmens pareiga kelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį asmuo gali deklaruoti gyvenamąją vietą ir nepateikęs gyvenamosios patalpos ar pastato savininko sutikimo – vietoj sutikimo asmuo gali pateikti kitą dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, pavyzdžiui nuomos ar panaudos sutartis. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi (tame tarpe ir renkami) duomenų subjekto sutikimu. Manytume, kad dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi patalpoje ar pastate, atsižvelgiant į tokių dokumentų sudarymo esmę, tikslus bei paskirtį, negali būti vertinamas nei kaip dokumentas, suteikiantis teisę deklaruojančiam asmeniui perduoti deklaravimo įstaigai kito asmens - patalpos ar pastato savininko - asmens duomenis, nei pačiai deklaravimo įstaigai - tokius duomenis tvarkyti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į esamą nuomos ar panaudos sutarčių turinio teisinį reglamentavimą, kuris iš esmės nesukuria prielaidų (galimybių) nuomininkui ar panaudos gavėjui pateikti deklaravimo įstaigai projektu reikalaujamus savininko duomenis. Pažymėtina, kad nei Civilinio kodekso 6.580 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamas gyvenamųjų patalpų nuomos turinys, nei atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose panaudą, aptariamų asmens duomenų nurodymas nėra įvardintas kaip būtinoji atitinkamų sutarčių sudarymo sąlyga.
Taigi, nesant atitinkamų savininko duomenų nuomos ir panaudos sutartyje ir savininkui nepateikus sutikimo deklaruoti gyvenamąją vietą jam priklausančioje patalpoje ar pastate, asmens galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą tokioje patalpoje ar pastate iš esmės būtų apribota. Nepritarti Siūloma laikytis esamo teisinio reguliavimo nuostatų. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)
tai, kad keičiamame įstatyme nėra apibrėžta, kokie duomenys sudaro gyvenamosios vietos adresą, o asmenims nustatoma pareiga kreiptis į deklaravimo įstaigą dėl deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo (tikslinimo), siūlytume patikslinti projekto 2 straipsnio 3 dalį. Pritarti Siūloma patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (toliau – deklaravimo įstaiga). Gyvenamosios vietos adresą sudarantys duomenys yra savivaldybės pavadinimas; seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas); gyvenamosios vietovės pavadinimas; gatvės pavadinimas; žemės sklypo ir (ar) pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje; pastato pavadinimas, jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui; korpuso numeris, jeigu toks suteiktas; patalpos numeris pastate ar korpuse; pašto kodas.“ Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-20)4 7.
Projekto 4 straipsnio pavadinime ir nuostatoje dėl pasiūlymo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlome žodį, ar“ pakeisti į „ir“, nes tiek Vyriausybė, tiek ir jos įgaliotos institucijos turės priimti savarankiškus teisės aktus, reikalingus šio įstatymo įgyvendinimui (pvz. Vyriausybė savo nutarimu turės įgalioti atitinkamą ministeriją (ar kitą instituciją), o jos vadovas priimti įsakymą dėl į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys), deklaravimo duomenų teikimo deklaravimo įstaigai (9 straipsnio 5 dalis), nustatys deklaravimo taisykles (10 straipsnio 8 dalis) ir kt. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir
daugiabučiame name gyvenantys asmenys vengia pateikti informaciją apie save, bevelija gyventi bute anonimiškai. Ypač tokią praktiką taiko butų savininkai ir naudotojai, nereguliariai mokantys už komunalines ir kitas paslaugas, nemokantys kaupiamųjų įmokų j namo atnaujinimo kaupiamąjį fondą (toliau - skolininkai).
Taip sudaromos problemos daugiabučio namo kitiems (sąžiningai ir savalaikiai mokantiems kaupimo įmokas ir už komunalines paslaugas) namo patalpų savininkams ir naudotojams, taip pat daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų (toliau - DN BNO) Valdytojams (Bendrijoms, Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, savivaldybės paskirtiems administratoriams). Dažnai tokie skolininkai vengia priimti dokumentus iš teismo, taip pat iš antstolių, kai Valdytojas kreipiasi į šias institucijas dėl skolų išieškojimo, tuo padarydami skolų išieškojimo procesą sudėtingesniu. Kitas piktybiško atskirų patalpų savininkų elgesio modelis yra, kai išvykdami iš Lietuvos Respublikos, jie nepraneša Valdytojui apie savo naująjį adresą kitoje šalyje, nepateikia savo asmeninių kontaktų, o neturint šių duomenų, juos pasiekti yra iš viso neįmanoma. Dažnu atveju Lietuvoje paliekami tokių savininkų atstovai informacijos apie buto savininko kontaktinius duomenis neteikia. Tokia situacija, be kita ko, trukdo ir daugiabučių namų renovacijos procesui, tiek priimant sprendimus dėl Atnaujinimo (modernizavimo), tiek juos įgyvendinant. Deklaravę savo gyvenamąją vietą asmenys, taip pat išvykusieji iš Lietuvos asmenys, turėtų tikslinti savo adresą ir kontaktinius duomenis per atitinkamas deklaravimo įstaigas, taip pat per Lietuvos Respublikos atitinkamas ambasadas ar konsulatus. Tokia informacija apie deklaruojančius gyvenamąją vietą ar išvykimą iš Lietuvos Respublikos asmenis turėtų būti prieinama taip pat ir DN BNO valdytojams, kurie pagal LR CK 4.82-^4.85 straipsnių normas ir kitus Įstatymus (Valstybės paramos daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) įstatymą) atstovauja patalpų savininkams (ne tik išvykusiems, bet ir kitiems) ir jų bendriesiems interesams.
Pasiūlymas Patikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 2.3 ir 7 punktus ir juos išdėstyti taip:
vietą, išvykstant iš Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
2) vardas (-ai), pavardė (-ės);
3) pavardė ( ės) asmenų turimi kontaktiniai duomenys (mob. telefono Nr., elektroninio pašto adresas);
7) gyvenamosios vietos adresas arba savivaldybės pavadinimas (kai asmuo pateikia prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas ir adresas toje valstybėje, taip pat kontaktinių asmenų kontaktai toje valstybėje (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos) Pritarti iš dalies Pritariama siūlymui papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį nauju 7 punktu „asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas). Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (2015-06-01)11 4A Argumentai Žr. aukščiau. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projekto 11 straipsnį nauja 4A dalimi: 4A. Asmuo privalo patikslinti savo deklaravimo duomenis deklaravimo įstaigoje, esant reikalui, per ambasadas (konsulatus), ne vėliau kaip per mėnesį nuo šių duomenų pasikeitimo. Nepritarti Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 6, 10 ir 11 straipsnių nuostatas manytina, kad siūlymas yra perteklinis. Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai (2015-06-01) Argumentai Žr. aukščiau. Pasiūlymas Patikslinti Įstatymo projekto 12 str. 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1.
Patalpos ar pastato savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo, taip pat DN BNO valdytojas turi teisę iš deklaravimo įstaigos gauti informaciją apie jam priklausančioje patalpoje ar pastate, taip pat DN BNO valdytojo valdomame daugiabučiame name savo gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis. Nepritarti
perteklinė
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė duomenų inspekcija (2015-05-28)22 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau — Inspekcija) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektą (toliau - Projektas). Inspekcija pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvoką „duomenų tvarkymas“, siūlome Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikiamoje sąvokoje „deklaravimo duomenų tvarkymas“ vietoje žodžių
„veiksmai su jais“ vartoti žodžius „veiksmų rinkinys“. Pritarti
Valstybinė duomenų inspekcija (2015-05-28)
straipsnio 2 dalies 8 ir 11 punktus tvarkomi patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) fizinio asmens asmens kodas ar gimimo data ir unikalus patalpos ar pastato numeris. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo nori deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, jis šių Projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 ir 11 punktuose nurodytų duomenų gali neturėti.
Kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m, balandžio 17 d. išvados Projektui 5 pastaboje, „nei Civilinio kodekso 6.580 straipsnyje, kuriame yra reglamentuojamas gyvenamųjų patalpų nuomos turinys, nei atitinkamose Civilinio kodekso nuostatose, reglamentuojančiose panaudą, aptariamų asmens duomenų nurodymas nėra įvardintas kaip būtinoji atitinkamų sutarčių sudarymo sąlyga“. Pritariame išvadai, kad šiuo atveju asmens galimybė deklaruoti gyvenamąją vietą jam nepriklausančioje patalpoje ar pastate iš esmės būtų apribota. Siūlome Projekte numatyti, kokia tvarka bus gaunami aukščiau nurodyti duomenys, jei juos tvarkyli būtina. Nepritarti Siūloma laikytis esamo teisinio reguliavimo. Valstybinė duomenų inspekcija (2015-05-28)
3Atsižvelgiant į tai,
kad asmuo, norėdamas deklaruoti gyvenamąją vietą jam nuosavybės teise nepriklausančioje patalpoje ar pastate, pateikia trečiųjų asmenų (patalpos ar pastato savininko (bendraturčio) asmens duomenis, nurodytus Projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir siekiant užtikrinti šių asmenų interesų apsaugą, siūlome apsvarstyti galimybę apie pradedamą asmens duomenų tvarkymą informuoti šiuos trečiuosius fizinius asmenis. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad be patalpos savininko sutikimo kitų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimas yra negalimas, manytina, kad siūlomas reguliavimas būtų perteklinis. Valstybinė duomenų inspekcija (2015-05-28)
pastato savininkas (bendraturčiai) ar jo įgaliotas asmuo turi teisę gauti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų asmens duomenis. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai A. Strelčiūnas, A. Mitrulevičius, V. V. Margevičienė (2015-06-11)2 Argumentai: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), 2013 m. spalio 7 d. nutartimi išnagrinėjęs norminę administracinę bylą, nusprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba, nustačiusi gyvenamosios vietos deklaravimo gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24-40, Vilniuje, tvarką, viršijo savo kompetenciją. Nagrinėtoje byloje LVAT tikrino, ar Vilniaus apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-333 (toliau – ir Sprendimas) prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Paminėtu sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu Gedimino pr. 24-40, Vilnius, tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Šiuo aprašu buvo nustatyta, kad asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali deklaruoti savo gyvenamosios vietos konkrečiame name arba bute, arba asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą Vilniaus miesto savivaldybei priklausančioje patalpoje Gedimino pr. 24-40, Vilniuje. Siekiant išvengti panašių pažeidimų pasikartojimo. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį sąvoka „Naudingasis būsto plotas“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
teise patalpos ar pastato ar kitos teisės naudotis tokia patalpa ar pastatu ir gyvenantis laikinojo apgyvendinimo įstaigose ar viešose vietose.
gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų rinkimas, įrašymas, kaupimas, apdorojimas, klasifikavimas, grupavimas, saugojimas, teikimas, naudojimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), paskelbimas, paieška, skleidimas, naikinimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos arba kitoks veiksmas arba veiksmai su jais . 3. Gyvenamosios vietos deklaravimas – gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (toliau – deklaravimo įstaiga). 4. Gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. 5. Naudingasis būsto plotas – bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šiltų pagalbinių patalpų) grindų plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų grindų plotas. Šis plotas nustatomi pagal kadastrinių matavimų duomenis. Minimalus plotas asmeniui, būste deklaravusiam gyvenamąją vietą, turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m;“ Pritarti Seimo nariai A. Strelčiūnas, A. Mitrulevičius, V. V. Margevičienė (2015-06-11)928 Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jei tai fizinis asmuo, – jo vardas, pavardė, asmens kodas ar gimimo data ir gyvenamoji vieta; jei tai juridinis asmuo, – juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas); naudingąjį būsto plotą;. Pritarti Seimo nariai A. Strelčiūnas, A. Mitrulevičius, V. V. Margevičienė (2015-06-11)61 Argumentai: siekiant tikslumo gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitoje.
Pasiūlymas: Siūloma pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą 6 12 mėnesių laikotarpiui pagal savivaldybę, kurioje jie faktiškai gyvena, įtraukiami benamiai.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų,
komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas Pritarti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2914 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui, pakoregavus įstatymo projektą pagal Teisės departamento pastabas ir Valstybinės duomenų inspekcijos pasiūlymus. Pritarti iš dalies Siūloma pritarti komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2914(2)
sprendimas ir pasiūlymai. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2914(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: V.V. Margevičienė. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas