Projekto Projekto lyginamasis variantas PLyginamasis
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas. Dėl šių priemonių į teismą gali kreiptis ir smurto artimoje aplinkoje faktą nustatęs policijos pareigūnas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto lyginamasis variantas PLyginamasis
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytos priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo, ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas. Dėl šių priemonių į teismą gali kreiptis ir smurto artimoje aplinkoje faktą nustatęs policijos pareigūnas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Leonard Talmont
DĖL
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo Nr. XII-1322 1, 2 ir 40 straipsnių, priedo pakeitimo, VIII skyriaus pernumeravimo ir įstatymo papildymo naujais VIII ir IX skyriais įstatymo (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 67 ir 72¹ straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo (toliau – BK projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 120, 121, 126, 132¹ ir 139 straipsnių ir kodekso priedo pakeitimo įstatymo (toliau
Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2011 m. gruodžio 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/99/ES dėl Europos apsaugos orderio (toliau – Direktyva 2011/99/ES), kuria nustatomos taisyklės, pagal kurias teisminė arba jai lygiavertė institucija valstybėje narėje, kurioje yra paskirta apsaugos priemonė siekiant apsaugoti asmenį nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kuri gali kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam arba psichiniam neliečiamumui, orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui, kai įvykdyta nusikalstama veika arba įtariama nusikalstama veika pagal išduodančiosios valstybės narės nacionalinę teisę, gali išduoti Europos apsaugos orderį, kad kitos valstybės narės kompetentinga institucija galėtų toliau saugoti asmenį tos valstybės narės teritorijoje, nuostatas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė – Simona Mesonienė, tel. 8
justicijos skyriaus vedėjas Marius Rakštelis, tel. 8 5 266 2874, el. p. [email protected], Baudžiamosios justicijos skyriaus vyriausiasis specialistas Tautvydas Žėkas, tel. 8 5 266 2947, el. p. [email protected]). 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) nustatoma:
1) Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
2) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl laisvės atėmimo bausmės perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;
3) Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
4) Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos;
5) Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos;
6) Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų tam tikrų rūšių kardomųjų priemonių ar kitų procesinių prievartos priemonių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarka ir sąlygos. Įstatymu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai, t. y. 2008 m. lapkričio
bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (OL 2008 L 327, p. 27), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL 2009 L 81, p. 24), 2008 m. lapkričio 27 d.
24), 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2008/947/TVR dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą (OL 2008 L 337, p. 102), iš dalies pakeistas 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR (OL 2009 L 81, p. 24) ir 2009 m. spalio 23 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2009/829/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo sprendimams dėl kardomųjų priemonių Europos Sąjungos valstybėse narėse kaip alternatyvos kardomajam kalinimui (OL 2009 L 294, p. 20). Vadovaujantis minėto Įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikoje gali būti pripažintos ir vykdomos, pavyzdžiui, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse paskirtos kardomosios priemonės, tiek baudžiamojo poveikio priemonės. Viena vertus, tai gali būti susiję ir su įpareigojimais ir (ar) draudimais, kurie nustatomi išduodant Europos apsaugos orderį. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Europos apsaugos orderis laikytinas atskiru ir savarankišku institutu, kurio išdavimas iš esmės priklauso ne nuo įtariamojo (kaltinamojo/nuteistojo) asmens, ne nuo teismo ar kitos kompetentingos institucijos valios, o iš esmės nuo saugomo asmens iniciatyvos, Europos apsaugos orderio institutas per se reikalauja ir atskiro teisinio reguliavimo.
Direktyvos 2011/99/ES 5 straipsnyje įtvirtinti draudimai arba apribojimai, t. y. draudimas lankytis tam tikrose vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo, draudimas bet kokia forma, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, kontaktuoti su saugomu asmeniu arba tokių kontaktų reguliavimas ir draudimas priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu arba tokio kontakto reguliavimas yra labiausiai susiję su BK 72¹ straipsnyje reglamentuojama baudžiamojo poveikio priemone – draudimu prisiartinti prie nukentėjusio asmens, BPK 132¹ straipsnyje įtvirtinta kardomąja priemone – įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje nurodoma, kad, jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu; 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo. Šios priemonės skiriamos iki bylos nagrinėjimo pabaigos, jeigu ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas neskiria BPK nustatytų kardomųjų priemonių – suėmimo ar įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo. Šias priemones skiria teismas ne vėliau kaip per 48 valandas.
Pažymėtina, kad Europos apsaugos orderis gali būti išduodamas tik tais atvejais, kai išduodančiojoje valstybėje anksčiau buvo paskirta apsaugos priemonė, kuria pavojingam asmeniui nustatomas vienas ar keli aukščiau nurodyti draudimai arba apribojimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip minėta, Įstatymas be kitų klausimų reglamentuoja ir Europos Sąjungos valstybių narių teismų ir kitų kompetentingų institucijų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas ir Lietuvos Respublikos teismų priimtų sprendimų dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimų dėl probacijos perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką ir sąlygas bei Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingų institucijų sprendimų dėl kardomųjų priemonių (išskyrus suėmimą) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarką ir sąlygas ir Lietuvos Respublikos teismų, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų baudžiamojo proceso metu paskirtų tam tikrų rūšių kardomųjų priemonių ar kitų procesinių prievartos priemonių perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms tvarką ir sąlygas. Tačiau pažymėtina, kad šie nurodyti atvejai susiję su įtariamuoju, kaltinamuoju ar nuteistuoju asmeniu ir jo teisine padėtimi.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus Direktyvos 2011/99/ES nuostatas, kuriomis pirmiausiai siekiama apsaugoti asmenį nuo kito asmens nusikalstamos veikos, kuri gali kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam arba psichiniam neliečiamumui, orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui, minėtas Įstatymas pildomas dviem naujais skyriais: VIII skyriuje reglamentuojama Europos apsaugos orderio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje tvarka ir sąlygos, IX skyriuje – Lietuvos Respublikoje išduoto Europos apsaugos orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei tvarka ir sąlygos. Įstatymo projektu Įstatymas pildomas naujomis apsaugos priemonės, Europos apsaugos orderio, pavojingo asmens, priežiūros valstybės ir saugomo asmens sąvokomis. Įstatymo projekte nurodoma, kad apsaugos priemonė – tai baudžiamojo proceso metu priimtas sprendimas, kai, vadovaujantis BPK 132¹ straipsniu, BK 72¹ straipsniu ar Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsniu, pavojingam asmeniui nustatomas vienas ar keli draudimai ir (ar) įpareigojimai, siekiant apsaugoti saugomą asmenį nuo nusikalstamos veikos, kuri gali kelti pavojų jo gyvybei, fiziniam arba psichiniam neliečiamumui, orumui, asmens laisvei arba lytiniam neliečiamumui. Įstatymo projekte pateikiama ir Europos apsaugos orderio definicija. Tai sprendimas dėl saugomo asmens apsaugos priemonės, kuris priimamas to asmens prašymu, siekiant toliau užtikrinti jo apsaugą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
Įstatymo projektu siūloma apibrėžti pavojingą asmenį kaip fizinį asmenį, kuriam nustatytas vienas ar keli BPK 132¹ straipsnyje, BK 72¹ straipsniuose arba Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 5 straipsnyje numatyti draudimai ir (ar) įpareigojimai, o saugomą asmenį – kaip fizinį asmenį, kuriam taikoma apsauga, pagrįsta paskirta apsaugos priemone. Įstatymo projekte pateikiama ir priežiūros valstybės sąvoka. Tai Europos sąjungos valstybė narė, kuriai perduotas teismo sprendimas dėl probacijos, dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba dėl kardomųjų priemonių vykdymo. Įstatymo projekto 45 straipsnyje reglamentuojama Europos apsaugos orderio pripažinimo sąlygos ir tvarka, nurodant ir atsisakymo pripažinti Europos apsaugos orderį pagrindus. Įstatymo projekto 46 straipsnyje įtvirtinamos pagrindinės su Europos apsaugos orderio vykdymu Lietuvos Respublikoje susijusios nuostatos, pateikiami apsaugos priemonių, paskirtų remiantis Europos apsaugos orderiu, nutraukimo pagrindai (Įstatymo projekto 47 straipsnis). Įstatymo projekto 48 straipsnyje nurodytos pagrindinės su Europos apsaugos orderio išdavimu susijusios nuostatos, Įstatymo projekto 49 straipsnis paskirtas teismo ar ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijos reglamentavimui, o Įstatymo projekto 50 straipsnyje pateikiamos pagrindinės su Europos apsaugos orderio perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei susijusios taisyklės.
Atsižvelgiant į tai, kad BK 72¹ straipsnyje reglamentuojama baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas prisiartinti prie nukentėjusio asmens ir BPK 132¹ straipsnyje įtvirtinta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo nepilnai apima Direktyvos 2011/99/ES 5 straipsnyje įtvirtintus draudimus arba apribojimus, t. y. draudimą lankytis tam tikrose vietovėse, vietose ar apibrėžtuose regionuose, kuriuose gyvena arba lankosi saugomas asmuo, draudimą bet kokia forma, įskaitant telefoną, elektroninį ar įprastinį paštą, faksą ar kitas priemones, kontaktuoti su saugomu asmeniu arba tokių kontaktų reguliavimą ir draudimą priartėti prie saugomo asmens arčiau nei nustatytu atstumu, Įstatymų projektais siūlomi Direktyvai 2011/99/ES įgyvendinti reikalingi BK ir BPK pakeitimai. Siūlomų pakeitimų tikslingumas ir reikalingumas grindžiamas tuo, kad nacionalinėje teisėje įtvirtinus panašius draudimus ir (ar) apribojimus būtų užtikrinta sklandesnė Europos apsaugos orderių pripažinimo, vykdymo ar perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei procedūra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomi BK ir BPK pakeitimai vertinti daugiau kaip korekcinio pobūdžio, t. y. atliekama nežymi intervencija į nacionalinę teisę, kuri iš esmės nekeičia galiojančios tvarkos.
BK projektu siūloma išplėsti baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo prisiartinti prie nukentėjusio asmens, numatytos BK 72¹ straipsnyje, turinį, t. y. numatyti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, o BPK projektu siūloma išplėsti kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, numatytos BPK 132¹ straipsnyje, turinį, t. y. pagal siūlomą nuostatą, įtariamasis gali būti įpareigojamas ne tik gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, bet ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, taip pat nurodoma, kad įtariamasis gali būti įpareigojimas bet kokia forma nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiuoju ir kartu su juo gyvenančiais asmenimis. Įvertinus BK 72¹ straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės turinio pakeitimus, atitinkamai tikslinami ir su tuo susiję BK 42 ir 67 straipsniai. Atsižvelgiant į BPK 132¹ straipsnio pakeitimus, atitinkamai tikslinami ir BPK 120, 121, 126 ir 139 straipsniai bei Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2011/99/ES 5 straipsnyje numatyti draudimai arba apribojimai Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje labiausiai siejasi su teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijomis, Įstatymo projekte nustatoma ne tik teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencija dėl Europos apsaugos orderio pripažinimo, vykdymo ar perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, bet taip pat pavedama Nacionalinei teismų administracijai rinkti, sisteminti ir pateikti informaciją Europos Komisijai apie paprašytų išduoti, išduotų ir (ar) pripažintų Europos apsaugos orderių skaičių. 5.
vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamos pasekmės – priėmus Įstatymų projektus bus įgyvendinta Direktyva 2011/99/ES. Neigiamų pasekmių, priėmus Įstatymų projektus, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Manytina, kad Įstatymo projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektus kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro turės patvirtinti įsakymus „Dėl Europos apsaugos orderio formos ir turinio reikalavimų patvirtinimo“ ir „Dėl pranešimo apie priemonės, kuri paskirta remiantis Europos apsaugos orderiu, pažeidimą“. 12. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 48 straipsnio 7 dalimi Nacionalinei teismų administracijai pavedama rinkti, sisteminti, o taip pat pateikti Europos Komisijai informaciją apie paprašytų išduoti, išduotų ir (ar) pripažintų Europos apsaugos orderių skaičių ir įvertinus tai, jog tokia priskirta papildoma funkcija galimai pareikalaus Lietuvos teismų informacinės sistemos tobulinimo, tikėtina, kad tam gali reikėti papildomų lėšų. Papildomas lėšų poreikis gali būti susijęs ir su Įstatymo projekto 50 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo arba ikiteisminio tyrimo teisėjo pareiga užtikrinti Europos apsaugos orderio vertimą ir su pareiga užtikrinti pranešimo dėl apsaugos priemonių, paskirtų Europos apsaugos orderio pagrindu, pažeidimo vertimą. Šis lėšų poreikis priklauso nuo Europos apsaugos orderių skaičiaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“,
„baudžiamasis procesas“, „Europos apsaugos orderis“, „apsaugos priemonė“, „saugomas
asmuo“, „pavojingas asmuo“, „kardomoji priemonė“, „baudžiamojo poveikio priemonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-14255 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-14 Nr. XIIP-2897 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-14255 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-05-06 Nr. XIIP-2897(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO NR. XI-1425 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIIP-2897)
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos viceministrai: Paulius Griciūnas, Giedrius Mozūraitis, atstovas Tautvydas Žėkas, Respublikos Prezidento atstovas Laimis Gelažius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-14 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2897. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Vytautas Gapšys. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
TEISIŲ komitetas
Leonard Talmont, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Aušrinė Marija Pavilionienė, Gintaras Tamošiūnas, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė,; komiteto biuro vedėją pavaduojanti patarėja Rūta Ragaliauskienė, patarėja Eglė Gibavičiūtė, padėjėjos: Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė, kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos teisės departamento Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Inga Jarukaitienė, teisingumo viceministras Paulius Griciūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas; 2014-04-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį.): pritarti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. 7.2. Pasiūlymai –. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9.
9Komiteto paskirti pranešėjai: Ona Valiukevičiūtė, Dalia Kuodytė. 10. Komiteto narių atskiroji
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Įstatymo projektas, Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Leonard Talmont