Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimas Kai kuriais atvejais krašto Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį sukakusių kareivių (jūreivių) ir jaunesniųjų karininkų profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus), o puskarininkių ir vyresniųjų karininkų profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus) ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Šiam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 69 straipsnį 4 dalimi: „4. Profesinės karo tarnybos kariui, nepriekaištingai ištarnavusiam 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka skiriama vienkartinė 35 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinių dydžių, Seimo nustatytų tiems metams, kuriais karys ištarnavo 4 metus, premija.“
Įstatymo taikymas Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje nustatyta premija skiriama kariams, pirmą profesinės karo tarnybos sutartį sudariusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Olekas
Projekto XIIP-2884(2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimas Kai kuriais atvejais krašto Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį sukakusių kareivių (jūreivių) ir jaunesniųjų karininkų profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus), o puskarininkių ir vyresniųjų karininkų profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus) ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Šiam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Karys, garbingai ištarnavęs bent 4 metus, išėjęs į atsargą gauna papildomų lengvatų, kurias nustato kiti įstatymai. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainai ar jos daliai padengti už ne ilgesnes kaip 4 metų trukmės jo studijas aukštosiose mokyklose, jeigu jis pirmą kartą studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.
Profesinės karo tarnybos kariui, nepriekaištingai ištarnavusiam 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka skiriama vienkartinė 35 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinių dydžių, Seimo nustatytų tiems metams, kuriais karys ištarnavo 4 metus, premija.“
Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta premija skiriama kariams, pirmą profesinės karo tarnybos sutartį sudariusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Juozas Olekas
Projekto XIIP-2884(3) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybos pratęsimas Kai kuriais atvejais krašto Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį sukakusių kareivių (jūreivių) ir jaunesniųjų karininkų profesinę karo tarnybą ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus), o puskarininkių ir vyresniųjų karininkų profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus) ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Šiam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Karys, garbingai ištarnavęs bent 4 metus, išėjęs į atsargą gauna papildomų lengvatų, kurias nustato kiti įstatymai. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti teikiama parama studijų kainai ar jos daliai padengti už ne ilgesnes kaip 4 metų trukmės jo studijas aukštosiose mokyklose, jeigu jis pirmą kartą studijuoja Lietuvos aukštojoje mokykloje pagal pagrindinių arba vientisųjų studijų programą.
Profesinės karo tarnybos kariui, nepriekaištingai ištarnavusiam 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka skiriama vienkartinė 35 Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinių dydžių, Seimo nustatytų tiems metams, kuriais karys ištarnavo 4 metus, premija.“
Šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta premija skiriama kariams, pirmą profesinės karo tarnybos sutartį sudariusiems po šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2884(4) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių,
tarnybos pratęsimas
kuriais atvejais krašto Krašto apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio šio įstatymo 45 straipsnio 4 dalyje nustatytą amžių, sukakusių kareivių (jūreivių), jaunesniųjų karininkų ir majorų (komandorų leitenantų) profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip
kapitonų) profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus), o pulkininkų leitenantų (komandorų) profesinę karo tarnybą – ne ilgiau kaip 6 metams (arba 2 kartus po 3 metus) 2 metams (arba 2 kartus po vienus metus). Šiam terminui pasibaigus pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pratęsti profesinę karo tarnybą pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministras gali tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį. 2.
apsaugos ministras, atsižvelgdamas į krašto apsaugos sistemos poreikius, gali pratęsti jaunesniųjų karininkų ir majorų (komandorų leitenantų), kurie pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį į atsargą išleidžiami sukakę
leitenantams, ne ilgiau kaip 6 metams (arba 2 kartus po 3 metus) kapitonams (kapitonams leitenantams) ir ne ilgiau kaip 9 metams (arba 5 metams ir 4 metams) majorams (komandorams leitenantams).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 46 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino žemiau išvardintos priežastys. Pažymėtina, kad išleidžiant į atsargą santykinai jaunus karius (amžiaus vidurkis siekia vos 36,6 metus), racionaliai neišnaudojamos profesinės karo tarnybos karių kompetencijos. Be to, egzistuoja nuolatinis Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimo poreikis: kasmet į atsargą išleidžiami vidutiniškai 445 profesinės karo tarnybos kariai. Išleidžiant parengtus ir santykinai jaunus karininkus į atsargą, krašto apsaugos sistemoje susidaro prielaidos neracionaliai panaudoti valstybės lėšas, skirtas profesinės karo tarnybos karių kvalifikacijos kėlimui, pavyzdžiui, karininko kvalifikacijos kėlimui per jo karjerą vidutiniškai išleidžiama
amžiaus kariai yra išleidžiami į atsargą, didėja finansų poreikis karių pensijoms mokėti ir karių kvalifikacijai kelti. Per pastaruosius 5 metus lėšų poreikis karių pensijoms mokėti išaugo dvigubai, t. y. nuo 4,87 mln. EUR 2010 metais iki 9,2 mln. EUR 2014 metais. Tad gana jauni ir darbingo amžiaus Lietuvos piliečiai (atsargos kariai) tampa finansine našta valstybei, patekdami į socialinės rūpybos grupes.
Galiausiai dėl: neigiamų Lietuvos demografinių tendencijų (per pastaruosius 5 metus Lietuvoje apie 21 % sumažėjo 15–19 metų amžiaus jaunuolių, kurie potencialiai galėtų rinktis kario profesiją nuo 238 tūkst. 2009 metais iki 187 tūkst. 2013 metais), apie 25 % didesnio mirtingumo nei gimstamumo (per metus gimsta apie 30 tūkst. gyventojų, miršta apie 40 tūkst.) ir emigracijos, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali pasijusti jaunų žmonių trūkumas, komplektuojant Lietuvos kariuomenės karinius vienetus. Atlikus NATO valstybių narių kariuomenių karių išleidimo į atsargą reglamentavimo analizę nustatyta, kad daugiau nei pusė NATO valstybių narių turi galimybę į atsargą išleisti karius jiems sukakus
pagal laipsnį ir amžių (kaip Lietuvoje) ir vidutinė maksimali NATO valstybių narių karių išleidimo į atsargą amžius riba – apie 56 metai, generolų – apie 60 metų. Apibendrinant, galima teigti, jog šiuo metu Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose egzistuoja karių trūkumo problema. Be to, išlieka poreikis skatinti Lietuvos Respublikos piliečius pasirinkti profesinę karo tarnybą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nustatomi šie Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:
1) nustatyti krašto apsaugos ministrui galimybę pratęsti profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybą: kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus), puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus).
2) įtvirtinti karių, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, skatinimo priemonę – premijos mokėjimą kariams, 4 metus nepriekaištingai ištarnavusiems pagal pirmą profesinės karo tarnybos sutartį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas –Seimo narys Juozas Olekas. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas) 46 straipsnyje numatyta galimybė krašto apsaugos ministrui pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio profesinės karo tarnybos karių išleidimo į atsargą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po 1 metus). Šiam terminui pasibaigus, pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui profesinė karo tarnyba pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministro gali būti pratęsta tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį.
Įstatymo 69 straipsnyje nustatyta galimybė skatinti tik išleidžiamus į atsargą profesinės karo tarnybos karius, teikiant jiems paramą studijų kainai ar jos daliai padengti už studijas aukštojoje mokykloje, tačiau tokia garantija nepakankama, nes neskatina tęsti profesinę karo tarnybą ir neaktuali neketinantiems studijuoti asmenims. Įstatyme nenumatytos kitos asmenų pritraukimą į profesinę karo tarnybą didinančios skatinimo priemonės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 46 straipsnio pakeitimu siekiama numatyti krašto apsaugos ministrui galimybę pratęsti, profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybą: kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus) ir puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus). Įstatymo 69 straipsnio papildymu siekiama įtvirtinti nuostatą, jog profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai ištarnavusiems 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, skiriama premija. Įstatyme įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, būtų sukurtos prielaidos paskatinti Lietuvos Respublikos piliečius pasirinkti profesinę karo tarnybą: numatoma finansinė skatinimo priemonė (premija) bei galimybė ilgiau, lyginant su dabartiniu teisiniu reguliavimu, atlikti profesinę karo tarnybą ir karių kompetencijas bei gebėjimus realizuoti krašto apsaugos sistemoje.
Gausesnis naujų profesinės karo tarnybos karių atėjimas į profesinę karo tarnybą padėtų spręsti karių Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose trūkumo problemą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomoje priimti Įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje numatyta premija nebus mokama kariams profesinę karo tarnybą pradėjusiems po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, kadangi, studijuojančių Lietuvos karo akademijoje asmenų parengimui bei aprūpinimui yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Be to, minėti asmenys, stodami į Lietuvos karo akademiją ar karininkus rengiančią užsienio mokyklą, jau stojimo momentu, manytina, pasirenka siekti profesinės karo tarnybos. Taigi, papildomas tokių asmenų skatinimas nebūtų tikslingas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas nenumato esminių pakeitimų, susijusių su profesinės karo tarnybos atlikimo sąlygomis ir tokių karių skatinimu. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, krašto apsaugos ministras turės patvirtinti premijų profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, už nepriekaištingai atliktą ketverių metų tarnybą pagal pirmą profesinės karo tarnybos sutartį skyrimo tvarką. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų poreikis įstatymo nuostatoms dėl premijų mokėjimo profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai ištarnavusiems 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį priklausys nuo sutartis pasirašiusių ir 4 metus pagal šias sutartis ištarnavusių asmenų skaičiaus.
Numatoma, kad premijos bus pradėtos mokėti 2019 m. iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, šiam tikslui reikės skirti apie 2,6 mln. EUR, vėlesniais laikotarpiais lėšų poreikis neviršys 6,3 mln. EUR per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „karo tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teisės aktų projektų tikslas – papildyti Diplomatinės tarnybos įstatymo
ministro prašymu išduoti diplomatinius pasus profesinės karo tarnybos kariams, turintiems ne žemesnį kaip pul
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 46 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino žemiau išvardintos priežastys. Pažymėtina, kad išleidžiant į atsargą santykinai jaunus karius (amžiaus vidurkis siekia vos 36,6 metus), racionaliai neišnaudojamos profesinės karo tarnybos karių kompetencijos. Be to, egzistuoja nuolatinis Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimo poreikis: kasmet į atsargą išleidžiami vidutiniškai 445 profesinės karo tarnybos kariai. Išleidžiant parengtus ir santykinai jaunus karininkus į atsargą, krašto apsaugos sistemoje susidaro prielaidos neracionaliai panaudoti valstybės lėšas, skirtas profesinės karo tarnybos karių kvalifikacijos kėlimui, pavyzdžiui, karininko kvalifikacijos kėlimui per jo karjerą vidutiniškai išleidžiama 100 tūkst. EUR. Pastebėtina, kad dėl to, jog jauni darbingo amžiaus kariai yra išleidžiami į atsargą, didėja finansų poreikis karių pensijoms mokėti ir karių kvalifikacijai kelti. Per pastaruosius 5 metus lėšų poreikis karių pensijoms mokėti išaugo dvigubai, t. y. nuo 4,87 mln. EUR 2010 metais iki 9,2 mln. EUR 2014 metais. Tad gana jauni ir darbingo amžiaus Lietuvos piliečiai (atsargos kariai) tampa finansine našta valstybei, patekdami į socialinės rūpybos grupes.
Galiausiai dėl: neigiamų Lietuvos demografinių tendencijų (per pastaruosius 5 metus Lietuvoje apie 21 % sumažėjo 15–19 metų amžiaus jaunuolių, kurie potencialiai galėtų rinktis kario profesiją nuo 238 tūkst. 2009 metais iki 187 tūkst. 2013 metais), apie 25 % didesnio mirtingumo nei gimstamumo (per metus gimsta apie 30 tūkst. gyventojų, miršta apie 40 tūkst.) ir emigracijos, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu gali pasijusti jaunų žmonių trūkumas, komplektuojant Lietuvos kariuomenės karinius vienetus. Atlikus NATO valstybių narių kariuomenių karių išleidimo į atsargą reglamentavimo analizę nustatyta, kad daugiau nei pusė NATO valstybių narių turi galimybę į atsargą išleisti karius jiems sukakus
pagal laipsnį ir amžių (kaip Lietuvoje) ir vidutinė maksimali NATO valstybių narių karių išleidimo į atsargą amžius riba – apie 56 metai, generolų – apie 60 metų. Apibendrinant, galima teigti, jog šiuo metu Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose egzistuoja karių trūkumo problema. Be to, išlieka poreikis skatinti Lietuvos Respublikos piliečius pasirinkti profesinę karo tarnybą. Vis dėlto ne visos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytos karių skatinimo priemonės yra efektyvios ir aktualios kariams, pavyzdžiui, Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje kariams, garbingai ištarnavusiems bent 4 metus, išėjus į atsargą numatyta galimybė gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal minėtas programas studijuojama pirmą kartą. Atkreiptinas dėmesys, kad šia Įstatyme numatyta teise nuo šios nuostatos įsigaliojimo 2010 metais nepasinaudojo nei vienas karys.
Be to, ši skatinimo priemonė yra skirta tik į atsargą išėjusiems kariams. Kadangi minėta skatinimo priemonė yra skirta tik apibrėžtai karių grupei (į atsargą išėjusiems kariams) bei, atsižvelgiant į šios nuostatos taikymą praktikoje, ji kariams nėra aktuali, Įstatymo pakeitimu siekiama aptartą skatinimo priemonę pakeisti kita – premija kariams (išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo) 4 metus nepriekaištingai ištarnavusiems pagal pirmą profesinės karo tarnybos sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nustatomi šie Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:
1) nustatyti krašto apsaugos ministrui galimybę pratęsti profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybą: kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus), puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus);
2) panaikinti šiuo metu Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatytą garbingai bent 4 metus ištarnavusių ir išėjusių į atsargą karių skatinimo priemonę – galimybę gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal minėtas programas studijuojama pirmą kartą;
3) įtvirtinti karių, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, skatinimo priemonę – premijos mokėjimą kariams, 4 metus nepriekaištingai ištarnavusiems pagal pirmą profesinės karo tarnybos sutartį. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Juozas Olekas. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų klausimų reglamentavimas Įstatymo 46 straipsnyje numatyta galimybė krašto apsaugos ministrui pratęsti ne aukštesnio kaip pulkininko (jūrų kapitono) laipsnio kario, sukakusio profesinės karo tarnybos karių išleidimo į atsargą amžių, profesinę karo tarnybą pagal terminuotą profesinės karo tarnybos sutartį ne ilgiau kaip 2 metams (arba 2 kartus po 1 metus). Šiam terminui pasibaigus, pakartotinai ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui profesinė karo tarnyba pagal tokią sutartį krašto apsaugos ministro gali būti pratęsta tik karininkams, turintiems ne aukštesnį kaip majoro (komandoro leitenanto) laipsnį. Įstatymo 69 straipsnyje nustatyta galimybė skatinti tik išleidžiamus į atsargą profesinės karo tarnybos karius, teikiant jiems paramą studijų kainai ar jos daliai padengti už studijas aukštojoje mokykloje, tačiau tokia garantija nepakankama, nes neskatina tęsti profesinę karo tarnybą ir neaktuali neketinantiems studijuoti asmenims. Įstatyme nenumatytos kitos asmenų pritraukimą į profesinę karo tarnybą didinančios skatinimo priemonės. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 46 straipsnio pakeitimu siekiama numatyti krašto apsaugos ministrui galimybę pratęsti, profesinės karo tarnybos karių, sukakusių išleidimo iš profesinės karo tarnybos į atsargą amžių, tarnybą: kareiviams (jūreiviams) ir jaunesniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 10 metų (arba 2 kartus po 5 metus) ir puskarininkiams ir vyresniesiems karininkams – ne ilgiau kaip 4 metams (arba 2 kartus po 2 metus).
Įstatymo 69 straipsnio 1 dalies pakeitimu siekiama atsisakyti šiuo metu galiojančios nuostatos, suteikiančios teisę garbingai bent 4 metus ištarnavusiems ir išėjusiems į atsargą kariams gauti paramą ne ilgesnių kaip 4 metų studijų pagal pagrindinių ar vientisųjų studijų programą Lietuvos aukštojoje mokykloje kainai ar jos daliai padengti, jeigu pagal tokias programas studijuojama pirmą kartą. Minėta nuostata keičiama kita – numatančia, jog profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai ištarnavusiems 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, skiriama premija. Įstatyme įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, būtų sukurtos prielaidos paskatinti Lietuvos Respublikos piliečius pasirinkti profesinę karo tarnybą: numatoma finansinė skatinimo priemonė (premija) bei galimybė ilgiau, lyginant su dabartiniu teisiniu reguliavimu, atlikti profesinę karo tarnybą ir karių kompetencijas bei gebėjimus realizuoti krašto apsaugos sistemoje. Kartu atsisakoma šiuo metu galiojančios praktikoje nenaudojamos išėjusių į atsargą karių skatinimo priemonės. Manytina, kad siūloma įtvirtinti Įstatyme finansinė profesinės karo tarnybos karių skatinimo priemonė labiau atitiks karių interesus. Gausesnis naujų profesinės karo tarnybos karių atėjimas į profesinę karo tarnybą padėtų spręsti karių Lietuvos kariuomenės kariniuose vienetuose trūkumo problemą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomoje priimti Įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje numatyta premija nebus mokama kariams profesinę karo tarnybą pradėjusiems po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, kadangi, studijuojančių Lietuvos karo akademijoje asmenų parengimui bei aprūpinimui yra skiriamos valstybės biudžeto lėšos. Be to, minėti asmenys, stodami į Lietuvos karo akademiją ar karininkus rengiančią užsienio mokyklą, jau stojimo momentu, manytina, pasirenka siekti profesinės karo tarnybos. Taigi, papildomas tokių asmenų skatinimas nebūtų tikslingas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektas nenumato esminių pakeitimų, susijusių su profesinės karo tarnybos atlikimo sąlygomis ir tokių karių skatinimu. Priėmus šį įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1732 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų skyrimo aukštųjų mokyklų studentų skatinamosioms stipendijoms, tikslinių skatinamųjų išmokų skyrimo ir paramos studijų kainai padengti teikimo“.
Taip pat krašto apsaugos ministras turės patvirtinti premijų profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, už nepriekaištingai atliktą ketverių metų tarnybą pagal pirmą profesinės karo tarnybos sutartį skyrimo tvarką. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nenumatyta terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėjus Įstatymo projektą, krašto apsaugos ministras turės patvirtinti premijų profesinės karo tarnybos kariams, išskyrus karius, tarnybą pradėjusius po Lietuvos karo akademijos ar karininkus rengiančios užsienio mokyklos baigimo, už nepriekaištingai atliktą ketverių metų tarnybą pagal pirmą profesinės karo tarnybos sutartį skyrimo tvarką. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Lėšų poreikis įstatymo nuostatoms dėl premijų mokėjimo profesinės karo tarnybos kariams, nepriekaištingai ištarnavusiems 4 metus pagal pirmą kartą sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį, priklausys nuo sutartis pasirašiusių ir 4 metus pagal šias sutartis ištarnavusių asmenų skaičiaus. Numatoma, kad premijos bus pradėtos mokėti 2019 metais iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Šiam tikslui reikės skirti apie 2,6 mln. EUR, vėlesniais laikotarpiais lėšų poreikis neviršys 6,3 mln. EUR per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „karo tarnyba“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo narys Juozas Olekas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-04- Nr. Į 2014-04-01 Nr. XIIP-2884 DĖL lietuvos respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2884 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2884 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, tačiau neatsiejami teisinės valstybės principo elementai taip pat yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise[1]. Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar Projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo būtų prailginamas profesinės karo tarnybos terminas tam nenumatant jokio pereinamojo laikotarpio, atitinka šiuo metu karo tarnybą atliekančių asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 str.
žinios. 2002. Nr. 113-5057.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 46 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-07 Nr. XIIP-2884 Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-04- Nr. Į 2014-04-10 Nr. XIIP-2884(2) DĖL lietuvos respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2884(2) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2884(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, tačiau neatsiejami teisinės valstybės principo elementai taip pat yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise[1]. Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar Projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo būtų prailginamas profesinės karo tarnybos terminas tam nenumatant jokio pereinamojo laikotarpio, atitinka šiuo metu karo tarnybą atliekančių asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 69 str.
Valstybės žinios. 2002. Nr. 113-5057.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 46 IR 69 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-15 Nr. XIIP-2884(2) Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-06-05 Nr. XIIP-2884(4) Vilnius Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-15 Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir juridinės technikos taisykles. Pritarti
2015-04-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 46 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2884(2) (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime.Nepaisant to, norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – tai universalus principas, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija, tačiau neatsiejami teisinės valstybės principo elementai taip pat yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Šiuo atžvilgiu diskutuotina, ar Projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo būtų prailginamas profesinės karo tarnybos terminas tam nenumatant jokio pereinamojo laikotarpio, atitinka šiuo metu karo tarnybą atliekančių asmenų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Nepritarti Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – Įstatymas)
Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba <...>“. Įstatyme įtvirtinta, kad profesinės karo tarnybos sutartis yra Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos piliečio rašytinis susitarimas, kuriuo Krašto apsaugos ministerija priima pilietį į profesinę karo tarnybą, o pilietis savanoriškai įsipareigoja ją atlikti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas (31 straipsnio 1 dalis). Taigi profesinės karo tarnybos karį, atliekantį tarnybą, ir Krašto apsaugos ministeriją sieja sutartiniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, tiek profesinės karo tarnybos sutarties sudarymui, tiek jos pratęsimui yra reikalinga abiejų sutarties šalių suderinta valia. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 1 straipsnyje numatytą normą (Įstatymo 46 straipsnis) bus galima taikyti ne tik esant krašto apsaugos ministro, bet ir kitos sutarties šalies – profesinės karo tarnybos kario, sutikimui. Taigi siūloma nuostata, leidžianti pratęsti numatytų karių tarnybą, nepažeidžia šiuo metu karo tarnybą atliekančių asmenų teisėtų lūkesčių, kadangi tarnybos pratęsimas, esant krašto apsaugos sistemos poreikiams, nebus vienašališkas veiksmas – tam reikės paties profesinės karo tarnybos kario sutikimo. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 8. Balsavimo rezultatai: už - 5, susilaikė - 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič