Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevencija, jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimas ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo (toliau Įstatyme – darbdaviai).“
straipsnio pakeitimas
netekusia galios 5 straipsnio 2 dalį. 2. Valstybinę darbo inspekciją sudaro administracija ir teritoriniai skyriai. 2. Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinės darbo inspekcijos Administracijos padalinių ir teritorinių skyrių (toliau – struktūriniai padaliniai) skaičius ir pavaldumas nustatomas tvirtinant Valstybinės darbo inspekcijos struktūrą. Struktūriniuose padaliniuose gali būti sektoriai, vienijantys Valstybinės darbo inspekcijos tam tikros veiklos specialistus. Jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo funkcijas vykdantis skyrius tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui.“
straipsnį nauju 28 punktu: „28) organizuoja jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimą;“. 2. Buvusį 6 straipsnio 28 punktą laikyti 29 punktu. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu: „12) skiria jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo vadovus;“. 2. Buvusį 8 straipsnio 2 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 5 straipsnis. Įstatymo papildymas ketvirtuoju² skirsniu Papildyti Įstatymą ketvirtuoju² skirsniu:
12² straipsnis. Jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo organizavimas
laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo vadovų teisės ir pareigos nustatytos atitinkamai Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr.
996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB, ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme. Minėti tyrimų vadovai gali rinkti ir analizuoti su sauga susijusią informaciją, teikti pasiūlymus, visų pirma prevencijos tikslais, jeigu tokia veikla neturi įtakos tyrimų nepriklausomumui ir dėl jos nenumatoma atsakomybė reguliavimo, administravimo ar standartizavimo srityje. 2. Jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo tvarką nustato vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. 3. Jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimas yra atliekamas nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atliekamų tyrimų ir pastarieji negali daryti įtakos minėtų tyrimų vadovų atliekamiems tyrimams. 4. Jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo išlaidas apmoka Valstybinė darbo inspekcija iš jai šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.“6 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Papildyti Įstatymo priedą 2 punktu: „2. 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (OL 2010 L 295, p. 35).“7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiamais Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo Nr. IX-1905 2 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VII-1897 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1218 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau
Įstatymo projektas Nr. 3), Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 4, 5, 6, 8 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas Nr. 4) (toliau kartu – Įstatymų projektai) siekiama perkelti Susisiekimo ministerijos katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovus į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Be to, Įstatymo projektu Nr. 1 siekiama tinkamai įgyvendinti 2004 m. balandžio 29 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo ir Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) (toliau – Direktyva 2004/49/EB) ir nutraukti pradėtą Lietuvai Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą. Europos Komisijos nuomone, aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija yra AB
„Lietuvos geležinkeliai“ akcininkė, ir tai, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra
pagrindinė geležinkelių transporto rinkos operatorė Lietuvoje, taip pat atliekanti viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo funkcijas, sudaro prielaidas abejoti katastrofų tyrimų vadovo nepriklausomumu. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius – Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. paštas [email protected]) Geležinkelių transporto skyrius (vedėjas – Vidmantas Tamulis, tel. 239 3941, el. p. [email protected]). Tiesioginė Įstatymų projektų rengėja – šio skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Lukjančikova (tel. 239 3897, el. paštas [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
katastrofų tyrimų vadovų Šiuo metu Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatymo (toliau – GTESĮ)
ministro paskirtas katastrofų tyrimų vadovas.
Katastrofų tyrimų vadovas, priimdamas sprendimus ir atlikdamas jam priskirtas funkcijas, turi būti nepriklausomas nuo eismo saugos institucijos (Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos), bet kurios geležinkelių transporto kontrolės funkcijas atliekančios institucijos ar įstaigos, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų), rinkliavą už naudojimąsi viešąja geležinkelių infrastruktūra renkančios organizacijos, viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumus skiriančios organizacijos, paskelbtosios (notifikuotos) institucijos ir bet kurio asmens, kurio interesai gali nesutapti su katastrofų tyrimų vadovo uždaviniais. GTESĮ 26 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo tvarką, eismo įvykių, katastrofų ir riktų apskaitą, eismo įvykių, katastrofų ir riktų ataskaitų rengimo tvarką, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) katastrofų tyrimų vadovo ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtinti Geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatai ir kiti teisės aktai. Geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ir rikto tyrimo sąvoka yra apibrėžta GTESĮ 2 straipsnio 23 dalyje. Direktyvos 2004/49/EB 3 straipsnio n punkte numatyta, kad tyrimas – tai procesas, atliekamas siekiant užkirsti kelią kitai avarijai arba riktui, apimantis informacijos surinkimą ir analizę, išvadų padarymą, įskaitant priežasčių nustatymą, ir tam tikrais atvejais – saugos rekomendacijų pateikimą.
Direktyvoje 2004/49/EB pateiktame apibrėžime nenumatyta, kad geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimas apima ir asmenų, pažeidusių eismo saugos reikalavimus, nustatymą. Direktyvos 2004/49/EB 19 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad katastrofų tyrimų vadovo atliekamas tyrimas niekaip nėra susijęs su kaltininkų ar atsakomybės nustatymu. Eismo saugos institucija ir katastrofų tyrimų vadovas atlieka savarankiškus tyrimus, kurių tikslai yra skirtingi. GTESĮ
geležinkelių transporto katastrofos, eismo įvykio ar rikto tyrimą, siekia nustatyti asmenis, pažeidusius geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, tuo tarpu katastrofų tyrimų vadovo atliekamas tyrimas yra susijęs išimtinai su geležinkelių transporto eismo saugos pagerinimu ir katastrofų, eismo įvykių ir riktų prevencija, kaip yra nurodyta GTESĮ 26 straipsnio 2 dalyje. Eismo saugos institucija, nustačiusi asmenis, pažeidusius geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, traukia asmenis administracinėn atsakomybėn vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksu, o katastrofų tyrimų vadovas, atlikęs tyrimą, gali pateikti rekomendacijas. Katastrofų tyrimų vadovas, vadovaudamasis GTESĮ 26 straipsnio 2 dalimi, turi teisę atlikti ir eismo įvykių, ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimą. Ši nuostata atitinka Direktyvos 2004/49/EB 19 straipsnio 2 dalį.
Šiuo atveju katastrofų tyrimų vadovas atlieka atskirą, savarankišką ir nepriklausomą nuo eismo saugos institucijos tyrimą, kurio tikslas yra geležinkelių transporto eismo saugos pagerinimas, o ne asmenų, pažeidusių geležinkelių transporto eismo saugos reikalavimus, nustatymas. Geležinkelių transporto katastrofų tyrimų vadovo teisės ir pareigos šiuo metu yra įtvirtintos Geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario
riktų tyrimo ir jų padalinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), 28 ir 29 punktuose. Nuostatų 35 punkte taip pat numatyta, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos privalo užtikrinti, kad į tyrimų vadovo ataskaitoje pateiktas rekomendacijas būtų atsižvelgta ir imtasi reikiamų veiksmų. 3.2. Dėl jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovų Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jūrų laivų avarijų klasifikaciją ir tyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. 2015 m. gegužės 1 d. įsigalios nauja redakcija išdėstytas Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymas Nr. XII-1218, kurio 48 straipsnio 2 ir 5 dalyse numatyta, kad jūrų laivų avarijas ir incidentus tiria Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro paskirtas jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrėjas, o jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras. Šį 2015 m. gegužės 1 d. įsigaliosiantį įstatymą siekiant teisinio reglamentavimo tęstinumo siūloma pakeisti Įstatymo projektu Nr. 2.
tyrimų vadovų teisės ir pareigos šiuo metu yra įtvirtintos Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“, 29 punkte. 3.3. Dėl orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovų Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 67 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų tvarką nustato Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras, kuris taip pat paskiria nuolatinį orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovą ir suteikia jam įgaliojimus, reikalingas priemones ir lėšas orlaivio avarijos ar incidento tyrimui organizuoti ir vykdyti. Šio įstatymo 67 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse nustatyta, kad priklausomai nuo tyrimo sudėtingumo orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovas orlaivių avarijas ir incidentus gali tirti asmeniškai arba sudaryti nepriklausomą komisiją. Orlaivių avarijų tyrimo tvarką šiuo metu reglamentuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 3-25 „Dėl Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatų patvirtinimo“. 3.4. Dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymas šiuo metu nereglamentuoja geležinkelių transporto katastrofų, jūrų laivų ir orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo klausimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
katastrofų tyrimų vadovų Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad geležinkelių transporto katastrofų tyrimo vadovą skiria Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Atitinkamai Įstatymo projektu Nr.
kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimo, ataskaitų ir eismo saugos rekomendacijų rengimo tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma nustatyti, kad katastrofų, eismo įvykių ir riktų tyrimo, kuriuo siekiama nustatyti asmenis, pažeidusius eismo saugos reikalavimus, ir juos patraukti atsakomybėn, tvarką, pranešimų apie katastrofas, eismo, įvykius riktus tvarką, katastrofų, eismo įvykių ir riktų padarinių likvidavimo tvarką, katastrofų, eismo įvykių ir riktų apskaitos tvarką, geležinkelių infrastruktūros valdytojų, geležinkelio įmonių (vežėjų) ir eismo saugos institucijos pareigas ir teises nustatytų susisiekimo ministras. Siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projektu Nr. 1 siūloma įtvirtinti geležinkelių transporto katastrofų tyrimų vadovo teises ir pareigas. Perkėlus katastrofų tyrimų vadovą į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, katastrofų tyrimų vadovo ir eismo saugos institucijos tyrimų santykis išliks toks pat, t. y. bus atliekami du savarankiški tyrimai: eismo saugos institucija atliks tyrimą, kurio tikslas yra nustatyti asmenis, pažeidusius geležinkelių transporto eismo saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir patraukti juos administracinėn atsakomybėn, tuo tarpu katastrofų tyrimų vadovas atliks tyrimą, kuriuo sieks pagerinti geležinkelių transporto eismo saugą ir teiks atitinkamas rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, kad perkėlus Susisiekimo ministerijos katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimo vadovus į kitą nesusijusią instituciją Susisiekimo ministerija nebebus kompetentinga atlikti transporto katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimo ir nustatyti šio tyrimo tvarkos, siūloma, kad visi tyrimai, pradėti iki Įstatymo projekto Nr. 1, Įstatymo projekto Nr. 2, Įstatymo projekto Nr.
2, Įstatymo projekto Nr. 3 įsigaliojimo, būtų pabaigti vadovaujantis šių įsigaliojusių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatomis, t. y. pradėtus tyrimus Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka pabaigtų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus paskirti katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovai. 4.2. Dėl jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovų Įstatymo projektu Nr. 2 atitinkamai siūloma įtvirtinti, kad jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovus skirtų Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, o jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimo, ataskaitų ir saugos rekomendacijų rengimo ir pateikimo tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Susisiekimo ministras nustatytų jūrų laivų avarijų klasifikaciją ir pranešimų apie jūrų laivų avarijas ir incidentus tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte Nr. 2 nėra apibrėžti jūrų laivo avarijos ir jūrų laivo incidento terminai, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma apibrėžti šiuos terminus. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/18/EB, nustatančios pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB (toliau – Direktyva 2009/18/EB), 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės užtikrina, kad už saugumo tyrimų atlikimą būtų atsakinga nešališka nuolatinė tyrimo įstaiga, kuriai suteikti būtini įgaliojimai, o saugumo tyrimus atliktų tinkamai kvalifikuoti tyrėjai, kompetentingi jūrų laivų avarijų ir incidentų klausimais. Šiuo metu nėra vienos bendros jūrų avarijų tyrėjų mokymo programos, jūrų avarijų tyrimo specifika labai įvairi, kompetencijų spektras yra dar platesnis nei viena konkreti kvalifikacija, todėl nėra pagrindo ir galimybės įvardyti įstatyme konkrečią kvalifikaciją.
Manytina, kad tyrimų vadovo kvalifikacijos reikalavimus pareigybių nuostatuose turėtų nustatyti Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad tyrimų vadovai turi turėti profesinių žinių ir praktinės patirties, susijusių su jūrų laivų ir avarijų ir incidentų tyrimu. Siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projektu Nr. 2 taip pat siūloma įtvirtinti jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų vadovo teises ir pareigas. 4.3. Dėl orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovų Įstatymo projektu Nr. 3 atitinkamai siūloma įtvirtinti, kad orlaivių avarijų ir incidentų tyrimų vadovus skirtų ir orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo nustatytų Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Pažymėtina, kad saugos rekomendacijų rengimo ir teikimo tvarką nustato 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 996/2010 dėl civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo ir prevencijos, kuriuo panaikinama Direktyva 94/56/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 996/2010). Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma, kad susisiekimo ministras nustatytų orlaivių ir incidentų klasifikavimo ir pranešimo apie juos tvarką. Siekiant vengti vertinamojo pobūdžio kriterijų, Įstatymo projektu Nr. 3 siūloma įtvirtinti, kad tyrimų vadovas, atlikdamas orlaivio avarijos ar incidento tyrimą, turi teisę pasitelkti kitas institucijas ar ekspertus nesiejant šios teisės su orlaivio avarijos ar incidento tyrimo sudėtingumu. 4.4.
tyrimų vadovų pateiktas saugos rekomendacijas Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2004/49/EB 25 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 2009/18/EB 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad saugos rekomendacijų adresatai turi tinkamai atsižvelgti į pateiktas saugos rekomendacijas ir prireikus imtis atitinkamų tolesnių veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti, Įstatymo projektu Nr. 1, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma įtvirtinti, kad saugos rekomendacijų adresatai turi įvertinti tyrimų vadovų pateiktas saugos rekomendacijas ir prireikus imtis veiksmų saugos rekomendacijoms įgyvendinti. Saugos rekomendacijų adresatai yra atsakingi už saugos rekomendacijų įgyvendinimą, todėl įvertina, kokių veiksmų reikėtų imtis siekiant įgyvendinti pateiktą saugos rekomendaciją arba priima sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijos. Vadovaujantis Direktyvos 2004/49/EB 25 straipsnio 3 dalimi, saugos rekomendacijų adresatai tyrimų vadovui bent kartą per metus turi teikti ataskaitas, kuriose nurodoma informacija apie priemones, kurių buvo imtasi arba planuojama imtis įgyvendinant pateiktas saugos rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu Nr. 1 taip pat siūloma įtvirtinti, kad saugos rekomendacijų adresatai bent kartą per metus turi informuoti katastrofų tyrimų vadovą apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų. Direktyvos 2009/18/EB nuostatos nenumato pareigos saugos rekomendacijų adresatams kasmet teikti informaciją apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad tyrimų vadovas turėtų žinoti, ar į jo pateiktas rekomendacijas atsižvelgiama, ar jos yra veiksmingos, Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma įtvirtinti tyrimų vadovo teisę prašyti asmenų, kuriems skirtos saugos rekomendacijos, pateikti tyrimų vadovui informaciją apie saugos rekomendacijų įgyvendinimo eigą arba priimtą sprendimą neįgyvendinti saugos rekomendacijų.
Atkreiptinas dėmesys, kad aviacijos srityje kokių veiksmų turi imtis asmuo, gavęs tyrimų vadovo pateiktą saugos rekomendaciją, nustato tiesiogiai taikomo Reglamento (ES) Nr. 996/2010 18 straipsnis. 4.5. Dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos Siekiant užtikrinti, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos galėtų vykdyti funkcijas, susijusias su katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimu, Įstatymo projektu Nr. 4 atitinkamai siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymą – numatyti, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriamas jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimas, o katastrofų, avarijų ir incidentų vadovus skiria Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Be to, Įstatymo projektu Nr. 4, siekiant katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų nepriklausomumo, siūloma įtvirtinti, kad jūrų laivų avarijų ir incidentų, orlaivių avarijų ir incidentų bei geležinkelių transporto katastrofų ar eismo įvykių ir riktų, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą, tyrimas yra atliekamas nepriklausomai nuo Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių atliekamų tyrimų ir pastarieji negali daryti įtakos minėtų tyrimų vadovų atliekamiems tyrimams. 4.6. Dėl Įstatymo projekto Nr. 1, Įstatymo projekto Nr. 2, Įstatymo projekto Nr. 3 ir Įstatymo projekto Nr.
projekto Nr. 4 įsigaliojimo Atsižvelgiant į tai, kad dėl netinkamo Direktyvos 2004/49/EB nuostatų įgyvendinimo Lietuvos Respublikai yra pradėta Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūra, ir siekiant užtikrinti, kad valstybės biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį, kadangi Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyta, kad asignavimai katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų funkcijoms vykdyti yra skiriami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, o ne Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, siūloma, kad Įstatymo projektas Nr. 1, Įstatymo projektas Nr. 2, Įstatymo projektas Nr. 3 ir Įstatymo projektas Nr. 4 įsigaliotų kuo greičiau, t. y. 2015 m. gegužės 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektai nenumato esminių pakeitimų geležinkelių, vandens transporto ar aviacijos srityse. Įstatymų projektais siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai.
Perkeliant Susisiekimo ministerijos katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovus į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siūloma 3 etatais padidinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pavaldžiose ir socialinės apsaugos ir darbo ministro valdymo sritims priskirtose valstybės institucijose ir įstaigose nustatytą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių, ir atitinkamai 3 etatais sumažinti nustatytą didžiausią leistiną Susisiekimo ministerijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių. Dėl toliau nurodytų priežasčių Susisiekimo ministerijos katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų perkėlimui taip pat nereikės skirti papildomų valstybės biudžeto lėšų katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų funkcijoms vykdyti:
katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų darbo krūvis Katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų skaičius turi priklausyti nuo vidutiniškai per metus įvykstančių katastrofų, avarijų ir incidentų skaičiaus ir jų sudėtingumo. Paminėtina, kad iki šiol Lietuvos Respublikos teritorijoje neįvyko nė vienos katastrofos. Be to, Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2012 m. ir 2013 m. nebuvo tiriamas nė vienas eismo įvykis ar riktas, kurie kitomis sąlygomis būtų galėję sukelti katastrofą. 2013 m. jūrų transporto srityje buvo tiriama 1 labai sunki avarija ir 1 sunki avarija.
avarijų, kurioms įvykus tyrėjas turėtų nedelsdamas reaguoti, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. 2. Katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų nepertraukiamas funkcijų vykdymas gali būti užtikrinamas nedidinant tyrimų vadovų skaičiaus, o pasitelkiant kitas priemones Visų pirma, pažymėtina, kad nei Europos Sąjungos teisės aktuose, nei nacionalinėje teisėje nėra nustatytų specialiųjų kvalifikacijos reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovai. Direktyvos 2004/49/EB nuostata, kad katastrofų tyrimų vadovas turi galėti įvykio metu vykdyti atsakingo tyrėjo funkcijas, ir reikalavimas, kad tyrimas būtų pradėtas ne vėliau kaip per savaitę, įgyvendinamas pasitelkiant darbuotojų pavadavimo schemas, pagal kurias pavaduojantis tyrėjas atliktų būtinus tyrimui atlikti veiksmus, kreiptųsi į atitinkamas institucijas. Tuo tarpu saugos tyrimą atliktų ir katastrofos priežastis tirtų geležinkelių transporto katastrofų tyrimų vadovas. Europos Sąjungos teisės aktuose numatyta, kad šis tyrimas turi būti atliktas per 12 mėnesių. Toks pat sprendimo būdas atitinkamai pritaikomas orlaivių avarijų tyrimų vadovų atveju, kadangi pagal Reglamento (ES) Nr. 996/2010) nuostatas yra reikalaujama užtikrinti, kad įvykus didelei avarijai būtų pasiekiamas (angl. shall be available) tyrėjas, kuris galėtų vadovauti tyrimui, ir jūrų laivų avarijų tyrimo atveju, kadangi 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/18/EB, nustatančioje pagrindinius principus, taikomus avarijų jūrų transporto sektoriuje tyrimui, ir iš dalies pakeičiančioje Tarybos direktyvą 1999/35/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/59/EB, numatyta, kad jūrų laivų avarijų tyrimų vadovai turi nedelsdami reaguoti į įvykį. Taip pat pažymėtina, kad Reglamentas (ES) Nr.
996/2010 nenustato reikalavimo tyrimų vadovui nuolat budėti būtent saugos tyrimų institucijoje. Reglamento (ES) Nr. 996/2010
turi būti sudaryta iš bent vieno tyrėjo, kuris galėtų vykdyti tyrimų vadovo funkcijas (angl. the safety investigation authority shall comprise at least one available investigator able to perform the function of the investigator-in-charge in the event of a major air accident). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nėra tikslinga įsteigti papildomos pareigybės asmens, kuris kaip pagalbinis darbuotojas galėtų nuolat budėti saugos tyrimų insitucijoje. Be to, katastrofų, avarijų ir incidentų tyrimų vadovų pasiekiamumas įvykus atitinkamai katastrofai, avarijai ar incidentui gali būti užtikrinamas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandiruočių tvarkoje numatant išimtį, kad tyrėjas gali vykti į įvykio vietą be išankstinio suderinimo. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ypatingais atvejais, kai reikia užtikrinti darbo tvarką ar garantuoti, jog bus atlikti neatidėliotini darbai, darbdavys gali pavesti darbuotojui ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o darbuotojo sutikimu – ne dažniau kaip kartą per savaitę budėti įmonėje arba namuose pasibaigus darbo dienai arba poilsio ir švenčių dienomis, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 173 straipsniu, darbuotoją jo sutikimu galima atšaukti iš kasmetinių atostogų. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pritarus Įstatymų projektams reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimą Nr. 1480 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 1998 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 892 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“;
Vyriausybės 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 1283 ,,Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2003 m. vasario 20 d.
įsakymą Nr. 3-79 „Dėl Geležinkelių transporto eismo įvykių, katastrofų ir riktų tyrimo ir jų padarinių likvidavimo nuostatų patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. sausio 15 d.
įsakymą Nr. 3-25 „Dėl Civilinių orlaivių avarijų ir incidentų klasifikavimo, tyrimo ir pranešimų nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. Pritarus Įstatymų projektams Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius turės priimti teisės aktus, susijusius su geležinkelių transporto katastrofų, orlaivių avarijų ir incidentų, jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimų tvarkos nustatymu. Be to, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymą Nr.
3-461 „Dėl Jūrų laivų avarijų ir incidentų saugumo tyrimų nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektais keičiamos ar apibrėžiamos naujos sąvokos yra suderintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Turės būti pakeisti teisės aktai, nurodyti šio aiškinamojo rašto 8 punkte. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „geležinkelių transportas“, „geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimas“, „geležinkelių transporto eismo įvykis“, „geležinkelių transporto riktas“, „geležinkelių transporto katastrofa“, „jūrų laivų avarijų ir incidentų tyrimas“, „orlaivių avarijų ir incidentų tyrimas“, „avarijų ir incidentų tyrimų vadovas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-04-10 Nr. XIIP-2882 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog, atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų priėmimo procedūras ir terminus, abejotina, ar projekto 7 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data 2015 m. gegužės 1 d. yra reali. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Jarukaitienė, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]