Lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo
administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:
administracinių ginčų komisijų įstatymAS
ikiteisminęio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją. 2. Mokestinių ginčų būtiną ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. 2 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos
tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). 2. Skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija. 3.
Administracinių bylų teisenos įstatyme arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. 32 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymas
savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariai turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų kKomisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. 2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Savivaldybės meras motyvuotu teikimu gali siūlyti savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar narį prieš laiką ir vietoj jų teikti naujas kandidatūras likusios savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui.
Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atleistas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) atsistatydina savo noru;
3) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų. 3. Kai savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, savivaldybės meras vietoj jo teikia naują kandidatūrą likusiam savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. 4 straipsnis. (neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)
administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. 2.
administracinių ginčų komisijos nesprendžia:
1) Lietuvos Respublikos Aadministracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas)
ir 4 dalyse, 19 straipsnyje ir 2021 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų mokestinių ginčų ir ginčų dėl kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų;
2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka. 64 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo tvarka organizavimas
visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. 21. Savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 32. Už savo darbą savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybės merui. 75 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymas
ginčų komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Vyriausiosios administracinių ginčų kKomisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą ir būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 2. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai.
administracinių ginčų kKomisijos pirmininkas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Komisijos pirmininkas ir nariai Vyriausybės sprendimu gali būti atleisti ir pirma laiko. Tokiu atveju teisingumo ministras Vyriausybei teikia naujas kandidatūras. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys Vyriausybės nutarimu gali būti atleistas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) atsistatydina savo noru;
3) nedirba dėl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 235 straipsniu. 4. Kai Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą. 86 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos statusas
ginčų komisija yra nepriklausoma bendroji ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto valstybės biudžetinė įstaiga. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2.
administracinių ginčų kKomisijos pirmininko ir kitų narių darbas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos vValstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vValstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3. Vyriausioji administracinių ginčų komisija už savo darbą kartą per metus atsiskaito
ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. 2. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia:
1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 1618 straipsnyje, 1820 straipsnioyje 2, 3, 4 dalyse 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 2021 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų mokestinių ginčų ir ginčų dėl kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų;
2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato kitokią tvarką. 10 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarka
administracinių ginčų komisijos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. 2. Vyriausioji administracinių ginčų komisija už savo darbą kartą per metus atsiskaito Vyriausybei. 118 straipsnis.
Su skundu (prašymu) į atitinkamą Į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat ir viešojo administravimo subjektai, kai šie mano manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su skundais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi privatūs asmenys, o su prašymais – viešojo administravimo subjektai. 9 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai
ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis teisės aktų nustatyta tvarka. 2. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams. 3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:
1) skundžiamasis aktas;
2) jeigu skundas (prašymas) yra nagrinėjamas ar yra išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, – tai patvirtinantis procesinis dokumentas;
3) jeigu būtina,
4) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. 10 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai 1.
Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 11 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas
skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. 2. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas;
3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. 3.
pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. 4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui. 5. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą. 6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7.
(prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į kelias klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija. 8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. 12 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų teisės rengiant medžiagą posėdžiui Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje
subjekto, priėmusio ginčijamą individualų administracinį aktą ar įvykdžiusio skundžiamą veiką, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su posėdžiui rengiamu klausimu, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko. 1. Administracinių ginčų komisijos narys – pranešėjas byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ar papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo per nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su administracinių ginčų komisijos pirmininku bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti. 2.
ginčų komisijos narys – pranešėjas byloje turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusios su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, kitus fizinius ar juridinius asmenis, kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. 23. Administracinių ginčų Kkomisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotios ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus komisija administracinių ginčų komisijos narys – pranešėjas byloje šį terminą gali pratęsti. 34. Prireikus administracinių ginčų komisijaos nariai su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti skundą
skundais (prašymais) turi būti išnagrinėtias ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per 14 10 darbo dienų nuo jųo gavimo priėmimo. 2. Prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 10 darbo dienų. 14 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai 1.
(skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). 2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus. 3. Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas
ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam vadovauja administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal amžių administracinių ginčų komisijos narys. 2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. 3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip
(prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai. 6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. 7.
atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. 9. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito (-ų) nario (-ių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. 10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario – pranešėjo byloje pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai pagarsinimu. Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo (jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės.
Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kt. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai. 11. Atlikus šio straipsnio 8–10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą, informuoja apie sprendimo priėmimo terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. 16 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 4. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos.
Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 17 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas ar rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją. 2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas. Jeigu savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama garso įrašu, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką. 4.
ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. 1418 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimaso priėmimas Administracinių ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusiųjų. 1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvavo 4 komisijos nariai, balsams dėl sprendimo priėmimo pasiskirsčius po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas. Dalyvavęs posėdyje administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos. 15 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo išsiuntimas vykdyti
priėmimo. Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, – per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą. Vykdytojui turi būti pranešta apie sprendimo apskundimą. 16 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimas Jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą. 17 straipsnis.
Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei turtinės žalos, nei ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia
visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. 2. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 19 straipsnis. Subjektai, turintys teisę skųsti administracinių ginčų komisijų sprendimus Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui. 19 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto
ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. 2.
ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą:
1) jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;
3) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);
4) jeigu administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį;
5) jeigu, mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
6) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus. 3. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 4. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 5. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu:
1) jeigu skundą (prašymą) padavė neveiksnus asmuo;
2) jeigu administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo;
4) kai negalima nagrinėti skundo (prašymo), kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 6. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka. 7.
ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. 8. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime. 9. Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo. 20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas Bylos šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą apskųsti apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo. 21 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas
ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimu patvirtinta šalių taikos sutartis turi būti vykdoma nuo jos gavimo. 2. Neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas ir kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, taip pat neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, sprendimas ar sprendimu patvirtinta taikos sutartis vykdoma priverstinai po to, kai skundas lieka nepatenkintas. 3.
teisę kreiptis į apygardos administracinį teismą su prašymu užtikrinti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo išspręstas ginčas ir kuris nebuvo apskųstas ar įvykdytas per šio įstatymo
sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, vykdymą. Apskundus šioje dalyje nurodytą savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą, kreiptis dėl sprendimo ar sprendimu patvirtintos taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo galima po to, kai skundas lieka nepatenkintas. 22 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia. 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina apskričių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudėtis ir jų pirmininkus. 3. Savivaldybės, norinčios sudaryti savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas, iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina tokių komisijų sudėtis ir jų pirmininkus. 4. Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus.“
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas iki
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lyginamasis Projekto Nr. XIIP-2878(2) lyginamasis variantas
administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo
administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 nauja redakcija
administracinių ginčų komisijų įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:
administracinių ginčų komisijų įstatymAS
ikiteisminęio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymo tvarką ir kompetenciją. 2. Mokestinių ginčų būtiną ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. 2 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos
tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). 2. Skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija. 3.
Administracinių bylų teisenos įstatyme arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. 32 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymas
savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų kKomisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. 2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Savivaldybės meras motyvuotu teikimu gali siūlyti savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar narį prieš laiką ir vietoj jų teikti naujas kandidatūras likusios savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui.
Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys savivaldybės tarybos sprendimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų;
4) jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti pareigų. 2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar kito nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas;
2) jis miršta;
3) pasibaigia savivaldybės tarybos kadencija. 3. Kai savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar kitas narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, savivaldybės meras vietoj jo teikia naują kandidatūrą likusiam savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. 4 straipsnis. (neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)
administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. 2.
administracinių ginčų komisijos nesprendžia:
1) Lietuvos Respublikos Aadministracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas)
ir 4 dalyse, 19 straipsnyje ir 2021 straipsnio 1 ir
ginčų;
2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka. 64 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbaso tvarka
visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. 21. Savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 32. Už savo darbą savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybės merui. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą savivaldybės tarybai. 75 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudarymas
ginčų komisiją 4 metams iš 5 narių sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Narių kandidatūras, iš jų ir pirmininko kandidatūrą, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 2.
administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimų laikui, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. 23. Vyriausiosios administracinių ginčų kKomisijos pirmininkas ir kiti nariai turi teisę atsistatydinti. Komisijos pirmininkas ir nariai Vyriausybės sprendimu gali būti atleisti ir pirma laiko. Tokiu atveju teisingumo ministras Vyriausybei teikia naujas kandidatūras. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) jis atsistatydina savo noru;
2) jis praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) jis nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;
5) jis šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nustatant, ar padarytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. 4. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
kitas narys atleidžiamas nepasibaigus jo įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą likusiam Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kadencijos laikotarpiui. 86 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos statusas 1.
Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto biudžetinė įstaiga. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Vyriausiosios administracinių ginčų kKomisijos pirmininko ir kitų narių darbas Vyriausioje administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos vValstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vValstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3. Vyriausioji administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei. 97 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kompetencija
ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. 2. Vyriausioji administracinių ginčų komisija nesprendžia:
1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 1618 straipsnyje, 1820 straipsnioyje 2, 3, 4 dalyse 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 2021 straipsnio 1 ir 3 dalyseje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų mokestinių ginčų;
2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato nustato kitokią tvarką. 10 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarka
administracinių ginčų komisijos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. 2.
administracinių ginčų komisija už savo darbą kartą per metus atsiskaito Vyriausybei. 118 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė Su skundu (prašymu) į atitinkamą Į administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. 9 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai
duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis . Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams. 3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:
1) skundžiamasis aktas;
2) jeigu būtina,
3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. 5. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos. 10 straipsnis. Skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijai terminai 1.
Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 11 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
prašymu administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3. Prašymą atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per tris darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jei atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą.
Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka. 12 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas
skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. 2. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;
3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. 3.
pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. 4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotu pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui. 5. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą. 6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7.
(prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą bylą (bylas) klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija. 8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. 1213 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų teisės rengiant medžiagą posėdžiui Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje
ginčų komisija turi teisę reikalauti iš viešojo administravimo subjekto, priėmusio ginčijamą individualų administracinį aktą ar įvykdžiusio skundžiamą veiką, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su posėdžiui rengiamu klausimu, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko. 1. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su administracinių ginčų komisijos pirmininku bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti. 2.
ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusios su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. 23. Administracinių ginčų Kkomisijos reikalaujama medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotios ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus komisija administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti. 34. Prireikus administracinių ginčų komisijaos nariai su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti skundą
administracinių ginčų komisijoje terminai
skundais (prašymais) turi būti išnagrinėtias ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per 1420 darbo dienų nuo jųo gavimo priėmimo dienos. 2. Prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 10 darbo dienų. 15 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai 1.
(skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). 2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus. 3. Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 16 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas
ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal amžių administracinių ginčų komisijos narys. 2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. 3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip
(prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai. 6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. 7.
atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių. Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. 9. Administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar kitas narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito (kitų) nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. 10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimu. Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo (jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės.
Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų. Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai. 11. Atlikus šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą, informuoja apie sprendimo priėmimo terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. 17 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 21 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos.
Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes. Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Jeigu bylos šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
ginčų komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas ar rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją. 2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašui taikomus reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas.
Jeigu savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama garso įrašu, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašui taikomus reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 3. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. 1419 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimaso priėmimas Administracinių ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusiųjų. 1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusių administracinių ginčų komisijos narių.
Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvavo 4 komisijos nariai ir balsai dėl sprendimo priėmimo pasiskirstė po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas. Posėdyje dalyvavęs administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos. 15 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo išsiuntimas vykdyti
priėmimo. Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, – per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą. Vykdytojui turi būti pranešta apie sprendimo apskundimą. 16 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimas Jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą. 17 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei turtinės žalos, nei ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia
administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. 2. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 19 straipsnis.
19 straipsnis. Subjektai, turintys teisę skųsti administracinių ginčų komisijų sprendimus Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui. 20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėtu
šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą, jeigu:
1) byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;
3) pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);
5) mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
6) paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. 3. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 4. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 5.
ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, jeigu:
1) skundą (prašymą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
2) administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo;
4) negalima nagrinėti skundo (prašymo), iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 6. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka. 7. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. 8. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime. 9. Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo. 21 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas Pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 22 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas 1.
Administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi nuo jo gavimo dienos. 2. Neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas. 3. Pareiškėjas turi teisę kreiptis į apygardos administracinį teismą su prašymu užtikrinti neįvykdyto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdyto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinti šalių taikos sutartį, vykdymą, jeigu nurodyti sprendimai nebuvo apskųsti per šio įstatymo 21 straipsnyje nustatytą terminą. Apskundus šioje dalyje nurodytą savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimą, kreiptis dėl sprendimo ar sprendimu patvirtintos taikos sutarties įvykdymo užtikrinimo galima po to, kai skundas lieka nepatenkintas. 23 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.“
įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina apskričių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudėtis ir jų pirmininkus. 3.
3Savivaldybės,
norinčios sudaryti savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas, iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina tokių komisijų sudėtis ir jų pirmininkus. 4. Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus.“
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymą Nr. VIII-1031 ir jį išdėstyti taip:
ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymAS
ikiteisminęio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją. 2. Mokestinių ginčų būtiną ikiteisminio nagrinėjimo tvarką nustato mokesčių įstatymai. 3. Įstatymai gali nustatyti ir kitokią atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarką. 2 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos
tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Išskyrus išimtis, kurias nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas arba kiti įstatymai, savivaldybių visuomeninės administracinių ginčų komisijos ikiteismine tvarka nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų arba valstybės tarnautojų veiksmų (neveikimo). 2. Skundus (prašymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija. 3.
Administracinių bylų teisenos įstatyme arba kituose įstatymuose nustatytas išimtis, Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendžia ginčus, kurie priskirti Vilniaus apygardos administracinio teismo papildomai kompetencijai. 3 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sudarymas
administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Komisijos narių kandidatūras, iš jų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras. 2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai turi teisę atsistatydinti. Savivaldybės meras motyvuotu teikimu gali siūlyti savivaldybės tarybai atleisti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ar narį prieš laiką ir vietoj jų teikti naujas kandidatūras likusios savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiui. 4 straipsnis. (neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)
administracinių ginčų komisijos kompetencija
administracinių ginčų komisija nagrinėja asmenų skundus dėl savivaldybių viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo. 2. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nesprendžia:
1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnyje, 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 19 straipsnyje ir 20 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų;
2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymuose numatyta kitokia tvarka. 6 straipsnis. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo tvarka 1.
Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. 2. Savivaldybės visuomeninę administracinių ginčų komisiją techniškai aptarnauja savivaldybės administracija. 3. Už savo darbą savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija kartą per metus atsiskaito savivaldybės tarybai, taip pat yra atsakinga savivaldybės merui. 2 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai
(prašymus) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai: Kauno apygardos skyrius, Klaipėdos apygardos skyrius, Panevėžio apygardos skyrius ir Šiaulių apygardos skyrius. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisiją sudaro: komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos veiklos teritorija nagrinėjant skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat nagrinėjant skundus dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, sutampa su Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio veiklos teritorija sutampa su atitinkamo bendrosios kompetencijos apygardos teismo veiklos teritorija, nustatyta šioje dalyje nurodytame įstatyme. 73 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymas
ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai sudaromi 4 metams. Lietuvos administracinių ginčų komisija sudaroma iš 7 narių, kiekvienas jos teritorinis padalinys – iš 5 narių. Vyriausiąją Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių narius 4 metams iš
Vyriausybė). Komisijos nariai privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių Nnarių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūrasą, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 2. Pasibaigus įgaliojimų laikui, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių nariai pareigas eina, iki jie paskiriami kitai komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijai arba iki paskiriami nauji nariai. 23. Lietuvos administracinių ginčų kKomisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojai teritoriniuose padaliniuose ir kiti komisijos bei jos teritorinių padalinių nariai turi teisę atsistatydinti. Komisijos pirmininkas ir nariai Vyriausybės sprendimu gali būti atleisti ir pirma laiko. Tokiu atveju teisingumo ministras Vyriausybei teikia naujas kandidatūras.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys Vyriausybės nutarimu atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
3) nedirba dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių;
4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų;
pareigų pažeidimas, mutatis mutandis vadovaujamasi Lietuvos Respublikos darbo kodeksu. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
2) jis miršta. 5. Kai Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys atleidžiamas nepasibaigus įgaliojimų laikui ar jo įgaliojimai nutrūksta, teisingumo ministras vietoj jo Vyriausybei teikia naują kandidatūrą likusiam komisijos ar jos teritorinio padalinio kadencijos laikotarpiui. 84 straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių statusas
administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto biudžetinė įstaiga.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos nuostatus tvirtina Vyriausybė. 2. Lietuvos administracinių ginčų kKomisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose ir kitų komisijos ir jos teritorinių padalinių narių darbas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje laikytinas darbu pagrindinėje darbovietėje ir apmokamas Lietuvos Respublikos vValstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Vyriausiosios Lietuvos administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, priėmimo į darbą tvarką, darbo užmokesčio jiems mokėjimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos vValstybės tarnybos įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 3. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai, nagrinėdami skundus (prašymus), sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisija materialiai aprūpina savo teritorinius padalinius ir metodiškai jiems vadovauja organizuojant darbą. 5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai kartą per metus teikia savo veiklos ataskaitas Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Lietuvos administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei. 95 straipsnis. Vyriausiosios Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencija
administracinių ginčų komisija nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos administracinių ginčų komisija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. 3. Vyriausioji Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai nesprendžia:
1) Administracinių bylų teisenos įstatymo 1618 straipsnyje, 1820 straipsnioyje 2, 3, 4 dalyse 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 2021 straipsnio 1 ir 3 dalyseje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokesčių bylų mokestinių ginčų;
2) administracinių ginčų, kuriems nagrinėti įstatymai numato nustato kitokią tvarką. 4. Lietuvos administracinių ginčų komisijos ar jos teritorinio padalinio narys, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų, turi įgaliojimus nagrinėti visas bylas, priskirtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių kompetencijai. 10 straipsnis. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos darbo tvarka
administracinių ginčų komisijos posėdžiai vyksta iš anksto nustatytomis savaitės dienomis. 2.
administracinių ginčų komisija už savo darbą kartą per metus atsiskaito Vyriausybei. 116 straipsnis. Skundo (prašymo) teisė Su skundu (prašymu) į atitinkamą Į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jos jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. 7 straipsnis. Skundo (prašymo) padavimas administracinių ginčų komisijai
ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. 2. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams. 3. Prie skundo (prašymo) pridedami šie priedai:
1) skundžiamas aktas;
2) jeigu būtina,
3) dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. 4. Skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas. 5. Kai skundas (prašymas) paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, prie jo turi būti pridedamos ir priedų skaitmeninės kopijos.
(prašymas) administracinių ginčų komisijai paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus administracinio akto paskelbimo arba įteikimo ar pranešimo apie viešojo administravimo subjekto veiksmus (atsisakymą atlikti veiksmus) suinteresuotai šaliai dienos. 2. Jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. 9 straipsnis. Praleisto termino atnaujinimas
prašymu Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys skundo (prašymo) padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 2. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administracinių ginčų komisijai turi būti paduotas skundas (prašymas). Kai prašymas atnaujinti terminą paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, skundas (prašymas) taip pat paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. 3.
atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti išnagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys rašytinio proceso tvarka per 3 darbo dienas nuo prašymo su termino praleidimo priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo dienos. Termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimas įforminamas rezoliucija. Jeigu atsisakoma atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimas atsisakyti atnaujinti terminą skundui (prašymui) paduoti gali būti skundžiamas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Atnaujinęs skundo (prašymo) padavimo terminą, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą ir skundas (prašymas) nagrinėjamas administracinių ginčų komisijoje šio įstatymo nustatyta tvarka. 10 straipsnis. Skundo (prašymo), paduodamo administracinių ginčų komisijai, priėmimas, bylų sujungimas ir išskyrimas 1.
Teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkui (komisijos pirmininko pavaduotojui teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo dienos išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą. 2. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu:
1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas;
3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta. 3.
komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu:
1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. 4. Atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per nustatytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, skundas (prašymas) laikomas paduotas pradinio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys atsisako jį priimti ir grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui. 5.
administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys, nustatęs, kad administracinių ginčų komisijoje yra skirtingų pareiškėjų skundų (prašymų) dėl to paties atsakovo to paties individualaus administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos gali juos sujungti į vieną bylą. 6. Kai byloje yra daugiau kaip vienas reikalavimas, prireikus Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys kai kuriuos iš jų gali išskirti į atskirą bylą (bylas). 7. Skundo (prašymo) priimtinumo (bylos pradėjimo), bylų sujungimo ar bylos išskyrimo į atskirą bylą (bylas) klausimas išsprendžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario rezoliucija. 8. Priėmus skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos narys abėcėlės tvarka skiriamas pranešėju byloje. 1211 straipsnis. Administracinių ginčų komisijų teisės rengiant medžiagą posėdžiui Pasirengimas nagrinėti skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje
subjekto, priėmusio ginčijamą individualų administracinį aktą ar įvykdžiusio skundžiamą veiką, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusių su posėdžiui rengiamu klausimu, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko. 1.
ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, rengdamas bylą posėdžiui, išsprendžia šiuos pasirengimo nagrinėti bylą administracinių ginčų komisijoje klausimus:
1) prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu (prašymu) susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus;
2) išsiunčia atsakovui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo (prašymo) nuorašus ir paprašo per šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą) ir su skundu (prašymu) susijusią medžiagą (įrodymus, paaiškinimus);
3) suderina su Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininku (komisijos pirmininko pavaduotoju teritoriniame padalinyje) bylos nagrinėjimo administracinių ginčų komisijos posėdyje datą ir laiką; išsiunčia bylos šalims ir jų atstovams pranešimus apie posėdžio vietą, datą ir laiką, kartu pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai;
4) atlieka kitus veiksmus, kad byla būtų parengta nagrinėti. 2. Administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, turi teisę:
1) reikalauti iš skundžiamo viešojo administravimo subjekto paaiškinimo, atsiliepimo, dokumentų, medžiagos ir informacijos, susijusios su administracinių ginčų komisijos posėdžiui rengiama byla, taip pat gauti raštu ar žodžiu valstybės tarnautojų paaiškinimus dėl ginčo dalyko;
2) prašyti kitų viešojo administravimo subjektų dokumentų, medžiagos ar kitos bylai nagrinėti reikalingos informacijos;
3) pasitelkti savivaldybių institucijų, administracinių ginčų komisijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat specialistus, viešojo administravimo subjektus, kitus fizinius ar juridinius asmenis (šių asmenų sutikimu), kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. 23.
medžiaga ar dokumentų kopijos turi būti jai perduotios ne vėliau kaip per 35 darbo dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Prireikus komisija administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, šį terminą gali pratęsti. 34. Prireikus administracinių ginčų komisijaos nariai su byla susijusias aplinkybes, faktus ir (ar) dokumentus gali tirti skundą (prašymą) vietoje. 1312 straipsnis. Administracinių ginčų Skundo (prašymo) nagrinėjimo administracinių ginčų komisijoje terminai
skundais (prašymais) turi būti išnagrinėtias ir sprendimai dėl jų priimti ne vėliau kaip per 1420 darbo dienų nuo jųo gavimo priėmimo. 2. Prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 14 10 darbo dienų. 13 straipsnis. Bylos šalys ir jų atstovai
(skundą (prašymą) padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). 2. Atstovais pagal įstatymą administracinių ginčų komisijoje yra asmenys, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 straipsnio 3 ir 7 dalyse. Valstybei ir Vyriausybei administracinių ginčų komisijoje atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus. 3. Įgaliotu atstovu (pagal pavedimą) administracinių ginčų komisijoje gali būti bet kuris asmuo, kurio įgaliojimai įforminti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nustatyta tvarka. 14 straipsnis. Skundo (prašymo) nagrinėjimas administracinių ginčų komisijos posėdyje, administracinių ginčų komisijos pirmininko ar kito nario nušalinimas 1.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritorinio padalinio posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar jo paskirtas kitas komisijos teritorinio padalinio narys. 2. Su bylos medžiaga administracinių ginčų komisijos nariai susipažįsta iki administracinių ginčų komisijos posėdžio. 3. Prireikus gali būti organizuojami išvažiuojamieji posėdžiai. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 3 komisijos nariai. 5. Iki skundo (prašymo) nagrinėjimo pradžios administracinių ginčų komisijos posėdyje patikrinama atvykusių į posėdį bylos šalių ir jų atstovų tapatybė ir įgaliojimai. 6. Bylos šalių ir (ar) jų atstovų neatvykimas į administracinių ginčų komisijos posėdį, jeigu jiems buvo apie tai tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti skundą (prašymą) ir priimti sprendimą. 7. Tais atvejais, kai į administracinių ginčų komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, tai yra nedalyvaujant nei bylos šalims, nei jų atstovams. Nagrinėjant skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka, administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas nedaromas, posėdžio protokolas nerašomas, posėdžio forma yra laisva. 8. Administracinių ginčų komisijos posėdis pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu apie ginčo dalyką, bylos šalis, administracinių ginčų komisijos sudėtį posėdyje, administracinių ginčų komisijos posėdžio sekretorių.
Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas supažindina bylos šalis su posėdžio tvarka, eiga ir bylos šalių procesinėmis teisėmis. Bylos šalims suteikiama galimybė pateikti papildomus prašymus, dokumentus, pareikšti nušalinimus administracinių ginčų komisijos nariams. Bylos šalių prašymai sprendžiami nedelsiant. 9. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas, komisijos pirmininko pavaduotojas, komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje ar kitas komisijos arba jos teritorinio padalinio narys negali dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu jis yra bylos šalies giminaitis; jeigu jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo, komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito (kitų) komisijos arba jos teritorinio padalinio nario (narių) nušalinimo klausimas išsprendžiamas administracinių ginčų komisijos posėdyje, bylos šalims nedalyvaujant. 10. Bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario, paskirto pranešėju byloje, pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai paskelbimu. Po to išklausomas pareiškėjas (pareiškėjai), jo (jų) įgaliotas atstovas (atstovai), atsakovo atstovas (atstovai), trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas gali nutraukti kalbą, jeigu ja nukrypstama nuo ginčo esmės. Bylos šalims ir jų atstovams po jų kalbų administracinių ginčų komisijos nariai gali užduoti klausimų.
Po to bylos šalys dėl nagrinėjamo ginčo gali trumpai atsakyti į viena kitos argumentus, užduoti viena kitai klausimų. Bylą nagrinėjant posėdyje, taip pat ištiriami kiti įrodymai: išklausomi liudytojų parodymai, specialistų paaiškinimai, apžiūrimi daiktiniai įrodymai ir kita. Bet kuriai iš bylos šalių pageidaujant, paskelbiami byloje esantys rašytiniai įrodymai. 11. Atlikus šio straipsnio 8, 9 ir 10 dalyse nurodytus veiksmus, administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas paskelbia posėdžio pabaigą, informuoja apie sprendimo priėmimo terminą ir sprendimo apskundimo tvarką. 15 straipsnis. Taikos sutarties sudarymas
gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. 2. Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį. 3. Bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu, taip pat po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijoje, priėmimo, bet nepasibaigus šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytam sprendimo apskundimo terminui. 4. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai). 5. Jeigu taikos sutartis atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas, administracinių ginčų komisija sprendimu ją patvirtina ir bylą nutraukia. Šiame sprendime turi būti nurodytos tvirtinamos taikos sutarties sąlygos. Prieš tvirtindama taikos sutartį, administracinių ginčų komisija išaiškina bylos šalims šių procesinių veiksmų pasekmes.
Taikos sutartis pridedama prie bylos. Jeigu taikos sutartis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, administracinių ginčų komisija jos netvirtina ir ginčą išsprendžia iš esmės. 6. Jeigu bylos šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, šio įstatymo 19 straipsnyje nurodyto termino eiga sustabdoma. 16 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio eigos fiksavimas
rašomas posėdžio protokolas. Sprendimą dėl posėdžių eigos fiksavimo būdo priima administracinių ginčų komisija. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę susipažinti su administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašu ar posėdžio protokolu, taip pat gauti posėdžio garso įrašo skaitmeninę kopiją ar posėdžio protokolo kopiją. 2. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašas ar protokolas yra sudedamoji bylos dalis. Administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas. 3.
administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga fiksuojama protokolu, jame įrašomi šie duomenys: posėdžio vieta ir data, pradžia ir pabaiga; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvaujančių bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų vardai ir pavardės; nagrinėjamo skundo (prašymo) turinys; bylos šalių ir jų atstovų, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, prašymai; balsavimo rezultatai; informacija apie sprendimo priėmimo terminą, jo apskundimo tvarką. 4. Administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir posėdžio sekretorius. 1417 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimaso priėmimas Administracinių ginčų komisija sprendimą dėl ginčo paprastai priima bendru sutarimu dalyvaujant ne mažiau kaip 3 komisijos nariams. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvavusiųjų. 1. Administracinių ginčų komisijos sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo (prašymo) išnagrinėjimo, bylos šalims nedalyvaujant. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą bendru sutarimu. Kai bendro sutarimo nėra, sprendimas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje administracinių ginčų komisijos narių. Jeigu administracinių ginčų komisijos posėdyje dalyvavo lyginis komisijos narių skaičius, balsams dėl sprendimo priėmimo pasiskirsčius po lygiai, lemia administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininko balsas. Dalyvavęs posėdyje administracinių ginčų komisijos narys, nesutinkantis su priimtu sprendimu, gali išdėstyti raštu savo atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė bylos šalims nesiunčiama, bet pridedama prie bylos. 15 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo išsiuntimas vykdyti
ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas vykdyti kitą dieną po priėmimo.
Viešojo administravimo subjektas privalo sprendimą įvykdyti per jame nurodytą laiką, o jeigu laikas nenurodytas, – per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. 2. Skundo padavimas administraciniam teismui sustabdo administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą. Vykdytojui turi būti pranešta apie sprendimo apskundimą. 16 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimas Jeigu viešojo administravimo subjektas per nustatytą terminą neįvykdo administracinių ginčų komisijos sprendimo, pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą administracinį teismą su prašymu užtikrinti sprendimo vykdymą. 17 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei turtinės žalos, nei ginčo šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia
visuomeninės administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui. 2. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas per 20 dienų nuo jo gavimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 19 straipsnis. Subjektai, turintys teisę skųsti administracinių ginčų komisijų sprendimus Ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, turi teisę skųsti tą sprendimą atitinkamam apygardos administraciniam teismui. 18 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėtu 1.
Administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi skundą (prašymą), priima vieną iš šių sprendimų:
1) atmesti skundą (prašymą) kaip nepagrįstą;
2) panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą ar jo dalį;
3) įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą administracinių ginčų komisijos nurodymą. 2. Administracinių ginčų komisija priima sprendimą nutraukti bylą:
1) jeigu byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai;
2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar administracinių ginčų komisijos sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis ar administracinių ginčų komisijos sprendimas bylą nutraukti;
3) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo);
4) jeigu administracinių ginčų komisija patvirtina šalių sudarytą taikos sutartį;
5) jeigu, mirus fiziniam asmeniui ar likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių;
6) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus jo padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas. 3. Administracinių ginčų komisija gali nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus. 4. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. 5.
5Administracinių ginčų komisija priima sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu:
1) jeigu skundą (prašymą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo;
2) jeigu administracinių ginčų komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu;
3) jeigu skundą (prašymą) suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas pradėti bylą asmuo;
4) kai negalima nagrinėti skundo (prašymo), kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. 6. Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka. 7. Administracinių ginčų komisijos sprendime įrašoma: sprendimo priėmimo vieta ir data; administracinių ginčų komisijos pavadinimas ir sudėtis; posėdyje dalyvavusių bylos šalių, jų atstovų vardai ir pavardės; skundo (prašymo) turinys; administracinių ginčų komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas; priimto sprendimo esmė ir motyvai; sprendimo apskundimo tvarka ir terminas. 8. Administracinių ginčų komisijos sprendimą pasirašo administracinių ginčų komisijos posėdžio pirmininkas ir kiti administracinių ginčų komisijos nariai, dalyvavę bylos nagrinėjime. 9. Administracinių ginčų komisijos sprendimas išsiunčiamas bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo priėmimo. 19 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo apskundimas Pareiškėjas ar atsakovas, nesutinkantys su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 20 straipsnis. Administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymas 1.
Administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį turi būti vykdomi nuo jo gavimo. 2. Neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas, taip pat neįvykdytas administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį, kurie nebuvo apskųsti per šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą administracinių ginčų komisijos sprendimą, jis vykdomas po to, kai skundas (prašymas) lieka nepatenkintas. 21 straipsnis. Žalos atlyginimo klausimų sprendimas Administracinių ginčų komisija, nagrinėdama skundus (prašymus), nei žalos, nei bylos šalių turėtų išlaidų atlyginimo klausimų nesprendžia.“
įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d. 2. Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina apskričių administracinių ginčų komisijų, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sudėtis ir jų pirmininkus. 3. Savivaldybės, norinčios sudaryti savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas, iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina tokių komisijų sudėtis ir jų pirmininkus. 4. Vyriausybė iki 1999 m. gegužės 1 d. patvirtina Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatus.“
dalis įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. ir galioja iki 2017 m. gruodžio 31 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. 3 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas
ginčų komisijos pavadinimas keičiamas į pavadinimą – Lietuvos administracinių ginčų komisija. 2.
komisijos nariais ir eina pareigas iki Lietuvos administracinių ginčų komisijos kadencijos pabaigos. 3. Įsigaliojus šio įstatymo 1 straipsnio 2 daliai, nauji Lietuvos administracinių ginčų komisijos nariai paskiriami likusiam komisijos kadencijos laikotarpiui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ GINČŲ KOMISIJŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1031 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto tikslai ir uždaviniai. Apygardų administraciniuose teismuose gautų ir išnagrinėtų bylų skaičius kasmet didėja. Remiantis 2011 m., 2012 m. bei 2013 m. Lietuvos Respublikos teismų ir teismų savivaldos institucijų veiklos apžvalgomis, paskelbtomis Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje, 2011 m. apygardų administraciniuose teismuose gautos 5964 bylos, išnagrinėta 5911 bylų, 2012 m. gautos 8 068 bylos, išnagrinėta 7914 bylų (palyginti su 2011 m., išnagrinėtų bylų skaičius padidėjo 33,9 proc.), 2013 m. gautos 17 932 bylos, išnagrinėtos 11 728 bylos (palyginti su 2012 m. išnagrinėtų bylų skaičius 2013 m. padidėjo 48,19 proc.). Nuolat didėjantis administracinių bylų skaičius ir bylų įvairovė lemia poreikį tobulinti administracinį procesą. Kartu, siekiant sumažinti administracinių teismų darbo krūvį, būtina skatinti asmenis rinktis ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą, kuris yra paprastesnis ir greitesnis. Šiuo metu ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka administracinių ginčų komisijose reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 patvirtintais Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatais, tačiau toks reglamentavimas neatitinka konstitucinės jurisprudencijos, aiškinančios, jog žmogaus teisių ir laisvių apsaugos bei gynimo teisinės garantijos turėtų būti reglamentuojamos įstatymais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas, 1996 m. gruodžio 19 d. nutarimas). Atsižvelgiant į aktualias teismų praktikos bei teisinio reglamentavimo problemas, teikiami Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
VIII-1029 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas) bei Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AGKĮ projektas). Teikiamais įstatymų projektais siekiama, kad administracinis procesas būtų aiškesnis, paprastesnis, lankstesnis, greitesnis ir efektyvesnis, (plečiant rašytinio proceso taikymo galimybes, reglamentuojant vienarūšių bylų nagrinėjimo tvarką, atskirais atvejais supaprastinant teismo sprendimų paskelbimo tvarką, įvedant į administracinį procesą naujus institutus bei trūkstamas nuostatas ir t. t.). Taip pat siekiama, kad ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas būtų patrauklesnis žmogui. Įstatymų projektų uždaviniai – užtikrinti efektyvią ir greitą asmens teisių ir teisėtų interesų gynybą viešojo administravimo srityje, didinti visuomenės pasitikėjimą teismais bei ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijomis, sumažinti teismų darbo krūvį. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektus parengė Darbo grupė administraciniam procesui tobulinti, sudaryta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. 1R-220 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ (teisingumo ministro 2013 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1R-236 redakcija). Darbo grupės vadovas – teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 1.
apibrėžtos sąvokos dubliuojasi su Viešojo administravimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis („viešasis administravimas“, „vidaus administravimas“, „viešojo administravimo subjektas“ ir kt.), o tokių sąvokų kaip „viešojo administravimo subjektų sistema“, „valstybinio administravimo subjektai“, „centriniai valstybinio administravimo subjektai“, „teritoriniai valstybinio administravimo subjektai“, „savivaldybių administravimo subjektai“ apibrėžimai atkartoja Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias viešojo administravimo subjektų klasifikavimą. Dalis ABTĮ 2 straipsnyje apibrėžtų sąvokų yra teisės teorijos dalykas („norminis teisės aktas“, „individualus teisės aktas“, „administraciniai teisiniai santykiai“). Pastebėtina, kad sąvokų ir atskirų formuluočių vartojimas ABTĮ nenuoseklus, pavyzdžiui, ABTĮ 48 straipsnio 1 dalyje apibūdintos ginčo (administracinės bylos) šalys – pareiškėjas ir atsakovas, tačiau ABTĮ tekste vienais atvejais minimos „ginčo šalys“, kitais atvejais „bylos šalys“; ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama, kas yra administracinės bylos proceso šalys, tačiau ABTĮ tekste kai kuriais atvejais minimos „šalys“, nors turima omenyje proceso šalys. 2. Šiuo metu ABTĮ I skyriuje „Bendrosios nuostatos“ nėra tiesiogiai įtvirtinti vieni iš svarbiausių administracinio proceso principų, kurie išskiriami teisės doktrinoje ir visuotinai taikomi teismų praktikoje – betarpiškumo, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo. Atskiros betarpiškumo principo (dar doktrinoje vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu) turinį atskleidžiančios nuostatos įtvirtintos ABTĮ II skyriuje „Procesas pirmosios instancijos teisme“: 57 straipsnio 6 dalyje („Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios.
Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais“), 79 straipsnio 1 dalyje („Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo ištirti byloje įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus“), 79 straipsnio 2 dalyje („Pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu ir esant nepasikeitusiai teisėjų sudėčiai. Jeigu atidėjus bylos nagrinėjimą proceso metu bent vienas iš teisėjų pakeičiamas, byla turi būti nagrinėjama nuo pat pradžios, tačiau teisme apklausti liudytojai iš naujo į posėdį paprastai nešaukiami“), 86 straipsnio 2 dalyje („Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos <...>“). Tačiau, atsižvelgiant į šio principo turinio aiškinimą teisės doktrinoje, darytina išvada, kad ABTĮ jis įtvirtintas nepilna apimtimi. Taip pat pastebėtina tai, kad ABTĮ 79 straipsnyje, kuriame numatyta keletas betarpiškumo principo turinį atskleidžiančių nuostatų, taip pat reglamentuojamas ir žodinio bylos nagrinėjimo principas, todėl straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio ir reikia jį patikslinti.
Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai paminėti dviejose ABTĮ II skyriaus nuostatose, reglamentuojančiose procesą pirmosios instancijos teisme: ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog teismas perduoda nagrinėti bylą kitam teismui pripažinęs, kad byla operatyviau ir ekonomiškiau bus išnagrinėta kitame teisme; remiantis ABTĮ 84 straipsnio 1 dalies 6 punktu, administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas gali skirti baudas už piktnaudžiavimą administraciniu procesu – piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Tačiau ABTĮ neįtvirtintos esminės nuostatos, atskleidžiančios operatyvumo ir ekonomiškumo principų turinį, t. y. nenumatyta teismo pareiga imtis priemonių, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau ir ekonomiškiau ir atitinkamai proceso dalyvių pareiga rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. 3. Pagal šiuo metu galiojančio ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėja ne tik bylas, teismingas apygardų administraciniam teismams, išvardytas ABTĮ 18 straipsnyje, bet taip pat turi papildomą kompetenciją: Vilniaus apygardos administraciniam teismui teismingos bylos, išvardytos ABTĮ 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas (išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte).
Tik Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos, Mokestinių ginčų komisijos, o įstatymų numatytais atvejais ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų (ABTĮ 19 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo teisė rinktis, į kurį apygardos administracinį teismą kreiptis, numatyta tik vieninteliu atveju – kai byloje atsakovai yra keli lygiaverčiai savo teisine padėtimi administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje (ABTĮ 17 straipsnio 4 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylų teismingumo taisyklės galiojančiame ABTĮ dėstomos nenuosekliai – kai kurios iš jų nustatytos ABTĮ 17 straipsnyje (3 ir 4 dalyse), kuris iš esmės skirtas ginčų priskyrimo administraciniams teismams klausimams reglamentuoti t. y. nustato taisykles, pagal kurias sprendžiama, ar ginčas apskritai priskirtinas teismo kompetencijai. 4. ABTĮ administracinio proceso terminai vienais atvejais nustatyti darbo dienomis, kitais atvejais – kalendorinėmis.
Terminas, skaičiuojamas darbo dienomis, nustatytas bylai išsiųsti kompetentingam ją nagrinėti teismui, kai specialioji teisėjų kolegija išsprendžia bylos rūšinio teismingumo klausimą (ABTĮ 21 straipsnio 6 dalis), teisėjo(ų) nušalinimo klausimui išspręsti, jei nušalinimo klausimas nebuvo išspręstas nedelsiant (ABTĮ 47¹ straipsnio 4 ir 5 dalys), teisėjo reikalaujamai medžiagai pateikti (ABTĮ 68 straipsnio 3 dalis), teismo sprendimui ar nutarčiai išsiųsti, kai jie priimti nagrinėjant apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 137 straipsnio 3 dalis). Visais kitais atvejais ABTĮ nustatyti terminai skaičiuojami kalendorinėmis dienomis. 5. Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Jeigu viešojo administravimo subjektas vilkina atitinkamo klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas. ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose. ABTĮ nenumato naikinamojo termino, kuriam pasibaigus, skundo (prašymo) padavimo terminas negalėtų būti atnaujinamas, todėl praktikoje pasitaiko atvejų, kai nagrinėjami (skundai) prašymai dėl administracinių aktų, priimtų prieš 10 ar daugiau metų.
Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1243/2013 buvo pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino prokurorės, ginančios viešąjį interesą, prašymą ir panaikino neteisėtus Kauno apskrities viršininko 2001 m. sprendimus atkurti nuosavybės teises į mišką bei taikė restituciją natūra. Situacija, kai panaikinamas valstybės institucijos sprendimas praėjus 10 metų, sukuria nepasitikėjimo teisine sistema ir visa valstybe atmosferą, nes asmenys niekada negali žinoti, ar jiems suteikta subjektinė teisė nebus atimta. Be to, bylų nagrinėjimas praėjus ilgam laiko tarpui nuo administracinio akto priėmimo sukuria padidintą neteisingo teismo sprendimo priėmimo riziką, nes per 10 metų išnyksta daugelis su byla susijusių įrodymų (pvz., pasimiršta tam tikrų įvykių aplinkybės, sunaikinami, neišsaugomi ar dingsta tam tikri dokumentai ir pan.). ABTĮ
(prašymui) paduoti išnagrinėja teismo pirmininkas, teisėjas ar teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka per dešimt dienų nuo prašymo teismui su priežastis patvirtinančiais įrodymais pateikimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ nenumato galimybės teismui nagrinėjant termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo klausimą, esant poreikiui, sužinoti suinteresuotų asmenų, t. y. skunde (prašyme) nurodytų ar teismo įtrauktinų atsakovų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų nuomonę. 6.
6ABTĮ 46 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniuose teismuose bylas,
numatytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, taip pat šio įstatymo 97 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms numatytas vienasmenis nagrinėjimas. Taigi, vadovaujantis šia nuostata bei ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktais ir 97 straipsnio 4 dalimi, vienasmeniškai nagrinėjamos bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis); mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų; tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės ar savivaldybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (įskaitant pareigūnus ir įstaigų vadovus); taikos sutarčių tvirtinimo vykdymo proceso metu. 7. ABTĮ numatyta keletas atvejų, kai tam tikri procesiniai klausimai sprendžiami rašytinio proceso tvarka. Rašytinio proceso tvarka sprendžiamas termino skundui (prašymui) paduoti atnaujinimo klausimas (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis), bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kai prašymas dėl jų priteisimo paduotas po teismo sprendimo priėmimo (ABTĮ 45 straipsnio 2 dalis), teisėjų nušalinimo klausimas, išskyrus atvejus, kai jis išsprendžiamas tame pačiame teismo posėdyje (ABTĮ 47¹ straipsnio 5 dalis), administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo užtikrinimo klausimas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis), bylos atnaujinimo klausimas (ABTĮ 100 straipsnis). Nagrinėjant bylą pirmąja instancija, teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
ABTĮ nenumatyta galimybė pirmosios instancijos teismui nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas to prašo, o kiti proceso dalyviai sutinka, nenumatyta galimybė pereiti iš žodinio bylos nagrinėjimo į rašytinį, o nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka – nuspręsti rengti žodinį bylos nagrinėjimą. 8. ABTĮ 49 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgaliotais atstovais (pagal pavedimą) teisme paprastai būna advokatai. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo orderiu arba su klientu pasirašyta sutartimi. Kitų atstovų įgaliojimai turi būti nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Taigi, administraciniame procese neribojamas asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą ratas, jiems nenustatyti jokie kvalifikacijos reikalavimai. LVAT praktikoje taip pat aiškinama, jog iš minėtų įstatymo normų matyti, kad be advokatų ar advokatų padėjėjų, atstovais administracinėse bylose gali būti visi asmenys, kurių įgaliojimai nurodyti įgaliojime, išduotame ir įformintame Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (LVAT 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-143-31/2012, LVAT 2003 m. gegužės 15 d. konsultacija Nr. 02‑04‑10). ABTĮ
nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimo laiko ir vietos paskelbimu spaudoje. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą) teismui (ABTĮ 44 straipsnio 3 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio
reikalauti atlyginti proceso atsakovas ir pareiškėjas, šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodant baigtinį tokių išlaidų sąrašą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių –
proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). Kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti: išlaidas, kurias turėjo rengdamas ir raštu pateikdamas teismui dokumentus; kitas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje išlaidas už laiką, kol vyko procesas, bei dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (ABTĮ 44 straipsnio 4 dalis). ABTĮ nenumatyta galimybė teismui nukrypti nuo ABTĮ 44 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertinus, ar proceso šalis sąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ nėra reglamentuota, kokios išlaidos administracinėje byloje laikomos priteistinomis atstovavimo išlaidomis – ar tai išlaidos, patirtos advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti, ar taip pat ir išlaidos, patirtos kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti. Būtent tai sąlygojo neaiškumus teismų praktikoje taikant minėtas ABTĮ nuostatas. LVAT 2009 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-822-587/2009 bei 2011 m. birželio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-525-290/2011, remdamasis ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostatomis bei CPK98 straipsnio 1 dalimi, aiškino, kad įstatymai nenumato galimybės prisiteisti teismo išlaidas už atstovavimą ar procesinių dokumentų rengimą, jei šias paslaugas suteikė ne advokatas ar advokato padėjėjas. Tačiau LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.
AS-143-31/2012 buvo konstatuota, kad ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuostata įpareigoja taikyti Civilinio proceso kodeksą tik dėl tvarkos, kuria turi būti sprendžiamas atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas; šioje normoje vartojamas žodis „tvarka“, pirmiausia turėtų apimti procesinius sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų priėmimo aspektus ir neturėtų nukreipti į Civilinio proceso kodeksą dėl klausimų, kokios išlaidos laikomos administracinėje byloje priteistinomis atstovavimo išlaidomis, ar joms gali būti priskiriamos išlaidos, sumokėtos ne advokatui ar advokato padėjėjui, išsprendimo; kadangi ABTĮ 49 straipsnio nuostatos leidžia atsirasti procesiniams atstovavimo santykiams ne tik tarp advokatų (jų padėjėjų) ir proceso šalių, laikoma, kad atstovavimo išlaidos ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies pirmo sakinio požiūriu taip pat turi būti suprantamos ne tik kaip išlaidos iš atstovavimo santykių tarp advokato ar advokato padėjėjo ir proceso šalies. Vadovaujantis ABTĮ 50 straipsnio 2 ir 3 dalimis, atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus: 1) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 2) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 3) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 4) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 5) taikos sutarties sudarymą; 6) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 7) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 8) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 9) priteistų pinigų gavimą. Įgaliojimas atlikti kiekvieną šio straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytų veiksmų turi būti specialiai aptartas atstovo įgaliojime.
ABTĮ esantis atstovų pagal pavedimą įgaliojimų įforminimo reglamentavimas skiriasi nuo numatyto CPK 59 straipsnyje, kuriuo remiantis, įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ABTĮ nereglamentuotas atstovavimas valstybei (Vyriausybei). Sprendžiant atstovavimo valstybei (Vyriausybei) klausimus, vadovaujamasi specialiais įstatymais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymu), Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymu, Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklėmis (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Vyriausybės 2014 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 497
„Dėl Atstovavimo valstybei ir Vyriausybei teismuose taisyklių patvirtinimo“,
Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“. Taisyklės reglamentuoja valstybės ir Vyriausybės (toliau – valstybė) atstovų nustatymo civilinėse ir administracinėse bylose tvarką, valstybės atstovų ir įgaliotų atstovų teises ir pareigas atstovaujant valstybei civiliniame, administraciniame ir vykdymo procese, atstovavimo valstybei teismuose proceso koordinavimą. Taisyklių 3.4 papunktyje nustatyta, kad valstybės atstovas – teisės aktų nustatyta ar teisės aktų nustatyta tvarka įgaliota ministerija, Vyriausybės įstaiga, įstaiga prie ministerijos, kita valstybės institucija (įstaiga) ar kitas juridinis asmuo, kuriame eina pareigas valstybės tarnautojas arba dirba pagal darbo sutartį darbuotojas, atstovaujantis valstybei teisme pagal Ministro Pirmininko suteiktą įgaliojimą. Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr.
ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose civilinėse ir administracinėse bylose, kai pagal pareikštus ieškinius (skundus, prašymus) atsakovu (trečiuoju asmeniu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu) įtraukta valstybė, valstybei atstovauja ministerijos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ ministrams pavestas valdymo sritis ir vadovaudamosi ministerijų nuostatais, jeigu šiuo nutarimu ar kitais teisės aktais neįgaliota kita valstybės institucija (įstaiga). 9. ABTĮ 52 straipsnyje numatyta pareiškėjo teisė atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pažymėtina, kad galiojanti nuostata, nenumatanti jokių patikslinto skundo (prašymo) pateikimo ribojimų, sudaro prielaidas piktnaudžiauti procesu, kartu pažeidžiant kitos ginčo šalies interesus: kai kurie pareiškėjai, siekdami vilkinti procesą, pateikia byloje vis naujus patikslintus skundus (prašymus). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ABTĮ nereglamentuoja, kokia tvarka sprendžiamas patikslinto skundo priėmimo klausimas. ABTĮ nereglamentuota, ar teismas turi teisę nepriimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymo, jeigu toks atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. 10. ABTĮ 65 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiruošimas administracinių bylų nagrinėjimui teisme paprastai turi būti baigtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo skundo (prašymo) priėmimo dienos.
Vadovaujantis to paties straipsnio 3 bei
sprendimas pirmosios instancijos teisme priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos, jeigu įstatymas nenustato trumpesnių nagrinėjimo terminų; prireikus motyvuota teismo nutartimi minėtas bendras bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar vienam mėnesiui, o bylose dėl norminių administracinių aktų teisėtumo – iki trijų mėnesių. Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, nustatantis trumpus bylos išnagrinėjimo terminus, neatitinka šiandienos realijų. Dėl didelio administracinių bylų kiekio bei neretai ir dėl jų sudėtingumo, dažniausiai objektyviai neįmanoma išnagrinėti jų per įstatyme nustatytą terminą. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. veiklos apžvalga, vidutinė administracinių bylų nagrinėjimo trukmė Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra 5,11 mėn., Kauno apygardos administraciniame teisme – 4,34 mėn., Klaipėdos apygardos administraciniame teisme – 3,66 mėn., Šiaulių apygardos administraciniame teisme – 9,4 mėn., Panevėžio apygardos administraciniame teisme – 6 mėn. Taip pat praktikoje egzistuoja problema, galimai sąlygota griežtai reglamentuotų bylos išnagrinėjimo terminų – nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priimama likus nedaug laiko iki posėdžio, kartais atsiliepimą pareiškėjas gauna likus vos kelioms darbo dienoms iki posėdžio kartu su šaukimu, dėl to neturi galimybės tinkamai pasiruošti bylai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ABTĮ 72 straipsnyje nėra numatytas terminas atsakovo atsiliepimui pateikti ir nenustatyta pareiga teismui išsiųsti gauto atsiliepimo nuorašą pareiškėjui.
Tai taip pat vertintina kaip galima kliūtis ginčo šalims tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. 11. Remiantis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti:
1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. ABTĮ 71 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo teisėjas arba teismas išnagrinėja ne vėliau kaip kitą dieną po jo gavimo, nepranešdamas atsakovui ir kitiems proceso dalyviams. Jeigu toks prašymas paduodamas kartu su skundu (prašymu), jis išnagrinėjamas ne vėliau kaip kitą dieną po skundo (prašymo) priėmimo. 12. ABTĮ 81 straipsnyje nustatyta, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vadovaujantis ABTĮ 136 straipsniu, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė; teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Taigi, ABTĮ nėra apibrėžtos bylos nagrinėjimo ribos. 13.
esant šiems pagrindams: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.
Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šiems pagrindams: 1) kai Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismo sprendimas byloje prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir jos papildomiems protokolams; 2) naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; 4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą; 5) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 6) jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą; 7) jeigu sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų; 8) sprendimas ar nutartis yra be motyvų; 9) jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas; 10) jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 11) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą; 12) kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymą atnaujinti procesą turi teisę paduoti bylos šalys, tretieji suinteresuoti asmenys bei jų atstovai, neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas, nutarimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat prokuroras bei viešojo administravimo subjektai, kad būtų apgintas viešasis interesas ar apgintos valstybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (ABTĮ 155 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja LVAT pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. ABTĮ 159 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės. Prireikus kolegija gali sustabdyti skundžiamo sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymą, kol bus iš naujo išnagrinėta byla. Nutartis dėl sprendimo, nutarimo ar nutarties vykdymo sustabdymo yra neskundžiama. 14. Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų (toliau kartu – administracinių ginčų komisijos) kompetenciją, skundų (prašymų) padavimo administracinių ginčų komisijoms terminus bei kai kuriuos ginčų nagrinėjimo šiose institucijose proceso aspektus šiuo metu reglamentuoja du įstatymai – ABTĮ ir Administracinių ginčų komisijų įstatymas.
Tačiau pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis administracinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo tvarką administracinių ginčų komisijose – Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 533 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija) (toliau – Nuostatai). Nuostatai reglamentuoja administracinių ginčų komisijų statusą, sudarymo tvarką, teises, skundų (prašymų) padavimo ir priėmimo administracinių ginčų komisijose tvarką, pasirengimo bylos nagrinėjimui, ginčų nagrinėjimo komisijos posėdyje ir sprendimų priėmimo tvarką, komisijų sprendimų rūšis ir jų vykdymą bei kitus bylų nagrinėjimo bei komisijų darbo organizavimo aspektus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 1. ABTĮ projekte atsisakoma sąvokų, kurios dubliuojasi su Viešojo administravimo įstatyme, Mokesčių administravimo įstatyme apibrėžtomis sąvokomis ar dėl kitų priežasčių nebeaktualios, taip pat sąvokų, kurios žinomos iš teisės teorijos. Tobulinamas sąvokų vartojimas ABTĮ tekste, siekiant, kad jos būtų vartojamos tiksliai ir nuosekliai (pavyzdžiui, sąvoka „šalys“ daugeliu atvejų pakeičiama į sąvoką „proceso šalys“, kuri apibrėžta ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje). Be to, ABTĮ tekstas tobulinamas, siekiant, kad jis atitiktų bendrinės lietuvių kalbos normas. 2.
esminės jo turinį atskleidžiančios nuostatos, išskiriamos teisės doktrinoje, taip pat galiojančios ir civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 14 straipsnis): 1) teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus; 2) teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje; 3) teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; 4) proceso dalyviai teisminių ginčų metu gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės. ABTĮ projekto 11 straipsnyje įtvirtinami proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai: viena vertus, nustatoma pareiga teismui imtis ABTĮ nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą; kita vertus, nustatoma pareiga proceso dalyviams sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Taip pat nustatoma teismo ir proceso šalių pareiga siekti, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. 3. ABTĮ projektu siūloma panaikinti ABTĮ 19 straipsnį, nustatantį išimtinę Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetenciją tam tikrų kategorijų byloms. Kaip ir iki šiol, išimtinai Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėtų bylas, pagal kitus įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai (pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties).
Išliktų nuostata, numatanti kad, jei yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti
Be to, ABTĮ projekto 31 straipsnyje siūloma numatyti atvejus, kai pareiškėjas gali pasirinkti, į kurį administracinį teismą kreiptis. Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, skundas pareiškėjo pasirinkimu administraciniam teismui galėtų būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. Tarnybiniuose ginčuose pareiškėjo pasirinkimu skundas galėtų būti paduodamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. Be to, nustatoma, kad, jei yra keli susiję tarpusavyje reikalavimai, kurie pagal nustatytas teismingumo taisykles gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose arba pareiškiamas skundas keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškėjas turi teisę pasirinkti, į kurį administracinį teismą kreiptis (išskyrus, kai vienas iš susijusių reikalavimų teismingas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai arba reikalavimas, keliamas vienam iš atsakovų, teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui).
Siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, visas teritorinio teismingumo taisykles siūloma nustatyti viename straipsnyje. Siūlomais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad procesas būtų patogesnis asmeniui, ginančiam savo teises ir teisėtus interesus administraciniame teisme – asmuo galės kreiptis į tą teismą, kuris yra arčiau jo gyvenamosios vietos, todėl patirs mažesnes laiko ir lėšų sąnaudas dėl bylos nagrinėjimo. Kartu numatomi teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarys prielaidas tolygesniam bylų pasiskirstymui tarp teismų. 4. Siekiant nuoseklesnio ir racionalesnio procesinių terminų reglamentavimo, ABTĮ projekte siūloma terminus, skirtus teismo procesiniams veiksmams atlikti, nustatyti darbo dienomis, o terminus, skirtus procesų dalyvių procesiniams veiksmams atlikti, nustatyti kalendorinėmis dienomis. Šios terminų keitimo taisyklės netaikomos tik terminams, skaičiuojamiems mėnesiais ir metais (pavyzdžiui galiojančio ABTĮ 32 straipsnyje nustatyti mėnesiais skaičiuojami skundo padavimo terminai). ABTĮ projekte kalendorinėmis dienomis nustatytą terminą keičiant į darbo dienomis nustatytą terminą, kai kuriais atvejais jis neprailginamas, pavyzdžiui, 20 dienų teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimo terminas keičiamas į 14 darbo dienų terminą.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad bylų skaičius administraciniuose teismuose sparčiai didėja ir dėl to teismams objektyviai tampa neįmanoma laikytis tam tikrų procesinių terminų, pavyzdžiui 7 dienų skundo priėmimo termino, ABTĮ projekte jie šiek tiek prailginami: 7 dienų terminas keičiamas į
terminas keičiamas į 3 darbo dienų terminą (pvz., ABTĮ projekto 109 straipsnis) ir t. t. ABTĮ projekte taip pat siūloma prailginti kai kuriuos skundų padavimo terminus: ABTĮ projekto 28 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vieno mėnesio administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo apskundimo terminą (vietoje šiuo metu nustatyto 20 dienų termino), siekiant, kad jis sutaptų su administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo) apskundimo terminu; ABTĮ projekto 128 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vieno mėnesio apeliacinio skundo padavimo terminą (vietoje dabar galiojančio 14 dienų termino). 5. ABTĮ projekto 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skundo padavimo terminas negali būti atnaujintas, jei nuo skundžiamo administracinio akto priėmimo, veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo laiko pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su administracinio akto priėmimu, veiksmo atlikimu ar neveikimu.
Siūloma nuostata siekiama užtikrinti teisinių santykių stabilumą, teisėtus lūkesčius ir teisinį tikrumą, taip pat viešąjį interesą, kad nebūtų keičiami nusistovėję teisiniai santykiai ir nebūtų panaikinamos valstybės institucijų sprendimais asmenims suteiktos subjektinės teisės. ABTĮ projekto 30 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti teisę teismo pirmininkui, teisėjui ar teismo pirmininko sudarytai teisėjų kolegijai, nagrinėjantiems prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, gauti suinteresuotų asmenų nuomonę šiuo klausimu. Teismas, manydamas, kad būtina gauti suinteresuotų asmenų nuomonę, apie prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nagrinėjimą praneštų suinteresuotiems asmenims, nurodydamas terminą, per kurį jie turi pateikti nuomonę. Tokiu atveju teismas turėtų išnagrinėti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo per 10 darbo dienų nuo jo gavimo ir tai būtų išimtis iš bendros ABTĮ projekto 30 straipsnio 3 dalyje numatytos taisyklės, kad toks prašymas turi būti išnagrinėtas per 7 darbo dienas nuo jo gavimo. Siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai sudarys sąlygas teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, išsamiau ištirti aplinkybes, galinčias turėti reikšmės nustatant paduoto prašymo pagrįstumą ir priimti teisingą sprendimą nagrinėjamu klausimu. 6. ABTĮ projektu siūloma papildyti apygardų administraciniuose teismuose vienasmeniškai nagrinėjamų bylų sąrašą (ABTĮ projekto 43 straipsnis).
Vienasmeniškai galėtų būti nagrinėjamos bylos dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu. Ši nuostata siūloma atsižvelgiant į tai, kad tokias bylas reikia išnagrinėti operatyviai, nes nuo teismo sprendimo šiose bylose priėmimo priklauso ir kitų teisminių procesų eiga, be to, šios bylos nėra labai sudėtingos, todėl nėra pagrindo reikalauti kolegialaus jų nagrinėjimo. Taip pat ABTĮ projekto 43 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti vienasmenį nagrinėjimą byloms dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. Pažymėtina, kad, pavyzdžiui, mokestinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjanti Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaujantis Europos Sąjungos teise, yra laikytina teismine institucija (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimą byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 18 d. sprendime byloje Rikoma Ltd. prieš Lietuvą taip pat yra konstatavęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, Lietuvoje funkcionuojanti mokestinių ginčų nagrinėjimo sistema yra laikytina
„trijų instancijų“ sistema. Atsižvelgiant į išdėstytą, ir tai, kad šiuo metu numatytas
vienasmenis mokestinių ginčų nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, laikytina, kad yra pagrindas ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų nagrinėtiems ginčams numatyti vienasmenį nagrinėjimą. 7.
procesinius klausimus teismas gali išspręsti rašytinio proceso tvarka: 1) kai pareiškėjui atsisakius skundo, sprendžiamas bylos nutraukimo klausimas (ABTĮ projekto 50 straipsnio 2 dalis) 2) kai ginčo šalims po teismo sprendimo priėmimo pateikus taikos sutartį yra sprendžiamas jos tvirtinimo klausimas (ABTĮ projekto 51 straipsnio 4 dalis). ABTĮ projekto 78 straipsnio 6 dalyje numatoma galimybė teismui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde prašo bylą nagrinėti proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Atitinkamai siūloma papildyti: ABTĮ 23 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią skundo turinį, nustatant, kad pareiškėjas skunde privalo nurodyti, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ projekto 24 straipsnio 2 dalis). Tačiau, remiantis ABTĮ projekto 78 straipsnio 6 dalyje siūlomu reglamentavimu, teismas turėtų surengti žodinį bylos nagrinėjimą bet kurios iš proceso šalių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva nusprendęs, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Taip pat numatyta teismo teisė, nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, nuspręsti pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą proceso šalies (-ių) prašymu ar savo iniciatyva ir visų proceso šalių sutikimu. Tačiau teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pripažinęs, kad žodinio proceso tvarka bylos aplinkybės bus ištirtos išsamiau, turėtų teisę pereiti prie žodinio bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad siūlomi pakeitimai, kuriais būtų praplėstos galimybės teismui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, padėtų taupyti ne tik teismo, bet ir proceso dalyvių laiką ir lėšas, ypač turint omenyje tai, kad ir šiuo metu teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pareiškėjai prašo nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka.
Kita vertus, numatyta teisė teismui pereiti iš rašytinio bylos nagrinėjimo į žodinį, užtikrintų galimybę visapusiškai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes teismui nustačius, kad to neįmanoma padaryti nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. 8. ABTĮ projekto 47 straipsnio 4 dalyje, analogiškai kaip galiojančiame CPK, siūloma nustatyti baigtinį asmenų, galinčių atstovauti pagal pavedimą administraciniame procese, sąrašą: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui), juridinių asmenų darbuotojai ar valstybės tarnautojai (apeliacinės instancijos teisme – turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą), atstovaujantys tam juridiniam asmeniui; profesinės sąjungos, jei jos atstovauja profesinės sąjungos nariams tarnybos teisinių santykių bylose. Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarinė teismo sprendimų peržiūros forma, čia siūlomos dar griežtesnės taisyklės (analogiškai kaip CPK kasacijos stadijoje): prašymą dėl proceso atnaujinimo galėtų surašyti tik advokatas; valstybės atstovo, kito juridinio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat galėtų surašyti juridinio asmens darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; jei prašymą dėl proceso atnaujinimo paduotų fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti prašymą turėtų teisę jis pats (ABTĮ projekto 154 straipsnio 2 dalis).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aukštojo universitetinio teisinio išsilavinimo reikšmė teisinei praktikai buvo akcentuota Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarime. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tik būtiną profesinę kompetenciją turintiems teisininkams gali būti patikėtos atitinkamos funkcijos užtikrinant, kad būtų teisinėmis priemonėmis saugomos ir ginamos asmens teisės ir laisvės, taip pat funkcijos sprendžiant bylas (teisinius ginčus) teismuose; tinkamai parengtų, aukštos profesinės kvalifikacijos teisininkų <...> profesinė veikla lemia visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema. Siūlomu reglamentavimu bus užtikrintas kvalifikuotas atstovavimas, kuris sąlygos efektyvesnę asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynybą. Be to, ABTĮ projekte siūloma numatyti esmines nuostatas, susijusias su valstybės (Vyriausybės) atstovavimu administraciniame procese, t. y. nustatoma, kad valstybę ir Vyriausybę administraciniame procese atstovauja valstybės institucijos ir įstaigos (valstybės atstovai) pagal įstatymuose ir kituose teisės aktuose joms suteiktus įgaliojimus (ABTĮ projekto 47 straipsnio 2 dalis), siūlomos nuostatos dėl netinkamo valstybės atstovo pakeitimo tinkamu (ABTĮ projekto 53 straipsnis), dėl valstybės atstovo pareigų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ABTĮ projekto 48 straipsnio 3 dalis) ir kt.
ABTĮ projekte siūloma tobulinti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teisinį reglamentavimą, atsisakant baigtinio galimų prisiteisti bylinėjimosi išlaidų sąrašo, ABTĮ projekto 39 straipsnio 1 dalyje numatant, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 3) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 4) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Pagal siūlomą reglamentavimą proceso šalis galėtų prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgiant į tai, kokio jos pobūdžio, jei teismas pripažintų, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos ir būtinos. ABTĮ projekto 40 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (nustatytų ABTĮ projekto 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse), atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.
Be to, ABTĮ projekto 40 straipsnio 5 dalyje siūloma aiškiau ir detaliau reglamentuoti atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimus – numatoma, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jei teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos. Siūloma atstovų pagal pavedimą įgaliojimų įforminimo reglamentavimą suvienodinti su CPK 59 straipsnyje nustatytu reglamentavimu, ABTĮ projekto 48 straipsnyje nustatant, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. 9. ABTĮ projekto 50 straipsnio 2 dalyje, analogiškai kaip CPK 42 straipsnio 2 dalyje, nustatoma, kad teismas nepriima pareiškėjo skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. ABTĮ projekto 50 straipsnio 3 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika dienų nuo proceso šalių atsiliepimo gavimo. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti bendruosius skundui keliamus reikalavimus. Patikslinto skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas mutatis mutandis taikant ABTĮ projekto 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama.
projekto 50 straipsnyje siūlomi pakeitimai sudarys prielaidas sąžiningai naudotis skundo patikslinimo teise, tokiu būdu bus užkirstas kelias proceso vilkinimui. 10. ABTĮ projekto 64 straipsnyje siūloma nustatyti, kad nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje paprastai turi būti priimta ne vėliau kaip prieš mėnesį iki teismo posėdžio dienos. Pirmasis teismo posėdis paprastai turi įvykti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos. Siūlomos nuostatos nėra imperatyvios atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose numatytais atvejais kai kurių kategorijų bylos turi būti nagrinėjamos greičiau. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ABTĮ projektu siūlomo naujo 11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas siekia, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Kartu siūlomi ABTĮ 68 straipsnio 4 dalies pakeitimai (ABTĮ projekto 67 straipsnis), numatant, kad nutartyje skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje nurodomas pavedimas išsiųsti šaukimus dalyvaujantiems byloje asmenims arba kitaip pranešti apie posėdį bei pavedimas išsiųsti paštu ar elektroninių ryšių priemonėmis atsakovams ar tretiesiems suinteresuotiems asmenims skundo nuorašus (skaitmenines kopijas) ir kitus dokumentus, jeigu jie nebuvo išsiųsti ruošiantis bylą nagrinėti, turi būti vykdomas per 3 darbo dienas. ABTĮ projekto
kaip 14 dienų terminą, per kurį atsakovas privalo pateikti atsiliepimą. Taip pat nustatoma, kad gavus iš atsakovo rašytinį atsiliepimą, jo nuorašas (skaitmeninė kopija) išsiunčiamas pareiškėjui. Taigi, siūlomu reglamentavimu siekiama nustatyti lanksčias nuostatas dėl bylų nagrinėjimo terminų, kad jos tiktų daugeliui bylų, kartu siekiama, kad teismas dėtų pastangas išnagrinėti bylą per vieną teismo posėdį.
Priėmus siūlomus teisinio reglamentavimo pakeitimus, bus sudarytos sąlygos ginčo šalims tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui. 11. Atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų komiteto
administraciniame procese Nr. (89)8, ABTĮ projekto 70 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, siūloma įtvirtinti nuostatą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos administracinių bylų teisenos kodekse – reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Ši nuostata suteiktų teisę teismui užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (pvz., teismo įpareigojimas pašalinti duomenis iš registro, kol nėra išspręstas ginčas). Tai, be kita ko, reiškia, kad net jei administracinis aktas yra įvykdytas, teismas galėtų pritaikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo padėtį ir grąžintų viską į anksčiau (iki administracinio akto įvykdymo) buvusią situaciją. ABTĮ projekto
rūšių sąrašą atsižvelgiant į teismų praktikoje kylančias problemas bei numatyti nebaigtinį reikalavimo užtikrinimo priemonių sąrašą, kadangi teismų praktikoje gali atsirasti poreikis taikyti ir kitokias reikalavimo užtikrinimo priemones.
poreikiui, gauti atsakovo ir (ar) kitų proceso dalyvių nuomonę reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimu. Siūlomais teisinio reglamentavimo pakeitimais siekiama, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės būtų taikomos tik esant pakankamam pagrindui ir kad būtų sudarytos sąlygos teismui išsiaiškinti aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą. 12. ABTĮ projekto 80 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, nustatant, kad administracinis teismas negali išeiti už pareikšto skundo reikalavimo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus skundo reikalavimo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; administracinis teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo formuluotės. ABTĮ projekto 136 straipsnyje siūloma nustatyti, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų;
Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ projekto 142 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimų pagrindų.
ABTĮ projekto 160 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad vadovaudamasis šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytomis taisyklėmis, teismas atnaujintą bylą nagrinėja neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai.
Galima būtų išskirti šiuos siūlomo teisinio reguliavimo privalumus: 1) užtikrinimas teisinis saugumas ir tikrumas – šalys žino dėl ko vyksta ginčas ir, atitinkamai, gali koncentruoti dėmesį į ginčo esmę ir su juo susijusias aplinkybes (kai ginčo ribos neapibrėžtos – atsiranda prielaidos procesinėms staigmenoms, nes iš principo gali būti nagrinėjami net tie ginčo aspektai, dėl kurio šalys nekelia klausimų); 2) didinama teisingo sprendimo priėmimo tikimybė – kai šalys koncentruojasi į tam tikrus ginčo klausimus (apibrėžtas ginčo ribas), sudaromos prielaidos surinkti visus reikšmingus įrodymus ir išsamiai įvertinti, išdiskutuoti ginčui taikytinas teisės normas; kai ginčo ribos neapibrėžtos, teisingumas gali nukentėti, nes plečiantis tyrimo riboms, didėja klaidos ir
„paklydimo“ tikimybė (pradedama vertinti ir analizuoti tai, kas nėra svarbu ir
reikšminga, bet gali būti praleista tai, kas svarbu); 3) labiau užtikrinama proceso koncentracija, operatyvumas ir ekonomiškumas: jei ginčo ribos neapibrėžtos – teismui ir šalims gali tekti atlikti daugiau procesinių veiksmų ir patirti daugiau išlaidų, nei tuo atveju, jei ginčo ribos būtų apibrėžtos ir šalys koncentruotųsi tik į jas; 4) užtikrinami rungimosi ir dispozityvumo principai; nors administracinių bylų teisenoje pastarųjų principų veikimas yra ribotas, tačiau jie neturėtų būti visiškai paneigti; šalys geriausiai žino bylos situaciją ir medžiagą, todėl jos turėtų būti skatinamos kiek įmanoma aktyviau dalyvauti procese (rungtis); savo ruožtu, jei ginčo ribos neapibrėžtos, išnyksta šalių paskata rungtis, teikti savo poziciją ir įrodymus, nes tiesiog manoma (pasikliaunama), kad pats teismas viską išsiaiškins dėl tos priežasties, kad nėra ginčo ribų; be to, šalims turėtų būti palikta tam tikra laisvė (dispozityvumas) neginčyti tam tikrų sprendimų (jų dalių) byloje ir teismas, jei tai nepažeidžia viešojo intereso, neturėtų juos savo iniciatyva tikrinti ir tokiu būdu veikti prieš laisvą šalies apsisprendimą – asmens laisvė pasirinkti savo elgesio modelį, tiek kiek nepažeidžia kitų asmenų teisių ar visuomenės interesų, yra viena iš demokratijos vertybių; pastebėtina, kad ir 2004 m. gruodžio 4 d.
Galima būtų išskirti šiuos siūlomo teisinio reguliavimo privalumus: 1) užtikrinimas teisinis saugumas ir tikrumas – šalys žino dėl ko vyksta ginčas ir, atitinkamai, gali koncentruoti dėmesį į ginčo esmę ir su juo susijusias aplinkybes (kai ginčo ribos neapibrėžtos – atsiranda prielaidos procesinėms staigmenoms, nes iš principo gali būti nagrinėjami net tie ginčo aspektai, dėl kurio šalys nekelia klausimų); 2) didinama teisingo sprendimo priėmimo tikimybė – kai šalys koncentruojasi į tam tikrus ginčo klausimus (apibrėžtas ginčo ribas), sudaromos prielaidos surinkti visus reikšmingus įrodymus ir išsamiai įvertinti, išdiskutuoti ginčui taikytinas teisės normas; kai ginčo ribos neapibrėžtos, teisingumas gali nukentėti, nes plečiantis tyrimo riboms, didėja klaidos ir
„paklydimo“ tikimybė (pradedama vertinti ir analizuoti tai, kas nėra svarbu ir
reikšminga, bet gali būti praleista tai, kas svarbu); 3) labiau užtikrinama proceso koncentracija, operatyvumas ir ekonomiškumas: jei ginčo ribos neapibrėžtos – teismui ir šalims gali tekti atlikti daugiau procesinių veiksmų ir patirti daugiau išlaidų, nei tuo atveju, jei ginčo ribos būtų apibrėžtos ir šalys koncentruotųsi tik į jas; 4) užtikrinami rungimosi ir dispozityvumo principai; nors administracinių bylų teisenoje pastarųjų principų veikimas yra ribotas, tačiau jie neturėtų būti visiškai paneigti; šalys geriausiai žino bylos situaciją ir medžiagą, todėl jos turėtų būti skatinamos kiek įmanoma aktyviau dalyvauti procese (rungtis); savo ruožtu, jei ginčo ribos neapibrėžtos, išnyksta šalių paskata rungtis, teikti savo poziciją ir įrodymus, nes tiesiog manoma (pasikliaunama), kad pats teismas viską išsiaiškins dėl tos priežasties, kad nėra ginčo ribų; be to, šalims turėtų būti palikta tam tikra laisvė (dispozityvumas) neginčyti tam tikrų sprendimų (jų dalių) byloje ir teismas, jei tai nepažeidžia viešojo intereso, neturėtų juos savo iniciatyva tikrinti ir tokiu būdu veikti prieš laisvą šalies apsisprendimą – asmens laisvė pasirinkti savo elgesio modelį, tiek kiek nepažeidžia kitų asmenų teisių ar visuomenės interesų, yra viena iš demokratijos vertybių; pastebėtina, kad ir 2004 m. gruodžio 4 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijose dėl administracinių teisės aktų teisinės peržiūros Nr.
2004(20) nurodoma, kad procesas dėl administracinių aktų peržiūros turėtų būti iš principo grindžiamas šalių rungimusi (4d punktas); 5) labiau užtikrinamas teismo nepriklausomumas ir nešališkumas; kai ginčo ribos neapibrėžtos, teismas gali savo iniciatyva vertinti šalių neginčijamas sprendimo dalis, o tai gali sukelti klausimų dėl teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, be to, teismui, nusprendus savo iniciatyva tam tikrą sprendimo dalį tirti, teismas nutolsta nuo savo kaip nepriklausomo arbitro paskirties ir tam tikru mastu tarsi gali tapti vienos iš šalių šalininku, advokatu. 13. ABTĮ projekto 9 skirsnyje siūloma numatyti modelinį teismo procesą. Remiantis ABTĮ projekto 127 straipsnyje siūlomu teisiniu reglamentavimu, viename arba skirtinguose apygardų administraciniuose teismuose ar Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme esant daugiau kaip 20 teisės ir fakto požiūriu vienarūšių bylų, kylančių dėl norminio teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai ar įstatymams, viena iš tokių bylų galėtų būti paskelbta modeline teismo pirmininko nutartimi (teisėjo ar teisėjų kolegijos prašymu). Apie nutartį pradėti modelinį procesą būtų informuojami modelinės bylos proceso dalyviai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir visi apygardų administraciniai teismai, be to, apie tai būtų skelbiama teismo, pradėjusio modelinį procesą, interneto svetainėje. Kitos vienarūšės bylos būtų sustabdomos. Modelinę bylą nagrinėjančiam teismui numatyta pareiga ją išnagrinėti kiek įmanoma greičiau. Įsiteisėjus teismo sprendimui modelinėje byloje, kurioje pareiškėjo reikalavimai patenkinti, kitos vienarūšės individualios bylos būtų atnaujinamos. Įsiteisėjus teismo sprendimui modelinėje byloje, kurioje pareiškėjo reikalavimai atmesti, apie tokio sprendimo įsiteisėjimą būtų informuojamos individualių vienarūšių bylų šalys.
Jei per įstatyme nustatytą terminą individualios bylos šalis nepaduotų prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą, skundas individualioje byloje būtų paliekamas nenagrinėtu. Atnaujintos vienarūšės individualios bylos būtų nagrinėjamos supaprastinta tvarka – vieno teisėjo, rašytinio proceso tvarka. Tokioje byloje priimtame sprendime (nutartyje) turėtų būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Dėl bylos nagrinėjimo supaprastinta tvarka teismas turėtų priimti nutartį ir per 3 darbo dienas išsiųsti ją proceso dalyviams. Tačiau byla pirmosios instancijos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jei per septynias darbo dienas nuo nutarties bylą nagrinėti supaprastinta tvarka įteikimo to prašytų bet kuri proceso šalis. Teismas visais atvejais galėtų nuspręsti individualią bylą nagrinėti bendra tvarka. Siūlomi teisinio reglamentavimo pakeitimai žymiai palengvintų teismų darbą nagrinėjant didelius vienarūšių administracinių bylų kiekius, sumažėtų neteisingų sprendimų priėmimo tikimybė, būtų sudarytos sąlygos teisėjams skirti daugiau laiko kitų bylų nagrinėjimui. 14. ABTĮ projektu taip pat siūloma patikslinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 11 punktą (ABTĮ projekto 152 straipsnio 2 dalies 11 punktas), numatant, kad procesas gali būti atnaujintas panaikinus ne bet kokį, o individualų teisės aktą, kuriuo remdamasis teismas išsprendė bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą yra galimybė atnaujinti prieš 5 ar daugiau metų išnagrinėtas bylas, jei vėliau Konstitucinis Teismas arba LVAT tam tikrą norminį administracinį teisės aktą pripažįsta neteisėtu. Tačiau tai neužtikrina teisinių santykių stabilumo bei res judicata principo (reiškiančio, kad ginčas išspręstas galutinai) įgyvendinimo.
Siekiant aiškiau reglamentuoti proceso atnaujinimo stadiją bei užkirsti kelią piktnaudžiavimui proceso atnaujinimo teise ABTĮ projekte siūloma: 1) ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik tuo atveju, kai teismas nusprendė dėl jų teisių ar pareigų; 2) ABTĮ projekto 154 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo apmokestinamas
dalyje nustatyti, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas; 4) ABTĮ projekto 155 straipsnio naujoje 4 dalyje nustatyti, kad pasibaigus terminui paduoti prašymą atnaujinti procesą, prašymas negali būti keičiamas ar pildomas. ABTĮ projekto 157 straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadiją. Remiantis siūlomais teisinio reglamentavimo pakeitimais, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėtų LVAT pirmininko sudaryta teisėjų kolegija, mutatis mutandis vadovaudamasi ABTĮ projekto 33 straipsniu. Teisėjų kolegija, be kita ko, patikrintų, ar prašymas atitinka ABTĮ projekto 153-155 straipsniuose įtvirtintus reikalavimus, ar paduotas nepraleidus nustatytų terminų. Taip pat siūloma nustatyti, kad, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas jo kopijas išsiunčia proceso šalims, o proceso šalys turi teisę pateikti atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo per 14 dienų nuo prašymo atnaujinti procesą kopijos gavimo. Taigi, prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijos įvedimu bus pašalinti teisinio reglamentavimo trūkumai, nes šiuo metu teismas, nustatęs, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, negali iš karto atsisakyti priimti prašymo, bet turi skirti jį nagrinėti bendra tvarka į teismo posėdį (kuris įvyksta po 3-5 mėn. nuo prašymo gavimo).
Kartu bus užtikrinta proceso šalių teisė būti išklausytoms, kaip to reikalauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, nes proceso šalys galės pateikti nuomonę dėl prašymo atnaujinti procesą. ABTĮ projekto 162 straipsnyje siūloma aiškiai reglamentuoti sprendimo vykdymo sustabdymo klausimus proceso atnaujinimo stadijoje. Atsižvelgiant į tai, kad gali atsirasti būtinybė sustabdyti teismo sprendimo vykdymą dar iki proceso atnaujinimo, ABTĮ 162 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad išskirtiniais atvejais, priėmęs nagrinėti prašymą atnaujinti procesą, teismas turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. 15. Siekiant administracinio proceso aiškumo, siūloma ABTĮ papildyti trūkstamais institutais ir atskiromis nuostatomis:
proceso dalyvis, kuriam procesiniai dokumentai turi būti įteikti užsienio valstybėje, nemoka lietuvių kalbos, administraciniam teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jam suprantamą kalbą arba valstybės, kurioje turi būti įteiktas dokumentas, oficialiąją kalbą, o jei toje valstybėje yra kelios oficialiosios kalbos – į vieną iš įteikimo vietos oficialiųjų kalbų. Jei proceso dalyviui, kuris nemoka lietuvių kalbos, būtų siunčiami į užsienio valstybę teismo procesiniai dokumentai, teismas turėtų juo išversti į šioje dalyje nustatytą kalbą.
projekto 9 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, analogišką numatytai CPK 11 straipsnio 3 dalyje („Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto“), nes administraciniai teismai užtikrina vertimą teismo posėdžiuose. 15.2. Suderinant ABTĮ nuostatas su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus veiklą reglamentuojančiais įstatymais, numatyti šių kontrolierių teisę susipažinti ir su neišnagrinėtos bylos medžiaga, kai tai reikalinga vykdant jų pareigas (ABTĮ projekto 14 straipsnio 1 dalis). 15.3. ABTĮ projekto 28 straipsnio 1 dalyje numatytą skundo padavimo dėl administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo terminą (20 d.) suvienodinti su bendru ABTĮ projekto 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu skundo (prašymo) padavimo terminu t. y. 1 mėn. nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. 15.4. Aiškiai įtvirtinti nuostatą, kad jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną (ABTĮ projekto 33 straipsnio 1 dalis). 15.5. ABTĮ projekto 38 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyti trūkstamą žyminio mokesčio grąžinimo pagrindą, t. y. nustatyti, jog sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai jis sumokėtas už skundą, kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas. 15.6.
negali būti apklausiami kaip liudytojai, sąrašą, nustatant, kad negali būti šaukiami ir apklausiami kaip liudytojai: 1) sveikatos priežiūros darbuotojai – apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį; 2) taikinimo tarpininkai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu; 3) kiti įstatymų nustatyti asmenys. Draudimas apklausti sveikatos priežiūros darbuotojus dėl aplinkybių, sudarančių jų profesinę paslaptį, įtvirtintas atsižvelgiant į analogišką nuostatą, numatytą CPK 189 straipsnio 2 dalies 4 punkte („negali būti apklausiami kaip liudytojai: medikai – apie aplinkybes, sudarančias jų profesinę paslaptį“), taip pat Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią asmens ar visuomenės sveikatos priežiūros specialistams pažeisti asmens privataus gyvenimo ar asmens sveikatos informacijos, kuri sudaro asmens sveikatos paslaptį ir kurią jie sužinojo eidami profesines pareigas, konfidencialumą. Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymo 52 straipsnio 4 dalimi, sveikatos apsaugos ministras 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 552 yra patvirtinęs Asmens sveikatos paslapties kriterijus (toliau – Kriterijai), kurių 1 punkte apibrėžta asmens sveikatos (medicininės) paslapties saugojimo, arba konfidencialumo sąvoka, – tai sveikatos priežiūros darbuotojų pareiga be pacientų ar jų atstovų sutikimo neatskleisti informacijos apie paciento sveikatos būklę, diagnozę, prognozę, gydymą ir kitus asmeninio pobūdžio faktus, kuriuos sveikatos priežiūros darbuotojai sužinojo atlikdami profesines ar darbo pareigas. Kriterijų 2 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros darbuotojai – tai sveikatos priežiūros specialistai ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, kuriems pagal jų pareigybes ar profesiją yra prieinama informacija, sudaranti asmens sveikatos paslaptį.
Atsižvelgiant į tai, ABTĮ projekto 59 straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „sveikatos priežiūros darbuotojai“. ABTĮ projekto 59 straipsnyje siūloma numatyti konstitucinę nuostatą, kad asmuo gali atsisakyti duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimuosius giminaičius, o ABTĮ projekto 81 straipsnio 6 dalyje nustatyti teismo pareigą išaiškinti liudytojo teises ir pareigas prieš jam duodant parodymus. 15.7. Numatyti galimybę teismui, atskirais atvejais, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo sudėtingumą, atidėti nutarties priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip septynioms darbo dienoms, taip pat galimybę atskirus procesinius klausimus išspręsti rezoliucija, jei ABTĮ nenumatyta, kad konkretus procesinis klausimas turi būti sprendžiamas nutartimi (ABTĮ projekto 107 straipsnio 4 ir 6 dalys). 15.8. Nustatyti, kad dėl teismo nutarties, kuria paskirta bauda už draudimų, nustatytų taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, pažeidimą, gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ projekto 70 straipsnio 7 dalis). 15.9. Numatyti galimybę teismui daryti ne ilgesnę kaip 5 darbo dienų teismo posėdžio pertrauką (ABTĮ projekto 78 straipsnio 3 dalis). 15.10. Nustatyti, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas pareiškėjo, atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ar vieno iš jų atstovo prašymu, jeigu pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo ar vieno iš jų atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ABTĮ projekto 79 straipsnio 2 dalis). 15.11.
nagrinėjimą ne tik teisminių ginčų metu, bet ir po jų t. y. teismui išėjus priimti sprendimo ar nutarties (ABTĮ projekto 81 straipsnio 8 ir 9 dalys). 15.12. Atskirai reglamentuoti atvejį, kai teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas dėl teisėjo ligos ar kitų objektyvių priežasčių (ABTĮ projekto 84 straipsnio 5 dalis bei 136 straipsnio 4 dalis). 15.13. Reglamentuoti dalinio teismo sprendimo priėmimo institutą (naujas ABTĮ 88² straipsnis). 15.14. ABTĮ projekto 99 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejus, kai teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui ir be jo prašymo: 1) kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą; 2) kai išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų; 3) kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu. ABTĮ projekto 99 straipsnio 3 dalyje siūloma nuostata „vykdomasis raštas išduodamas išieškotojui be jo prašymo, kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą“ yra įgyvendinama Valstybės kontrolės 2014 m. gegužės 23 d. valstybinio audito ataskaitos Nr. VA-P-40-1-6 „Viešojo intereso gynimo organizavimas“ 2 rekomendacija „Siekiant, kad kuo operatyviau į valstybės biudžetą pagal teismų sprendimus būtų išieškomos pinigų sumos, inicijuoti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimą, kad administraciniai teismai, kaip ir bendrosios kompetencijos teismai, vykdomuosius raštus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos išduotų be jos prašymo“. 15.15. Papildyti ABTĮ trūkstamais bylos sustabdymo, nutraukimo bei skundo palikimo nenagrinėtu pagrindais bei numatant nebaigtinį bylos sustabdymo pagrindų sąrašą (ABTĮ projekto 100, 101, 103 ir 105 straipsniai). 15.16. ABTĮ projekto 109 straipsnyje nustatyti, kad proceso šalims, neatvykusioms į teismo posėdį, turi būti siunčiamos visų nutarčių, kurios gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais patvirtintos kopijos (nuorašai).
nustatyti, kokius reikalavimus turi atitikti teismo nutarties pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą individualioje byloje turinys. Taip pat nustatyti, kad administracinio teismo teisėjas, dalyvavęs priimant nutartį pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą, negali dalyvauti iš esmės nagrinėjant norminio administracinio akto teisėtumo bylą. 15.18. ABTĮ projekto 134 straipsnio 6 dalyje nustatyti, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato pareiškėjui terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jei trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. 15.19. ABTĮ projekto 144 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti teisės išaiškinimai yra privalomi pirmosios instancijos teismui. ABTĮ projekte numatyti ir kiti ABTĮ nuostatų patikslinimai bei teisės technikos klaidų pataisymai. 16.
paprastesnis, greitesnis, ekonomiškesnis ir efektyvesnis, ABTĮ projekte siūloma atsisakyti kai kurių netikslingų administracinio proceso nuostatų: 1) reikalavimo visiems proceso dalyviams kreiptis į teismą, parodymus ir paaiškinimus duoti stovint (ABTĮ projekto 81 straipsnio 1 dalis); 2) reikalavimo teismo posėdyje skelbti byloje esančius rašytinius įrodymus, kurie buvo įteikti ABTĮ nustatyta tvarka (išskyrus atvejus, kai bent vienas iš proceso dalyvių prašo juos paskelbti) (ABTĮ projekto 81 straipsnio 6 dalis). 17. Tobulinant ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo teisinį reglamentavimą:
reglamentuojančios teisės normos, kurios šiuo metu dėstomos Nuostatuose, perkeliamos į Administracinių ginčų komisijų įstatymą, jas patobulinant bei papildant galiojantį reglamentavimą naujomis nuostatomis. Vadovaujantis AGKĮ projektu, Administracinių ginčų komisijų įstatyme, iš esmės taip pat, kaip ir galiojančiuose Nuostatuose, būtų reglamentuota skundo priėmimo administracinių ginčų komisijoje tvarka, reikalavimai, kuriuos turi atitikti skundas, skundo nepriėmimo pagrindai, skundo trūkumų šalinimo institutas, pasirengimo nagrinėti skundą, skundo nagrinėjimo stadijos, sprendimo priėmimo tvarka, nustatytos administracinių ginčų komisijų priimamų sprendimų rūšys, jų išsiuntimo ir apskundimo tvarka. 17.2. AGKĮ projektu siūloma įtvirtinti taikos sutarties sudarymo institutą: nustatoma, kad administracinių ginčų komisija pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį, siūloma įtvirtinti būtinąsias taikos sutarties sudarymo sąlygas (analogiškas numatytoms galiojančiame ABTĮ), taikos sutarties tvirtinimo tvarką ir pasekmes. 17.3. AGKĮ projektu įvedama bylos šalių sąvoka, skirta apibrėžti asmenų, dalyvaujančių nagrinėjant bylą administracinių ginčų komisijoje, ratą.
Bylos šalimis Administracinių ginčų komisijų įstatymo kontekste būtų laikomi: pareiškėjas (skundą padavęs subjektas); atsakovas (viešojo administravimo subjektas, kurio individualūs administraciniai aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos sprendimas gali turėti įtakos). Atsižvelgiant į tai, kad nei ABTĮ, nei Nuostatuose nereglamentuota, kas gali būti atstovais nagrinėjant ginčą administracinių ginčų komisijoje ir kokie reikalavimai keliami jų įgaliojimų įforminimui, AGKĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatas dėl asmenų, galinčių būti atstovais. 17.4. Siūloma keisti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimų vykdymo tvarką, numatant, kad neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą, taip pat Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą, vykdomi priverstinai CPK nustatyta tvarka. Apskundus nurodytus Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimus, sprendimas ar sprendimu patvirtinta taikos sutartis būtų vykdoma priverstinai po to, kai skundas lieka nepatenkintas. Taigi, vadovaujantis siūlomais teisinio reglamentavimo pakeitimais bei galiojančia CPK 587 straipsnio 10 punkto nuostata (nustatančia, kad vykdomaisiais dokumentais laikomi ir kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai), Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, neapskųstas per įstatyme nustatytą terminą, būtų laikomas vykdomuoju dokumentu.
Bylos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, nebereiktų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymą. Kartu siūloma ABTĮ 33 straipsnyje nustatyti, kad vienas iš pagrindų atsisakyti priimti nagrinėti asmens skundą teisme yra priimtas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ir kuris nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą arba Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas patvirtinti šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą. 17.5. AGKĮ projekte siūloma papildyti administracinių ginčų komisijų nariams keliamus reikalavimus (komisijos nariu galės būti tik Lietuvos Respublikos pilietis ir negalės būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą) ir nustatyti administracinių ginčų komisijų narių atleidimo prieš terminą pagrindus, kurie iki šiol buvo nereglamentuoti.
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narių atleidimo prieš terminą pagrindai būtų panašūs, kaip ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, narių, t. y. kai administracinių ginčų komisijos narys: 1) atsistatydina savo noru; 2) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę; 3) nedirba dėl laikino nedarbingumo ilgiau kaip 120 dienų iš eilės ar ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių; 4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimą ar nusikaltimą, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų; 5) šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų nariams iš minėtų atleidimo pagrindų būtų taikomi tik 1, 2 ir 4, atsižvelgiant į tai, kad jie dirba visuomeniniais pagrindais t. y. jiems netaikytini valstybės tarnybos ir darbo teisinius santykius reglamentuojantys įstatymai. 17.6. AGKĮ projekte siūloma procesinius terminus reglamentuoti tuo pačiu principu, kaip ABTĮ projekte, t. y. administracinių ginčų komisijų veiksmams atlikti nustatyti terminai darbo dienomis, o bylos šalims taikomi terminai – kalendorinėmis dienomis. 17.7.
komisijų kompetenciją, skundų padavimo ir jų nagrinėjimo administracinių ginčų komisijose terminus (galiojančio ABTĮ 27-31 straipsniai), kadangi jos dubliuojasi su Administracinių ginčų komisijų įstatyme esančiomis nuostatomis. Priėmus Administracinių ginčų komisijų įstatymo ir susijusius ABTĮ pakeitimus, skundų nagrinėjimo administracinių ginčų komisijose tvarka bus aiškesnė, ginčų nagrinėjimas efektyvesnis ir tai skatins asmenis naudotis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl tikėtinas administraciniuose teismuose nagrinėjamų ginčų skaičiaus mažėjimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo teigiamos pasekmės – efektyvesnė asmens teisių ir teisėtų interesų gynyba administraciniame procese, teismų darbo krūvio mažėjimas, didesnė teismų darbo kokybė. Galima neigiama numatomo teisinio reguliavimo pasekmė – proceso dalyvių atstovavimo išlaidų padidėjimas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas neturėtų daryti įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 533 „Dėl Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1519 redakcija).
Administracinių ginčų komisijų nuostatai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas turės patvirtinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimui papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės. 13. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis; Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: administracinis procesas, administracinių ginčų komisijos, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Administracinių ginčų komisijų įstatymo projekto (toliau – projektas arba įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus formuluotės „sprendžiamojo balso teisė“ turinys bei jos santykis su kitose projekto nuostatose apibrėžta šių komisijų kompetencija, priimamų sprendimų rūšimis, sprendimų apskundimu bei jų vykdymu. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje minimas ne tik savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, bet ir sekretorius, kuris turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose „komisijos sekretoriaus“ pareigybė neminima. Be to, projekto 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio sekretorius, o tai suponuoja, kad arba posėdžio sekretoriumi kažkuris komisijos narys kiekvieną kartą skiriamas ad hoc, arba kad komisijos posėdžio sekretorius nėra komisijos narys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose (pvz., 2 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje ir 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse), minint konkrečias komisijos narių pareigybes, minimos tik komisijos pirmininko ir komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybės. 3. Kadangi projekto 2 straipsnio 1 dalyje reguliuojamas savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymas ir nustatomi tam tikri reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, prieš juos skiriant šių komisijų nariais, šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „nariai turi būti“ reikėtų įrašyti žodžius „nariais gali būti skiriami tik“.
Atitinkamai ketvirtajame sakinyje po žodžių „negali būti“ įrašytinas žodis „skiriamas“. Analogiškai tikslintina ir projekto 5 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti reikalavimus asmenims, skiriamiems į Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narius. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narys savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atleistas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai atsiranda tam tikri šioje dalyje nustatyti pagrindai. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kodėl atsiradus minimiems pagrindams (pvz., pilietybės praradimas ar teismo nuosprendžio įsiteisėjimas) dar turėtų būti priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl įgaliojimų pasibaigimo, nors minėti juridiniai faktai jau savaime panaikina teisinę galimybę asmeniui užimti minimas pareigas. Antra, nesuprantama, kodėl projekte nustatoma, kad savivaldybės taryba, atsiradus pagrindams, užkertantiems asmenims galimybę būti administracinių ginčų komisijos nariais, ne privalo, o tik gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų. Trečia, nėra aišku, kodėl nėra nurodyti ir kiti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, pvz., komisijos nario mirtis ar negalėjimas (nesugebėjimas) tinkamai eiti pareigų dėl ligos ar kitų objektyvių aplinkybių. Pastebėtina, jog baigtinio ir neišsamaus sąrašo nustatymo atveju kiltų sunkumų įstatymą taikant praktiškai.
Be to, siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išdėstytas komisijų įgaliojimų trukmę nustatančias normas, projekte taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimai pasibaigia pasibaigus ją sudariusios savivaldybės tarybos įgaliojimams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog derėtų nustatyti ir nebaigtų nagrinėti bylų likimą, nes keičiantis komisijos nariams gali būti praleisti visi nagrinėjimo terminai. Taip pat svarstytina ar būtų pagrįsta, jog nebaigtas nagrinėti bylas pradėtų iš naujo nagrinėti naujos sudėties komisija. Siūlytina sistemiškai sureguliuoti aptariamą klausimą. 5. Projekto 4 straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes pačiame straipsnyje savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo organizavimas nereguliuojamas. 6. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti nuostatos, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra atsakinga savivaldybės merui, turinį. Mūsų nuomone, bet koks ginčus nagrinėjančios institucijos atsakingumas jos narių kandidatūras teikusiam savivaldybės politikui yra prieštaraujantis ginčus nagrinėjančių institucijų nepriklausomumo principui. 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalis suformuluota teisiškai ydingai, nes suponuoja, kad, pasibaigus valstybės institucijos narių kadencijai, visų pirma turi būti svarstomas šių narių pakartotinio skyrimo į pareigas klausimas, ir tik po to, priėmus neigiamą sprendimą dėl pakartotinio skyrimo, klausimas dėl naujų asmenų skyrimo. 8. Vadovaujantis šios išvados 4 pastaboje pateiktais argumentais, projekto
„atleidžiamas“.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad komisijos nario įgaliojimai prieš laiką gali nutrūkti ne tik atleidus jį iš pareigų, bet ir kitais pagrindais (pvz., komisijos nario mirtis), siūlome šio straipsnio 4 dalyje po žodžių „nepasibaigus įgaliojimų laikui“ įrašyti žodžius „ar komisijos nario įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo šioje dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar teisingumo ministro teikimu Vyriausybė naują komisijos narį skirtų likusiai nario, kurio įgaliojimai nutrūko nesibaigus įstatyme numatytai kadencijai, kadencijos trukmei, ar, vis dėlto, naujas komisijos narys būtų skiriamas visai 4 metų kadencijai. 9. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma bendroji ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga.“ Nuostatoje vartojamas terminas „nepriklausoma“ kelia abejonių dėl jo apimties. Pažymėtina, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos
„nepriklausomumas“ nesiejamas su jokiais kriterijais ar funkcijų atlikimu,
išskyrus atsiskaitymą Vyriausybei. Diskutuotina, ar aptariama nuostata ir joje vartojamas terminas „nepriklausoma“ yra adekvatūs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos svarbai valstybinių institucijų sistemoje. Tiesiogiai suprantant aptariamą nuostatą, būtų galima teigti, jog būdama valstybės institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma nuo kitų valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų visose srityse, pavyzdžiui, Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal aptariamą nuostatą galėtų nevykdyti Darbo inspekcijos, Mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų teisėtų nurodymų, taip pat Vyriausioji administracinių ginčų komisija vertintina kaip nepriklausoma ir nuo teismų.
Taigi siūlomas reguliavimas išskiria Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš kitų valstybės institucijų, nustatydamas visišką jos nepriklausomumą, išskyrus atsiskaitymą Vyriausybei. Tokiu reguliavimu nustatomas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ypatingas teisinis statusas valstybinių įstaigų, institucijų grandyje. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendime nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtinta demokratinės teisinės valstybės valdžios sąranga suponuoja inter alia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų lygiavertiškumą”. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į šią doktrininę nuostatą. Manytina, kad siekiant užtikrinti efektyvų kompetentingos institucijos nepriklausomumą nuo netinkamos įtakos jai priimant sprendimus, galima būtų nustatyti, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra savarankiška valstybės įstaiga, kuri, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. Tokiu būdu būtų nustatytas funkcinis nepriklausomumas nuo kitų valstybės įstaigų ir institucijų, neišderinant valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų lygiavertiškumo principo. Be to, analizuojant aptariamą nuostatą pastebėtina, jog nesuprantamas ir termino „bendroji ikiteisminė institucija“ vartojimas. Pažymėtina, jog įstatyme nenustatoma, jog egzistuoja „ne bendrosios“ institucijos, taigi nėra pagrindo atsirasti ir bendrajai institucijai.
Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog ir aptariamos institucijos kompetencija visiškai nepanaši į bendrąją kompetenciją, nes įstatymo 7 straipsnis aiškiai nustato specialią šios institucijos kompetenciją. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atskaitomybės už savo darbą Vyriausybei formą. 11. Atsižvelgiant į tai, jog iki įstatymo 8 straipsnio aptariamos dvi skirtingų pavadinimų administracinių ginčų komisijos, o įstatymo 8 straipsnyje atsiranda apibendrinanti sąvoka „administracinių ginčų komisija“, būtina aptarti šios apibendrinančios sąvokos ir pavadinimų trumpinimo vartojimą. 12. Projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skundas (prašymas) yra nagrinėjamas ar yra išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas tai patvirtinantis procesinis dokumentas. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad faktas, jog nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, yra savaime vienas iš pagrindų, kuriam esant apskritai atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti administracinių ginčų komisijoje. Kitaip sakant, projekte išdėstyta nesuprantama ir nelogiška pareiga pareiškėjui administracinių ginčų komisijai pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo skundas (prašymas) šioje administracinių ginčų komisijoje turi būti nepriimamas. 13.
pagrindais administracinių ginčų komisijos posėdyje galėtų ir turėtų dalyvauti vertėjas, koks subjektas turėtų apmokėti vertėjo dalyvavimo išlaidas. 14. Projekto 11 straipsnyje įvedamas „bylos“ terminas, o 15 straipsnyje atsiranda ir „proceso“ terminas. Šios sąvokos nėra savaime aiškios, todėl, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina jas apibrėžti, nurodant apie kokias bylas ir kokį procesą kalbama. 15. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog keičiamas įstatymas ir yra teisės aktas, kuriame turėtų būti aptartos proceso detalės. Jei tam tikrą reguliavimą būtina nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, tai įstatymas turėtų aiškiai nurodyti koks subjektas tokį teisės aktą parengia ir patvirtina. Antra, nėra aišku nuo kokių aplinkybių priklausytų atvejai, kai skundas perduodamas komisijos pirmininkui ar jo paskirtam nariui. Siūlytina nustatyti aiškius alternatyvų atribojimo kriterijus, nes alternatyvos be jos parinkimo variantų įtvirtinimas įstatyme prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisės akto aiškumo reikalavimą, be kita ko, reiškiančioms, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina aiškiai įvardinti kokiais atvejais ir kuri alternatyva turėtų būti taikoma.
Be to, aptartame kontekste pastebėtina ir tai, jog neaišku, ar komisijos pirmininko paskirtas narys skundo priėmimo klausimui nagrinėti būtų nuolatinis ir skundas visais atvejais turėtų būti perduodamas tam nariui, ar dėl kiekvieno atvejo turėtų būti naujas skyrimas tam pačiam nariui, o, galbūt, ir kitiems komisijoms nariams. Jei komisijos narys nuolat būtų keičiamas, svarstytina, ar nederėtų nustatyti tam tikros aiškios tvarkos, kad komisijos pirmininkui nereikėtų nario kas kartą skirti iš naujo, ar bent jau būtų aiški skyrimo tvarka. Jei komisijos narys nesikeistų ir turėtų nuolatinę funkciją, svarstytina, ar nederėtų nustatyti tokio nario parinkimo tvarkos, ar nustatyti kokio teisės akto pagrindu toks narys parenkamas, galbūt derėtų nustatyti ir teisinio išsilavinimo reikalavimą, kadangi sprendžiamas svarbus klausimas. 16. Projekto 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog atsisakoma skundą nagrinėti, jei praleistas skundo pateikimo terminas. Pastebėtina, jog įstatyme visiškai neaptariama galimybė apskųsti sprendimą, priimtą tokiu pagrindu, nors šis sprendimas tais atvejais, kai kitais teisės aktais nustatyta būtina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, užkirstų kelią ne tik pateikti skundą komisijai, tačiau ir teismui. Tokia teisinė situacija kelia rimtų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog įstatyme nenumatoma galimybė teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl jokių priežasčių, nors šios priežastys galėjo būti objektyvios ir neišvengiamos. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. 17. Analizuojant įstatymo 11 straipsnio nuostatas tampa neaišku koks santykis yra tarp komisijos pirmininko, jo paskirto nario, kuris sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą, ir komisijos nario, kuris paskiriamas pranešėju byloje.
Pastebėtina, jog pagal straipsnio 5 ir 6 dalis kelias bylas sujungti ar į atskiras bylas išskirti atskirus reikalavimus gali komisijos pirmininkas ar jo paskirtas narys, kuris sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą. Kyla klausimas, kokias funkcijas tuomet turėtų atlikti komisijos narys – pranešėjas. Koks šių komisijos narių tarpusavio santykis, ar komisijos pirmininko paskirtas narys turi daugiau teisių nei narys
(vardų) pirmąsias raides, ar, vis dėlto, taikomi kitokie „abėcėliniai“ kriterijai. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, ar komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius (jeigu jis vis dėlto yra komisijos narys) ar komisijos narys, sprendęs skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti klausimą, taip pat gali būti paskirti bylos pranešėjais. 20.
dalies 2 punkte nurodytina maksimali atsiliepimo ir kitų dokumentų pateikimo trukmė. O jei šio termino trukmė reguliuojama įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, tai aptariamoje nuostatoje pateiktina nuoroda į 12 straipsnio 3 dalį. 21. Projekto 12 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti administracinių ginčų komisijos nario – pranešėjo byloje teisę pasitelkti savivaldybių institucijų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat specialistus, kitus fizinius ar juridinius asmenis, kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis ir kokia forma Vyriausioji administracinių ginčų komisija, t. y. valstybės biudžetinė įstaiga, ar tuo labiau visuomeniniais pagrindais veikianti savivaldybės institucija gali duoti privalomus nurodymus savivaldybių institucijų darbuotojams ar net privatiems fiziniams ar juridiniams atlikti pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbą techniškai užtikrina būtent savivaldybės administracija ir jos darbuotojai. Tuo tarpu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kaip biudžetinės įstaigos veiklai užtikrinti yra numatytas atskiras šio juridinio asmens personalas, kurį sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (projekto 6 straipsnis). 22. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad komisijos reikalaujami dokumentai turi būti jai perduoti ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Be to, šis terminas gali būti pratęstas.
Vertinant siūlomą nuostatos santykį su įstatymo 13 straipsnio
paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo, manytume, kad toks reguliavimas apribotų administracinių ginčų komisijos galimybę išsamiai ir tinkamai išnagrinėti skundą (prašymą) ir priimti objektyvų sprendimą. 23. Iš įstatymo 14 straipsnio 2 dalies išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“ (žr. įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą santrumpą). 24. Projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam vadovauja administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal amžių administracinių ginčų komisijos narys“. Pastebėtina, jog amžiaus kriterijaus įvedimas pasirenkant posėdžio vadovą kelia tam tikrų abejonių. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas turi įstatymo nustatyta tvarka skiriamą pavaduotoją, taigi lieka neaišku kam toks pavaduotojas skiriamas ir kokios jo funkcijos, jei jis net negali vadovauti posėdžiui. Be to, neaišku, kodėl pasirinktas būtent amžiaus kriterijus ir kaip jis galėtų būti susijęs su kompetencija nuolat vadovauti posėdžiams. Įprasta, jog vyriausias amžiumi asmuo skiriamas laikinai vadovauti ar atlikti tam tikras funkcijas tuo atveju, kai asmenį, vykdysiantį tam tikras funkcijas nuolat, iš savo narių tarpo renka patys subjekto nariai, kol nuolat pareigas eisiantis asmuo bus išrinktas. Šiuo atveju komisijos vadovas yra paskiriamas įstatymo nustatyta tvarka ir net galimai turi pavaduotoją, taigi pasirinktas kriterijus lieka neaiškus ir galimai riboja komisijos pirmininko teises deramai atlikti savo funkcijas, sprendžiant tokius einamuosius reikalus, kaip pirmininkavimas posėdžiui.
Pastebėtina ir tai, jog komisijų nariams nenustatomas joks amžiaus cenzas, taigi tam tikram asmeniui būtų be jo pageidavimo ir sutikimo nustatomas papildomas darbo krūvis, galimai neatitinkantis asmens amžiaus. Taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, kai įstatyme jau įtvirtintas amžiaus kriterijus, dar būtina vyriausią pagal amžių asmenį atskirai paskirti, nes ir be skyrimo bus tik vienintelis asmuo, kuris atitiks tokį kriterijų. Be to, pastebėtina, jog paskyrimo funkcija neaiški ir tuo aspektu, jog nenustatyta kokiais atvejais komisijos pirmininkas turėtų posėdžiui vadovauti pats, o kokiais galėtų ar turėtų skirti kitą asmenį. Neaišku ir tai, kodėl nuostatoje vartojamas „vadovavimo“ posėdžiui terminas, nors, pavyzdžiui, šio straipsnio 8 dalyje minimas „komisijos posėdžio pirmininkas“, o ne vadovas. Svarstytina, ar neturėtų būti vartojamas „pirmininkavimo“ terminas, ar neturėtų būti suvienodinti vartojami terminai. Jei posėdžio vadovo ir pirmininko įgaliojimai yra skirtingi, siūlytina nustatyti kokia tvarka paskiriamas posėdžio pirmininkas ir kokias funkcijas jis atlieka, jei posėdžiui vadovauja kitas asmuo. 25. Projekto 15 straipsnio 9 dalyje nurodytina, ar nušalinimo klausimas sprendžiamas atskirame komisijos posėdyje, ar bylos nagrinėjimo posėdyje. 26. Projekto 15 straipsnio 10 dalyje nurodytina, ar byloje esančių rašytinių įrodymų „paskelbimo“ sąvokos turinys atitinka toje pačioje dalyje įtvirtinamą pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai „pagarsinimo“ sąvoką. Jei šios sąvokos sutampa, siūlytina sąvokų vartojimą vienodinti. Tuo atveju, jei nesutampa, būtina nurodyti kuo šios sąvokos skiriasi.
Be to, tuo atveju, jei byloje esančių rašytinių įrodymų paskelbimas neapsiriboja tik įrodymų išvardinimu, tačiau suponuoja dar ir jų skaitymą garsiai, svarstytina, ar toks reikalavimas atitiktų reguliuojamo proceso teisinę reikšmę, ir ar būtų protinga, pavyzdžiui, skaityti byloje esančius teisės aktus ir kitus rašytinius įrodymus, nors jie visi buvo prieinami proceso šalims proceso metu. 27. Projekto 16 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad administracinių ginčų komisija pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį, reikėtų suderinti su projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame jau yra nurodyta, kad administracinių ginčų komisijos narys – pranešėjas byloje, rengdamas bylą posėdžiui, be kitų parengiamųjų veiksmų pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai. Galbūt projekto 16 straipsnio 2 dalyje turėta omenyje, kad administracinių ginčų komisija posėdžio metu dar kartą pasiūlo šalims sudaryti taikos sutartį. 28. Projekto 16 straipsnio
šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu. Ši nuostata diskutuotina jos santykio su ginčo šalių teise baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo (Reg. Nr. XIIP-2877) 51 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ginčo šalys taikos sutartį gali sudaryti ir pateikti ją teismui tvirtinti net po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. 29. Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje po žodžio „skunde“ skliaustuose įrašytinas žodis „prašyme“, o įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje po žodžio
„skundas“ skliaustuose įrašytinas žodis „prašymas“ (kaip ir viso projekto
tekste). 30.
formuluojama analogiška nuostata dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių garso įrašų. Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, jog administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato administracinių ginčų komisijos pirmininkas, tokiu būdu įstatyme išvengiant perteklinio nuostatų kartojimo. 31. Projekto 19 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, jog „Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka.“ Pastebėtina, jog įstatyme įtvirtinamas naikinamasis senaties terminas kreiptis į komisiją ir jokios išlygos dėl jo sustabdymo ar netaikymo nenustatomos. Toks siūlomas reguliavimas reikštų, jog, komisijai priėmus sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu dėl 19 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos priežasties, t. y. „kai negalima nagrinėti skundo (prašymo), kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka“, asmeniui, nepraleidusiam jokių terminų ir įstatymo nustatytu terminu pateikusiam skundą (prašymą) komisijai, bus atimta galimybė kreiptis į komisiją, o tam tikrais atvejais, kai kitais teisės aktais nustatyta būtina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir į teismą. Pastebėtina ir tai, jog aptariamos nuostatos pagrindu priimtas sprendimas yra neskundžiamas. Reguliavimo turinys koreguotinas, svarstytina galimybė nustatyti išimtis iš bendros kreipimosi į administracinių ginčų komisiją tvarkos, esant aptartoms aplinkybėms. 32.
32Projekto 21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
jog „Neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas ir kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, taip pat neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, sprendimas ar sprendimu patvirtinta taikos sutartis vykdoma priverstinai po to, kai skundas lieka nepatenkintas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku, koks yra aptariamos nuostatos dalies, pagal kurią „neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą <...>, vykdoma priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ ir Civilinio proceso kodekso (toliau
Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.“ Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teigtina, jog siūloma nuostata yra praktiškai neįgyvendinama, nes nesuderinta su CPK nuostatomis. Be to, šiuo atveju CPK nuostatų neįmanoma pritaikyti mutatis mutandis, nes jos imperatyvios. Pastebėtina, jog situacijos nepakeistų net tokia aplinkybė, jei teikiamame įstatyme būtų nustatyta, kad CPK nustatyta tvarka vykdoma ne taikos sutartis, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nes tokiu sprendimu tvirtinama taikos sutartis, o sprendimo tvirtinti taikos sutartį jokiais atvejais nereikia vykdyti priverstinai. Manytina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti iš esmės persvarstytas ir pataisytas. Antra, pastebėtina, jog loginė išraiška „vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ stokoja aiškumo. Neaišku, kodėl šioje nuostatoje vartojamas terminas „priverstinai“ ir kokia prasmė suteikiama šiam terminui. Pažymėtina, jog CPK nuostatos nuosekliai reguliuoja vykdymo procesą ir priverstinio vykdymo priemonės, nustatytos CPK 624 straipsnyje, yra tik viena iš vykdymo proceso sudėtinių dalių, sekanti po tam tikrų veiksmų atlikimo.
Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tam tikrą išimtį iš CPK nustatyto reguliavimo, ar aptariamas terminas yra perteklinis bei neturintis specialios reikšmės. Pastaruoju atveju aptariamo termino atsisakytina. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių, Daina Petrauskaitė A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Jūratė Mikelčienė, Vyriausiosios Administracinių ginčų komisijos pirmininkė; Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos viceministras; Germanas Politika, Teisingumo ministerijos skyriaus vedėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)21
Administracinių ginčų komisijų įstatymo projekto (toliau – projektas arba įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus formuluotės „sprendžiamojo balso teisė“ turinys bei jos santykis su kitose projekto nuostatose apibrėžta šių komisijų kompetencija, priimamų sprendimų rūšimis, sprendimų apskundimu bei jų vykdymu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)21
savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, bet ir sekretorius, kuris turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose „komisijos sekretoriaus“ pareigybė neminima.
Be to, projekto 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio sekretorius, o tai suponuoja, kad arba posėdžio sekretoriumi kažkuris komisijos narys kiekvieną kartą skiriamas ad hoc, arba kad komisijos posėdžio sekretorius nėra komisijos narys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose (pvz., 2 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje ir 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse), minint konkrečias komisijos narių pareigybes, minimos tik komisijos pirmininko ir komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybės. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)2511
reguliuojamas savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymas ir nustatomi tam tikri reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, prieš juos skiriant šių komisijų nariais, šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „nariai turi būti“ reikėtų įrašyti žodžius „nariais gali būti skiriami tik“. Atitinkamai ketvirtajame sakinyje po žodžių „negali būti“ įrašytinas žodis „skiriamas“. Analogiškai tikslintina ir projekto 5 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti reikalavimus asmenims, skiriamiems į Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narius. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)22
nustatyti, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narys savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atleistas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai atsiranda tam tikri šioje dalyje nustatyti pagrindai. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių.
Pirma, neaišku, kodėl atsiradus minimiems pagrindams (pvz., pilietybės praradimas ar teismo nuosprendžio įsiteisėjimas) dar turėtų būti priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl įgaliojimų pasibaigimo, nors minėti juridiniai faktai jau savaime panaikina teisinę galimybę asmeniui užimti minimas pareigas. Antra, nesuprantama, kodėl projekte nustatoma, kad savivaldybės taryba, atsiradus pagrindams, užkertantiems asmenims galimybę būti administracinių ginčų komisijos nariais, ne privalo, o tik gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų. Trečia, nėra aišku, kodėl nėra nurodyti ir kiti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, pvz., komisijos nario mirtis ar negalėjimas (nesugebėjimas) tinkamai eiti pareigų dėl ligos ar kitų objektyvių aplinkybių. Pastebėtina, jog baigtinio ir neišsamaus sąrašo nustatymo atveju kiltų sunkumų įstatymą taikant praktiškai. Be to, siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išdėstytas komisijų įgaliojimų trukmę nustatančias normas, projekte taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimai pasibaigia pasibaigus ją sudariusios savivaldybės tarybos įgaliojimams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog derėtų nustatyti ir nebaigtų nagrinėti bylų likimą, nes keičiantis komisijos nariams gali būti praleisti visi nagrinėjimo terminai. Taip pat svarstytina ar būtų pagrįsta, jog nebaigtas nagrinėti bylas pradėtų iš naujo nagrinėti naujos sudėties komisija. Siūlytina sistemiškai sureguliuoti aptariamą klausimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)4
straipsnio turinio, nes pačiame straipsnyje savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo organizavimas nereguliuojamas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)42
nuostatos, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra atsakinga savivaldybės merui, turinį. Mūsų nuomone, bet koks ginčus nagrinėjančios institucijos atsakingumas jos narių kandidatūras teikusiam savivaldybės politikui yra prieštaraujantis ginčus nagrinėjančių institucijų nepriklausomumo principui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)52
teisiškai ydingai, nes suponuoja, kad, pasibaigus valstybės institucijos narių kadencijai, visų pirma turi būti svarstomas šių narių pakartotinio skyrimo į pareigas klausimas, ir tik po to, priėmus neigiamą sprendimą dėl pakartotinio skyrimo, klausimas dėl naujų asmenų skyrimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)53
straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „gali būti atleistas“ įrašytinas žodis
„atleidžiamas“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad komisijos nario įgaliojimai
prieš laiką gali nutrūkti ne tik atleidus jį iš pareigų, bet ir kitais pagrindais (pvz., komisijos nario mirtis), siūlome šio straipsnio 4 dalyje po žodžių „nepasibaigus įgaliojimų laikui“ įrašyti žodžius „ar komisijos nario įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo šioje dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar teisingumo ministro teikimu Vyriausybė naują komisijos narį skirtų likusiai nario, kurio įgaliojimai nutrūko nesibaigus įstatyme numatytai kadencijai, kadencijos trukmei, ar, vis dėlto, naujas komisijos narys būtų skiriamas visai 4 metų kadencijai. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)61 9.
Projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma bendroji ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga.“ Nuostatoje vartojamas terminas
„nepriklausoma“ kelia abejonių dėl jo apimties. Pažymėtina, jog Vyriausiosios administracinių ginčų
komisijos „nepriklausomumas“ nesiejamas su jokiais kriterijais ar funkcijų atlikimu, išskyrus atsiskaitymą Vyriausybei. Diskutuotina, ar aptariama nuostata ir joje vartojamas terminas „nepriklausoma“ yra adekvatūs Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos svarbai valstybinių institucijų sistemoje. Tiesiogiai suprantant aptariamą nuostatą, būtų galima teigti, jog būdama valstybės institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma nuo kitų valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų visose srityse, pavyzdžiui, Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal aptariamą nuostatą galėtų nevykdyti Darbo inspekcijos, Mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų teisėtų nurodymų, taip pat Vyriausioji administracinių ginčų komisija vertintina kaip nepriklausoma ir nuo teismų. Taigi siūlomas reguliavimas išskiria Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš kitų valstybės institucijų, nustatydamas visišką jos nepriklausomumą, išskyrus atsiskaitymą Vyriausybei. Tokiu reguliavimu nustatomas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ypatingas teisinis statusas valstybinių įstaigų, institucijų grandyje. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendime nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtinta demokratinės teisinės valstybės valdžios sąranga suponuoja inter alia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų lygiavertiškumą”. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į šią doktrininę nuostatą.
Manytina, kad siekiant užtikrinti efektyvų kompetentingos institucijos nepriklausomumą nuo netinkamos įtakos jai priimant sprendimus, galima būtų nustatyti, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra savarankiška valstybės įstaiga, kuri, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. Tokiu būdu būtų nustatytas funkcinis nepriklausomumas nuo kitų valstybės įstaigų ir institucijų, neišderinant valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų lygiavertiškumo principo. Be to, analizuojant aptariamą nuostatą pastebėtina, jog nesuprantamas ir termino „bendroji ikiteisminė institucija“ vartojimas. Pažymėtina, jog įstatyme nenustatoma, jog egzistuoja „ne bendrosios“ institucijos, taigi nėra pagrindo atsirasti ir bendrajai institucijai. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog ir aptariamos institucijos kompetencija visiškai nepanaši į bendrąją kompetenciją, nes įstatymo 7 straipsnis aiškiai nustato specialią šios institucijos kompetenciją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)63
komisijos atskaitomybės už savo darbą Vyriausybei formą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)8
pavadinimų administracinių ginčų komisijos, o įstatymo 8 straipsnyje atsiranda apibendrinanti sąvoka „administracinių ginčų komisija“, būtina aptarti šios apibendrinančios sąvokos ir pavadinimų trumpinimo vartojimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)932 12.
Projekto 9 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skundas (prašymas) yra nagrinėjamas ar yra išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas tai patvirtinantis procesinis dokumentas. Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad faktas, jog nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, yra savaime vienas iš pagrindų, kuriam esant apskritai atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti administracinių ginčų komisijoje. Kitaip sakant, projekte išdėstyta nesuprantama ir nelogiška pareiga pareiškėjui administracinių ginčų komisijai pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo skundas (prašymas) šioje administracinių ginčų komisijoje turi būti nepriimamas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)94
ginčų komisijos posėdyje galėtų ir turėtų dalyvauti vertėjas, koks subjektas turėtų apmokėti vertėjo dalyvavimo išlaidas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)11
ir „proceso“ terminas. Šios sąvokos nėra savaime aiškios, todėl, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina jas apibrėžti, nurodant apie kokias bylas ir kokį procesą kalbama. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)111 15.
Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog „Teisės aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog keičiamas įstatymas ir yra teisės aktas, kuriame turėtų būti aptartos proceso detalės. Jei tam tikrą reguliavimą būtina nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, tai įstatymas turėtų aiškiai nurodyti koks subjektas tokį teisės aktą parengia ir patvirtina. Antra, nėra aišku nuo kokių aplinkybių priklausytų atvejai, kai skundas perduodamas komisijos pirmininkui ar jo paskirtam nariui. Siūlytina nustatyti aiškius alternatyvų atribojimo kriterijus, nes alternatyvos be jos parinkimo variantų įtvirtinimas įstatyme prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisės akto aiškumo reikalavimą, be kita ko, reiškiančioms, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina aiškiai įvardinti kokiais atvejais ir kuri alternatyva turėtų būti taikoma. Be to, aptartame kontekste pastebėtina ir tai, jog neaišku, ar komisijos pirmininko paskirtas narys skundo priėmimo klausimui nagrinėti būtų nuolatinis ir skundas visais atvejais turėtų būti perduodamas tam nariui, ar dėl kiekvieno atvejo turėtų būti naujas skyrimas tam pačiam nariui, o, galbūt, ir kitiems komisijoms nariams. Jei komisijos narys nuolat būtų keičiamas, svarstytina, ar nederėtų nustatyti tam tikros aiškios tvarkos, kad komisijos pirmininkui nereikėtų nario kas kartą skirti iš naujo, ar bent jau būtų aiški skyrimo tvarka.
Jei komisijos narys nesikeistų ir turėtų nuolatinę funkciją, svarstytina, ar nederėtų nustatyti tokio nario parinkimo tvarkos, ar nustatyti kokio teisės akto pagrindu toks narys parenkamas, galbūt derėtų nustatyti ir teisinio išsilavinimo reikalavimą, kadangi sprendžiamas svarbus klausimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)1122
nustatyti, jog atsisakoma skundą nagrinėti, jei praleistas skundo pateikimo terminas. Pastebėtina, jog įstatyme visiškai neaptariama galimybė apskųsti sprendimą, priimtą tokiu pagrindu, nors šis sprendimas tais atvejais, kai kitais teisės aktais nustatyta būtina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, užkirstų kelią ne tik pateikti skundą komisijai, tačiau ir teismui. Tokia teisinė situacija kelia rimtų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog įstatyme nenumatoma galimybė teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl jokių priežasčių, nors šios priežastys galėjo būti objektyvios ir neišvengiamos. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)11
nuostatas tampa neaišku koks santykis yra tarp komisijos pirmininko, jo paskirto nario, kuris sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą, ir komisijos nario, kuris paskiriamas pranešėju byloje. Pastebėtina, jog pagal straipsnio
reikalavimus gali komisijos pirmininkas ar jo paskirtas narys, kuris sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą. Kyla klausimas, kokias funkcijas tuomet turėtų atlikti komisijos narys – pranešėjas.
Koks šių komisijos narių tarpusavio santykis, ar komisijos pirmininko paskirtas narys turi daugiau teisių nei narys – pranešėjas ir gali iš pranešėjo bylą paimti. Be to, neaišku kokia tvarka tuomet būtų nagrinėjamos sujungtos bylos, kaip jos būtų paskirstomos. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)1156
dalys sistemiškai nedera su straipsnio turiniu ir straipsnio pavadinimu, todėl keistinas arba straipsnio pavadinimas, arba šios dalys dėstytinos kitame straipsnyje su derančiu pavadinimu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)118
straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiau reglamentuoti administracinių ginčų komisijos nario skyrimo pranešėju byloje procedūrą. Kitaip sakant, nėra aišku, ar vadovaujantis abėcėlės tvarka pranešėją byloje skiria komisijos pirmininkas (ar kitas jo paskirtas komisijos narys), ar bylos tiesiog automatiškai iš eilės po vieną skiriamos vis kitam komisijos nariui, t. y. pirmas teisėjas gautų 1, 6, 11 bylas, antrasis – 2, 7, 12 bylas, trečiasis – 3, 8, 13 ir t. t. Taip pat reikėtų atskleisti, ar formuluotė „abėcėlės tvarka“ suponuoja, kad skiriant pranešėjus atsižvelgiama į komisijos narių pavardžių (vardų) pirmąsias raides, ar, vis dėlto, taikomi kitokie „abėcėliniai“ kriterijai. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, ar komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius (jeigu jis vis dėlto yra komisijos narys) ar komisijos narys, sprendęs skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti klausimą, taip pat gali būti paskirti bylos pranešėjais. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)1212
punkte nurodytina maksimali atsiliepimo ir kitų dokumentų pateikimo trukmė.
O jei šio termino trukmė reguliuojama įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, tai aptariamoje nuostatoje pateiktina nuoroda į 12 straipsnio 3 dalį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)1223
siūloma įtvirtinti administracinių ginčų komisijos nario – pranešėjo byloje teisę pasitelkti savivaldybių institucijų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat specialistus, kitus fizinius ar juridinius asmenis, kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis ir kokia forma Vyriausioji administracinių ginčų komisija, t. y. valstybės biudžetinė įstaiga, ar tuo labiau visuomeniniais pagrindais veikianti savivaldybės institucija gali duoti privalomus nurodymus savivaldybių institucijų darbuotojams ar net privatiems fiziniams ar juridiniams atlikti pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbą techniškai užtikrina būtent savivaldybės administracija ir jos darbuotojai. Tuo tarpu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kaip biudžetinės įstaigos veiklai užtikrinti yra numatytas atskiras šio juridinio asmens personalas, kurį sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (projekto 6 straipsnis). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)123
dokumentai turi būti jai perduoti ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Be to, šis terminas gali būti pratęstas.
Vertinant siūlomą nuostatos santykį su įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo, manytume, kad toks reguliavimas apribotų administracinių ginčų komisijos galimybę išsamiai ir tinkamai išnagrinėti skundą (prašymą) ir priimti objektyvų sprendimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)142
žodžiai „Lietuvos Respublikos“ (žr. įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą santrumpą). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)151
24Projekto 15 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti,
jog „Administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam vadovauja administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal amžių administracinių ginčų komisijos narys“. Pastebėtina, jog amžiaus kriterijaus įvedimas pasirenkant posėdžio vadovą kelia tam tikrų abejonių. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas turi įstatymo nustatyta tvarka skiriamą pavaduotoją, taigi lieka neaišku kam toks pavaduotojas skiriamas ir kokios jo funkcijos, jei jis net negali vadovauti posėdžiui. Be to, neaišku, kodėl pasirinktas būtent amžiaus kriterijus ir kaip jis galėtų būti susijęs su kompetencija nuolat vadovauti posėdžiams. Įprasta, jog vyriausias amžiumi asmuo skiriamas laikinai vadovauti ar atlikti tam tikras funkcijas tuo atveju, kai asmenį, vykdysiantį tam tikras funkcijas nuolat, iš savo narių tarpo renka patys subjekto nariai, kol nuolat pareigas eisiantis asmuo bus išrinktas.
Šiuo atveju komisijos vadovas yra paskiriamas įstatymo nustatyta tvarka ir net galimai turi pavaduotoją, taigi pasirinktas kriterijus lieka neaiškus ir galimai riboja komisijos pirmininko teises deramai atlikti savo funkcijas, sprendžiant tokius einamuosius reikalus, kaip pirmininkavimas posėdžiui. Pastebėtina ir tai, jog komisijų nariams nenustatomas joks amžiaus cenzas, taigi tam tikram asmeniui būtų be jo pageidavimo ir sutikimo nustatomas papildomas darbo krūvis, galimai neatitinkantis asmens amžiaus. Taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, kai įstatyme jau įtvirtintas amžiaus kriterijus, dar būtina vyriausią pagal amžių asmenį atskirai paskirti, nes ir be skyrimo bus tik vienintelis asmuo, kuris atitiks tokį kriterijų. Be to, pastebėtina, jog paskyrimo funkcija neaiški ir tuo aspektu, jog nenustatyta kokiais atvejais komisijos pirmininkas turėtų posėdžiui vadovauti pats, o kokiais galėtų ar turėtų skirti kitą asmenį. Neaišku ir tai, kodėl nuostatoje vartojamas „vadovavimo“ posėdžiui terminas, nors, pavyzdžiui, šio straipsnio 8 dalyje minimas „komisijos posėdžio pirmininkas“, o ne vadovas. Svarstytina, ar neturėtų būti vartojamas „pirmininkavimo“ terminas, ar neturėtų būti suvienodinti vartojami terminai. Jei posėdžio vadovo ir pirmininko įgaliojimai yra skirtingi, siūlytina nustatyti kokia tvarka paskiriamas posėdžio pirmininkas ir kokias funkcijas jis atlieka, jei posėdžiui vadovauja kitas asmuo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)159
nurodytina, ar nušalinimo klausimas sprendžiamas atskirame komisijos posėdyje, ar bylos nagrinėjimo posėdyje. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)1510 26.
Projekto 15 straipsnio 10 dalyje nurodytina, ar byloje esančių rašytinių įrodymų „paskelbimo“ sąvokos turinys atitinka toje pačioje dalyje įtvirtinamą pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai „pagarsinimo“ sąvoką. Jei šios sąvokos sutampa, siūlytina sąvokų vartojimą vienodinti. Tuo atveju, jei nesutampa, būtina nurodyti kuo šios sąvokos skiriasi. Be to, tuo atveju, jei byloje esančių rašytinių įrodymų paskelbimas neapsiriboja tik įrodymų išvardinimu, tačiau suponuoja dar ir jų skaitymą garsiai, svarstytina, ar toks reikalavimas atitiktų reguliuojamo proceso teisinę reikšmę, ir ar būtų protinga, pavyzdžiui, skaityti byloje esančius teisės aktus ir kitus rašytinius įrodymus, nors jie visi buvo prieinami proceso šalims proceso metu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)162
27Projekto 16 straipsnio 2 dalį,
nustatančią, kad administracinių ginčų komisija pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį, reikėtų suderinti su projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame jau yra nurodyta, kad administracinių ginčų komisijos narys – pranešėjas byloje, rengdamas bylą posėdžiui, be kitų parengiamųjų veiksmų pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai. Galbūt projekto 16 straipsnio 2 dalyje turėta omenyje, kad administracinių ginčų komisija posėdžio metu dar kartą pasiūlo šalims sudaryti taikos sutartį. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)163
16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu. Ši nuostata diskutuotina jos santykio su ginčo šalių teise baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo (Reg. Nr.
Nr. XIIP-2877) 51 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ginčo šalys taikos sutartį gali sudaryti ir pateikti ją teismui tvirtinti net po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)163
žodis „prašyme“, o įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje po žodžio „skundas“ skliaustuose įrašytinas žodis „prašymas“ (kaip ir viso projekto tekste). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)172
formuluojama analogiška nuostata dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių garso įrašų. Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, jog administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato administracinių ginčų komisijos pirmininkas, tokiu būdu įstatyme išvengiant perteklinio nuostatų kartojimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)196
nustatyti, jog „Pašalinus sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka.“ Pastebėtina, jog įstatyme įtvirtinamas naikinamasis senaties terminas kreiptis į komisiją ir jokios išlygos dėl jo sustabdymo ar netaikymo nenustatomos. Toks siūlomas reguliavimas reikštų, jog, komisijai priėmus sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu dėl 19 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos priežasties, t. y.
„kai negalima nagrinėti skundo (prašymo), kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka“, asmeniui, nepraleidusiam jokių terminų ir įstatymo nustatytu terminu pateikusiam skundą (prašymą) komisijai, bus atimta galimybė kreiptis į komisiją, o tam tikrais atvejais, kai kitais teisės aktais nustatyta būtina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir į teismą. Pastebėtina ir tai, jog aptariamos nuostatos pagrindu priimtas sprendimas yra neskundžiamas. Reguliavimo turinys koreguotinas, svarstytina galimybė nustatyti išimtis iš bendros kreipimosi į administracinių ginčų komisiją tvarkos, esant aptartoms aplinkybėms. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-16)212
siūloma nustatyti, jog „Neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas ir kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, taip pat neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, sprendimas ar sprendimu patvirtinta taikos sutartis vykdoma priverstinai po to, kai skundas lieka nepatenkintas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, pažymėtina, jog neaišku, koks yra aptariamos nuostatos dalies, pagal kurią „neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą <...>, vykdoma priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio nuostatų santykis. Atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutartis pagal CPK nuostatas nėra vykdomasis dokumentas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog „Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą“. Vien ši nuostata daro taikos sutarties vykdymą neįmanomu, nes taikos sutartį patvirtino ne teismas, o administracinių ginčų komisija. Be to, pagal šios CPK straipsnio dalies nuostatas, vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimas nėra formalus, nes teismas išduoda vykdomąjį raštą ar atsisako jį išduoti tik
„ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos
sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.“ Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teigtina, jog siūloma nuostata yra praktiškai neįgyvendinama, nes nesuderinta su CPK nuostatomis.
Be to, šiuo atveju CPK nuostatų neįmanoma pritaikyti mutatis mutandis, nes jos imperatyvios. Pastebėtina, jog situacijos nepakeistų net tokia aplinkybė, jei teikiamame įstatyme būtų nustatyta, kad CPK nustatyta tvarka vykdoma ne taikos sutartis, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nes tokiu sprendimu tvirtinama taikos sutartis, o sprendimo tvirtinti taikos sutartį jokiais atvejais nereikia vykdyti priverstinai. Manytina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti iš esmės persvarstytas ir pataisytas. Antra, pastebėtina, jog loginė išraiška „vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ stokoja aiškumo. Neaišku, kodėl šioje nuostatoje vartojamas terminas „priverstinai“ ir kokia prasmė suteikiama šiam terminui. Pažymėtina, jog CPK nuostatos nuosekliai reguliuoja vykdymo procesą ir priverstinio vykdymo priemonės, nustatytos CPK 624 straipsnyje, yra tik viena iš vykdymo proceso sudėtinių dalių, sekanti po tam tikrų veiksmų atlikimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tam tikrą išimtį iš CPK nustatyto reguliavimo, ar aptariamas terminas yra perteklinis bei neturintis specialios reikšmės. Pastaruoju atveju aptariamo termino atsisakytina. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-05-19)372211 Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau
Nr. XIIP-2878 (toliau – Projektas), atsižvelgdama į savo kompetenciją bei ginčų nagrinėjimo sritį, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl šio Projekto: Dėl Įstatymo Projekto 3 str. 2 d. 1 p. ir 7 str. 2 d. 1 p. Įstatymo Projekto 3 str. 2 d. 1 p. ir
„Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje,
20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų ir ginčų dėl kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų“. Komisijos nuomone, ši norma neapima visų komisijoms nežinybingų ginčų. Siūlome šias normas papildyti nuostata, jog administracinių ginčų komisijos nesprendžia ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 str. 1 d. 6, 7 punktuose nurodytų ginčų (bylų). Pritarti Vyriausioji administracinių ginčų komisija (2015-05-19)19 Dėl Įstatymo Projekto 19 str. Įstatymo Projekto 19 str. pavadinimas yra „Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto“. Komisijos nuomone, paskutinis siūlomo straipsnio pavadinimo žodis „nenagrinėto“ turėtų būti pakeistas į „nenagrinėtu“. Toks pakeitimas turėtų būti atliktas dėl gramatinio straipsnio pavadinimo tikslumo bei aiškumo. Pritarti Vyriausioji administracinių ginčų komisija (2015-05-19)20 Dėl Įstatymo Projekto 20 str.
Įstatymo projekto 20 str. reglamentuoja administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų apskundimą teismui: „Bylos šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą apskųsti apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo.” Manytina, kad ši norma nėra pakankamai aiški ir suderinta su siūlomu 2015 m. kovo 30 d. ABTĮ pakeitimo projektu Nr. XIIP-2877. Siūlomas ABTĮ 31 str. projektas nustato teritorinį administracinių bylų teismingumą pagal atsakovo buveinę (gyvenamąją vietą). Pagal suformuluotą Įstatymo Projekto 20 str. neaišku, kuriam konkrečiai administraciniam teismui būtų skundžiami administracinių ginčų komisijų sprendimai. Komisijos nuomone, reikėtų tikslinti Įstatymo Projekto 20 str., perkeliant siūlomo ABTĮ 31 str. projekto normą arba pateikiant nuorodą į šį straipsnį. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
projektą Nr.
XIIP-2878 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat į šias komiteto išvadas ir pasiūlymus:
1) kyla rimtų abejonių, ar savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų veiklos tvarką reglamentuojančių teisės normų, šiuo metu dėstomų Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Nuostatuose mechaninis perkėlimas į įstatymą, iš esmės nepakeitus šių komisijų sudarymo, jų narių apmokėjimo už pareigų vykdymą, komisijoms padedančių vykdyti funkcijas sekretoriatų ir komisijų veiklos finansavimo nuostatų (principų), garantuos tai, ko siekia įstatymo projekto iniciatorius
2) tikslinga svarstyti galimybę atsisakyti savivaldybių administracinių ginčų komisijų sudarymo ir jų veiklos visuomeniniais pagrindais principo: tokios komisijos galėtų būti sudaromos regioniniu lygiu, komisijų nariai turėtų būti skiriami nustatytai kadencijai ir jiems už pareigų vykdymą turėtų būti atlyginama arba jiems kompensuojama negautas darbo užmokestis pagrindinėje darbovietėje; komisijos nariai ir juos aptarnaujantys sekretoriatai turėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto, turėtų būti aiškiai nustatyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir tokių komisijų santykiai;
3) iki bus išdiskutuotas 2 papunktyje teikiamas pasiūlymas ir, pritarus jam, parengti ir pateikti Seimui atitinkamų teisės aktų projektai, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2878 2 straipsnį (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį) ir nustatyti kad savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų nariais negali būti skiriami valstybės tarnautojai, dirbantys savivaldybių administracijose. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius, komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Loreta Zdanavičienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėja Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Giedrius Mozūraitis, Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, skyriaus vyr. specialistė Egidija Budrikienė, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas Vytautas Kurpuvesas, UAB Verslo aptarnavimo centras, Teisės paslaugų centro vadovė Ingrida Kudabienė, UAB
„Lietuvos energija“ ginčų teisės vadovė Simona Augėnaitė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Projekto rengėjų nuomonė Argumentai pagrindžiantys nuomonę
straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Administracinių ginčų komisijų įstatymo projekto (toliau – projektas arba įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Iš teikiamos nuostatos nėra aiškus formuluotės „sprendžiamojo balso teisė“ turinys bei jos santykis su kitose projekto nuostatose apibrėžta šių komisijų kompetencija, priimamų sprendimų rūšimis, sprendimų apskundimu bei jų vykdymu.
Nepritarti Projekte siūloma formuluotė buvo ir šiuo metu galiojančioje redakcijoje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje minimas ne tik savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas, bet ir sekretorius, kuris turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose „komisijos sekretoriaus“ pareigybė neminima. Be to, projekto 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių ginčų komisijos posėdžio protokolą pasirašo posėdžio sekretorius, o tai suponuoja, kad arba posėdžio sekretoriumi kažkuris komisijos narys kiekvieną kartą skiriamas ad hoc, arba kad komisijos posėdžio sekretorius nėra komisijos narys. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatose (pvz., 2 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje ir 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse), minint konkrečias komisijos narių pareigybes, minimos tik komisijos pirmininko ir komisijos pirmininko pavaduotojo pareigybės. Nepritarti Netikslinga posėdžio protokolo pasirašymo funkciją priskirti konkrečiai pareigybei, nes gali būti atvejų, kai savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos sekretorius nedalyvauja posėdyje dėl objektyvių priežasčių. Iš Administracinių ginčų komisijų įstatymo projekto (toliau – AGKĮ projektas) 2 straipsnio 1 dalies 2 sakinio formuluotės yra aišku, kad sekretorius yra savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – savivaldybės komisija) narys:
„savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma <...>
iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą.“.
Nėra poreikio AGKĮ projekto nuostatose nurodant savivaldybės komisijos narius, pirmininką ir pirmininko pavaduotoją dar atskirai paminėti savivaldybės komisijos sekretorių, nes jis patenka į narių sąvoką. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje reguliuojamas savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų sudarymas ir nustatomi tam tikri reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, prieš juos skiriant šių komisijų nariais, šios dalies trečiajame sakinyje vietoj žodžių „nariai turi būti“ reikėtų įrašyti žodžius
„nariais gali būti skiriami tik“. Atitinkamai ketvirtajame sakinyje po žodžių
„negali būti“ įrašytinas žodis „skiriamas“. Analogiškai tikslintina ir
projekto 5 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti reikalavimus asmenims, skiriamiems į Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos narius. Pritarti
2
dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narys savivaldybės tarybos sprendimu gali būti atleistas nepasibaigus įgaliojimų laikui, kai atsiranda tam tikri šioje dalyje nustatyti pagrindai. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, neaišku, kodėl atsiradus minimiems pagrindams (pvz., pilietybės praradimas ar teismo nuosprendžio įsiteisėjimas) dar turėtų būti priimamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl įgaliojimų pasibaigimo, nors minėti juridiniai faktai jau savaime panaikina teisinę galimybę asmeniui užimti minimas pareigas.
Antra, nesuprantama, kodėl projekte nustatoma, kad savivaldybės taryba, atsiradus pagrindams, užkertantiems asmenims galimybę būti administracinių ginčų komisijos nariais, ne privalo, o tik gali priimti sprendimą atleisti jį iš pareigų. Trečia, nėra aišku, kodėl nėra nurodyti ir kiti savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai, pvz., komisijos nario mirtis ar negalėjimas (nesugebėjimas) tinkamai eiti pareigų dėl ligos ar kitų objektyvių aplinkybių. Pastebėtina, jog baigtinio ir neišsamaus sąrašo nustatymo atveju kiltų sunkumų įstatymą taikant praktiškai. Be to, siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į projekto 2 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje išdėstytas komisijų įgaliojimų trukmę nustatančias normas, projekte taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių įgaliojimai pasibaigia pasibaigus ją sudariusios savivaldybės tarybos įgaliojimams. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog derėtų nustatyti ir nebaigtų nagrinėti bylų likimą, nes keičiantis komisijos nariams gali būti praleisti visi nagrinėjimo terminai. Taip pat svarstytina ar būtų pagrįsta, jog nebaigtas nagrinėti bylas pradėtų iš naujo nagrinėti naujos sudėties komisija. Siūlytina sistemiškai sureguliuoti aptariamą klausimą. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies Nors AGKĮ projekto 2 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose nurodyti juridiniai faktai panaikina galimybę užimti savivaldybės komisijos nario pareigas, tačiau juridinis faktas turi būti oficialiai konstatuotas ir įformintas atleidimas iš pareigų.
Analogiškas teisinis reguliavimas egzistuoja ir kituose panašius teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, pavyzdžiui, Mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnio 5 dalyje nustatyti Mokestinių ginčų komisijos nario atleidimo pagrindai, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų pagrindai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyti komisijos nario atleidimo pagrindai. Negalima nustatyti, kad savivaldybės taryba, esant AGKĮ projekte nustatytiems pagrindams, privalo atleisti savivaldybės komisijos narį iš pareigų. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalimi, savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Taigi, savivaldybės tarybos sprendimas – atleisti savivaldybės komisijos narį ar ne – priklauso nuo balsavimo rezultatų. Galima būtų AGKĮ projekte nustatyti, kad savivaldybės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai 1) jis negali eiti pareigų dėl ligos arba miršta; 2) pasibaigus savivaldybės tarybos kadencijai. Neturime duomenų, ar kada nors buvo kilę problemų dėl bylų likimo keičiantis savivaldybių komisijų nariams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, esant poreikiui, bylų nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas (AGKĮ projekto 13 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra poreikio nustatyti papildomą reglamentavimą. Nematome problemos tame, kad gali būti atvejų, kai naujos sudėties savivaldybės komisija nagrinėja nebaigtas nagrinėti bylas. 5. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015-05-19 3,7 2,2 1,1 Vyriausioji administracinių ginčų komisija (toliau
Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo (toliau – Įstatymas) projektu Nr. XIIP-2878 (toliau – Projektas), atsižvelgdama į savo kompetenciją bei ginčų nagrinėjimo sritį, teikia pastabas ir pasiūlymus dėl šio Projekto: Dėl Įstatymo Projekto 3 str. 2 d. 1 p. ir 7 str. 2 d. 1 p. Įstatymo Projekto 3 str. 2 d. 1 p. ir
„Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje,
20 straipsnio 2, 3, 4 dalyse ir 21 straipsnio 1 dalyje nurodytų ginčų (bylų), taip pat mokestinių ginčų ir ginčų dėl kitų privalomų mokėjimų ir rinkliavų“. Komisijos nuomone, ši norma neapima visų komisijoms nežinybingų ginčų. Siūlome šias normas papildyti nuostata, jog administracinių ginčų komisijos nesprendžia ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
straipsnio pavadinimas neatitinka šio straipsnio turinio, nes pačiame straipsnyje savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbo organizavimas nereguliuojamas. Pritarti Galima 4 straipsnio pavadinime vietoje formuluotės „darbo organizavimas“ rašyti „darbas“. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalyje reikėtų atskleisti nuostatos, kad savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija yra atsakinga savivaldybės merui, turinį. Mūsų nuomone, bet koks ginčus nagrinėjančios institucijos atsakingumas jos narių kandidatūras teikusiam savivaldybės politikui yra prieštaraujantis ginčus nagrinėjančių institucijų nepriklausomumo principui. Pritarti Manytina, kad galima atsisakyti nuostatos
„taip pat yra atsakinga savivaldybės merui“. 8.
2
dalis suformuluota teisiškai ydingai, nes suponuoja, kad, pasibaigus valstybės institucijos narių kadencijai, visų pirma turi būti svarstomas šių narių pakartotinio skyrimo į pareigas klausimas, ir tik po to, priėmus neigiamą sprendimą dėl pakartotinio skyrimo, klausimas dėl naujų asmenų skyrimo. Nepritarti
3
išvados 4 pastaboje pateiktais argumentais, projekto 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „gali būti atleistas“ įrašytinas žodis „atleidžiamas“. Be to, atsižvelgiant į tai, kad komisijos nario įgaliojimai prieš laiką gali nutrūkti ne tik atleidus jį iš pareigų, bet ir kitais pagrindais (pvz., komisijos nario mirtis), siūlome šio straipsnio 4 dalyje po žodžių
„nepasibaigus įgaliojimų laikui“ įrašyti žodžius „ar komisijos nario
įgaliojimai nutrūksta kitais pagrindais“. Taip pat siekiant teisinio aiškumo šioje dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, ar teisingumo ministro teikimu Vyriausybė naują komisijos narį skirtų likusiai nario, kurio įgaliojimai nutrūko nesibaigus įstatyme numatytai kadencijai, kadencijos trukmei, ar, vis dėlto, naujas komisijos narys būtų skiriamas visai 4 metų kadencijai. Pritarti
1
dalyje siūloma nustatyti, jog „Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma bendroji ikiteisminė institucija, juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga.“ Nuostatoje vartojamas terminas „nepriklausoma“ kelia abejonių dėl jo apimties. Pažymėtina, jog Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos „nepriklausomumas“ nesiejamas su jokiais kriterijais ar funkcijų atlikimu, išskyrus atsiskaitymą Vyriausybei. Diskutuotina, ar aptariama nuostata ir joje vartojamas terminas
„nepriklausoma“ yra adekvatūs Vyriausiosios
administracinių ginčų komisijos svarbai valstybinių institucijų sistemoje.
Tiesiogiai suprantant aptariamą nuostatą, būtų galima teigti, jog būdama valstybės institucija, finansuojama iš valstybės biudžeto, Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra nepriklausoma nuo kitų valstybinės valdžios ir valdymo įstaigų visose srityse, pavyzdžiui, Vyriausioji administracinių ginčų komisija pagal aptariamą nuostatą galėtų nevykdyti Darbo inspekcijos, Mokesčių inspekcijos ir kitų institucijų teisėtų nurodymų, taip pat Vyriausioji administracinių ginčų komisija vertintina kaip nepriklausoma ir nuo teismų. Taigi siūlomas reguliavimas išskiria Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją iš kitų valstybės institucijų, nustatydamas visišką jos nepriklausomumą, išskyrus atsiskaitymą Vyriausybei. Tokiu reguliavimu nustatomas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ypatingas teisinis statusas valstybinių įstaigų, institucijų grandyje. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2009 m. sausio 15 d. sprendime nurodė, kad „Konstitucijoje įtvirtinta demokratinės teisinės valstybės valdžios sąranga suponuoja inter alia valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų lygiavertiškumą”. Projektas taisytinas, atsižvelgiant į šią doktrininę nuostatą. Manytina, kad siekiant užtikrinti efektyvų kompetentingos institucijos nepriklausomumą nuo netinkamos įtakos jai priimant sprendimus, galima būtų nustatyti, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija yra savarankiška valstybės įstaiga, kuri, atlikdama įstatymų nustatytas funkcijas, sprendimus priima savarankiškai ir nepriklausomai. Tokiu būdu būtų nustatytas funkcinis nepriklausomumas nuo kitų valstybės įstaigų ir institucijų, neišderinant valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų lygiavertiškumo principo. Be to, analizuojant aptariamą nuostatą pastebėtina, jog nesuprantamas ir termino „bendroji ikiteisminė institucija“ vartojimas.
Pažymėtina, jog įstatyme nenustatoma, jog egzistuoja „ne bendrosios“ institucijos, taigi nėra pagrindo atsirasti ir bendrajai institucijai. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog ir aptariamos institucijos kompetencija visiškai nepanaši į bendrąją kompetenciją, nes įstatymo 7 straipsnis aiškiai nustato specialią šios institucijos kompetenciją. Pritarti iš dalies Pritartina antrajai pastabos daliai. Žodis „bendroji“ yra išbraukiamas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
aiškumo, projekto 6 straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atskaitomybės už savo darbą Vyriausybei formą. Pritarti iš dalies
administracinių ginčų komisija kartą per metus teikia informaciją apie savo veiklą Vyriausybei.“
11Atsižvelgiant į tai,
jog iki įstatymo 8 straipsnio aptariamos dvi skirtingų pavadinimų administracinių ginčų komisijos, o įstatymo 8 straipsnyje atsiranda apibendrinanti sąvoka „administracinių ginčų komisija“, būtina aptarti šios apibendrinančios sąvokos ir pavadinimų trumpinimo vartojimą. Nepritarti
32
dalies 2 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu skundas (prašymas) yra nagrinėjamas ar yra išnagrinėtas administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas tai patvirtinantis procesinis dokumentas.
Vertinant šią nuostatą, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 11 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad faktas, jog nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme, yra savaime vienas iš pagrindų, kuriam esant apskritai atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti administracinių ginčų komisijoje. Kitaip sakant, projekte išdėstyta nesuprantama ir nelogiška pareiga pareiškėjui administracinių ginčų komisijai pateikti dokumentus, įrodančius, kad jo skundas (prašymas) šioje administracinių ginčų komisijoje turi būti nepriimamas. Pritarti
4
dalyje nurodytina kokiais pagrindais administracinių ginčų komisijos posėdyje galėtų ir turėtų dalyvauti vertėjas, koks subjektas turėtų apmokėti vertėjo dalyvavimo išlaidas. Nepritarti Tokios nuostatos įtvirtinti AGKĮ projekto
ginčų komisijai. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įvedamas „bylos“ terminas, o 15 straipsnyje atsiranda ir „proceso“ terminas. Šios sąvokos nėra savaime aiškios, todėl, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, siūlytina jas apibrėžti, nurodant apie kokias bylas ir kokį procesą kalbama. Pritarti iš dalies Netikslinga aiškinti bylos sąvoką ar ją apibrėžti, nes ir ABTĮ projekte bei galiojančiuose kodeksuose ji neapibrėžiama.
Papildytas AGKĮ projekto 16 straipsnio 7 dalies 1 sakinys, siekiant, kad būtų aišku, kas yra rašytinis procesas:
„7.Tais atvejais, kai į administracinių ginčų
komisijos posėdį neatvyksta nei bylos šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdį jiems buvo tinkamai pranešta, administracinių ginčų komisija gali nuspręsti nagrinėti skundą (prašymą) rašytinio proceso tvarka t. y. nedalyvaujant nei bylos šalims nei jų atstovams. <...>“
1
aktų nustatyta tvarka užregistruotas skundas (prašymas) perduodamas administracinių ginčų komisijos pirmininkui ar jo paskirtam kitam administracinių ginčų komisijos nariui, kuris ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo gavimo išsprendžia skundo (prašymo) priėmimo klausimą.“ Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pastebėtina, jog keičiamas įstatymas ir yra teisės aktas, kuriame turėtų būti aptartos proceso detalės. Jei tam tikrą reguliavimą būtina nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, tai įstatymas turėtų aiškiai nurodyti koks subjektas tokį teisės aktą parengia ir patvirtina. Antra, nėra aišku nuo kokių aplinkybių priklausytų atvejai, kai skundas perduodamas komisijos pirmininkui ar jo paskirtam nariui. Siūlytina nustatyti aiškius alternatyvų atribojimo kriterijus, nes alternatyvos be jos parinkimo variantų įtvirtinimas įstatyme prieštarauja Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisės akto aiškumo reikalavimą, be kita ko, reiškiančioms, jog teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus ir nedviprasmiškas. Siūlytina aiškiai įvardinti kokiais atvejais ir kuri alternatyva turėtų būti taikoma.
Be to, aptartame kontekste pastebėtina ir tai, jog neaišku, ar komisijos pirmininko paskirtas narys skundo priėmimo klausimui nagrinėti būtų nuolatinis ir skundas visais atvejais turėtų būti perduodamas tam nariui, ar dėl kiekvieno atvejo turėtų būti naujas skyrimas tam pačiam nariui, o, galbūt, ir kitiems komisijoms nariams. Jei komisijos narys nuolat būtų keičiamas, svarstytina, ar nederėtų nustatyti tam tikros aiškios tvarkos, kad komisijos pirmininkui nereikėtų nario kas kartą skirti iš naujo, ar bent jau būtų aiški skyrimo tvarka. Jei komisijos narys nesikeistų ir turėtų nuolatinę funkciją, svarstytina, ar nederėtų nustatyti tokio nario parinkimo tvarkos, ar nustatyti kokio teisės akto pagrindu toks narys parenkamas, galbūt derėtų nustatyti ir teisinio išsilavinimo reikalavimą, kadangi sprendžiamas svarbus klausimas. Nepritarti Nėra poreikio AGKĮ projekte detaliau reglamentuoti skundo perdavimo komisijos pirmininkui ar nariui tvarkos. Paliekama teisė administracinių ginčų komisijos pirmininkui spręsti dėl nario, kuris spręs skundo priėmimo klausimą, skyrimo. Panašus reglamentavimas dėl subjektų, galinčių spręsti skundo priėmimo klausimą, nustatytas ABTĮ projekto 33 straipsnio 1 dalyje: „gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas.“
22
praleistas skundo pateikimo terminas. Pastebėtina, jog įstatyme visiškai neaptariama galimybė apskųsti sprendimą, priimtą tokiu pagrindu, nors šis sprendimas tais atvejais, kai kitais teisės aktais nustatyta būtina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, užkirstų kelią ne tik pateikti skundą komisijai, tačiau ir teismui.
Tokia teisinė situacija kelia rimtų abejonių dėl teisės kreiptis į teismą apribojimo pagrįstumo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog įstatyme nenumatoma galimybė teikti prašymą atnaujinti praleistą terminą dėl jokių priežasčių, nors šios priežastys galėjo būti objektyvios ir neišvengiamos. Svarstytina galimybė tobulinti reguliavimą. Nepritarti Dėl pastabos pirmosios pastraipos Pažymėtina, kad, vadovaujantis ABTĮ projekto 20 straipsniu, šalis gali apskųsti bet kurį administracinių ginčų komisijos sprendimą, nurodytą ABTĮ projekto 11 straipsnio 2 dalyje. Dėl pastabos antrosios pastraipos Termino skundui paduoti atnaujinimo instituto įvedimas prieštarautų ikiteisminio ginčų nagrinėjimo operatyvumo, efektyvumo ir ekonomiškumo principams. Jei administracinių ginčų komisijoms būtų suteikta teisė spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimus, procesas taptų sudėtingu ir pailgėtų bylų nagrinėjimo terminai. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio nuostatas tampa neaišku koks santykis yra tarp komisijos pirmininko, jo paskirto nario, kuris sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą, ir komisijos nario, kuris paskiriamas pranešėju byloje. Pastebėtina, jog pagal straipsnio 5 ir 6 dalis kelias bylas sujungti ar į atskiras bylas išskirti atskirus reikalavimus gali komisijos pirmininkas ar jo paskirtas narys, kuris sprendžia pareiškimo priėmimo klausimą. Kyla klausimas, kokias funkcijas tuomet turėtų atlikti komisijos narys – pranešėjas. Koks šių komisijos narių tarpusavio santykis, ar komisijos pirmininko paskirtas narys turi daugiau teisių nei narys – pranešėjas ir gali iš pranešėjo bylą paimti.
Be to, neaišku kokia tvarka tuomet būtų nagrinėjamos sujungtos bylos, kaip jos būtų paskirstomos. Nepritarti Kaip matyti iš AGKĮ projekto 12 straipsnio nuostatų, administracinių ginčų komisijos pirmininkas ar jo paskirtas narys sprendžia klausimus, susijusius su skundo priėmimu, bylų sujungimo ar išskyrimo klausimus. Administracinių ginčų komisijos nario – pranešėjo byloje funkcijos daugiausia susijusios su bylos parengimu posėdžiui (AGKĮ projekto 13 straipsnis). Be to, bylos nagrinėjimas posėdyje pradedamas administracinių ginčų komisijos nario – pranešėjo byloje pranešimu apie pareiškėjo skundą (prašymą) ir pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai pagarsinimu (AGKĮ projekto 16 straipsnio 10 dalis). Taigi, laikytina, kad minėtų subjektų funkcijos aiškiai reglamentuotos. Sujungtų bylų paskirstymo klausimai – vidaus darbo tvarkos dalykas. ABTĮ taip pat nedetalizuojama sujungtų bylų paskirstymo ir nagrinėjimo tvarka ir nėra tokio poreikio (ABTĮ 68 str.). 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nedera su straipsnio turiniu ir straipsnio pavadinimu, todėl keistinas arba straipsnio pavadinimas, arba šios dalys dėstytinos kitame straipsnyje su derančiu pavadinimu. Pritarti Papildytas
8
reikėtų aiškiau reglamentuoti administracinių ginčų komisijos nario skyrimo pranešėju byloje procedūrą.
Kitaip sakant, nėra aišku, ar vadovaujantis abėcėlės tvarka pranešėją byloje skiria komisijos pirmininkas (ar kitas jo paskirtas komisijos narys), ar bylos tiesiog automatiškai iš eilės po vieną skiriamos vis kitam komisijos nariui, t. y. pirmas teisėjas gautų 1, 6, 11 bylas, antrasis – 2, 7, 12 bylas, trečiasis – 3, 8, 13 ir t. t. Taip pat reikėtų atskleisti, ar formuluotė „abėcėlės tvarka“ suponuoja, kad skiriant pranešėjus atsižvelgiama į komisijos narių pavardžių (vardų) pirmąsias raides, ar, vis dėlto, taikomi kitokie „abėcėliniai“ kriterijai. Taip pat reikėtų aiškiai nurodyti, ar komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, sekretorius (jeigu jis vis dėlto yra komisijos narys) ar komisijos narys, sprendęs skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti klausimą, taip pat gali būti paskirti bylos pranešėjais. Nepritarti Nėra poreikio pastaboje aptartų klausimų smulkmeniškai reglamentuoti įstatymu – tai administracinių ginčų komisijos vidaus darbo organizavimo klausimai, kurie gali būti reglamentuoti vidaus teisės aktais. AGKĮ projekto 12 straipsnio nuostata reiškia, kad tiek administracinių ginčų komisijos pirmininkas, tiek kitas narys galėtų būti paskirtas pranešėju byloje. Komisijos narys, sprendęs skundo (prašymo) priėmimo nagrinėti klausimą taip pat galėtų būti skiriamas pranešėju. Pavyzdžiui, ABTĮ 43 str. 4 dalyje taip pat nedetalizuojama, ar skundo priėmimo klausimą sprendęs teisėjas gali būti skiriamas teisėju pranešėju byloje. Taip pat ši nuostata reikštų, kad tiek administracinių ginčų komisijos pirmininkas, tiek kitas narys gali paskirti pranešėją byloje, pavyzdžiui, jei pirmininkas dėl objektyvių priežasčių laikinai negali atlikti savo pareigų, pranešėją galėtų paskirti kitas narys. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 20.
Projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytina maksimali atsiliepimo ir kitų dokumentų pateikimo trukmė. O jei šio termino trukmė reguliuojama įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje, tai aptariamoje nuostatoje pateiktina nuoroda į 12 straipsnio 3 dalį. Pritarti
23
administracinių ginčų komisijos nario – pranešėjo byloje teisę pasitelkti savivaldybių institucijų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat specialistus, kitus fizinius ar juridinius asmenis, kad jie pateiktų paaiškinimą ir (ar) išvadą dėl skundo (prašymo) ar atliktų kitus pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. Vertinant šią nuostatą, nėra aišku, kokiu pagrindu vadovaujantis ir kokia forma Vyriausioji administracinių ginčų komisija, t. y. valstybės biudžetinė įstaiga, ar tuo labiau visuomeniniais pagrindais veikianti savivaldybės institucija gali duoti privalomus nurodymus savivaldybių institucijų darbuotojams ar net privatiems fiziniams ar juridiniams atlikti pasirengimo nagrinėti bylą ar bylos nagrinėjimo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos darbą techniškai užtikrina būtent savivaldybės administracija ir jos darbuotojai. Tuo tarpu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos kaip biudžetinės įstaigos veiklai užtikrinti yra numatytas atskiras šio juridinio asmens personalas, kurį sudaro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (projekto 6 straipsnis). Pritarti iš dalies Aptariama nuostata yra perkelta iš Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
administracinių ginčų komisijos narys, rengdamasis bylos nagrinėjimui, turi teisę į pagalbą pasitelkti tos komisijos, kurioje dirba, darbuotojus.
Šia nuostata vadovaujamasi, kai bylai išnagrinėti reikalingos specialios žinios, kurių neturi komisijos nariai. Jeigu komisijai ginčui išnagrinėti reikalinga papildoma informacija, kuria disponuoja kiti (ne ginčo) subjektai, komisijos narys raštu su prašymu (ne įpareigojimu) kreipiasi į konkretų fizinį ar juridinį asmenį dėl informacijos ar paaiškinimo (išvados) pateikimo. 2 d. 3 p. patikslintas numatant, kad tokie asmenis kviečiami jų pačių sutikimu. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
jai perduoti ne vėliau nei per 5 darbo dienas. Be to, šis terminas gali būti pratęstas. Vertinant siūlomą nuostatos santykį su įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jo priėmimo, manytume, kad toks reguliavimas apribotų administracinių ginčų komisijos galimybę išsamiai ir tinkamai išnagrinėti skundą (prašymą) ir priimti objektyvų sprendimą. Nepritarti Šiuo metu galiojančiame įstatyme nustatytas 3 darbo dienų terminas, tačiau tik retais atvejais dokumentai perduodami laikantis šio termino. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“ (žr. įstatymo
1
ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam vadovauja administracinių ginčų komisijos pirmininkas arba jo paskirtas vyriausias pagal amžių administracinių ginčų komisijos narys“.
Pastebėtina, jog amžiaus kriterijaus įvedimas pasirenkant posėdžio vadovą kelia tam tikrų abejonių. Pažymėtina, jog, pavyzdžiui, savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas turi įstatymo nustatyta tvarka skiriamą pavaduotoją, taigi lieka neaišku kam toks pavaduotojas skiriamas ir kokios jo funkcijos, jei jis net negali vadovauti posėdžiui. Be to, neaišku, kodėl pasirinktas būtent amžiaus kriterijus ir kaip jis galėtų būti susijęs su kompetencija nuolat vadovauti posėdžiams. Įprasta, jog vyriausias amžiumi asmuo skiriamas laikinai vadovauti ar atlikti tam tikras funkcijas tuo atveju, kai asmenį, vykdysiantį tam tikras funkcijas nuolat, iš savo narių tarpo renka patys subjekto nariai, kol nuolat pareigas eisiantis asmuo bus išrinktas. Šiuo atveju komisijos vadovas yra paskiriamas įstatymo nustatyta tvarka ir net galimai turi pavaduotoją, taigi pasirinktas kriterijus lieka neaiškus ir galimai riboja komisijos pirmininko teises deramai atlikti savo funkcijas, sprendžiant tokius einamuosius reikalus, kaip pirmininkavimas posėdžiui. Pastebėtina ir tai, jog komisijų nariams nenustatomas joks amžiaus cenzas, taigi tam tikram asmeniui būtų be jo pageidavimo ir sutikimo nustatomas papildomas darbo krūvis, galimai neatitinkantis asmens amžiaus. Taip pat neaišku, kodėl tuo atveju, kai įstatyme jau įtvirtintas amžiaus kriterijus, dar būtina vyriausią pagal amžių asmenį atskirai paskirti, nes ir be skyrimo bus tik vienintelis asmuo, kuris atitiks tokį kriterijų. Be to, pastebėtina, jog paskyrimo funkcija neaiški ir tuo aspektu, jog nenustatyta kokiais atvejais komisijos pirmininkas turėtų posėdžiui vadovauti pats, o kokiais galėtų ar turėtų skirti kitą asmenį.
Neaišku ir tai, kodėl nuostatoje vartojamas „vadovavimo“ posėdžiui terminas, nors, pavyzdžiui, šio straipsnio 8 dalyje minimas „komisijos posėdžio pirmininkas“, o ne vadovas. Svarstytina, ar neturėtų būti vartojamas
„pirmininkavimo“ terminas, ar neturėtų būti suvienodinti vartojami terminai. Jei posėdžio vadovo ir pirmininko įgaliojimai yra skirtingi, siūlytina
nustatyti kokia tvarka paskiriamas posėdžio pirmininkas ir kokias funkcijas jis atlieka, jei posėdžiui vadovauja kitas asmuo. Pritarti iš dalies Amžiaus kriterijus yra objektyvus ir vadovavimasis šiuo kriterijumi pateisinamas, nes Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pirmininkas neturi pavaduotojo. Būtų galima performuluoti ir nustatyti, kad
„Administracinių ginčų komisijos posėdį organizuoja ir jam pirmininkauja administracinių
ginčų komisijos pirmininkas.“
9
posėdyje, ar bylos nagrinėjimo posėdyje. Nepritarti Netikslinga detalizuoti. Netgi teisėjų nušalinimo klausimas nėra griežtai reglamentuotas, (vadovaujantis ABTĮ 45 straipsnio 5 dalimi, jeigu, bylą nagrinėjant kolegialiai, žodinio bylos nagrinėjimo metu nušalinimas pareiškiamas ne visiems kolegijos nariams, nušalinimo klausimas paprastai išsprendžiamas tame pačiame teismo posėdyje <...>. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
sąvokos turinys atitinka toje pačioje dalyje įtvirtinamą pareiškėjo reikalavimo administracinių ginčų komisijai „pagarsinimo“ sąvoką. Jei šios sąvokos sutampa, siūlytina sąvokų vartojimą vienodinti.
Tuo atveju, jei nesutampa, būtina nurodyti kuo šios sąvokos skiriasi. Be to, tuo atveju, jei byloje esančių rašytinių įrodymų paskelbimas neapsiriboja tik įrodymų išvardinimu, tačiau suponuoja dar ir jų skaitymą garsiai, svarstytina, ar toks reikalavimas atitiktų reguliuojamo proceso teisinę reikšmę, ir ar būtų protinga, pavyzdžiui, skaityti byloje esančius teisės aktus ir kitus rašytinius įrodymus, nors jie visi buvo prieinami proceso šalims proceso metu
2
komisija pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį, reikėtų suderinti su projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kuriame jau yra nurodyta, kad administracinių ginčų komisijos narys – pranešėjas byloje, rengdamas bylą posėdžiui, be kitų parengiamųjų veiksmų pasiūlo bylos šalims išspręsti ginčą taikiai. Galbūt projekto 16 straipsnio 2 dalyje turėta omenyje, kad administracinių ginčų komisija posėdžio metu dar kartą pasiūlo šalims sudaryti taikos sutartį. Pritarti Manytina, kad galima būtų AGKĮ projekto 17 straipsnio 2 dalį patikslinti: „Administracinių ginčų komisija posėdžio metu pasiūlo bylos šalims sudaryti taikos sutartį.“
3
16 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad bylos šalys gali sudaryti taikos sutartį ir ją pateikti administracinių ginčų komisijai iki jos posėdžio ar posėdžio metu. Ši nuostata diskutuotina jos santykio su ginčo šalių teise baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Administracinių bylų teisenos įstatymo (Reg. Nr.
Nr. XIIP-2877) 51 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ginčo šalys taikos sutartį gali sudaryti ir pateikti ją teismui tvirtinti net po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Pritarti ABTĮ 51 straipsnio 4 dalyje nustatyta : „4. Jeigu ginčo šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinę bylą apygardos administraciniame teisme, priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, apygardos administracinis teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma.<...>“ Atitinkamai galima būtų AGKĮ projekto 17 straipsnį papildyti atskira dalimi, numatant kad
„Jei bylos šalys taikos sutartį sudaro ir pateikia ją administracinių
ginčų komisijai po sprendimo, priimto išnagrinėjus skundą (prašymą), priėmimo, administracinių ginčų komisija, patvirtinusi taikos sutartį, nauju sprendimu panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia.<...>“
3
įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje po žodžio „skundas“ skliaustuose įrašytinas žodis „prašymas“ (kaip ir viso projekto tekste). Pritarti
2
Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių garso įrašų.
Svarstytina, ar nepakaktų nustatyti, jog administracinių ginčų komisijos posėdžio garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką nustato administracinių ginčų komisijos pirmininkas, tokiu būdu įstatyme išvengiant perteklinio nuostatų kartojimo. Nepritarti Reikalingos atskiros nuostatos, nes savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininkas nustatytų garso įrašo reikalavimus, susipažinimo su posėdžio garso įrašu ar protokolu ir garso įrašų skaitmeninių kopijų darymo tvarką tik tuo atveju, jeigu savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos posėdžių eiga būtų fiksuojama garso įrašu. 33. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015-05-1920 Dėl Įstatymo Projekto 19 str. Įstatymo Projekto 19 str. pavadinimas yra „Administracinių ginčų komisijos sprendimų rūšys ir sprendimo turinys, bylos nutraukimas, skundo (prašymo) palikimas nenagrinėto“. Komisijos nuomone, paskutinis siūlomo straipsnio pavadinimo žodis „nenagrinėto“ turėtų būti pakeistas į
„nenagrinėtu“. Toks pakeitimas turėtų būti atliktas dėl gramatinio straipsnio
pavadinimo tikslumo bei aiškumo. Pritarti
16
sąlygas, kurios buvo pagrindas palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į administracinių ginčų komisiją su skundu (prašymu) bendra tvarka.“ Pastebėtina, jog įstatyme įtvirtinamas naikinamasis senaties terminas kreiptis į komisiją ir jokios išlygos dėl jo sustabdymo ar netaikymo nenustatomos.
Toks siūlomas reguliavimas reikštų, jog, komisijai priėmus sprendimą palikti skundą (prašymą) nenagrinėtu dėl 19 straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatytos priežasties, t. y. „kai negalima nagrinėti skundo (prašymo), kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka“, asmeniui, nepraleidusiam jokių terminų ir įstatymo nustatytu terminu pateikusiam skundą (prašymą) komisijai, bus atimta galimybė kreiptis į komisiją, o tam tikrais atvejais, kai kitais teisės aktais nustatyta būtina išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir į teismą. Pastebėtina ir tai, jog aptariamos nuostatos pagrindu priimtas sprendimas yra neskundžiamas. Reguliavimo turinys koreguotinas, svarstytina galimybė nustatyti išimtis iš bendros kreipimosi į administracinių ginčų komisiją tvarkos, esant aptartoms aplinkybėms. Pritarti iš dalies
pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba toks prašymas buvo atmestas“. 35. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2015-05-1921 Dėl Įstatymo Projekto 20 str. Įstatymo projekto 20 str. reglamentuoja administracinių ginčų komisijų priimtų sprendimų apskundimą teismui: „Bylos šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos sprendimu, nurodytu šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 1 ar 2 dalyje, turi teisę tą sprendimą apskųsti apygardos administraciniam teismui per 1 mėnesį nuo jo gavimo.” Manytina, kad ši norma nėra pakankamai aiški ir suderinta su siūlomu 2015 m. kovo 30 d. ABTĮ pakeitimo projektu Nr. XIIP-2877.
XIIP-2877. Siūlomas ABTĮ 31 str. projektas nustato teritorinį administracinių bylų teismingumą pagal atsakovo buveinę (gyvenamąją vietą). Pagal suformuluotą Įstatymo Projekto 20 str. neaišku, kuriam konkrečiai administraciniam teismui būtų skundžiami administracinių ginčų komisijų sprendimai. Komisijos nuomone, reikėtų tikslinti Įstatymo Projekto 20 str., perkeliant siūlomo ABTĮ 31 str. projekto normą arba pateikiant nuorodą į šį straipsnį. Pritarti iš dalies Nes siūlomas reglamentavimas būtų perteklinis t. y. atkartotų ABTĮ projekto nuostatas. Siekiant aiškumo galima performuluoti nuostatą pateikiant bendro pobūdžio nuorodą į ABTĮ :„<...> turi teisę tą sprendimą per 1 mėnesį nuo jo gavimo apskųsti apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2
21 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, jog „Neįvykdytas Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas ir kuris nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, taip pat neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą, vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Apskundus šioje dalyje nurodytą Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimą, sprendimas ar sprendimu patvirtinta taikos sutartis vykdoma priverstinai po to, kai skundas lieka nepatenkintas.“ Nuostatos turinys diskutuotinas.
Pirma, pažymėtina, jog neaišku, koks yra aptariamos nuostatos dalies, pagal kurią „neįvykdyta Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos patvirtinta šalių taikos sutartis, kai sprendimas ją patvirtinti nebuvo apskųstas per šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytą terminą <...>, vykdoma priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio nuostatų santykis. Atkreiptinas dėmesys, jog taikos sutartis pagal CPK nuostatas nėra vykdomasis dokumentas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatoma, jog „Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą“. Vien ši nuostata daro taikos sutarties vykdymą neįmanomu, nes taikos sutartį patvirtino ne teismas, o administracinių ginčų komisija. Be to, pagal šios CPK straipsnio dalies nuostatas, vykdomojo rašto pagal taikos sutartį išdavimas nėra formalus, nes teismas išduoda vykdomąjį raštą ar atsisako jį išduoti tik „ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.“ Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes teigtina, jog siūloma nuostata yra praktiškai neįgyvendinama, nes nesuderinta su CPK nuostatomis.
Be to, šiuo atveju CPK nuostatų neįmanoma pritaikyti mutatis mutandis, nes jos imperatyvios. Pastebėtina, jog situacijos nepakeistų net tokia aplinkybė, jei teikiamame įstatyme būtų nustatyta, kad CPK nustatyta tvarka vykdoma ne taikos sutartis, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas, kuriuo patvirtinta šalių taikos sutartis, nes tokiu sprendimu tvirtinama taikos sutartis, o sprendimo tvirtinti taikos sutartį jokiais atvejais nereikia vykdyti priverstinai. Manytina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti iš esmės persvarstytas ir pataisytas. Antra, pastebėtina, jog loginė išraiška „vykdomi priverstinai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka“ stokoja aiškumo. Neaišku, kodėl šioje nuostatoje vartojamas terminas „priverstinai“ ir kokia prasmė suteikiama šiam terminui. Pažymėtina, jog CPK nuostatos nuosekliai reguliuoja vykdymo procesą ir priverstinio vykdymo priemonės, nustatytos CPK
tam tikrų veiksmų atlikimo. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina atskleisti, ar siūlomu reguliavimu siekiama nustatyti tam tikrą išimtį iš CPK nustatyto reguliavimo, ar aptariamas terminas yra perteklinis bei neturintis specialios reikšmės. Pastaruoju atveju aptariamo termino atsisakytina. Pritarti iš dalies Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 646 straipsnis šiuo atveju netaikytinas, nes jis skirtas vykdomųjų raštų išdavimo reglamentavimui.
Tuo tarpu Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimui (juo patvirtintai taikos sutarčiai) vykdyti nereikėtų vykdomojo rašto išdavimo procedūros, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas būtų laikomas vykdomuoju dokumentu vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 10 punktu: „Vykdomieji dokumentai yra: kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai.“ Siekiant aiškumo, galima patikslinti AGKĮ projekto
patvirtinta taikos sutartis, o Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas. Aptariamoje AGKĮ projekto nuostatoje galima atsisakyti žodžio „priverstinai“. 38. Vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-25 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas Jūsų prašymas pateikti išvadas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2877 ir Administracinių ginču komisijų įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekto Nr. X1IP~2878. Informuojame, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pritaria pateiktiems teisės aktų projektams. Parengti ¡statymų projektai iš tiesų gali veiksmingai prisidėti prie efektyvios ir greitos asmens teisių ir teisėtų interesų gynybos, sprendžiant viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad įstatymų projektai Nr. XIIP-2877—2878 atitinka bendrąją suinteresuotųjų institucijų, dalyvavusių šių projektų rengime, poziciją. Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui 2013 m. rugsėjo 16 d. Įsakymu Nr. 1 R-220 (2013 m. spalio 17 d. įsakymo Nr. 1R-236 redakcija) sudarius Darbo grupę administraciniam procesui tobulinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atstovai aktyviai dalyvavo jos veikloje. Parengtas Įstatymo projekto Nr.
XIIP-2877 (toliau - įstatymas) tekstas visiškai atspindi šiame procese dalyvavusių subjektų pasiektą sutarimą. Įstatymų pakeitimus pasitarimų metu taip pat išsamiai apsvarstė ir daugumai jų pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjai bei teisininkai. Atsižvelgti
Respublikos Vyriausybės Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės neturi pastabų dėl Lietuvos
susivienijimas Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas) išnagrinėjo ir įvertino Administracinių bylų teisios įstatymo Nr. VII-1029 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2877 ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VII-I031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2878. Susivienijimas pažymi, kad pastabų bei pasiūlymų Administracinių ginčų komisijų įstatymo Nr. VII-1031 pakeitimo įstatymo projektui Nr.-XIIP-2878 neturi. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Povilas Urbšys
1 Argumentai: Savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijos dažniausiai nagrinėja ginčus dėl savivaldybių administracijų individualių aktų pagrįstumo, dėl priimtų sprendimų, dėl informacijos nepateikimo ir pan. Šių komisijų nariai dažnai būna savivaldybių administracijų darbuotojai, kurie gali daryti įtaką priimamiems sprendimams. Siūlau įrašyti į įstatymo projektą, kad savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų nariais negali būti savivaldybių administracijų darbuotojai. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1.
Savivaldybių tarybos sudaro savivaldybių visuomenines administracinių ginčų komisijas su sprendžiamojo balso teise. Savivaldybės visuomeninė administracinių ginčų komisija sudaroma 4 metams savivaldybės tarybos sprendimu tarybos kadencijos laikotarpiui iš 5 narių, iš kurių pirmininkas ir sekretorius turi turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariai turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos nariu negali būti savivaldybės administracijos darbuotojas, taip pat asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą. Savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos narių kandidatūras, iš jų savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo kandidatūras, savivaldybės tarybai teikia savivaldybės meras.” Pritarti iš dalies Galiojanti visuomeninių savivaldybių tarybų sudarymo tvarka nekeičiama, nes nauju Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu numatoma, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. tokių komisijų iš viso nebelieka. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
įstatymo projektą Nr.
XIIP-2878 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat į šias komiteto išvadas ir pasiūlymus:
1) kyla rimtų abejonių, ar savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų veiklos tvarką reglamentuojančių teisės normų, šiuo metu dėstomų Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Nuostatuose mechaninis perkėlimas į įstatymą, iš esmės nepakeitus šių komisijų sudarymo, jų narių apmokėjimo už pareigų vykdymą, komisijoms padedančių vykdyti funkcijas sekretoriatų ir komisijų veiklos finansavimo nuostatų (principų), garantuos tai, ko siekia įstatymo projekto iniciatorius - skundų nagrinėjimo tvarka taps aiškesnė, ginčų nagrinėjimas bus efektyvesnis, atsiras paskatos asmenims naudotis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka;
2) tikslinga svarstyti galimybę atsisakyti savivaldybių administracinių ginčų komisijų sudarymo ir jų veiklos visuomeniniais pagrindais principo: tokios komisijos galėtų būti sudaromos regioniniu lygiu, komisijų nariai turėtų būti skiriami nustatytai kadencijai ir jiems už pareigų vykdymą turėtų būti atlyginama arba jiems kompensuojama negautas darbo užmokestis pagrindinėje darbovietėje; komisijos nariai ir juos aptarnaujantys sekretoriatai turėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto, turėtų būti aiškiai nustatyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir tokių komisijų santykiai;
3) iki bus išdiskutuotas 2 papunktyje teikiamas pasiūlymas ir, pritarus jam, parengti ir pateikti Seimui atitinkamų teisės aktų projektai, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto Nr.
XIIP-2878 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, taip pat į šias komiteto išvadas ir pasiūlymus:
1) kyla rimtų abejonių, ar savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų veiklos tvarką reglamentuojančių teisės normų, šiuo metu dėstomų Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Nuostatuose mechaninis perkėlimas į įstatymą, iš esmės nepakeitus šių komisijų sudarymo, jų narių apmokėjimo už pareigų vykdymą, komisijoms padedančių vykdyti funkcijas sekretoriatų ir komisijų veiklos finansavimo nuostatų (principų), garantuos tai, ko siekia įstatymo projekto iniciatorius - skundų nagrinėjimo tvarka taps aiškesnė, ginčų nagrinėjimas bus efektyvesnis, atsiras paskatos asmenims naudotis ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka;
2) tikslinga svarstyti galimybę atsisakyti savivaldybių administracinių ginčų komisijų sudarymo ir jų veiklos visuomeniniais pagrindais principo: tokios komisijos galėtų būti sudaromos regioniniu lygiu, komisijų nariai turėtų būti skiriami nustatytai kadencijai ir jiems už pareigų vykdymą turėtų būti atlyginama arba jiems kompensuojama negautas darbo užmokestis pagrindinėje darbovietėje; komisijos nariai ir juos aptarnaujantys sekretoriatai turėtų būti finansuojami iš valstybės biudžeto, turėtų būti aiškiai nustatyti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos ir tokių komisijų santykiai;
3) iki bus išdiskutuotas 2 papunktyje teikiamas pasiūlymas ir, pritarus jam, parengti ir pateikti Seimui atitinkamų teisės aktų projektai, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2878 2 straipsnį (keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį) ir nustatyti kad savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų nariais negali būti skiriami valstybės tarnautojai, dirbantys savivaldybių administracijose Pritarti iš dalies Pritarta pasiūlymui panaikinti savivaldybių administracinių ginčų komisijas nuo 2018 m. sausio 1 d. iš esmės reformuojant ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas.
pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas