Projekto lyginamasis variantas
2015
Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems
poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, tokiu atveju atsako savivaldybių institucijos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narė Dalia Kuodytė
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio pakeitimų projektai (toliau-projektas) parengti siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.). Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyboje buvo atliktas tyrimas pagal gautą skundą dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos, apribojant jiems teisę į gyvenamo būsto pritaikymą. Skunde pareiškėja nurodė, kad atsiradus galimybei pritaikyti būstą asmeniui judančiam vežimėliu, iš pareiškėjos buvo pareikalauta surinkti ne mažiau kaip pusės name esančių butų savininkų sutikimus dėl būsimų darbų. Kadangi namą administruoja butų savininkų bendrija, pareiškėjai niekaip nepavyksta gauti būtinų parašų ir gauti leidimo darbams atlikti. Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktą norint gauti leidimą rekonstruoti statinį turi būti pateikiamas statinio bendraturčių susitikimas. 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvoje ratifikuotoje Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos 9 straipsnyje numatyta pareiga užtikrinti: „neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse.
Šios priemonės, kurios apima prieinamumo kliūčių ir trukdžių nustatymą ir pašalinimą, inter alia taikomos:
a) pastatams, keliams, transporto priemonėms ir kitokiems vidaus ir lauko objektams, įskaitant mokyklas, būstą, medicinos įstaigas ir darbo vietas;“ Pagal Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 1 dalį buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Atliekant tyrimą, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau-ministerija) bei Neįgaliųjų reikalų departamentą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ministerijos nuomone, remiantis minėtų teisės aktų nuostatomis, atsižvelgiant į statybos darbų finansavimo šaltinius ir vykdomų statybos darbų mastą, tikslinga išskirti atvejus, kada statybą leidžiančiam dokumentui gauti, statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas yra neprivalomas, tarp jų ir atvejį, kai statybos darbai atliekami siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia. Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Departamentas) paaiškino, jog nuo 2005 metų iš valstybės biudžeto ir savavaldybių biudžetų teisės aktų nustatyta tvarka finansuojami būsto pritaikymo neįgaliesiems, turintiems judėjimo ar apsitarnavimo sutrikimų, darbai. Norint pritaikyti bendro naudojimo patalpas daugiabučiuose namuose pagal įstatymus reikia būsto ar bendro naudojimo patalpų savininkų daugumos sutikimo.
Departamento žiniomis pasitaikė ne vienas atvejis, kai dėl įvairių priežasčių (dažnai subjektyvių ar asmeninių), dauguma bendro naudojimo patalpų savininkų nesutinka, kad bendro naudojimo patalpos būtų pritaikytos daugiabutyje gyvenančiam neįgaliajam. Departamento nuomone, bendro naudojimo patalpų savininkai nesutikdami leisti pritaikyti bendro naudojimo patalpas neįgaliajam atima jo teisę naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis. Jiems nesutikus leisti pritaikyti bendro naudojimo patalpas neįgaliajam, pastarasis lieka „įkalintas“ savo bute. Dėl šios priežasties neįgalusis negali aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, jis patenka į socialinę atskirtį. Neįgaliuoju besirūpinantys artimieji ar prižiūrintys asmenys turi dėti daug fizinių ir psichologinių pastangų, norėdami neįgalųjį išvežti iš būsto. Tokiu atveju yra pažeidžiamas Neįgaliųjų teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintas principas - pagarbos asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui. Neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio e punkte nurodyta, kad valstybė įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįglumo ir vykdydama šį įsipareigojimą valstybė gali imtis visų atitinkamų priemonių, skirtų pašalinti bet kokio asmens, organizacijos ar privačių įmonių taikomą diskriminaciją dėl neįgalumo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Iniciatorius Seimo narė Dalia Kuodytė. Rengėjai: Seimo narė Dalia Kuodytė ir Seimo narės padėjėja Romutė Urbanovičienė. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau LR CK) 4.85 straipsnyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Pagal šią LR CK 4.85 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų gali būti ir kitais būdais ar kitų teisės subjektų, nei nustato LR CK 4.85 straipsnio 1 dalis. Pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymo 23 straipsnio
pateikiamas statinio bendraturčių susitikimas. Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir objektų savininkai bei naudotojai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma keisti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktą, įtvirtinant nuostatą, jog statinio bendraturčių sutikimo nereikia, jei rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia. Siekiant, kad būtų pašalintos teisinės kliūtys priimti sprendimą pritaikyti bendro naudojimo patalpas neįgaliajam, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimą, nustatant galimybę, kad sprendimą pritaikyti bendro naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams galėtų priimti ne butų ar kitų bendro naudojimo patalpų savininkai balsų dauguma, bet ir savivaldybių vykdomosios institucijos.
Tokiu būdu teisinėmis priemonėmis būtų pašalintos kliūtys neįgaliesiems įgyvendinti savo teisę naudotis bendro naudojimo patalpomis kai jiems pritaikymas pagal neįgaliųjų specialiuosius poreikius. Priėmus minėto įstatymų pakeitimus, neįgaliems būtų pašalintos teisinės kliūtys pritaikyti būstus ar bendro naudojimo patalpas jų poreikiams. Tuo pačiu, būtų užtikrinta neįgaliųjų teisė į būsto ir aplinkos prieinamumą, apsaugotas neįgaliojo asmens prigimtinis orumas, užtikrintas savarankiškumas, įskaitant laisvę priimti, jei bendro naudojimo būsto ar patalpų savininkas kreiptųsi dėl tokio sprendimo, ir nepriklausomai, ar būstas būtų pritaikomas savininko lėšomis ar kitų šaltinių lėšomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Tikėtina, kad keisti papildomai nieko nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti reikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengdami įstatymo pataisų projektą, buvo remtasi Lygių galimybių kontrolieriaus atliktu tyrimu (2015-02-01 pažyma Nr. Nr. (14)-SN-233)SP-19 dėl skundo Nr. (14)-SN-233 tyrimo) ir išvadomis. Kitų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. Taip pat buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus vertinimus ir pasiūlymus. 14.
projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„neįgalieji“, „būsto rekonstrukcija“, „dokumentai
būsto rekonstrukcijai“, „leidimas būsto rekonstrukcijai“, „savininkų sutikimas“, „bendraturčių sutikimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narė Dalia Kuodytė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-30
Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
xiip-2876 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2015-04-07 Nr. XIIP-2876 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad tuo atveju, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už tai atsako savivaldybių institucijos. Pirma, keičiamame įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Statybos įstatyme naudojama sąvoka ,,rekonstravimas“. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys. Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, už ką konkrečiai būtų atsakingos savivaldybės institucijos. Neaišku, ar jos pačios vykdytų statinių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, ar jos būtų atsakingos už statinių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams vykdymo priežiūrą.
Projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar nereikėtų įvardinti konkrečią savivaldybės instituciją, kuri būtų už tai atsakinga. Kita vertus, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes galiojančio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka „neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su negalia“ turinys. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 2.1. projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „3 dalies“;
pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 3. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai:
Kristina Miškinienė, Rimantas Jonas Dagys, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Juzef Kvetkovskij, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala, Mečislovas Zasčiurinskas. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Dalia Aleksejūnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (patarėja), Indrė Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Ramunė Guobaitė-Kirslienė (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja), Genovaitė Paliušienė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ministro Pirmininko padėjėja), Edita Meškauskienė (Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja), Laisvūnas Bartkevičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras), Eglė Čaplikienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja), Daiva Zabarauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja), Brigita Palubinskienė (Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyr. specialistė), Vida Ablingienė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais), Audronė Vareikytė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais), Birutė Pūtienė (Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vedėja), Dovilė Juodkaitė (Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-071 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už tai atsako savivaldybių institucijos. Pirma, keičiamame įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Statybos įstatyme naudojama sąvoka ,,rekonstravimas“. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys. Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, už ką konkrečiai būtų atsakingos savivaldybės institucijos. Neaišku, ar jos pačios vykdytų statinių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, ar jos būtų atsakingos už statinių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams vykdymo priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar nereikėtų įvardinti konkrečią savivaldybės instituciją, kuri būtų už tai atsakinga.
Kita vertus, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes galiojančio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su
negalia“ turinys. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-07
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime brauktini skaičius ir žodis „3 dalies“;
subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-07
prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 4. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015-04-27 Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP--2876 atitikties Europos Sąjungos teisei: Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos ministerija, 2015-11-26 Nr. (13-2)-D8-8787 Atsakymas į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto paklausimą dėl nuomonės pateikimo dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (2015-11-16 Nr. S-2015-7060):
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 (toliau – Statybos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044
įstatymo projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujos redakcijos projektą.
Šio projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą (galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas) Aplinkos ministerija siūlo išdėstyti taip: „7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus pritaikant gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta statybos rūšies „statinio rekonstravimas“ sąvoka vartojama įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Todėl, siekdami teisės aktų suderinamumo, Neįgaliųjų įstatymo projekte siūlome vartoti sąvoką „statinio rekonstravimas“. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas neįgaliesiems gali būti pritaikomas atliekant rekonstravimo ir (ar) remonto darbus, todėl siūlome atitinkamai tikslinti Neįgaliųjų įstatymo projektą. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 2.
2Socialinės apsaugos ir darbo ministerija,
2015-11-27 Nr. (25,5-34)SD-7574 Atsakymas į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto paklausimą dėl nuomonės pateikimo dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (2015-11-16 Nr. S-2015-7060):
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2015-11-13 raštas Nr. S-2015-7060 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876“. Atsakydami informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui − užtikrinti neįgaliųjų teisę naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis ir pašalinti teisines kliūtis priimant sprendimą pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliajam. Tačiau manome, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už kurio pritaikymą atsako savivaldybių institucijos, nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurio tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį.
Manome, kad siekiant pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliesiems, atlikti pastato rekonstravimo nereikia; Siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, jie turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams;
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir dabar numato, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nepakankamai tikslus, reguliavimo taikymas ir jo įgyvendinimo tvarka nedetalizuojama. Informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo keisti ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Jame numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (Nr. 15-11745(2). Pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, bus užtikrinta, kad Lietuvos Respublika, kaip socialiai orientuota valstybė, imsis aktyvių priemonių pašalinant kliūtis pritaikyti būstus ar bendrojo naudojimo patalpas neįgaliųjų poreikiams, taip mažinant jų patiriamą socialinę atskirtį, didinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius atitinkančio būsto ir aplinkos prieinamumą.
Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2016-03-23 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastabas ir argumentus, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2876) atmesti (balsavimo rezultatai: 8 už; 0 prieš; 1 susilaikė). Nepritarti (žr. komiteto sprendimą). 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-03-23 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Aplinkos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastabas ir į tai, kad Seime yra svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.
I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3869, kuriuo siūloma tobulinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams teisinį reguliavimą (balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). Nepritarti (žr. komiteto sprendimą). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
1) Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2876 ir komiteto išvadoms;
2) Sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 ir Neįgaliųjų integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3869ES (įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIP-3869ES) ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIIP-3869(2)ES). 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė arba Liutauras Kazlavickas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas;
Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Petras Gražulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Steponas Kulbauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento vyriausiasis patarėjas; Algirdas Šešelgis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Daiva Zabarauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lygių galimybių skyriaus vedėja; Olga Vitkauskienė, Valstybės kontrolės atstovė; Birutė Zurlienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių reikalų skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-07)1 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už tai atsako savivaldybių institucijos. Pirma, keičiamame įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Statybos įstatyme naudojama sąvoka ,,rekonstravimas“. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys.
Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, už ką konkrečiai būtų atsakingos savivaldybės institucijos. Neaišku, ar jos pačios vykdytų statinių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, ar jos būtų atsakingos už statinių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams vykdymo priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar nereikėtų įvardinti konkrečią savivaldybės instituciją, kuri būtų už tai atsakinga. Kita vertus, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes galiojančio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka
„neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su
negalia“ turinys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-07) 2.
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
straipsnio pavadinime brauktini skaičius ir žodis „3 dalies“;
pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-07)
dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2015-04-27) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos ministerija (2015-11-27) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 (toliau - Statybos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2876 (toliau - Neįgaliųjų įstatymo projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
1Mūsų žiniomis,
Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetas rengia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujos redakcijos projektą. Šio projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą (galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas) Aplinkos ministerija siūlo išdėstyti taip: ,.7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus pritaikant gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą - šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;'“. Spręsti pagrindiniame komitete Aplinkos ministerija (2015-11-27)
dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta statybos rūšies „statinio rekonstravimas“ sąvoka vartojama įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Todėl, siekdami teisės aktų suderinamumo, Neįgaliųjų įstatymo projekte siūlome vartoti sąvoką „statinio rekonstravimas“.
Pažymėtina, kad gyvenamasis namas neįgaliesiems gali būti pritaikomas atliekant rekonstravimo ir (ar) remonto darbus, todėl siūlome atitinkamai tikslinti Neįgaliųjų įstatymo projektą. Pritarti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2015-11-13 raštas Nr. S-2015-7060 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876“. Atsakydami informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (toliau ~ Įstatymo projektas) tikslui — užtikrinti neįgaliųjų teisę naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis ir pašalinti teisines kliūtis priimant sprendimą pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliajam. Tačiau manome, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už kurio pritaikymą atsako savivaldybių institucijos, nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurio tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį.
Manome, kad siekiant pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliesiems, atlikti pastato rekonstravimo nereikia; Siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, jie turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams;
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir dabar numato, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nepakankamai tikslus, reguliavimo taikymas ir jo įgyvendinimo tvarka nedetalizuojama. Informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo keisti ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Jame numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji instituciją, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (Nr. 15-11745(2). Pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, bus užtikrinta, kad Lietuvos Respublika, kaip socialiai orientuota valstybė, imsis aktyvių priemonių pašalinant kliūtis pritaikyti būstus ar bendrojo naudojimo patalpas neįgaliųjų poreikiams, taip mažinant jų patiriamą socialinę atskirtį, didinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius atitinkančio būsto ir aplinkos prieinamumą.
Pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3869. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 atmesti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Aplinkos
ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastabas ir į tai, kad Seime yra svarstomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtas Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3869, kuriuo siūloma tobulinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams teisinį reguliavimą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: V. V. Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
Aplinkos apsaugos. komitetas
2016 m. kovo 23 d. Nr. 107-P-7
pirmininkas Algimantas Salamakinas; Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas; Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsesn, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė; patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija: viceministras Algirdas Šešelgis, Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Zabarauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-071 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už tai atsako savivaldybių institucijos. Pirma, keičiamame įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Statybos įstatyme naudojama sąvoka ,,rekonstravimas“. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys. Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, už ką konkrečiai būtų atsakingos savivaldybės institucijos. Neaišku, ar jos pačios vykdytų statinių pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, ar jos būtų atsakingos už statinių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams vykdymo priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, svarstytina, ar nereikėtų įvardinti konkrečią savivaldybės instituciją, kuri būtų už tai atsakinga. Kita vertus, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas nėra perteklinis, nes galiojančio Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje yra apibrėžta sąvoka „neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su negalia“ turinys. Pritarti
teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
brauktini skaičius ir žodis „3 dalies“;
pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Pritarti
straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015-11-27 Atsakydami informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044
projektas) tikslui ‑ užtikrinti neįgaliųjų teisę naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis ir pašalinti teisines kliūtis priimant sprendimą pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliajam. Tačiau manome, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už kurio pritaikymą atsako savivaldybių institucijos, nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurio tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį.
Manome, kad siekiant pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliesiems, atlikti pastato rekonstravimo nereikia; Siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, jie turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams;
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir dabar numato, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nepakankamai tikslus, reguliavimo taikymas ir jo įgyvendinimo tvarka nedetalizuojama. Informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo keisti ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį. Jame numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji instituciją, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (Nr. 15-11745(2). Pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, bus užtikrinta, kad Lietuvos Respublika, kaip socialiai orientuota valstybė, imsis aktyvių priemonių pašalinant kliūtis pritaikyti būstus ar bendrojo naudojimo patalpas neįgaliųjų poreikiams, taip mažinant jų patiriamą socialinę atskirtį, didinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius atitinkančio būsto ir aplinkos prieinamumą. Pritarti 2.
2015-11-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo išstatymo projektą Nr. XIIP-2875 (toliau – Statybos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 (toliau – neįgaliųjų įstatymo projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Aplinkos apsaugos komitetas rengia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujos redakcijos projektą. Šio projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą (galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas) Aplinkos ministerija siūlo išdėstyti taip:
„statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų
patalpų savininkų sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) , priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus pritaikant gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta statybos rūšies „statinio rekonstravimas“ sąvoka vartojama įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.
Todėl, siekdami teisės aktų suderinamumo, Neįgaliųjų įstatymo projekte siūlome vartoti sąvoką „statinio rekonstravimas“. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas neįgaliesiems gali būti pritaikomas atliekant rekonstravimo ir (ar) remonto darbus, todėl siūlome atitinkamai tikslinti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pastabas ir argumentus, siūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2876) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: 8 už; 0 prieš; 1 susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Darius Ulickas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas