Projekto lyginamasis variantas
2015
Pakeisti 23 straipsnio 8 dalies 5 puntą ir jį išdėstyti taip:
„ 5) statinio bendraturčių sutikimas, išskyrus jei rekonstrukcija
atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narė Dalia Kuodytė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR. I-1240 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-04-07 Nr. XIIP-2875 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad gauti leidimą rekonstruoti statinį bendraturčių sutikimas nereikalingas, jeigu rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, Statybos įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys. Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų seka, kad rekonstruojant statinį galėtų būti atliekamas platesnis ratas statinio pertvarkymo darbų, nei yra būtina, kad statinys būtų pritaikytas naudoti neįgaliųjų poreikiams.
Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėta keičiamo įstatymo nuostata nustatant, kad bendraturčių sutikimas nereikalingas, kai atliekami ne visi, bet būtini pritaikyti statinį neįgaliųjų specialiesiems poreikiams darbai. Kitu atveju, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitiktų proporcingumo principą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra vartojama, o Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatose apibrėžta sąvoka „neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su negalia“ turinys. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 2.1. projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini skaičiai ir žodžiai „8 dalies 5 punkto“;
pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. 3. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N.Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-30
Lietuvos Respublikos Seimui dėl LIETUVOS
xiip-2876 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
REIKALŲ IR DARBO komitetas
Miškinienė, Rimantas Jonas Dagys, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Juzef Kvetkovskij, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala, Mečislovas Zasčiurinskas. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Dalia Aleksejūnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (patarėja), Indrė Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Ramunė Guobaitė-Kirslienė (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja), Genovaitė Paliušienė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ministro Pirmininko padėjėja), Edita Meškauskienė (Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja), Laisvūnas Bartkevičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras), Eglė Čaplikienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja), Daiva Zabarauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja), Brigita Palubinskienė (Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyr. specialistė), Vida Ablingienė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais), Audronė Vareikytė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais), Birutė Pūtienė (Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vedėja), Dovilė Juodkaitė (Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad gauti leidimą rekonstruoti statinį bendraturčių sutikimas nereikalingas, jeigu rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, Statybos įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys. Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.). Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų seka, kad rekonstruojant statinį galėtų būti atliekamas platesnis ratas statinio pertvarkymo darbų, nei yra būtina, kad statinys būtų pritaikytas naudoti neįgaliųjų poreikiams.
Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėta keičiamo įstatymo nuostata nustatant, kad bendraturčių sutikimas nereikalingas, kai atliekami ne visi, bet būtini pritaikyti statinį neįgaliųjų specialiesiems poreikiams darbai. Kitu atveju, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitiktų proporcingumo principą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra vartojama, o Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatose apibrėžta sąvoka „neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su negalia“ turinys. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-07
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
pavadinime brauktini skaičiai ir žodžiai „8 dalies 5 punkto“;
subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-04-07 3.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 4. Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015-04-27 Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP--2876 atitikties Europos Sąjungos teisei:
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos ministerija, 2015-11-26 Nr. (13-2)-D8-8787 Atsakymas į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto paklausimą dėl nuomonės pateikimo dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (2015-11-16 Nr. S-2015-7060):
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr.
I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 (toliau – Statybos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044
įstatymo projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujos redakcijos projektą. Šio projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą (galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas) Aplinkos ministerija siūlo išdėstyti taip: „7) statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo), priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus pritaikant gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo (užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų paprastojo ar kapitalinio remonto atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija;“. 2.
statybos rūšies „statinio rekonstravimas“ sąvoka vartojama įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Todėl, siekdami teisės aktų suderinamumo, Neįgaliųjų įstatymo projekte siūlome vartoti sąvoką „statinio rekonstravimas“. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas neįgaliesiems gali būti pritaikomas atliekant rekonstravimo ir (ar) remonto darbus, todėl siūlome atitinkamai tikslinti Neįgaliųjų įstatymo projektą. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, 2015-11-27 Nr. (25,5-34)SD-7574 Atsakymas į Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto paklausimą dėl nuomonės pateikimo dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (2015-11-16 Nr. S-2015-7060):
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2015-11-13 raštas Nr. S-2015-7060 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876“. Atsakydami informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui − užtikrinti neįgaliųjų teisę naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis ir pašalinti teisines kliūtis priimant sprendimą pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliajam.
Tačiau manome, kad Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už kurio pritaikymą atsako savivaldybių institucijos, nėra tinkamas dėl šių priežasčių: Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurio tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Manome, kad siekiant pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliesiems, atlikti pastato rekonstravimo nereikia;
Siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, jie turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams; Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir dabar numato, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nepakankamai tikslus, reguliavimo taikymas ir jo įgyvendinimo tvarka nedetalizuojama. Informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo keisti ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį.
Jame numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (Nr. 15-11745(2).
15-11745(2). Pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, bus užtikrinta, kad Lietuvos Respublika, kaip socialiai orientuota valstybė, imsis aktyvių priemonių pašalinant kliūtis pritaikyti būstus ar bendrojo naudojimo patalpas neįgaliųjų poreikiams, taip mažinant jų patiriamą socialinę atskirtį, didinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius atitinkančio būsto ir aplinkos prieinamumą. Iš esmės pritarti (žr. komiteto sprendimą). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą XIIP-3869(2)ES, kuriuo siūloma tobulinti daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams teisinį reguliavimą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė arba Liutauras Kazlavickas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
APSAUGOS komitetas
2016 m. gegužės 11 d. Nr. 107-P-13
Salamakinas; Komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas, Linas Balsys, Viktorija Čmilytė Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-071 Projekto 1 straipsniu Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad gauti leidimą rekonstruoti statinį bendraturčių sutikimas nereikalingas, jeigu rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia. Siūloma nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, Statybos įstatyme sąvoka ,,rekonstrukcija“ nėra naudojama. Jeigu projekto autoriai turėjo omenyje statinio rekonstravimą, tai minėtąją sąvoką reikėtų patikslinti. Be to, nėra aiškus ir sąvokos ,,būstas“ turinys. Siekiant aiškumo, ją reikėtų patikslinti arba apibrėžti. Antra, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teikiamas projektas parengtas siekiant užtikrinti neįgaliųjų teisę jiems naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimu į būstą, laiptinėmis ir kt.).
Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Kyla abejonių, ar tam, kad daugiabučio namo laiptines, įėjimus pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, turėtų būti atliekamas būtent namų rekonstravimas, nes, manytina, kad tokiu atveju nereikia namo perstatyti, pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas ir pakeičiant statinio išorinius matmenis. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Trečia, iš projekto nuostatų seka, kad rekonstruojant statinį galėtų būti atliekamas platesnis ratas statinio pertvarkymo darbų, nei yra būtina, kad statinys būtų pritaikytas naudoti neįgaliųjų poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalis nustato, kad projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus (išskyrus atnaujinamus (modernizuojamus) daugiabučius namus) ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų suderinti su minėta keičiamo įstatymo nuostata nustatant, kad bendraturčių sutikimas nereikalingas, kai atliekami ne visi, bet būtini pritaikyti statinį neįgaliųjų specialiesiems poreikiams darbai. Kitu atveju, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitiktų proporcingumo principą. Ketvirta, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje yra vartojama, o Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nuostatose apibrėžta sąvoka „neįgalusis“, todėl lieka neaiškus projekte vartojamos sąvokos „žmonės su negalia“ turinys. Pritarti 2.
ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
brauktini skaičiai ir žodžiai „8 dalies 5 punkto“;
pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis
straipsnio 1 dalies 16 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu jame numatoma reglamentuoti visuomeninus santykius, susijusius su statyba. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti
2015-04-27 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2875 ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl šių projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2015-11-27 Atsakydami informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2876 (toliau - Įstatymo projektas) tikslui ‑ užtikrinti neįgaliųjų teisę naudotis bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis ir pašalinti teisines kliūtis priimant sprendimą pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliajam. Tačiau manome, kad įstatymo projektu siūlomas reguliavimas, kai rekonstrukcija atliekama siekiant būstą pritaikyti žmonėms su negalia, už kurio pritaikymą atsako savivaldybių institucijos, nėra tinkamas dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. 1-1240 (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnis numato, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kurio tikslas yra iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Manome, kad siekiant pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas neįgaliesiems, atlikti pastato rekonstravimo nereikia;
Siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes Statybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant pastatus, jie turi būti pritaikyti specialiesiems neįgaliųjų poreikiams; Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalis ir dabar numato, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas nepakankamai tikslus, reguliavimo taikymas ir jo įgyvendinimo tvarka nedetalizuojama. Informuojame, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė ir pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei svarstyti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūlo keisti ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 11 straipsnio 3 dalį.
Jame numatoma, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji instituciją, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. 1-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemyje (Nr. 15-11745(2).
15-11745(2). Pritarus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktam siūlymui, bus užtikrinta, kad Lietuvos Respublika, kaip socialiai orientuota valstybė, imsis aktyvių priemonių pašalinant kliūtis pritaikyti būstus ar bendrojo naudojimo patalpas neįgaliųjų poreikiams, taip mažinant jų patiriamą socialinę atskirtį, didinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius atitinkančio būsto ir aplinkos prieinamumą. Pritarti
2015-11-26 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo išstatymo projektą Nr. XIIP-2875 (toliau – Statybos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 (toliau – neįgaliųjų įstatymo projektas), pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Aplinkos apsaugos komitetas rengia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo naujos redakcijos projektą.
Šio projekto 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą (galiojančio Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punktas) Aplinkos ministerija siūlo išdėstyti taip:
„statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas, ar butų ir kitų
patalpų savininkų sprendimo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų statybos darbų atlikimo (atitinkamo projekto rengimo ir (ar) įgyvendinimo) , priimto Civilinio kodekso 4.85 straipsnio nustatyta tvarka, protokolo kopija, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti rekonstravimo, remonto darbus pritaikant gyvenamąjį namą neįgaliesiems, kai pateikiamas prašymas išduoti statybą leidžiančius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte (atliekant darbus statytojo užsakovo) patalpų viduje), Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalyje nustatytą galimos žalos atsiradimo ir grėsmės bendrojo naudojimo objektams pašalinimo ir kituose įstatymuose nurodytus atvejus, kai šie darbai vykdomi pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus ir atitinkamai nustatyta tvarka patvirtintą namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikį ar metinį planą – šiuo atveju pateikiama nustatyta tvarka patvirtinto namo atnaujinimo ilgalaikio ar metinio plano kopija.“. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje pateikta statybos rūšies „statinio rekonstravimas“ sąvoka vartojama įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Todėl, siekdami teisės aktų suderinamumo, Neįgaliųjų įstatymo projekte siūlome vartoti sąvoką „statinio rekonstravimas“. Pažymėtina, kad gyvenamasis namas neįgaliesiems gali būti pritaikomas atliekant rekonstravimo ir (ar) remonto darbus, todėl siūlome atitinkamai tikslinti Neįgaliųjų įstatymo projektą. Pritarti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2016-05-11 Pasiūlymas: iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektą
patalpų pritaikymo neįgaliųjų poreikiams teisinį reguliavimą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui ir vadovaujantis Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalimi jo nuostatas suderinti su svarstomu Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo (nauja redakcija) projektu Nr. XIIP-3485(2), pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3485(3) nauja redakcija. 7.2. Pasiūlymai:
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Aurelija Stancikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas