Projekto lyginamasis variantas
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip.“
straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys turi teisę leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms ar įstaigoms šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo nariai:
Jurgis Razma, Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Vitalijus Gailius, Andrius Mazuronis
Projekto XIIP-2871(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo
įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. „6. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti:
1) valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo, studijų ir švietimo institucijas bei įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga;
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo, studijų ir švietimo institucijas bei įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga;
3) bankai ir jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys.“
22 straipsnį nauja 7 dalimi:
„7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti subjektai gali leisti neperiodinius
informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo, studijų ir švietimo institucijos bei įstaigos turimas informacinės visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.“
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentė Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Edvardas Žakaris
DĖL
ir uždaviniai Projekto rengimą paskatino tai, kad kai kurios savivaldybės, prisidengdamos įsteigtomis savo švietimo krypties įstaigomis, leidžia periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Projekto tikslas – tokias galimybes teisiškai eliminuoti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Dabartinis teisinis reguliavimas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą, jeigu įstatymų nenustatyta kitaip. Kitaip tariant savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms palikta teisė leisti periodinius leidinius. 4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalį pakeisti taip, kad savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais. Laukiami teigiami rezultatai – išvengimas paslėpto savivaldybių švietimo įstaigų leidžiamų laikraščių subsidijavimo, paslėptos politinės reklamos, skaidrios konkurencinės aplinkos vietos žiniasklaidos rinkoje iškraipymo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
Įstatymas turės teigiamos įtakos politinės korupcijos išvengimui. 7. Įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas pagerins vietinės žiniasklaidos verslo sąlygas tose savivaldybėse, kur buvo leidžiami savivaldybių kontroliuojami periodiniai leidiniai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą neturėtų prireikti esminių kitų teisės aktų pakeitimų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis LR Valstybinės kalbos ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Nereikės. 12. Įgyvendinimui reikalingos lėšos Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai „Visuomenės informavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia: Seimo nariai Jurgis Razma, Arvydas Anušauskas, Kęstutis Bartkevičius, Vitalijus Gailius, Andrius Mazuronis
2015-04-07 Nr. XIIP – 2871 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančioms savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis ar įmonėmis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pritarus teikiamam siūlymui, ne tik savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti minėtų požymių galimai turinčius periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, ir savivaldybės įstaigos, ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais, t. y. šis apribojimas būtų taikomas apskritai visų visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu ir visose srityse. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, nebegalėtų jo leisti.
Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog savivaldybė gali būti tik viena iš daugelio juridinio asmens, kuris yra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, steigėjų, dalininkų ar akcininkų, todėl savivaldybė gali netgi neturėti balsų daugumos atitinkamiems sprendimams priimti (skiriant direktorių, vyriausiąjį redaktorių, kurie ir priimtų sprendimus dėl publikacijų turinio), tačiau projekto nuostatos vis vien būtų taikomos ir aptariamu atveju, t. y. įstatymu nustatytas draudimas galiotų ir tiems subjektams, kurių veiklai ar valdymui savivaldybės praktiškai neturėtų lemiamos įtakos. Pavyzdžiui, siūlomas reguliavimas užkirstų kelią viešosios informacijos rengėju būti netgi akcinei bendrovei, kurios vienas iš akcininkų būtų savivaldybė, kuri visuotiniame akcininkų susirinkime turėtų tik 1/20 balsavimo teisių. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Antra, pastebėtina, jog įstatymo projekto keliamas tikslas yra susijęs su politinių partijų politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija, todėl manytina, jog prevencinės priemonės ir tam tikrų teisių apribojimai turėtų būti nukreipti tiesiogiai į pastaruosius subjektus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme reglamentuojama politinė reklama, taip pat paslėpta politinė reklama, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų, keliamų politinei reklamai, nesilaikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas nenustato pakankamai priemonių, kad asmenų, pažeidusių su politine reklama susijusius reikalavimus, veikos būtų atitinkamai įvertinamos, ir ar projektu siūlomos priemonės yra tinkamiausios projekto tikslams pasiekti.
Kitaip tariant, svarstytina, ar aiškinamajame rašte siekiamų tikslų siekti nereikėtų keičiant, būtent, politinę reklamą reglamentuojančius teisės aktus. Trečia, Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „juridiniai asmenys, kurių steigėjais <...> yra savivaldybės“ reiškia ne tik tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurių dalininku, akcininku yra savivaldybė, tačiau ir juridiniams asmenims, kurių dalininku ir akcininku yra ne savivaldybė, tačiau savivaldybė įsteigė pastarąjį asmenį, o vėliau perleido savininko (dalininko) teises kitiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja, būtent, su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu, dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas, tarp jų ir teisę dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Ketvirta, projektas tobulintinas redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos nuostatos formuluotės seka, jog draudimas dėl buvimo viešosios informacijos rengėjais ir
(ar) jų dalyviais taikytinas juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra bankai ir politinės partijos, o ne patiems bankams ir politinėms partijoms. 2.
galimybę būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais ne tik bankams, tačiau ir jų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms ir įstaigoms, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje toks draudimas nenustatytas. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalis yra perteklinė, nes įstatymo įsigaliojimo, o tuo pačiu ir taikymo, data nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nenustatoma jokių pereinamųjų nuostatų ar kitų išimčių iš bendros įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datos. 4. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas gali būti susijęs su tam tikrais juridinių asmenų pertvarkymais (akcininkų, dalininkų pasikeitimu), o juridiniai asmenys gali turėti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su jų veikla, kitiems asmenims, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo nuostatų įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) yra pakankama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 65 36, el. p. [email protected];
D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-26 Nr. XIIP-2871 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2871, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl projektu nustatomų priemonių tinkamumo ir proporcingumo siekiamiems tikslams. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-06-23 Nr. XIIP–2871(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, jog Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 2015-06-03 išvadoje Nr.106-P-18 dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2871, buvo nutarta pritarti arba atsižvelgti į Teisės departamento teiktas pastabas dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2871, tačiau pateiktas įstatymo projekto antras variantas savo turiniu beveik niekuo nesiskiria nuo pirmojo varianto, nes paliekamas iš esmės analogiškas reguliavimas. Atsižvelgiant į tai, teikiame pastabas, kurios buvo teiktos ir dėl įstatymo projekto pirmo varianto. 2. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos (išskyrus mokslo, studijų ir švietimo institucijas ir įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra valstybė, savivaldybės, jų institucijos ar įstaigos, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais ir negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančioms savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis ar įmonėmis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pritarus teikiamam siūlymui, ne tik savivaldybių švietimo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti minėtų požymių galimai turinčius periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, ir savivaldybės įstaigos, ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais, t. y. šis apribojimas būtų taikomas apskritai visų visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu ir visose srityse. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, nebegalėtų jo leisti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog savivaldybė gali būti tik viena iš daugelio juridinio asmens, kuris yra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, steigėjų, dalininkų ar akcininkų, todėl savivaldybė gali netgi neturėti balsų daugumos atitinkamiems sprendimams priimti (skiriant direktorių, vyriausiąjį redaktorių, kurie ir priimtų sprendimus dėl publikacijų turinio), tačiau projekto nuostatos vis vien būtų taikomos ir aptariamu atveju, t. y. įstatymu nustatytas draudimas galiotų ir tiems subjektams, kurių veiklai ar valdymui savivaldybės praktiškai neturėtų lemiamos įtakos. Pavyzdžiui, siūlomas reguliavimas užkirstų kelią viešosios informacijos rengėju būti netgi akcinei bendrovei, kurios vienas iš akcininkų būtų savivaldybė, kuri visuotiniame akcininkų susirinkime turėtų tik 1/20 balsavimo teisių. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui.
Antra, Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „juridiniai asmenys, kurių steigėjais <...> yra savivaldybės“ reiškia ne tik tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurių dalininku, akcininku yra savivaldybė, tačiau ir juridiniams asmenims, kurių dalininku ir akcininku yra ne savivaldybė, tačiau savivaldybė įsteigė pastarąjį asmenį, o vėliau perleido savininko (dalininko) teises kitiems subjektams. Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja, būtent, su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu, dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas, tarp jų ir teisę dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Trečia, projekte siūloma nustatyti, jog valstybės ir savivaldybių įstaigos ir institucijos (išskyrus mokslo, studijų ir švietimo institucijas ir įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra valstybė, savivaldybės, bankai negali įgaliojimo pagrindu valdyti viešosios informacijos rengėjų. Siūlomas reguliavimas, kai iš visų Civiliniame kodekse nustatytų pagrindų teisėtai valdyti tam tikrus subjektus išskiriamas tik įgaliojimas kelia abejonių dėl jo apimties. Nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, nedraudžiama valdyti sutarties pagrindu.
Manytina, jog teikiamos apimties draudimas neturi teisinio krūvio, todėl svarstytina galimybė reguliavimą tobulinti. Ketvirta, atkreipiame dėmesį, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali būti juridinių asmenų akcininkais ar dalininkais. Minėtosios institucijos ir įstaigos gali tik įgyvendinti valstybės ar savivaldybės, kaip juridinių asmenų savininkės, dalininkės ar akcininkės teises ir pareigas. Be to, derinant projekto nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymu bei Švietimo įstatymu, vietoj formuluotės „mokslo, studijų ir švietimo institucijas bei įstaigas“ įrašytini žodžiai „mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos“. 2. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimas gali būti susijęs su tam tikrais juridinių asmenų pertvarkymais (akcininkų, dalininkų pasikeitimu), o juridiniai asmenys gali turėti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su jų veikla, kitiems asmenims, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo nuostatų įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) yra pakankama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 65 36, el. p. [email protected];
D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected];
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Raimundas Paliukas, Rima Baškienė,
Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Edvardas Žakaris, Arimantas Dumčius, Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Joskaudaitė Dmitrijeva, Jurgita Bieliūnienė, Justina Paukštė, Rūta Norkienė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė, Kviestieji asmenys: Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas Deividas Velkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-07 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, bankai negali būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais.
Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas yra eliminuoti galimybes savivaldybėms, prisidengiančioms savo įsteigtomis švietimo krypties įstaigomis ar įmonėmis, leisti periodinius leidinius su paslėpta politine reklama. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pritarus teikiamam siūlymui, ne tik savivaldybių mokslo ir mokymo įstaigoms būtų eliminuota galimybė leisti minėtų požymių galimai turinčius periodinius leidinius, tačiau ir savivaldybės institucijos, ir savivaldybės įstaigos, ir kiti juridiniai asmenys, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra savivaldybės, negalėtų būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais, t. y. šis apribojimas būtų taikomas apskritai visų visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu ir visose srityse. Pavyzdžiui, savivaldybės įsteigtas juridinis asmuo, leidžiantis su menu susijusį leidinį, nebegalėtų jo leisti. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog savivaldybė gali būti tik viena iš daugelio juridinio asmens, kuris yra viešosios informacijos rengėjas ar dalyvis, steigėjų, dalininkų ar akcininkų, todėl savivaldybė gali netgi neturėti balsų daugumos atitinkamiems sprendimams priimti (skiriant direktorių, vyriausiąjį redaktorių, kurie ir priimtų sprendimus dėl publikacijų turinio), tačiau projekto nuostatos vis vien būtų taikomos ir aptariamu atveju, t. y. įstatymu nustatytas draudimas galiotų ir tiems subjektams, kurių veiklai ar valdymui savivaldybės praktiškai neturėtų lemiamos įtakos. Pavyzdžiui, siūlomas reguliavimas užkirstų kelią viešosios informacijos rengėju būti netgi akcinei bendrovei, kurios vienas iš akcininkų būtų savivaldybė, kuri visuotiniame akcininkų susirinkime turėtų tik 1/20 balsavimo teisių. Atsižvelgus į tai, abejotina, ar projektu siūlomi ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimai yra būtini ir proporcingi siekiamam tikslui. Atsižvelgti 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-07 Antra, pastebėtina, jog įstatymo projekto keliamas tikslas yra susijęs su politinių partijų politinės reklamos galimų pažeidimų prevencija, todėl manytina, jog prevencinės priemonės ir tam tikrų teisių apribojimai turėtų būti nukreipti tiesiogiai į pastaruosius subjektus. Šiame kontekste pažymėtina, jog Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme reglamentuojama politinė reklama, taip pat paslėpta politinė reklama, o Administracinių teisės pažeidimų kodekse yra numatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų, keliamų politinei reklamai, nesilaikymą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar galiojantis teisinis reguliavimas nenustato pakankamai priemonių, kad asmenų, pažeidusių su politine reklama susijusius reikalavimus, veikos būtų atitinkamai įvertinamos, ir ar projektu siūlomos priemonės yra tinkamiausios projekto tikslams pasiekti. Kitaip tariant, svarstytina, ar aiškinamajame rašte siekiamų tikslų siekti nereikėtų keičiant, būtent, politinę reklamą reglamentuojančius teisės aktus. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-07 Trečia, Civilinio kodekso 2.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį, iš ko seka, kad projekto formuluotė „juridiniai asmenys, kurių steigėjais <...> yra savivaldybės“ reiškia ne tik tai, kad projekto nuostatos būtų taikomos juridiniams asmenims, kurių dalininku, akcininku yra savivaldybė, tačiau ir juridiniams asmenims, kurių dalininku ir akcininku yra ne savivaldybė, tačiau savivaldybė įsteigė pastarąjį asmenį, o vėliau perleido savininko (dalininko) teises kitiems subjektams.
Atkreiptinas dėmesys, kad teisės aktai lemiamas juridinio asmens valdymo teises sieja, būtent, su juridinio asmens dalyviais, t. y. akcininkais, nariais, dalininkais ir pan., kurie turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmenimis, kurie nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Tuo tarpu, dalyvavimas juridinio asmens steigime ne visuomet yra faktas, rodantis, jog steigėjas po steigimo išlaiko teises ir pareigas, tarp jų ir teisę dalyvauti valdyme, įsteigto juridinio asmens atžvilgiu. Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas. Atsižvelgti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-07 Ketvirta, projektas tobulintinas redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos nuostatos formuluotės seka, jog draudimas dėl buvimo viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais taikytinas juridiniams asmenims, kurių steigėjais, dalininkais ar akcininkais yra bankai ir politinės partijos, o ne patiems bankams ir politinėms partijoms. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-0722 2.
Projekto
galimybę būti viešosios informacijos rengėjais ir (ar) dalyviais ne tik bankams, tačiau ir jų įsteigtoms ar valdomoms įmonėms ir įstaigoms, tačiau projekto 1 straipsniu keičiamame įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje toks draudimas nenustatytas. Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-0722
ir taikymo, data nustatyta 2 straipsnio 1 dalyje, o 2 dalyje nenustatoma jokių pereinamųjų nuostatų ar kitų išimčių iš bendros įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-072
tam tikrais juridinių asmenų pertvarkymais (akcininkų, dalininkų pasikeitimu), o juridiniai asmenys gali turėti tam tikrų įsipareigojimų, susijusių su jų veikla, kitiems asmenims, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyta įstatymo nuostatų įsigaliojimo data (2016 m. sausio 1 d.) yra pakankama viešosios informacijos rengėjams ir (ar) jų dalyviams prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Pritarti
teisės departamentas 2015-04-14 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2871, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl projektu nustatomų priemonių tinkamumo ir proporcingumo siekiamiems tikslams. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1 Sprendimas:
Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Komiteto patobulintą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Atsižvelgiant į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktus siūlymus, pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat
negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti:
institucijas bei įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga;
institucijas bei įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga;
3) bankai ir jų įsteigti ir (ar) valdomi juridiniai asmenys.“
2 Atsižvelgiant į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktus siūlymus, papildyti 22 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyti subjektai gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtus visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo, studijų ir švietimo įstaigos turimas visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.“ 3.
3Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-06-032 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Edvardas Žakaris. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Edvardas Žakaris