Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 483 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose, išskyrus atvejus, kai prašymą įvaikinti pateikęs asmuo kartu su prašymu pateikia teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą;“
Papildyti 484 straipsnį 7 dalimi: „7. Bylos nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos.“
Papildyti 499 straipsnį 6 punktu: „6) jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, motyvai, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje arba šeimynoje.“4 straipsnis. 501 straipsnio pakeitimas Pakeisti 501 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, išskyrus atvejus, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu.“5 straipsnis. 504 straipsnio papildymas Papildyti 504 straipsnį 5 dalimi: „5. Bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo prasidėjusios bylos, nurodytos Kodekso V dalies XXIX skyriuje ir XXX skyriaus antrajame skirsnyje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
Papildyti 484 straipsnį 7 dalimi: „7. Paprastai bylos nagrinėjimas teisme baigiamas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, šis terminas gali būti pratęstas.“
Pakeisti 499 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas, o tais atvejais, kai vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, taip pat duomenys apie priemones, kurios buvo panaudotos siekiant užtikrinti vaiko globą ar rūpybą šeimoje arba šeimynoje;“. 3 straipsnis. 500 straipsnio pakeitimas Pakeisti 500 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „500 straipsnis. Įrodymų pateikimas
1Prie pareiškimo atitinkamai turi būti pridėta:
1) įrodymai, pagrindžiantys reikalingumą nustatyti vaiko nuolatinę globą ar rūpybą;
2) vaiko ir rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) asmens, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju, rašytinis sutikimas;
4) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu su juo gyvenančių asmenų sąrašas ir vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinis sutikimas;
5) jei pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. 2.
prokuroras, prie šio pareiškimo gali būti pridėti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo ir išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Šie valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentai turi būti parengti ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki prokuroro pareiškimo teismui įteikimo dienos.“4 straipsnis. 501 straipsnio pakeitimas Pakeisti 501 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei ir išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, išskyrus atvejus, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu.“5 straipsnis. 504 straipsnio pakeitimas Papildyti 504 straipsnį 5 dalimi:
„5. Paprastai bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo
ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo (kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų, dėl kurių kyla ginčas) nagrinėjimas teisme baigiamas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas.“
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos bylos, nurodytos Kodekso V dalies XXIX skyriuje ir XXX skyriaus antrajame skirsnyje, nagrinėjamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 IR 15 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS socialinių paslaugų įstatymo X-493 19 straipsnio pakeitimo
PAKEITIMO IR PAPILDYMO įstatymo projektų
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtinta, jog vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas šeimoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie (vaiko interesai) nebūtų pažeisti[1]. Atsižvelgiant į tai bei į Lietuvoje susiklosčiusią užsitęsusią situaciją, kai vaikų globos namuose vis dar auga net 3562 vaikai[2], teikiamos šių įstatymų pataisos, kuriomis siekiama užtikrinti, jog, skiriant vaikui globėją (rūpintoją), prioritetas bus skiriamas vaiko globai šeimoje arba šeimynoje:
1) Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Išmokų vaikams įstatymo pataisos). Šiomis pataisomis siekiama įteisinti tikslinį priedą šeimose globojamiems vaikams šalia įstatyme jau numatytos globos išmokos ir tokiu būdu užtikrinti didesnę paramą vaikams, augantiems šeimose, ir globėjams, besirūpinantiems vaikais. Pastebėtina, kad nuo 1999 m. tokia parama šeimoje globojamiems vaikams iš esmės nesikeitė.
Kaip pažymi Valstybės kontrolė Valstybinio audito ataskaitoje „Ar vaikų globos sistema atitinka globojamo vaiko geriausius interesus?“[3], 1999 m. sausio 1 d. vaiko globos išmoka buvo 4 minimalūs gyvenimo lygiai (toliau – MGL), t. y. 500 Lt per mėnesį (1999 m. 1 MGL buvo 125 Lt), o nuo 2007 m., kai padidėjo minimalus gyvenimo lygis (iš 125 į 130 Lt), globos (rūpybos) išmoka padidėjo 20 Lt ir 2013 m. buvo 520 Lt, t. y. 4 bazinių socialinės išmokos dydžių per mėn. vienam vaikui, kaip ir šiuo metu. Pažymėtina, kad kitos vaiko globos formos – vaiko globa šeimynoje ir vaiko globa institucijoje
Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra numatytas tikslinis 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos išmokos priedas šeimynos vykdomai vaiko globai. Toks teisinis reglamentavimas sukuria nelygias sąlygas vaikų globos formoms, neskatina vaikų globos šeimose, nors būtent vaiko globa šeimoje yra vertinama kaip labiausiai atitinkanti vaiko interesus. Todėl teikiamu įstatymo projektu siekiama labiau skatinti vaikų globą šeimose, palaipsniui atsisakyti finansiniu požiūriu brangesnės vaiko globos institucijoje ir teikiamas didesnis, nei šiuo metu, prioritetas geriausius vaiko interesus atitinkančiai vaiko globai šeimai artimoje aplinkoje. 2) Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Šeimynų įstatymo pataisos). Šiomis pataisomis siekiama užtikrinti minimalias šeimynos dalyvio pajamas, kurios būtų prilyginamos Vyriausybės tvirtinamoms einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms (šiuo metu 431 Eur per mėnesį[4]), taip pat garantuoti finansavimą už vaiko poreikius atitinkančios socialinės globos teikimą.
Kartu siūloma aiškiau reglamentuoti šeimynos ir savivaldybės tarpusavio santykius, numatant, kad, esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka suteiktų finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, taip pat siekiama aiškiai apibrėžti, kad šeimynos su savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje dėl socialinės globos finansavimo būtų aptariamos socialinės globos finansavimo, dalyvio išlaikymo pajamų ir kitos finansinės bei materialinės paramos šeimynai skyrimo sąlygos. Kartu pataisomis siekiama užtikrinti, kad socialinės globos, teikiamos likusiems be tėvų globos vaikams, finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika šeimynose ir institucijose būtų nustatoma vadovaujantis bendrais principais. Teikiamu įstatymo projektu siekiama paskatinti vaiko globą šeimynose, sudarant palankesnes finansines ir materialines sąlygas joms veikti. Šiais pakeitimais taip pat siekiama visapusiškai užtikrinti Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio
globą, kokios reikia jo gerovei. 2014 metų pabaigos duomenimis, šeimynose buvo globojamas 441 vaikas. 3) Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo X-493 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Socialinių paslaugų įstatymo pataisos). Tam, kad asmuo galėtų tapti įtėviu ar vaiko globėju, jis turi išklausyti mokymus, kuriuos organizuoja savivaldybės, o veda atestuoti darbuotojai.
Šių darbuotojų veikla yra esminė rengiant globėjus ir įtėvius, nes be tokių mokymų net ir norintieji negali tapti globėjais ar įtėviais ir atitinkamai – globoti ar įvaikinti vaikų. Vis dėlto, šiuo metu savivaldybėse visoje Lietuvoje užtikrinama tik 19 tokių atestuotų socialinių darbuotojų, dirbančiu pilną darbo dieną (19 etatų), o tai lemia, kad asmenys, norintys tapti įtėviais arba globėjais, yra priversti ilgą laiką laukti tokių mokymų, o vaikai, galintys augti šeimose, yra priversti augti vaikų globos institucijose. Pataisomis siūloma numatyti, kad, siekiant užtikrinti tinkamą globėjų ir įtėvių parengimą, kiekvienoje savivaldybėje veiktų ne mažiau nei 2 atestuoti socialiniai darbuotojai. Priėmus šias pataisas, bus užtikrintas tinkamas ir savalaikis globėjų ir įtėvių parengimas kiekvienoje savivaldybėje, o tai sudarys pakankamas prielaidas vaikų globai šeimose arba šeimynose. 4) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 483, 484, 499, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (toliau – CPK pataisos). CPK pakeitimuose siūloma aiškiau reglamentuoti bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo klausimus, užtikrinti, kad šioms byloms teismuose bus teikiamas prioritetas. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš
bylos pirmosios instancijos teismuose buvo išnagrinėtos nuo 6 iki 12 mėnesių, o
laukti, kol jiems bus paskirtas nuolatinis globėjas. Dėl ilgos bylų nagrinėjimo trukmės sunkėja vaiko galimybė patekti į šeimą.
Todėl teikiamais CPK pakeitimais siekiama užtikrinti, jog vaikas augs šeimos aplinkoje, mažės jo patekimo į vaikų globos (rūpybos) institucijas tikimybė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupė bei Teisės grupė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu skiriama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Įstatymas nenumato tikslinio priedo už vaiką šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti, nors toks priedas yra numatytas šeimynos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti (įstatymo 8 straipsnio 3 dalis). Esamas teisinis reguliavimas, kaip minėta, iš esmės nesikeitė nuo 1999 m. ir šiuo metu susiklostė situacija, kad labiausiai vaikui palanki globos forma – globa šeimoje – yra valstybės finansuojama mažiausiai, t. y. šiuo metu apsiriboja tik 152 Eur valstybės biudžeto dotacija už vaiką per mėnesį. Šiuo metu Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė globojamam vaikui, besimokančiam pagal bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas, skirti 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką per mėnesį, jeigu vaikas yra išlaikomas bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre. Ši nuostata nenumato galimybės skirti išmoką globojamam vaikui, jeigu vaikas nėra išlaikomas bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos, taigi globojami vaikai, gyvenantys su globėju (rūpintoju) ir gyvenantys bendrabučiuose ar vaikų socializacijos centruose, finansine prasme atsiduria nelygiavertėje padėtyje.
Pagal esamą teisinį reguliavimą, numatytą Šeimynų įstatyme, šeimynos dalyviui yra garantuojamos išlaikymo pajamos, kurios negali būti mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga ir didesnės negu Vyriausybės tvirtinamos einamųjų metų draudžiamosios pajamos (12 straipsnio 1 dalis). Įstatymai savivaldybių neįpareigoja teikti kitokią pagalbą šeimynoms ir jos dalyviams, todėl praktikoje pati savivaldybė sprendžia, kokią papildomą pagalbą suteikti (ir ar apskritai suteikti) šeimynai ir jos dalyviams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) įpareigoja valstybinės įvaikinimo institucijos atestuotus socialinius darbuotojus išsiaiškinti, ar būsimiems įtėviams nėra numatytų kliūčių įvaikinti, ištirti jų gyvenimo sąlygas, būdą, surinkti informaciją apie sveikatos būklę ir pateikti išvadą dėl būsimųjų įvaikintojų pasirengimo įvaikinti. Tačiau Socialinių paslaugų įstatymas šiuo metu neįpareigoja užtikrinti minimalaus tokių darbuotojų skaičiaus kiekvienoje savivaldybėje. Atsižvelgiant į tokių reikalavimų nebuvimą, šiuo metu Lietuvoje veikia tik 19 atestuotų socialinių darbuotojų etatų, kas neleidžia užtikrinti reikiamo ir savalaikio globėjų ir įtėvių parengimo, jų mokymų prieinamumo bei atitinkamai nepagrįstai pailgina patį įvaikinimo ir globos procesą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIX skyriuje reglamentuojami bylų dėl įvaikinimo nagrinėjimo ypatumai.
CPK 483straipsnio 1 punkte numatyta, kad teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl įvaikinimo, paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose. CPK nuostatos nenumato galimybės tokią valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą pateikti kartu su pareiškimu dėl įvaikinimo. CPK XXX skyriaus antrajame skirsnyje reglamentuojami bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos ypatumai. CPK 499 straipsnyje numatyta pareiškimo dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo turinys. Šiame pareiškime turi būti nurodyti duomenys apie asmenį, kurį rekomenduojama skirti globėju ar rūpintoju (2 punktas), kiti asmenys, pareiškę sutikimą tapti vaiko globėjais ar rūpintojais (3 punktas). Tačiau šios nuostatos nenumato pareiškimą dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo pateikusiam subjektui, kai globėju ar rūpintoju siūloma skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, nurodyti, kodėl nesiūloma vaiko globos ar rūpybos skirti šeimoje ar šeimynoje, taip įgyvendinant CK 3.249 straipsnyje numatytus vaikų globos nustatymo principus, iš kurių vienas – pirmenybė teikiama vaiko globai (rūpybai) šeimoje. CPK 501 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, teismas paveda valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Ši teisės norma nenumato galimybės tokius dokumentus pateikti kartu su prokuroro pareiškimu ir leidžia tik jų pateikimą teismine tvarka.
CPK XXIX skyriaus ir XXX skyriaus antrojo skirsnio nuostatos nenumato terminų, per kuriuos turėtų būti baigtas bylų dėl įvaikinimo ar bylų dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Išmokų vaikams įstatymą siūloma papildyti nuostata, numatančia, kad šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti už vaiką, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, yra mokamas 4 bazinių socialinių išmokų dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas. Toks nuo 1999 m. iš esmės nesikeitęs teisinis reguliavimas ne tik bus naudingas šeimoms, jau šiuo metu globojančioms vaikus ir jose augantiems vaikams, bet ir paskatins daugiau šeimų globoti vaikus. Tokia papildoma valstybės biudžeto lėšomis garantuojama finansinė parama globėjų šeimoms ir šeimose globojamiems vaikams, tikėtina, mažins vaikų skaičių ir globos institucijose, taip pat leis panaikinti šiuo metu egzistuojančią šeimos vykdomos vaiko globos diskriminaciją kitų vaiko globos formų atžvilgiu. Išmokų vaikams įstatyme taip pat siūloma numatyti, kad vaikas, besimokantis pagal bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programas, turėtų galimybę gauti 2 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką per mėnesį iki tol, kol baigs bendrojo ugdymo ir (ar) formaliojo profesinio mokymo programą, bet ne ilgiau kaip iki tol, kol asmeniui sukaks 20 metų. Šis pakeitimas užtikrins globojamų vaikų lygiateisiškumą ir vienodą finansinę paramą visiems globojamiems vaikams.
Šeimynų įstatyme numatoma didesnė pagalba šeimynoms ir jų dalyviams (Vyriausybės tvirtinamų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio garantuojamos dalyvio pajamos, finansinė pagalba šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui, aiškiau apibrėžtos šeimynos su savivaldybės administracija sudarytoje sutartyje numatomos socialinės globos finansavimo, dalyvio išlaikymo ir kitos finansinės bei materialinės paramos šeimynai skyrimo sąlygos). Siūlomas teisinis reguliavimas padės užtikrinti didesnį teisinį apibrėžtumą asmenims, įsteigusiems šeimyną, ir atitinkamai paskatins daugiau asmenų imtis šios veiklos formos bei globoti vaikus ne institucijoje, o šeimynoje. Socialinių paslaugų įstatyme siūloma numatyti, kad, siekiant užtikrinti tinkamą globėjų ir įtėvių parengimą, kiekvienoje savivaldybėje veiktų ne mažiau nei 2 atestuoti socialiniai darbuotojai. Šiomis pataisomis bus užtikrintas aktyvesnis darbas Lietuvos savivaldybėse su būsimais įtėviais ir globėjais. Teikiamos pataisos taip pat užtikrins, jog Lietuvoje bus parengiama daugiau asmenų globoti ar įvaikinti vaikus, o tai atitinkamai didins vaikų galimybes būti globojamiems ne institucijose, o šeimose ar šeimynose, būti įvaikinamiems. CPK pakeitimuose siūloma numatyti, kad pareiškimą dėl įvaikinimo pateikę asmenys galėtų kartu su pareiškimu pateikti ir valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą. Valstybinė įvaikinimo institucija dalyvauja įvaikinimo procese nuo pat pradžių, kai asmuo pareiškia norą įvaikinti, todėl, sudarius sąlygas tokią išvadą parengti ir ją pateikti jau įvaikinimo proceso pradžioje, mažės biurokratinių kliūčių sparčiau nagrinėti įvaikinimo bylas.
Analogiškai siūloma numatyti, kad tuo atveju, kai pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo pateikia prokuroras, jis galėtų su tokiu pareiškimu pateikti ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Šis pakeitimas skatins bendradarbiavimą tarp valstybės institucijų, leis bylas dėl nuolatinės globos ar rūpybos vaikui nustatymo nagrinėti sparčiau. Atsižvelgiant į tai, jog CK 3.249 straipsnis, numatantis vaikų globos (rūpybos) principus, teikia prioritetą vaiko globai (rūpybai) šeimoje, siūloma papildyti CPK 499straipsnį ir numatyti, kad tuo atveju, kai vaiko globėju (rūpintoju) prašoma paskirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, pareiškime turi būti pateikti argumentai, kodėl vaiko globos (rūpybos) negalima nustatyti šeimoje ar šeimynoje. Toks pakeitimas užtikrins minėto CK principo įgyvendinimą, skatins didesnį valstybės institucijų darbo efektyvumą, gerins galimybes šeimoms arba šeimynoms tapti vaiko globėjais (rūpintojais). Atsižvelgiant į tai, kad įvaikinimo bylos ir bylos dėl nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo yra socialiai jautrios, todėl visuomenė yra suinteresuota sparčiu tokių bylų nagrinėjimu, teikiamose CPK pataisose siūloma numatyti terminus, per kuriuos šių kategorijų bylos turėtų būti išnagrinėtos teismuose.
CPK 484 straipsnyje siūloma numatyti, kad bylos dėl įvaikinimo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos, o CPK 504 straipsnyje siūloma nustatyti, kad bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, bylos nagrinėjimas galėtų būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui. Šie pakeitimai užtikrins, kad bylos dėl įvaikinimo ir nuolatinės globos (rūpybos) vaikui nustatymo teismuose bus nagrinėjamos sparčiau, o joms bus teikiamas prioritetas, užtikrinant vaiko interesus, pirmiausia, vaiko teisę augti sveikoje ir saugioje aplinkoje (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio
projektai įsigaliotų 2016 m. sausio 1 dieną. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, tikimasi, kad teikiamos įstatymų pataisos padės užtikrinti didesnę paramą šeimoms ir šeimynoms, globėjams ir įtėviams ir paskatins vaiko globos sistemos perorientavimą į vaiko globą šeimai artimoje aplinkoje, kartu nuosekliai ir kryptingai atsisakant institucinės globos. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamas Šeimynų įstatymo pataisas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Kitų teikiamų projektų įgyvendinimui papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12.
projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti reikės ne daugiau kaip 12 425 632 Eur per metus (iš jų 10 36 2144 Eur valstybės biudžeto lėšų tiksliniam priedui šeimos vykdomai vaiko globai (rūpybai) užtikrinti, 768 000–1 900 000 Eur valstybės biudžeto lėšų bent
(išlaidos gali svyruoti priklausomai nuo atestuotiems socialiniams darbuotojams skiriamo atlygio, taip pat nuo jų darbo laiko – jeigu minėti asmenys dirbtų pusę darbo laiko, išlaidos atitinkamai mažėtų perpus); šeimynos dalyvio pajamų padidinimas pareikalautų 163 488 Eur savivaldybių biudžeto lėšų). Minėtas papildomas maksimalus lėšų poreikis mažės didėjant šeimose ir šeimynose globojamų vaikų skaičiui ir atitinkamai mažėjant institucijose globojamų vaikų skaičiui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymų projektus, konsultuotasi su vaiko teisių ekspertais ir juos vienijančiomis organizacijomis, globėjų ir įtėvių šeimomis bei šeimynomis. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai: „įvaikinimas“, „vaiko globa“, „vaikų globa“, „vaikų teisės“, „vaikų apsauga“, „atestuoti socialiniai darbuotojai“, „tikslinis priedas“, „tikslinis priedas šeimos vykdomai vaiko globai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K–7–24/2004. [2] Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 metų veiklos ataskaita, 2015-03-18 Nr. 5-2. Vilnius (interaktyvi nuoroda internete: < http://vaikoteises.lt/media/file/ataskaitos/2014%20M_%20VEIKLOS%20ATASKAITA%202015-03-18.pdf>). [3] Valstybės kontrolės Valstybinio audito ataskaita „Ar vaikų globos sistema atitinka globojamo vaiko geriausius interesus?“ 2014 m. sausio 31 d. Nr.
Nr. VA-P-10-3-1. [4] 2014 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1474 „Dėl einamųjų 2015 metų draudžiamųjų pajamų dydžio patvirtinimo“. Teisės aktų registras, 2014, Nr. 2014-20982.
Vilnius
DĖL
2015-04-03 Nr. XIIP-2868 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 483 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti atvejį, kada teismas gali nereikalauti iš įvaikinimo institucijai pateikti išvados, t.y. yra tuo atveju, kai ,,prašymą įvaikinti pateikęs asmuo kartu su prašymu pateikia teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą“. Siūloma nuostata tikslintina dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad pagal keičiamo kodekso 480 straipsnį, teismui yra paduodamas pareiškimas dėl įvaikinimo, bet ne prašymas. Antra, keičiamo kodekso 482 straipsnio 1 dalyje numatytas prie pareiškimo įvaikinti pridedamų dokumentų baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad turi būti ar gali būti pridėta teigiama valstybinės įvaikinimo institucijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kodekso 482 straipsnio 1 dalis pildytina. Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų aiškiai atskirti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvadą dėl pasirengimo įvaikinti nuo teigiamos valstybinės įvaikinimo institucijos išvados, kad nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, nes tai skirtingo turinio dokumentai. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 484 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad bylos nagrinėjimas turi būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas bylose dėl įvaikinimo pagal Civilinio proceso kodekso 483 straipsnį, turi išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos tam tikrų duomenų, kurių operatyvus pateikimas nepriklauso nuo teismo valios, manytina, kad nustatytas 2 mėnesių bylos išnagrinėjimo terminas nuo pareiškimo priėmimo dienos nėra realus, įvertinant dar ir objektyvias aplinkybes, dėl kurių teismas negali nagrinėti bylos (teisėjo nušalinimas, jo liga, kitos priežastys, neleidžiančios teisėjui ar pareiškėjui, ar valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui dalyvauti teismo posėdyje). Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manytina, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Analogiško turinio pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 504 straipsnio 5 dalies. 3. Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo kodekso 499 straipsnį 6 punktu (kadangi straipsnis turi 4 punktus, turėtų būti pildoma 5 punktu) ir nustatyti, kad pareiškime dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti nurodyti, ,,jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, motyvai, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje arba šeimynoje“. Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi jau keičiamo kodekso 499 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį, vaiko globos (rūpybos) formos yra trys: globa (rūpyba) šeimoje; globa (rūpyba) šeimynoje; globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje.
Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, turi vadovautis ir Civilinio kodekso 3.249 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, tarp kurių yra ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje principas, kuris reiškia, kad nustatant vaiko globos (rūpybos) formą teikiama pirmenybė globai (rūpybai) šeimoje. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 1 dalį, globa
(rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tada, kai nėra galimybės vaiko globoti šeimoje ar šeimynoje. 4. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 501 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atvejį, kada teismas, priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, gali nepavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimo dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvados dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, t.y. ,, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu“. Siūloma nuostata derintina su keičiamo kodekso
prie pareiškimo dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškimą paduoda prokuroras, prie pareiškimo turi būti ar gali būti pridėta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 5.1. projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“; 5.2. projekto 3 ir 5 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected];
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-26 Nr. XIIP-2865-
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2865, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2866 (toliau – Projektas Nr. XIIP‑2866), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo Nr. X-493 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2867 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2867), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 483, 484, 499, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2868 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2868), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektams dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Esant galimybei, siūlome projektų vertinimo metu įvertinti toliau išdėstytus pasiūlymus:
Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-2866 4 straipsniu siekiama papildyti įstatymo 14 straipsnį taip, kad esant šeimynos dalyvio rašytiniam prašymui, savivaldybė jos nustatyta tvarka privalėtų suteikti finansinę pagalbą šeimynos naudojamo ar nuosavybės teise valdomo nekilnojamo turto, naudojamo šeimynos veiklai, rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. Nuostata suformuluota imperatyviai, todėl šeimos dalyviui pateikus rašytinį prašymą, savivaldybė iš esmės negalėtų atsisakyti suteikti finansinę pagalbą. Manome, kad šeimynos dalyvio rašytinis prašymas dėl rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto ne visuomet gali būti pagrįstas, todėl siūlome Projektą Nr. XIIP-2866 tikslinti numatant galimybę savivaldybei motyvuotai atsisakyti suteikti finansinę pagalbą rekonstrukcijai ar kapitaliniam remontui. 2. Dėl Projekto Nr. XIIP-2867 Projektu Nr. XIIP-2867 siekiama įtvirtinti, kad kiekvienoje savivaldybėje veiktų ne mažiau kaip 2 atestuoti socialiniai darbuotojai. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento teiktai pastabai, kad nėra aišku, ką reiškia nuostata „savivaldybėje veikia ne mažiau nei 2 atestuoti socialiniai darbuotojai“. Todėl siūlome nuostatą tikslinti. Be to, jei Projekto Nr. XIIP-2867 nuostatomis siekiama, kad socialiniai darbuotojai būtų įdarbinti savivaldybės administracijoje, siūlome įvertinti, ar tikrai kiekvienoje savivaldybėje bus poreikis, kad savivaldybės administracijoje būtų įdarbinti bent du socialiniai darbuotojai. Pavyzdžiui, keltinas klausimas, ar Neringoje, kurioje gyvena apie 3000 žmonių, tikrai egzistuoja poreikis, jog jos savivaldybėje būtų įdarbinti du socialiniai darbuotojai. Todėl siūlome dar kartą apsvarstyti, ar kiekvienai savivaldybei neturėtų būti palikta teisė, įvertinus poreikį, pačiai nusistatyti tokių socialinių darbuotojų skaičių. 3. Dėl Projekto Nr. XIIP-2868 Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-2868 2 straipsniu siekiama papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 484 straipsnį 7 dalimi taip, kad bylos nagrinėjimas teisme būtų baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Atitinkamai
dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Pažymime, kad pritariame Projektu Nr. XIIP-2868 siekiamam tikslui išnagrinėti įvaikinimo ir globos ar rūpybos nustatymo bylas per kuo trumpesnį terminą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pasirengimo nagrinėti minėtas bylas stadijoje turi būti atlikti tam tikri veiksmai. Kaip nurodyta CPK 483 straipsnyje, pasirengimo nagrinėti įvaikinimo bylą stadijoje gali tekti papildomai išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenų apie įvaikinamą vaiką arba atlikti kitus veiksmus. Remiantis CPK 501 straipsniu, bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos pasirengimo stadijoje teismas turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo bei atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, išsireikalauti tam tikrų duomenų apie siūlomus globėjus ar rūpintojus). Manome, kad teisiniu požiūriu nustatytus terminus būtų galima įvykdyti ir iš esmės išnagrinėti įvaikinimo bylas per du mėnesius, o vaiko nuolatinės globos ar rūpybos klausimus per vieną mėnesį nuo pareiškimo teisme gavimo dienos.
Vis dėlto, įvertinus tai, kad CPK 483 ir 501 straipsnyje nurodytus veiksmus (pateikti pareiškimus, išvadas, kitus duomenis) atsakingos institucijos teismo pavedimu turės atlikti per pakankamai trumpą terminą (pavyzdžiui, savaitę), siūlome kreiptis į šias institucijas informacijos, ar jos faktiškai per tokį terminą galės atlikti minėtus veiksmus. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 484, 499, 500, 501 IR 504 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-21 Nr. XIIP-2868(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected];
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
TEISIŲ komitetas
pirmininkė Zita Žvikienė, komiteto nariai: Mantas Adomėnas, Dalia Kuodytė, Marija Aušrinė Pavilionienė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto patarėja Asta Dolmantienė, Respublikos Prezidentės patarėja Ramunė Guobaitė, Respublikos Prezidentės patarėjas Laimis Gelažius; Socialinės apsaugos ir darbo miniosterijos atstovai: viceministras Algirdas Šešelgis, Vaikų skyriaus vedėja Dainora Bernackienė, Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja Almira Gecevičiūtė, vyriausieji specialistai Kristina Tumienė ir Ričardas Černiauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atstovai: kontrolierė Edita Žiobienė ir vyriausioji patarėja Audronė Bedorf; Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai : Civilinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, patarėja Irena Šambaraitė, Europos teisės departamento atitikties ES teisei vertinimo skyriaus l.e.vedėjo pareigas Justina Nasutavičienė, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Černiauskienė, NVO koalicijos „Už vaiko teises“ atstovės Kristina Stepanova ir Virginija Pleckevičienė, VO „Gelbėkit vaikus“ atstovės Rasa Dičpetrienė ir Odeta Intė, Vioešosios įstaigos „Šeimos institutas“ direktorė Jolanta Ramonienė, Studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas Linas Braukyla. 2. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2015-04-03 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
keičiamas kodeksas) 483 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti atvejį, kada teismas gali nereikalauti iš įvaikinimo institucijai pateikti išvados, t.y. yra tuo atveju, kai ,,prašymą įvaikinti pateikęs asmuo kartu su prašymu pateikia teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą“. Siūloma nuostata tikslintina dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad pagal keičiamo kodekso 480 straipsnį, teismui yra paduodamas pareiškimas dėl įvaikinimo, bet ne prašymas. Antra, keičiamo kodekso 482 straipsnio 1 dalyje numatytas prie pareiškimo įvaikinti pridedamų dokumentų baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad turi būti ar gali būti pridėta teigiama valstybinės įvaikinimo institucijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kodekso 482 straipsnio 1 dalis pildytina. Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų aiškiai atskirti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvadą dėl pasirengimo įvaikinti nuo teigiamos valstybinės įvaikinimo institucijos išvados, kad nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, nes tai skirtingo turinio dokumentai. Pritarti iš esmės Atsižvelgiant į Vyriausybės išvadoje išdėstytus argumentus, atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsnio. Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
dalyje siūloma nustatyti, kad bylos nagrinėjimas turi būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas bylose dėl įvaikinimo pagal Civilinio proceso kodekso 483 straipsnį, turi išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos tam tikrų duomenų, kurių operatyvus pateikimas nepriklauso nuo teismo valios, manytina, kad nustatytas 2 mėnesių bylos išnagrinėjimo terminas nuo pareiškimo priėmimo dienos nėra realus, įvertinant dar ir objektyvias aplinkybes, dėl kurių teismas negali nagrinėti bylos (teisėjo nušalinimas, jo liga, kitos priežastys, neleidžiančios teisėjui ar pareiškėjui, ar valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui dalyvauti teismo posėdyje). Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manytina, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Analogiško turinio pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 504 straipsnio 5 dalies. Atsižvelgti Pritariant rengėjų tikslui, kad įvaikinimo bylos būtų išnagrinėtos per įmanomai trumpiausią vaiką, siūlyti pagrindiniam komitetui įvertinti 2 mėnesių terminą – ar šis terminas visais atvejais bus pakankamas priimti geriausią vaiko interesą atitinkantį sprendimą. Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
straipsnį 6 punktu (kadangi straipsnis turi 4 punktus, turėtų būti pildoma 5 punktu) ir nustatyti, kad pareiškime dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti nurodyti, ,,jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, motyvai, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje arba šeimynoje“. Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi jau keičiamo kodekso 499 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas.
Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį, vaiko globos (rūpybos) formos yra trys: globa (rūpyba) šeimoje; globa (rūpyba) šeimynoje; globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, turi vadovautis ir Civilinio kodekso 3.249 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, tarp kurių yra ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje principas, kuris reiškia, kad nustatant vaiko globos (rūpybos) formą teikiama pirmenybė globai (rūpybai) šeimoje. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 1 dalį, globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tada, kai nėra galimybės vaiko globoti šeimoje ar šeimynoje. Nepritarti, Ir pagal dabar galiojantį reglamentavimą (CK), globai šeimoje ir šeimynoje turi būti skiriamas prioritetas, tačiau atsižvelgiant į vaikų skaičių, augančių globos įstaigose (žr. aiškinamąjį raštą) ši nuostata nėra įgyvendinama. Todėl manytina, kad būtini aiškūs motyvai, atitinkantys geriausius vaiko interesus, įgalinantys vaiko globą skirti institucijoje. Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
siūloma nustatyti atvejį, kada teismas, priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, gali nepavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimo dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvados dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, t.y. ,, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu“. Siūloma nuostata derintina su keičiamo kodekso 500 straipsniu.
Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytas pridedamų dokumentų prie pareiškimo dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškimą paduoda prokuroras, prie pareiškimo turi būti ar gali būti pridėta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Pritarti Seimo kanceliarijos teisės departamentas,
Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 5.1. projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“;
įrašytinas žodis ,,pakeitimas“. Pritarti
Teisingumo ministerijos, 2015-04-16 Išnagrinėję <...> Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 483, 484, 499, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2868 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2868), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektams dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Esant galimybei, siūlome projektų vertinimo metu įvertinti toliau išdėstytus pasiūlymus:
Atsižvelgti Europos teisės depatramentas prie Teisingumo ministerijos, 2015-04-16 2,5 Projekto Nr. XIIP-2868 2 straipsniu siekiama papildyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 484 straipsnį 7 dalimi taip, kad bylos nagrinėjimas teisme būtų baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Atitinkamai 5 straipsniu siekiama papildyti CPK 504 straipsnį 5 dalimi taip, kad bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Pažymime, kad pritariame Projektu Nr. XIIP-2868 siekiamam tikslui išnagrinėti įvaikinimo ir globos ar rūpybos nustatymo bylas per kuo trumpesnį terminą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pasirengimo nagrinėti minėtas bylas stadijoje turi būti atlikti tam tikri veiksmai. Kaip nurodyta CPK 483 straipsnyje, pasirengimo nagrinėti įvaikinimo bylą stadijoje gali tekti papildomai išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenų apie įvaikinamą vaiką arba atlikti kitus veiksmus. Remiantis CPK 501 straipsniu, bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos pasirengimo stadijoje teismas turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo bei atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, išsireikalauti tam tikrų duomenų apie siūlomus globėjus ar rūpintojus). Manome, kad teisiniu požiūriu nustatytus terminus būtų galima įvykdyti ir iš esmės išnagrinėti įvaikinimo bylas per du mėnesius, o vaiko nuolatinės globos ar rūpybos klausimus per vieną mėnesį nuo pareiškimo teisme gavimo dienos.
Vis dėlto, įvertinus tai, kad CPK 483 ir 501 straipsnyje nurodytus veiksmus (pateikti pareiškimus, išvadas, kitus duomenis) atsakingos institucijos teismo pavedimu turės atlikti per pakankamai trumpą terminą (pavyzdžiui, savaitę), siūlome kreiptis į šias institucijas informacijos, ar jos faktiškai per tokį terminą galės atlikti minėtus veiksmus. Atsižvelgti Pritariant nuostatų tikslui per įmanomai trumpiausią laiką priimti sprendimus įvaikinimo ir globos ar rūpybos nustatymo bylose, vis tik siūlyti pagrindiniam komitetui klausymų metu įvertinti 2 mėnesių terminą – ar šis terminas visais atvejais bus pakankamas priimti geriausią vaiko interesą atitinkantį sprendimą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-11) Pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 483, 484, 499, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2868) 2 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 484 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 499 straipsnis papildomas 6 punktu, 4 straipsnyje, kuriuo keičiama Civilinio proceso kodekso 501 straipsnio 1 dalis, ir 5 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 504 straipsnis papildomas 5 dalimi, siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms.
Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-11) Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte siūlomai teisinio reguliavimo priemonei, nustatančiai, kad teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, galėtų nereikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos pateikti išvados, ar nėra įstatymų nustatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenų apie tai, ar negauta kitų asmenų prašymų įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose, kai asmuo kartu su pareiškimu dėl įvaikinimo pateiktų teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, dėl šių priežasčių:
straipsniu keičiamas Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktas – paspartinti įvaikinimo procedūras, bus pasiektas priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 2 straipsniu keičiamos Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 7 dalies pakeitimą, pagal kurį bylos nagrinėjimas teisme turės būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo dėl įvaikinimo priėmimo dienos. 6.2. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, prieš pateikdamas pareiškimą dėl įvaikinimo, gavęs Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte nurodytą teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, nebūtų įpareigotas per atitinkamą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo, gali būti neužtikrinamas minėtoje pažymoje pateiktų duomenų aktualumas. 6.3.
dėl įvaikinimo teisme nagrinėjama būtinai dalyvaujant valstybinės įvaikinimo institucijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, kurie teismui teikia išvadą dėl įvaikinimo. Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 dalyje nurodyta išvada – tik vienas iš teismui teikiamų dokumentų, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte pateiktam siūlymui, įvaikinimo procesas teisme nepaspartėtų, nes teismo posėdis nebūtų skiriamas ir byla dėl įvaikinimo nebūtų pradėta nagrinėti iš esmės, kol nebūtų gauti ir Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti, taip pat kiti teismo pareikalauti dokumentai, pavyzdžiui, vaiko atstovo pagal įstatymą (vaiko globos įstaigos) atsiliepimas. 6.4. Pareiškėjo tiesioginis kreipimasis į valstybinę įvaikinimo instituciją neatitiktų Hagos konferencijos „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ Nuolatinio biuro rekomendacijų nacionalinį ir tarpvalstybinį įvaikinimą maksimaliai atriboti nuo asmens, besikreipiančio dėl įvaikinimo, tiesioginio kreipimosi į centrinę įvaikinimo instituciją, sudarant jam galimybę kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos instituciją (nacionalinis įvaikinimas) ar įgaliotą užsienio įvaikinimo agentūrą šalyje (tarpvalstybinis įvaikinimas). Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui;
komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, kurioms komitetas pritarė bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Zita Žvikienė. Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
K. Miškinienė
G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: L. Antanavičienė – Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja, D. Bernackienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja, R. Černiauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vyriausiasis specialistas, R. Dičpetrienė – Visuomeninės organizacijos
„Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė, A. Gecevičiūtė – Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Socialinių paslaugų skyriaus vedėjo pavaduotoja, R. Guobaitė-Kirslienė – Prezidento kanceliarijos patarėja, O. Intė – Visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ patarėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja, S. Mecelica – Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, T. Varapnickas – Prezidento kanceliarijos patarėjas, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja, E. Žiobienė – vaiko teisių apsaugos kontrolierė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Teisės departamentas, 2015-04-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas)
nereikalauti iš įvaikinimo institucijai pateikti išvados, t.y. yra tuo atveju, kai ,,prašymą įvaikinti pateikęs asmuo kartu su prašymu pateikia teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą“. Siūloma nuostata tikslintina dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad pagal keičiamo kodekso 480 straipsnį, teismui yra paduodamas pareiškimas dėl įvaikinimo, bet ne prašymas. Antra, keičiamo kodekso 482 straipsnio 1 dalyje numatytas prie pareiškimo įvaikinti pridedamų dokumentų baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad turi būti ar gali būti pridėta teigiama valstybinės įvaikinimo institucijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kodekso 482 straipsnio 1 dalis pildytina. Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų aiškiai atskirti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvadą dėl pasirengimo įvaikinti nuo teigiamos valstybinės įvaikinimo institucijos išvados, kad nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, nes tai skirtingo turinio dokumentai. Pritarti. 25
straipsniu keičiamo 484 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad bylos nagrinėjimas turi būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas bylose dėl įvaikinimo pagal Civilinio proceso kodekso 483 straipsnį, turi išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos tam tikrų duomenų, kurių operatyvus pateikimas nepriklauso nuo teismo valios, manytina, kad nustatytas 2 mėnesių bylos išnagrinėjimo terminas nuo pareiškimo priėmimo dienos nėra realus, įvertinant dar ir objektyvias aplinkybes, dėl kurių teismas negali nagrinėti bylos (teisėjo nušalinimas, jo liga, kitos priežastys, neleidžiančios teisėjui ar pareiškėjui, ar valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui dalyvauti teismo posėdyje). Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manytina, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Analogiško turinio pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 504 straipsnio 5 dalies. Pritarti. 3
papildyti keičiamo kodekso 499 straipsnį 6 punktu (kadangi straipsnis turi 4 punktus, turėtų būti pildoma 5 punktu) ir nustatyti, kad pareiškime dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti nurodyti, ,,jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, motyvai, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje arba šeimynoje“. Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi jau keičiamo kodekso 499 straipsnio
ar rūpybos forma ir jos pagrindimas. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį, vaiko globos (rūpybos) formos yra trys: globa (rūpyba) šeimoje; globa (rūpyba) šeimynoje; globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.
Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, turi vadovautis ir Civilinio kodekso 3.249 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, tarp kurių yra ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje principas, kuris reiškia, kad nustatant vaiko globos (rūpybos) formą teikiama pirmenybė globai (rūpybai) šeimoje. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 1 dalį, globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tada, kai nėra galimybės vaiko globoti šeimoje ar šeimynoje. Pritarti. 4
straipsniu keičiamo kodekso 501 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atvejį, kada teismas, priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, gali nepavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimo dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvados dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, t.y. ,, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu“. Siūloma nuostata derintina su keičiamo kodekso 500 straipsniu. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytas pridedamų dokumentų prie pareiškimo dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškimą paduoda prokuroras, prie pareiškimo turi būti ar gali būti pridėta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Pritarti. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 5.1. projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“; Pritarti. 35 5.2. projekto 3 ir 5 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“. Pritarti. 2. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos,
5 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2865, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymo Nr. XI-681 7, 10, 12, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2866 (toliau
Projekto Nr. XIIP-2868
kodekso (toliau – CPK) 484 straipsnį 7 dalimi taip, kad bylos nagrinėjimas teisme būtų baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Atitinkamai 5 straipsniu siekiama papildyti CPK 504 straipsnį 5 dalimi taip, kad bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Pažymime, kad pritariame Projektu Nr.
XIIP-2868 siekiamam tikslui išnagrinėti įvaikinimo ir globos ar rūpybos nustatymo bylas per kuo trumpesnį terminą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pasirengimo nagrinėti minėtas bylas stadijoje turi būti atlikti tam tikri veiksmai. Kaip nurodyta CPK 483 straipsnyje, pasirengimo nagrinėti įvaikinimo bylą stadijoje gali tekti papildomai išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenų apie įvaikinamą vaiką arba atlikti kitus veiksmus. Remiantis CPK 501 straipsniu, bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos pasirengimo stadijoje teismas turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo bei atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, išsireikalauti tam tikrų duomenų apie siūlomus globėjus ar rūpintojus). Manome, kad teisiniu požiūriu nustatytus terminus būtų galima įvykdyti ir iš esmės išnagrinėti įvaikinimo bylas per du mėnesius, o vaiko nuolatinės globos ar rūpybos klausimus per vieną mėnesį nuo pareiškimo teisme gavimo dienos. Vis dėlto, įvertinus tai, kad CPK 483 ir 501 straipsnyje nurodytus veiksmus (pateikti pareiškimus, išvadas, kitus duomenis) atsakingos institucijos teismo pavedimu turės atlikti per pakankamai trumpą terminą (pavyzdžiui, savaitę), siūlome kreiptis į šias institucijas informacijos, ar jos faktiškai per tokį terminą galės atlikti minėtus veiksmus. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, Edita Žiobienė, 2015-09-11
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, susipažinusi su Civilinio proceso kodekso 483,484, 499, 501 ir
nuomonę bei pasiūlymus dėl jo tobulinimo:
nurodytus duomenis, kuriuos teismui privalo pateikti valstybinės įvaikinimo institucija, abejotina siūlymo pildyti Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktą tikslingumu (Projekto 1 straipsnis), nes ši priemonė neturės įtakos projekto tikslo - sutrumpinti Įvaikinimo bylų teisme nagrinėjimo terminus“ įgyvendinimui. Tačiau Komitetui pritarus Projekto rengėjų pasiūlytam Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkto pakeitimui, tikslintina Projekto 1 straipsnio formuluotė, vietoj žodžių „prašymas“ įrašant „pareiškimas“, taip pat Projekto 1 straipsnyje siūlomas teisinio reglamentavimo pakeitimas suderintinas su Civilinio proceso kodekso 482 straipsnio nuostatomis, pastarąjį atitinkamai papildant. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
345 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 15, 16, 17 ir 18 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
(toliau – Įstatymo projektas Nr.
XIIP-2868) 2 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 484 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 499 straipsnis papildomas 6 punktu, 4 straipsnyje, kuriuo keičiama Civilinio proceso kodekso 501 straipsnio 1 dalis, ir 5 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 504 straipsnis papildomas 5 dalimi, siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Pritarti iš dalies. Pritarta
pastaboms dėl šių straipsnių. 1
6Nepritarti Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1
punkte siūlomai teisinio reguliavimo priemonei, nustatančiai, kad teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, galėtų nereikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos pateikti išvados, ar nėra įstatymų nustatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenų apie tai, ar negauta kitų asmenų prašymų įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose, kai asmuo kartu su pareiškimu dėl įvaikinimo pateiktų teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, dėl šių priežasčių:
projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamas Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktas – paspartinti įvaikinimo procedūras, bus pasiektas priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 2 straipsniu keičiamos Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 7 dalies pakeitimą, pagal kurį bylos nagrinėjimas teisme turės būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo dėl įvaikinimo priėmimo dienos. 6.2.
asmuo, prieš pateikdamas pareiškimą dėl įvaikinimo, gavęs Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte nurodytą teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, nebūtų įpareigotas per atitinkamą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo, gali būti neužtikrinamas minėtoje pažymoje pateiktų duomenų aktualumas. 6.3. Pagal Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 4 dalį byla dėl įvaikinimo teisme nagrinėjama būtinai dalyvaujant valstybinės įvaikinimo institucijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, kurie teismui teikia išvadą dėl įvaikinimo. Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 dalyje nurodyta išvada – tik vienas iš teismui teikiamų dokumentų, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte pateiktam siūlymui, įvaikinimo procesas teisme nepaspartėtų, nes teismo posėdis nebūtų skiriamas ir byla dėl įvaikinimo nebūtų pradėta nagrinėti iš esmės, kol nebūtų gauti ir Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti, taip pat kiti teismo pareikalauti dokumentai, pavyzdžiui, vaiko atstovo pagal įstatymą (vaiko globos įstaigos) atsiliepimas. 6.4. Pareiškėjo tiesioginis kreipimasis į valstybinę įvaikinimo instituciją neatitiktų Hagos konferencijos „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ Nuolatinio biuro rekomendacijų nacionalinį ir tarpvalstybinį įvaikinimą maksimaliai atriboti nuo asmens, besikreipiančio dėl įvaikinimo, tiesioginio kreipimosi į centrinę įvaikinimo instituciją, sudarant jam galimybę kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos instituciją (nacionalinis įvaikinimas) ar įgaliotą užsienio įvaikinimo agentūrą šalyje (tarpvalstybinis įvaikinimas). Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į šiam įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
terminus tam tikrais atvejais nenukentėtų vaikų interesai, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 484 straipsnio pakeitimas Papildyti 484 straipsnį 7 dalimi: „7. Paprastai bylos nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, šis terminas gali būti pratęstas.“
terminus tam tikrais atvejais nenukentėtų vaikų interesai, siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 504 straipsnio papildymas Papildyti 504 straipsnį 5 dalimi:
„5. Bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo
(kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų) nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: 9
Miškinienė. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėja R. Guobaitė-Kirslienė, Teisės grupės patarėjas T. Varapnickas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento Vaikų skyriaus vedėja D. Bernackienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisinės pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausioji specialistė A.Bumblytė, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininko patarėjas A.Brazdeikis, Nacionalinės teismų administracijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė V.Černiauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 483 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti atvejį, kada teismas gali nereikalauti iš įvaikinimo institucijai pateikti išvados, t.y. yra tuo atveju, kai ,,prašymą įvaikinti pateikęs asmuo kartu su prašymu pateikia teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą“. Siūloma nuostata tikslintina dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad pagal keičiamo kodekso 480 straipsnį, teismui yra paduodamas pareiškimas dėl įvaikinimo, bet ne prašymas. Neatsižvelgti Pastaba neaktuali, nes siūloma atsisakyti Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)
N Antra, keičiamo kodekso 482 straipsnio 1 dalyje numatytas prie pareiškimo įvaikinti pridedamų dokumentų baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad turi būti ar gali būti pridėta teigiama valstybinės įvaikinimo institucijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kodekso 482 straipsnio 1 dalis pildytina. Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų aiškiai atskirti valstybinės įvaikinimo institucijos atestuoto socialinio darbuotojo išvadą dėl pasirengimo įvaikinti nuo teigiamos valstybinės įvaikinimo institucijos išvados, kad nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, nes tai skirtingo turinio dokumentai. Neatsižvelgti Atsisakius CPK 483 straipsnio pakeitimų pastaba neaktuali. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)1
nustatyti, kad bylos nagrinėjimas turi būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Atsižvelgiant į tai, kad teismas bylose dėl įvaikinimo pagal Civilinio proceso kodekso 483 straipsnį, turi išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos tam tikrų duomenų, kurių operatyvus pateikimas nepriklauso nuo teismo valios, manytina, kad nustatytas 2 mėnesių bylos išnagrinėjimo terminas nuo pareiškimo priėmimo dienos nėra realus, įvertinant dar ir objektyvias aplinkybes, dėl kurių teismas negali nagrinėti bylos (teisėjo nušalinimas, jo liga, kitos priežastys, neleidžiančios teisėjui ar pareiškėjui, ar valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui dalyvauti teismo posėdyje). Siekiant įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manytina, kad terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Pritarti iš dalies Pastabai pritarta ir projektas tobulintinas, nustatant, kad išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, šis terminas gali būti pratęstas. Tačiau termino skaičiavimo atskaitos tašku, atsižvelgiant į šios išimties įtvirtinimą, paliekama pareiškimo priėmimo diena: „7. Paprastai bylos nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, šis terminas gali būti pratęstas.“
teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos
kodekso (toliau – CPK) 484 straipsnį 7 dalimi taip, kad bylos nagrinėjimas teisme būtų baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos.
Atitinkamai 5 straipsniu siekiama papildyti CPK 504 straipsnį 5 dalimi taip, kad bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Pažymime, kad pritariame Projektu Nr. XIIP-2868 siekiamam tikslui išnagrinėti įvaikinimo ir globos ar rūpybos nustatymo bylas per kuo trumpesnį terminą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pasirengimo nagrinėti minėtas bylas stadijoje turi būti atlikti tam tikri veiksmai. Kaip nurodyta CPK 483 straipsnyje, pasirengimo nagrinėti įvaikinimo bylą stadijoje gali tekti papildomai išsireikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos duomenų apie įvaikinamą vaiką arba atlikti kitus veiksmus. Remiantis CPK 501 straipsniu, bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos pasirengimo stadijoje teismas turi pavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimą dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvadą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo bei atlikti kitus veiksmus (pavyzdžiui, išsireikalauti tam tikrų duomenų apie siūlomus globėjus ar rūpintojus). Manome, kad teisiniu požiūriu nustatytus terminus būtų galima įvykdyti ir iš esmės išnagrinėti įvaikinimo bylas per du mėnesius, o vaiko nuolatinės globos ar rūpybos klausimus per vieną mėnesį nuo pareiškimo teisme gavimo dienos.
Vis dėlto, įvertinus tai, kad CPK 483 ir 501 straipsnyje nurodytus veiksmus (pateikti pareiškimus, išvadas, kitus duomenis) atsakingos institucijos teismo pavedimu turės atlikti per pakankamai trumpą terminą (pavyzdžiui, savaitę), siūlome kreiptis į šias institucijas informacijos, ar jos faktiškai per tokį terminą galės atlikti minėtus veiksmus. Pritarti Atitinkamos nuomonės Teisės ir teisėtvarkos komitete gautos ir išdiskutuotos šio komiteto rengtų klausymų metu. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)2
straipsnį 6 punktu (kadangi straipsnis turi 4 punktus, turėtų būti pildoma 5 punktu) ir nustatyti, kad pareiškime dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo turi būti nurodyti, ,,jeigu vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, motyvai, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje arba šeimynoje“. Manytina, kad siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi jau keičiamo kodekso 499 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 3.252 straipsnio 2 dalį, vaiko globos (rūpybos) formos yra trys: globa (rūpyba) šeimoje; globa (rūpyba) šeimynoje; globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje. Pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, turi vadovautis ir Civilinio kodekso 3.249 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, tarp kurių yra ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje principas, kuris reiškia, kad nustatant vaiko globos (rūpybos) formą teikiama pirmenybė globai (rūpybai) šeimoje.
Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog Civilinio kodekso 3.261 straipsnio 1 dalį, globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje nustatoma tik tada, kai nėra galimybės vaiko globoti šeimoje ar šeimynoje. Atsižvelgti iš dalies Siūlomos nuostatos įtvirtinimui pritartina, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Nacionalinės teismų administracijos motyvus, kad praktikoje šis vaiko globos šeimoje (šeimynoje) prioriteto principas ne visada buvo taikomas bei tai kad pritarus siūlomai nuostatai vaiko teisių apsaugos institucijos būtų įpareigotos ne formaliai, o realiai ieškoti galimybių be tėvų globos likusį vaiką perduoti globoti pirmiausia šeimoje arba Šeimynoje, o ne globos institucijoje. Tačiau siūlytina keisti Civilinio proceso kodekso 499 straipsnio 1 punktą, o ne pildyti jį 5 punktu: „1) prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas, o tais atvejais, kai vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, taip pat duomenys apie priemones, kurios buvo panaudotos siekiant užtikrinti vaiko globą ar rūpybą šeimoje arba šeimynoje.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)4
4.
Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo kodekso 501 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti atvejį, kada teismas, priėmęs prokuroro pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, gali nepavesti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti pareiškimo dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvados dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo, t.y. ,, kai šie dokumentai pateikiami kartu su prokuroro pareiškimu“. Siūloma nuostata derintina su keičiamo kodekso 500 straipsniu. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytas pridedamų dokumentų prie pareiškimo dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo baigtinis sąrašas – jame nėra numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškimą paduoda prokuroras, prie pareiškimo turi būti ar gali būti pridėta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Pritarti Nutarta projektą papildyti nauju straipsniu keičiančiu Civilinio proceso kodekso 500 straipsnį:3 straipsnis. 500 straipsnio pakeitimas „500 straipsnis. Įrodymų pateikimas 1.
pareiškimo atitinkamai turi būti pridėta:
rūpybą;
2) vaiko ir rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) asmens, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju, rašytinis sutikimas;
4) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu su juo gyvenančių asmenų sąrašas ir vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinis sutikimas;
5) jei pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. 2. Jei pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo paduoda prokuroras, prie šio pareiškimo gali būti pridėti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Šie valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentai turi būti parengti ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki prokuroro pareiškimo teismui įteikimo dienos.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)5
Analogiško turinio pastaba teiktina dėl įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo 504 straipsnio 5 dalies. Pritarti Nuostata tobulintina:
„5. Paprastai bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar)
globėjo ar rūpintojo paskyrimo (kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų dėl kurių kyla ginčas) nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.
Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03)
d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 5.1. projekto pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymo“;
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-04-03) 2,5 5.2. projekto 3 ir 5 straipsnių pavadinimuose vietoj žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-09-25)
Kauno m. savivaldybei kelia abejonių siūlomo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau vadinama - CPK) 483 straipsnio 1 punkto praktinis įgyvendinimas. CPK 484 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byla dėl įvaikinimo nagrinėjama būtinai dalyvaujant pareiškėjams, valstybinės įvaikinimo institucijos atstovui, valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovui, kurie dėl įvaikinimo duoda išvadą teisme. Todėl manytina, kad minėtas pasiūlymas neatitiktų CPK 484 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Taip pat yra aktualus terminas, t. y. per kurį laiką nuo teigiamos valstybinės įvaikinimo institucijos išvados gavimo asmuo kreipsis į teismą dėl įvaikinimo.
Jeigu asmuo į teisiną dėl įvaikinimo kreipsis po ilgo laiko, asmens pateiktoje valstybinės įvaikinimo institucijos išvadoje nurodyti duomenys gali būti nebeatitinkantys realios situacijos. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija (2015-09-25)2
Lazdijų rajono savivaldybė ir Klaipėdos m. savivaldybė mano, kad projekto 3 straipsniu siūloma nuostata yra perteklinė, kadangi CPK 499 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pareiškime turi būti nurodyta prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir pagrindimas. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, turi vadovautis ir Civilinio kodekso 3.249 straipsnio nuostatomis, kuriose įtvirtinti vaiko globos (rūpybos) nustatymo principai, tarp kurių yra ir vaiko globos (rūpybos) šeimoje principas, kuris reiškia, kad nustatant vaiko globos (rūpybos) formą, pareiškėjas apsvarsto visas galimybes ir teikia pirmenybę globai (rūpybai) šeimoje. Tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės vaiko globoti šeimoje, globa (rūpyba) nustatoma vaikų globos institucijoje. Atsižvelgti iš dalies Siūlomos nuostatos įtvirtinimui pritartina, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Nacionalinės teismų administracijos motyvus, kad praktikoje šis vaiko globos šeimoje (šeimynoje) prioriteto principas ne visada buvo taikomas bei tai kad pritarus siūlomai nuostatai vaiko teisių apsaugos institucijos būtų įpareigotos ne formaliai, o realiai ieškoti galimybių be tėvų globos likusį vaiką perduoti globoti pirmiausia šeimoje arba Šeimynoje, o ne globos institucijoje.
Tačiau siūlytina keisti Civilinio proceso kodekso 499 straipsnio 1 punktą, o ne pildyti jį 5 punktu: „1) prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas, o tais atvejais, kai vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, taip pat duomenys apie priemones, kurios buvo panaudotos siekiant užtikrinti vaiko globą ar rūpybą šeimoje arba šeimynoje.“
savivaldybių asociacija (2015-09-25)4
Lazdijų rajono savivaldybės nuomone, projekto 4 straipsniu siūloma nuostata derintina su CPK 500 straipsniu. Pažymėtina, kad šiame straipsnyje numatytas pridedamų dokumentų prie pareiškimo dėl vaiko globos ar rūpybos nustatymo baigtinis sąrašas - jame nėra numatyta, kad tuo atveju, kai pareiškimą paduoda prokuroras, prie pareiškimo turi būti ar gali būti pridėta valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Pritarti Nutarta projektą papildyti nauju straipsniu keičiančiu Civilinio proceso kodekso 500 straipsnį: „500 straipsnis. Įrodymų pateikimas 1.
pareiškimo atitinkamai turi būti pridėta:
rūpybą;
2) vaiko ir rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) asmens, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju, rašytinis sutikimas;
4) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu su juo gyvenančių asmenų sąrašas ir vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinis sutikimas;
5) jei pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. 2. Jei pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo paduoda prokuroras, prie šio pareiškimo gali būti pridėti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Šie valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentai turi būti parengti ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki prokuroro pareiškimo teismui įteikimo dienos.“
savivaldybių asociacija (2015-09-25) N Taip pat Klaipėdos m. savivaldybė siūlo CPK įtvirtinti galimybę sprendimus dėl vaiko įvaikinimo ir sprendimus (kai šis klausimas nagrinėjamas kartu su tėvų valdžios apribojimu) dėl vaiko nuolatinės globos vykdyti skubiai. Visi turėtų būti suinteresuoti, kad vaikas kuo greičiau patektų į šeimą, o priėmus sprendimą dėl vaiko įvaikinimo ar nuolatinės globos, tenka laukti mėnesį 1 laiko, kol jis įsigalios. Vaikui, ypač mažam, labai svarbu kuo anksčiau patekti į šeimą, o užsitęsę teismo procesai ir sprendimo įsigaliojimo laukimas smarkiai atitolina šią galimybę.
Jei vaikas iki įvaikinimo ar globos nustatymo svečiuojasi šeimoje, busimieji įtėviai ar globėjai negali jiems atstovauti, pasirūpinti jų sveikata, užrašyti į darželį ar mokymo įstaigą. Teismo posėdžio metu busimieji įtėviai ar globėjai neretai prašo sprendimus vykdyti skubiai, vadovaudamiesi, išskirtinai vaiko interesais, tačiau ne visi teisėjai į šiuos prašymus atsižvelgia, motyvuodami tuo, kad įstatymai, to nenumato. Neatsižvelgti Nutarta šio projekto kontekste į siūlymą neatsižvelgti. Pažymėtina, kad Seime yra pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas XIIP-3551, kurio 68 straipsniu, be kita ko, siūloma keisti Civilinio proceso kodekso 496 straipsnio 1 dalį priešingai: „1. Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų vykdomi skubiai, išskyrus teismo sprendimus ir nutartis dėl globos ar rūpybos nustatymo ir panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo vaikui. Teismo sprendimai dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomi skubiai. Atskirojo skundo padavimas jų vykdymo nesustabdo.“ Todėl galutinai dėl šio teisinio reguliavimo tobulinimo iš dalies bus apsispręsta svarstant projektą XIIP-3551. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė teismų administracija (2015-09-04)
Pritariant Projekto siekiui užtikrinti efektyvų bei spartų procesą įvaikinimo bylose bei bylose dėl globos ar rūpybos nustatymo, kartų atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios bylos yra susijusios su prigimtinių teisių ribojimu ir savo prigimtimi yra labai jautrios tiek patiems tėvams, tiek vaikams.
Žemiau pateikiame pastabas bei siūlymus pagal atskirus Projektu keičiamus CPK straipsnius:
CPK 483 straipsnio pakeitimo Vertinant siūlomą pakeitimą, neaišku, ar teigiamoje valstybinės įvaikinimo institucijos išvadoje, kurią kartu su pareiškimu įvaikinti galėtų pateikti ketinantis įvaikinti asmuo, būtų nurodyti duomenys, kuriuos teikdavo valstybinė įvaikinimo institucija, o būtent - ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, duomenų apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose. Šie duomenys teismui yra būtini siekiant užtikrinti sprendimo teisėtumą ir atitikimą vaiko interesams, todėl, jei šie duomenys teigiamoje valstybinės įvaikinimo institucijos išvadoje nebūtų pateikiami, teismas, siekdamas užtikrinti sprendimo teisėtumą, turėtų juos gauti pradėjus bylos nagrinėjimą arba pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, įvertinant CPK 484 straipsnio 2 dalies nuostatą, įpareigojančią teismą apie bylos nagrinėjimą pranešti ir asmenims, pareiškusiems norą įvaikinti tą patį vaiką, bei tai, kad, atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugą reglamentuojančius teisės aktus bei siekį užtikrinti įvaikinimo paslaptį, duomenys apie kitus asmenis negalėtų būti teikiami asmeniui, ketinančiam pateikti teismui pareiškimą įvaikinti, duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, iš valstybinės įvaikinimo institucijos teismas turės gauti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar pasiūlytas CPK 483 straipsnio 1 punkto pakeitimas pagreitins pasirengimo bylai procesą. Pritarti.
Pritarti. Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 2. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (2015-09-10)
Atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 2 ir 3 punktuose nurodytus duomenis, kuriuos teismui privalo pateikti valstybinės įvaikinimo institucija, abejotina siūlymo pildyti Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktą tikslingumu (Projekto 1 straipsnis), nes ši priemonė neturės įtakos projekto tikslo – sutrumpinti įvaikinimo bylų teisme nagrinėjimo terminus – įgyvendinimui. Tačiau Komitetui pritarus Projekto rengėjų pasiūlytam Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkto pakeitimui, tikslintina Projekto 1 straipsnio formuluotė, vietoj žodžių
„prašymas“ įrašant „pareiškimas“, taip pat Projekto 1 straipsnyje siūlomas
teisinio reglamentavimo pakeitimas suderintinas su Civilinio proceso kodekso
Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. Atsisakius CPK 483 straipsnio pakeitimų pastaba neaktuali. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015-09-17)
Dėl valstybinės įvaikinimo institucijos išvados pateikimo (Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkto pakeitimas) Projekte siūloma pakeisti Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktą. Diskutuotina, ar šis pakeitimas prisidės prie greitesnio įvaikinimo, globos ar rūpybos bylų nagrinėjimo teisme. Po siūlomų pakeitimų praktikoje susiklostys dvi situacijos.
Pirma situacija, kai prašymą įvaikinti pateikęs asmuo nepateikia teigiamos valstybinės įvaikinimo institucijos išvados – tada teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, paveda valstybinei įvaikinimo institucijai pateikti išvadą, ar nėra įstatymų numatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenis apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose (taip, kaip yra dabar). Antra situacija, kai prašymą įvaikinti pateikęs asmuo pateikia teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą – tada teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, nebeprašo valstybinės įvaikinimo institucijos pateikti išvadą. Tačiau prašymą įvaikinti pateikusio asmens gautoje išvadoje nebus teismui reikalingų duomenų apie kitų asmenų prašymus įvaikinti tą patį vaiką, o teismas pagal siūlomą teisės normą neturėtų (negalėtų) kreiptis į valstybinę įvaikinimo instituciją išvados, nors teismas privalo įtraukti į bylos nagrinėjimą tokius asmenis. Lieka neaišku, kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje ir kaip teismas galėtų gauti trūkstamus duomenis. Šių duomenų pateikimas taip pat užtruks tam tikrą laiką. Atsižvelgiant į tai siūlytume suformuluoti Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktą aiškiai, išvengiant galimo dviprasmiškumo ir prieštaringumo arba prašymą įvaikinti pateikusio asmens teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą perkelti prie įrodymų, pateikiamų prie pareiškimo įvaikinti (Civilinio proceso kodekso 482 straipsnis), paliekant teismo pareigą kreiptis dėl duomenų apie tai, ar nėra gauta kitų asmenų prašymo įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose pateikimo pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje. Pritarti Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 4.
Aukščiausiasis Teismas (2015-09-17)1
Dėl termino nustatymo bylose dėl įvaikinimo (Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio pakeitimas) Pritartina projekte išsakytam tikslui – išnagrinėti įvaikinimo, vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo bylas per kuo trumpesnį terminą ir suteikti prioritetą šių bylų nagrinėjimui teismuose. Vis dėlto pabrėžiame, kad tikslas „kuo greičiau“ turi būti suprantamas kaip konkrečioje byloje įmanomai trumpiausias, bet svarbiausia kokybiškas ir išsamus bylos nagrinėjimas, kai visapusiškai užtikrinami vaiko interesai. Teismas sprendimus dėl įvaikinimo, globos ar rūpybos nustatymo turi priimti visapusiškai išanalizavęs teisiškai reikšmingus faktus, surinkęs ir įvertinęs visą bylos nagrinėjimui reikalingą informaciją, kad kuo labiau būtų apsaugoti vaiko teisės ir interesai. Šiuo požiūriu bylą nagrinėjantis teismas turėtų nepasitenkinti formaliais įstatymų reikalavimais ir svarstyti bei analizuoti visas de facto nagrinėjamai bylai aktualias ir reikšmingas aplinkybes. Taigi svarbiausia yra užtikrinti vaiko geriausių interesų įgyvendinimą. Svarstant dėl termino įvaikinimo bylose parinkimo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad bylos nagrinėjimas objektyviai užtrunka ir dėl priežasčių, nepriklausančių nuo teismo. Pavyzdžiui, kai į bylą įtraukiami asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką, kai procesinius dokumentus reikia įteikti užsienyje ir t.t. Įstatymo projekte siūlomi terminai turi būti įmanomi įgyvendinti ir nepaneigiantys galimybės visapusiškai įvertinti kiekvienos bylos aplinkybes. Siūlome pagrįsti konkrečiais skaičiavimais, kiek iš tikrųjų trunka reikalingų veiksmų procese atlikimas. Pritarti Pastabai pritarta ir projektas tobulintinas, nustatant, kad išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, šis terminas gali būti pratęstas: „7.
Paprastai bylos nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, šis terminas gali būti pratęstas.“
dėmesys, jog siekis spartinti įvaikinimo bylų bei bylų dėl nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo nagrinėjimo terminus negali būti realizuojamas neatsižvelgiant į tai, kad reikalavimas išnagrinėti šias bylas nepagrįstai trumpais terminais gali procesą padaryti formaliu, neleidžiančiu išvengti skuboto bylų nagrinėjimo bei užtikrinti galimybę visapusiškai įvertinti kiekvienos bylos aplinkybes. Būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp intereso užtikrinti aptariamo pobūdžio bylų nagrinėjimą be nepagrįsto delsimo ir siekio garantuoti priimamų sprendimų atitikimą vaiko interesams. Įstatymo pakeitimai, nustatantys maksimalius bylų dėl įvaikinimo ir bylų dėl vaiko nuolatinės globos ir rūpybos išnagrinėjimo terminus, suvaržytų aktyviai veikiančio teismo išimtinę kompetenciją tokio pobūdžio bylas išnagrinėti atskleidžiant visas įvaikinamo (globojamo) vaiko interesams nustatyti svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, posėdyje išklausomam vaikui pateikus bylai svarbią informaciją, ji negalėtų būti išsamiai patikrinama.
Nors praktikoje paprastai įvaikinimo bylų nagrinėjimo trukmė atitinka CPK 484 straipsnio 7 dalyje siūlomą įtvirtinti dviejų mėnesių terminą, tačiau Projekte siūlomo termino laikymasis tampa neįmanomas tais atvejais, kai teismo procesas pailgėja dėl priežasčių, nepriklausančių nuo teismo, pavyzdžiui, jeigu įvaikinimo byloje į procesą įstoja kiti asmenys, pareiškę norą įvaikinti tą patį vaiką.
<...>
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog dažnai bylų dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo bei įvaikinimo nagrinėjimas užsitęsia dėl to, jog bylos teismą pasiekia su tam tikrų įrodymų trūkumais, dėl ko teismas pats turi iš įvairių institucijų aktyviai rinkti sprendimui priimti būtinus duomenis. Kompetentingoms institucijoms netinkamai atliekant savo funkcijas teismas negalės užtikrinti siūlomų įtvirtinti reikalavimo dėl maksimalios bylų nagrinėjimo trukmės. Kita vertus, konstatuotina, jog kompetentingų teismui duomenis turinčių teikti institucijų kokybiškas darbas galėtų būti svarbiu veiksniu, siekiant spartinti bylų nagrinėjimą teisme ir nenustatant siūlomų įtvirtinti bylų nagrinėjimo terminų. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti konkrečių bylų išnagrinėjimo terminų nustatymo ir įstatyme numatyti normas, įpareigojančias teismą minėtų kategorijų bylas išnagrinėti „per įmanomai trumpiausią terminą“. Pritarti iš dalies Pastabai pritarta ir projektas tobulintinas, nustatant, kad išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, šis terminas gali būti pratęstas. Tačiau atsižvelgiant į šios išimties įtvirtinimą, dviejų mėnesių terminas paliekamas: „7.
Paprastai bylos nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, šis terminas gali būti pratęstas.“
Aukščiausiasis Teismas (2015-09-17)2
Dėl motyvų, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje ar šeimynoje (Civilinio proceso kodekso 499 straipsnio papildymas) Pritartina projekte pateiktiems siūlymams pareiškime dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo nurodyti motyvus, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje ar šeimynoje (atvejai, kai vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją). Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.249 ir 3.261 straipsniuose nurodoma, kad pirmenybė turi būti teikiama vaiko globai (rūpybai) šeimoje, tačiau praktikoje šis vaiko globos šeimoje (šeimynoje) prioriteto principas ne visada buvo taikomas. Šiame projekte siūloma taisyklė – tai jau konkretus principo įgyvendinimo būdas, įpareigojantis vaiko teisių apsaugos institucijas realiai vertinti ir taikyti šį principą. Pritarti Tačiau siūlytina keisti Civilinio proceso kodekso 499 straipsnio 1 punktą, o ne pildyti jį 5 punktu: „1) prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas, o tais atvejais, kai vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, taip pat duomenys apie priemones, kurios buvo panaudotos siekiant užtikrinti vaiko globą ar rūpybą šeimoje arba šeimynoje.“
siūlymui CPK 499 straipsnį papildyti norma, numatančia, kad teismui turi būti pateikti argumentai, kodėl vaiko globa ar rūpyba negalima šeimoje arba šeimynoje.
Įvedus minėtą normą, vaiko teisių apsaugos institucijos būtų įpareigotos ne formaliai, o realiai ieškoti galimybių be tėvų globos likusį vaiką perduoti globoti pirmiausia šeimoje arba Šeimynoje, o ne globos institucijoje. Tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje akcentuojamas vaiko teisių ir teisėtų interesų augti ir tobulėti šeimoje, šeimoje įgyti socialinius įgūdžius prioritetas. Pritarti Tačiau siūlytina keisti Civilinio proceso kodekso 499 straipsnio 1 punktą, o ne pildyti jį 5 punktu: „1) prašoma taikyti globos ar rūpybos forma ir jos pagrindimas, o tais atvejais, kai vaiko globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti vaikų globos (rūpybos) instituciją, taip pat duomenys apie priemones, kurios buvo panaudotos siekiant užtikrinti vaiko globą ar rūpybą šeimoje arba šeimynoje.“
teismų administracija (2015-09-04)2
Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 499 straipsnis turi 4 punktus, todėl Projekte turėtų būti papildomas 5, o ne 6 punktu. Neatsižvelgti Pastaba neaktuali, nes nutarta keisti Civilinio proceso kodekso 499 straipsnio 1 punktą, o ne pildyti jį 5 punktu. 9. Nacionalinė
su siūlymu papildyti CPK 501 straipsnį 1 dalį, kadangi įgyvendinant šią teisės normą paspartėtų vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo procesas. Jei prokuroras kartu su ieškiniu pateiktų reikiamus dokumentus, manytina, jog turėtų būti nustatytas terminas, kiek laiko galioja valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Pritarti Nutarta projektą papildyti nauju straipsniu keičiančiu Civilinio proceso kodekso 500 straipsnį:3 straipsnis. 500 straipsnio pakeitimas Pakeisti 500 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „500 straipsnis. Įrodymų pateikimas
pareiškimo atitinkamai turi būti pridėta:
1) įrodymai, pagrindžiantys reikalingumą nustatyti vaiko nuolatinę globą ar rūpybą;
2) vaiko ir rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju fizinio asmens sveikatos būklės pažymos, išduotos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
3) asmens, rekomenduojamo skirti globėju ar rūpintoju, rašytinis sutikimas;
4) jei globėju ar rūpintoju rekomenduojama skirti fizinį asmenį ar šeimyną, pateikiamas kartu su juo gyvenančių asmenų sąrašas ir vyresnių kaip šešiolikos metų asmenų rašytinis sutikimas;
5) jei pareiškimą paduoda valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prie pareiškimo turi būti pridėta išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. 2. Jei pareiškimą dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo paduoda prokuroras, prie šio pareiškimo gali būti pridėti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pareiškimas dėl globėjo ar rūpintojo skyrimo bei išvada dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo reikalingumo ir globėjo ar rūpintojo paskyrimo. Šie valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dokumentai turi būti parengti ne anksčiau kaip prieš mėnesį iki prokuroro pareiškimo teismui įteikimo dienos.“ 10.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015-09-17)5
Dėl termino nustatymo bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo (Civilinio proceso kodekso 504 straipsnio papildymas) Pažymime, kad šio pobūdžio bylose dažnai nagrinėjama keletas susijusių reikalavimų. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje buvo pareikšti ir išnagrinėti šie reikalavimai: dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo; kitoje byloje – reikalavimai priverstinai sugrąžinti vaiką ir mamą į Lietuvą; neterminuotai apriboti motinos valdžią; vaiko globą paskirti jo seneliams; nustatyti nuolatinę vaiko gyvenamąją vietą su jais; įpareigoti motiną vaiko išlaikymui mokėti išlaikymą. Siūlytume sprendžiant dėl galimybės pagreitinti vaiko nuolatinės globos ar rūpybos bylų nagrinėjimą atsižvelgti ir į nagrinėjamų reikalavimų reikšmę, kiekį ir svarbą. Siūlytina tobulinti šią projekto nuostatą: arba atsisakyti konkretaus termino, arba nustatyti keletą realiai įgyvendinamų terminų (vieną, skirtą pasirengimui nagrinėti bylą, kitą skirtą bylos išnagrinėjimui, kaip yra nustatyta darbo bylų nagrinėjimo ypatumuose Civilinio proceso kodekso 413 straipsnyje). Atsižvelgti Nuostata tobulintina: „5. Paprastai bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo (kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų dėl kurių kyla ginčas) nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.
Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“
teismų administracija (2015-09-04)5
<...>
Projektu siūlomas CPK 504 straipsnio papildymas 5 dalimi, kuria nustatomas ne ilgesnis kaip vieno mėnesio terminas nuo pareiškimo priėmimo dienos išnagrinėti ir priimti teismo nutartį bylose dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, yra pernelyg trumpas, net ir įvertinus galimybę išimtiniais atvejais bylos nagrinėjimą pratęsti vienam mėnesiui. Tokie terminai butų pakankami tik jeigu byloje būtų vienas reikalavimas - nustatyti vaiko nuolatinę globą (rūpybą) ir paskirti globėją, tačiau paprastai toks reikalavimas yra formuluojamas ir nagrinėjamas kartu su kitais reikalavimais: vaiko atskyrimu nuo tėvų, tėvų valdžios apribojimu ir pan. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad siūlomų terminų laikymasis dažnai būtų neįmanomas dėl to, kad vaikų, kuriems siūloma nustatyti nuolatinę globą ar rūpybą, tėvai, kurie byloje dalyvauja kaip suinteresuoti asmenys ir turi būti išklausomi teisme, dažnai yra nerandami, yra asocialūs, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, vengia dalyvauti teismo posėdžiuose, būna išvykę į užsienį, laiku nepasirūpina tinkamu atstovavimu. Manytina, kad siūlomų bylos nagrinėjimo terminų nustatymas neleis teismams išnaudoti visus procesinių dokumentų įteikimo ir (ar) pranešimo apie teismo posėdį tokiems asmenims būdus, o tuo pačiu apribos galimybes nustatyti svarbias bylai nagrinėti aplinkybes.
<...>
Atsižvelgti Nuostata tobulintina: „5.
Paprastai bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar) globėjo ar rūpintojo paskyrimo (kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų dėl kurių kyla ginčas) nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-05)
Respublikos civilinio proceso kodekso 483, 484, 499, 501 ir
(toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2868) 2 straipsnyje, kuriuo keičiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 484 straipsnio 7 dalis, 3 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 499 straipsnis papildomas 6 punktu, 4 straipsnyje, kuriuo keičiama Civilinio proceso kodekso 501 straipsnio 1 dalis, ir 5 straipsnyje, kuriuo Civilinio proceso kodekso 504 straipsnis papildomas 5 dalimi, siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms. Pritarti Pritarta siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, tačiau projektas patobulintas pagal gautas pastabas ir pasiūlymus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-05)
projekto Nr.
XIIP-2868 1 straipsniu keičiamo Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte siūlomai teisinio reguliavimo priemonei, nustatančiai, kad teismas, rengdamasis nagrinėti bylą, galėtų nereikalauti iš valstybinės įvaikinimo institucijos pateikti išvados, ar nėra įstatymų nustatytų kliūčių įvaikinti šį konkretų vaiką, taip pat duomenų apie tai, ar negauta kitų asmenų prašymų įvaikinti tą patį vaiką, apie įvaikintojo ir įvaikinamojo registraciją atitinkamuose sąrašuose, kai asmuo kartu su pareiškimu dėl įvaikinimo pateiktų teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamas Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punktas – paspartinti įvaikinimo procedūras, bus pasiektas priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 2 straipsniu keičiamos Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 7 dalies pakeitimą, pagal kurį bylos nagrinėjimas teisme turės būti baigtas ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo dėl įvaikinimo priėmimo dienos. Pritarti. Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-05)
6.2. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo, prieš pateikdamas pareiškimą dėl įvaikinimo, gavęs Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte nurodytą teigiamą valstybinės įvaikinimo institucijos išvadą, nebūtų įpareigotas per atitinkamą terminą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl įvaikinimo, gali būti neužtikrinamas minėtoje pažymoje pateiktų duomenų aktualumas. Pritarti. Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-05)
6.3.
Pagal Civilinio proceso kodekso 484 straipsnio 4 dalį byla dėl įvaikinimo teisme nagrinėjama būtinai dalyvaujant valstybinės įvaikinimo institucijos ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovams, kurie teismui teikia išvadą dėl įvaikinimo. Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 dalyje nurodyta išvada – tik vienas iš teismui teikiamų dokumentų, todėl net ir tuo atveju, jeigu būtų pritarta Įstatymo projekto Nr. XIIP-2868 1 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 1 punkte pateiktam siūlymui, įvaikinimo procesas teisme nepaspartėtų, nes teismo posėdis nebūtų skiriamas ir byla dėl įvaikinimo nebūtų pradėta nagrinėti iš esmės, kol nebūtų gauti ir Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti, taip pat kiti teismo pareikalauti dokumentai, pavyzdžiui, vaiko atstovo pagal įstatymą (vaiko globos įstaigos) atsiliepimas. Pritarti. Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015-08-05)
kreipimasis į valstybinę įvaikinimo instituciją neatitiktų Hagos konferencijos „Dėl tarptautinės privatinės teisės“ Nuolatinio biuro rekomendacijų nacionalinį ir tarpvalstybinį įvaikinimą maksimaliai atriboti nuo asmens, besikreipiančio dėl įvaikinimo, tiesioginio kreipimosi į centrinę įvaikinimo instituciją, sudarant jam galimybę kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos instituciją (nacionalinis įvaikinimas) ar įgaliotą užsienio įvaikinimo agentūrą šalyje (tarpvalstybinis įvaikinimas). Pritarti. Projektas patobulintas, atsisakant Civilinio proceso kodekso 483 straipsnio keitimo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
reikalų ir darbo komitetas (2015-11-20)1
Siekiant, kad trumpinant bylų nagrinėjimo terminus tam tikrais atvejais nenukentėtų vaikų interesai, siūloma Įstatymo projekto 2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 484 straipsnio pakeitimas Papildyti 484 straipsnį 7 dalimi:
„7. Paprastai bylos nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas
ir sprendimas dėl įvaikinimo priimtas priimamas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, šis terminas gali būti pratęstas.“
reikalų ir darbo komitetas (2015-11-20)5
terminus tam tikrais atvejais nenukentėtų vaikų interesai, siūloma Įstatymo projekto 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. 504 straipsnio papildymas Papildyti 504 straipsnį 5 dalimi:
„5. Bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo (kai
kartu nepareiškiama kitų reikalavimų) nagrinėjimas teisme turi būti baigtas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo priėmimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai to reikalauja vaiko interesai, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siūlymams pritartina, tačiau išimtį „kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų“ siūloma sieti su atvejais „dėl kurių kyla ginčas“. O termino skaičiavimą pradėti ne nuo pareiškimo priėmimo dienos, o nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme. Pasiūlymas:
„5. Paprastai bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo ir (ar)
globėjo ar rūpintojo paskyrimo (kai kartu nepareiškiama kitų reikalavimų dėl kurių kyla ginčas) nagrinėjimas teisme turi būti baigtas baigiamas ir teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo priimama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią buvo baigta pasirengti bylą nagrinėti teisme.
Išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl vaiko interesų, bylos nagrinėjimas gali būti pratęstas, bet ne ilgesniam kaip vieno mėnesio terminui.“
teisių komitetas (2015-10-14) * Iš esmės pritarti įstatymo projektui;
pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento, Europos teisės departamento prie
reikalų ir darbo komitetas (2015-11-20) * Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į šiam įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 484, 499, 500, 501 ir 504 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui XIIP-2868(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Atsižvelgiant į tai, kad projekto 6 straipsnyje nustatyta, jog šis įstatymas įsigalioja
Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys
nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas