Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas ar už studijų įmoką, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;“. 2 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
69 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) studijų kainai pagal valstybės užsakymą priimtų studentų valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;“. 2. Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu: „2¹) studijų kainos daliai iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų studentams apmokėti;“. 3 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas
taip: „70 straipsnis. Studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimas
valstybės finansuojamas ir iš dalies valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, parengta įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus. Ši tvarka paskelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios. 2. Pagal valstybės užsakymą priimamų studentų valstybės finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai.
Finansavimo paskirstymą studijų sritims nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 2¹Didžiausias leistinas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nustatomas sutartyje su aukštąja mokykla, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. 3. Preliminarų valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 16 dienos skelbia Švietimo ir mokslo ministerija. 4. Į valstybės finansuojamas ir iš dalies valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai. 5. Galutinį valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių ir jų pasiskirstymą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų sričių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6.
ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį negu atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytas studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama arba iš dalies valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, valstybės finansavimas studijų vietai išlieka aukštajai mokyklai iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo. 8.
studijos visiškai arba iš dalies yra valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 9. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal studijų ar mokslo sritis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Didžiausią leistiną iš dalies valstybės finansuojamų studentų skaičius nustatomas sutartyje su aukštąja mokykla, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal studijų kryptis, atsižvelgdama į mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį. Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo kryptis, atsižvelgdama į mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus. 10. Valstybė finansuoja studijuojančiųjų valstybės finansuojamose studijų vietose studijų kainą šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenys, studijuojantys iš dalies valstybės finansuojamoje studijų vietoje moka vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Metinės studijų įmokos dydį, neviršijantį 20 bazinių socialinių išmokų, nustato Vyriausybė. Kitą studijų kainos dalį finansuoja valstybė. 11. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose ir studijų kainos dalies finansavimui iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 12.
nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose ir iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 13. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. 14. Iš aukštosios mokyklos pašalinus valstybės finansuojamoje vietoje ar iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą ar iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje, o jei tokio nėra - toje pačioje kryptyje ar srityje tame pačiame kurse valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 72 straipsnyje).“
Pripažinti 71 straipsnį netekusiu galios: „71 straipsnis. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas
pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Po pirmųjų dvejų studijų metų (ištęstinių studijų atveju – baigus pusę studijų programos) kompensuojama per atitinkamą laikotarpį asmens sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina).
Baigus studijas, kompensuojama nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę studijų programos) sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 2. Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas ir
(ar) gavusiųjų studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose ir (ar) gavusių studijų stipendijas tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus. „
straipsnio pakeitimas
72 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis.
Atvejai, kai valstybės finansavimas studijoms neskiriamas ir studijų kaina nekompensuojama“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisės šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose nustatyta tvarka į
valstybės finansuojamą ar iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi:
1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);
3) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;
4) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 72¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 72¹ straipsniu: „72¹straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams 1.
Asmens studijų rezultatai aukštosiose mokyklose vertinami atitinkamoje skalėje, nustatančioje asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1) – netenkinami minimalūs reikalavimai. 2. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra gana gero ar aukštesnio nei gana gero lygio. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą ar iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačia studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo. Pirmiausia perkeliama į valstybės finansuojamą studijų vietą, jų nesant – į iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą. 3.
vietose studijuojantys asmenys išlaiko finansavimą studijoms, nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą nustatyto studijų rezultatų vidurkio, jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų. Jei asmuo netenkina gero mokymosi kriterijaus, tada jis moka metinę studijų įmoką.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Irena Šiaulienė Benediktas Juodka Orinta Leiputė
Projekto lyginamasis variantas Reg. Nr. XIIP- 2832 (2)
straipsnio pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas valstybės nefinansuojamose vietose apmokėti ar kaip studijų įmoka, studijoms iš dalies valstybės finansuojamose vietose apmokėti, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;“. 2 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas
69 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) studijų kainai, tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, priimtų studentų valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą: „2) geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti šio įstatymo 71 straipsnyje nustatyta tvarka;“. 3. Papildyti 69 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu: „2¹) studijų kainos daliai iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti;“. 3 straipsnis. 70 straipsnio pakeitimas Pakeisti 70 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Studijų kainos valstybės finansuojamose ir iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimas
valstybės finansuojamas ir iš dalies valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, kurie nustatomi atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus ir specialiuosius gebėjimus. Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilė sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka, parengta įvertinus valstybinių aukštųjų mokyklų siūlymus.
Ši tvarka paskelbiama ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų studijų metų pradžios. 2. Tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį, priimamų studentų valstybės finansuojamos ir iš dalies finansuojamos studijų vietos pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas aukštosioms mokykloms tenka pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų pasirinkimą tarp aukštųjų mokyklų, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai. Finansavimo paskirstymą studijų sritims nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. 2¹Valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas nustatomas sutartyje su aukštąja mokykla, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. 3. Preliminarų valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 16 dienos skelbia Švietimo ir mokslo ministerija. 4. Į valstybės finansuojamas ir iš dalies valstybės finansuojamas studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas gali pretenduoti tik asmenys, kurių mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs rodikliai. 5.
finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių ir jų pasiskirstymą tarp aukštųjų mokyklų ir studijų sričių tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, kai yra žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai ir pasirašytos studijų sutartys. 6. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas nuolatinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos pagal šio straipsnio nuostatas visiškai arba iš dalies apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per visą nustatytą studijų laikotarpį, o ištęstinės formos studijų vietų, į kurias priimamų studentų studijos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, skaičius aukštojoje mokykloje išlieka per laikotarpį, iki pusantro karto ilgesnį negu atitinkamoms nuolatinės formos studijoms nustatytas studijų laikotarpis, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus. Tais atvejais, kai asmuo pašalinamas iš aukštosios mokyklos, praranda valstybės finansavimą arba nutraukia studijas ir kai valstybės finansuojama arba iš dalies valstybės finansuojama studijų vieta nėra užimama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, valstybės finansavimas studijų vietai išlieka aukštajai mokyklai iki biudžetinių metų pabaigos. 7. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, po aukštosios mokyklos nustatyto akademinio mokymosi laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą vietą užima geriausiai valstybės nefinansuojamoje vietoje besimokantis asmuo. 8. 7. Asmuo, kurio studijos visiškai arba iš dalies yra valstybės finansuojamos, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę keisti studijų programą toje pačioje studijų srityje, neprarasdamas likusios valstybinio studijų finansavimo dalies, ne didesnės negu tos studijų programos norminė studijų kaina. 9. 8. Valstybės finansuojamų antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių pagal studijų ar mokslo sritis kiekvienais metais iki kovo 11 dienos nustato Vyriausybė, atsižvelgdama į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Iš dalies valstybės finansuojamų studentų skaičius nustatomas sutartyje su aukštąja mokykla, atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes. Universitetams antrosios pakopos ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal studijų kryptis, atsižvelgdama į mokslo (meno) veiklos rezultatus ir (arba) stojančiųjų į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas pasirinkimą pagal studijų ar mokslo kryptį.
Doktorantūros vietas mokslo ir studijų institucijoms Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto pagal mokslo kryptis, atsižvelgdama į mokslo (meno) veiklos ir doktorantūros rezultatus. 10. 9. Valstybė finansuoja studijuojančiųjų valstybės finansuojamose studijų vietose studijų kainą šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka. Asmenys, studijuojantys iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose moka vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Metinės studijų įmokos dydį, neviršijantį 20 bazinių socialinių išmokų, nustato Vyriausybė. Kitą studijų kainos dalį finansuoja valstybė. 11. 10. Valstybės biudžeto lėšos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose ir studijų kainos dalies finansavimui iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 12. 11. Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose ir iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. 13. 12. Užsienio šalių institucijose ar pagal tarptautinių organizacijų švietimo programas išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarką nustato Švietimo ir mokslo ministerija. 14. 13.
iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose studijavusį asmenį arba jam nutraukus studijas (išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus), į valstybės finansuojamą studijų vietą aukštosios mokyklos nustatyta tvarka gali būti perkeliamas toje pačioje studijų programoje, o jei tokio nėra - toje pačioje kryptyje ar srityje tame pačiame kurse valstybės iš dalies finansuojamoje nefinansuojamoje studijų vietoje studijuojantis asmuo (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo
vietą gali būti perkeliamas valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantis studentas.“
Pripažinti netekusiu galios 71 straipsnį: „71 straipsnis. Už studijas sumokėtos kainos kompensavimas
pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų kompensuojama per atitinkamą laikotarpį sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Po pirmųjų dvejų studijų metų (ištęstinių studijų atveju – baigus pusę studijų programos) kompensuojama per atitinkamą laikotarpį asmens sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Baigus studijas, kompensuojama nuo trečiųjų studijų metų iki pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų pabaigos (ištęstinių studijų atveju – už antrąją pusę studijų programos) sumokėta studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina). Asmenų, kuriems kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius pagal konkrečią aukštosios mokyklos studijų kryptį nustatomas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Valstybės nefinansuojamose studijų vietose geriausiai pirmuosius dvejus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ir likusius studijų metus baigusių asmenų eilės pagal studijų kryptis sudaromos aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. 2. Geriausiai pirmuosius dvejus metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus baigusių asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina (kainos dalis, ne didesnė kaip norminė studijų kaina), skaičius konkrečioje aukštosios mokyklos studijų kryptyje yra proporcingas įstojusiųjų į tos studijų krypties valstybės finansuojamas vietas ir
(ar) gavusiųjų studijų stipendijas atitinkamais priėmimo metais skaičiui. Bendras asmenų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kompensuojama studijų kaina, skaičius yra ne didesnis kaip 10 procentų valstybės finansuojamose pirmosios pakopos ar vientisųjų studijų vietose ir (ar) gavusių studijų stipendijas tais metais pirmuosius dvejus studijų metus (ištęstinių studijų atveju – pusę studijų programos) ar likusius studijų metus studijas baigusių asmenų skaičiaus. „
straipsnio pakeitimas
72 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „72 straipsnis. Atvejai, kai valstybės finansavimas studijoms neskiriamas ir studijų kaina nekompensuojama“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisės šio įstatymo 70 ir 71 straipsniuose straipsnyje
nustatyta tvarka į valstybės finansuojamą ar iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą ar į studijų kainos kompensavimą neturi.
Iš dalies finansuojamose vietose studijų kreditai laikomi įgyti :
1) asmenys, pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo sumos buvo finansuojama valstybės biudžeto lėšomis, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus;
2) asmenys, vienu metu studijuojantys pagal dvi ar daugiau tos pačios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas arba pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, jeigu jų studijos pagal bent vieną iš šių studijų programų pilnai ar iš dalies finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis (jie moka už antrąją ir kitas studijų programas);
3) užsieniečiai, išskyrus šio įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos ekonominės erdvės valstybių piliečius, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar kiti teisės aktai nenustato kitaip;
4) kitais Vyriausybės nustatytais atvejais.“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 72¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 72¹ straipsniu: „72¹straipsnis. Nemokamas aukštasis mokslas gerai besimokantiems studentams 1.
Asmens studijų rezultatai aukštosiose mokyklose vertinami atitinkamoje skalėje, nustatančioje asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį:
1) puikiai (10) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo pasiekė puikių rezultatų, įgijo puikių, išskirtinių žinių ir gebėjimų;
2) labai gerai (9) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo tvirtas, labai geras žinias ir gebėjimus;
3) gerai (8) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geras žinias ir gebėjimus;
4) pakankamai gerai (7) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo geresnes nei vidutines žinias ir gebėjimus;
5) patenkinamai (6) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmuo įgijo vidutines žinias ir gebėjimus;
6) silpnai (5) – akademinio mokymosi laikotarpiu asmens įgytos žinios ir gebėjimai tenkina tik minimalius reikalavimus;
7) nepatenkinamai (4, 3, 2, 1) – netenkinami minimalūs reikalavimai. 2. Asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos ar iš dalies valstybės finansuojamos, aukštosios mokyklos nustatyta tvarka po nustatyto studijų laikotarpio, ne ilgesnio negu studijų metai, po kurio atliekama reguliari pagrindinė žinių patikra, išlaiko finansavimą studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra pakankamai gero ar aukštesnio nei pakankamai gero lygio. Valstybės finansavimo netekęs asmuo už studijas turi mokėti aukštosios mokyklos nustatytą studijų kainą, o jo valstybės finansuojamą ar iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą užima geriausiai toje pačioje studijų programoje, tame pačiame kurse ir pagal tokią pačia studijų formą valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje besimokantis asmuo. Pirmiausia perkeliama į valstybės finansuojamą studijų vietą, jų nesant – į iš dalies valstybės finansuojamą studijų vietą. 3.
studijų vietose studijuojantys asmenys išlaiko finansavimą studijoms, nepaisant per reguliarią pagrindinę žinių patikrą nustatyto studijų rezultatų vidurkio, jeigu atitinkamos studijų programos ir studijų formos studijų kurse nėra valstybės nefinansuojamose vietose studijuojančių asmenų.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki šio įstatymo įsigaliojimo, jų studijų laikotarpiui taikomos jų priėmimo metu galiojusios studijų, finansavimo, kreditavimo ir kitos sąlygos. 3. LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. vasario 1 dienos parengia šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Benediktas Juodka Orinta Leiputė
ir uždaviniai 2009 m. priimto Mokslo ir studijų įstatymo redakcija numato, kad studentai gali būti priimami į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Į valstybės nefinansuojamas vietas priimami studentai moka studijų kainą, kuri dažniausiai yra to paties dydžio, kaip ir valstybės finansuojamų studijų vietų kaina, todėl šie studentai patiria dideles išlaidas. Skirstymą į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijų vietas dažnai nulemia nedideli mokyklos baigiamųjų egzaminų pažymių skirtumai. Tyrimais nustatyta, kad didelė dalis moksleivių, ruošdamiesi egzaminams, lanko korepetitorius (MOSTA, 2014). Šios socialinės neteisybės negali ištaisyti net ir numatytas studijų išlaidų kompensavimo mechanizmas tam tikrai studentų daliai. Šio projekto tikslas – įvesti nustatyto dydžio studijų įmokas iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų studentams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai yra LR Seimo nariai I. Šiaulienė, B.Juodka,O. Leiputė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymas nenumato, kad iš dalies valstybės finansuojamų vietų studentai gali būti priimami į tas studijų programas, kurios reikalingos valstybės socialinei ir ekonominei raidai užtikrinti valstybės užsakymo principu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 197 p. (Žin., 2012, Nr.
149-7630), parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiuo projektu įtvirtinama nuostata dėl nustatyto dydžio studijų įmokos įvedimo iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų studentams. Tokiais studentais būtų laikomi studentai, kurie pagal mokyklos baigimo rezultatus ir aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus nepatenka į valstybės finansuojamas studijų vietas. Nustatyto dydžio studijų įmokos įvedimas iš esmės pagerintų studentų socialines sąlygas siekti aukštojo mokslo ir būtų įgyvendintas konstitucinis principas dėl nemokamo aukštojo mokslo laidavimo gerai besimokantiems studentams. Iš dalies valstybės finansuojamų vietų studentai būtų priimami į tas studijų programas, kurios reikalingos valstybės socialinei ir ekonominei raidai užtikrinti valstybės užsakymo principu. Kartu būtų išlaikomas konstitucinis principas – gerai besimokantiems studentams pagal įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus būtų laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Projektas numato, kad nustatyto dydžio metinės studijų įmokos dydį, nepriklausomai nuo studijų kainos dydžio, nustato Vyriausybė, tačiau jis turi neviršyti 20 bazinių socialinių išmokų dydžio. Tai reiškia, kad asmenys, studijuojantys, pavyzdžiui, mediciną ar socialinius mokslus, jei jų studijas valstybė apmoka tik iš dalies, mokėtų vienodo dydžio įmoką. Atsižvelgiant į valstybės galimybes, valstybės užsakymą ir atskirų krypčių studentų poreikį, studentai būtų priimami į valstybės finansuojamas studijų ir iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietas. Jei po priėmimo studentai tenkintų gero mokymosi kriterijus, visas jų studijas apmokėtų valstybė (bakalauro ir magistro studijas).
Netenkinantys gero mokymosi kriterijaus iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose studijuotų tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas ir leidžia valstybės finansinės galimybės. Šių reikalavimų netenkinantys studentai, o taip pat trečiųjų šalių (ne ES ir Europos ekonominės erdvės šalių) studentai, bei studentai, kuriems įstatymo nustatytais atvejais negali būti skiriamas valstybės finansavimas – studijuotų valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Studentų skaičius ir studijų apmokėjimo pobūdis būtų nustatomas sutartyse su aukštąja mokykla pagal LR Vyriausybės parengtą tvarką. Kartą per metus vyktų rotacija dėl valstybės finansuojamų ar iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų. Jos būtų užimamos pagal mokymosi rezultatus. Šio įstatymo projekto įgyvendinimui nuo 2016 metų bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktus rengia LR Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti reikės 50 milijonų eurų (apie 9 mln. EUR kasmet) papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „iš dalies valstybės finansuojamas “, „pagal valstybės užsakymą priimamų studentų“, „nemokamas aukštasis mosklas gerai besimokantiems studentams“,
„žinių ir gebėjimų lygį“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo nariai Irena Šiaulienė Benediktas Juodka Orinta Leiputė
Reg. Nr. XIIP- 2832 (2)
ir uždaviniai Mokslo ir studijų įstatymas, priimtas 2009 m. numato, kad studentai gali būti priimami į valstybės finansuojamas ir valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Kadangi į valstybės nefinansuojamas vietas priimami studentai moka studijų kainą, kuri dažniausiai yra to paties dydžio, kaip ir valstybės finansuojamų studijų vietų studijų kaina, tokie studentai patiria dideles išlaidas. Dažnu atveju skirstymą į valstybės finansuojamas ar nefinansuojamas studijų vietas nulemia nedideli mokyklos baigiamųjų egzaminų pažymių skirtumai. Tyrimais nustatyta, kad didelė dalis moksleivių, ruošdamiesi egzaminams lanko korepetitorius (MOSTA, 2014). Tai didžiulė socialinė neteisybė, kurios negali ištaisyti net ir numatytas studijų išlaidų kompensavimo mechanizmai apibrėžtai daliai studentų. Šio projekto tikslas – įvesti nustatyto dydžio studijų įmokas iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų studentams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorės yra Seimo narės Irena Šiaulienė ir Orinta Leiputė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas nenumato, kad iš dalies valstybės finansuojamų vietų studentai gali būti priimami į tas studijų programas, kurios reikalingos valstybės socialinei ir ekonominei raidai užtikrinti valstybės užsakymo principu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos 197 p. (Žin., 2012, Nr.
149-7630), parengtas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Šiuo projektu įtvirtinama nuostata dėl nustatyto dydžio studijų įmokos įvedimo iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų studentams. Tokiais studentais būtų laikomi tie, kurie pagal mokyklos baigimo rezultatus ir aukštųjų mokyklų nustatytus reikalavimus nepatenka į valstybės finansuojamas studijų vietas. Tai iš esmės pagerintų studentų socialines sąlygas siekti aukštojo mokslo ir būtų įgyvendintas konstitucinis principas dėl nemokamo aukštojo mokslo laidavimo gerai besimokantiems studentams. Iš dalies valstybės finansuojamų vietų studentai būtų priimami į tas studijų programas, kurios reikalingos valstybės socialinei ir ekonominei raidai užtikrinti valstybės užsakymo principu. Kartu būtų išlaikomas konstitucinis principas – gerai besimokantiems studentams pagal įstatymo nustatytus gero mokymosi kriterijus būtų laiduojamas nemokamas aukštasis mokslas. Projektu numatyta, kad nustatyto dydžio metinės studijų įmokos dydį, nepriklausomai nuo studijų kainos dydžio, nustato Vyriausybė, tačiau jis turi neviršyti 20 bazinių socialinių išmokų dydžio. Tai reiškia, kad asmenys, studijuojantys, pavyzdžiui, mediciną ar socialinius mokslus, jei jų studijas valstybė apmoka tik iš dalies, mokėtų vienodai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į valstybės galimybes, valstybės užsakymą ir atskirų krypčių studentų poreikį, studentai būtų priimami į valstybės finansuojamas studijų ir iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietas. Jei po priėmimo studentai tenkintų gero mokymosi kriterijus, visas jų studijas apmokėtų valstybė (bakalauro ir magistro studijas).
Netenkinantys gero mokymosi kriterijaus iš dalies valstybės finansuojamose studijų vietose studijuotų tuo atveju, jei yra valstybės užsakymas ir leidžia valstybės finansinės galimybės. Šių reikalavimų netenkinantys studentai, o taip pat trečiųjų šalių (ne ES ir Europos ekonominės erdvės šalių) studentai, bei studentai, kuriems įstatymo nustatytais atvejais negali būti skiriamas valstybės finansavimas - mokosi valstybės nefinansuojamose studijų vietose. Studentų skaičius ir studijų apmokėjimo pobūdis būtų nustatomas sutartyse su aukštąja mokykla pagal LR Vyriausybės parengtą tvarką. Kartą per metus vyktų rotacija dėl valstybės finansuojamų ar iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų. Jos būtų užimamos pagal mokymosi rezultatus. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti reikės 150 milijonų eurų (50 mln. EUR kasmet) papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „iš dalies valstybės finansuojamas “, „pagal valstybės užsakymą priimamų studentų“, „nemokamas aukštasis mosklas gerai besimokantiems studentams“,
„žinių ir gebėjimų lygį“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Benediktas Juodka Orinta Leiputė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-19 Nr. XIIP-2832 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-2832 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67, 69, 70, 72 straipsnių pakeitimo, 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 72¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2832 (toliau – Įstatymo projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. kovo 31 d. išvadoje pateiktai pirmajai pastabai dėl Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 7 dalies neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio 3 daliai. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 783, el. p. [email protected]
2015-03-31 Nr. XIIP-2832 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
asmuo netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutarime konstatavo, kad „Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Atsižvelgus į tai, projekte dėstomo keičiamo įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostata, kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėtų būti tikslinama. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad valstybės finansavimo netekimas priklausomai nuo žinių patikros rezultatų yra įtvirtinamas ir projekto 6 straipsniu pildomame įstatymo 72¹ straipsnyje.
Atsižvelgus į tai, tikslinga iš viso atsisakyti Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo 70 straipsnio 7 dalies. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma formuluotė „mokestis už <...> studijų įmoką“ yra tikslintina loginiu ir kalbiniu požiūriu. Siekiant teisinio aiškumo bei tarpusavyje derinant projekto nuostatas, tikslinga būtų keičiamo įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 4 punktą dėstyti taip: „4) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas valstybės nefinansuojamose vietose apmokėti ar kaip studijų įmoka, studijoms iš dalies valstybės finansuojamose vietose apmokėti, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad valstybės finansuojamose vietose apmokama pagal valstybės užsakymą priimtų studijuoti studentų studijų kaina. Vertinant šį siūlymą, atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostata būtų perteklinė 70 straipsnio atžvilgiu, nes būtent 70 straipsnio nuostatos jau suponuoja, kad valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius nustatomas atsižvelgiant į valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros poreikius ir valstybės finansines galimybes. Be to, įstatyme nėra vartojama ar apibrėžiama „valstybės užsakymo“ sąvoka. Tikslinga vietoj žodžių „pagal valstybės užsakymą“ vartoti formuluotę „tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį“. 4. Derinant tarpusavyje projekto ir keičiamo įstatymo nuostatas, projekto 2 straipsniu pildomame 69 straipsnio 1 dalies 2¹ punkte vietoj žodžių
„finansuojamų studijų vietų studentams“ įrašytini žodžiai „finansuojamose
studijų vietose“. 5. Vienintelės projekto 3 straipsnio dalies numeruoti nereikia. 6.
siūloma reglamentuoti ne tik valstybės finansuojamų studijų, tačiau ir iš dalies valstybės finansuojamų studijų apmokėjimą, keičiamo įstatymo 70 straipsnio pavadinime po žodžių „valstybės finansuojamose“ įrašytini žodžiai
„ir iš dalies valstybės finansuojamose“. 7. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70
straipsnyje nurodytini kriterijai, kuriais remiantis studentai būtų priimami į iš dalies valstybės finansuojamas studijų vietas, t. y. iš projekto nuostatų nėra aišku, ar į šias vietas būtų priimami toliau geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių eilėje esantys asmenys, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, ar būtų vadovaujamasi kažkokiais kitais principais. 8. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2¹ dalis derintina su to paties straipsnio 3 ir 5 dalimis, kuriose reglamentuotas preliminaraus ir galutinio valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus nustatymas. Kitaip sakant, nėra aiškus 70 straipsnio 2¹ dalyje nurodytos sutarties su aukštąja mokykla sudarymo tikslas, jos santykis su preliminaraus ir galutinio iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų skaičiaus nustatymu, taip pat nėra aišku, kas būtų įgaliotas sudaryti tokią sutartį su aukštąja mokykla. Be to, nėra aišku, kodėl sutartyje su aukštąja mokykla būtų nustatomas ne konkretus, o didžiausias leistinas pagal pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programas studijuojančiųjų iš dalies valstybės finansuojamose vietose skaičius; tokia nuostata suponuoja, kad aukštoji mokykla pati nuspręstų, koks konkretus studentų skaičius būtų priimamas studijuoti valstybės iš dalies finansuojamose vietose, o tai, savo ruožtu, lemtų valstybės finansinių įsipareigojimų dydžio neapibrėžtumą.
Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 70 straipsnio
antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų skaičiaus nustatymo sutartimi. 9. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, studijuojantys iš dalies valstybės finansuojamoje studijų vietoje moka vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Ši nuostata svarstytina proporcingumo ir pagrįstumo požiūriu. Atsižvelgus į tai, kad skirtingose studijų kryptyse ar srityse studijų kainos dydis gali skirtis net kelis ar keliolika kartų, tokia situacija lemtų socialiai neteisingą teisinį reglamentavimą, pagal kurį valstybės nustatyta studijų įmoka vieniems studentams būtų beveik lygi norminei jų studijų kainai (tokiu atveju studentas iš valstybės gautų palyginus menką finansinę paramą studijoms), o kitiems studentams padengtų tik nežymią dalį studijų kainos (tokiu atveju valstybė prisiimtų apmokėti didžiąją dalį studijų kainos). 10. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 14 dalyje reikėtų aiškiau atskleisti studentų rotavimo į atsilaisvinusias valstybės finansuojamas ir iš dalies valstybės finansuojamas vietas tvarką.
Iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą būtų perkeliamas valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantis studentas, ar, vis dėlto, į valstybės finansuojamą vietą būtų perkeliamas studentas, kurio studijas valstybė iš dalies finansuoja, o į pastarojo atsilaisvinusią iš dalies finansuojamą vietą būtų perkeliamas valstybės nefinansuojamoje vietoje studijavęs studentas. 11. Projekto 4 straipsnio pakeitimų esmėje skaičius ir žodis „71 straipsnį“ turi būti dėstomas po žodžio „galios“. 12. Atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu siekiama pripažinti netekusiu galios įstatymo 71 straipsnį, atsisakytina blanketinės nuorodos į šį straipsnį ir projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamoje įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje. Be to, įstatymo 71 straipsnyje, kuris pripažįstamas netekusiu galios, yra reglamentuojamas už studijas sumokėtos kainos kompensavimas, kuris minimas ir įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgus į tai, minėtoji nuostata taip pat derintina su siūlomu reglamentavimu. 13. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma įtvirtinti ne tik pilnai iš valstybės finansuojamas studijas, tačiau ir iš dalies finansuojamas studijas, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies 1 punkte atskleistinas formuluotės „daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų įgijo valstybės biudžeto lėšomis“ turinys.
Kitaip sakant nėra aišku, kaip būtų nustatomas studijų kreditų, įgytų valstybės biudžeto lėšomis, dydis, jeigu asmens studijos buvo valstybės finansuojamos tik iš dalies, o studijų įmoka sudarė didesniąją dalį norminės studijų kainos, t. y. asmuo daugiau nei pusę studijų kainos susimokėjo pats, ar, vis dėlto, studijų įmokos ir norminės studijų kainos santykis neturėtų reikšmės, ir studijų programų kreditai, įgyti valstybės finansuojamoje ir iš dalies valstybės finansuojamoje vietoje, būtų lygiaverčiai. 14. Svarstytina, ar projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies
dalies“. 15. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo išlaiko finansavimą studijoms, jeigu jo atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis yra gana gero ar aukštesnio nei gana gero lygio. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintoje asmens įgytų žinių ir gebėjimų lygį nustatančioje skalėje nėra numatytas toks žinių įvertinimas kaip „gana gerai“. Reikėtų siūlomą reglamentavimą suderinti su šioje skalėje nurodytais lygiais: „puikiai“, „labai gerai“, „gerai“ ar
„pakankamai gerai“. 16. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalies
pirmajame sakinyje nustatomi atvejai, kada valstybė pilnai finansuoja valstybės finansuojamoje vietoje studijuojančio asmens studijas, t. y. atvejai, kada valstybės finansuojamoje vietoje studijuojančiojo asmens žinios įvertinamos gana gerai arba aukščiau nei gana gerai.
Tuo tarpu antrajame šios dalies sakinyje jau reglamentuojama ir iš dalies finansuojamose vietose studijuojančiųjų asmenų rotacija, kas suponuoja, kad žinių patikros rezultatai lemia ir iš dalies valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų studentų studijų finansavimą. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai nurodyti, ar žinių patikros rezultatai lemia tik visiškai valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų asmenų finansavimą, ar vis dėlto, ir iš dalies finansuojamose vietose studijuojančiųjų asmenų žinių patikros rezultatai turi tenkinti gero mokymosi kriterijus, taikomus ir valstybės finansuojamose vietose studijuojantiems studentams. Be to, atsižvelgus į 10 pastabą, reikėtų aiškiai reglamentuoti studentų rotavimo tvarką valstybės finansuojamose, iš dalies finansuojamose ir nefinansuojamose vietose tvarką (derinant su 70 straipsnio 14 dalimi). 17. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 72¹ straipsnio 3 dalies pirmasis sakinys prieštarauja šios dalies antrajam sakiniui, todėl jie turėtų būti suderinti tarpusavyje. Taip pat siūlome šio straipsnio 3 dalies pirmąjį sakinį patikslinti, turint omenyje, kad rotacija dėl valstybės finansavimo gali vykti ne tik tarp valstybės finansuojamųjų ir nefinansuojamųjų studentų, tačiau ir tarp valstybės finansuojamųjų ir iš dalies valstybės finansuojamųjų studentų. 18. Projekto 7 straipsnyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2016 m. rugsėjo 1 d. Teikiamas siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad iš aiškinamojo rašto nuostatų, jog „kartą per metus vyktų rotacija dėl valstybės finansuojamų ar iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų. Jos būtų užimamos pagal mokymosi rezultatus.
Šio įstatymo projekto įgyvendinimui nuo 2016 metų bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos“ sektų, kad projekto nuostatas siekiama pradėti taikyti jau 2016 m. į studijas priimtiems studentams, tačiau pažymėtina, jog studentų priėmimo į studijas procesas iki 2016 m. rugsėjo 1 d. vyktų pagal iki 2016 m. rugsėjo 1 d. galiojančią tvarką, t. y. nesant iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų. Projektas tobulintinas pašalinant minėtą neaiškumą. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog siekiant teikiamo projekto nuostatas taikyti 2016 m. į studijas priimtiems studentams, taptų visiškai neaiškus ir projekto 3 straipsnyje dėstomos keičiamo įstatymo 70 straipsnio 3 dalies, kurioje siūloma įtvirtinti, jog preliminarų valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias priimami studentai, skaičių kiekvienoje iš studijų sričių arba studijų krypčių grupių ne vėliau kaip iki kiekvienų metų vasario 16 dienos skelbia Švietimo ir mokslo ministerija, taikymas. 19. Siekiant teisinio aiškumo, projektas pildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į aukštąsias mokyklas studentų studijų finansavimą. 20. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimui bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. 21. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžetų lėšų, dėl teikiamo projekto siūlome gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-06- Nr. Į 2015-06-04 Nr. XIIP-2832(2) Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMO projekto Nr. XIIP-2832(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 67, 69, 70, 72 straipsnių pakeitimo, 71 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 72¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2832(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 783, el. p. [email protected]
2015-06-08 Nr. XIIP-2832(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 2¹ dalį, atsižvelgiant į jos turinį bei siekiant teisės normų nuoseklumo, siūlome dėstyti po 70 straipsnio 5 dalies, t.y. po nuostatos dėl galutinio valstybės finansuojamų ir iš dalies valstybės finansuojamų vietų skaičiaus nustatymo ir jų paskirstymo tarp aukštųjų mokyklų. Taip pat reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą pasirašyti
(analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 70 straipsnio 8 dalies nuostatai dėl sutarties su aukštąja mokykla sudarymo). 2. Svarstytina, ar derinant projekto nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 70 straipsnio 6 dalyje po žodžių „Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas“ nereikėtų įrašyti žodžių „ir su aukštąja mokykla sudarytoje sutartyje nustatytas“. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad su aukštąja mokykla sudaromoje sutartyje nurodomas tik iš dalies valstybės finansuojamose vietose priimamų studentų skaičius, tuo tarpu nieko nekalbama į valstybės finansuojamas antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančias studijų vietas priimamų studentų skaičiaus įtvirtinimą sutartimi. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome nustatyti, kad sutartyje nurodomas ir aukščiau minėtų studijų vietų skaičius. Be to, įstatymo
žodžiai „antrosios pakopos, doktorantūros ir laipsnio nesuteikiančių studijų vietų“. 4.
siūloma nustatyti, kad asmenys, studijuojantys iš dalies valstybės finansuojamoje studijų vietoje, moka vienodo dydžio metinę studijų įmoką, nepriklausomai nuo studijų kainos. Ši nuostata svarstytina proporcingumo ir pagrįstumo požiūriu. Atsižvelgus į tai, kad skirtingose studijų kryptyse ar srityse studijų kainos dydis gali skirtis net kelis ar keliolika kartų, tokia situacija lemtų tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį valstybės nustatyta studijų įmoka vieniems studentams būtų beveik lygi norminei jų studijų kainai (tokiu atveju studentas iš valstybės gautų palyginus menką finansinę paramą studijoms), o kitiems studentams padengtų tik nežymią dalį studijų kainos (tokiu atveju valstybė prisiimtų apmokėti didžiąją dalį studijų kainos). 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 13 dalyje vietoj blanketinės nuorodos į šio straipsnio 8 dalį, turi būti įtvirtinta nuoroda į šio straipsnio 7 dalį. taip pat reikėtų išbraukti žodį „pastarojo“. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies pirmoji pastraipa taisytina redakciniu požiūriu, išbraukiant žodžius „iš dalies finansuojamose vietose studijų kreditai laikomi įgyti“. 7. Projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 72¹ straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiau reglamentuoti studentų rotavimo tvarką valstybės finansuojamose, iš dalies finansuojamose ir nefinansuojamose vietose tvarką (derinant su 70 straipsnio 13 dalimi). Kitaip sakant, nėra aišku, kodėl į atsilaisvinusią valstybės visiškai finansuojamą vietą būtų keliamas ne iš dalies valstybės finansuojamoje vietoje, o valstybės nefinansuojamoje vietoje studijuojantis studentas. ūsų nuomone, turėtų būti taikoma analogiška įstatymo
straipsnyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2016 m. rugsėjo 1 d.
Vertinant šią įsigaliojimo datą, pažymėtina, kad studentų, studijas pradėsiančių 2016 m. rugsėjo 1d., priėmimas į studijas vyktų iki 2016 m. rugsėjo 1 d., t.y. pagal šiuo metu galiojančią tvarką (nesant iš dalies valstybės finansuojamų studijų vietų). Taigi, atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, kad šiuo projektu siūlomas reglamentavimas būtų taikomas tik nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. pradėsiantiems studijuoti asmenims. 9. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj raidžių „LR“ įrašytini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, o po žodžio parengia“ – žodžiai „ir patvirtina“. 10. Atsižvelgus į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikėtų papildomų valstybės biudžetų lėšų, dėl teikiamo projekto siūlome gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos ir vykdytojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 65 36, el.p. [email protected];
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas E. Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalyje nustatyta, kad asmuo netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutarime konstatavo, kad
„Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalis
tiek, kiek joje nustatyta, kad asmuo, kurio pirmosios pakopos ar vientisosios studijos yra valstybės finansuojamos, netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatai „Gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“, konstituciniam teisinės valstybės principui.“ Atsižvelgus į tai, projekte dėstomo keičiamo įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostata, kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, turėtų būti tikslinama. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad valstybės finansavimo netekimas priklausomai nuo žinių patikros rezultatų yra įtvirtinamas ir projekto 6 straipsniu pildomame įstatymo 72¹ straipsnyje. Atsižvelgus į tai, tikslinga iš viso atsisakyti Konstitucijai prieštaraujančios įstatymo 70 straipsnio 7 dalies.
Pritarti Konstitucinis Teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutarime konstatavo, kad „Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje (2012 m. sausio 19 d. redakcija) nustatytas toks gero mokymosi kriterijus, kuriuo vadovaujantis sudaromos prielaidos valstybės lėšomis finansuoti ir tokių valstybinėse aukštosiose mokyklose besimokančių piliečių studijas, kurių studijų rezultatų vidurkis, taigi ir mokymasis, neatitinka visuotinai pripažįstamos žodžio „geras“ reikšmės. Vadinasi, pagal tokį teisinį reguliavimą valstybės lėšos gali būti naudojamos konstituciškai nepagrįstai ir socialiniu požiūriu neteisingai, o tai neatitinka Konstitucijos 41 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas, konstitucinio teisinės valstybės principo.“ Pagal Konstituciją Konstituciniam Teismui pripažinus įstatymą (ar jo dalį) arba kitą Seimo priimtą aktą (ar jo dalį), Respublikos Prezidento aktą, Vyriausybės aktą (ar jo dalį) prieštaraujančiu Konstitucijai, atitinkamą aktą išleidusioms valstybės institucijoms – Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei – yra draudžiama vėliau priimtais įstatymais bei kitais teisės aktais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas). Konstitucijos
tai, kad Konstitucinio Teismo sprendimo (nutarimo) galia negali būti įveikta Seimo pakartotinai priimtais įstatymais ar kitais aktais, Respublikos Prezidento aktais ir Vyriausybės aktais (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimai).
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
Teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarime prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintam teisiniam reguliavimui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnio 1 ir 2 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 70 straipsnio 7 dalies nuostata, kad asmuo netenka valstybės finansavimo studijoms, jeigu atitinkamo laikotarpio jo studijų rezultatų vidurkis yra daugiau kaip 20 procentinių punktų mažesnis negu aukštosios mokyklos atitinkamos studijų programos ir formos to paties kurso studijuojančiųjų atitinkamo laikotarpio studijų rezultatų vidurkis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos
valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas