Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS įstatymo Nr. i-1593 6 straipsnio PAPILDYMO įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1Papildyti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šaukimas vykdomas, iki pašaukiamas krašto apsaugos ministro nustatytas nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliksiančių karių skaičius. Pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai 1) gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas;
2) dirbantys valstybės tarnyboje;
3) nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą 4) kiti karo prievolininkai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Petras Gražulis
projekto
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą. Pagal galiojančią tvarką, šauktiniais pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus – kiti atsitiktine tvarka. Manome, kad privaloma tvarka, turėtų būti šaukiami toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas; dirbantys valstybės tarnyboje; nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, kiti karo prievolininkai. Pagrindinis projekto tikslas – nustatyti, pirmumo eilę šaukiant į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Projekto uždavinys – pakeisti Karo prievolės įstatymo 6 straipsnį, kuriuo numatoma šaukimo į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto iniciatorius – Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Karo prievolės įstatyme numatyta, jog pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai. 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma papildyti Karo prievolės įstatymo 6 straipsnį, numatant, kad Pirmiausia šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai
1) gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas;
2) dirbantys valstybės tarnyboje
3) nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą
4) kiti karo prievolininkai.“
rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „karo prievolė“, „karo prievolininko statusas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Petras Gražulis
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS įstatymo Nr. i-1593
2015-03-24 Nr. XIIP-2831 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti pirmumo eilę šaukiant į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, t. y. numatoma, kad pirmiausiai šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas; dirbantys valstybės tarnyboje; nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; kiti karo prievolininkai. Manytina, jog siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Pastebėtina, kad pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik tie bedarbiai, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius ir atitinka kitas įstatyme nustatytas sąlygas.
Taigi ne visi bedarbiai turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pažymėtina, kad pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bedarbiu laikomas nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tarp į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šauktinų asmenų dar gali būti ir tokių, kurie nedirba, nesimoko ir nėra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Taigi siūlomu reguliavimu bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, būtų skirtingai traktuojami nuo kitų bedarbių, kurie yra tiek registruoti teritorinėje darbo biržoje, tiek neregistruoti, nors jų visų socialinis statusas yra vienodas. Antra, skirtingai būtų traktuojami ir asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje. Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,valstybės tarnybos“ sąvoką įstatymo projekte vartojama sąvoka ,,dirbantys valstybės tarnyboje“ apimtų tik valstybės tarnautojus, bet ne visus asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga yra ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
Todėl manytina, kad šiuo atveju tarp valstybės tarnautojų ir kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomose institucijose ar įstaigose dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų nėra tokio skirtumo, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas galėtų būti nustatytas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad pirmiausia į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašomi noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai, kurie yra nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Siūloma nuostata kritikuotina. Visų pirma pažymėtina, kad asmenims, nuteistiems už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą gali būti paskirta reali laisvės atėmimo ar kita bausmė, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktu privalomoji pradinė karo tarnyba tokiems asmenims yra atidedama. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos. Trečia, nėra aišku, kodėl įstatymo projekte minimi tik asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, tačiau neminimi asmenys, nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą.
Be to, įstatymo projekto nuostatos neatsako į klausimus, ar privalomoji pradinė karo tarnyba nuo šiol bus bausmė, o ne minėta konstitucinė piliečio teisė ir pareiga, ar asmeniui vietoj bausmės atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą bus įvykdytas teisingumas, koks įstatymo projekto nuostatų santykis su teistumo išnykimu ar panaikinimu įstatymo nustatyta tvarka ir pan. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūlomas reguliavimas nedera su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta, kad einamųjų kalendorinių metų šaukimo sąrašas sudaromas į jį atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa, surašant karo prievolininkus, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti pašaukti atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, išskyrus karo prievolininkus, raštu pareiškusius norą ją atlikti. Taigi šioje nuostatoje nėra numatyta, kad šaukimo sąrašas sudaromas atsižvelgiant įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje numatytą pirmumo eilę. 4. Įstatymo projektas tikslintinas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus: 4.1. įstatymo projekto pavadinime vietoj žodžio ,,papildymo“ įrašytinas žodis ,,pakeitimo“; 4.2. įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai ,,ir papildymas“; vienintelė 1 straipsnio dalis nenumeruotina, o pakeitimų esmėje vietoj žodžio ,,Papildyti“ įrašytinas žodis ,,Pakeisti“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. 8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-18 Nr. XIIP-2831 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 6 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2831 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Vis dėlto, pažymime, kad iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl Projektu siekiama nustatyti būtent tokią šaukiamų asmenų eilės tvarką. Dėl to manome, kad Projekto aiškinamasis raštas turėtų būti papildytas nurodant konkrečias priežastis, paskatinusias siūlyti Projekte nustatytą reglamentavimą. Be to pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, kad Projektu siūlomu reguliavimu galimai pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 70663 695, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė I. Šambaraitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti pirmumo eilę šaukiant į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, t. y. numatoma, kad pirmiausiai šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas; dirbantys valstybės tarnyboje; nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; kiti karo prievolininkai. Manytina, jog siūlomu reguliavimu būtų pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas.
Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Pastebėtina, kad pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką turi tik tie bedarbiai, kurie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius ir atitinka kitas įstatyme nustatytas sąlygas. Taigi ne visi bedarbiai turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Pažymėtina, kad pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį bedarbiu laikomas nedirbantis darbingo amžiaus darbingas asmuo, kuris nesimoko pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba nestudijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės formos studijų programas ir yra įstatymų nustatyta tvarka įsiregistravęs teritorinėje darbo biržoje. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad tarp į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą šauktinų asmenų dar gali būti ir tokių, kurie nedirba, nesimoko ir nėra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje. Taigi siūlomu reguliavimu bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką, būtų skirtingai traktuojami nuo kitų bedarbių, kurie yra tiek registruoti teritorinėje darbo biržoje, tiek neregistruoti, nors jų visų socialinis statusas yra vienodas. Antra, skirtingai būtų traktuojami ir asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje.
Pažymėtina, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą ,,valstybės tarnybos“ sąvoką įstatymo projekte vartojama sąvoka ,,dirbantys valstybės tarnyboje“ apimtų tik valstybės tarnautojus, bet ne visus asmenis, dirbančius valstybinėje tarnyboje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga yra ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Todėl manytina, kad šiuo atveju tarp valstybės tarnautojų ir kitų iš valstybės ar savivaldybės biudžeto išlaikomose institucijose ar įstaigose dirbančių pagal darbo sutartis darbuotojų nėra tokio skirtumo, kad toks diferencijuotas teisinis reguliavimas galėtų būti nustatytas. 2. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio
prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašomi noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai, kurie yra nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Siūloma nuostata kritikuotina. Visų pirma pažymėtina, kad asmenims, nuteistiems už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą gali būti paskirta reali laisvės atėmimo ar kita bausmė, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos. Todėl vadovaujantis keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktu privalomoji pradinė karo tarnyba tokiems asmenims yra atidedama. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantis karys paleidžiamas iš tarnybos pirma nustatyto laiko, kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jis nuteisiamas už nusikaltimą ir jam skiriama bausmė, dėl kurios jis negali tęsti tarnybos.
Trečia, nėra aišku, kodėl įstatymo projekte minimi tik asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, tačiau neminimi asmenys, nuteisti už baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą. Be to, įstatymo projekto nuostatos neatsako į klausimus, ar privalomoji pradinė karo tarnyba nuo šiol bus bausmė, o ne minėta konstitucinė piliečio teisė ir pareiga, ar asmeniui vietoj bausmės atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą bus įvykdytas teisingumas, koks įstatymo projekto nuostatų santykis su teistumo išnykimu ar panaikinimu įstatymo nustatyta tvarka ir pan. Pritarti
vienos iš svarbiausių konstitucinių vertybių – Lietuvos valstybės nepriklausomybės gynimu. Kartu ši Konstitucijos nuostata turi būti aiškinama ir kitų konstitucinių vertybių kontekste. Lietuvos valstybės suverenitetas, teritorinis vientisumas, politinė nepriklausomybė ir konstitucinė santvarka negali būti ginama tik ginklu; ne mažesnę reikšmę šių konstitucinių vertybių apsaugai turi kitų konstitucinių vertybių – Tautos ir piliečių gerovės, jų teisių ir laisvių – užtikrinimas. Konstitucijoje, inter alia jos 29 straipsnyje, įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas neatsiejamas nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, kuris yra universalus principas ir kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema bei pati Konstitucija.
Konstitucinis teisinės valstybės principas, kaip ne kartą yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktuose nustatyti reikalavimai turi būti grindžiami bendro pobūdžio nuostatomis (teisės normomis ir principais), kurias įmanoma taikyti visiems numatytiems atitinkamų teisinių santykių subjektams; diferencijuotas teisinis reguliavimas turi būti grindžiamas tik atitinkamais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių subjektų padėties objektyviais skirtumais; teisiškai reguliuojant visuomeninius santykius privalu paisyti prigimtinio teisingumo reikalavimų, apimančių inter alia būtinumą užtikrinti asmenų lygybę įstatymui, teismui ir valstybės institucijoms ar pareigūnams, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 nutarimas). Kartu pažymėtina ir tai, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos
iš itin lakoniško projekto aiškinamojo rašto sunku spręsti, kokių tikslų projektu siekia projekto autorius, tačiau galima daryti prielaidą, kad pirmumo eilės būti šaukiamiem į nuolatinę privalomąją karo tarnybą nustatymas tokioms asmenų grupėms kaip nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunantys asmenys, valstybės tarnautojai bei nuteistieji, suponuoja siekį sumažinti valstybės išlaidas. Manytina, kad tokia šaukimo sistema nesąlygotų ženklaus valstybės išlaidų sumažėjimo, o be to, būtų socialiai neteisinga.
Vertinant iš konstitucinio teisinės valstybės principo sudėtine dalimi esančio proporcingumo principo pozicijų, manytina, kad diferencijuotas teisinis reguliavimas nurodytų asmenų grupių atžvilgiu nėra konstituciškai pateisinamas siekiu, pavyzdžiui, sumažinti valstybės išlaidas nedarbo išmokoms, valstybės tarnautojų atlyginimams ir pan. 2. Lietuvos Respublika, tiek siekdama apsaugoti Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintas vertybes – valstybės nepriklausomybę, teritorijos neliečiamybę, konstitucinę santvarką, tiek vykdydama iš tarptautinių sutarčių kylančius konstituciškai pagrįstus įsipareigojimus, privalo krašto apsaugos sistemą, inter alia karo tarnybą, organizuoti taip, kad valstybė turėtų gerai parengtų, reguliarių, pasirengusių operatyviai reaguoti į grėsmes valstybės saugumui ir galinčių dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose, taikos palaikymo misijose ir pan. karo tarnybos pagrindu sudarytų junginių; (Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d.). Manytina, kad atsakingo valdymo principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą numatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris įgalintų sukurti karo tarnybos sistemą, inter alia karių korpusą, grindžiamą objektyvumo, skaidrumo, nediskriminavimo principais, neteikiant preferencijų atskiroms socialinėms piliečių grupėms būti šaukiamoms atlikti privalomąją karo tarnybą; atsakingo valdymo principui galimai prieštarautų toks teisinis reguliavimas, kuriuo tokias svarbias konstitucines vertybes kaip valstybės nepriklausomybė, teritorijos neliečiamybė, konstitucinė santvarka, ginti pirmenybės tvarka būtų patikima nuteistiems už nusikalstamų veikų, inter alia apysunkių nusikaltimų, įvykdymą asmenis. 3.
Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti pirmumo eilė šaukiant į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, įtvirtinant, kad pirmiausiai šaukiami nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą norintys atlikti karo prievolininkai, jų nelikus, – toliau iš eilės į karo prievolininkų einamųjų metų sąrašą įrašyti noro jos atlikti nepareiškę karo prievolininkai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmokas; dirbantys valstybės tarnyboje; nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą; kiti karo prievolininkai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: 6 – „už“, 1 – „susilaikė“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas