Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 321 straipsnio papildymas 4 dalimi Papildyti 321 straipsnį 4 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„4. Apeliacinis skundas rašytinio proceso tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Povilas Gylys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama paspartinti apeliacinių skundų civilinėse bylose nagrinėjimą. Nuo 2011 m. spalio 1 d. pakeitus ir papildžius LR Civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK), jo 321 str. 1 dalyje buvo įtvirtina bendra taisyklė, kad „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis“. Taigi, CPK 322 str. yra nustatyta išimtis iš bendros taisyklės, t.y. minėtame 322 straipsnyje nurodoma, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas mano, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Tame pačiame straipsnyje nurodoma, kad „dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas“. Tokiu būdu nurodytos išimtys nėra apibrėžtos ir teismui nėra privalomos, o tai reiškia, kad jos yra priskiriamos išimtinai teismo diskrecijai, todėl apeliaciniai skundai civilinėse bylose, kaip taisyklė, yra nagrinėjami tik rašytinio proceso tvarka. Pakeitęs ir papildęs CPK 321 str. nuostatą, kad apeliaciniai skundai civilinėse bylose būtų nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, įstatymų leidėjas tikėjosi, kad tokiu būdu bus sutaupomas teismų laikas ir lėšos, nes teismo proceso pabaiga nebepriklauso nuo išorinių priežasčių (proceso dalyvių negalėjimo atvykti į teismo posėdį, sąmoningo bylos vilkinimo ir kt.) Taigi, įstatymų leidėjas siekė maksimaliai sutrumpinti apeliacinių skundų nagrinėjimo terminus ir kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Tačiau teismų praktika rodo, jog ir šiuo metu apeliacinių skundų nagrinėjimas civilinėse bylose trunka daugiau nei metus. Nereti atvejai, kai dėl pernelyg ilgai užsitęsusio civilinės bylos nagrinėjimo, ūkinis subjektas bankrutuoja arba yra likviduojamas, todėl tolesnis ginčo nagrinėjimas tampa beprasmis ir nebeužtikrina civilinio proceso tikslų. Tokiu būdu įstatymų leidėjas, apribojęs civilinėse bylose dalyvaujančių byloje asmenų teisę tiesiogiai dalyvauti apeliacinio skundo nagrinėjimo procese, faktiškai nepasiekė užsibrėžto tikslo, nes tokių skundų nagrinėjimas nepaspartėjo. Projektu siekiama sutrumpinti civilinių bylų procesą, užtikrinti piliečių teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, taip pat didinti piliečių pasitikėjimą teismais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Povilas Gylys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu CPK 321 str. 1 dalyje yra įtvirtina nuostata, jog „Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis“. Tačiau CPK nuostatose nėra teisiškai reglamentuotos nei minėtos išimtys, nei terminai, per kiek laiko teismas privalo išnagrinėti apeliacinį skundą, jeigu jam netaikoma CPK 322 straipsnyje nurodyta išimtis, t.y., jeigu apeliacinis skundas yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. 4.
reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma papildyti CPK
proceso tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos“. Pažymėtina, kad apeliacinių skundų teismuose nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka, siejamas su civilinėmis bylomis, kurios dažniausiai yra susijusios su ūkiniais santykiais, kad jų dalyviai yra juridiniai, o ne fiziniai asmenys, kad bylos aplinkybių vertinimas dažniausiai atliekamas remiantis dokumentais, kas eliminuoja proceso dalyvių galimybes sąmoningai vilkinti bylos nagrinėjimą, neatvykstant į posėdį ir kt. Tokiu būdu civilinių bylų nagrinėjimas apeliacinėje instancijoje rašytinio proceso tvarka yra pakankamas pagrindas teismams sparčiau nagrinėti civilinius ginčus. Nustačius vienerių metų apeliacinio skundo nagrinėjimo teisme terminus, sutrumpėtų bylų nagrinėjimo procesas, pagerėtų sąlygos ūkinių subjektų, kurie patiria kito subjekto jiems daromus nuostolius, žalą ir kt., tokiu būdu pagerėtų investicinė ir ūkinės veiklos aplinka, padidėtų piliečių pasitikėjimais teismais ir savo valstybe. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų keisti nėra numatoma. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priėmus CPK 321 str. papildymo normą, jos įgyvendinimui nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Apeliacinis skundas, rašytinis procesas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Povilas Gylys
Blankas Lietuvos Respublikos Seimui 2015-03- Nr. Į 2014-03-18 Nr. XIIP-2828 DĖL lietuvos respublikos Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIIP-2828 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321 straipsnio papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2828 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-03-20 Nr. XIIP-2828 Vilnius Alternatyvių įstatymo projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti 4 dalimi nustatant, kad apeliacinis skundas rašytinio proceso tvarka turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jo priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas diskutuotinas keliais aspektais. Pirma, siūlymas nedera su CPK 310 ir 315 straipsniais, kuriuose nustatyta, kad apeliacinis skundas paduodamas ir jo priėmimo klausimą sprendžia sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas. Taigi apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo priėmimo klausimo nesprendžia. Antra, priėmęs apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK
apeliacinio skundo kopijas. CPK 318 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos šalys privalo, o dalyvaujantieji byloje asmenys turi teisę raštu pateikti atsiliepimus į apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas, gavęs atsiliepimus į apeliacinį skundą, vadovaudamasis CPK 316 straipsnio 3 dalies nuostatomis, gali nustatyti terminą atsiliepimų į apeliacinį skundą trūkumams šalinti. Tik pasibaigus atsiliepimų į apeliacinį skundą padavimo terminams, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 317 straipsnio 2 dalies nuostatomis, siunčia bylą apeliacinės instancijos teismui. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą su apeliaciniu skundu savo žinion gauna parėjus nemažam laiko tarpui nuo skundo priėmimo dienos.
Šis laikas, atsižvelgiant į projektu siūlomas CPK 321 straipsnio 4 dalies nuostatas, būtų įskaičiuotas į vienerių metų terminą apeliaciniam skundui išnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo laikotarpiu skundo nagrinėjimo proceso pradėti negalėtų, nes iš pirmos instancijos teismo nebūtų gavęs bylos. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad vienerių metų terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti ne nuo skundo priėmimo, bet nuo bylos su apeliaciniu skundu gavimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad teismas, vadovaudamasis CPK 322 straipsniu, turi teisę iš apeliacinio skundo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka pereiti į žodinį procesą, jeigu pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tokiu atveju vienerių metų terminas apeliaciniam skundui išnagrinėti nebūtų taikomas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai. Ketvirta, nėra aišku, kokias argumentais remiantis siūloma nustatyti vien tik apeliacinių skundų išnagrinėjimo terminus. Pastebėtina, jog apeliacinis skundas nėra kuo nors ypatingas viso teisminio proceso, pradedant bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme ir baigiant bylos nagrinėjimu kasacinėje instancijoje, kontekste. Manytina, jog toks reguliavimo išskirtinumas yra niekuo nepagrįstas ir sistemiškai nesuderintas su kitomis keičiamo kodekso nuostatomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog siekiant taip fragmentiškai reguliuoti CPK terminus galimai būtų pasiekta tai, jog nukentėtų visų kitų bylų nagrinėjimo terminai, nes apeliacinės instancijos teismas yra kartu ir pirmosios instancijos teismas kitoms byloms. Be to, apeliacinės instancijos teismai nagrinėja dar ir atskiruosius skundus.
Taip pat manytina, jog dėl siūlomo reguliavimo turėtų būti gauta ir Nacionalinės teismų administracijos išvada, iš kurios butų aiški galima siūlomo teisinio reguliavimo įtaka visam teismų sistemos darbui. 2. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar vienerių metų terminas būtų taikomas tik po įstatymo įsigaliojimo priimtų apeliacinių skundų nagrinėjimui. Siekiant pašalint šį neaiškumą, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo taikymas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Saulius Švedas Dainius Zebleckis