Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kitaip fiziškai pažeistas, netvarkomas, neprižiūrimas, neremontuojamas ir nerekonstruojamas nekilnojamasis turtas, kuris yra įtrauktas į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo sudarymo tvarką nustato Aplinkos ministerija. 3. 2 . Fizinis asmuo
pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be pilietybės. 5. 3. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas
Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. 10. 8. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1.
1Taikomi šie mokesčio tarifai:
nenustatyta kitaip;
nekilnojamajam turtui taikomas mokesčio tarifas nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.“ Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
šio įstatymo
o a mokesčio lengvata , nekilnojamojo turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 1 procento mokesčio tarifas. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti
. Ši mokesčio lengvata netaikoma, jeigu išvardintas nekilnojamasis turtas yra apleistas ir neprižiūrimas. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
Projekto lyginamasis variantas XIIP-2826(2)
2016 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
kitaip fiziškai pažeistas, netvarkomas, neprižiūrimas, neremontuojamas ir nerekonstruojamas nekilnojamasis turtas, kuris yra įtrauktas į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina Savivaldybės taryba. Sąrašo sudarymo tvarką ir kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra pripažįstamas apleistu ir neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, nustato Aplinkos ministerija. 3. 2 . Fizinis asmuo
pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be pilietybės. 5. 3. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas
turto masinis vertinimas
technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. 10. 8. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. “
straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „
mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. 1.
:
nenustatyta kitaip;
nekilnojamajam turtui taikomas mokesčio tarifas nuo 0,3 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės.“
ją išdėstyti taip: „4. Kai taikoma šio įstatymo
o a mokesčio lengvata , nekilnojamojo turto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti
metų, ir šeimoms, auginančioms neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, neapmokestinamo nekilnojamojo turto vertė didinama 30 procentų. Ši mokesčio lengvata netaikoma, jeigu išvardintas nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas. “4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Aplinkos ministerija
iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
Projekto Nr. XIIP-2826 (3) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nesuremontuoti, nerekonstruoti ar nenugriauti ir kurių būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, ir kurie yra įtraukti į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina Savivaldybės taryba. 3. 2 . Fizinis asmuo
pilietis, užsienio valstybės pilietis ir asmuo be pilietybės. 5. 3. Įsigyjamas nekilnojamasis turtas
turto masinis vertinimas
technologijas, yra įvertinama panašių nekilnojamojo turto objektų grupė. Atlikus nekilnojamojo turto masinį vertinimą, parengiama bendra tam tikroje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, o kiekvieno nekilnojamojo turto vieneto ataskaita nerengiama. 10. 8. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šiame įstatyme nurodyta nekilnojamojo turto paskirtis atitinka nekilnojamojo turto paskirtį, nustatytą Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose ir statybą reglamentuojančiuose norminiuose teisės aktuose. “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL
O NR. X-233 2, 6 IR 7
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas) nustatė nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) tarifą nuo 0,3 iki 1 procento. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-2178 (toliau – Įstatymo pakeitimas), kuriuo viršutinė NTM tarifo riba buvo padidinta iki 3 procentų. Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte Nr. XIP-3339 nurodoma, kad NTM tarifo padidinimo nuo 1 procento iki 3 procentų pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kad nebūtų darkomas miesto vaizdas ar keliama nelaimingų atsitikimų grėsmė. Atsižvelgdami į šiuos tikslus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir kiti Seimo komitetai vertino ir teikė pastabas dėl Įstatymo pakeitimo projekto. Kadangi Įstatymo pakeitimo projekte nebuvo įvesta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka bei nebuvo nurodyta, kad maksimalus
nekilnojamajam turtui, teikiant pastabas Įstatymo pakeitimo projektui, buvo identifikuota rizika, kad savivaldybės gali piktnaudžiauti ir nustatyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą ne tik apleistam ar neprižiurimam nekilnojamajam turtui, bet ir kitiems nekilnojamojo turto objektams. 2014 m. galimybe nustatyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą pasinaudojo 33 savivaldybės iš 60.
nustatė tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu 3 savivaldybės (Kauno miesto, Pagėgių ir Palangos) didesnį nei 1 procento tarifą nustatė ne tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu savivaldybių tarybos piktnaudžiavo joms suteikta teise bei nesilaikė įstatymo leidėjo ketinimų. Tokios tendencijos tęstinumą patvirtina Palangos miesto savivaldybės pavyzdys, kuri priešingai įstatymų leidėjo tikslams ne tik 2014 bet ir 2015 metams nustatė padidintus 2 ir 3 procentų NTM tarifus techniškai tvarkingam komercinės ir gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui. Pažymėtina, kad padidinto iki 3 procentų NTM tarifo taikymo kitiems nei apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams ekonominis poveikis Įstatymo pakeitimo priėmimo metu nebuvo vertintas, nors toks vertinimas yra įprastas priimant mokestinius teisės aktus. Todėl šiuo metu susiklosčiusi kai kurių savivaldybių praktika padidintu NTM tarifu apmokestinti ir kitą nei apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą yra ekonomiškai nepagrįsta. Be to, esamomis sąlygomis savivaldybių taryboms suteikta teisė padidinti NTM tarifus apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui praranda savo paskirtį, kadangi tokiu pačiu (ar panašaus dydžio) NTM tarifu apmokestinant tiek apleisto, tiek ir tvarkingo nekilnojamojo turto savininkus, NTM tarifų diferenciacija nebeatlieka reguliacinės funkcijos ir nebegali daryti įtakos pageidaujamoms ekonominės raidos tendencijoms – skatinti savininkus kuo greičiau sutvarkyti apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Reguliacinė funkcija yra viena iš pagrindinių mokesčių funkcijų.
Kaip 2003 m. lapkričio 17 d. ir kituose nutarimuose yra nurodęs Konstitucinis Teismas, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos ir remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės-ekonominės raidos tendencijos. Tačiau reguliacinės NTM tarifo nustatymo apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui funkcijos nereikėtų painioti su dvigubu baudimu ir laikyti, kad nustačius mokestį už tam tikrus veiksmus, už kuriuos yra nustatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, už tuos pačius veiksmus yra nubaudžiama antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (byla Nr. A143 ‑ 2619/2011) yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Todėl būtent tokiame kontekste turėtų būti aiškinamas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-3 straipsnis. Šis straipsnis nustato administracinę atsakomybę už statinių techninės priežiūros reikalavimų nesilaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė. Statinių techninės priežiūros reikalavimų turinys yra detalizuotas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro tvirtinamuose statybos techniniuose reglamentuose. Šiais reglamentais ir kartu numatant administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-3 straipsniu yra siekiama, kad statiniai ir atskiros jų dalys atitiktų jų naudojimo paskirtį, saugą ir nekeltų grėsmės žmonių gyvybei bei sveikatai viso statinio būvio ciklo metu.
Tačiau minimi teisės aktai nedaro įtakos visuomenės socialinės-ekonominės raidos tendencijoms, o siekia nubausti pastatų, kurių būklė neatitinka taikomų techninių reikalavimų, savininkus. Tuo tarpu padidinto NTM tarifo nustatymas apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams nėra administracinės /baudžiamosios atsakomybės rūšis, bet, kaip minėta, yra reguliacinė priemonė , įgalinanti kompetentingas institucijas paskatinti apleisto nekilnojamojo turto savininkus tokį turtą sutvarkyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinių techninės priežiūros reikalavimai bei statinio deformacijos ir griūties grėsmė nėra vieninteliai vertinamieji kriterijai, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas gali būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu. Pastebėtina, kad NTM administravimo tikslais apleisto bei neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka turėtų būti suvokiama kur kas plačiau ir vertinama ne tik remiantis pastatų saugos, pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai kriterijais, tačiau kartu ir estetinio miesto vaizdo vertinamuoju aspektu. Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančios NTM įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą fiziniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė neviršija 1 milijono litų, yra neapmokestinamas NTM. Todėl fiziniai asmenys, netvarkantys jiems priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė nesiekia 1 milijono litų, nepatenka į Įstatymo taikymo sritį ir išvengia prievolės mokėti NTM.
Toks reguliavimas ne tik kelia abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, bet ir trukdo pasiekti Įstatymo pakeitimu iškeltų tikslų, t.y. paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kadangi savivaldybių tarybos reikšmingai daliai apleistų ar neprižiūrimų pastatų savininkams negali taikyti padidinto NTM tarifo. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Patikslinti Įstatymo redakciją taip, kad būtų tinkamai pasiekti Įstatymo pakeitimu užsibrėžti tikslai ir uždaviniai: padidintą tarifą taikyti tik apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkams, skatinant juos kuo greičiau apleistus pastatus ir statinius susitvarkyti ir išvengti situacijų, kad padidintu NTM tarifu būtų apmokestinami tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai. Pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nustatyti vieningus kriterijus, kuriais vadovaujantis nekilnojamasis turtas būtų pripažįstamas apleistu ar neprižiūrimu visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse. Tokiu būdu būtų pašalinama ydinga dabartinė situacija, kai skirtingose savivaldybėse skirtingai yra traktuojama, koks turtas gali būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu ir atitinkamai skirtingai apmokestinamas. Siekiant šių tikslų Projekte būtina apibrėžti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kuri dėl skubėjimo greičiau priimti Įstatymo pakeitimo projektą iki šiol nėra tinkamai apibrėžta.
Siekiant paskatinti susitvarkyti visų apleistų ar neprižiūrimų pastatų savininkus bei išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kai fiziniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė nesiekia 1 milijono litų, taikant Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą lengvatą būtų neapmokestinamas NTM, o analogiško pobūdžio ir būklės nekilnojamasis turtas, kuris nepatenka į lengvatos taikymo sritį, būtų apmokestinamas NTM, tikslinga tiesiogiai nustatyti, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta mokesčio lengvata netaikoma, jei atitinkamas fiziniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymas nustato bendras NTM tarifo ribas nuo 0,3 iki 3 procentų nuo mokestinio turto vertės. Savivaldybės tarybos šiose tarifo ribose, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, gali nustatyti padidintus NTM tarifus bet kokiam nekilnojamajam turtui nepriklausomai nuo jo priežiūros būklės. Be to, Įstatyme nėra įtvirtinta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka. Kita vertus, dabartinė Įstatymo redakcija nesuteikia teisės savivaldybių taryboms apmokestinti fiziniams asmenims priklausančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto, kuriam taikomos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokesčio lengvatos (tame tarpe, jeigu turto vertė neviršija 1 milijono litų). 4.
nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Norima ištaisyti Įstatymo pakeitimo metu paliktą neapibrėžtumą ir aiškiai nustatyti, kad standartinis NTM tarifas yra nuo 0,3 procentų iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o padidintas NTM tarifas gali būti taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Taip pat bus sudaryta galimybė apmokestinti fiziniams asmenims priklausantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Kartu norima apriboti savivaldybių tarybų įgaliojimus vienašališkai nuspręsti, koks turtas turėtų būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, todėl pagal įstatymo projekte pateiktą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką NTM administravimo tikslais juo būtų laikomas tik toks turtas, kuris būtų įrašytas į kiekvienais metais naujai sudaromą apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą (toliau – Sąrašas). Pagal įstatymo projektą už Sąrašo sudarymą būtų atsakingos savivaldybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į Sąrašą, būtų reglamentuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau – Įsakymas). Pažymėtina, kad Įsakymas numatytų ne tik apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijų sąrašą, tačiau ir savivaldybių administracijos direktoriaus sprendimų įtraukti nekilnojamąjį turtą į Sąrašą tikslinimo tvarką, sąlygas, kurių pagrindu apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas nebūtų įtraukiamas į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus, kuriuose esantis nekilnojamasis turtas apmokestinamas padidintu NTM tarifu (pvz., tuomet, kada nekilnojamasis turtas yra nukentėjęs dėl stichinės nelaimės ar asmuo yra neseniai įsigijęs pastatą, kurio sutvarkymas per numatytą laikotarpį yra objektyviai neįmanomas) ir pan.
Kaip gerasis apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos pavyzdys galėtų būti laikomas šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. pavirtintas sprendimas Nr. 1-1797 „Patalpų ir statinių, kurie yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi, nustatymo tvarkos aprašas“. Priėmus Įstatymo projektą, apleist ų pastat ų savininkai bus skatinami kuo grei č iau juos sutvarkyti, o tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai išvengs nepagrįstai didelės NTM naštos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Įstatymas turės teigiamą įtaką, nes padidės teisinis aiškumas tarifų nustatymo klausimais ir bus išvengta situacijų, kai savivaldybių tarybos, nustačiusios padidintus NTM tarifus kitam nei apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, vėliau atskiriems mokesčių mokėtojams sumažina mokėtino NTM sumą, taip pagerindamos jų konkurencines sąlygas lyginant su kitais mokesčių mokėtojais (pvz., 2014 m. kovo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-91 „Dėl nekilnojamojo turto lengvatos suteikimo“). Priėmus Įstatymo projektą sumažės rizika, kad atskiriems ūkio subjektams NTM pagalba bus sudaromos skirtingos konkurencines sąlygos, ir tokiu būdu bus pašalintos korupcijos prielaidos NTM tarifų nustatymo procese. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms atsilieps teigiamai. Veiklą vykdantis ir nekilnojamuoju turtu besirūpinantys ūkio subjektai bus apmokestinami adekvačiu, 1 procento neviršijančiu, NTM tarifu, o neprižiūrimų ir apleistų pastatų savininkai bus skatinami greičiau susitvarkyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, suteikiant teisę savivaldybių taryboms atitinkamų reikalavimų nesilaikantiems mokesčių mokėtojams taikyti didesnį nei
mokesčių mokėtojus kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir, nustatant skirtingus NTM tarifus, iškraipyti konkurencines verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinti nereikės įstatymų lydimųjų aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas; nekilnojamojo turto mokestis. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Teikia: Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
DĖL
O NR. X-233 2, 6 IR 7
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojęs nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – Įstatymas) nustatė nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) tarifą nuo 0,3 iki 1 procento. 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-2178 (toliau – Įstatymo pakeitimas), kuriuo viršutinė NTM tarifo riba buvo padidinta iki 3 procentų. Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte Nr. XIP-3339 nurodoma, kad NTM tarifo padidinimo nuo 1 procento iki 3 procentų pagrindinis ir vienintelis tikslas buvo suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kad nebūtų darkomas miesto vaizdas ar keliama nelaimingų atsitikimų grėsmė. Atsižvelgdami į šiuos tikslus, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir kiti Seimo komitetai vertino ir teikė pastabas dėl Įstatymo pakeitimo projekto. Kadangi Įstatymo pakeitimo projekte nebuvo įvesta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka bei nebuvo nurodyta, kad maksimalus
nekilnojamajam turtui, teikiant pastabas Įstatymo pakeitimo projektui, buvo identifikuota rizika, kad savivaldybės gali piktnaudžiauti ir nustatyti didesnį nei 1 procento NTM tarifą ne tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir kitiems nekilnojamojo turto objektams. 2015 m. rugsėjo mėnesį iš 60 Lietuvos Respublikos savivaldybių, sprendimą dėl NTM tarifo 2016 metų mokestiniam laikotarpiui priėmė 54 savivaldybės.
Iš jų 38 savivaldybės padidintą tarifą nustatė tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tuo tarpu 8 savivaldybės (Vilniaus m., Ignalinos r., Mažeikių r., Šilalės r., Tauragės r., Utenos r., Pagėgių , ir Palangos m.) didesnį nei 1 procento tarifą nustatė ne tik nenaudojamam, naudojamam ne pagal paskirtį, apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, bet ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tokiu būdu savivaldybių tarybos piktnaudžiavo joms suteikta teise bei nesilaikė įstatymo leidėjo ketinimų. Tokios tendencijos tęstinumą patvirtina Palangos miesto savivaldybės pavyzdys, kuri priešingai įstatymų leidėjo tikslams ne tik 2014, 2015, bet ir 2016 metams nustatė padidintus 2 ir 3 procentų NTM tarifus techniškai tvarkingam komercinės ir gamybinės, pramoninės veiklos ir kitam inžinerinių statinių nekilnojamajam turtui. Tokios praktikos neteisėtumą yra konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-1107-492/2015, kurioje pripažino, kad Palangos miesto savivaldybė 2014 metams neteisėtai nustatė padidintus 2 ir 3 procentų NTM tarifus subjektams, priklausantiems didžiųjų mokesčių mokėtojų kategorijai (pagal sąrašą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). Pažymėtina, kad padidinto iki 3 procentų NTM tarifo taikymo kitiems nei apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams ekonominis poveikis Įstatymo pakeitimo priėmimo metu nebuvo vertintas, nors toks vertinimas yra įprastas priimant mokestinius teisės aktus. Todėl šiuo metu susiklosčiusi kai kurių savivaldybių praktika padidintu NTM tarifu apmokestinti ir kitą nei apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą yra ekonomiškai nepagrįsta.
Be to, esamomis sąlygomis savivaldybių taryboms suteikta teisė padidinti NTM tarifus apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui praranda savo paskirtį, kadangi tokiu pačiu (ar panašaus dydžio) NTM tarifu apmokestinant tiek apleisto, tiek ir tvarkingo nekilnojamojo turto savininkus, NTM tarifų diferenciacija nebeatlieka reguliacinės funkcijos ir nebegali daryti įtakos pageidaujamoms ekonominės raidos tendencijoms – skatinti savininkus kuo greičiau sutvarkyti apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Reguliacinė funkcija yra viena iš pagrindinių mokesčių funkcijų. Kaip 2003 m. lapkričio 17 d. ir kituose nutarimuose yra nurodęs Konstitucinis Teismas, mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos ir remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės-ekonominės raidos tendencijos. Tačiau reguliacinės NTM tarifo nustatymo apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui funkcijos nereikėtų painioti su dvigubu baudimu ir laikyti, kad nustačius mokestį už tam tikrus veiksmus, už kuriuos yra nustatyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė, už tuos pačius veiksmus yra nubaudžiama antrą kartą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (byla Nr. A143 ‑ 2619/2011) yra nurodęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Todėl būtent tokiame kontekste turėtų būti aiškinamas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-3 straipsnis.
Šis straipsnis nustato administracinę atsakomybę už statinių techninės priežiūros reikalavimų nesilaikymą, kai yra pavojinga statinio deformacija ir griūties grėsmė. Statinių techninės priežiūros reikalavimų turinys yra detalizuotas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro tvirtinamuose statybos techniniuose reglamentuose. Šiais reglamentais ir kartu numatant administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-3 straipsniu yra siekiama, kad statiniai ir atskiros jų dalys atitiktų jų naudojimo paskirtį, saugą ir nekeltų grėsmės žmonių gyvybei bei sveikatai viso statinio būvio ciklo metu. Tačiau minimi teisės aktai nedaro įtakos visuomenės socialinės-ekonominės raidos tendencijoms, o siekia nubausti pastatų, kurių būklė neatitinka taikomų techninių reikalavimų, savininkus. Tuo tarpu padidinto NTM tarifo nustatymas apleistiems ar neprižiūrimiems pastatams nėra administracinės /baudžiamosios atsakomybės rūšis, bet, kaip minėta, yra reguliacinė priemonė , įgalinanti kompetentingas institucijas paskatinti apleisto nekilnojamojo turto savininkus tokį turtą sutvarkyti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad statinių techninės priežiūros reikalavimai bei statinio deformacijos ir griūties grėsmė nėra vieninteliai vertinamieji kriterijai, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas gali būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu. Pastebėtina, kad NTM administravimo tikslais apleisto bei neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka turėtų būti suvokiama kur kas plačiau ir vertinama ne tik remiantis pastatų saugos, pavojaus žmonių gyvybei ir sveikatai kriterijais, tačiau kartu ir estetinio miesto vaizdo vertinamuoju aspektu.
Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančios NTM įstatymo redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą fiziniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė neviršija 220 tūkstančių eurų, yra neapmokestinamas NTM. Todėl fiziniai asmenys, netvarkantys jiems priklausančio nekilnojamojo turto, kurio vertė nesiekia 220 tūkstančių eurų, nepatenka į Įstatymo taikymo sritį ir išvengia prievolės mokėti NTM. Toks reguliavimas ne tik kelia abejonių dėl asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, bet ir trukdo pasiekti Įstatymo pakeitimu iškeltų tikslų, t.y. paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti, kadangi savivaldybių tarybos reikšmingai daliai apleistų ar neprižiūrimų pastatų savininkams negali taikyti padidinto NTM tarifo. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Patikslinti Įstatymo redakciją taip, kad būtų tinkamai pasiekti Įstatymo pakeitimu užsibrėžti tikslai ir uždaviniai: padidintą tarifą taikyti tik apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkams, skatinant juos kuo greičiau apleistus pastatus ir statinius susitvarkyti ir išvengti situacijų, kad padidintu NTM tarifu būtų apmokestinami tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai. Pavesti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nustatyti vieningus kriterijus, kuriais vadovaujantis nekilnojamasis turtas būtų pripažįstamas apleistu ar neprižiūrimu visose Lietuvos Respublikos savivaldybėse. Tokiu būdu būtų pašalinama ydinga dabartinė situacija, kai skirtingose savivaldybėse skirtingai yra traktuojama, koks turtas gali būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu ir atitinkamai skirtingai apmokestinamas.
Siekiant šių tikslų Projekte būtina apibrėžti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kuri dėl skubėjimo greičiau priimti Įstatymo pakeitimo projektą iki šiol nėra tinkamai apibrėžta. Siekiant paskatinti susitvarkyti visų apleistų ar neprižiūrimų pastatų savininkus bei išvengti asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kai fiziniams asmenims priklausantis apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio vertė nesiekia 220 tūkstančių eurų , taikant Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą lengvatą būtų neapmokestinamas NTM, o analogiško pobūdžio ir būklės nekilnojamasis turtas, kuris nepatenka į lengvatos taikymo sritį, būtų apmokestinamas NTM, tikslinga tiesiogiai nustatyti, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta mokesčio lengvata netaikoma, jei atitinkamas fiziniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius Seimo narys Kęstutis Bartkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte teisiniai santykiai: Šiuo metu Įstatymas nustato bendras NTM tarifo ribas nuo 0,3 iki 3 procentų nuo mokestinio turto vertės. Savivaldybės tarybos šiose tarifo ribose, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, gali nustatyti padidintus NTM tarifus bet kokiam nekilnojamajam turtui nepriklausomai nuo jo priežiūros būklės. Be to, Įstatyme nėra įtvirtinta apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka.
Kita vertus, dabartinė Įstatymo redakcija nesuteikia teisės savivaldybių taryboms apmokestinti fiziniams asmenims priklausančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto, kuriam taikomos Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos mokesčio lengvatos (tame tarpe, jeigu turto vertė neviršija
). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Norima ištaisyti Įstatymo pakeitimo metu paliktą neapibrėžtumą ir aiškiai nustatyti, kad standartinis NTM tarifas yra nuo 0,3 procentų iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o padidintas NTM tarifas gali būti taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Taip pat bus sudaryta galimybė apmokestinti fiziniams asmenims priklausantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą. Kartu norima apriboti savivaldybių tarybų įgaliojimus vienašališkai nuspręsti, koks turtas turėtų būti laikomas apleistu ar neprižiūrimu nekilnojamuoju turtu, todėl pagal įstatymo projekte pateiktą apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką NTM administravimo tikslais juo būtų laikomas tik toks turtas, kuris būtų įrašytas į kiekvienais metais naujai sudaromą apleisto ar neprižiūrimo turto sąrašą (toliau – Sąrašas). Pagal įstatymo projektą už Sąrašo sudarymą būtų atsakingos savivaldybės tarybos, tačiau tvarka ir kriterijai, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas įtraukiamas į Sąrašą, būtų reglamentuoti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu (toliau – Įsakymas).
Pažymėtina, kad Įsakymas numatytų ne tik apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto kriterijų sąrašą, tačiau ir savivaldybių administracijos direktoriaus sprendimų įtraukti nekilnojamąjį turtą į Sąrašą tikslinimo tvarką, sąlygas, kurių pagrindu apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas nebūtų įtraukiamas į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašus, kuriuose esantis nekilnojamasis turtas apmokestinamas padidintu NTM tarifu (pvz., tuomet, kada nekilnojamasis turtas yra nukentėjęs dėl stichinės nelaimės ar asmuo yra neseniai įsigijęs pastatą, kurio sutvarkymas per numatytą laikotarpį yra objektyviai neįmanomas) ir pan. Kaip gerasis apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos pavyzdys galėtų būti laikomas šiuo metu galiojantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. 1-12348 patvirtintas „Nekilnojamojo turto, kuris yra nenaudojami ar naudojami ne pagal paskirtį arba yra apleisti ar neprižiūrimi, nustatymo tvarkos aprašas“. Priėmus Įstatymo projektą, apleist ų pastat ų savininkai bus skatinami kuo grei č iau juos sutvarkyti, o tvarkingo ir prižiūrimo nekilnojamojo turto savininkai išvengs nepagrįstai didelės NTM naštos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų Įstatymo pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai: Įstatymas turės teigiamą įtaką, nes padidės teisinis aiškumas tarifų nustatymo klausimais ir bus išvengta situacijų, kai savivaldybių tarybos, nustačiusios padidintus NTM tarifus kitam nei apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, vėliau atskiriems mokesčių mokėtojams sumažina mokėtino NTM sumą, taip pagerindamos jų konkurencines sąlygas lyginant su kitais mokesčių mokėtojais (pvz., 2014 m. kovo 27 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-91 „Dėl nekilnojamojo turto lengvatos suteikimo“). Priėmus Įstatymo projektą sumažės rizika, kad atskiriems ūkio subjektams NTM pagalba bus sudaromos skirtingos konkurencines sąlygos, ir tokiu būdu bus pašalintos korupcijos prielaidos NTM tarifų nustatymo procese. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms atsilieps teigiamai. Veiklą vykdantis ir nekilnojamuoju turtu besirūpinantys ūkio subjektai bus apmokestinami adekvačiu, 1 procento neviršijančiu, NTM tarifu, o neprižiūrimų ir apleistų pastatų savininkai bus skatinami greičiau susitvarkyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, suteikiant teisę savivaldybių taryboms atitinkamų reikalavimų nesilaikantiems mokesčių mokėtojams taikyti didesnį nei
mokesčių mokėtojus kitų mokesčių mokėtojų atžvilgiu ir, nustatant skirtingus NTM tarifus, iškraipyti konkurencines verslo sąlygas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinti nereikės įstatymų lydimųjų aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus papildomų Lietuvos Respublikos biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas; nekilnojamojo turto mokestis. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Įstatymo projekte numatyta Įstatymo įsigaliojimo data atitinka Lietuvos Respublikos Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Respublikos Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatas.
Teikia: Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-03-17 Nr. XIIP-2826 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 17 d. raštu pateiktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIP-2826, toliau – Projektas), mano, kad siekiant išvengti piktnaudžiavimo nustatant nekilnojamojo turto mokesčio tarifus turėtų būti tikslinamos įstatymo projektu siūlomos keisti 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto nuostatos. Įstatyme siūlytume įtvirtinti objektyvius kriterijus, kuriais vadovaujantis būtų nustatomi mokesčio tarifai (kai kuriais atvejais net keli šio mokesčio tarifai, kaip tai numatyta dabar galiojančio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje). Nesant įstatyme įtvirtintiems aiškiems ir objektyviems kriterijams, pagal kuriuos savivaldybių tarybos galėtų nustatyti diferencijuotus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus skirtingų ar panašių subjektų atžvilgiu, atskiri mokesčio tarifo nustatymo atvejai galėtų būti prilyginami valstybės pagalbai, pažeidžiančiai vienodų konkurencijos sąlygų užtikrinimą visiems subjektams (tokiu būdu yra palikta galimybė pažeisti ir Europos Sąjungos teisės nustatytus reikalavimus dėl valstybės pagalbos taikymo).
Kartu atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad juridinės technikos požiūriu projekte cituojamos galiojančio nuostatos yra netikslios ir derintinos su naujausiais šio įstatymo pakeitimais, įskaitant ir 2014 m. gruodžio 9 d. priimtą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XII-1390, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1d. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-03-27 Nr. XIIP-2826 Vilnius Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnį 1 dalyje apibrėžiant apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką siūloma nustatyti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų - toks turtas turėtų būti įtrauktas į apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, kurio sudarymo tvarką nustatytų Aplinkos ministerija. Kadangi nekilnojamojo turto mokestis yra įskaitomas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nekilnojamasis turtas, biudžetą (išskyrus nekilnojamojo turto mokestį, kuris taikytinas mokestinei nekilnojamojo turto daliai, viršijančiai
kiekvienoje savivaldybėje, ar tai būtų vienas bendras sąrašas. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostatos turėtų būti patikslintos aiškiai nurodant subjektą, kuris tokį sąrašą tvirtintų. 2. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra siūloma išimtis dėl mokesčio lengvatos netaikymo nurodant, kad mokesčio lengvata būtų netaikoma, jeigu išvardintas nekilnojamasis turtas būtų apleistas ir neprižiūrimas. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta sąvoka „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas“, įstatymo projekto 3 straipsnio nuostata atitinkamai koreguotina. 3.
m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2015 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos jau yra pasitvirtinusios, o taip pat iki birželio 1 dienos turėtų būti patvirtinti ir 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.
Kadangi įstatymo projektu siūloma padidinti mokestį apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, o tuo pačiu ir praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, svarstytina, ar įstatymo projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, aptariant 2016 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų tvirtinimą. 5. Atkreipiame dėmesį, kad 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 6. Įstatymo projektas koreguotinas teisės technikos požiūriu:
projekto 2 straipsnio dalys turi būti sunumeruotos;
projekto 4 straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2016-03-16 Nr. XIIP-2826(2) Vilnius Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos jau yra pasitvirtinusios, o taip pat iki birželio 1 dienos turėtų būti patvirtinti ir 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Kadangi įstatymo projektu siūloma padidinti mokestį apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, o tuo pačiu ir praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, svarstytina, ar įstatymo projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, aptariant 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų tvirtinimą. 3. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-02- Nr. Į 2016-02-19 Nr. S-2016-1055 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X – 233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP – 2826(2) atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2016 m. vasario
mokesčio įstatymo Nr. X – 233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2826(2) (toliau – Projektas), pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2017-06-01 Nr. XIIP-2826(3) Vilnius Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatančia, jog „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas
. Toks reguliavimo turinys kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas daugiau neminimas jokiuose straipsniuose. Toks nekilnojamasis turtas neminimas ir jokiuose kituose įstatymuose. Taigi įstatymų leidėjas siūlo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kuri neturi jokios įstatyminės teisinės pasekmės. Tokia teisinio reguliavimo apimtis atrodo kaip savitikslė ir neturinti jokio teisinio krūvio.
Tuo atveju, jei įstatymų leidėjas turi kokį nors objektyvų tikslą, įtvirtindamas apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką įstatyme, toks tikslas įstatyme turėtų būti aiškiai deklaruotas. Aptartame kontekste, pažymėtina, jog keičiamas įstatymas yra būtent tas teisės aktas, kuriame aptariami teisiniai santykiai turėtų būti sureguliuoti, nes nėra kitų įstatymų, kurie reguliuotų su nekilnojamuoju turtu susijusius teisinius santykius. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus teigtina, jog įstatymų leidėjas, priimdamas teikiamo turinio reguliavimą, suformuos teisės spragą - legislatyvinę omisiją. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, dėstyta šiuo klausimu, pavyzdžiui,
, tokia teisės spraga nėra toleruotina nei įstatymų leidybos požiūriu, nei atitikties Konstitucinio Teismo doktrinai požiūriu. Antra, neatsižvelgus į aukščiau pateiktas pastabas, atkreiptinas dėmesys, jog projektu yra įtvirtinama sąvoka „apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas“, bet šios sąvokos turinyje nurodoma, kad Savivaldybių tarybos sudaro ir tvirtina „apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą“. Siūlytina suvienodinti šias sąvokas. Trečia, teikiamu projektu siekiama, kad „visos savivaldybės vienodai traktuotų apleisto ir neprižiūrimo turto sampratą“. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto apibrėžimą sudaro vertinamojo pobūdžio formuluotė „ kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai“. Tokiu atveju, neįtvirtinus kriterijų, kuriais remiantis būtų vienodai nustatoma statinių keliama grėsmė statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, Savivaldybių tarybos galės skirtingai šias keliamas grėsmes traktuoti.
Siekiant tikslo, kad „ visos savivaldybės vienodai traktuotų apleisto ir neprižiūrimo turto sampratą“, būtina sistemiškai keisti įstatymą ir įgyvendinamuosius teisės aktus. Kitu atveju įstatymo projekto tikslas nebus pasiektas, o siūloma teisės norma bus deklaratyvaus pobūdžio ir neturės jokių teisinių pasekmių. Ketvirta, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina vietoje žodžio „statiniai“ vartoti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktą nekilnojamojo turto sąvoka. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL lietuvos respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiiP-2826(2) 2017-04-12 Nr. 108-P-14 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Mindaugas Bastys, Zbignev Jedinskij, Gabrielius Landsbergis, Raimundas Martinėlis, Bronislovas Matelis, Artūras Skardžius. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė Audronė Misiūnaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento vyresnioji patarėja Jūratė Laurikėnaitė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos ekspertas Raimundas Balčiūnaitis, Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto patarėja Dalia Mudėnienė, Lietuvos Respublikos Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus padėjėja-sekretorė Vaidutė Jakštonienė, 15min.lt verslo žurnalistas Ernestas Naprys, tv3.lt žurnalistė Simona Voveriūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-17 Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai,< ...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-17 Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo
turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos jau yra pasitvirtinusios, o taip pat iki birželio 1 dienos turėtų būti patvirtinti ir 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Kadangi įstatymo projektu siūloma padidinti mokestį apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, o tuo pačiu ir praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, svarstytina, ar įstatymo projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, aptariant 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų tvirtinimą. Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-17 Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-02 Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2016 m. vasario
mokesčio įstatymo Nr. X – 233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2826(2) (toliau – Projektas), pažymi, kad pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto nuostatų atitikties Europos Sąjungos teisei neturi. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
rinkos institutas 2017-04-12 Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr.
X-233 2,
nustatyti, kad padidintas nekilnojamojo turto mokesčio (toliau – NTM) tarifas būtų taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Padidintas NTM tarifas taip pat būtų taikomas ir fiziniams asmenims priklausančiam apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, kurio vertė nesiekia 220 tūkst. eurų (kuriam iki šiol tokia tvarka taikoma nebuvo). Pritariame siūlymui nustatyti, kad 3 proc. padidintas NTM tarifas išimtinai būtų taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, tačiau nepritariame šio mokesčio taikymui fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. Žemiau pateikiame pagrindinius šią poziciją pagrindžiančius argumentus. Priėmus Projektą savivaldybės negalėtų piktnaudžiauti nustatydamos padidintą NTM tarifą juridiniams asmenims priklausančiam tvarkingam nekilnojamajam turtui Nuo 2013 m. įsigaliojus nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui, kuriame buvo nustatyta viršutinė 3 proc. NTM riba (vietoj anksčiau galiojusios 1 proc. ribos), tačiau nebuvo nuostatos, leidžiančios šį padidintą tarifą taikyti apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, net 8 savivaldybės (Vilniaus m., Ignalinos r., Mažeikių r., Šilalės r., Tauragės r., Utenos r., Pagėgių ir Palangos m.) taikė didesnį kaip 1 proc. NTM tarifą ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tai kirtosi su įstatymo rengėjų nurodytu pagrindiniu ir vieninteliu NTM viršutinės ribos padidinimo tikslu – suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti. Projekto 1 straipsnio 1 d. ir 2 straipsnio 1 d. nuostatos, kad 3 proc.
NTM tarifas gali būti taikomas tik apdegusiam, apgriuvusiam ar kitaip fiziškai pažeistam, netvarkomam, neprižiūrimam, neremontuojamam ir nerekonstruojamam nekilnojamajam turtui, kuris yra įtrauktas į kiekvienais metais sudaromą apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, neleistų savivaldybėms piktnaudžiauti taikant padidintą NTM tarifą tvarkingam ir prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Padidinto NTM taikymas fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui sukurtų didelę mokestinę naštą nepasiturintiems asmenims Atkreiptinas dėmesys, kad padidinto NTM tarifo taikymas fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui taptų papildoma mokestine našta šio turto savininkams. Šiuo metu NTM moka tik didesnės kaip 220 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto savininkai. Priėmus šį Projektą, NTM mokėti tektų ir turintiems mažesnės vertės, tačiau apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto. Tikėtina, kad mažos vertės apleistų statinių savininkai nesiima jų rekonstruoti ar remontuoti būtent dėl lėšų trūkumo. Nors projektu siūloma paskatinti nekilnojamojo turto savininkus susitvarkyti arba parduoti jiems priklausantį apleistą nekilnojamąjį turtą, apmokestinimas neturėtų būti pagrindinė priežastis, dėl kurios asmuo turėtų būti priverstas atsisakyti savo nekilnojamojo turto jį parduodant. Visuomenė nebuvo informuota dėl Projekte siūlomų pakeitimų Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiamas poveikio gyventojams vertinimas – kiek šalies gyventojų paliestų padidinto NTM tarifo taikymas ir kokio dydžio mokestį vidutiniškai jiems tektų mokėti. Taip pat nėra vertinamas poveikis biudžetui – kokia numatoma šio mokesčio administravimo kaina ir kiek pajamų tikimasi surinkti. Nors dėl Projektu siūlomo NTM taikymo išplėtimo padidintas NTM tarifas galimai paliestų reikšmingą šalies gyventojų dalį, iki šiol šios nuostatos nėra aptariamos viešumoje.
Projekto rengėjų siūlomo reguliavimo įsigaliojimas numatytas nuo 2016 m. liepos 1 d. Net jei Projekte siūlomų nuostatų įsigaliojimas būtų atidėtas iki, pavyzdžiui, 2018 m., asmenys, kuriems būtų pradėtas taikyti NTM, negalėtų šiam pokyčiui pasiruošti, nes norint atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, tam būtina parengti ir suderinti statinio rekonstrukcijos projektą, o šios procedūros gali užtrukti metus ar ilgiau. Siūlome: ● Nustatyti, kad padidintas 3 proc. NTM tarifas išimtinai būtų taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. ● Neišplėsti šio mokesčio taikymo fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra gauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė (2017-03-29 Nutarimas Nr. 233) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1665 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutari a:
Nepritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2826(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarime nurodoma, kad pagrindinė mokesčių paskirtis yra fiskalinė, t. y. jie visų pirma naudojami sudaryti valstybės iždui, skirtam visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Kartu mokesčiai gali atlikti ir reguliavimo funkciją, t. y. nustatydama tam tikrus mokesčius ir apmokestinimo jais taisykles, valstybė gali reguliuoti tam tikrus ekonominius ir socialinius procesus. Šią funkciją savivaldybių tarybos jau įgyvendina pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatydamos skirtingus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, nurodytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnyje. Įstatymo projektu siūlomas nustatyti atskiras iki 3 kartų didesnis nekilnojamojo turto mokesčių tarifų intervalas apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui savo esme laikytinas atsakomybės nustatymu apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkui. Tai traktuotina ne kaip reguliacinė mokesčių funkcija, bet kaip baudimo funkcija, kuri turėtų būti ir yra įgyvendinama išimtinai atsakomybę numatančių teisės aktų nuostatomis. Pritarti
Respublikos Vyriausybė (2017-03-29 Nutarimas Nr.
straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta lengvata netaikoma, jeigu šiame punkte išvardytas nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas, – siekiamas tikslas – išvengti lygiateisiškumo principo pažeidimo – nebus pasiektas, kadangi, nustačius išimtį tik Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytam fizinių asmenų valdomam nekilnojamajam turtui, Įstatymo projektu siūlomi nauji apmokestinimo principai nebūtų taikomi kitam Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nekilnojamajam turtui. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2826(2) atmesti, nes įstatymo projektu siūlomas nustatyti atskiras iki 3 kartų didesnis nekilnojamojo turto mokesčių tarifų intervalas apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui yra vertintinas kaip turintis atlikti „baudimo funkciją“ apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkui. Taigi įstatymo projekto nuostatos galėtų būti įtvirtintos išimtinai atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose, tačiau ne Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatyme. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Virginijus Sinkevičius. Komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
DĖL
2, 6 IR 7 straipsniŲ pakeitimo įstatymo projektO NR. XIIP-2826 2017-05-10
: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Stasys Jakeliūnas, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Vida Ačienė, Valius Ąžuolas, Kęstutis Bartkevičius, Aušra Maldeikienė, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-16 Vertindami įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui, pagal kurį Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Komitetas siūlo nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą 2018 m. sausio 1 d. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kito mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei nekilnojamojo turto mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo rezultatus. Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 metų mokestinio laikotarpio nekilnojamojo turto mokesčio tarifus savivaldybių tarybos jau yra pasitvirtinusios, o taip pat iki birželio 1 dienos turėtų būti patvirtinti ir 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifai.
Kadangi įstatymo projektu siūloma padidinti mokestį apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, o tuo pačiu ir praplėsti apmokestinamųjų objektų sąrašą, svarstytina, ar įstatymo projektas neturėtų būti papildytas baigiamosiomis nuostatomis, aptariant 2017 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų tvirtinimą. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, tačiau patobulintame projekte galiojantis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nekeičiamas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Laisvosios rinkos institutas, 2017-04-10 Pritariame siūlymui nustatyti, kad
neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, tačiau nepritariame šio mokesčio taikymui fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. Žemiau pateikiame pagrindinius šią poziciją pagrindžiančius argumentus. Priėmus Projektą savivaldybės negalėtų piktnaudžiauti nustatydamos padidintą NTM tarifą juridiniams asmenims priklausančiam tvarkingam nekilnojamajam turtui.
Nuo 2013 m. įsigaliojus nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui, kuriame buvo nustatyta viršutinė 3 proc. NTM riba (vietoj anksčiau galiojusios 1 proc. ribos), tačiau nebuvo nuostatos, leidžiančios šį padidintą tarifą taikyti apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, net 8 savivaldybės (Vilniaus m., Ignalinos r., Mažeikių r., Šilalės r., Tauragės r., Utenos r., Pagėgių ir Palangos m.) taikė didesnį kaip 1 proc. NTM tarifą ir tvarkingam bei prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Tai kirtosi su įstatymo rengėjų nurodytu pagrindiniu ir vieninteliu NTM viršutinės ribos padidinimo tikslu – suteikti savivaldybėms finansinius instrumentus, galinčius paskatinti apleistų statinių ir pastatų savininkus juos sutvarkyti. Projekto 1 straipsnio 1 d. ir 2 straipsnio 1 d. nuostatos, kad 3 proc. NTM tarifas gali būti taikomas tik apdegusiam, apgriuvusiam ar kitaip fiziškai pažeistam, netvarkomam, neprižiūrimam, neremontuojamam ir nerekonstruojamam nekilnojamajam turtui, kuris yra įtrauktas į kiekvienais metais sudaromą apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, neleistų savivaldybėms piktnaudžiauti taikant padidintą NTM tarifą tvarkingam ir prižiūrimam nekilnojamajam turtui. Padidinto NTM taikymas fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui sukurtų didelę mokestinę naštą nepasiturintiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad padidinto NTM tarifo taikymas fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui taptų papildoma mokestine našta šio turto savininkams. Šiuo metu NTM moka tik didesnės kaip 220 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto savininkai. Priėmus šį Projektą, NTM mokėti tektų ir turintiems mažesnės vertės, tačiau apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto. Tikėtina, kad mažos vertės apleistų statinių savininkai nesiima jų rekonstruoti ar remontuoti būtent dėl lėšų trūkumo.
Nors projektu siūloma paskatinti nekilnojamojo turto savininkus susitvarkyti arba parduoti jiems priklausantį apleistą nekilnojamąjį turtą, apmokestinimas neturėtų būti pagrindinė priežastis, dėl kurios asmuo turėtų būti priverstas atsisakyti savo nekilnojamojo turto jį parduodant. Visuomenė nebuvo informuota dėl Projekte siūlomų pakeitimų Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiamas poveikio gyventojams vertinimas – kiek šalies gyventojų paliestų padidinto NTM tarifo taikymas ir kokio dydžio mokestį vidutiniškai jiems tektų mokėti. Taip pat nėra vertinamas poveikis biudžetui – kokia numatoma šio mokesčio administravimo kaina ir kiek pajamų tikimasi surinkti. Nors dėl Projektu siūlomo NTM taikymo išplėtimo padidintas NTM tarifas galimai paliestų reikšmingą šalies gyventojų dalį, iki šiol šios nuostatos nėra aptariamos viešumoje. Projekto rengėjų siūlomo reguliavimo įsigaliojimas numatytas nuo 2016 m. liepos 1 d. Net jei Projekte siūlomų nuostatų įsigaliojimas būtų atidėtas iki, pavyzdžiui, 2018 m., asmenys, kuriems būtų pradėtas taikyti NTM, negalėtų šiam pokyčiui pasiruošti, nes norint atlikti statinio rekonstrukcijos darbus, tam būtina parengti ir suderinti statinio rekonstrukcijos projektą, o šios procedūros gali užtrukti metus ar ilgiau. Siūlome: ● Nustatyti, kad padidintas 3 proc. NTM tarifas išimtinai būtų taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. ● Neišplėsti šio mokesčio taikymo fiziniams asmenims priklausančiam nekilnojamajam turtui, kurio vertė nesiekia 220 tūkst. eurų. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą projekto variantą, kuriame siūloma apibrėžti apleisto, neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, tačiau nesiūloma patobulintame projekte nėra atskirai išskiriamas padidintas nekilnojamojo mokesčio tarifas už apleistą turtą. 2.
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
2016-03-09 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau - LSA) visų savivaldybių apklausos būdu išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seime 2016 m. vasario 17 d. įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2826(2) (toliau - įstatymo projektas). Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad standartinis nekilnojamojo turto mokesčio (toliau - NTM) tarifas būtų nuo 0,3 procentų iki 1 procento (o ne iki 3 procentų) nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o padidintas NTM tarifas nuo 0,3 procento iki 3 procentų būtų taikomas tik apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui. Siekiant šio tikslo įstatymo projekte siūloma nustatyti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoką, kurią siūloma taikyti ir apmokestinant fiziniams asmenims priklausantį nekilnojamąjį turtą, skirtą nekomercinei veiklai. Absoliuti dauguma savivaldybių neturėjo pastabų ir pasiūlymų įstatymo projektui,
keisti įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma keisti galiojančio įstatymo 2 straipsnį. 2 straipsnio 1 dalies pakeitime, be kitą ko, siūloma nustatyti, kad apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Tokia formuluotė suponuoja išvadą, kad tai yra išimtinė tarybos kompetencija, kurios ji negali perduoti vykdomajai institucijai. Pažymėtina, kad sudarant tokį sąrašą, siekiant tinkamai identifikuoti nekilnojamojo turto valdytojus, jame nurodomi tam tikri asmens duomenys: vardas, pavardė, asmens kodas, jų valdomo nekilnojamojo turto unikalūs numeriai. Dėl šių priežasčių toks sąrašas negali būti viešai svarstomas/priimamas siekiant apsaugoti jame esančius asmens duomenis, kaip tai įpareigoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.
Galiojančioje įstatymo redakcijoje savivaldybėms yra numatyta teisė pačioms nustatyti, kokia tvarka ir koks viešo administravimo subjektas tvirtina apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka tokį sąrašą tvirtina administracijos direktorius, šis sąrašas nėra viešai skelbiamas tarp kitų Kauno miesto savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų, jį rengiant ir priimant dalyvauja apibrėžtas ratas subjektų. Priėmus įstatymo projekte siūlomą nuostatą, būtų sudėtingiau apsaugoti tokiame sąraše nurodytus asmens duomenis dėl teisės aktuose apibrėžto savivaldybių tarybų sprendimų derinimo ir priėmimo tvarkos: svarstymas savivaldybės tarybos komitetuose (vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsniu) bei pačiame tarybos posėdyje, kuriame dalyvauja ne tik tos tarybos nariai, bet ir administracijos darbuotojai, kiti asmenys, besidomintys tarybų veikla (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 11 dalis). Tokiu atveju būtų sudėtinga tinkamai apsaugoti sąraše nurodytus asmens duomenis dėl didelio rato subjektų, dalyvaujančių jų derinime ir priėmime. Be to, sudarytas sąrašas dėl mokesčių mokėtojų turto būklės pagerinimo ar tam tikrų vykdomų procesų gali būti keičiamas, tačiau įvertinus tai, jog savivaldybių tarybų posėdžiai vyksta 1-2 kartus per mėnesį, toks sąrašo tikslinimas užsitęstų. Atsižvelgiant į pateiktus argumentus ir tai, jog sąrašas bus sudaromas vadovaujantis Aplinkos ministerijos nustatyta sąrašo sudarymo tvarka ir kriterijais, siūlome Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Nepritarti Pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 str.
nustatytas lengvatas savivaldybės biudžeto sąskaita priėmimas priklauso išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija,
nepritarė įstatymo projektui, nes savivaldybė ateityje gali netekti dalies pajamų, jeigu, būtų nustatytas pagrindinis NTM tarifas nuo 0,3 procentų iki 1 procento (o ne iki 3 procentų) nekilnojamojo turto mokestinės vertės, kuri Kretingos rajone palaipsniui mažėjo. Be to, priėmus įstatymo projektą, daliai savivaldybių turėtų kompensuoti NTM pajamų netektis vadovaujantis Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsniu,
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
3Kauno m. ir Palangos m.
savivaldybės siūlo, keičiant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nustatyti tokį pagrindinį mokesčio tarifą - nuo 0,3 procento iki 2 procentų (o ne iki 1 procento 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Palangos m. savivaldybės administracija pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas savivaldybėms suteikta teisė nustatyti žemės mokesčio ir žemės nuomos mokesčio tarifus net iki 4 proc., todėl pateiktame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo projekte, numatant pagrindinį mokesčio tarifą tik iki 1- procento, būtų labai apribojamas savivaldybių pasirinkimas diferencijuoti mokesčio tarifus pagal įstatymu nustatytus kriterijus. Pažymėtina, kad į savivaldybių biudžetus patenkančių mokesčių struktūroje didžiausią dalį turto mokesčiuose sudaro nekilnojamojo turto mokestis, todėl nekilnojamojo turto mokesčio pagrindinio tarifo nustatymas iki 1 procento apribotų savivaldybių galimybes subalansuoti biudžeto pajamas ir asignavimus.
Šiuo metu galiojančios redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja savivaldybes nustatyti mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami pagal eilę kriterijų, jų tarpe ir pagal mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį). Todėl, vadovaudamasi minėtomis įstatymo nuostatomis, Palangos miesto savivaldybės taryba 2014-2016 metams nustatė didesnius nekilnojamojo turto mokesčio tarifus (2 procentų - komercinės paskirties turtui ir 3 procentų - gamybinės ir pramonės veiklos paskirties turtui) stambiesiems mokesčio mokėtojams. Tokį sprendimą įtakojo tai, kad didžiausias mokesčio mokėtojas (AB „ORLEN Lietuva“) 2012-2013 m. atliko dalies nekilnojamojo turto, turimo Palangos m. savivaldybės teritorijoje, mokestinės vertės perskaičiavimus, todėl gaunamos pajamos iš šio mokesčio sumažėjo iki 80 procentų (taikant 1 proc. mokesčio tarifą). Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, tačiau patobulintame projekte galiojantis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nekeičiamas. 5. Lietuvos savivaldybių asociacija,
4Klaipėdos m. ir Palangos m.
savivaldybės siūlo, keičiant Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, nustatyti apleistam ar neprižiūrimam turtui mokesčio tarifą - nuo 1 procento (o ne nuo 0,3 procento) iki 3 procentų (6 straipsnio
tvarkyti apleistus pastatus. Nepritarti Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, tačiau patobulintame projekte galiojantis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nekeičiamas.
Be kita ko, patobulintame projekte nėra atskirai išskiriamas nekilnojamojo mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą, tačiau įvedama apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija,
(pridedama jos rašto kopija) pateikė tokias pastabas ir pasiūlymus įstatymo projektui:
pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 14 straipsnio nuostatas ir panaikinti šio straipsnio 3 dalį, t. y. nustatyti, kad mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas, taikant įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytą tarifą (0,5 procento), būtų įskaitomas į savivaldybių biudžetus. Savivaldybės nuomone, visos pajamos, gaunamos iš turto mokesčių turėtų priklausyti savivaldybėms, nes turtas yra jų teritorijose. Šio įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad savivaldybės turės nustatyti apleistą ir neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą ne tik juridinių asmenų, bet ir fizinių asmenų ir patvirtinti jų sąrašus, kad būtų galima taikyti savivaldybių tarybų nustatytą didesnį mokesčio tarifą. Todėl tai pareikalaus daugiau darbo sąnaudų ir savivaldybės bus suinteresuotos tai atlikti geriau tada, kai visas nekilnojamojo turto mokestis pateks į jų biudžetus. LSA pritartų minėtajam Palangos m. savivaldybės siūlymui su sąlyga, jeigu, priskyrus savivaldybėms naują pajamų šaltinį iš nekomercinės paskirties nekilnojamojo turto mokesčio, nebūtų mažinamas gyventojų pajamų mokesčio procentas, tenkantis visų savivaldybių biudžetams. LSA ne kartą rašė Lietuvos Respublikos Seimui ir Vyriausybei, kad, svarstant naujų mokesčių ar kito finansavimo šaltinio priskyrimą savivaldybėms, svarbu atkreipti dėmesį į vieną esminę subtilybę. Tai Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio 5 dalis.
Ji reglamentuoja, kad visoms savivaldybėms priskyrus naują pajamų šaltinį, atitinkama suma mažinamas gyventojų pajamų mokesčio procentas (dalis), tenkantis visų savivaldybių biudžetams. Normaliomis ekonominės plėtros sąlygomis tai grėstų pajamų netektimis didelei daliai savivaldybių, nes ateityje savivaldybės gali netekti gyventojų pajamų mokesčio įplaukų daugiau, negu gautų nekilnojamojo turto mokesčio (jo mokestinė vertė nustatoma kas 5 metai) ar kito naujo pajamų šaltinio įplaukų. 5.2. Palangos m. savivaldybė atkreipia dėmesį į įstatymo projekto 4 straipsnį, pagal kurį siūlomi pakeitimai įsigaliotų nuo 2016 m. liepos 1 d., tačiau savivaldybės nekilnojamojo mokesčio tarifus 2017 metams privalo nustatyti iki 2016 m. birželio l d. Nepritarti NTMĮ 6 straipsnio 4 dalyje nustatytu tarifu (0,5 procento) yra apmokestinamas brangus fizinių asmenų turtas. Šio mokesčio įvedimu buvo išskirtinai siekiama teigiamo poveikio valstybės biudžetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2017-03-29 nutarimas Nr. 2231 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. SV-S-1665
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutari a: Nepritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2826(2) (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių: 1.
Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalį mokestis yra mokesčio įstatyme mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, o Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarime nurodoma, kad pagrindinė mokesčių paskirtis yra fiskalinė, t. y. jie visų pirma naudojami sudaryti valstybės iždui, skirtam visuomenės ir valstybės viešiesiems poreikiams tenkinti. Kartu mokesčiai gali atlikti ir reguliavimo funkciją, t. y. nustatydama tam tikrus mokesčius ir apmokestinimo jais taisykles, valstybė gali reguliuoti tam tikrus ekonominius ir socialinius procesus. Šią funkciją savivaldybių tarybos jau įgyvendina pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą nustatydamos skirtingus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus, nurodytus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau
Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, tačiau patobulintame projekte galiojantis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nekeičiamas. Be kita ko, patobulintame projekte nėra atskirai išskiriamas nekilnojamojo mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą, tačiau įvedama apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka. 2. LR Vyriausybė, 2017-03-29 nutarimas Nr. 223 2.
223
siūlymu – nustatyti, kad Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta lengvata netaikoma, jeigu šiame punkte išvardytas nekilnojamasis turtas yra apleistas ar neprižiūrimas, – siekiamas tikslas – išvengti lygiateisiškumo principo pažeidimo – nebus pasiektas, kadangi, nustačius išimtį tik Įstatymo
nekilnojamajam turtui, Įstatymo projektu siūlomi nauji apmokestinimo principai nebūtų taikomi kitam Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytam nekilnojamajam turtui. Pritarti
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2017-04-12 Pasiūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2826(2) atmesti, nes įstatymo projektu siūlomas nustatyti atskiras iki 3 kartų didesnis nekilnojamojo turto mokesčių tarifų intervalas apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui yra vertintinas kaip turintis atlikti
„baudimo funkciją“ apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkui. Taigi įstatymo projekto nuostatos galėtų būti įtvirtintos išimtinai
atsakomybę nustatančiuose teisės aktuose, tačiau ne Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatyme. Pritarti iš dalies Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą, tačiau patobulintame projekte galiojantis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nekeičiamas. Be kita ko, patobulintame projekte nėra atskirai išskiriamas nekilnojamojo mokesčio tarifas už apleistą nekilnojamąjį turtą, tačiau įvedama apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąvoka. 7. Komiteto siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2826(3), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą įstatymo projektui, Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus ir Komiteto išvadoms. 7.2.
7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Biudžeto ir finansų komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į LR Vyriausybės pateiktą išvadą dėl Projekto, siūlytina nepritarti padidintą nekilnojamojo mokesčio tarifą išskirtinai taikyti apleistam, neprižiūrimam nekilnojamam turtui, taip pat nepritarti kitiems siūlymams dėl padidinto tarifo taikymo fiziniams asmenims už apleistą, neprižiūrimą turtą, todėl siūlytina keisti tik vieną įstatymo straipsnį ir atitinkamai pakeisti projekto pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „
1 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, taip pat, kad visos savivaldybės vienodai traktuotų apleisto ir neprižiūrimo turto sampratą, siūlytina šią sąvoką aiškiai apibrėžti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme. Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo 2 straipsnio nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės
nekilnojamasis turtas
2 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 3 dalies reikalavimus, siūlytina įstatymo įsigaliojimo datą numatyti 2018 m. sausio 1 d. Pasiūlymas: Projekto 2 straipsnį išdėstyti taip:
9Komiteto / Komisijos paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto / Komisijos narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas Įstatymo projekto Nr. XIIP-2826 (3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas (Komiteto biuro patarėja, Dalia Mudėnienė)