Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS įstatymo Nr. i-1593 40 straipsnio PAKEITIMO įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 40 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„ Karo prievolininkų ir karo prievolę atliekančių asmenų statusas ir garantijos “
2Papildyti 40 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Suteikiant būsto paskolą Lietuvos Respublikos piliečiams, atliekantiems karo prievolę ar galintiems būti pašauktais ją atlikti, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba negali būti vertinama kaip kredito rizikos veiksnys .“
3Pakeisti 40 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1
2Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis, bankui vykdymo, garantuojant jiems būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu.“
4Buvusias 40 straipsnio 1 ir 2 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Vytautas Gapšys Petras Čimbaras Sergej Dmitrijev Petras Narkevičius Ričardas Sargūnas Kęstutis Daukšys
projekto
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino Valstybės gynimo tarybos priimtas sprendimas inicijuoti privalomosios karo tarnybos sugrąžinimą. Pagal galiojančią tvarką, šauktiniais gali tapti ir tie Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie yra finansiškai įsipareigoję bankams. Bankai išsakė savo poziciją, jog išduodami paskolas kaip vieną iš rizikos kriterijų vertins tai ar Lietuvos Respublikos pilietis gali būti pašauktas atlikti karo prievolę. Tokiu atveju gali būti sudaromos skirtingo sąlygos 19-26 metų jaunuoliams ir aukštųjų mokyklų absolventams iki 38 metų. Be to, jei Lietuvoje bus grąžinta šauktinių kariuomenė, bankai kiekvienu atveju situaciją žada vertinti individualiai. Tai reiškia, kad tik nuo bankų priklausys ar šauktiniui bus atidėtas paskolos mokėjimas ar ne. Vis dėl to, nors bankai ir nuspręstų 9 mėnesių laikotarpiui atidėti finansinius įsipareigojimus, lieka didelė tikimybė, kad palūkanos už kreditą vis tiek bus mokamos. Taigi, šauktinis, kuris yra įsipareigojęs bankui, ir Vyriausybės nustatyta tvarka gaudamas 38 Eur per mėnesį butinėms reikmėms, turėtų susimokėti ne tik už būsto komunalines išlaidas, bet ir būsto kredito palūkanas. Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti, kad būsto paskolas siekiantiems gauti Lietuvos Respublikos piliečiams, potenciali karo prievolė nebūtų vertinama kaip rizikos veiksnys, o būsto paskolas turintiems karo prievolininkams būtų atidėtas paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimas nuolatinės privalomosios karo tarnybos metu. Projekto uždavinys – pakeisti Karo prievolės įstatymo 40 straipsnį, kuriuo numatomos karo prievolininkų ir karo prievolę atliekančių asmenų statusas ir garantijos. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis projekto iniciatorius – Vytautas Gapšys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Karo prievolės įstatyme numatytas karo prievolę atliekančių Lietuvos Respublikos piliečių atleidimas nuo darbo, dirbančių pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, tačiau nėra numatytas atleidimas nuo finansinių įsipareigojimų bankui vykdymo karo prievolės vykdymo metu. Taip pat nėra numatytos potencialių šauktinių finansinių paslaugų garantijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Karo prievolės įstatymo 40 straipsnį, numatant, kad karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų bankui vykdymo, garantuojant jiems būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu. Be to, siekiant išvengti situacijų, kuriose galinčiam būti pašauktam ar nepašauktam asmeniui būtų sudarytos skirtingos sąlygos, siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri nesudarytų papildomų kliūčių siekiant gauti būsto paskolą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktus iki įstatymo įsigaliojimo turėtų parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14.
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „karo prievolė“, „karo prievolininko statusas“, „paskolos atidėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai Vytautas Gapšys Petras Čimbaras Kęstutis Daukšys Sergej Dmitrijev Petras Narkevičius Ričardas Sargūnas
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-10 Nr. XIIP-2820 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos karo prievolės įstatymo nr. I‑1593 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2820 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1953 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2820 (toliau – Projektas) pažymime, jog Projekto nuostata, kuria siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1953 40 straipsnio 1 dalį nustatant, jog karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis, bankui vykdymo, garantuojant jiems būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu, svarstytina dėl jos atitikties teisinio tikrumo principui , kuris reikalauja, kad teisinių santykių subjektai turi būti tikri dėl savo teisinės padėties. Tai reiškia, jog jeigu asmens teisinė padėtis buvo apibrėžta, ji negali būti tam pačiam asmeniui apibrėžiama naujai ir riboti jo teises. Šiuo atveju, jeigu kredito įstaiga suteikė asmeniui būsto paskolą nustatydama tam tikras sąlygas, Projektu siūlomas reguliavimas pakeistų šias sąlygas kredito įstaigos nenaudai. Kitais žodžiais tariant, naujai įsigaliojusi Projektu siūloma nuostata pakeistų būsto paskolos suteikimo sąlygas, kurios buvo apibrėžtos iki šios nuostatos įsigaliojimo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrais atvejais, kai to reikalauja bendrasis interesas ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotų asmenų teisėtus lūkesčius, galima taikyti teisinio tikrumo principo taikymo išimtį. Tačiau manytume, kad net ir egzistuojant svarbiam visuomenės interesui būtų tikslinga kuriam laikui atidėti Projektu siūlomų nuostatų taikymą tam, kad kredito įstaigos turėtų laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
2015-03-18 Nr. XIIP-2820 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti įstatymo 40 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatančia, jog „Suteikiant būsto paskolą Lietuvos Respublikos piliečiams, atliekantiems karo prievolę ar galintiems būti pašauktais ją atlikti, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba negali būti vertinama kaip kredito rizikos veiksnys“. Be to, buvusią 1 dalį siūloma pakeisti nustatant, jog „Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis, bankui vykdymo, garantuojant jiems būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu .“ Teikiamo projekto turinys diskutuotinas. Pirma, manytina, jog teikiamas projektas turėtų būti įvertintas teisinio proporcingumo principo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma kredito įstaigoms uždrausti pradinę karo tarnybą vertinti kaip kredito rizikos veiksnį. Šiame kontekste pastebėtina, jog toks draudimas pats savaime nepanaikins pradinės karo tarnybos kaip kredito rizikos veiksnio, nes pradinė karo tarnyba yra neabejotinas rizikos veiksnys bankinėje veikloje.
Tuo atveju, jei suteikiant paskolą vienam konkrečiam asmeniui tam tikrą faktorių draudžiama vertinti, bet faktorius realiai egzistuoja, manytina, jog kredito įstaigos ras būdų, kaip susigrąžinti praradimus kitais būdais, pavyzdžiui, šiek tiek padidinant palūkanų normą visiems kitiems asmenims, kurie kreipiasi dėl paskolų suteikimo, ar pan. Antra, minėto teisinio proporcingumo principo kontekste svarstytina, ar valstybei tikrai būtina įsikišti į dvišalius teisinius santykius ir į civilinių sutarčių turinį ir esmę. Pažymėtina, jog kredito įstaigos turi paskolų mokėjimo atidėjimo mechanizmus, be to kredito įstaigoms visiškai neapsimokėtų prarasti mokius klientus dėl trumpalaikio negalėjimo mokėti paskolos įmokas. Svarstytina, ar projektu siekiami tikslai nebūtų pasiekti rinkos savireguliaciniais mechanizmais. Trečia, pastebėtina, jog įstatymu nustačius galimybę asmenims, atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nemokėti ne tik paskolos įmokų, bet ir palūkanų, kredito įstaigos neabejotinai patirs tam tikrų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, jog projekte nieko nekalbama apie tokių nuostolių kompensavimą, kyla klausimas, kokiu būdu ir kieno sąskaita tokie nuostoliai bus padengti. Ir šiuo atveju manytina, jog kredito įstaigos tokių nuostolių savo sąskaita nedengs ir ras būdų, kaip susigrąžinti praradimus kitais būdais ir kitų klientų sąskaita. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra teisiškai pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. 2. Projekto tekste neišdėstyta jo 1 straipsnio 4 dalis, išdėstyta projekto lyginamojo varianto tekste. 3. Siūlytina projekto
dabartinės 3 (siūlomos 4) dalies pakeitimų esmę, vietoj skaičiaus „1“ rašant skaičių „2“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @ lrs.lt A. Jatkevičius, tel. (8
5) 239 6843, el. p. antanas.jatkevicius @ lrs.lt
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Remigijus Ačas, Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Rasa Juknevičienė, Michal Mackevič, Andrius Mazuronis, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Paulius Bačiulis, Tomas Marozas, Agnė Silickienė. Kviestieji: KAM Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, KAM Finansų ir biudžeto departamento direktorė Viktorija Kavaliauskienė, KAM Personalo departamento Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas Gintautas Žukaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-18 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
papildyti įstatymo 40 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatančia, jog „Suteikiant būsto paskolą Lietuvos Respublikos piliečiams, atliekantiems karo prievolę ar galintiems būti pašauktais ją atlikti, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba negali būti vertinama kaip kredito rizikos veiksnys“.
Be to, buvusią 1 dalį siūloma pakeisti nustatant, jog „Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis, bankui vykdymo, garantuojant jiems būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu .“ Teikiamo projekto turinys diskutuotinas. Pirma, manytina, jog teikiamas projektas turėtų būti įvertintas teisinio proporcingumo principo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma kredito įstaigoms uždrausti pradinę karo tarnybą vertinti kaip kredito rizikos veiksnį. Šiame kontekste pastebėtina, jog toks draudimas pats savaime nepanaikins pradinės karo tarnybos kaip kredito rizikos veiksnio, nes pradinė karo tarnyba yra neabejotinas rizikos veiksnys bankinėje veikloje. Tuo atveju, jei suteikiant paskolą vienam konkrečiam asmeniui tam tikrą faktorių draudžiama vertinti, bet faktorius realiai egzistuoja, manytina, jog kredito įstaigos ras būdų, kaip susigrąžinti praradimus kitais būdais, pavyzdžiui, šiek tiek padidinant palūkanų normą visiems kitiems asmenims, kurie kreipiasi dėl paskolų suteikimo, ar pan. Antra, minėto teisinio proporcingumo principo kontekste svarstytina, ar valstybei tikrai būtina įsikišti į dvišalius teisinius santykius ir į civilinių sutarčių turinį ir esmę.
Pažymėtina, jog kredito įstaigos turi paskolų mokėjimo atidėjimo mechanizmus, be to kredito įstaigoms visiškai neapsimokėtų prarasti mokius klientus dėl trumpalaikio negalėjimo mokėti paskolos įmokas. Svarstytina, ar projektu siekiami tikslai nebūtų pasiekti rinkos savireguliaciniais mechanizmais. Trečia, pastebėtina, jog įstatymu nustačius galimybę asmenims, atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nemokėti ne tik paskolos įmokų, bet ir palūkanų, kredito įstaigos neabejotinai patirs tam tikrų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, jog projekte nieko nekalbama apie tokių nuostolių kompensavimą, kyla klausimas, kokiu būdu ir kieno sąskaita tokie nuostoliai bus padengti. Ir šiuo atveju manytina, jog kredito įstaigos tokių nuostolių savo sąskaita nedengs ir ras būdų, kaip susigrąžinti praradimus kitais būdais ir kitų klientų sąskaita. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra teisiškai pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. 2. Projekto tekste neišdėstyta jo 1 straipsnio 4 dalis, išdėstyta projekto lyginamojo varianto tekste. 3. Siūlytina projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis, atitinkamai pakoreguojant ir dabartinės 3 (siūlomos 4) dalies pakeitimų esmę, vietoj skaičiaus „1“ rašant skaičių „2“. Nesvarstyti Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo pritarta Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2892, į kurį iš esmės perkeltos įstatymo projekte Nr. XIIP-2820 siūlomos nuostatos, siūlo projektus XIIP-2820 ir XIIP-2892 sujungti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija, 2015-03-31 Esamame geopolitiniame kontekste finansų sektoriui nekyla klausimų dėl esminio žingsnio - Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimo ir vieno iš jo elementų – privalomosios karo tarnybos sugrąžinimo tikslingumo bei būtinumo lanksčiau ir palankiau reaguoti j bankų klientų, atliekančių karo prievolę, lūkesčius. Lietuvos bankų asociacijos nariai pritaria siekiamiems reguliavimo tikslams, tačiau yra įsitikinę, kad tai galima pasiekti klientams palankesniais būdais, todėl teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
galinčių tapti šauktiniais asmenų kredito riziką, yra ydingas, kadangi nurodoma apskritai nevertinti šios rizikos, nors toks vertinimas yra privalomas valdant bankų paskolų portfelio rizikas. Bankai vertina ne pati faktą, ar asmuo gali būti pašauktas į karinę tarnybą, o jo (ir jo bendragavėjo, jei kreditas suteikiamas keliems skolininkams) pajamų tvarumą, kurį lemia kur kas daugiau veiksnių, nei vienas paminėtas įstatymo projekte. Be to, toks bandymas reguliuoti vertinimą tik vienos gyventojų grupės atžvilgiu yra neteisingas visų lygybės prieš įstatymą principo kontekste, kuomet potencialūs šauktiniai taptų lyg ir labiau privilegijuotais kitų grupių atžvilgiu, pavyzdžiui, moterų, kurių pajamos gali potencialiai sumažėti joms išėjus į motinystės atostogas. 2. Projektu siūloma spręsti lik vieną iš socialinių aspektų, galinčių kilti asmenį pašaukus į privalomąją karinę tarnybą - tokio asmens prievolių vykdymą bankams. Nėra aišku, kodėl nesiūloma žiūrėti į problemą iš esmės ir nespręsti visų kitų prievolių vykdymo klausimų, įskaitant, komunalinių paslaugų įmonėms, valstybei, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir panašiai.
Net ir paskelbus visišką prievolių vykdymo sustabdymą bankų atžvilgiu, šauktinio šeima gali susidurti su finansiniais sunkumais dėl kitų prievolių vykdymo neatidėjimo. Taigi, minėtu pasiūlymu nebus pasiektas norimas tikslas – tarnybos atlikimo laikotarpiu apsaugoti šauktinio šeimą nuo neigiamos šeimos pajamų sumažėjimo įtakos. 3. Projekte siūloma įtvirtinti, kad tarnybos laikotarpiu šauktiniai būtų visiškai atleidžiami ne tik nuo kredito įmokų mokėjimo, bet ir nuo palūkanų mokėjimo, ta pačia apimtimi neatleidžiant bankų nuo prievolių vykdymo savo kreditoriams (indėlininkams, obligacijų turėtojams ir pan.), kurtais gali būti tie patys šauktiniai. Atkreipiame dėmesį, kad ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, jog projekto rengėjai visiškai nenagrinėjo ir nenumatė projektu siūlomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių bei neieškojo galimų priemonių tokioms pasekmėms išvengti. Neabejotinai toks reguliavimas ir įsikišimas į dvišalius teisinius santykius prieštarautų verslo principams. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tokią 40 straipsnio 1 dalies formuluotę: „Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybes tarnyboje , arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu Įsipareigojimas mokėti palūkanas išlieka , nebent šalys susitartų kitaip.
Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojamos atidėtos būsto kreditavimo sutarties kredito dalys ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas , “ Manome, kad tokia formuluotė būtų palankesnė ir patrauklesnė ekonomine prasme bei visiškai sureguliuotų sutartinius santykius, kuriuos bandoma keisti. Karo tarnybos metu būsto paskolos mokėtinos palūkanos galėtų būti padengiamos iš valstybės šauktiniams planuojamos mokėti išmokos. 4. Pabaigai, pastebime, kad projekte galimai ydingai vartojama sąvoka „būsto paskola“, taip sukeliant teisinį neaiškumą kokiems teisiniams santykiams taikomas minėtas reglamentavimas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) išskiria dvi sutarčių rūšis: kreditavimo sutartis (CK 6.881; str., kurios viena iš šalių yra specialusis subjektas - bankas ar kita kredito įstaiga) ir paskolos sutartis (CK 6.870 str., kuri gali būti sudaroma ir tarp dviejų fizinių asmenų), taigi lieka neaišku, ar siekiama reguliuoti teisinius santykius susiklostančius tik išduodant paskolas, ar ir išduodant kreditus, todėl siūlytume vartoti „būsto kreditavimo sutarties“ sąvoką. Pritarti. Perkelti siūlomas nuostatas į projektą Nr. XIIP-2892. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-04-08 Atsižvelgiant į tai, kad Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo pritarta Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo411 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2892, į kurį iš esmės perkeltos įstatymo projekte Nr. XIIP-2820 siūlomos nuostatos, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektus
: projektą apjungti su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtu projektu XIIP-2892 jį laikant pagrindiniu. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO ir FINANSŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593
balandžio 8 d. Nr. 109-P-11 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-18 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma papildyti įstatymo 40 straipsnį nauja 1 dalimi, nustatančia, jog „Suteikiant būsto paskolą Lietuvos Respublikos piliečiams, atliekantiems karo prievolę ar galintiems būti pašauktais ją atlikti, nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba negali būti vertinama kaip kredito rizikos veiksnys“.
Be to, buvusią 1 dalį siūloma pakeisti nustatant, jog „Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybės tarnyboje, arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat atleidžiami nuo finansinių įsipareigojimų, susijusių su būsto paskolomis, bankui vykdymo, garantuojant jiems būsto paskolos, įskaitant ir palūkanų, mokėjimo atidėjimą nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu .“ Teikiamo projekto turinys diskutuotinas. Pirma, manytina, jog teikiamas projektas turėtų būti įvertintas teisinio proporcingumo principo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog siūloma kredito įstaigoms uždrausti pradinę karo tarnybą vertinti kaip kredito rizikos veiksnį. Šiame kontekste pastebėtina, jog toks draudimas pats savaime nepanaikins pradinės karo tarnybos kaip kredito rizikos veiksnio, nes pradinė karo tarnyba yra neabejotinas rizikos veiksnys bankinėje veikloje. Tuo atveju, jei suteikiant paskolą vienam konkrečiam asmeniui tam tikrą faktorių draudžiama vertinti, bet faktorius realiai egzistuoja, manytina, jog kredito įstaigos ras būdų, kaip susigrąžinti praradimus kitais būdais, pavyzdžiui, šiek tiek padidinant palūkanų normą visiems kitiems asmenims, kurie kreipiasi dėl paskolų suteikimo, ar pan. Antra, minėto teisinio proporcingumo principo kontekste svarstytina, ar valstybei tikrai būtina įsikišti į dvišalius teisinius santykius ir į civilinių sutarčių turinį ir esmę.
Pažymėtina, jog kredito įstaigos turi paskolų mokėjimo atidėjimo mechanizmus, be to kredito įstaigoms visiškai neapsimokėtų prarasti mokius klientus dėl trumpalaikio negalėjimo mokėti paskolos įmokas. Svarstytina, ar projektu siekiami tikslai nebūtų pasiekti rinkos savireguliaciniais mechanizmais. Trečia, pastebėtina, jog įstatymu nustačius galimybę asmenims, atliekantiems nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, nemokėti ne tik paskolos įmokų, bet ir palūkanų, kredito įstaigos neabejotinai patirs tam tikrų nuostolių. Atsižvelgiant į tai, jog projekte nieko nekalbama apie tokių nuostolių kompensavimą, kyla klausimas, kokiu būdu ir kieno sąskaita tokie nuostoliai bus padengti. Ir šiuo atveju manytina, jog kredito įstaigos tokių nuostolių savo sąskaita nedengs ir ras būdų, kaip susigrąžinti praradimus kitais būdais ir kitų klientų sąskaita. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra teisiškai pagrįstas ir proporcingas siekiamiems tikslams. 2. Projekto tekste neišdėstyta jo 1 straipsnio 4 dalis, išdėstyta projekto lyginamojo varianto tekste. 3. Siūlytina projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis sukeisti vietomis, atitinkamai pakoreguojant ir dabartinės 3 (siūlomos 4) dalies pakeitimų esmę, vietoj skaičiaus „1“ rašant skaičių „2“. Nesvarstyti. Komitetas, atsižvelgdamas į tai, kad Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo pritarta Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2892, į kurį iš esmės perkeltos įstatymo projekte Nr. XIIP-2820 siūlomos nuostatos, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektus XIIP-2820 ir XIIP-2892 sujungti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos bankų asociacija, 2015-03-31 Esamame geopolitiniame kontekste finansų sektoriui nekyla klausimų dėl esminio žingsnio
palankiau reaguoti j bankų klientų, atliekančių karo prievolę, lūkesčius. Lietuvos bankų asociacijos nariai pritaria siekiamiems reguliavimo tikslams, tačiau yra įsitikinę, kad tai galima pasiekti klientams palankesniais būdais, todėl teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
galinčių tapti šauktiniais asmenų kredito riziką, yra ydingas, kadangi nurodoma apskritai nevertinti šios rizikos, nors toks vertinimas yra privalomas valdant bankų paskolų portfelio rizikas. Bankai vertina ne pati faktą, ar asmuo gali būti pašauktas į karinę tarnybą, o jo (ir jo bendragavėjo, jei kreditas suteikiamas keliems skolininkams) pajamų tvarumą, kurį lemia kur kas daugiau veiksnių, nei vienas paminėtas įstatymo projekte. Be to, toks bandymas reguliuoti vertinimą tik vienos gyventojų grupės atžvilgiu yra neteisingas visų lygybės prieš įstatymą principo kontekste, kuomet potencialūs šauktiniai taptų lyg ir labiau privilegijuotais kitų grupių atžvilgiu, pavyzdžiui, moterų, kurių pajamos gali potencialiai sumažėti joms išėjus į motinystės atostogas. 2. Projektu siūloma spręsti lik vieną iš socialinių aspektų, galinčių kilti asmenį pašaukus į privalomąją karinę tarnybą - tokio asmens prievolių vykdymą bankams. Nėra aišku, kodėl nesiūloma žiūrėti į problemą iš esmės ir nespręsti visų kitų prievolių vykdymo klausimų, įskaitant, komunalinių paslaugų įmonėms, valstybei, kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir panašiai.
Net ir paskelbus visišką prievolių vykdymo sustabdymą bankų atžvilgiu, šauktinio šeima gali susidurti su finansiniais sunkumais dėl kitų prievolių vykdymo neatidėjimo. Taigi, minėtu pasiūlymu nebus pasiektas norimas tikslas – tarnybos atlikimo laikotarpiu apsaugoti šauktinio šeimą nuo neigiamos šeimos pajamų sumažėjimo įtakos. 3. Projekte siūloma įtvirtinti, kad tarnybos laikotarpiu šauktiniai būtų visiškai atleidžiami ne tik nuo kredito įmokų mokėjimo, bet ir nuo palūkanų mokėjimo, ta pačia apimtimi neatleidžiant bankų nuo prievolių vykdymo savo kreditoriams (indėlininkams, obligacijų turėtojams ir pan.), kurtais gali būti tie patys šauktiniai. Atkreipiame dėmesį, kad ir Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje pažymėjo, jog projekto rengėjai visiškai nenagrinėjo ir nenumatė projektu siūlomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių bei neieškojo galimų priemonių tokioms pasekmėms išvengti. Neabejotinai toks reguliavimas ir įsikišimas į dvišalius teisinius santykius prieštarautų verslo principams. Atsižvelgiant į tai, siūlytume tokią 40 straipsnio 1 dalies formuluotę: „Karo prievolę atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai įstatymų nustatyta tvarka atleidžiami nuo darbo, dirbantys pagal darbo sutartį ar valstybes tarnyboje , arba studijų aukštojoje mokykloje, garantuojant jiems darbo vietą, pareigas ar studijų vietą, taip pat jų prašymų pagrindu atidedamas pagal būsto kreditavimo sutartį suteikto kredito dalies įmokų mokėjimas, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos metu Įsipareigojimas mokėti palūkanas išlieka , nebent šalys susitartų kitaip.
Pasibaigus nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos laikotarpiui bendru šalių sutarimu yra perskaičiuojamos atidėtos būsto kreditavimo sutarties kredito dalys ir sudaromas atnaujintas mokėjimo grafikas , “ Manome, kad tokia formuluotė būtų palankesnė ir patrauklesnė ekonomine prasme bei visiškai sureguliuotų sutartinius santykius, kuriuos bandoma keisti. Karo tarnybos metu būsto paskolos mokėtinos palūkanos galėtų būti padengiamos iš valstybės šauktiniams planuojamos mokėti išmokos. 4. Pabaigai, pastebime, kad projekte galimai ydingai vartojama sąvoka „būsto paskola“, taip sukeliant teisinį neaiškumą kokiems teisiniams santykiams taikomas minėtas reglamentavimas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - CK) išskiria dvi sutarčių rūšis: kreditavimo sutartis (CK 6.881; str., kurios viena iš šalių yra specialusis subjektas - bankas ar kita kredito įstaiga) ir paskolos sutartis (CK 6.870 str., kuri gali būti sudaroma ir tarp dviejų fizinių asmenų), taigi lieka neaišku, ar siekiama reguliuoti teisinius santykius susiklostančius tik išduodant paskolas, ar ir išduodant kreditus, todėl siūlytume vartoti „būsto kreditavimo sutarties“ sąvoką. Pritarti. Perkelti siūlomas nuostatas į projektą Nr. XIIP-2892. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : Atsižvelgiant į tai, kad Seimo plenariniame posėdyje po pateikimo pritarta Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 5, 6, 8, 9, 15, 32, 37, 40, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo 411 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2892, į kurį iš esmės perkeltos įstatymo projekte Nr. XIIP-2820 siūlomos nuostatos, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektus Nr. XIIP-2820 ir Nr. XIIP-2892 sujungti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Povilas Gylys. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas