Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5.50 straipsnio pakeitimas
5.50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos., tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes jie sukelia tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“
5.50 straipsnio 4 dalį netekusia galios. 4. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. 2 straipsnis. 5.57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.57 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „5.57 straipsnis. Termino palikimui priimti pratęsimas atnaujinimas
atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.“3 straipsnis. 5.63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas gali pratęsti atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą
terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.“
Baigiamosios nuostatos Šio įstatymo nuostatos dėl termino veiksmams, kuriais priimamas palikimas, atlikti skaičiavimo taikomos, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-2810 (2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 5.50 straipsnio pakeitimas
5.50 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos., tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“
netekusia galios 5.50 straipsnio 4 dalį. 4. Asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. 2 straipsnis. 5.57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.57 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5.57 straipsnis. Palikimo priėmimo Ttermino palikimui priimti pratęsimas atnaujinimas
priėmimo terminą teismas gali pratęsti atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam palikimo priėmimo terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį.“3 straipsnis. 5.63 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5.63 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Teismas gali pratęsti atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą
terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.“
Baigiamosios nuostatos Šio įstatymo nuostatos dėl veiksmų, kuriais priimamas palikimas, atlikimo termino skaičiavimo taikomos, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50, 5.57 ir 5.63 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) parengimą paskatino skirtingas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio nuostatų, reguliuojančių termino palikimui priimti skaičiavimą, aiškinimas ir taikymas praktikoje bei siekis užtikrinti paveldėjimo procedūrų aiškumą ir operatyvumą. Notarai praktikoje atsižvelgia į Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos notarų rūmų 2012 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 11.1, 29 punkte ir Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2011 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 6.1 pavirtintoje konsultacijoje „Dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo“ pateiktas rekomendacijas, pagal kurias visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ar kitų aplinkybių, pareiškimą dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Skaičiuojant palikimo priėmimo terminą, pratęsti jį kiekvienai žemesnei įpėdinių eilei Lietuvos notarų rūmai nerekomenduoja, kadangi, jų nuomone, tai gali pažeisti įpėdinių, paveldimo turto bendraturčių, kreditorių, valstybės ir (ar) kitų trečiųjų asmenų interesus, be to, palikimo priėmimo termino pratęsimas kiekvienai žemesnei įpėdinių eilei sudarytų sąlygas vilkinti paveldėjimo procedūras ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą. Teismų praktikoje (pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. V. v. L. K., bylos Nr. 3K-3-441/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. V. A. R., Ž. J., bylos Nr.
J., bylos Nr. 3K-3-523/2014) plėtojama kitokia galiojančių CK 5.50 straipsnio nuostatų, reguliuojančių palikimo priėmimo termino skaičiavimą, aiškinimo ir taikymo praktika. Pirmiau nurodytose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atkreipė dėmesį, kad CK
teisei priimti palikimą įgyvendinti prasideda skirtingais momentais: vienu atveju jis siejamas su palikimo atsiradimo momentu, o kitu – su teisės paveldėti atsiradimo momentu, taigi, teisė priimti palikimą pagal galiojančias CK nuostatas gali atsirasti ne palikėjo mirties dieną, o vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad kol įpėdinis, turintis teisę paveldėti pirmasis, per įstatyme nustatytą terminą neišreiškia valios dėl palikimo priėmimo, tol kitiems įpėdiniams nepereina teisė priimti palikimą. Taigi žemesnės eilės įpėdiniams trijų mėnesių terminas palikimui priimti skaičiuojamas ne nuo palikėjo mirties dienos, o nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, t.y. nuo tos dienos, kai palikimo atsisako prieš tai teisę priimti palikimą turėjęs įpėdinis ar kai baigiasi tokio įpėdinio terminas palikimui priimti. Kitoks CK 5.50 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų aiškinimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, reikštų, kad asmenys turi kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors paveldėjimo teisė jiems dar neatsiradusi. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siekiama CK nuostatų, reguliuojančių palikimo priėmimo termino skaičiavimą, aiškumo ir vienareikšmiško taikymo praktikoje kartu užtikrinant paveldėjimo procedūrų operatyvumą ir efektyvumą. Siekiant šio tikslo, siūloma patikslinti CK 5.50 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas numatant visiems įpėdiniams bendrą terminą veiksmams, kuriais priimamas palikimas, atlikti. Galiojančios CK 5.57 straipsnio ir 5.63 straipsnio 4 dalies nuostatos patikslintos siekiant čia vartojamą termino pratęsimo sąvoką pakeisti teisiškai korektiška termino atnaujinimo sąvoka. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Lietuvos notarų rūmai, parengė – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatomis, veiksmai, kuriuos atlikęs/atliekantis įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą (faktiškas paveldimo turto valdymas arba pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimas), turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos. Galiojančių CK 5.50 straipsnio 4 dalies nuostatų aiškinamas ir taikymas praktikoje lėmė tai, kad paveldėjimo procedūros tam tikrais atvejais išsitęsė iki 18 mėnesių, nors rengiant rinkos sąlygomis galiosiantį CK buvo siekiama sutrumpinti 1964 m. Civiliniame kodekse nustatytus terminus palikimui priimti. CK 5.57 straipsnyje ir 5.63 straipsnio 3 dalyje numatyta praleisto termino palikimui priimti ir kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo galimybė. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma atsisakyti galiojančių CK 5.50 straipsnio 4 dalies nuostatų. Pripažinus netekusiomis galios šias nuostatas, terminai šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems veiksmams, kuriais priimamas palikimas, atlikti visiems įpėdiniams, nepriklausomai nuo to, kada jiems atsiranda paveldėjimo teisė, būtų skaičiuojami nuo to paties CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento – palikimo atsiradimo dienos.
Taigi visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą arba pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turėtų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento (kaip jis apibrėžtas CK 5.3 straipsnyje). Atsižvelgiant į CK 5.11 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl paveldėjimo teisės antros ir žemesnės eilės įpėdiniams atsiradimo, Įstatymo projekto 1 straipsniu taip pat siūloma papildyti galiojančias CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatas aiškiai nurodant, kad, nepaisant įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimamas palikimas, palikimas bus laikomas priimtu tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Manytina, kad toks galiojančių CK nuostatų dėl palikimo priėmimo termino skaičiavimo patikslinimas paskatins operatyvesnį paveldėjimo procedūrų vykdymą ir greitesnį paveldimo turto savininkų išaiškinimą, kas leistų labiau atsižvelgti tiek į įpėdinių, tiek į paveldimo turto bendraturčių, palikėjo kreditorių, taip pat į valstybės, kuriai CK 5.62 straipsnyje numatytais atvejais pereina paveldėjimo teisė, teises ir teisėtus interesus.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad galiojantis teisinis reguliavimas, pagal kurį termino palikimui priimti žemesnės eilės įpėdiniams skaičiavimas priklauso nuo aukštesnės eilės įpėdinių valios dėl palikimo priėmimo išreiškimo fakto ir valios išreiškimo dienos, kuri dažnai žemesnės eilės įpėdiniam nėra žinoma, sukuria papildomų nepatogumų ir neaiškumų žemesnės eilės įpėdiniams, taip pat prielaidas bylų dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ar dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo faktiniu valdymu – nustatymo skaičiaus augimui. Manytina, kad vieno momento, nuo kurio skaičiuojamas terminas palikimui priimti, nustatymas įneš į paveldėjimo procedūras daugiau teisinio aiškumo ir skaidrumo, turės teigiamos įtakos pirmiau nurodytų bylų skaičiaus mažėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu siūloma keisti galiojančias terminų veiksmams, kuriais priimamas palikimas, atlikti skaičiavimo taisykles, taip pat į bendrąjį įstatymo negaliojimo atgal principą, Įstatymo projektą siūloma papildyti pereinamojo pobūdžio nuostatomis nurodant, kad Įstatymo projekto nuostatos dėl termino veiksmams, kuriais priimamas palikimas, atlikti skaičiavimo taikomos, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam įstatymui.
Kadangi pratęsiami yra tik dar nepasibaigę teisės aktuose ar teismo nustatyti terminai, o galiojančios CK
palikimui priimti ir kreditorių reikalavimams pareikšti jau praleisti, šiuose straipsniuose vartojama juose numatytų terminų pratęsimo sąvoka keičiama teisiškai korektiška terminų atnaujinimo sąvoka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai panaikins prielaidas paveldėjimo procedūrų vilkinimui, paskatins greitesnį paveldimo turto savininkų išaiškinimą, užtikrinant paveldėjimo procedūrų aiškumą ir skaidrumą bei leis labiau atsižvelgti tiek į įpėdinių, tiek į paveldimo turto bendraturčių, palikėjo kreditorių, taip pat į valstybės teises ir teisėtus interesus. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujo, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektu CK vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūlomos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo projekte siūlomiems pakeitimams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekte numatytų nuostatų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams pritarė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „paveldėjimas“, „įpėdinis“, „palikimo priėmimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-03-10 Nr. XIIP-2810 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu siūlomos Civilinio kodekso 5.50 straipsnio pataisos diskutuotinos. Šio straipsnio 3 dalį siūloma papildyti nuostata: „tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes jie sukelia tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“ Siūlyme vartojama sąvoka „aukštesnės eilės įpėdiniai“ verčia manyti, kad turima omenyje tik įstatyminiai įpėdiniai. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad paveldėjimo teisėje galioja bendras principas – pagal įstatymą paveldima tik tiek, kiek nepaveldima pagal testamentą. Manytume, kad siūloma nuostata neatitinka nurodytojo paveldėjimo teisės principo, nedera su kitomis paveldėjimo teisę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis, todėl projektas tobulintinas. Be to, atsisakius 5.50 straipsnio 4 dalies, kaip siūloma projekte, gali kilti praktinių teisės taikymo problemų. Pritarus projektui, palikimo priėmimo veiksmus per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos turėtų atlikti visi tiek testamente, tiek įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurių yra net šešios eilės (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis). Tokiu būdu kartu su įpėdiniais pagal testamentą pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo turėtų pateikti ir visi įpėdiniai pagal įstatymą, pradedant mirusiojo vaikais, tėvais ir vaikaičiais ir baigiant palikėjo broliais, sūnėnais ir dukterėčiomis, dėdėmis ir tetomis, pusbroliais ir pusseserėmis. Visi nurodyti asmenys taip pat galėtų atlikti ir kitus palikimo priėmimo veiksmus – faktiškai pradėti palikimą valdyti.
Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas būtų įpėdiniams palankesnis nei galiojantis, ar jis nepažeistų testamentinių įpėdinių ir artimiausių palikėjo giminaičių teisių ir teisėtų interesų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo – palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsirasdavo tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriimdavo, galėjo pareikšti sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis buvo trumpesnė kaip 3 mėnesiai, ji buvo pratęsiama iki 3 mėnesių. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Teisingumo vieministras Julius Pagojus, Teisės sistemos departamento patarėja Jolita Meškelytė, Lietuvos Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų konsultantė Eglė Čaplinskienė, Lietuvos notarų rūmų atstovas viešiesiems ryšiams Aleksandras Matonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-10)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Projekto 1 straipsniu siūlomos Civilinio kodekso 5.50 straipsnio pataisos diskutuotinos. Šio straipsnio 3 dalį siūloma papildyti nuostata: „tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes jie sukelia tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“ Siūlyme vartojama sąvoka „aukštesnės eilės įpėdiniai“ verčia manyti, kad turima omenyje tik įstatyminiai įpėdiniai.
Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad paveldėjimo teisėje galioja bendras principas – pagal įstatymą paveldima tik tiek, kiek nepaveldima pagal testamentą. Manytume, kad siūloma nuostata neatitinka nurodytojo paveldėjimo teisės principo, nedera su kitomis paveldėjimo teisę reglamentuojančiomis Civilinio kodekso nuostatomis, todėl projektas tobulintinas. Atsižvelgti Projekto 1 straipsniu dėstoma CK 5.50 straipsnio 3 dalis patobulinta:
„3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos., tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes jie sukelia nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-10)12 Be to, atsisakius 5.50 straipsnio 4 dalies, kaip siūloma projekte, gali kilti praktinių teisės taikymo problemų. Pritarus projektui, palikimo priėmimo veiksmus per 3 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos turėtų atlikti visi tiek testamente, tiek įstatyme nurodyti įpėdiniai, kurių yra net šešios eilės (Civilinio kodekso 5.11 straipsnis). Tokiu būdu kartu su įpėdiniais pagal testamentą pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo turėtų pateikti ir visi įpėdiniai pagal įstatymą, pradedant mirusiojo vaikais, tėvais ir vaikaičiais ir baigiant palikėjo broliais, sūnėnais ir dukterėčiomis, dėdėmis ir tetomis, pusbroliais ir pusseserėmis.
Visi nurodyti asmenys taip pat galėtų atlikti ir kitus palikimo priėmimo veiksmus – faktiškai pradėti palikimą valdyti. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas būtų įpėdiniams palankesnis nei galiojantis, ar jis nepažeistų testamentinių įpėdinių ir artimiausių palikėjo giminaičių teisių ir teisėtų interesų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo – palikimo priėmimo veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsirasdavo tik tuo atveju, kada kiti įpėdiniai palikimo nepriimdavo, galėjo pareikšti sutikimą priimti palikimą per likusią palikimui priimti termino dalį; jeigu ta dalis buvo trumpesnė kaip 3 mėnesiai, ji buvo pratęsiama iki 3 mėnesių. Nepritarti Klausymų metu Lietuvos notarų rūmų prezidentas pažymėjo, kad skaičiuojant terminus pagal dabartinę Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, susidaro situacijos, kai be pagrindo vilkinamos paveldėjimo procedūros. Pavyzdžiui, pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais, jeigu jų yra. Jeigu pirmos ir antros eilės įpėdiniai į notarą nesikreipia (arba kreipiasi ne visi), nes nepageidauja paveldėti, o nori, kad viską paveldėtų palikėją pergyvenęs sutuoktinis, notaras jam paveldėjimo teisės liudijimą galėtų išduoti tik praėjus 6 mėnesiams nuo palikėjo mirties. Nes turėtų išlaukti terminus, kad būtų aišku, jog tiek pirmos, tiek antros eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė.
Paprastai žemesnių eilių įpėdiniai, žinodami, kad yra aukštesnių eilių įpėdiniai, nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo ir nepradeda paveldimo turto faktiškai valdyti. Tai nepriklauso nuo palikimo priėmimo termino, Jie, žinodami apie aukštesnės eilės įpėdinius tiesiog nepretenduoja į palikimą, Tai nepasikeistų ir nustačius vieningą terminą visoms įpėdinių eilėms. Atskirų terminų kiekvienai įpėdinių eilei nustatymas vilkina palikimo priėmimo procedūras, o paskesnių eilių įpėdinių palikimo priėmimo terminas tampa priklausomas nuo aukštesnės eilės įpėdinių valios išreiškimo momento, kuris paskesnių eilių įpėdiniams gali būti nežinomas. Nežinodamas aukštesnės eilės įpėdinio valios dėl palikimo priėmimo išreiškimo ar neišreiškimo fakto ir valios išreiškimo dienos, žemesnės eilės įpėdinis nežino, kada jam atsiranda teisė priimti palikimą ir kada ji baigiasi. Paskesnių eilių įpėdiniai neturėtų būti priversti vos ne kas dieną tikrinti Testamento registro duomenis. Be to, ir šiuo metu galima situacija, kai pirmos eilės įpėdiniai palikimą priims per įstatymo jiems nustatytą trijų mėnesių terminą, o paskutinę termino dieną į notaro biurą atvyks asmuo ir pateiks mirusiojo testamentą. Taigi, ir šiuo metu galimos situacijos, kai asmenims jau priėmus palikimą, paaiškėtų, kad jie neturi teisės paveldėti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmai (2015-05-08) 5.112 N Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję Civilinio kodekso 5.50, 5.57 ir 5.63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2810, projektui pritaria.
Priėmus šiuos Civilinio kodekso pakeitimus, būtų užtikrintas aiškus ir vienareikšmiškas palikimo priėmimo termino skaičiavimas praktikoje kartu užtikrinant paveldėjimo procedūrų operatyvumą ir efektyvumą. Siūlome papildyti projektą, Civilinio kodekso 5.11 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje papildomai nurodant, kad trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai, kaip ir antros eilės įpėdiniai, paveldi ir tokiais atvejais, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai, be kita ko, nepriėmė palikimo. Teisingumo ministerijos parengtame Civilinio kodekso pakeitimo projekte tokia nuostata buvo įrašyta, tačiau, projektą svarstant Lietuvos Respublikos Vyriausybėje, suabejojus šio pakeitimo būtinumu, jo buvo atsisakyta. Manome, kad siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, toks pakeitimas reikalingas. Priešingu atveju to paties straipsnio tos pačios dalies dviejuose sakiniuose esantys skirtingi terminai sukelia neaiškumų aiškinant teisės normą. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlome pakeisti 5.11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai nepriėmė ar atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė.“ Nepritarti Projekto autorių teigimu, projekto svarstymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės metu atsisakyta siūlomo straipsnio pakeitimo dėl to, kad pagal Civilinio kodekso 5.60 straipsnio 2 dalį palikimo atsisakymas turi tokias pačias teisines pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, todėl nutarta, kad toks papildymas netikslingas ir perteklinis. 2. Lietuvos notarų rūmai (2015-05-08)11 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, paaiškiname: 1.
Civilinio kodekso 5.2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas paveldėjimo pagal testamentą prioriteto principas. Siūlomu Civilinio kodekso 5.50 straipsnio pakeitimu nesiekiama šio principo pakeisti. Siekiant teisės normos tikslumo, galima būtų papildyti
veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes įpėdiniams pagal įstatymą jie sukelia tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės eilės ar testamentinio (-ių) įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“. Pritarti iš dalies Projekto 1 straipsniu dėstoma CK 5.50 straipsnio 3 dalis patobulinta:
„3. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo
palikimo atsiradimo dienos., tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes jie sukelia nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.“
notarų rūmai (2015-05-08)12
mėnesių termino palikimui priimti visiems įpėdiniams nustatymas nesukels praktinių teisės taikymo problemų ir nepažeis testamentinių įpėdinių ir artimiausių palikėjo giminaičių teisių ir teisėtų interesų. Visi įpėdiniai, pretenduojantys paveldėti, turės kreiptis į notarą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Paprastai žemesnių eilių įpėdiniai, žinodami, kad yra aukštesnių eilių įpėdinių, nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo ir nepradeda paveldimo turto faktiškai valdyti. Pavyzdžiui, palikėjo broliai ir seserys nesikreipia dėl palikimo priėmimo, jei jiems žinoma, kad palikėjas turi vaikų, tėvus ar vaikaičių. Tai nepriklauso nuo palikimo priėmimo termino.
Jie, žinodami apie aukštesnės eilės įpėdinius, tiesiog nepretenduoja į palikimą. Tai nepasikeistų ir nustačius vieningą terminą visoms įpėdinių eilėms. Taip pat norime pažymėti, kad atskirų terminų kiekvienai įpėdinių eilei nustatymas vilkina palikimo priėmimo procedūras, o paskesnių eilių įpėdinių palikimo priėmimo terminas tampa priklausomas nuo aukštesnės eilės įpėdinių valios išreiškimo momento, kuris paskesnių eilių įpėdiniams gali būti nežinomas. Pavyzdžiui, jeigu vienintelis pirmos eilės įpėdinis palikimo atsisako praėjus 7 dienoms nuo palikimo atsiradimo dienos, tai antros eilės įpėdiniui teisė priimti palikimą atsiranda jau aštuntą dieną po palikimo atsiradimo ir baigiasi suėjus 3 mėnesiams ir 8 dienoms nuo palikimo atsiradimo dienos. Nežinodamas aukštesnės eilės įpėdinio valios dėl palikimo priėmimo išreiškimo ar neišreiškimo fakto ir valios išreiškimo dienos, žemesnės eilės įpėdinis nežino, kada jam atsiranda teisė priimti palikimą ir kada ji baigiasi. Paskesnių eilių įpėdiniai neturėtų būti priversti vos ne kas dieną tikrinti Testamentų registro duomenis. Be to, ir šiuo metu galima situacija, kai pirmos eilės įpėdiniai palikimą priims per įstatymo jiems nustatytą trijų mėnesių terminą, o paskutinę termino dieną į notaro biurą atvyks asmuo ir pateiks mirusiojo testamentą. Taigi, ir šiuo metu galimos situacijos, kai asmenims jau priėmus palikimą paaiškės, kad jie neturi teisės paveldėti. Pritarti
notarų rūmai (2015-05-08)12 3.
Lietuvos notarų rūmai, atsižvelgę į Civilinio kodekso pakeitimų dėl palikimo priėmimo termino reglamentavimo svarstymo metu kilusias diskusijas dėl vieningo 3 mėnesių palikimo priėmimo termino, buvo parengę alternatyvų projektą, kuriame buvo siūloma nustatyti, kad pirmos eilės įpėdiniai palikimą turi priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o visų kitų eilių įpėdiniai – per tris mėnesius nuo palikimo priėmimo termino pirmos eilės įpėdiniams pasibaigimo dienos. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas nepritarė parengtam alternatyviam projektui, o pritarė vieningam trijų mėnesių palikimo priėmimo terminui. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015-05-08)11 Įvertinę pateiktą derinti Civilinio kodekso 5.50, 5.57 ir 5.63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2810, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
projekto 1 straipsniu siūlomo CK 5.50 straipsnio 3 dalies pakeitimo ir 4 dalies pripažinimo netekusia galios:
paskesnės eilės įpėdinių teisių į palikimą atsiradimas; tai – pirmesnės eilės įpėdinių nebuvimas, jų atsisakymas priimti palikimą, palikimo nepriėmimas ir kt. Šie faktai nulemia ir paskesnės eilės įpėdinių paveldėjimo teisės atsiradimo momentą, kuris gali sutapti (pvz., nesant pirmesnės eilės įpėdinių), bet gali ir nesutapti su palikėjo mirties (palikimo atsiradimo) momentu (pvz., pirmesnės eilės įpėdiniams atsisakius teisių į palikimą).
Taigi įstatyme skirtingai apibrėžiamas teisės į palikimą atsiradimo momentas: vienu atveju ji atsiranda palikėjo mirties momentu, kitu atveju – vėliau, priklausomai nuo reikšmingų juridinių faktų, kurie lemia teisės į palikimą atsiradimą. Pagal tai, kada atsiranda įpėdinio teisė į palikimą, ir turėtų būti nustatoma trijų mėnesių termino šiai teisei įgyvendinti pradžia. Siūloma CK 5.50 straipsnio 3 dalies redakcija šios teisinės logikos neatitinka, todėl jai nepritariame; toks reglamentavimas gali reikšti nepagrįstą įpėdinių teisės paveldėti ribojimą. Pvz., pagal siūlomą CK 5.50 straipsnio 3 dalies nuostatą gali susiklostyti teisiškai ydingai situacija, kai asmuo pagal įstatymą turės pareigą imtis priemonių įgyvendinti savo teisę, kurios jis dar neturi (t. y. per tris mėnesius kreiptis dėl palikimo priėmimo, nors teisės į palikimą jis dar gali būti neįgijęs), o to nepadarius ir teisei priimti palikimą atsiradus vėliau, patirs neigiamus padarinius, t. y. nebeteks galimybės ją įgyvendinti, nes terminas jai įgyvendinti bus suėjęs anksčiau nei atsirado pati subjektinė teisė. Kartu pažymėtina, kad pagal galiojantį reglamentavimą CK penktojoje knygoje yra numatyta ir daugiau atvejų, kai įpėdiniai gali įgyvendinti savo teisę priimti palikimą nuo šios teisės atsiradimo jiems dienos (o ne nuo palikimo atsiradimo dienos), – pvz., 5.58 straipsnio 2 dalis. Nepritarti Klausymų metu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad skaičiuojant terminus pagal dabartinę LAT praktiką, įpėdiniai patenka į sudėtingą situaciją, nes jiems sudėtinga sužinoti, kada jiems atsiranda teisė paveldėti, nes terminas susijęs su kitų įpėdinių valios išreiškimo momentu.
Be to, CK 5.11 2 str. nurodyta, kad antros ar vėlesnių eilių įpėdiniai
„paveldi“, o ne „turi teisę priimti palikimą“ ar pan. Suėjus trijų mėnesių
terminui, notaras, remdamasis CK 5.11 straipsnyje nustatytomis įpėdinių eilėmis ir paveldėjimo tvarka išspręs paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą. Teisėje galimi ir sąlyginiai sandoriai, kai teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Tolimesnės eilės įpėdinio sudarytas sandoris būtų laikomas sudarytas su atidedamąja sąlyga, ką ir siūloma reglamentuoti CK 5.50 str. 3 d., nustatant, kada toks sandoris sukelia teisines pasekmes. CK 5.58 str. (teisės priimti palikimą parėjimas) yra išimtis iš bendros taisyklės. CK 5.58 str. numatyta teisė priimti mirusiam įpėdiniui priklausančią dalį atsiranda, kai įpėdinis miršta po palikimo atsiradimo. Ar asmuo turės teisę priimti palikimą, t.y. bus kito asmens (įpėdinio, kuris mirė nepraėjus 3 mėn, nuo kito palikėjo mirties, nepriėmęs palikimo) įpėdiniu, gali būti žinoma tik po asmens (įpėdinio, kuris mirė nepraėjus 3 mėn. nuo kito palikėjo mirties, nepriėmęs palikimo) mirties, priklausomai nuo to, ar sudarytas testamentas, ar kiti asmenys (pvz., vaikai, sutuoktinis) pergyveno mirusįjį ar nemirė tuo pačiu metu (CK 5.3 str. 2 d.). Tuo tarpu pagal CK 5.11 str. po palikėjo mirties numatyti asmenys yra įpėdiniais, tačiau ar jie paveldės mirusiojo turtą, priklausys nuo to, ar yra sudarytas testamentas, ar aukštesnės eilės įpėdiniai priims palikimą. Be to, CK 5.58 straipsnyje kalbama konkrečiai apie „teisę priimti palikimą“. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015-05-08)11 1.2.
Iki CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nurodytų juridinių faktų atsiradimo, esant aukštesnės eilės įpėdinių, žemesnės eilės įpėdiniai, minėta, iš viso neturi paveldėjimo teisės, todėl nesant atitinkamų juridinių faktų jų valia priimti palikimą jokių teisinių padarinių negali sukelti. Atsižvelgiant į tai, siūloma nuostata, kad „šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teisines pasekmes jie [palikimo priėmimo veiksmai] sukelia tik tokiu atveju, jeigu nėra aukštesnės eilės įpėdinio (-ių) atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas“, mūsų manymu, perteklinė, ja tik pakartota CK 5.11 straipsnio 2 dalies norma. Nepritarti Šia norma siekiama tiesiogiai įstatyme nustatyti, kokiu atveju įpėdinio išreikšta valia priimti palikimą sukelia teisines pasekmes, t.y., kad trečios eilės įpėdinis padavęs pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo ir išreiškęs valią priimti palikimą, nėra laikomas paveldėto turto savininku ir nepaveldi, jeigu aukštesnės eilės ar testamentiniai įpėdiniai atliko palikimo priėmimo veiksmus. 3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015-05-08)11
valią priimti palikimą turi pareikšti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, vertintina kontraversiškai visuomenėje nusistovėjusių tradicinių vertybių požiūriu: žemesnės eilės įpėdinio pareiškimas priimti palikimą, pareikštas anksčiau negu analogiškas aukštesnės eilės įpėdinio pareiškimas, galėtų būti priimtas kaip nederamas svetimo turto gviešimasis ir sukelti nesantaiką tarp giminaičių. Teisminiai ginčai dėl teisės paveldėti, žinia, neretai yra lydimi itin aštrių emocijų ir asmeninių konfliktų. Nepritarti Klausymų metu, Lietuvos notarų rūmų prezidentas informavo, kad dauguma notarų vadovavosi Notarų rūmų prezidiumo patvirtinta konsultacija, kad visi įpėdiniai turi priimti palikimą per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos, tačiau ginčų dėl to nekilo.
Paprastai tolimesnių eilių įpėdiniai nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, kai žino, kad yra aukštesnių eilių įpėdiniai. Klausymų metu Lietuvos notarų rūmai pateikė šią statistinę informaciją: teisme kilusių ginčų procentas: 2014 m. 0,79 proc. 2013 m. 1 proc. 2012 m. 0,94 proc. išduota paveldėjimo teisės liudijimų:
pirmos instancijos teisme gauta bylų dėl paveldėjimo:
(2015-05-08)11
straipsnio 3 dalies nuostatos turinys ir ypač praktinis įgyvendinimas gali būti problematiškas ir tais atvejais, kai paveldima pagal testamentą. Lieka neaišku, kaip tokiais atvejais nustatytina galimų įstatyminių įpėdinių teisės į palikimą įgyvendinimo termino pradžia ir ar tai reiškia, kad ir esant testamentui visų eilių įstatyminiai įpėdiniai turi atlikti palikimo priėmimo veiksmus per tris mėnesius nuo palikėjo mirties, nes, pvz., testamentiniam įpėdiniui atsisakius palikimo, vėliau tokios teisės nebegalėtų įgyvendinti, nes būtų pasibaigęs jos įgyvendinimo terminas. Nepritarti Testamentu ne visada paliekamas visas turtas, todėl įstatyminiams įpėdiniams gali būti vis tiek aktualus palikimo priėmimas. Įstatyminiai įpėdiniai palikimą turėtų priimti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2015-05-08)11
įpėdinis, priėmęs palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus palikimo priėmimą pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis).
Taigi įpėdinis, siekdamas išvengti galimų palikėjo skolų mokėjimo savo turto sąskaita (tuo atveju, jeigu paaiškėtų, kad skolos viršija paveldėtą turtą), turėtų palikimą priimti pagal apyrašą. Turto apyrašo sudarymas reikalauja nemažų išlaidų. Todėl dar ir šia prasme abejojame dėl siūlomo reglamentavimo, įpareigojančio galimą įpėdinį iš anksto imtis priemonių įgyvendinti savo teisę į palikimą ir patirti dėl to papildomų išlaidų, iš tikrųjų dar nežinant, ar realiai jam tokia teisė atsiras. 2. Daugiau pasiūlymų ir pastabų neturime. Nepritarti Pareiškime notarui nurodęs, kad palikimą priima pagal apyrašą, įpėdinis neprivalo iš karto sudaryti paveldimo turto apyrašo. Jis gauna vykdomąjį pavedimą, kuris galioja dvi savaites nuo išdavimo dienos (CK 5.53 str. 2 d.). Vėliau, bet kuriam iš įpėdinių prašant, gali būti išduodamas naujas pavedimas. Todėl apyrašą asmuo gali sudaryti ir išlaidas jo sudarymui patirti tik tada, kai jau bus aišku, kad jis paveldės. Pareiškimo notarui kaina nepriklauso nuo to, ar įpėdinis palikimą priima su apyrašu ar be jo. Be to, dėl apyrašo į antstolį gali kreiptis bet kuris iš palikimą priėmusių įpėdinių. Taigi, gali kreiptis ir pirmos eilės įpėdinis, nebūtinai vėlesnės eilės. O, remiantis CK 5.53 str. 1 d., jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą. Sudaromas vienas paveldimo turto apyrašas paveldėjimo byloje, kuris taikomas visiems įpėdiniams. Pagal Lietuvos notarų rūmų prezidento pateiktą informaciją, notaro atlyginimas už pareiškimo apie palikimo priėmimą arba apie palikimo atsisakymą patvirtinimą yra nuo 2.90 iki 14.48 Eur; notaro atlyginimas už vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ar vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimą yra nuo 2,90 iki 14,48 Eur. 5.
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50, 5.57 ir 5.63 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas