Projekto lyginamasis variantas
VARTOJIMO KREDITO ĮSTATYMO NR. XI-1253 3, 5, 6 STRAIPSNIŲ IR 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO, 10 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sudarant sąskaitos kreditavimo sutartis,
kai vartojimo kreditas turi būti grąžinamas vartojimo kredito davėjui pareikalavus arba per tris mėnesius, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3 straipsniai, 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktai, 6, 7, 8, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1, 5, 6 ir 8 dalys, 11¹, 13, 16, 21–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka.“
taip:
„4. Vartojimo kredito sutartims, pagal kurias
suteikiama teisė viršyti vartojimo kreditą, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 10 straipsniai, 11 straipsnio 8 dalis, 11¹, 18, 21, 22, 26–38 straipsniai.“
taip: „5.
Vartojimo kredito sutartims taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–8, 11 punktai, 5 ir 8 dalys, 11¹, 12, 14, 17–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, kai jas sudaro asmuo, kuris:
1) įsteigtas siekiant jo narių tarpusavio naudos;
2) siekia pelno tik savo nariams;
3) siekia teisės aktuose nustatyto socialinio tikslo;
4) gauna ir valdo tik savo narių santaupas ir tik jiems teikia kreditus;
5) suteikdamas kreditą, taiko mažesnę negu rinkoje vyraujanti bendros vartojimo kredito kainos metinę normą arba normą, kurios viršutinė riba nustatyta teisės aktuose;
6) kurio nariai gali būti tik asmenys, gyvenantys arba dirbantys tam tikroje teritorijoje, arba konkretaus darbdavio darbuotojai ir į pensiją išėję darbuotojai, arba asmenys, atitinkantys teisės aktuose nustatytus reikalavimus, įrodančius narių tarpusavio ryšių buvimą.“
taip: „6. Vartojimo kredito sutartims, kuriose numatoma galimybė vartojimo kredito davėjui ir vartojimo kredito gavėjui susitarti dėl atidėto mokėjimo arba keisti kredito grąžinimo metodą, kai vartojimo kredito gavėjas jau nevykdo savo įsipareigojimų pagal pradinę vartojimo kredito sutartį, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytas sutartis, taikomi tik šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10 straipsniai, 11 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1–9, 11, 17 punktai, 5 ir 8 dalys, 11¹, 12, 14, 17, 18–38 straipsniai ir priežiūros institucijos nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinės normos apskaičiavimo tvarka, jeigu:
1) tikėtina, kad toks susitarimas padės išvengti skolų išieškojimo dėl įsipareigojimų nevykdymo;
2) tokiu susitarimu vartojimo kredito gavėjui nebūtų nustatytos blogesnės sąlygos negu tos, kurios nustatytos pradinėje vartojimo kredito sutartyje.“
1.
1Pripažinti 5 straipsnio 5 dalį netekusia galios:
„5. Kai su vartojimo kredito gavėju bendraujama telefonu, pagrindinę
informaciją apie finansinę paslaugą sudaro šio straipsnio 2 dalies 3, 4, 5, 6 ir 8 punktuose nurodyta informacija, taip pat bendros vartojimo kredito kainos metinė norma su kartu pateikiamu jos apskaičiavimo pavyzdžiu ir nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma.“
2Pripažinti 5 straipsnio 6 dalį netekusia galios:
„6. Kai vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta vartojimo kredito gavėjo pageidavimu naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos, nurodytos šio straipsnio 2 dalyje, pateikti neįmanoma, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju vartojimo kredito davėjas iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo pateikia vartojimo kredito gavėjui ikisutartinę informaciją šio įstatymo 1 priede nustatyta standartinės informacijos apie vartojimo kreditą forma.“
1Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kai su vartojimo kredito gavėju bendraujama telefonu ir jis pageidauja, kad vartojimo kreditas pagal sąskaitos kreditavimo sutartį būtų suteiktas nedelsiant, Nepažeidžiant šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos, sąskaitos kreditavimo sutartims, pagal kurias vartojimo kreditas turi būti grąžintas per vieną mėnesį, pagrindinių finansinės paslaugos ypatybių apibūdinimą sudaro informacija, nurodyta šio straipsnio 2 dalies 3, 5, 6 ir 8 punktuose, taip pat bendros vartojimo kredito kainos metinė norma kartu su pateikiamu jos apskaičiavimo pavyzdžiu ir nurodoma bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų vartojimo kredito sutarčių finansinių paslaugų pagrindinių ypatybių apibūdinimas apima ir vartojimo kredito sutarties trukmės nurodymą.“
2Pripažinti 6 straipsnio 5 dalį netekusia galios:
„5.
Nepažeidžiant šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos, sąskaitos kreditavimo sutartims, pagal kurias vartojimo kreditas turi būti grąžintas per vieną mėnesį, taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti reikalavimai.“
3Pripažinti 6 straipsnio 7 dalį netekusia galios:
„7. Kai vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta vartojimo kredito gavėjo pageidavimu naudojant nuotolinio ryšio priemones, kuriomis informacijos, nurodytos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse, pateikti neįmanoma, įskaitant šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, vartojimo kredito davėjas iš karto po vartojimo kredito sutarties sudarymo, vykdydamas savo įsipareigojimą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, suteikia informaciją apie vartojimo kredito sutartį pagal šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnį:
„10 straipsnis. Vartojimo kredito sutarties sudarymo nuotoliniu būdu ypatumai
vartojimo kredito gavėju, jeigu vartojimo kredito davėjas įsitikina tokia vartojimo kredito gavėjo valia. 2. Vartojimo kredito sutartis gali būti sudaroma nuotoliniu būdu su vartojimo kredito gavėju, kuris nėra vartojimo kredito davėjo, į kurį jis kreipiasi dėl vartojimo kredito sutarties sudarymo, klientas, tik įstatymų nustatyta tvarka nustačius to vartojimo kredito gavėjo tapatybę. Jeigu vartojimo kredito gavėjo tapatybė nenustatyta įstatymų nustatyta tvarka, vartojimo kredito sutartis negali būti sudaroma nuotoliniu būdu.“
Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu:
„11¹straipsnis. Vartojimo kredito sutarties sudarymo vieta
tarpininko verslo vietoje. 2. Jeigu kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, vartojimo kredito sutartis sudaroma jo gyvenamojoje vietoje.“
Įstatymo 1 priedo pakeitimas Pripažinti Įstatymo 1 priedo 2.5. punktą netekusiu galios:
„2.5. jei taikoma, papildoma informacija, kai finansinė paslauga
teikiama pagal sutartį, sudaromą naudojant nuotolinio ryšio priemones:
vartojimo kredito davėju susijusi informacija Jei taikoma Vartojimo kredito davėjo atstovas Jūsų gyvenamosios vietos valstybėje narėje Adresas Telefono numeris* Elektroninio pašto adresas* Fakso numeris* Interneto svetainė* [Pavadinimas] [Adresas, kurį turi naudoti vartojimo kredito gavėjas] Jei taikoma Registravimas [Juridinių asmenų registras ar kitas atitinkamas registras kitoje valstybėje, į kurį yra įrašytas vartojimo kredito davėjas, jo registracijos numeris ar tolygios vartojimo kredito davėjo identifikavimo tame registre priemonės] Jei taikoma Priežiūros institucija
vartojimo kredito sutartimi susijusi informacija Jei taikoma Teisės atsisakyti vartojimo kredito sutarties įgyvendinimas [Praktiniai nurodymai, susiję su teisės atsisakyti vartojimo kredito sutarties įgyvendinimu, įskaitant inter alia naudojimosi teise laikotarpį, adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie sutarties atsisakymą, ir nesinaudojimo šia teise pasekmes] Jei taikoma Teisės aktas, kuris taikomas Jūsų ir vartojimo kredito davėjo santykiams iki vartojimo kredito sutarties sudarymo Jei taikoma Nuostata dėl vartojimo kredito sutarčiai taikytinos teisės ir (arba) dėl kompetentingo teismo [Čia išdėstoma atitinkama nuostata] Jei taikoma Vartojama kalba Informacija ir sutarties sąlygos bus pateiktos [konkrečia kalba]. Vartojimo kredito sutarties galiojimo metu vartojimo kredito gavėjo sutikimu ketiname bendrauti [konkrečia kalba (kalbomis)].
2.5.3. su žalos atlyginimu susijusi informacija Ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir žalos atlyginimo tvarka [Ar vartojimo kredito gavėjui, kuris yra nuotolinio ryšio priemonėmis sudaromos sutarties šalis, yra numatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka, žalos atlyginimo tvarka ir, jei taip, naudojimosi ja būdai]“ 7 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pripažinti Įstatymo 2 priedo 2.6. punktą netekusiu galios: „2.6. jei taikoma, papildoma informacija, kai finansinė paslauga teikiama pagal sutartį, sudaromą naudojant nuotolinio ryšio priemones: 2.6.1. su vartojimo kredito davėju susijusi informacija Jei taikoma Vartojimo kredito davėjo atstovas vartojimo kredito gavėjo gyvenamosios vietos valstybėje narėje Adresas Telefono numeris* Elektroninio pašto adresas* Fakso numeris* Interneto svetainė* [Pavadinimas] [Adresas, kurį turi naudoti vartojimo kredito gavėjas] Jei taikoma Registracija [Juridinių asmenų registras ar kitas atitinkamas registras kitoje valstybėje, į kurį yra įrašytas vartojimo kredito davėjas, jo registracijos numeris ar tolygios jo identifikavimo tame registre priemonės] Jei taikoma Priežiūros institucija 2.6.2. su vartojimo kredito sutartimi susijusi informacija Teisė atsisakyti sutarties Jūs turite teisę per 14 kalendorinių dienų atsisakyti vartojimo kredito sutarties.
Teisės atsisakyti vartojimo kredito sutarties įgyvendinimas [Praktiniai nurodymai, susiję su teisės atsisakyti vartojimo kredito sutarties įgyvendinimu, įskaitant inter alia adresą, kuriuo turėtų būti siunčiamas pranešimas apie sutarties atsisakymą, ir nesinaudojimo šia teise pasekmes] Jei taikoma Teisės aktas, kuris taikomas Jūsų ir vartojimo kredito davėjo santykiams iki vartojimo kredito sutarties sudarymo Jei taikoma Nuostata dėl vartojimo kredito sutarčiai taikytinos teisės ir (arba) dėl kompetentingo teismo [Čia išdėstoma atitinkama nuostata] Jei taikoma Vartojama kalba Informacija ir sutarties sąlygos bus pateiktos [konkrečia kalba].
Vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu mes Jūsų sutikimu ketiname bendrauti [konkrečia kalba (kalbomis)]
žalos atlyginimu susijusi informacija Ginčų sprendimo ne teisme tvarka ir žalos atlyginimo tvarka [Ar vartojimo kredito gavėjui, kuris yra nuotolinio ryšio priemonėmis sudaromos sutarties šalis, yra numatyta ginčų sprendimo ne teisme tvarka, žalos atlyginimo tvarka ir, jei taip, naudojimosi ja būdai]“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Dalia Teišerskytė
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Pagal Lietuvos banko pateiktą Vartojimo kredito rinkos apžvalgą (2013 m.), vertinant visus vartojimo kreditus, pažymėtina, kad 2013 m. pabaigoje buvo 23,06 proc. (166,59 tūkst.) kreditų, kurių skolinius įsipareigojimus buvo vėluojama vykdyti ilgiau nei 60 dienų iš eilės. 2012 m. pabaigoje kredito įstaigų namų ūkiams suteiktų unikalių vartojimo paskolų, kurių gavėjai pripažinti vėluojančiais mokėti įmokas, dalis sudarė 11,7 proc. Bendra įsiskolinimų suma, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau nei 60 dienų iš eilės,
ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas). Didžiausia pradelsta suma susidarė už didesnius nei 1 000 Lt vartojimo kreditus, 2013 m. pabaigoje skolos sudarė 174,88 mln. Lt. Mažųjų vartojimo kreditų pradelsta suma sudarė 84,19 mln. Lt, pradelsimai pagal susietojo vartojimo kreditus – 25,77 mln. Lt, sąskaitos kreditavimo sutartis – 5,45 mln. Lt Pradelstų mokėti paskolų dalis smarkiai auga. Vartojimo kredito gavėjų įsiskolinimų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius per 2013 m. išaugo 46,51 proc. ir metų pabaigoje siekė 156,32 tūkst., o suma (įskaitant delspinigius, netesybas ir kitas pagal sutartis mokėtinas sumas) išaugo nuo 196,26 mln. Lt iki 279,44 mln. Lt, t. y. 42,39 proc. Dažniausiai vėluojama vykdyti įsipareigojimus pagal didesnių nei 1
vartojimo kredito davėjų paslaugomis 2013 m. pabaigoje naudojosi 206,40 tūkst. klientų, iš jų 80,93 tūkst. (39,21 proc.) asmenų, jaunesnių nei 25 m. amžiaus.
Dviejose įmonėse jaunų asmenų dalis sudaro daugiau nei 50 proc. visų mažojo vartojimo kredito gavėjų skaičiaus (vienoje iš jų beveik 80 proc.), o šešiose įmonėse viršija 40 proc. Jaunų klientų skaičius auga, 2012 m. pabaigoje 65 tūkst. jaunesnių nei 25 m. asmenų buvo gavę mažąjį vartojimo kreditą ir jie sudarė 35 proc. visų smulkiųjų kreditų gavėjų. Nors statistika nerodo didelės priklausomybės tarp jaunų klientų dalies įmonėje ir vėluojamų grąžinti kreditų, tačiau dažnai jaunų asmenų paimtus kreditus grąžina ne jie patys, o artimieji. Tinkamai atliekamas vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimas turėtų užtikrinti, kad besiskolinantieji nepatirtų didesnių nepatogumų grąžindami kreditą, tačiau tai, kad tarp besiskolinančiųjų vis dar gana didelė dalis jaunų asmenų, leidžia abejoti, ar mokumas ir galimybės grąžinti kreditą yra įvertinami tinkamai. Didžioji dalis mažųjų vartojimo kreditų, kaip ir prieš metus, yra suteikiama naudojantis ryšio priemonėmis (telefonu, internetu), per 2013 m. net 87,22 proc. mažųjų vartojimo kreditų buvo suteikti šiuo būdu (http://www.lb.lt/n20287/vartojimo_kredito_rinkos_apzvalga_2013.pdf). Įstatymo projekto tikslas – griežčiau reglamentuoti vartojimo kredito sutarčių sudarymo vietą, eliminuojant galimybę pasirašyti šias sutartis naudojant nuotolinio ryšio priemones. Įstatymo projekto uždaviniai – užtikrinti, kad vartojimo kreditai būtų teikiami tik savo asmens tapatybę patvirtinusiems ir mokumo reikalavimus atitinkantiems asmenims kredito davėjo ar kredito tarpininko verslo vietoje, taip išvengiant ir neteisėto asmens duomenų panaudojimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė yra Seimo narė Dalia Teišerskytė. Projekto rengėja yra Seimo narė Dalia Teišerskytė. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Vartojimo kredito įstatymas numato galimybę sudaryti vartojimo kredito sutartis naudojant ryšio priemones (telefonu, internetu). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma eliminuoti galimybę sudaryti vartojimo kredito sutartis naudojant nuotolinio ryšio priemones (telefonu, internetu). Siūloma numatyti, kad vartojimo kredito sutartis būtų sudaroma tik kredito davėjo ar kredito tarpininko verslo vietoje. Jeigu kredito tarpininkas yra fizinis asmuo, vartojimo kredito sutartis būtų sudaroma tik tarpininko gyvenamojoje vietoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą, vartojimo kreditai būtų teikiami tik savo asmens tapatybę patvirtinusiems ir mokumo reikalavimus atitinkantiems asmenims, taip išvengiant ir neteisėto asmens duomenų panaudojimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projekto įgyvendinimas turės įtakos vartojimo kredito davėjų veiklai, kadangi, panaikinus galimybę sudaryti vartojimo kredito sutartis nuotolinio ryšio priemonėmis, gali sumažėti kredito gavėjų skaičius. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Vartojimo kredito sutartis“, „sutarties sudarymo vieta“ . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Dalia Teišerskytė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-03-06 Nr. XIIP-2807 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 3, 5, 6 straipsnių ir 1, 2 priedų pakeitimo, 10 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2807, teikiame šias pastabas:
siekiamas tikslas yra griežčiau reglamentuoti vartojimo kredito sutarčių sudarymo vietą, eliminuojant galimybę pasirašyti šias sutartis naudojant nuotolinio ryšio priemones. Pažymime, kad vartojimo kredito klausimai yra reglamentuojami 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinančia Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB). Išnagrinėjus šios direktyvos 5 straipsnio 3 dalį, darytina išvada, kad sutartis vartotojo prašymu gali būti sudaryta naudojantis nuotolinio ryšio priemonėmis. Kitaip tariant, manome, kad vartotojui išreiškus pageidavimą sudaryti vartojimo kredito sutartį nuotoliniu būdu, jam tokia teisė turėtų būti užtikrinta.
Siekiant, kad vartotojas nebūtų klaidinamas ir jam būtų suteikta visa būtina informacija, Direktyva 2008/48/EB yra nustatomi tam tikri saugikliai – jos 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kreditorius yra įpareigotas pateikti vartotojui visą prieš sutarties sudarymą reikalingą informaciją, naudodamas „Europos tipinės informacijos apie vartojimo kreditą“ formą iš karto po kredito sutarties sudarymo. Ši forma numatyta Direktyvos 2008/48/EB II priede. Be to, kreditorius yra įpareigojamas pateikti ir papildomą informaciją, nurodytą II priedo 5 dalyje. Jeigu vartotojui yra pateikiama minėta informacija, yra laikoma, kad vartotojo interesai yra apsaugomi pakankamu lygiu. Kartu atkreiptinas dėmesys į dar vieną Direktyvos 2008/48/EB 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vartotojo apsaugos priemonę – vartotojas, nenurodydamas priežasties, gali atsisakyti kredito sutarties per
sudarant vartojimo kredito sutartis nuotoliniu būdu yra užtikrinamos 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis ir iš dalies keičiančia Tarybos direktyvą 90/619/EEB ir Direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (toliau – Direktyva 2002/65/EB). Šioje direktyvoje nustatomi pagrindiniai reikalavimai informacijai, kurią finansinės paslaugos teikėjas turi suteikti paslaugos gavėjui tais atvejais, kai sutartis dėl finansinės paslaugos sudaroma naudojant nuotolinio ryšio priemones. Direktyvos 2002/65/EB 3 konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad „vartotojų interesams svarbu be diskriminacijos naudotis kuo didesniu Bendrijoje teikiamų finansinių paslaugų skaičiumi, kad jie galėtų pasirinkti geriausiai jų poreikius atitinkančias finansines paslaugas.
Užtikrinant pasirinkimo laisvę, kuri yra svarbiausia vartotojų teisė, ir siekiant padidinti vartotojų pasitikėjimą nuotoline prekyba, būtina aukšto lygio vartotojų apsauga“. Toliau 5 konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad finansinės paslaugos dėl savo nematerialaus pobūdžio ypač tinka nuotolinei prekybai, todėl nuotolinę prekybą finansinėmis paslaugomis reglamentuojančios teisinės sistemos įtvirtinimas turėtų padidinti vartotojų pasitikėjimą naujų technologijų, tokių kaip elektroninė prekyba, naudojimu nuotolinei prekybai finansinėmis paslaugomis. Vadovaujantis Direktyvos 2002/65/EB 3 straipsnio 1 dalimi, vartotojui turi būti pateikiama tam tikra nurodyta informacija, susijusi su paslaugų teikėju, finansine paslauga, nuotoline sutartimi ir žalos atlyginimu dar prieš sudarant finansinių paslaugų sutartį. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad Direktyva 2002/65/EB yra nustatomi esminiai vartotojų apsaugos standartai tam, kad vartotojai galėtų finansinių paslaugų sutartis sudaryti nuotoliniu būdu ir taip būtų užtikrinta jų teisė išsirinkti jiems tinkamiausią finansinių paslaugų sutartį. Galiausiai pažymėtina, kad susijusios Direktyvos 2002/65/EB nuostatos dėl informacijos pateikimo vartotojui yra perkeltos į Lietuvos Respublikos vartotojų gynybos įstatymą. Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad, kai sudarant finansinių paslaugų sutartį vartotojui yra pateikiama Direktyvoje 2008/48/EB ir Direktyvoje 2002/65/EB nurodyta informacija, jo interesai yra laikomi užtikrinamais pakankamu lygiu. Be to, Direktyvoje 2008/48/EB yra numatyta galimybė vartotojui sudaryti sutartį nuotoliniu būdu.
Kartu pažymime, kad Projektu uždraudžiant vieną iš vartojimo kredito sutarčių sudarymo būdų, Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti išsamiai pagrįsta, kodėl tokia priemonė yra proporcinga siekiamam tikslui ir ar siekiamo tikslo negalima pasiekti mažiau ribojančiomis priemonėmis. Galiausiai atkreipiame dėmesį, kad, net jeigu būtų priimtas Projektu siūlomas reguliavimas, tai neužkirstų kelio paslaugų gavėjams vartojimo kreditus, naudojantis ryšio priemonėmis, gauti iš kitose valstybėse narėse įsiteigusių vartojimo kredito paslaugos teikėjų. 2. Pastebime, kad įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalys,
ir 3 straipsniais, atitinkamai perkelia Direktyvos 2008/48/EB 5 straipsnio 5 ir
pripažįstamas netekusiu galios Projekto 6 straipsniu, nors minėta nuostata perkelia Direktyvos 2008/48/EB II priedo 5 dalį. Pažymime, kad Projektu siūlant pripažinti netekusiomis galios Direktyvą 2008/48/EB perkeliančias nuostatas, Projekto aiškinamajame rašte taip pat turėtų būti išsamiai pagrindžiama, dėl kokių priežasčių minėtos direktyvos nuostatos galėtų būti neperkeltos į nacionalinę teisę. 3. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad Projekto uždavinys yra užtikrinti, kad vartojimo kreditai būtų suteikiami tik asmens tapatybę patvirtinusiems ir mokumo reikalavimus atitinkantiems asmenims kredito davėjo ar kredito tarpininko verslo vietoje. Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateikiamos problemos, susijusios su asmens tapatybės patvirtinimu. Dėl šios priežasties nėra aišku, kodėl Projektu siekiama tokio tikslo ir kodėl siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tinkamos ir proporcingos.
Be to, pažymime, kad šiuo metu siekis užtikrinti vartotojo mokumą yra užtikrinamas Direktyvos 2008/48/EB nuostatomis ir šias nuostatas perkeliančiomis nacionalinės teisės nuostatomis. Direktyvos 2008/48/EB 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga valstybėms narėms užtikrinti, kad prieš sudarant kredito sutartį kreditorius įvertintų vartotojo kreditingumą atitinkamais atvejais remdamasis iš vartotojo gauta pakankama informacija ir prireikus atlikus patikrinimą atitinkamoje duomenų bazėje. Ši direktyvos nuostata yra perkelta į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nustatant, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo mokumą remdamasis iš vartojimo kredito gavėjo gauta pakankama informacija ir prireikus mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atlikęs patikrinimą. Vartojimo kredito gavėjo mokumo patikrinimas mokumui vertinti naudojamoje duomenų bazėje atliekamas vartojimo kredito gavėjo rašytiniu sutikimu, jeigu tokio sutikimo reikia pagal įstatymus. Įvertinus tai, manome, kad pareiga įvertinti vartotojo mokumą yra šiuo metu tinkamai užtikrinta, be to, atsakomybė dėl galimo vartotojo nemokumo tenka kredito davėjui. 4. Galiausiai Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto uždavinys yra užtikrinti, kad vartojimo kreditai būtų suteikiami tik asmens tapatybę patvirtinusiems ir mokumo reikalavimus atitinkantiems asmenims kredito davėjo ar kredito tarpininko verslo vietoje, taip išvengiant ir neteisėto asmens duomenų panaudojimo.
Pažymime, kad Projekto aiškinamajame rašte nepateikiama jokia informacija dėl neteisėto asmens duomenų panaudojimo atvejų, o nurodoma tik informacija dėl vartotojų prisiimtų įsipareigojimų dydžių, vartojimo kredito grąžinimo terminų ir vartotojų, imančių vartojimo kreditus, amžiaus. Todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Projektu yra siekiama tokio tikslo. Manome, kad Projekto aiškinamajame rašte turėtų būti nurodytos priežastys, paskatinusios siekti tokio tikslo ir turėtų būti pagrįstas įtvirtinamų priemonių tinkamumas ir pagrįstumas – turėtų būti paaiškinama, ar minėtų tikslų negali būti pasiekiama kitokiomis ir mažiau ribojančiomis priemonėmis. Atsižvelgdami į visa tai, kas išdėstyta, manome, kad šiuo metu vartotojų apsauga yra tinkamu mastu reglamentuota Direktyvą 2008/48/EB ir Direktyvą 2002/65/EB perkeliančiais nacionaliniais teisės aktais. Vis dėlto, jeigu ir toliau būtų siekiama Projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų, manome, kad Projektu nustatomos priemonės turėtų būti išsamiai pagrindžiamos nurodant jų tinkamumą ir proporcingumą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2015-03-12 Nr. XIIP-2807 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kredito sutartis nuotoliniu būdu. Toks pasiūlymas grindžiamas siekiu „užtikrinti, kad vartojimo kreditai būtų teikiami tik savo asmens tapatybę patvirtinusiems ir mokumo reikalavimus atitinkantiems asmenims kredito davėjo ar kredito tarpininko verslo vietoje, taip išvengiant ir neteisėto asmens duomenų panaudojimo“. Atsižvelgiant į deklaruojamą įstatymo projekto tikslą pastebėtina, jog teikiamo įstatymo turinys yra neproporcingas siekiamiems tikslams, nes tam, kad išvengti neteisėto asmens duomenų panaudojimo atvejų visiškai nebūtina uždrausti tam tikrą veiklos būdą. Manytina, jog tuo atveju, jei iš objektyviai egzistuojančios įstatymo taikymo praktikos yra aišku, yra nustatyta, jog asmens duomenys yra naudojami neteisėtai, galimai derėtų keisti asmens duomenų naudojimo, pateikimo reguliavimą, neribojant verslo galimybių. 2. Projekto 5 straipsniu siūlomame įstatymo 11¹ straipsnyje vartojama sąvoka „verslo vieta“. Tokia sąvoka įstatyme nėra apibrėžta. Siūlytina sąvoką derinti su galiojančiame įstatyme vartojamomis sąvokomis. Taip pat kelia abejonių aptariamo straipsnio nuostata, jog kredito tarpininkas fizinis asmuo, vartojimo kredito sutartis privalėtų sudaryti jo gyvenamojoje vietoje, t.y. bute ar name, kuriame jis gyvena.
Pastebėtina, jog tuo atveju, kai tarpininko veiklos vieta nesutaptų su gyvenamąja vieta, toks imperatyvus įpareigojimas galimai pažeistų ir paties kredito tarpininko ir jo šeimos narių interesus, nes į savo gyvenamąją vietą tektų nuolat įleisti nepažystamus asmenis. Be to, nesuprantama kodėl tokiais atvejais, kai asmuo turi veiklos vietą, nesusijusią su gyvenamąja vieta, jis privalėtų sandorius sudaryti tik savo gyvenamojoje vietoje. Svarstytina, ar toks įpareigojimas yra susijęs su įstatymo projektui keliamais uždaviniais, ar jis yra proporcingas siekiamam tikslui. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Dainius Zebleckis Saulis Švedas