54 Įstatymo projektas Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997

Lietuva · XIIP-2804 · 2015-03-05 · Priimtas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2015-03-05
  2. Aiškinamasis raštas · 2015-03-05

Lyginamasis variantas

2015-03-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2015

METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2020 METAIS NUSTATYMO,

KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ RIBINIŲ SKAIČIŲ IR STATUTINIŲ VALSTYBĖS

TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2015 METAIS IR 2020 METAIS PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO NR. XII-997 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2015 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 2 straipsnio 2

dalies pirmą pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Bendras ribinis karių skaičius 2015 metais nustatomas nuo 14 340 16 840 iki 18 460 21 960. Iš šio skaičiaus:“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 1 050 3

550 iki 1 590 5 090 per metus, iš jų: atliekančių nuolatinę

privalomąją pradinę karo tarnybą – 0 nuo 3 000 iki 3 500, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 700 200 iki 1 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas

Aiškinamasis raštas

2015-03-05 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS

PRINCIPINĖS

KARIUOMENĖS STRUKTŪROS 2015 METAIS, PLANUOJAMOS PRINCIPINĖS KARIUOMENĖS

STRUKTŪROS 2020 METAIS NUSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS KARIŲ RIBINIŲ

SKAIČIŲ IR STATUTINIŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2015 METAIS IR 2020

METAIS PATVIRTINIMO

ĮSTATYMO NR. XII-997 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios

priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga yra ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. rugsėjo 24 d nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos, inter alia jos 3, 139, 141 ir 142 straipsnių nuostatų, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublika turėtų gerai organizuotą kariuomenę, kuri būtų pajėgi vykdyti konstitucines funkcijas, priedermę ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime taip pat pažymėta, kad pagal Konstituciją krašto apsaugos tesinis reguliavimas turi būti nustatomas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją ir kitus veiksnius, darančius įtaką valstybės saugumui. Įstatymo leidėjas privalo įvertinti galimas grėsmes valstybės saugumui, ilgalaikius politinius procesus, valstybės dalyvavimą valstybių tarpusavio pagalbos organizacijose, valstybės tarptautinius įsipareigojimus saugumo užtikrinimo, taikos palaikymo misijose ir pan.

Konstitucijai neprieštarautų tik toks krašto apsaugos sistemos, inter alia karo tarnybos, teisinis reguliavimas, kuris būtų nustatytas atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui ir užtikrintų tinkamą valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, inter alia tinkamą piliečių parengimą ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo;

Lietuvos Respublika, tiek siekdama apsaugoti Konstitucijoje expressis verbis įtvirtintas vertybes – valstybės nepriklausomybę, teritorijos neliečiamybę, konstitucinę santvarką, tiek vykdydama iš tarptautinių sutarčių kylančius konstituciškai pagrįstus įsipareigojimus, privalo krašto apsaugos sistemą, inter alia karo tarnybą, organizuoti taip, kad valstybė turėtų gerai parengtų, reguliarių, pasirengusių operatyviai reaguoti į grėsmes valstybės saugumui karo tarnybos pagrindu sudarytų junginių. Geopolinė situacija, nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės bei būtinybė stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus reikalauja ne tik visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus, bet ir plėsti gynybinius pajėgumus formuojant parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, gebantį veikti karinių vienetų saudėtyje ginkluotos agresijos atveju. Kariuomenė taikos metu turi būti parengta valstybės ginkluotai gynybai, užtikrinti jos sąveiką su NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Dabartinis Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimas iš tik profesinę arba aktyviojo rezervo (kario savanorio) karo tarnybą atliekančių asmenų nėra pakankamas ir neatitinka geopolitinės situacijos. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ priimtą sprendimą.

Planuojama, kad 2015 m. nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliks nuo 3 000 iki 3 500 privalomosios pradines karo tarnybos karių, iš kurių bus formuojamas parengtasis rezervas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą parengė l. e. Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento direktoriaus pareigas Romas Žibas, tel. (8 5) 278 7038, Personalo analizės ir planavimo skyriaus vedėjas mjr. Gintautas Žukaitis, tel. (8 5) 263 5906, ir Personalo analizės ir planavimo skyriaus vyr. specialistas kpt. Tadas Žemgulys, tel. (8 5) 265 7513. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Bendrą ribinį

2015 m. karių skaičių nustato Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės

struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo

2014 m. liepos 10 d. įstatymas Nr. XII-997 (toliau – Įstatymas). Lietuvos

kariuomenė formuojama profesionaliosios ir savanoriškosios tarnybos pagrindu. Privalomoji karo tarnyba atliekama organizuojant bazinius karinius mokymus ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, tačiau nėra formuojamas parengtasis rezervas. 4. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūlomi svarbiausi ribinių karių skaičių pasikeitimai. Bendras ribinis KAS karių, t. y. profesinės ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių, kariūnų, skaičius 2015 m. nustatomas nuo 16 840 iki 21 960, o Įstatyme nustatytas ribinis skaičius – nuo

14 340 iki 18 460. Karių skaičius didėja, nes planuojama, kad 2015 m. nuolatinę

privalomąją pradinę karo tarnybą atliks nuo 3 000 iki 3 500 privalomosios pradinės karo tarnybos karių.

Įstatyme karių skaičius 2015 m. baziniuose kariniuose mokymuose nustatytas nuo 700 iki 1 000, o Įstatymo projekte siūloma nustatyti nuo 200 iki

1 000. Bazinių karinių mokymų dalyvių skaičiaus apatinė

riba mažinama atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu didžioji dalis kandidatų, norinčių dalyvauti baziniuose kariniuose mokymuose, vėliau tampa profesinės karo tarnybos kariais. Jiems sudarius sąlygas iš karto tapti profesinės karo tarnybos kariais, baziniuose kariniuose mokymuose galės ir toliau dalyvauti piliečiai, norintys atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą bus organizuojamas pabaigus šaukimą į Bazinius karinius mokymus. Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius Įstatymo projekte nustatomas nuo 3 550 iki 5 090, o Įstatyme – nuo 1 050 iki 1 590. 5. Numatomo tiesioginio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Laukiami teigiami rezultatai – visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetai ir suformuotas parengtasis rezervas. Atsižvelgiant į poreikį plėsti Lietuvos gynybinius pajėgumus, per ketverius metus parengtąjį rezervą turėtų papildyti iki 14 000 karių, pasirengusių veikti karinių vienetų sudėtyje ginkluotos agresijos atveju. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8.

teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį Įstatymo projektą, keisti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus šį Įstatymo projektą, reikės pakeisti Krašto apsaugos ministro

2014 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. V-1205 „Dėl karo prievolininkų šaukimo į

privalomąją pradinę karo tarnybą 2015 metais“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektui įgyvendinti bus reikalingi 20 milijonų eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Įstatymo projektas skelbtas Teisės aktų projektų informacinėje sistemoje. Pastabų dėl įstatymo pakeitimo projekto negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis

„Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir

paaiškinimai Nėra.