Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą. 1) Seimo sesijos metu – Seimas, priimdamas atitinkamą nutarimą;
šaukdamas neeilinę Seimo sesiją Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti. Seimas nutarimu gali patvirtinti ar panaikinti Respublikos Prezidento sprendimą. Seimo panaikintas Respublikos Prezidento sprendimas netenka galios.“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Artūras Paulauskas
STATUTO dėl Seimo statuto NR. I-399 PAPILDYMO DVIDEŠIMT DEVINTUOJU¹ SKIRSNIU projekto,
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju¹ skirsniu, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. XIP-2802 20 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai (toliau – įstatymų projektai) parengti siekiant detalizuoti karo ar nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo bei sprendimo panaudoti ginkluotąsias pajėgas (toliau – sprendimai) priėmimo Lietuvos Respublikos Seime (toliau – Seime) procedūrinius klausimus, taip pat išlaikyti vientisą reglamentavimą šias situacijas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 76 straipsnis numato, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, todėl visų su teikiamais projektais susijusių klausimų (pavyzdžiui, Seimo struktūros ar darbo tvarkos keitimas mobilizacijos atveju) teisinis pagrindas turi būti reglamentuojamas Seimo statute.
Šiuo metu galiojančiame Seimo statute sprendimų dėl karo ar nepaprastosios padėties įvedimo, mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, sprendimo dėl ginkluotųjų pajėgų panaudojimo svarstymo ar priėmimo procedūros nėra specialiai reglamentuojamos, o bendrųjų nuostatų taikymas galimai yra nepakankamas arba neefektyvus. Seimo statute nėra įtvirtintų Seimo struktūrinių padalinių įgaliojimų, Seimo sesijos darbų organizavimo tvarkos, įskaitant darbotvarkės rengimo ir tvirtinimo, Seimo posėdžių vietos, Seimo narių sušaukimo mobilizacijos ar karo padėties metu. Siūloma nustatyti Seimo valdybos ir kitų struktūrinių padalinių įgaliojimus, Seimo sesijos darbų programos rengimo ir tvirtinimo, posėdžių organizavimo tvarką, Seimo narių informavimo apie neeilinę sesiją ar neeilinį posėdį tvarką, reglamentuoti Seimo posėdžių vietos keitimo tvarką bei įtvirtinti nutarimų dėl karo padėties įvedimo ar atšaukimo, mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties įvedimo ar atšaukimo ir ginkluotųjų pajėgų panaudojimo svarstymo tvarką. Siūlomi įstatymų pakeitimai ir papildymai procedūras padarytų aiškesnėmis ir efektyviau įgyvendinamomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas. Seimo valdybą 2015-02-25 sprendimu Nr. SV-P-115 pritarė pateiktiems siūlymams. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai Seimo statute šiuo metu projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai, kiek jie susiję su karo padėtimi, mobilizacija, demobilizacija, nepaprastąja padėtimi ar ginkluotųjų pajėgų panaudojimu, nėra reguliuojami, todėl šioms situacijoms taikomos tik bendros įstatymų leidybos procedūros normos. Karo padėties įstatyme (Nr. VIII-1721) įtvirtinta, kad sprendime dėl karo padėties įvedimo nurodoma, kokios teisės ir laisvės, numatytos šiame įstatyme, ribojamos, tačiau neįtvirtinta nei būtinybė nustatyti karo padėties įvedimo pagrindą ir tikslą, nei teritorinę šios padėties galiojimo apimtį. Pagal Karo padėties įstatymą, karo padėtis atšaukiama, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendimą dėl karo padėties įvedimo arba jeigu išnyko priežastys, dėl kurių ji buvo įvesta. Sprendimą dėl karo padėties atšaukimo priima Seimas. Nėra įtvirtinta galimybė atšaukti karo padėtį tais atvejais, kai Seimas priima nutarimą dėl karo padėties įvedimo savo iniciatyva. Karo padėties įstatyme Valstybės saugumo departamento padaliniai priskirtini prie ikiteisminio tyrimo įstaigų, tačiau Valstybės saugumo departamentas nebėra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo (Nr. XIP-2802) 20 straipsnyje nustatyta, kad Seimas Respublikos Prezidento siūlymu skelbia mobilizaciją, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Išnykus priežastims, dėl kurių buvo paskelbta mobilizacija, Respublikos Prezidento siūlymu Seimas skelbia demobilizaciją. Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinta, kad Seimas šiuos sprendimus priima tik Respublikos Prezidento siūlymu. Nepaprastosios padėties įstatyme (Nr. XI-938) įtvirtinta, kad sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį tarp Seimo sesijų priima Respublikos Prezidentas, išleisdamas atitinkamą dekretą ir šaukdamas neeilinę Seimo sesiją Respublikos Prezidento sprendimui svarstyti.
Nėra įtvirtinta galimybė Seimo pirmininkui 1/3 Seimo narių siūlymu sušaukti neeilinę sesiją, kaip tai reglamentuota Konstitucijos 64 straipsnio 2 dalyje ir Seimo statuto 86 straipsnyje. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Seimo statuto pakeitimo projektu siekiama detalizuoti Seimo veiklą mobilizacijos ar karo padėties metu, bei įtvirtinti nutarimų dėl sprendimų svarstymo ir priėmimo tvarką, valdybos ir kitų struktūrinių padalinių įgaliojimus, sesijos darbų programos rengimo, Seimo narių informavimo bei posėdžių vietos nustatymo tvarką. Seimo nutarimo projektą dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo galėtų rengti ir teikti Seimo Pirmininkas arba jo pareigas laikinai einantis pavaduotojas. Nutarimo projektas būtų įtraukiamas į Seimo posėdžių darbotvarkę prioriteto tvarka ir svarstomas ypatingos skubos tvarka. Pertraukos nutarimų projektų svarstymo metu nebūtų daromos, Seimo narių siūlymai neteikiami ir nesvarstomi. Tokie nutarimai turėtų būti nedelsiant skelbiami per visuomenės informavimo priemones Pagal siūlomus Seimo statuto pakeitimus, Seimo valdyba mobilizacijos ar karo padėties metu svarstytų Seimo sesijos darbų programas bei Seimo posėdžių darbotvarkes, derintų Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimą, teiktų sprendimų šiais klausimais projektus Seimui. Numatyta Seimo komitetų ir komisijų posėdžius (išskyrus Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetus) organizuoti tik Seimo valdybos pavedimu, o kitų struktūrinių padalinių veikla turėtų būti derinama su Seimo valdyba.
Seimo posėdžiai būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu ne rečiau nei kartą per savaitę. Seimo nariai apie šaukiamą neeilinę Seimo sesiją ar neeilinį Seimo posėdį turėtų būti informuojami ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki jų pradžios. Mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatyme (toliau – Mobilizacijos įstatymas) nustatyta, kad Seimas gali skelbti mobilizaciją ar demobilizaciją tik Prezidento siūlymu. Siūlytina šią nuostatą formuluoti pagal Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalį. Taip pat siūlytina Nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnį formuluoti pagal Konstitucijos 144 straipsnį. Nepaprastosios padėties įstatyme yra detalizuojamas nutarimo ar dekreto dėl nepaprastosios padėties įvedimo turinys, kuriame turi būti nustatyta ne tik Konstitucinių teisių ribojimo apimtis, tačiau ir nepaprastosios padėties įvedimas ir tikslas, įvedimo teritorija ir trukmė ir kiti aspektai. Karo padėties įstatyme nustatytas vienintelis reikalavimas sprendimo turiniui (3 straipsnio 3 dalis):
„Sprendime dėl karo padėties įvedimo nurodoma, kokios teisės ir laisvės,
numatytos šiame įstatyme, ribojamos“. Manytina, kad Karo padėties įstatyme analogiškai Nepaprastosios padėties įstatymui turi būti detaliai reglamentuojamas sprendimo turinys. Be to, Karo padėties įstatyme nustatyta, kad karo padėtis gali būti atšaukiama tik tuomet, kai Seimas panaikina Respublikos Prezidento sprendimą dėl karo padėties įvedimo (4 straipsnio 1 dalis). Šią nuostatą reikia tobulinti atsižvelgiant į tai, kad karo padėtis, pagal Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalį, gali būti įvedama ir Seimo sprendimu. 5.
priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį įstatymų paketą kitų teisės aktų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose vartojami terminai ir sąvokos bus įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turės priimti Įstatymų projektams įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikia. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymams įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„karo padėtis“, „nepaprastoji padėtis“, „mobilizacija“, „demobilizacija“. Teikia:
Artūras Paulauskas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-04- Nr. Į 2015-03-04
Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos Seimo statuto „Dėl Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju(1) straipsniu“ projektą Nr. XIIP-2800, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 3, 4, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2801, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančios šalies paramos įstatymo Nr. XIP-2802 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2802, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2803, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEPAPRASTOSIOS
2015-03-13 Nr. XIIP –2803 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu dabar galiojantis teisinis reguliavimas nėra keičiamas, o tik kitaip redaguojamas Nepaprastosios padėties įstatymo 6 straipsnio 1 dalies tekstas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė E.Sadauskienė