Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo datos.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Naglis Puteikis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Parengti įstatymo projektą paskatino Seimo nariui Nagliui Puteikiui pateiktas LR pilietės B. A. D. prašymas, kuriame aprašyta konkreti jos istorija akivaizdžiai parodo, kad LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnyje yra įtvirtinta diskriminacinio pobūdžio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui galimai prieštaraujanti nuostata, nepagrįstai atimanti iš dalies asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų, teisę į turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą. B. A. D. buvo sunkiai sužalota per nusikaltimą, įvykdytą 1998 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismas 1999 m. sausio 27 d. nuosprendžiu nuteisė ją sužalojusį I. A. laisvės atėmimu 9 metams ir priteisė iš jo nukentėjusiajai 8523 Lt. Išieškojęs 1671 Lt žalos atlyginimo, 2013-12-02 antstolis grąžino B. A. D. vykdomąjį dokumentą, nes išieškojimas negalimas (I. A. nedirba, neturi lėšų bankuose, jokio turto). B. A. D. kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, tačiau ministerija šį prašymą atmetė, remdamasi LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnio nuostata, kad „Pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala.“ Taigi, iš B. A. D., sunkiai nukentėjusios dėl smurtinio nusikaltimo, teisė į žalos kompensavimą buvo atimta tik todėl, kad nusikaltimas prieš ją įvykdytas anksčiau, nei 2005 m. liepos 1 d. Manytina, kad toks įstatymu įtvirtintas teisinis reguliavimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatą, kad Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Siekiant panaikinti akivaizdžiai diskriminacinę LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnio nuostatą ir užtikrinti, kad visiems asmenims, nukentėjusiems nuo Lietuvos Respublikos teritorijoje padarytų smurtinių nusikaltimų, būtų garantuotos vienodos teisės į turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo datos, parengtas šis įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Prašymą parengti įstatymo pakeitimą Seimo nariui Nagliui Puteikiui pateikė nuo smurtinio nusikaltimo nukentėjusi B. A. D., o rengiant įstatymo projektą talkino Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. LIETUVOS
Pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama LR smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 20 straipsnį siūloma pakeisti, panaikinant diskriminacinę nuostatą, kad pagal šį įstatymą kompensuojama tik dėl po 2005 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala, ir nustatant, kad žala kompensuojama nepriklausomai nuo nusikaltimo padarymo datos.
Toks pakeitimas panaikins neteisybės jausmą, moralinę ir materialinę skriaudą, kurią patiria nuo smurtinių nusikaltimų nukentėję Lietuvos Respublikos piliečiai, valstybės neginami tik todėl, kad buvo „ne laiku“ sužaloti, ir užtikrins geresnį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, įgyvendinimą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:
Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo to, kiek asmenų, nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų, padarytų prieš 2005 m. liepos 1 d., pateiks prašymus kompensuoti žalą, o taip pat nuo to, kiek lėšų į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą bus sukaupta iš kitų šaltinių, nes šį fondą, be valstybės biudžeto asignavimų, sudaro teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos, pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo įstatymą išieškotos lėšos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Teisingumo ministerija informavo, kad dėl priežasties, jog nusikaltimai buvo padaryti iki 2005 m. liepos 1 d., atmetė 47 prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą.
Į klausimą, kiek biudžeto lėšų pareikalautų įstatymo įgyvendinimas priėmus siūlomą pakeitimą, Teisingumo ministerija neatsakė, pateikdama tik nuomonę, kad visas – ne vien biudžeto – lėšų poreikis būtų apie 2 milijonai litų už kiekvienus papildomus metus. Tačiau lieka neaišku, kuo grindžiamas ir šis vertinimas, nes nuo 2005 m. liepos 1 d. 1260 asmenims buvo išmokėta 10 244 261 Lt kompensacijų, o į klausimą, kokią dalį šios sumos sudarė biudžeto asignavimai, ministerija neatsakė. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
16Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Naglis Puteikis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-04- Nr. Į 2014-02-24 Nr. XIIP-2788 DĖL lietuvos respublikos Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIP-2788 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 20 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP‑2788 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume atkreipti dėmesį, jog 2014 m. gruodžio 22 d. Europos Komisija pareiškė ieškinį Italijos Respublikai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašo pripažinti, kad nepriėmusi visų priemonių, būtinų užtikrinti kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytų jos teritorijoje, aukoms schemos egzistavimą, Italijos Respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2004/80/EB 12 straipsnio 2 dalį. Europos Komisija teigia, kad Direktyva 2004/80/EB įdiegiama nacionalinių institucijų bendradarbiavimo sistema, palengvinanti visoje Europos Sąjungoje nusikaltimų aukoms gauti kompensaciją esant užsienyje. Ji veikia remiantis valstybių narių schemomis dėl kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų, įvykdytų atitinkamose jų teritorijose, aukoms. Siekiant užtikrinti tokios sistemos veikimą, šios direktyvos 12 straipsnio 2 dalimi valstybėms narėms nustatoma pareiga užtikrinti, kad jų nacionalinės taisyklės numatytų kompensacijų smurtinių tyčinių nusikaltimų, padarytų atitinkamose jų teritorijose, aukoms schemas, kurios garantuotų sąžiningą ir tinkamą kompensaciją aukoms.
Ši pareiga turi būti suprantama kaip apimanti visas smurtinių tyčinių nusikaltimų formas, o ne kai kurias iš jų (paryškinta mūsų). Italijos teisės sistemoje numatyta nacionalinė schema dėl kompensacijų nusikaltimų aukoms, kurią sudaro keletas specialių įstatymų, susijusių su kompensacijomis konkrečių formų smurtinių tyčinių nusikaltimų aukoms, bet nėra bendros kompensacijų sistemos, susijusios su visų nusikalstamų veikų, kurios pagal Italijos baudžiamąjį kodeksą apibrėžiamos ir kvalifikuojamos kaip tyčinės ir smurtinės, aukomis. Konkrečiai kalbant, Italijos teisės sistemoje nenumatyta schema dėl kompensacijų „bendro nusikalstamumo“ įvykdytų smurtinių tyčinių nusikaltimų aukoms. Todėl, Europos Komisijos nuomone, reikia konstatuoti, kad Italijos respublika neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Direktyvos 2004/80/EB 12 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdami į minėtame ieškinyje dėstomus argumentus siūlytume apsvarstyti galimybę keisti Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kuriame yra apibrėžiama smurtinio nusikaltimo sąvoka, taip, kad tokia sąvoka apimtų visas smurtinių tyčinių nusikaltimų formas, o ne kai kurias iš jų. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-03-05 Nr. XIIP-2788 Vilnius Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:
teigiama, kad toliau bus išdėstytas visas keičiamas Įstatymo 20 straipsnis, tačiau nėra išdėstytas jo numeris ir pavadinimas. 2. Projekte vartojama neaiškaus teisinio turinio ir galimai nevienareikšmiškai būsianti suprasta sąvoka „nusikaltimo padarymo data“. Be to, Įstatymo 20 straipsnyje nelikus konkrečios datos, nuo kada taikomas Įstatymas, svarstytina galimybė Įstatymo 20 straipsnį ne keisti, o pripažinti jį netekusiu galios. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog smurtiniais nusikaltimais padaryta žala kompensuojama tais atvejais, kai prašymas kompensuoti tokią žalą pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo. Taigi nors projektu keičiamo Įstatymo 20 straipsnyje siūloma nustatyti, kad žala būtų kompensuojama nepriklausomai nuo smurtinio nusikaltimo padarymo datos, tačiau asmenims, neatitinkantiems 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, žala nebūtų kompensuojama vien tik dėl to, kad pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dieną jau būtų suėjęs minėtas 10 metų terminas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų nustatyta kompensacijos tokiems asmenims mokėjimo tvarka arba nustatyti, kad 10 metų terminas pateikti prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo asmenims, kurie tik įsigaliojus pakeitimo įstatymui įgytų teisę į kompensaciją, skaičiuojamas nuo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos. 3.
padarytos žalos kompensavimo įstatymo projekto Nr. XP-568 aiškinamajame rašte (2005-06-02) buvo teigiama: „Siūloma, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2005 m. liepos 1 d., ir pagal jį būtų kompensuojama tik dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusi žala.“ Manytina, kad tuo metu buvo svarių argumentų, kuriais remiantis konkrečia data buvo apribotas Įstatymo taikymas, ir diskutuotina, ar tie argumentai šiandien nebėra aktualūs. Taip pat pastebėtina, kad nei Įstatymo projekto Nr. XP-568 svarstymo ar Įstatymo Nr. X-296 priėmimo metu, nei šiam Įstatymui galiojant nebuvo iškilę abejonių dėl jo
rašte. 4. Kadangi projektas susijęs su papildomų lėšų poreikiu, siūlytina Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl jo gauti Vyriausybės išvadą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad keičiamo Įstatymo
Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Be kitų šaltinių minėtosios programos lėšas sudaro ir valstybės biudžeto asignavimai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos tam, kad papildomi asignavimai būtų nustatyti valstybės biudžeto įstatyme. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.š[email protected]