Įstatymo projekto lyginamais variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 225 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„225 straipsnis. Išskaitų iš darbo užmokesčio dydžio apribojimas
algos, išskaitų dydis negali viršyti dvidešimties dešimties procentų, o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą
Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė Giedrė Purvaneckienė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 225 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai (toliau – Projektai) buvo parengti atsižvelgiant į Nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos “Galiu gyventi”, taip pat Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovų kreipimąsi. Šios organizacijos dirba pažeidžiamųjų visuomenės grupių (priklausomybės liga sergantys asmenys, skurstantieji, išėjusieji iš laisvės atėmimo vietų ir kt.) srityje. Nepaisant pastaruoju metu įvykusių teigiamų pokyčių, darbingo amžiaus žmonių skurdas tebėra didesnis už ES vidurkį. Šiandiena socialiai pažeidžiami asmenys dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, skurdu ir įvertinus tai, kad šie asmenys turi mažai galimybių laiku grąžinti skolas ar sumokėti jiems paskirtas baudas, šie įsiskolinimai ilgainiui tampa jiems nepakeliama finansine našta. Be to, laiku negrąžinti įsiskolinimai yra perduodami antstoliui ir antstolis vykdo priverstinį skolos išieškojimą. Manytume, jog šie išskaitymų dydžiai yra neadekvačiai per dideli skurdą patiriantiems asmenims ir užkerta kelią jiems patenkinti bent minimalius savo gyvenimo poreikius bei integruotis į visuomenę, todėl ir teikiu šiuos įstatymų projektų pakeitimus. Projektų tikslai ir uždaviniai – siūlome mažinti išskaitų dydžius, atsižvelgiant į asmens turimas vykdomąsias bylas ir gaunamą minimalų mėnesinį atlygį (MMA). Sumažinus išskaitas iš MMA, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei. Tai būtų viena iš priemonių kovojant su šešėline ekonomika. 2.
atstovai) ir rengėjai Projektų iniciatorė – LR Seimo narė Birutė Vėsaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus numatyta, jeigu asmuo turi vieną vykdomąją bylą ir gauna minimalų mėnesinį atlygį (MMA), iš jo išieškoma 20% nuo MMA. Jeigu asmuo turi dvi vykdomąsias bylas ir gauna minimalų mėnesinį atlygį (MMA), iš jo išieškoma 40% nuo MMA, o jeigu turi tris ir daugiau vykdomąsias bylas ir gauna minimalų mėnesinį atlygį (MMA), iš jo išieškoma 50% nuo MMA. Dėl tokių neadekvačiai didelių išskaitymų tiek valstybė ir visuomenė nieko nelaimi, o patiria tik neigiamas pasekmes. Didėja šešėlinė ekonomika, nelegaliai dirbančių asmenų skaičius, emigracija. Taip pat didėja asmenų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, skaičius bei atskirtis visuomenėje ir socialinis nestabilumas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamais įstatymų projektais siūlome mažinti išskaitų dydžius ir nustatyti tokius dydžius: jeigu asmuo turi vieną vykdomąją bylą ir gauna minimalų mėnesinį atlygį (MMA), iš jo išieškoma 10% nuo MMA; jeigu asmuo turi dvi ir daugiau vykdomąsias bylas ir gauna minimalų mėnesinį atlygį (MMA), iš jo išieškoma 20% nuo MMA. Tokiu būdu, sumažinus išskaitas iš MMA sumažėtų šešėlinė ekonomika ir bedarbių skaičius, valstybė sutaupytų lėšas, skirtas išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokoms, sumažėtų nelegalaus darbo atvejų. Be to, į valstybės biudžetą būtų surenkama daugiau SoDros mokesčių, padidėtų save išlaikančių asmenų skaičius. Asmenys lengviau integruotųsi į visuomenę bei į darbo rinką. Padidėtų skolininkų motyvacija skolas grąžinti iki joms patenkant pas antstolius priverstiniam išieškojimui. Mažėtų nepasitikėjimo ir agresijos nuotaikos visuomenėje, nusikalstamumas ir valstybės (mokesčių mokėtojų) išlaikomų asmenų skaičius įkalinimo įstaigose.
Įsidarbinęs ir išsilaikantis darbo rinkoje asmuo, grąžins daugiau įsiskolinimų, nei nedirbantis ir socialiai pažeidžiamas bei išlaikomas valstybės asmuo. Tokiu būdu bus tinkamai atstovaujama kreditorių interesams - skolos grąžinamos mažesnėmis dalimis, bet nuolat. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymo projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus Projektuose numatytus pakeitimus sumažėtų šešėlinė ekonomika, taip pat sumažėtų bedarbių skaičius, valstybė sutaupytų lėšas, skirtas išmokėti nedarbo socialinio draudimo išmokoms, sumažėtų nelegalaus darbo atvejų. Asmenys lengviau integruotųsi į visuomenę bei į darbo rinką. Mažėtų nusikalstamumas ir valstybės (mokesčių mokėtojų) išlaikomų asmenų skaičius įkalinimo įstaigose. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtus Projektus naujų įstatymų priimti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pakeisti reikės Sprendimų vykdymo instrukciją, kurią tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: socialiai pažeidžiami asmenys, skola, bauda, minimalus mėnesinis atlygis. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė Giedrė Purvaneckienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-03- Nr. Į 2015-02-24
Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 736 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2778 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO
Išnagrinėję 2015 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2778 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2779 (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
2015-03-04 Nr. XIIP-2779 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, dydį, nustatant, kad išskaitos dydis negali viršyti dešimt procentų (galiojančioje kodekso
dalyje siūloma nustatyti, kad darant išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus darbuotojui turi būti paliekama aštuoniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio (galiojančioje kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta penkiasdešimt procentų). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad socialiai pažeidžiami asmenys dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, skurdu ir įvertinus tai, kad šie asmenys turi mažai galimybių laiku grąžinti skolas ar sumokėti jiems paskirtas baudas, šie įsiskolinimai ilgainiui tampa jiems nepakeliama finansine našta. Išskaitymų dydžiai yra neadekvačiai per dideli skurdą patiriantiems asmenims ir užkerta kelią jiems patenkinti bent minimalius savo gyvenimo poreikius bei integruotis į visuomenę. Sumažinus išskaitas iš minimalios mėnesinės algos, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad socialiai remtinais, nepasiturinčiais asmenimis gali būti ne tik skolininkai, bet ir išieškotojai. Nustatant maksimalius išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius turėtų būti derinami skolininkų ir išieškotojų interesai, siekiama jų interesų pusiausvyros.
Priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Tuo tarpu nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma išskaitų dydį pagal išieškojimus, išskyrus kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, sumažinti iki 10 procentų, o išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitas sumažinti būtent nuo 50 iki 20 procentų, t. y. darbuotojui paliekant 80 procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Be to, sumažėjus išskaitų dydžiams, išieškojimo procesas nusitęs žymiai ilgesniam laikui. Kokią neigiamą įtaką išieškotojų, ypač nepasiturinčių, socialiai remtinų asmenų, finansinei būklei turės siūlomas teisinis reguliavimas projekto aiškinamajame rašte nėra analizuojama. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar projekto nuostatos atitinka proporcingumo principą. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei siekiant išvengti galimo įstatymo nuostatų taikymo jau pradėtam vykdymo procesui, taip pat siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, kurioje būtų reglamentuotas įstatymo taikymas, ir joje nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdymo procesui, prasidėjusiam po įstatymo įsigaliojimo. Iki įstatymo įsigaliojimo nebaigtų vykdyti išieškojimų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, vykdymas būtų tęsiamas pagal iki įstatymo įsigaliojimo kodekse nustatytą teisinį reguliavimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnio pavadinimą. 3. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatų įgyvendinimui bus reikalinga priimti kitus teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, numatant tokį terminą, per kurį būtų įmanoma priimti reikalingus teisės aktus.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas A. Dulevičiūtė-Akimovienė
TEISĖTVARKOS komitetas)
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L.Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, I. Leonavičiūtė, R.Varanauskienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, dydį, nustatant, kad išskaitos dydis negali viršyti dešimt procentų (galiojančioje kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta dvidešimt procentų). Kodekso 225 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darant išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus darbuotojui turi būti paliekama aštuoniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio (galiojančioje kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta penkiasdešimt procentų).
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad socialiai pažeidžiami asmenys dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, skurdu ir įvertinus tai, kad šie asmenys turi mažai galimybių laiku grąžinti skolas ar sumokėti jiems paskirtas baudas, šie įsiskolinimai ilgainiui tampa jiems nepakeliama finansine našta. Išskaitymų dydžiai yra neadekvačiai per dideli skurdą patiriantiems asmenims ir užkerta kelią jiems patenkinti bent minimalius savo gyvenimo poreikius bei integruotis į visuomenę. Sumažinus išskaitas iš minimalios mėnesinės algos, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad socialiai remtinais, nepasiturinčiais asmenimis gali būti ne tik skolininkai, bet ir išieškotojai. Nustatant maksimalius išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius turėtų būti derinami skolininkų ir išieškotojų interesai, siekiama jų interesų pusiausvyros. Priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Tuo tarpu nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma išskaitų dydį pagal išieškojimus, išskyrus kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, sumažinti iki 10 procentų, o išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitas sumažinti būtent nuo
užmokesčio. Be to, sumažėjus išskaitų dydžiams, išieškojimo procesas nusitęs žymiai ilgesniam laikui.
Kokią neigiamą įtaką išieškotojų, ypač nepasiturinčių, socialiai remtinų asmenų, finansinei būklei turės siūlomas teisinis reguliavimas projekto aiškinamajame rašte nėra analizuojama. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar projekto nuostatos atitinka proporcingumo principą. Pritarti
taikymo jau pradėtam vykdymo procesui, taip pat siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, kurioje būtų reglamentuotas įstatymo taikymas, ir joje nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdymo procesui, prasidėjusiam po įstatymo įsigaliojimo. Iki įstatymo įsigaliojimo nebaigtų vykdyti išieškojimų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, vykdymas būtų tęsiamas pagal iki įstatymo įsigaliojimo kodekse nustatytą teisinį reguliavimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnio pavadinimą. Pritarti
kitus teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, numatant tokį terminą, per kurį būtų įmanoma priimti reikalingus teisės aktus. Pritarti Jeigu būtų nuspręsta projektą tobulinti. 4. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2015-03-16 Išnagrinėję 2015 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2778 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (2015 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 650)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
nutarimo projektų išvadų“ 4 ir 5 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2778 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2778) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2779 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2779) dėl šių priežasčių:
Įstatymo projekto Nr. XIIP-2779 (toliau – įstatymų projektai) aiškinamajame rašte nurodyta, kad maksimalių išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, dydžių sumažinimo tikslas – ,,mažinti išskaitų dydžius, atsižvelgiant į asmens turimas vykdomąsias bylas ir gaunamą minimalų mėnesinį atlygį (MMA). Sumažinus išskaitas iš MMA, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei.
Tai būtų viena iš priemonių kovojant su šešėline ekonomika.“ Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą įstatymų projektų tikslą įstatymų projektų nuostatos atitinka nevisiškai, nes jas priėmus išskaitos būtų atliekamos ne tam tikroms subjektų grupėms, gaunančioms tik minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), o iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA. Taigi nebūtų užtikrinta skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Įstatymų projektuose siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami. Toks teisinis reguliavimas gali skatinti darbuotojus, sąžiningai vykdančius mokestinius ar kitus įsipareigojimus, nukelti juos į ateitį ir tenkinti kitus būtinus poreikius, nes sudaromos teisinės galimybės išskaitas mokėti ypač mažomis dalimis ir ilgą laiką. Įstatymų projektuose siūloma galiojančius maksimalius išskaitų dydžius mažinti perpus, o esant keliems vykdomiesiems raštams – net 2,5 karto, tačiau neatsižvelgta į tokio mažinimo pasekmes išskaitų gavėjams. Esant keliems vykdomiesiems raštams, gali susidaryti tokia padėtis, kad išieškotojams negalės būti skiriama ir dešimties procentų darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, išskaita, tai yra pailgėtų sprendimo dėl išskaitų įvykdymo laikas ir būtų pažeidžiamos išieškotojų teisės. Pritarti
(2015 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 650)1 2.
2Teismas, priteisdamas skolą,
dažnai kartu priteisia ir įstatymo, teismo ar sutarties nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Sumažinus išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį, viena išskaita būtų padengiama mažesnė skolos dalis, didėtų apskaičiuotos palūkanos, o dėl ilgiau trunkančio vykdymo proceso galėtų padidėti ir vykdymo išlaidos. Taigi, nors išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų sumažėtų, šios išskaitos skolininko įsiskolinimą išieškotojui sumažintų nedaug, o visa skola netgi padidėtų, nes skolininkas turėtų sumokėti didesnes palūkanas ir didesnes vykdymo išlaidas. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2779, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kad siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami. Toks teisinis reguliavimas gali skatinti darbuotojus, sąžiningai vykdančius mokestinius ar kitus įsipareigojimus, nukelti juos į ateitį ir tenkinti kitus būtinus poreikius, nes sudaromos teisinės galimybės išskaitas mokėti ypač mažomis dalimis ir ilgą laiką.;
komitetui įstatymo projektą atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, R. Molienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: I. Golubajev – Teisingumo ministerijos Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vedėjas, R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja, S. Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus vedėja, R. Kurlianskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinės aprėpties departamento Piniginės paramos skyriaus patarėja, J. Pagojus – teisingumo viceministras, A. Šešelgis – socialinės apsaugos ir darbo viceministras. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kodeksas) 225 straipsnio 1 dalyje nustatytą maksimalų išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, dydį, nustatant, kad išskaitos dydis negali viršyti dešimt procentų (galiojančioje kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta dvidešimt procentų).
Kodekso 225 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad darant išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus darbuotojui turi būti paliekama aštuoniasdešimt procentų išmokėtino darbo užmokesčio (galiojančioje kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatyta penkiasdešimt procentų). Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad socialiai pažeidžiami asmenys dažnai susiduria su finansiniais sunkumais, skurdu ir įvertinus tai, kad šie asmenys turi mažai galimybių laiku grąžinti skolas ar sumokėti jiems paskirtas baudas, šie įsiskolinimai ilgainiui tampa jiems nepakeliama finansine našta. Išskaitymų dydžiai yra neadekvačiai per dideli skurdą patiriantiems asmenims ir užkerta kelią jiems patenkinti bent minimalius savo gyvenimo poreikius bei integruotis į visuomenę. Sumažinus išskaitas iš minimalios mėnesinės algos, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei. Vertinant projektu siūlomą teisinį reguliavimą, atkreipiame dėmesį, kad socialiai remtinais, nepasiturinčiais asmenimis gali būti ne tik skolininkai, bet ir išieškotojai. Nustatant maksimalius išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydžius turėtų būti derinami skolininkų ir išieškotojų interesai, siekiama jų interesų pusiausvyros. Priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams.
Tuo tarpu nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma išskaitų dydį pagal išieškojimus, išskyrus kodekso 225 straipsnio 1 dalyje nustatytas išimtis, sumažinti iki 10 procentų, o išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus išskaitas sumažinti būtent nuo 50 iki 20 procentų, t. y. darbuotojui paliekant 80 procentų išmokėtino darbo užmokesčio. Be to, sumažėjus išskaitų dydžiams, išieškojimo procesas nusitęs žymiai ilgesniam laikui. Kokią neigiamą įtaką išieškotojų, ypač nepasiturinčių, socialiai remtinų asmenų, finansinei būklei turės siūlomas teisinis reguliavimas projekto aiškinamajame rašte nėra analizuojama. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar projekto nuostatos atitinka proporcingumo principą. Pritarti2
įstatymo nuostatų taikymo jau pradėtam vykdymo procesui, taip pat siekiant apsaugoti kreditorių teisėtus lūkesčius, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti atskira dalimi, kurioje būtų reglamentuotas įstatymo taikymas, ir joje nustatyti, kad įstatymo nuostatos taikomos vykdymo procesui, prasidėjusiam po įstatymo įsigaliojimo. Iki įstatymo įsigaliojimo nebaigtų vykdyti išieškojimų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, vykdymas būtų tęsiamas pagal iki įstatymo įsigaliojimo kodekse nustatytą teisinį reguliavimą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų papildyti projekto 2 straipsnio pavadinimą. Atsižvelgti
reikalinga priimti kitus teisės aktus, projekto 2 straipsnis pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo, numatant tokį terminą, per kurį būtų įmanoma priimti reikalingus teisės aktus. Atsižvelgti Projektą siūloma atmesti. 2.
Teisingumo ministerijos, 2015-03-16 Išnagrinėję 2015 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo kartu pateiktus derinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2778 ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2779 (toliau kartu – Projektai), pažymime, kad pastabų dėl Projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2015-06-26 Nepritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2778 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2778) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 225 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2779 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-2779) dėl šių priežasčių:
projekto Nr. XIIP-2778 ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-2779 (toliau – įstatymų projektai) aiškinamajame rašte nurodyta, kad maksimalių išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos, dydžių sumažinimo tikslas – ,,mažinti išskaitų dydžius, atsižvelgiant į asmens turimas vykdomąsias bylas ir gaunamą minimalų mėnesinį atlygį (MMA). Sumažinus išskaitas iš MMA, skolos ir baudos būtų realiai sumokamos neįstumiant skurdą patiriančių asmenų į beviltišką padėtį ir nepadarant žalos valstybei.
Tai būtų viena iš priemonių kovojant su šešėline ekonomika.“ Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytą įstatymų projektų tikslą įstatymų projektų nuostatos atitinka nevisiškai, nes jas priėmus išskaitos būtų atliekamos ne tam tikroms subjektų grupėms, gaunančioms tik minimaliąją mėnesinę algą (toliau – MMA), o iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos MMA. Taigi nebūtų užtikrinta skolininkų ir išieškotojų interesų pusiausvyra. Įstatymų projektuose siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami. Toks teisinis reguliavimas gali skatinti darbuotojus, sąžiningai vykdančius mokestinius ar kitus įsipareigojimus, nukelti juos į ateitį ir tenkinti kitus būtinus poreikius, nes sudaromos teisinės galimybės išskaitas mokėti ypač mažomis dalimis ir ilgą laiką. Įstatymų projektuose siūloma galiojančius maksimalius išskaitų dydžius mažinti perpus, o esant keliems vykdomiesiems raštams – net 2,5 karto, tačiau neatsižvelgta į tokio mažinimo pasekmes išskaitų gavėjams. Esant keliems vykdomiesiems raštams, gali susidaryti tokia padėtis, kad išieškotojams negalės būti skiriama ir dešimties procentų darbo užmokesčio, neviršijančio MMA, išskaita, tai yra pailgėtų sprendimo dėl išskaitų įvykdymo laikas ir būtų pažeidžiamos išieškotojų teisės. 2. Teismas, priteisdamas skolą, dažnai kartu priteisia ir įstatymo, teismo ar sutarties nustatytas palūkanas, kurios skaičiuojamos nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sumažinus išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio dydį, viena išskaita būtų padengiama mažesnė skolos dalis, didėtų apskaičiuotos palūkanos, o dėl ilgiau trunkančio vykdymo proceso galėtų padidėti ir vykdymo išlaidos. Taigi, nors išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų sumažėtų, šios išskaitos skolininko įsiskolinimą išieškotojui sumažintų nedaug, o visa skola netgi padidėtų, nes skolininkas turėtų sumokėti didesnes palūkanas ir didesnes vykdymo išlaidas. Pritarti
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2015-09-16
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2779, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kad siūlomos nuostatos iš esmės neišspręs skolininkų, priskiriamų pažeidžiamoms visuomenės grupėms, skurdo problemos, tačiau gali pažeisti išieškotojų teises ir didinti jų skurdą, nes ir išieškotojai gali būti socialiai pažeidžiami. Toks teisinis reguliavimas gali skatinti darbuotojus, sąžiningai vykdančius mokestinius ar kitus įsipareigojimus, nukelti juos į ateitį ir tenkinti kitus būtinus poreikius, nes sudaromos teisinės galimybės išskaitas mokėti ypač mažomis dalimis ir ilgą laiką.;
įstatymo projektą atmesti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, Teisės ir
teisėtvarkos komiteto sprendimą bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas siūlome įstatymo projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Sysas, Jonas Varkala.
Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė