Projekto lyginamasis variantas
punkto pakeitimas
Respublikos Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 29 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: "3. Netinkama politinės partijos veikla laikytini tokie veiksmai, kai:
1) politinė partija priima sprendimus naudoja politinės partijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių, arba kai priima sprendimus dėl tokių lėšų naudojimo politinės partijos veikloje;". 2 straipsnis. Lietuvos
papildymas
Respublikos Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 29 straipsnio 4 dalį nauju 3 punktu: "3) apriboti politinės partijos teisę į valstybės biudžeto asignavimus;". 2. Buvusį 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą laikyti 4 punktu. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys,
pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Politinių partijų finansavimo skaidrumas yra viena iš esminių demokratinio proceso sąlygų. Būtent siekiant šio tikslo, Lietuvoje buvo pereita prie partijų dotavimo iš biudžeto. Tačiau net ir po to, kai partijų finansavimo naštą prisiėmė mokesčių mokėtojai, problema neišnyko. Tai tampa akivaizdu, atėjus rinkimams, kai ir vėl kyla įtarimai, kad politinėje kovoje naudojamos neteisėtos lėšos. Greta kitų šio reiškinio priežasčių būtų galima įvardinti ir teisinio reglamentavimo trūkumus, vis dar paliekančius pažeidėjams galimybę išvengti atsakomybės. Šis projektas padiktuotas siekio bent iš dalies užpildyti pastebėtas spragas. Projekto iniciatorius ir rengėjas - Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Visų pirma, projektu siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymą toje dalyje, kurioje apibrėžiama, kokie veiksmai laikytini netinkama politinės partijos veikla. Kitas projekto uždavinys - suteikti teismui galimybę taikyti už netinkama pripažintą politinės partijos veiklą papildomas, šiuo metu politinių partijų įstatymu nenumatytas priemones. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Remiantis Lietuvos Respublikos Politinių partijų įstatymo Nr. I-606, 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, netinkama politinės partijos veikla laikytini tokie veiksmai, kai politinė partija priima sprendimus savo veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų finansavimo šaltinių. Toks apibrėžimas neišvengiamai suponuoja sąlygą, kad netinkama politinės partijos veikla laikytini tik tokie neteisėti veiksmai, kurie atliekami remiantis politinės partijos priimtais sprendimais.
Tačiau, kaip byloja tikrovė, politinės partijos beveik niekuomet nepriima sprendimų naudoti neleistinas lėšas, nes tai būtų per daug akivaizdu - tokios lėšos naudojamos ne remiantis partijos vardu priimtais sprendimais, o vadovaujantis slaptais žodiniais nurodymais ar kitais užkulisiniais susitarimais. Taigi, toks reglamentavimas yra ne tik netikslus, bet ir ydingas, kadangi palieka galimybę naudoti neteisėtas lėšas ir po to pasakyti, kad jokio partijos sprendimo esą nebuvo ir todėl ji čia niekuo dėta. Įstatymo trūkumu reikėtų laikyti ir tai, kad, net ir pripažinus politinės partijos veiklą netinkama, teismui nesuteikiama galimybė kaip vieną iš priemonių taikyti politinės partijos teisės į valstybės biudžeto asignavimus apribojimą. Įvertinant, kad pagal įstatymo 29 straipsnį teismas net gali politinę partiją likviduoti, tai derėtų laikyti akivaizdžia reglamentavimo spraga ir visų galimų poveikių priemonių neišnaudojimu. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus siūlomą įstatymą, netinkama politinės partijos veikla būtų laikomi ne tik tokie veiksmai, kai politinė partija priima sprendimus savo veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų finansavimo šaltinių, bet ir kai tokios lėšos naudojamos net ir nesant politinės partijos sprendimams dėl jų naudojimo. Toks reglamentavimas pašalintų esamą dviprasmybę ir nebesuteiktų galimybės traktuoti šiuo metu galiojančią normą kaip pagrindą siekiant išvengti atsakomybės už įstatymo pažeidimus. Apie tai, kad bet kokia įstatymo dviprasmybė sėkmingai išnaudojama šalių ginčuose ir neretai nulemia sprendimus pažeidėjų naudai, galima spręsti iš teismų praktikos.
Priėmus dar vieną siūlomą nuostatą ir papildžius politinių partijų įstatymo 29 straipsnio 4 dalį nauju punktu, suteikiančiu teismui galimybę kaip vieną iš priemonių taikyti politinės partijos teisės į valstybės biudžeto asignavimus apribojimą, būtų ne tik pagrįstai išplėstas taikomų priemonių arsenalas, bet ir įtvirtinta adekvati sankcija už įstatymo pažeidimus: politinė partija, pasinaudojusi neleistinais finansavimo šaltiniais, galiausiai nukentėtų finansiškai. Tokia norma veiktų ir kaip prevencinė priemonė. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nebūtų. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Siūlomas įstatymas, kuriuo tikslas - padidinti politinių partijų finansavimo skaidrumą, neabejotinai būtų papildomas įrankis kovoje su politine korupcija. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Siūlomas įstatymas su verslo sąlygomis tiesiogiai nėra susijęs. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą: Aktuali Lietuvos Respublikos Politinių partijų įstatymo Nr. I-606 redakcija galioja nuo 2014-07-25. Politinių partijų finansavimo tvarką taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymas. Priėmus teikiamą įstatymą, keisti ar naikinti kitų teisės aktų netektų. 9.
Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys: Įstatymui įgyvendinti įstatymų lydimieji aktai nėra būtini. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus jokių lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
"Politinė partija", "Partijos finansavimas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai
ir paaiškinimai: Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia: Seimo narys Vytautas Antanas Matulevičius
Vilnius
RESPUBLIKOS POLITINIŲ PARTIJŲ ĮSTATYMO NR. I-606 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI 2015-02-25 Nr. XIIP-2760 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo Politinių partijų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad politinės partijos netinkama veikla būtų laikoma ir tokia veikla, kai partija naudotų politinės partijos veiklai lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių. Taigi, tiek nurodytų lėšų naudojimas, tiek ir sprendimų dėl jų priėmimas būtų lygiaverčiai pagrindai teismui taikyti šio straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones. Palyginus siūlomą įtvirtinti nuostatą „arba kai priima sprendimus dėl tokių lėšų naudojimo politinės partijos veikloje“, matyti, kad ji iš esmės tapati šiuo metu galiojančiai nuostatai „politinė partija priima sprendimus politinės partijos veiklai naudoti lėšas, gautas iš neleistinų politinės partijos finansavimo šaltinių“. Keičiamo įstatymo aiškinamajame rašte nurodytam tikslui pasiekti pakaktų 1 punkte po esamos nuostatos (jos nekeičiant) įrašyti nuostatą „arba tokias lėšas naudoja politinės partijos veiklai finansuoti“. 2. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatoje yra sukuriama teismo taikoma poveikio priemonė už politinės partijos netinkamą veiklą „apriboti politinės partijos teisę į valstybės biudžeto asignavimus“. Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo 19 straipsnio 1 - 4 dalyse yra įtvirtinti politinės partijos finansavimo šaltiniai ir dydžių apribojimai. Finansuoti politines partijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis draudžiama (19 straipsnio 9 dalis).
Politinei partijai gavus lėšų iš kitų, šiame įstatyme nenumatytų, finansavimo šaltinių, kai lėšų šaltinis yra žinomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo per 5 darbo dienas nuo tokių lėšų gavimo dienos turi lėšas grąžinti jas pervedusiam asmeniui, nurodydamas atsisakymo priimti lėšas priežastis. Jeigu lėšų šaltinis per 10 darbo dienų nenustatomas, už politinės partijos apskaitą atsakingas asmuo lėšas perveda į valstybės biudžetą (19 straipsnio 10 dalis). Be to, įstatyme jau yra įtvirtintas politinių partijų (atitinkančių 21 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir valstybės biudžeto asignavimų skyrimo kriterijus) teisės į valstybės biudžeto asignavimus apribojimo institutas. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija pripažįsta, kad politinė partija šiurkščiai pažeidė šį įstatymą arba padarė šiurkštų politinės kampanijos finansavimo pažeidimą, ji šiai politinei partijai neskiria iki dvejų metų (nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos) valstybės biudžeto asignavimų, o nepaskirstyti valstybės biudžeto asignavimai grąžinami į valstybės biudžetą (20 straipsnio 4 dalis). Tokių sprendimų priėmimas yra grindžiamas šiurkščių šio įstatymo pažeidimų (keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalis), taip pat šiurkščių politinės kampanijos finansavimo pažeidimų faktų konstatavimu. Jeigu įstatymo
apribojimo pagrindu – juo remdamasi Vyriausioji rinkimų komisija galėtų priimti 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą.
Kitaip diskutuotina, koks būtų keičiamo įstatymo siūlomos nuostatos taikymas ir jos santykis su 21 straipsnio 5 dalimi, kai Vyriausioji komisija, nepaisant to, kad pradėtas politinės partijos veiklos tyrimas keičiamo įstatymo siūlomu įtvirtinti pagrindu, priims sprendimą skirti partijai valstybės biudžeto asignavimus ir jie ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 dienos ir lapkričio 15 dienos bus pervesti į politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitą. Atkreipiame dėmesį, kad politinės partijos šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka gautus valstybės biudžeto asignavimus privalo laikyti ir mokėjimus atlikti iš valstybės biudžeto asignavimų sąskaitos, išskyrus atvejus, kai šios lėšos yra naudojamos politinės partijos politinei kampanijai finansuoti (Įstatymo 19 straipsnio 7 dalis). Įstatymas imperatyviai draudžia taikyti kokias nors laikinąsias apsaugos priemones politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitai (Įstatymo20 straipsnio 10 dalis). Be to, siūloma nuostata neišbaigta – neaiškus „teisės apribojimo“ turinys bei apimtis. Formuluotė suponuoja, be kita ko, neterminuotą teisės į valstybės biudžeto asignavimus praradimą ir gali neatitikti proporcingumo principo. 3. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų:
įstatymo (1 ir 2 straipniai) 29 straipsnio 3 ir 4 dalių pakeitimai turi būti keičiami to paties straipsnio dalimis, o ne atskirais straipsniais;89 ir 89.1 punktus keičiant įstatymo straipsnius, straipsnio pavadinime turi būti nurodomas keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios įstatymo straipsnis, o ne įstatymo pavadinimas.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.Buišienė P. Žukauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-02-17 Nr. XIIP-2760 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo Nr. I-606 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2760 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];