Projekto – 3 lyginamasis variantas
, 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491 , 54, 59
, 61 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Notariato samprata Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.“ 3 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
“. 2.
3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) ne mažiau kaip vienerius dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų šešių mėnesių notaro praktiką arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse notaro pareigoms užimti kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų. Sveikatos tikrinimas, einant notaro pareigas, taip pat privalomas kas penkeri metai. Notarų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras .“ 4.
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu jis:
1) buvo teistas nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas išnyko arba buvo panaikintas, ar teistas nuteistas už kitą nusikalstamą veiką nusikaltimą, jeigu neišnyko teistumas nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;
2) buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;
3) buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;
3) 5) piktnaudžiauja alkoholiu , psichotropinėmis, narkotinėmis , toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ;
4) 6) neatitinka jo elgesys ar veikla nėra suderinama su Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso reikalavim ų ais .“ 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai , .
o koordinuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Notarų kvalifikacijos kėlimo atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Notarai yra periodiškai atestuojami , siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūm ai ų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija . Ji sudaroma trejiems metams iš penkių notarų, kurie Notarų atestacijos komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie vykdė notaro profesinę veiklą ne mažiau kaip penkerius metus. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas. Eilinė notarų atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų profesinės veiklos metų. Neeilinė notarų atestacija gali būti vykdoma esant teismo sprendimui, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip pat esant kitiems pagrindams, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notarų atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.
Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras atsisako tvirtinti Notarų atestavimo nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo motyvai, į kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų:
1) tinka eiti notaro pareigas;
2) tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją;
3) netinka eiti notaro pareigų. Notarų atestacijos komisijos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį už praėjusius dvejus kalendorinius metus. “
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį.
Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą.“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 61 straipsnio 2 dalį. Notaras gali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu perkeliamas iš vienos savivaldybės į kitą, jei jis laimėjo šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą viešą konkursą eiti notaro pareigas. Atvejus ir tvarką, kai notaras perkeliamas ne konkurso tvarka, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Notaras perkeliamas eiti notaro pareigas iš vienos savivaldybės į kitą, kai yra užtikrinamas notaro paslaugų teikimas toje savivaldybėje, iš kurios notaras perkeliamas. 7 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus , laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 71 straipsnį. 71 straipsnis.
71 straipsnis. Drausmės bylos notarui iškėlimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. 9 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „101 straipsnis. Notarų garbės teismas Notaro drausminė atsakomybė Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notariato veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat neįskaitant notaro veiklos patikrinimo trukmės laiko . Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Notarų garbės teismo nuostatais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras , . nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas. Notarų garbės teismą sudaro 5 notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariais gali būti notarai, kurie vykdė notaro profesinę veiklą ne mažiau kaip penkerius metus. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių. “
102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „102 straipsnis. Nuobaudos skyrimas notarui Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali:
išteisinti nutraukti drausmės bylą, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba jei paaiškėja, kad byla iškelta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
apsiriboti drausmės bylos svarstymu;
3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
įpareigoti viešai atsiprašyti
profesinės veiklos vykdymą nuo vieno iki trijų mėnesių ;
pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų. 8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;
9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda gali būti skiriama kartu su viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ar 6 punkte nurodytų nuobaudų. Notarų garbės teismo paskirta nuobauda galioja vienus metus. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, kilusias pasekmes, į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų, ir į tai, ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda. Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka .
Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“
pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Už notarini o ių veiksm o ų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras , atsižvelgdama s į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus
otarų rūmais. Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingus darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip. “
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų
ministerija ministras .
Ūkio subjektams notaro atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami specialiuose apskaitos dokumentuose.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimą, atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.“
straipsnis. Notaro teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos Notaras teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugas. Taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimas notarui neturi trukdyti atlikti įstatymų nustatytų funkcijų, kurioms jis privalo teikti pirmenybę. Teikdamas šias paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir teikiant taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, turi būti užtikrintas funkcijų atlikimo ir paslaugų teikimo atribojimas. Notaras negali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas. “
1.
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus. kandidatas į notarus (asesorius), jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus. Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro , Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ar teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų .“
straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu gali būti skiriamas pavaduojantis notaras ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų terminui. Jei, pasibaigus šiam terminui, pavaduojamasis notaras ir toliau negalės eiti savo pareigų, skiriamas notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigas, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį.
Notaro pavadavimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamasis notaras negali atlikti notarinių veiksmų Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamojo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamojo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamojo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo notaro biure. Pavaduojamasis notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamojo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu. „ Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti savo pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų terminui. Jei pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti savo pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria notaro atstovą. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ar teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu, šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo notaro biure.
Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu. “
4Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro atstovą informuoja Notarų rūmus. Notarų rūmai savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie paskirtus notarų atstovus ir pavaduojančius notarus. “16 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Notaro veiklos tęstinumas
Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras priima sprendimą dėl tolesnės biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir , dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo . Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais .“17 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės, taip pat užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;“. 2. Papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu:
„18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina dokumentus pažyma (
Apostille );“ . 3. Buvusį 26 straipsnio 1 dalies 18 punktą laikyti 19 punktu. 18 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai
Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas.
Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, j J eigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai , notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas tačiau ne ilgiau dešimt dvidešimčiai kalendorinių dienų . arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo .“ 19 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę išreikalauti gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias informaciją, ir dokumentus bei duomenis , reikalingus notariniams veiksmams atlikti . Atitinkamos žinios I nformacija , ir dokumentai ir duomenys turi būti pateikti notaro nurodytu terminu.“
20 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnį 5 dalimi:
„Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas. Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais.
“2 1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Testamento dublikatas testamente nurodytiems įpėdiniams gali būti išduotas išduodamas pagal jų rašytinį pareiškimą testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties liudijimą , mirus testatoriui .“
2 2 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu.
Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos, ir jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.“23 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„42 straipsnis. Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu
Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai.“24 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Notarų vykdomųjų išrašų vykdymas
Notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka. “25 straipsnis. 491 straipsnio pakeitimas Pakeisti 491 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „491 straipsnis.
Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių kyla piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka Notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų numatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatytą notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių kyla piniginės prievolės, tvarką ir formą .
Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo , patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio kyla piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas , o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginės prievolės įvykdymo prieš terminą,
ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų numatytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 daly je se , duomenų atitikties ir neatsako už juos. Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 daly je se numatytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.“26 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų ir ( ar ) išduotų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos notarų biuruose
„Dokumentus, sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio valstybės valdžiai, Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įstaigos. Nelegalizuotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos Respublika. Oficialius, užsienyje sudarytus
ir ( a
r) išduotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tokie dokumentai yra patvirtinti pažyma ( Apostille ) ar legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. “
Pripažinti netekusia galios 59 straipsnio 3 dalį. Kandidatas į notarus (asesorius) turi teisę atlikti notarinius veiksmus atstovavimo notarui metu, jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip vienerių metų notaro praktiką, yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, yra prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka ir šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka yra paskirtas notaro atstovu. 28 straipsnis. 61 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
netekusiu galios 61 straipsnį. „61 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) socialinės garantijos Notarų rūmai kandidatams į notarus (asesoriams moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją.
Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius) draudžia valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos.Už atostogų laiką mokama stipendija. 29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas , išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m.
liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems prašymus laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, pateikusiems prašymus dalyvauti viešame konkurse notaro pareigoms užimti, taip pat pateikusiems prašymą dalyvauti kandidatų į notarus (asesorių) viešame konkurse. 4. Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas ne mažiau kaip dvejus metus būti kandidatu į notarus (asesoriumi) netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskirti kandidatais į notarus (asesoriais). 5. Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas atlikti ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką netaikomas teisės krypties socialinių mokslų daktarams, habilituotiems daktarams ar kitiems asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikusiems ar pradėjusiems atlikti ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką. 6.
6Šiuo įstatymu keičiamo Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriomis nustatoma, kad Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui, netaikomos
iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytai Notarų atestacijos komisijai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2755(2) lyginamasis variantas
6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Notariato samprata Notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą.“
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo
nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaras taip pat gali būti civilinių ginčų taikinimo tarpininku (mediatoriumi), kai sprendžiami ginčai.“
1Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą); “. 2.
2Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) ne mažiau kaip vienerius dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų šešių mėnesių notaro praktiką arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip trijų šešių mėnesių notaro praktiką. Teisiniu darbu laikoma veikla, nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame teisinių pareigybių sąraše. Teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo teisininko kvalifikaciją ir pradėjo dirbti teisinį darbą. Notaro kvalifikacinio egzamino rezultatai galioja penkerius metus nuo egzamino išlaikymo dienos. Jeigu per penkerius metus nuo notaro kvalifikacinio egzamino išlaikymo dienos asmuo pradeda eiti notaro pareigas, jo rezultatų galiojimo terminas pratęsiamas tol, kol jis eina notaro pareigas. Notarai, kurie dalyvauja viešame konkurse eiti notaro pareigas kitoje savivaldybėje, nuo notaro kvalifikacinio egzamino atleidžiami, jeigu jie jau buvo išlaikę notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro kvalifikacinio egzamino nuostatus ir Notaro praktikos atlikimo tvark ą os aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro
einant notaro pareigas, taip pat privalomas kas penkeri metai. Notarų sveikatos reikalavimus bei ir sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ministras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras .“ 4.
Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas notaru, jeigu jis :
1) jis buvo teistas nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, ar ba teistas nuteistas už kitą nusikalstamą veiką nusikaltimą, jeigu neišnyko teistumas nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;
2) jis buvo nuteistas už baudžiamąjį nusižengimą, jeigu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai;
3) jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, ir nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo penkeri metai;
3) 5) jis piktnaudžiauja alkoholiu , psichotropinėmis, narkotinėmis , toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ;
4) 6) neatitinka jo elgesys ar veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos notarų garbės ( etikos ) kodekso reikalavim ų ais .“ 4 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Notarų kvalifikacijos kėlimas ir atestavimas Notaras privalo nuolat kelti savo kvalifikaciją. Notarų kvalifikacijos kėlimą organizuoja Notarų rūmai , .
o koordinuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Notarų kvalifikacijos kėlimo atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu. Notarai yra periodiškai atestuojami , siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūm ai ų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija . Ji sudaroma trejiems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas. Eilinė notaro atestacija vykdoma praėjus vieniems metams nuo notaro profesinės veiklos pradžios, o vėliau – periodiškai, ne rečiau kaip kas penkeri metai. Notaras, grįžęs iš vaiko priežiūros atostogų, atestuojamas ne anksčiau kaip po vienų profesinės veiklos metų. Neeilinė notaro atestacija gali būti vykdoma, kai yra teismo sprendimas, kuriuo atliktas notarinis veiksmas pripažintas neteisėtu dėl notaro profesinės veiklos pažeidimų, taip pat kitais pagrindais, kurie leidžia pagrįstai abejoti notaro kvalifikacija. Neeilinė notaro atestacija vykdoma motyvuotai pareikalavus Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, Notarų rūmų prezidiumui, Notarų garbės teismui. Notarų atestavimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Notarų rūmų prezidiumo teikimu.
Jei Lietuvos Respublikos teisingumo ministras atsisako tvirtinti Notarų atestavimo nuostatus, raštu išdėstomi šio atsisakymo motyvai, į kuriuos turi atsižvelgti Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisija uždarame posėdyje priima vieną iš šių nutarimų:
1) notaras tinka eiti notaro pareigas;
2) notaras tinka eiti notaro pareigas su sąlyga, jeigu pašalins Notarų atestacijos komisijos nurodytus veiklos ir profesinės etikos trūkumus ir (ar) papildomai kels savo kvalifikaciją;
3) notaras netinka eiti notaro pareigas. Notarų atestacijos komisijos nutarimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
veiklos teritorija Notarų skaičių, jų buveinę ir veiklos teritoriją nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras pagal savo patvirtintą Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką. Notarų skaičius nustatomas atsižvelgiant į gyventojų skaičių konkrečioje savivaldybėje ir praėjusių dviejų kalendorinių metų notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje statistinį vidurkį. Notaro darbo vieta yra notaro biuras. Notaro biuras nėra civilinių teisinių santykių, įskaitant komercinę ūkinę veiklą, subjektas. Notarų biurai steigiami Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Vienas notaras gali turėti vieną notaro biurą. Du ir daugiau notarų, einančių notaro pareigas toje pačioje savivaldybėje ar savivaldybėse, kurių centras yra tame pačiame mieste, gali turėti vieną bendrą notarų biurą. Dėl bendro notarų biuro darbo organizavimo ir veiklos notarai sudaro sutartį.
Kiekvienas notaras, dirbantis bendrame notarų biure, notarinius veiksmus atlieka savo vardu ir asmeniškai atsako už savo pareigų atlikimą. Reikalavimus, keliamus notarų biurams ir notarų darbo laikui, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į tai, kad notaro biuro patalpose turi būti sudarytos sąlygos kultūringai aptarnauti gyventojus ir užtikrinti notarinių veiksmų paslapties išsaugojimą. “
straipsnio pakeitimas
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6
perkėlimas, notaro pareigų atlikimo pradžia.“
straipsnio 2 dalį. Notaras gali būti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu perkeliamas iš vienos savivaldybės į kitą, jei jis laimėjo šio įstatymo 3 straipsnyje numatytą viešą konkursą eiti notaro pareigas. Atvejus ir tvarką, kai notaras perkeliamas ne konkurso tvarka, nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę. Notaras perkeliamas eiti notaro pareigas iš vienos savivaldybės į kitą, kai yra užtikrinamas notaro paslaugų teikimas toje savivaldybėje, iš kurios notaras perkeliamas. 3. Buvusias 61 straipsnio 3, 4 dalis laikyti atitinkamai 2,
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių
veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka šiame straipsnyje numatytą notarų veiklos priežiūrą. Notarų veiklos priežiūra atliekama Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus , laikosi kitų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais teisės aktais nustatytų notaro profesinės veiklos reikalavimų. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 71 straipsnį. 71 straipsnis. Drausmės bylos notarui iškėlimas Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas turi teisę iškelti notarui drausmės bylą už Lietuvos Respublikos notariato įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodekso pažeidimus. 9 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „101 straipsnis. Notarų garbės teismas Notaro drausminė atsakomybė Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notaro veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus. Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos . Į šį terminą neįskait omas laik as , kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas . Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.
Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais Notarų garbės teismo nuostatais , kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, nagrinėja notarų profesinės etikos ir tarnybinių nusižengimų bylas. . Notarų garbės teismą sudaro 5 penki notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariais gali būti notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.
“ 10 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas Pakeisti 102 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„102 straipsnis. Nuobaudos skyrimas notarui Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali:
1) jį išteisinti nutraukti drausmės bylą, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba jei paaiškėja, kad byla iškelta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) pasitenkinti apsiriboti drausmės bylos svarstymu;
3) nutraukti drausmės bylą, jei praleistas šios bylos iškėlimo terminas;
4) 3) įpareigoti notarą viešai atsiprašyti asmens (asmenų) ;
5) 4) pareikšti jam notarui pastabą;
6) 5) pareikšti jam notarui papeikimą;
6) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių ;
7) pareikšti jam griežtą papeikimą pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų. 8) uždrausti profesinę veiklą iki trijų mėnesių;
9) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti jį iš pareigų. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda gali būti skiriama kartu su viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ar 6 punkte nurodytų nuobaudų.
Notarų garbės teismo paskirta nuobauda galioja vienus metus. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir, ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda. Notarų garbės teismo sprendimas per 14 dienų nuo įteikimo notarui gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka . Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“11 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali
atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. “12 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Už notarini o ų veiksm o ų atlikimą, sandorių projektų parengimą, konsultacijas ir technines paslaugas notaras ima atlyginimą, kurio dydį (įkainius) nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras , atsižvelgdama s į šio įstatymo 191 straipsnyje nurodytus notarų atlyginimo dydžių (įkainių) nustatymo kriterijus
Atlyginimo dydis turi garantuoti notaro pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Notaras dėl civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) (toliau – taikinamasis tarpininkavimas) paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos susitaria su klientais, sudarydamas sutartį dėl paslaugų teikimo, jeigu įstatymai nenustato kitaip. “
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notarų finansinių operacijų įforminimo tvarką nustato Lietuvos
Respublikos finansų ministerija ministras . Ūkio subjektams notaro atlikti veiksmai įstatymų nustatyta tvarka įforminami specialiuose apskaitos dokumentuose.“
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus notaro
atlyginimą, atlygį už arbitro funkcijų atlikimą, atlyginimą už taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimą, atlyginimą už darbą visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, kompensaciją už darbą Notarų rūmuose, užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Ši nuostata netaikoma tais atvejais, kai sustabdomi notaro įgaliojimai.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 202 straipsniu: „202 straipsnis. Notaro teikiamos taikinamojo tarpininkavimo paslaugos Notaras teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugas.
Taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimas neturi trukdyti notarui atlikti įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras privalo teikti pirmenybę įstatymų nustatytų funkcijų atlikimui. Teikdamas taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, notaras privalo vengti interesų konflikto ar kitų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių jo objektyvumu ir nešališkumu atliekant įstatymų nustatytas funkcijas. Atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir teikiant taikinamojo tarpininkavimo paslaugas, notaras turi atriboti savo funkcijų atlikimą nuo taikinamojo tarpininkavimo paslaugų teikimo. Notaras negali teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų ginčuose, kylančiuose iš tų santykių, dėl kurių jis jau yra atlikęs įstatymų nustatytas funkcijas. Notaras taip pat negali atlikti įstatymų nustatytų funkcijų dėl tų santykių, iš kurių kilusiame ginče jis jau suteikė taikinamojo tarpininkavimo paslaugas. “
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaro atstovu gali būti asmuo, atitinkantis šio įstatymo 3 straipsnio antrosios dalies 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus. kandidatas į notarus (asesorius), kuris yra atlikęs ne trumpesnę kaip dvejų metų notaro praktiką ir yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą. Notaro atstovu taip pat gali būti skiriamas buvęs notaras, kurio įgaliojimai yra pasibaigę pagal šio įstatymo 23 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, tačiau ne ilgiau kaip iki jam sukaks 70 metų. Notaro atstovas skiriamas pagal atstovaujamo notaro ir asmens, kuris sutinka jam atstovauti, prašymus.
Jeigu notaras, negalintis eiti savo pareigų, neprašo skirti notaro atstovo ar jį pavaduojančio notaro , Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, atsižvelgdamas į Notarų rūmų prezidiumo nuomonę, turi teisę paskirti notaro atstovą savo iniciatyva, kai yra būtina užtikrinti negalinčio eiti notaro pareigų notaro biuro veiklą.“
2Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmuo gali būti skiriamas tik vieno notaro atstovu. Notaro atstovo
pareigas gali eiti asmuo, paskirtas notaro atstovu ir prisiekęs šio įstatymo 5 straipsn io yje nustatyta tvarka. Jeigu asmuo iki paskyrimo notaro atstovu buvo davęs notaro priesaiką šio įstatymo nustatyta tvarka, jam prisiekti iš naujo nereikia. Atstovaujamasis notaras atstovavimo metu negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų .“
3Pakeisti 22 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu gali būti skiriamas pavaduojantis notaras ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų terminui. Jei, pasibaigus šiam terminui, pavaduojamasis notaras ir toliau negalės eiti savo pareigų, skiriamas notaro atstovas. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigas, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaro pavadavimas įforminamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamasis notaras negali atlikti notarinių veiksmų Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamojo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamojo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamojo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo notaro biure.
Pavaduojamasis notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamojo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu. „ Pavaduojantį notarą skiria Notarų rūmai pagal notaro, negalinčio eiti notaro pareigų, ir notaro, kuris sutinka jį pavaduoti, prašymus. Pavaduojantis notaras skiriamas ne ilgesniam kaip trisdešimties dienų terminui. Jei pasibaigus šiam terminui pavaduojamas notaras ir toliau negali eiti notaro pareigų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras skiria notaro atstovą. Pavaduojančiam notarui pavedama aptarnauti notaro, laikinai negalinčio eiti notaro pareigų, veiklos teritoriją, nustatytą pagal šio įstatymo 6 straipsnį. Notaras gali pavaduoti tik vieną notarą. Pavadavimo metu pavaduojamas notaras negali atlikti notarinių veiksmų ir teikti taikinamojo tarpininkavimo paslaugų. Pavaduojantis notaras pavadavimo metu savo vardu ir lėšomis atlieka notarinius veiksmus, susijusius su pavaduojamo notaro veiklos teritorijoje atsiradusiu palikimu, taip pat su pavaduojamo notaro sudarytų dokumentų, saugomų pavaduojamo notaro biure, išdavimu šio įstatymo 14, 38 ir 39 straipsniuose nustatyta tvarka. Pavadavimo metu pavaduojantis notaras notarinius veiksmus atlieka savo notaro biure. Pavaduojamas notaras ir pavaduojantis notaras raštu susitaria dėl pavaduojamo notaro veiklos metu sudarytų dokumentų naudojimo pavadavimo metu. “
4Papildyti 22 straipsnį 11 dalimi:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro atstovą informuoja Notarų rūmus. Notarų rūmai savo interneto svetainėje skelbia informaciją apie paskirtus notarų atstovus ir pavaduojančius notarus. “16 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis.
Notaro veiklos tęstinumas Pasibaigus notaro įgaliojimams, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ministras priima sprendimą dėl tolesnės notaro biuro veiklos, neatliktų notarinių veiksmų tęsimo ir , dokumentų ir depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo . Depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų perdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais .“1
1Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14) atlieka vykdomuosius įrašus pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių a tsiranda piniginės prievolės, taip pat užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose ir čekiuose;“. 2. Papildyti 26 straipsnio 1 dalį nauju 18 punktu:
„18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtina dokumentus pažyma ( Apostille );“ . 3. Buvusį 26 straipsnio 1 dalies 18 punktą laikyti 19 punktu. 18 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Notarinių veiksmų atlikimo terminai Notariniai veiksmai atliekami iš karto, kai pateikiami reikiami dokumentai ir paimamas nustatyto dydžio atlyginimas. Notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas, j J eigu reikalinga papildoma informacija ar dokumentai , notarinių veiksmų atlikimas gali būti atidėtas tačiau ne ilgiau dešimt dvidešimčiai kalendorinių dienų .
arba iki reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo .“ 19 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę išreikalauti gauti iš įstaigų, įmonių ir organizacijų žinias informaciją, ir dokumentus i r duomenis , reikalingus notariniams veiksmams atlikti . Atitinkamos žinios I nformacija , ir dokumentai ir duomenys turi būti pateikti notaro nurodyt u ą termin u ą .“
Papildyti 37 straipsnį 5 dalimi:
„Notarinis registras gali būti tvarkomas elektroniniu būdu. Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio
antrosios dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas. Elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro pildymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, suderinęs su Notarų rūmais. “21 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Testamento dublikatas testamente nurodytiems įpėdiniams gali būti išduotas išduodamas pagal jų rašytinį pareiškimą testamente nurodytiems įpėdiniams, kai jie pateikia testatoriaus mirties liudijimą , po testatoriaus mirties .“22 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą,
rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo apskundimo tvarka ir terminai raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę nustatantys patvirtinantys duomenys, veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą pasirašo notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti
straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis.
Skundai dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu Skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ar teisėtumu, nagrinėja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija arba jos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pavedimu Notarų rūmai.“24 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Notarų vykdomųjų išrašų vykdymas
Notaro vykdomieji įrašai pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių a tsiranda piniginės prievolės, ir pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius, taip pat notaro vykdomieji įrašai dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pareiškimą yra vykdytini ir vykdomieji dokumentai, vykdomi civilinio proceso tvarka.
straipsnis. Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) ir pagal notarine forma patvirtintų sandorių, iš kurių a tsiranda piniginės prievolės, kreditoriaus prašymą atlikimo ir apskundimo tvarka Notaras, gavęs hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos (įkeitimo) kreditorius; ar hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka Hipotekos registre nurodytus duomenis; ar pasibaigęs hipoteka (įkeitimu) užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose.
Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nu m st atytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių a tsiranda piniginės prievolės, vykdomąjį įrašą atlieka vadovaudamasis šiuo įstatymu ir l aikydamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyt os notarų vykdomųjų įrašų atlikimo pagal notarine forma patvirtintus sandorius, iš kurių a tsiranda piniginės prievolės, tvark os ir form os.
Notaras, gavęs kreditoriaus prašymą dėl vykdomojo įrašo atlikimo , patikrina, ar vykdomąjį įrašą dėl priverstinio išieškojimo pagal kreditoriaus prašymą pateikęs asmuo yra sandorio, iš kurio a tsiranda piniginė prievolė, kreditorius; ar kreditoriaus prašyme dėl vykdomojo įrašo atlikimo nurodyti duomenys atitinka sandoryje nurodytus duomenis; ar pasibaigęs prievolės pagal sandorį įvykdymo terminas , o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja piniginę prievolę įvykdyti prieš terminą,
kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar sandoryje. Patikrinęs šiuos duomenis, notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiunčia skolininkui pranešimą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriaus pateikti duomenys ir siūlymas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą ir apie prievolės įvykdymą raštu pranešti notarui arba pateikti notarui duomenis dėl kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, notaras atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti. Notaras turi teisę įstatymų nu st atytais atvejais panaikinti vykdomąjį įrašą. Notaras netikrina kitų, negu nurodyta šio straipsnio 1 ir 2 daly je se , duomenų atitikties ir neatsako už juos neatsako . Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio straipsnio 1 ir 2 daly je se nu mat rod ytų duomenų atitikties skundžiami Civilinio proceso kodekso 511 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka.“26 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Dokumentų, sudarytų ir ( ar ) išduotų užsienyje, priėmimas Lietuvos Respublikos notarų biuruose
„Dokumentus, sudarytus užsienyje dalyvaujant užsienio valstybės
valdžiai, Lietuvos Respublikos notarai priima, jei juos legalizuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos įstaigos. Nelegalizuotus dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tai nustatyta Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių ir susitarimų, kuriuose dalyvauja Lietuvos Respublika. U žsienyje sudarytus ir ( a
r) išduotus oficialius dokumentus Lietuvos Respublikos notarai priima, jei tokie dokumentai yra patvirtinti pažyma ( Apostille ) ar legalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės e sutartys e ar Europos Sąjungos teisės akt uose nenustat yta kitaip. “
Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas. Kandidatas į notarus (asesorius) sudaro darbo sutartį su notaru, pas kurį atlieka praktiką .“
Pripažinti netekusia galios 59 straipsnio 3 dalį.
Kandidatas į notarus (asesorius) turi teisę atlikti notarinius veiksmus atstovavimo notarui metu, jeigu jis yra atlikęs ne trumpesnę kaip vienerių metų notaro praktiką, yra išlaikęs notaro kvalifikacinį egzaminą, yra prisiekęs šio įstatymo 5 straipsnio nustatyta tvarka ir šio įstatymo 22 straipsnio nustatyta tvarka yra paskirtas notaro atstovu. 29 straipsnis. 61 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
61 straipsnis. Kandidatų į notarus (asesorių) socialinės garantijos Notarų rūmai kandidatams į notarus (asesoriams moka minimalaus darbo užmokesčio dydžio stipendiją. Notarų rūmai kandidatus į notarus (asesorius) draudžia valstybiniu socialiniu draudimu Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kandidatams į notarus (asesoriams) kasmet suteikiamos 30 kalendorinių dienų atostogos.Už atostogų laiką mokama stipendija. 30 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išdėstyto Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatos netaikomos asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikusiems prašymus laikyti notaro kvalifikacinį egzaminą, pateikusiems prašymus dalyvauti viešame konkurse eiti notaro pareigas, taip pat pateikusiems prašymus dalyvauti kandidatų į notarus (asesorių) viešame konkurse. 4.
notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir šio įstatymo 15 straipsnio
dalyje nustatytas reikalavimas ne mažiau kaip dvejus metus būti kandidatu į notarus (asesoriumi) netaikomas asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo paskirti kandidatais į notarus (asesoriais). 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išdėstytame Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas atlikti ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką netaikomas teisės krypties socialinių mokslų daktarams, habilituotiems daktarams ar kitiems asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos atlikusiems ar pradėjusiems atlikti ne trumpesnę kaip trijų mėnesių notaro praktiką. 6. Šio įstatym o
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui, netaikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytai Notarų atestacijos komisijai. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491
, 61
2015-03-02 Nr. XIIP-2755 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja notaro perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, išbraukiant iš 61 straipsnio pavadinimo žodį
„perkėlimo“. 2. Projekto 20 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje
siūloma nustatyti: „<...> Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas . <...>“ Pastebėtina, kad 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad notariniame registre turi būti asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai, o šio straipsnio 4 dalyje, kad įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad notarinio registro, nepriklausomai nuo jo tvarkymo būdo, įrašas ginčo atveju bus oficialus rašytinis įrodymas, vertinama projekto nuostata kelia abejonių. Manytume, kad notarinio veiksmo dalyviai turėtų patvirtinti notarinio veiksmo atlikimo faktą ir elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre (pasirašyti elektroniniu parašu ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu). Kitu atveju elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro įrašas negalėtų turėti tokios pat teisinės galios kaip notarinis registras, kuriame be notaro įrašų yra ir notarinio veiksmo dalyvių parašai, patvirtinantys notarinio veiksmo atlikimą.
Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Dainius Zebleckis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS
, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491
, 61
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau reikėtų ištaisyti klaidą projekto 12 straipsnio 2 dalyje: joje siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, tačiau iš tiesų keičiama 19 straipsnio 5 dalis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
, 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491
,
dalyvavo : K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, L. Kazlavickas, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, R. Molienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – G. Buinauskaitė; kviestieji asmenys: V. Černiauskaitė – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės veiklos koordinavimo skyriaus vyr. specialistė, M. Jautakis – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vedėjas, V. Kalinauskas – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėjas, G. Klimavičius – Socialinės apsaugos ir darbo viceministras, J. Pagojus – Teisingumo viceministras, A. Zedelytė – Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Socialinių ir sveikatos reikalų skyriaus patarėja. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-026 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja notaro perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, išbraukiant iš 61 straipsnio pavadinimo žodį „perkėlimo“. Pritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatyti: „<...> Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas . <...>“ Pastebėtina, kad 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad notariniame registre turi būti asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai, o šio straipsnio 4 dalyje, kad įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad notarinio registro, nepriklausomai nuo jo tvarkymo būdo, įrašas ginčo atveju bus oficialus rašytinis įrodymas, vertinama projekto nuostata kelia abejonių. Manytume, kad notarinio veiksmo dalyviai turėtų patvirtinti notarinio veiksmo atlikimo faktą ir elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre (pasirašyti elektroniniu parašu ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu). Kitu atveju elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro įrašas negalėtų turėti tokios pat teisinės galios kaip notarinis registras, kuriame be notaro įrašų yra ir notarinio veiksmo dalyvių parašai, patvirtinantys notarinio veiksmo atlikimą. Nepritarti. Pritarta Lietuvos notarų rūmų rašte nurodytiems argumentams. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Str. Str. d.
Lietuvos notarų rūmai, išnagrinėję pateiktą Notariato Įstatymo Nr. 1-2882 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43 , 491 , 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71 , 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-2755 (toliau - Įstatymo projektas) ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2756, šiems įstatymo projektams pritaria. Atsižvelgiant į tai, kad 2015 m. balandžio 11d. Lietuvos notarų rūmų visuotinis narių susirinkimas patvirtino naują Lietuvos Respublikos notarų etikos kodeksą, siūlytume Įstatymo projekte vietoj vartojamo pavadinimo „Lietuvos Respublikos notarų garbės (etikos) kodeksas“ vartoti pavadinimą „Lietuvos Respublikos notarų etikos kodeksas“. Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl kliento pasirašymo būtinumo elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre, su šia pastaba nesutinkame. Reikalavimas asmenims pasirašyti elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre elektroniniu parašu ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu, padarytų notarinio registro tvarkymą elektroniniu būdu labai sunkiai įgyvendinamą. Kadangi ne visi asmenys turi elektroninį parašą, jiems negalint pasirašyti, bus negalimas notarinio registro tvarkymas elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad šalių pasirašytas ir notaro patvirtintas sandoris yra galiojantis, o pasirašymas notariniame registre yra procedūrinis veiksmas. Tais atvejais, kai bus tvirtinamas sandoris, notaro archyve bus saugomas dokumentas su visų Šalių parašais.
Tais atvejais, kai dokumentas neturi būti saugomas notaro archyve (pavyzdžiui, liudijant parašų ar nuorašų dokumentuose tikrumą), asmenys pasirašys sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuos automatiškai generuos kuriama eNotaro informacinė sistema ir kurie bus saugomi notaro archyve. Taigi, visais atvejais notaro archyve bus dokumentas su asmens parašu, kuris patvirtins, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Kitose Europos valstybėse (pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje) asmenys elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre nepasirašo. O Vokietijoje, net ir tvarkant notarinį registrą ne elektroniniu būdu, remiantis Notarų veiklos taisyklių 8 straipsnio 1dalimi, sandorio dalyviai jame nepasirašo. Pritarti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-03-05 Nr. g-2015-1897 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-02-25 prašymą Nr. S-2015-1031, atlikome Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43 , 491 , 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71 , 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-2755 (toliau - projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, projekto nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime, kadangi į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-01-09 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr.
4-01-1741 pateiktas pastabas analogiško turinio Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 31, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491 , 54,
,61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. 14-10186(2) nuostatoms buvo atsižvelgta pilnai. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1 Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-2755 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabą ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 6.2.1 Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2015-05-2727 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nei šiuo metu galiojančiame Notariato įstatyme, nei įstatymo projekte Nr. XIIP-2755 nėra nustatyta, kad kandidatas į notarus (asesorius) su notaru sudaro darbo sutartį, Pasiūlymai :
projektą 27 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,27 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas. Kandidatas į notarus (asesorius) sudaro darbo sutartį su notaru, pas kurį atlieka praktiką .“
tolesnių straipsnių numeraciją. Pritarti. 6.2.2 Pasiūlymas : atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos n otariato įstatymo Nr.
1-2882 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43 , 491 , 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71 ,
komiteto patobulintame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2756 (2) nurodytos įstatymų įsigaliojimo datos turi sutapti. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Raminta Popovienė, Liutauras Kazlavickas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL
, 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491 , 54, 59
,
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Julius Pagojus, Teisingumo viceministras; Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos, teisinių institucijų departamento direktorė;
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-04) 6 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 6 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja notaro perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, išbraukiant iš 61 straipsnio pavadinimo žodį „perkėlimo“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-04)
20 2.
Projekto 20 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas .< ...>“ Pastebėtina, kad 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad notariniame registre turi būti asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai, o šio straipsnio 4 dalyje, kad įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad notarinio registro, nepriklausomai nuo jo tvarkymo būdo, įrašas ginčo atveju bus oficialus rašytinis įrodymas, vertinama projekto nuostata kelia abejonių. Manytume, kad notarinio veiksmo dalyviai turėtų patvirtinti notarinio veiksmo atlikimo faktą ir elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre (pasirašyti elektroniniu parašu ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu). Kitu atveju elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro įrašas negalėtų turėti tokios pat teisinės galios kaip notarinis registras, kuriame be notaro įrašų yra ir notarinio veiksmo dalyvių parašai, patvirtinantys notarinio veiksmo atlikimą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (2015-03-05) Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-02-25 prašymą Nr.
S-2015-1031, atlikome Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 61, 7, 101, 102, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43 , 491, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 71, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-2755 (toliau - projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, projekto nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime, kadangi į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-01-09 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-1741 pateiktas pastabas analogiško turinio Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 61, 7, 101, 102, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 31, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 20² straipsniu ir 71, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. 14-10186(2) nuostatoms buvo atsižvelgta pilnai
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2755 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas . 8. Balsavimo rezultatai : pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas : Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491
, 61
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: teisingumo viceministras J. Pagojus, Teisingumo ministerijos vyr. specialistė V. Černiauskaitė, Lietuvos notarų rūmų atstovės: notarė S. Šaltauskienė, E. Čaplinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-026 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 6 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 61 straipsnio 2 dalį, kuri reglamentuoja notaro perkėlimą. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, išbraukiant iš 61 straipsnio pavadinimo žodį „perkėlimo“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-03-0220 2.
Projekto 20 straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti: „<...> Elektroniniu būdu tvarkomam notariniam registrui netaikomas šio straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas reikalavimas. <...>“ Pastebėtina, kad 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad notariniame registre turi būti asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė paslauga, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai, o šio straipsnio 4 dalyje, kad įrašas registre yra įrodymas, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad notarinio registro, nepriklausomai nuo jo tvarkymo būdo, įrašas ginčo atveju bus oficialus rašytinis įrodymas, vertinama projekto nuostata kelia abejonių. Manytume, kad notarinio veiksmo dalyviai turėtų patvirtinti notarinio veiksmo atlikimo faktą ir elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre (pasirašyti elektroniniu parašu ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu). Kitu atveju elektroniniu būdu tvarkomo notarinio registro įrašas negalėtų turėti tokios pat teisinės galios kaip notarinis registras, kuriame be notaro įrašų yra ir notarinio veiksmo dalyvių parašai, patvirtinantys notarinio veiksmo atlikimą. Nepritarti Pritariant Lietuvos notarų rūmų nuomonei, pažymėtina, kad Vilniaus m. apylinkės teismas
pažymėjo, kad „<...> pasirašymas Notariniame registre yra procedūrinis veiksmas, neturintis teisinės reikšmės sandorio galiojimui.“ Kilus ginčams dėl notarinio veiksmo atlikimo fakto, nepriklausomai nuo to, kokiame registre (ranka pildomame ar elektroniniame) įrašai apie tai būtų padaryti, jų teisėtumo klausimą spręstų teismas.
Paminėtinos ir didelės laiko sąnaudos pildant notarinį registrą ranka (notaras galėtų daugiau dėmesio skirti klientui, o ne notarinio registro pildymui); ilgesnis ir sudėtingesnis notarinių veiksmų statistikos ir notarų pajamų buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal notariniame registre esančius įrašus nei elektroniniu būdu tvarkomame registre; papildomos archyvavimo išlaidos. 3. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Irma Leonavičiūtė 4,9 Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Teisėjų garbės teismo nariais negali būti teisėjai, kuriems buvo taikytos drausminės nuobaudos. Siūlytina šią nuostatą numatyti ir Notarų atestacijos komisijos bei Notarų garbės teismo nariams. Pritarti iš dalies Projektas papildytas nuostata, kad notaras, turintis galiojančias drausmines nuobaudas, negali būti Notarų atestacijos komisijos bei Notarų garbės teismo nariu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos notarų rūmai 2015-05-1420 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl kliento pasirašymo būtinumo elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre, su šia pastaba nesutinkame. Reikalavimas asmenims pasirašyti elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre elektroniniu parašu ar kitu teisės aktuose nustatytu būdu, padarytų notarinio registro tvarkymą elektroniniu būdu labai sunkiai įgyvendinamą.
Kadangi ne visi asmenys turi elektroninį parašą, jiems negalint pasirašyti, bus negalimas notarinio registro tvarkymas elektroniniu būdu. Pažymėtina, kad šalių pasirašytas ir notaro patvirtintas sandoris yra galiojantis, o pasirašymas notariniame registre yra procedūrinis veiksmas. Tais atvejais, kai bus tvirtinamas sandoris, notaro archyve bus saugomas dokumentas su visų šalių parašais. Tais atvejais, kai dokumentas neturi būti saugomas notaro archyve (pavyzdžiui, liudijant parašų ar nuorašų dokumentuose tikrumą), asmenys pasirašys sąskaitą ir pinigų priėmimo kvitą, kuriuos automatiškai generuos kuriama eNotaro informacinė sistema ir kurie bus saugomi notaro archyve. Taigi, visais atvejais notaro archyve bus dokumentas su asmens parašu, kuris patvirtins, kad notarinis veiksmas buvo atliktas. Kitose Europos valstybėse (pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje) asmenys elektroniniu būdu tvarkomame notariniame registre nepasirašo. O Vokietijoje, net ir tvarkant notarinį registrą ne elektroniniu būdu, remiantis Notarų veiklos taisyklių 8 straipsnio 1 dalimi, sandorio dalyviai jame nepasirašo. Pritarti
2015-05-2511 Teisėjų taryba pagal kompetenciją įvertino Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491 , 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71 ,
(toliau – Notariato įstatymo projektas) bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIIP-2756 (toliau - Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas) (toliau visi kartu - Įstatymų projektai) ir teikia pastabas dėl Įstatymų projektuose siūlomų įtvirtinti teisinio reguliavimo priemonių. Notariato įstatymo projekto 11 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882
įtvirtinti, jog „sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka“. Dėl funkcijos perdavimo teismams
d. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas priėmė Notariato įstatymą Nr. I-2882, kuris įsigaliojo 1992 m. gruodžio 1 d. Jau pirmosios redakcijos Notariato įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje buvo numatyta, jog „ Sandorio šalis, jos teisių perėmėjas ir jos teisėtas atstovas gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo paslapties saugojimo gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija“. Įsigaliojus 1998 m. gegužės 14 d. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. VIII-737, Lietuvos teisingumo ministerijai patikėta teisė spręsti dėl atleidimo nuo notaro pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį perduota teisingumo ministrui. Nėra aišku, kodėl norima keisti nuo 1992 m. galiojusią normą, pagal kurią klausimą dėl notaro atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį buvo pavesta spręsti notariato veiklos priežiūrą atliekančiai vykdomosios valdžios institucijai – teisingumo ministerijai, o vėliau (nuo 1998 m. liepos 1 d.) - teisingumo ministrui, ir šią funkciją perduoti teismams.
Siūlymas perduoti teismams funkciją, daugiau nei 20 metų priskirtą vykdyti vykdomosios valdžios institucijai, prieštarauja pozicijai mažinti teismų vykdomų jiems nebūdingų funkcijų apimtis. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių šios funkcijos perkėlimą teismams. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad teisingumo ministras, vadovaudamasis galiojančio įstatymo nuostatomis, negali išreikalauti iš notaro dokumentų, kurie turėjo esminės reikmės sandorių sudarymui, todėl neturi objektyvių galimybių įvertinti, ar atskleista informacija nepakenks privačiam kliento interesui, ar nebus pažeisti trečiųjų asmenų ar nepilnamečių vaikų interesai bei viešasis interesas. Toks aiškinimas nelaikytinas pakankamu argumentu perduoti funkciją teismams. Atsižvelgiant į tai, kad notariato veiklos priežiūrą atlieka teisingumo ministras, kuris turi teisę iškelti drausmės bylą notarui, siūlytina papildyti Notariato įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, numatant, jog teisingumo ministrui notaras, dėl kurio svarstomas pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį panaikinimo klausimas, privalo pateikti visus su svarstomu klausimu susijusius dokumentus. Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 12 punkte nurodoma, kad „įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės“. Jei teismams būtų perduota Notariato įstatymo projekte numatyta papildoma funkcija, sprendžiant klausimus dėl notaro atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį būtų keliamos civilinės bylos.
Akivaizdu, jog tokių civilinių bylų nagrinėjimas didintų tiek teismų darbo krūvį teismuose, tiek ir bylų nagrinėjimo sąnaudas. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nepateikiama, kiek kartų per metus ar apskritai nuo 1992 m. buvo sprendžiamas klausimas dėl notaro atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį, todėl negalime prognozuoti papildomo lėšų poreikio – šiuos duomenis turėtų pateikti Įstatymų projektų rengėjai vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija. Pažymime, kad įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kad būtų išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, tačiau tokių lėšų neskiriama ar skiriama nepakankamai. Atsižvelgdami į tai, kad Įstatymų projektų rengėjai nepateikė informacijos apie lėšų Įstatymų projektams įgyvendinti poreikį teismuose, atkreipiame dėmesį į būtinybę numatyti reikiamą finansavimą Įstatymų projektams įgyvendinti. Nepaisant Teisėjų tarybos reiškiamo nepritarimo aukščiau nurodytos funkcijos perdavimui teismams, teikiame kitas pastabas Notariato įstatymo projekto 11 straipsnio redakcijai. Dėl normos dispozicijos Teikiamas Notariato į statymo 14 straipsnio 6 dalies pakeitimo projektas stokoja aiškumo: pirmoje dispozicijos dalyje nurodoma, kad nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį notarą atleisti gali ne tik sandorio šalys, bet ir jų teisių perėmėjai. Mirus fiziniam asmeniui prasideda paveldėjimo teisiniai santykiai, todėl įpėdinis ar įpėdiniai, perėmę mirusio fizinio asmens palikimą, pagal Notariato įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, turi teisę išreikšti valią dėl notaro atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį.
Antroje dispozicijos dalyje nurodoma, kad mirus vienai šaliai, notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį gali atleisti teismas. Nėra aišku, teismas ar mirusios šalies įpėdinis sprendžia, ar atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Atsižvelgiant į tai, kad pirmasis dispozicijos sakinys prieštarauja antrajam, tikslintina, kokiais vis tik atvejais klausimą dėl notaro atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį sprendžia teismas. Notariato įstatymo projekto 11 straipsniu teismui deleguojama teisė atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį, kai viena sandorio šalis yra mirusi. Nėra numatyta jokių pagrindų, kuriems esant teismas galėtų spręsti dėl notaro atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Siūloma Notariato įstatymo projekto norma tikslintina, numatant aiškius kriterijus, kuriais teismas turėtų vadovautis spręsdamas, atleisti ar ne notarą nuo pareigos saugoti paslaptį. Nenumačius tokių kriterijų, Notariato įstatymo projekte bus nesilaikoma Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto teisėkūros aiškumo principo, pagal kurį teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą reguliavimą teismas klausimą dėl atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį nagrinėtų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka, teismo nutartis, kuria notaras būtų atleistas nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptis (leidimas atskleisti notarinius veiksmus), įsiteisėtų nuo jos priėmimo dienos (CPK 582 str.
spręs dėl notarinių veiksmų slaptumo panaikinimo, gali būti ne tik daug sandorio šalių, bet ir daug suinteresuotų asmenų, kurie, pagal CPK 443 straipsnio 3 dalį, turi būti šaukiami dalyvauti byloje. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartis byloje dėl atleidimo nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį įsigalioja iš karto, bei tai, kad ne visuomet teismas gali nustatyti visus suinteresuotus asmenis, trauktinus dalyvauti byloje, nutarties priėmimas ir jos vykdymas, akivaizdu, gali lemti kitų asmenų teisėtų interesų pažeidimus. Siekiant maksimaliai sumažinti prielaidas teisminiams ginčams, būtinas konkretus aukščiau nurodytų kriterijų, kuriais teismas vadovautųsi spręsdamas, atleisti ar ne notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį, reglamentavimas. Pritarti Atsisakyta Notariato įstatymo 14 straipsnio 6 dalies nuostatos „Jei viena šalis yra mirusi, tai nuo pareigos saugoti paslaptį gali atleisti Lietuvos Respublikos teisingumo ministras“, nes:
Notariato įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje sandorio šalims, jų teisių perėmėjams ir jų teisėtiems atstovams yra įtvirtinta teisė atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Vienai iš sandorio šalių mirus, šį klausimą spręstų jos teisių perėmėjas (įpėdinis), kuris ir yra įtrauktas į subjektų, galinčių atleisti notarą nuo paslapties saugojimo, sąrašą.
Įvertintas aktualus teisinis reglamentavimas, kuris atsisakius siūlomos nuostatos, užtikrina teisinių santykių subjektų teises (pvz., įtvirtintas sutuoktinių turto teisinis režimas apsaugo sutuoktinių teises valdant, naudojant ir disponuojant turtu, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; bendrosios nuosavybės teisės institutas užtikrina bendraturčių teises, perleidžiant jiems priklausančias turto dalis; paveldėjimo instituto nuostatos užtikrina teisėtų įpėdinių teises ir interesus bei kt.) ir įstatymų leidėjo įpareigojimas notarui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Teisės aktuose įtvirtinta teisė kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos kaip garantas teisinių santykių subjektams ginti savo pažeistas teises. Visi asmenys, kurie mano, kad yra pažeisti jų teisėti interesai, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir tokiu atveju, teismas savo iniciatyva galės išsireikalauti dokumentus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Konstitucinis Teismas, pasisakydamas teisminės gynybos klausimu yra konstatavęs, kad teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija, konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus, asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, teisme turi būti ginamos asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai, nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. ( inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas).
Notariato įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad t eisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Taigi, ši nuostata sudaro prielaidas ginti savo teises ar viešą interesą ir tais atvejais, kai sandorio šalys ar jų teisių perėmėjai nesutinka atleisti notaro nuo paslapties saugojimo, taip pat tuomet, kai sandorio šalis yra mirusi ir nėra jos teisių perėmėjo. Įvertinus siūlomos atsisakyti nuostatos aktualumą, pažymėtina, kad dėl notaro atleidimo saugoti notarinių veiksmų paslaptį į Teisingumo ministeriją per 10 metų buvo kreiptasi tik vieną kartą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2015-03-05 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos 2015-02-25 prašymą Nr.
S-2015-1031, atlikome Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 61, 7, 101, 102, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43 , 491, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-2755 (toliau - projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę antikorupcinį vertinimą, projekto nuostatoms pastabų ir pasiūlymų neturime, kadangi į Specialiųjų tyrimų tarnybos 2015-01-09 antikorupcinio vertinimo išvadoje Nr. 4-01-1741 pateiktas pastabas analogiško turinio Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1, 2, 3, 4, 6, 61, 7, 101, 102, 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 31, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491, 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71, 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. 14-10186(2) nuostatoms buvo atsižvelgta pilnai. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-05-15 * Argumentai:
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2755 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
2015-05-2727 N Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad nei šiuo metu galiojančiame Notariato įstatyme, nei įstatymo projekte Nr. XIIP-2755 nėra nustatyta, kad kandidatas į notarus (asesorius) su notaru sudaro darbo sutartį, Pasiūlymai : 1.
Papildyti įstatymo projektą 27 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,27 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Kandidatas į notarus (asesorius) skiriamas atlikti notaro praktiką pas notarą, kurio kandidatūrą Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlo Notarų rūmų prezidiumas. Kandidatas į notarus (asesorius) sudaro darbo sutartį su notaru, pas kurį atlieka praktiką .“ Atitinkamai patikslinti įstatymo pavadinimą ir tolesnių straipsnių numeraciją. Pritarti Atsižvelgiant į straipsnio pavadinimą ir straipsnio turinį, tikslinti straipsnio pavadinimą nėra tikslinga . 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2015-05-2730 6.2.2 Pasiūlymas : atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. 1-2882 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39,
202 straipsniu ir 71 , 61 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekte Nr. XIIP-2755 ir komiteto patobulintame Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-2756 (2) nurodytos įstatymų įsigaliojimo datos turi sutapti. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas:
Pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 1, 2, 3, 4, 6, 61 , 7, 101 , 102 , 14, 19, 20, 22, 24, 26, 29, 34, 37, 39, 40, 42, 43, 491 , 54, 59 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 202 straipsniu ir 71 ,
įstatymo projektui N r
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas