Projekto Projekto lyginamasis variantas
ŽEMĖS Gelmių ĮSTATYMO nR. I-1034 1, 3, 11, 12, 13, 14 ir 21 STRAIPSNIŲ
IR įstatymo papildymo
pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šiuo įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas Įstatymo2 priede.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos , įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu .“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Draudžiama naudoti žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laidoti , taip pat draudžiama tokias medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus . Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas galima laikyti tik dirbtinėse, tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliaciją (atskyrimą) nuo aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybę. “
netekusia galios 11 straipsnio 4 dalį. 4. Kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes,
išvardyti išvardinti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šioje šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Konkursai naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso naudoti tradicinius ir (ar) išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės nustatomos konkurso sąlygose. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1 priede nustatytus principus ir nurodomas konkurso sąlygose. Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo. Sutartis įsigalioja ne anksčiau nei pasiūlyme nurodytos įmokos sumokėjimo dieną. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir sumokėjus negrąžinama.
Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti a ngliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos finansinės atskaitomybės ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį. Jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą trumpiau nei konkurso sąlygose nustatytas angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirties terminas, tada į patirties laikotarpį įtraukiama ir patronuojančios įmonės patirtis. Sąvoka „ patronuojanti įmonė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme. “
2Papildyti 12 straipsnį nauja 7 dalimi:
„ 7.
Leidimas įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti be konkurso gali būti išduotas tik įmonei, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gavusiai leidimą eksploatuoti radioaktyviųjų atliekų saugyklas ir atliekynus. Visi pakartotiniai leidimai naudoti žemės gelmių išteklius tame pačiame kasybos sklype išduodami be konkurso. Leidimas naudoti tradicinių angliavandenilių išteklius gali būti suteiktas be konkurso Vyriausybės nustatyta tvarka greta esančio ploto leidimą turėtojui, kurio prašymas pagrįstas geologinėmis ar su tradicinių angliavandenilių išteklių gavyba susijusiomis priežastimis. Šiuo atveju visų greta esančių plotų leidimų turėtojai gali nustatyta tvarka ir terminais taip pat pateikti paraiškas šiam leidimui gauti.“
8, 9 ir 10 dalimis. 5 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus:
1) naudoti tradicinių angliavandenilių, išsklaidytųjų angliavandenilių, metalų rūdų , vertingųjų mineralų, monomineralinio kvarcinio smėlio išteklius;
2) naudoti natūralias žemės gelmių ertmes pramoninėms atliekoms laidoti (išskyrus radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas);32 ) įrengti ir naudoti dirbtines saugyklas radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laikyti;43 ) naudoti natūralias žemės gelmių ertmes naftai, dujoms ar kitoms medžiagoms laikyti;54 ) naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes kasybos pramonės atliekoms ir kitoms atliekoms laidoti ar laikyti , išskyrus radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas . Šio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje numatyta veikla gali būti vykdoma neturint šiame punkte numatyto leidimo. “6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1.
gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio89 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas).“
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 21 straipsnio 4 dalį. 4. Valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, turi sudaryti sąlygas aplinkos būklės stebėjimui ir monitoringui. 8 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju 1 priedu Papildyti Įstatymą nauju 1 priedu: „ Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
gelmių naudojimo ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos telkinio ar jo dalies tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei organizavimo išlaidos. 2. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę: Į min = (P x 288,9) + V, Eur, kur: Į min
P – telkinio plotas ir (arba) santykinis teritorijos plotas, kuriame suteikiama teisė nustatyta tvarka tirti ir naudoti angliavandenilių išteklius; į santykinį teritorijos plotą neįskaitomas saugomų ir urbanizuotų teritorijų plotas; V – valstybės lėšomis iki konkurso atliktų ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidos ir konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė. 3.
pagal faktines konkurso rengimo ir organizavimo išlaidas. Išlaidos, priskiriamos prie konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų išlaidų, yra:
išlaidos;
ir konkurso skelbimo išlaidos. “
Buvusį Įstatymo priedą laikyti 2 priedu. 10 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2015 m. balandžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. gegužės 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo paskelbti konkursai naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdomi, angliavandenilių išteklių naudojimo sutartys sudaromos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reglamentavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
lietuvos respublikos
įstatymo papildymo NAUJU 1 PRIEDU
projekto rengimą paskatinusios priežastys, projekto tikslai ir uždaviniai: Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasybos pramonės atliekos yra žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos, įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu. Todėl žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu naudotos medžiagos laikomos kasybos pramonės atliekomis ir joms taikomas Žemės gelmių įstatymo nustatytas atliekų reguliavimas. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Todėl medžiagos, naudojamos žemės gelmių tyrimui ir naudojimui, negali būti laikomos atliekomis. Hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kurį sudaro: vanduo (apie 98 proc.), propantas (smėlis ir
(ar) smėliui analogiškos kietosios dalelės) (apie 1,5 proc.) ir cheminės medžiagos (apie 0,5 proc.). Atlikus hidraulinį uolienų ardymą iš gręžinio į paviršių grįžta tik dalis (20 – 90 proc.) hidraulinio ardymo skysčio, nes jis sunaudojamas hidraulinio uolienų ardymo procesui užtikrinti – t. y. propantas lieka dirbtinai suformuotuose plyšiuose uolienų sluoksniuose, dalis vandens ir cheminių medžiagų sunaudojama cheminėse reakcijose, virsta kristalais, dalis medžiagų pakinta tų pačių cheminių reakcijų metu. Hidraulinio ardymo skystis nepaliekamas žemės gelmėse siekiant jo atsikratyti, o sunaudojamas technologiniame procese. Tik sugrąžinta į žemės paviršių ir nebetinkama pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui hidraulinio ardymo metu naudoto skysčio dalis gali būti traktuojama kaip atlieka.
Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama radioaktyvias ir toksiškas medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius, išskyrus kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, kurios Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu. Esamas teisinis reguliavimas neaiškus, leidžia dirbtinėse žemės gelmių ertmėse palikti kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio uolienų ardymo metu. Ši įstatymo norma suformuoja galimybę iš gręžinio į žemės paviršių grįžusio ir pakartotinam hidraulinio uolienų ardymui nebenaudojamo hidraulinio ardymo skysčio tiksliniam injektavimui į įvairius žemės gelmių poringų uolienų sluoksnius (t. y. į kitus, ne skalūnų uolienų, kuriuose vykdytas hidraulinis uolienų ardymas, sluoksnius), kaip tai daroma kai kuriose JAV valstijose, specialiai įrengiamuose hidraulinio uolienų ardymo skysčio laidojimo gręžiniuose. Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Aplinkos monitoringo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas.
Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ūkio subjektų aplinkos monitoringas – ūkio subjektų vietiniu lygmeniu siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai, užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Todėl Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalis prieštarauja Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatoms. Pažymėtina, kad Europos Komisijos 2014 m. sausio 22 d. rekomendacijos 2014/70/ES dėl angliavandenilių (kaip antai skalūnų dujų) žvalgybos ir gavybos hidraulinio ardymo dideliu skysčio kiekiu metodu būtinųjų principų 11 punktas nurodo, kad turi būti užtikrinta, jog veiklos vykdytojas vykdytų nuolatinę stebėseną įrenginio ir jo apylinkių (žemės paviršiuje ir po žeme), kurioms poveikį gali daryti žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu vykdomos operacijos. Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išvardinti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, tačiau įstatymas nereglamentuoja šių konkursų vykdymo tvarkos. Konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes šiuo metu vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 299 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 580 „Dėl Naudingųjų iškasenų išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“. Taip pat Žemės gelmių įstatymas nenustato šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų leidimų išdavimo tvarkos.
Įstatymo projekto tikslas – Žemės gelmių įstatyme nustatyti aiškesnį kasybos pramonės atliekų ir žemės gelmių monitoringo reglamentavimą, pagrindines tradicinių ir išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių konkursų vykdymo nuostatas. Įstatymo projektu siekiama pakeisti Žemės gelmių įstatymą numatant, kad: kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos, hidraulinio uolienų ardymo vykdymo metu į gręžinį injektuojamas ir į žemės paviršių iš gręžinio negrįžtantis skystis nebus laikomas atlieka; dirbtinėse žemės gelmių ertmėse nebus galima palikti kasybos pramonės atliekų, susidariusių hidraulinio uolienų ardymo metu; valstybės institucijos nevykdys kompleksinio monitoringo išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote; konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (direktorius Jonas Satkūnas, tel. (8 5) 233 2889, el. p. jonas.satkū [email protected] ) Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis (tel. (8 5) 233 7715, el. p. [email protected] )
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasybos pramonės atliekos yra žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos, įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu.
Įstatymo 11 straipsnyje leidžiama dirbtinėse žemės gelmių ertmėse Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka palikti kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio uolienų ardymo metu. Žemės gelmių įstatymo
stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas vadovaujantis Kompleksinio monitoringo vykdymo išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. D1-685. Žemės gelmių įstatymas nereglamentuoja konkursų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdymo, leidimų nurodytų Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje išdavimo tvarkos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma pakeisti kasybos pramonės atliekų sąvoką atsisakant joms priskirti medžiagas, kurios naudotos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu. Priėmus įstatymo projektą, nebus galima dirbtinėse žemės gelmių ertmėse palikti kasybos pramonės atliekų, susidariusių hidraulinio uolienų ardymo metu. Šios atliekos turės būti sutvarkytos vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais. Siūloma atsisakyti prievolės valstybės institucijoms vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote.
Todėl sumažės našta valstybės institucijoms, taupomos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės institucijos prižiūrėtų ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą. Monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsniu, vykdys ūkio subjektai. Siūloma nustatyti, kad Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti leidimai išduodami Vyriausybės nustatyta tvarka, konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Detalizuojamos konkursų naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdymo nuostatos, susijusios su laimėtojo nustatymu, konkursinės įmokos statusu, apskaičiavimu ir sumokėjimu, minimaliais reikalavimais konkurso dalyviams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Ūkio subjektai, vykdantys išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą, turės vykdyti aplinkos monitoringą. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą, turės būti pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. 299 „Dėl Angliavandenilių išteklių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 28 d. nutarimas Nr. 1151 „Dėl Leidimų naudoti angliavandenilių išteklius išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 677 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymą“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. D1-688 „Dėl Kasybos pramonės ir kitų atliekų, susidariusių hidraulinio ardymo metu, laidojimo žemės gelmių ertmėse, susidariusiose išgaunant žemės gelmių išteklius, tvarkymo kontrolės aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. D1-546 „Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 580 „Dėl Naudingųjų iškasenų išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso nuostatų patvirtinimo“, pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymas Nr. D1-685 „Dėl Kompleksinio monitoringo vykdymo išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote tvarkos aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: Nėra. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2015-02-26 Nr. XIIP-2753 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą kasybos pramonės atliekų apibrėžimą, atsisakant galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad kasybos pramonės atliekomis yra laikomos ir medžiagos, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Todėl medžiagos, naudojamos žemės gelmių tyrimui ir naudojimui, negali būti laikomos atliekomis. Hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kuris nepaliekamas žemės gelmėse siekiant jo atsikratyti, o sunaudojamas technologiniame procese. Tik sugrąžinta į žemės paviršių ir nebetinkama pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui hidraulinio ardymo metu naudoto skysčio dalis gali būti traktuojama kaip atlieka. Atkreipiame dėmesį, kad nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalis hidrauliniam ardymui naudojamo skysčio, kuris sugrįžta į žemės paviršių ir nebetinka pakartotiniam naudojimui gali būti laikoma atlieka, tačiau projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas taip, kad visas skystis, kuris būtų naudojamas hidrauliniam uolienų ardymui, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų sunaudotas technologiniame procese, ar sugrąžintas į žemės paviršių, nebūtų laikomas kasybos pramonės atlieka. Taigi tokiam skysčiui nebūtų taikomi keičiamo įstatymo reikalavimai, nustatyti kasybos pramonės atliekoms.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, nustatant, kad pramonės atliekomis nelaikomos tik tokios medžiagos, kurios yra visiškai sunaudojamos technologiniame uolienų ardymo procese. Tokiu būdu medžiagos, hidraulinio uolienų ardymo metu grįžtančios į žemės paviršių, būtų laikomos kasybos pramonės atliekomis ir joms būtų taikomi visi keičiamo įstatymo reikalavimai, nustatyti atliekų tvarkymui, tame tarpe 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas kasybos pramonės atliekas sutvarkyti teisės aktuose nustatyta tvarka. 2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad draudžiama radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kurį sudaro: vanduo (apie 98 proc.), propantas (smėlis ir (ar) smėliui analogiškos kietosios dalelės) (apie 1,5 proc.) ir cheminės medžiagos (apie 0,5 proc.). Atlikus hidraulinį uolienų ardymą iš gręžinio į paviršių grįžta tik dalis (20 – 90 proc.) hidraulinio ardymo skysčio. Taigi hidraulinio uolienų ardymo proceso metu žemės gelmėse liktų dalis cheminių medžiagų, esančių hidraulinio ardymo skysčio sudėtyje. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai turėtų aukščiau nurodytų medžiagų palikimas žemės gelmėse.
Vienas iš keičiamo įstatymo tikslų yra užtikrinti žemės gelmių apsaugą – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl žmogaus veiklos ar gamtinių procesų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstituciniame Teisme rengiamasi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą (byla Nr. 23/2013) ištirti, ar Žemės gelmių įstatymo (2013 m. gegužės 30 d. redakcija) 11 straipsnio nuostatos, leidžiančios kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio nuostatoms, kurios įtvirtina, jog valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, ir Konstitucijos 54 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms niokoti žemę, jos gelmes, vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Pažymėtina, kad nors teikiamu įstatymo projektu hidraulinio ardymo skystį siūloma nelaikyti kasybos pramonės atliekomis, dalis tokio skysčio, kurio sudėtinė dalis yra ir cheminės medžiagos, būtų paliekama dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose atliekant hidraulinį uolienų ardymą. Kita vertus, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti įtvirtinta, kokios konkrečiai medžiagos gali būti hidraulinio ardymo skysčio sudėtyje bei jų procentinis kiekis. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatas asmenys, turintys leidimą naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo tik informuoti kompetentingas institucijas apie kiekvieno hidraulinio ardymo metu panaudotą medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. 3.
straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti subjektai, norintys dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, bei įtvirtinti, kad konkurso laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Atkreipiame dėmesį, kad 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leidimų žvalgyti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo jais sąlygų 94/22/EB (toliau – direktyva) 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad leidimai visuomet būtų išduodami remiantis kriterijais, susijusiais su subjektų techninėmis ir finansinėmis galimybėmis ir jų siūlomu žvalgybos, tyrimo ir/arba gavybos būdu atitinkamoje geografinėje vietoje . Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų suderinant su aukščiau minėtos direktyvos nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad minėtosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nacionalinio saugumo sumetimais gali atsisakyti leisti subjektui, kurį efektyviai kontroliuoja trečiosios šalys arba trečiosios šalies piliečiai, imtis angliavandenilių tyrimo ir išgavimo veiklos ir ją vykdyti. Svarstytina, ar šios direktyvos nuostatos nereikėtų perkelti į keičiamą įstatymą. Be to, derinant projekto nuostatas su direktyvos 4 straipsnio b punktu, reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam būtų išduodamas leidimas. 4. Siūlytume tikslinti projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies devintajame sakinyje siūlytume tikslinti formuluotę
„angliavandenilių išteklių konkurse“, nes pagal kitas šios dalies nuostatas
vykdomi „konkursai naudoti žemės gelmių išteklius (angliavandenilius)“. 5.
straipsniu keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų ar šių asmenų grupių, norinčių dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita turi būti teigiama. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, pasibaigus finansiniams metams, sudaro įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri konkrečiai ataskaita turi būti teigiama. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais, todėl jos gali ir nesudarinėti kalendorinių metų finansinių ataskaitų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos, jog juridiniai asmenys privalo pateikti kalendorinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitą, nereikėtų atsisakyti. 6. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad norintis dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai neturi būti bankrutavę, jiems neturi būti iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, jie neturi būti likviduojami arba jiems pradėta likvidavimo procedūra.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas leidimai naudoti angliavandenilių išteklius gali būti išduodami ne tik juridiniams asmenims, bet ir fiziniams asmenims, taip pat fizinių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį. Fiziniams asmenims, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, taip pat gali būti pradėtos bankroto procedūros (fizinis asmuo gali būti pripažintas bankrutavusiu). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Be to, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo
grupės” jungtukas ,,arba” neturėtų būti pakeistas jungtimi ,,ir (ar)”, nes siūlomi nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi tiek atskiriems juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, tiek šių asmenų grupėms. Tuo tarpu ši projekto nuostata gali būti aiškinama, kad reikalavimai būtų taikomi tik vieniems iš jų. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto
punkto nuostatas. 7.
angliavandenilių išteklius gali būti padaryta valstybei (žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė) bei asmenims, atlyginimą, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad konkurso laimėtojas iki pasirašant angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį turėtų apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekte reikėtų nurodyti draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo laikotarpį ir kitas esmines draudimo sąlygas. 8. Projekto 7 straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo Žemės gelmių įstatymo
privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir
(arba) naudojimo plote. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Aplinkos monitoringo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ūkio subjektų aplinkos monitoringas – ūkio subjektų vietiniu lygmeniu siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai, užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Todėl Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalis prieštarauja Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatoms.“ Atsisakius prievolės valstybės institucijoms vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote, „sumažės našta valstybės institucijoms, taupomos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės institucijos prižiūrėtų ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą.
Monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsniu, vykdytų patys ūkio subjektai. “ Toks siūlymas kelia abejonių, nes Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad „naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, <...> ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą, jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje
“. Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad ūkio subjektai žemės
gelmių monitoringą privalo vykdyti tik tada, jei tai numatyta minėtoje sutartyje, kitu atveju ši pareiga jiems nėra privaloma. Svarstytina, ar siekiant suderinti Aplinkos monitoringo ir Žemės gelmių įstatymų nuostatas tarpusavyje, projektu nereikėtų tikslinti minėtos Žemės gelmių įstatymo nuostatos. 9. Projekto 8 straipsniu pildomo Žemės gelmių įstatymo 1 priede vartojamos tokios sąvokos kaip: „žemės gelmių naudojimo plotas“ (1 punktas), „telkinio plotas“ (2 punktas), „plotas (telkinys)“ (2 punktas),
„konkurso plotas“ (3.2. punktas), kurių turinys nėra aiškus. Svarstytina, ar
vietoj šių sąvokų nebūtų tikslinga įrašyti formuluotės „žemės gelmių išteklių telkinio plotas“. 10. Seime yra įregistruotas Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo51 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2714), kuriuo siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnį papildyti 10 dalimi. Teikiamu įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti to paties keičiamo įstatymo 12 straipsnio dalių numeraciją, šio straipsnio 9 daliai suteikiant 10 numerį. Siekiant išvengti to paties straipsnio dviejų dalių žymėjimo tuo pačiu numeriu, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Švedas N. Azguridienė
2015-06-16 Nr. XIIP-2753(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 3 straipsniu siūloma atsisakyti keičiamo Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatų, kad valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Vietoj atsisakomos nuostatos siūloma nustatyti, kad valstybės įgaliotos institucijos kontroliuoja ūkio subjektų vykdomą žemės gelmių monitoringą. Toks siūlymas kelia abejonių. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tiriant ar (ir) naudojant išsklaidytuosius angliavandenilius vykdomo uolienų hidraulinio ardymo metu naudojamas skystis, kurio sudėtyje yra cheminių medžiagų. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies ir 11 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatas kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu. Taigi dirbtinėse žemės gelmių ertmėse galėtų būti paliekamas ir hidraulinio ardymo metu naudojamas skystis, kurio sudėtyje yra cheminių medžiagų. Pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostatas žemės gelmių monitoringą vykdytų tie patys subjektai, kurie atliktų išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimą ir (arba) naudojimą.
Svarstytina, ar atsisakius kompleksinio žemės gelmių monitoringo, kurį pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote atlieka valstybės institucijos, būtų pasiekti žemės gelmių monitoringo tikslai, nes, kaip jau buvo minėta, žemės gelmių monitoringą vykdytų vien tik tie ūkio subjektai, kurie patys žemės gelmių išteklių tyrimui ir išgavimui naudotų priemones, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų. Antra, projekto 3 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo nuostata, kad valstybės institucijos kontroliuoja ūkio subjektų vykdomą žemės gelmių monitoringą, nedera su Aplinkos monitoringo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos . Tuo atveju, jeigu projektą tobulinant turėtas tikslas išplėsti valstybės institucijų, kurios kontroliuotų ūkio subjektų vykdomą žemės gelmių monitoringą, skaičių, projekte tokias institucijas reikėtų konkrečiai įvardinti ir nustatyti jų kompetenciją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
2015 m. gegužės 20 d. Nr. 113-P-12
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-26 Nr. XIIP-27532 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu siūloma pakeisti keičiamo Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą kasybos pramonės atliekų apibrėžimą, atsisakant galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad kasybos pramonės atliekomis yra laikomos ir medžiagos, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Todėl medžiagos, naudojamos žemės gelmių tyrimui ir naudojimui, negali būti laikomos atliekomis. Hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kuris nepaliekamas žemės gelmėse siekiant jo atsikratyti, o sunaudojamas technologiniame procese. Tik sugrąžinta į žemės paviršių ir nebetinkama pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui hidraulinio ardymo metu naudoto skysčio dalis gali būti traktuojama kaip atlieka.
Atkreipiame dėmesį, kad nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalis hidrauliniam ardymui naudojamo skysčio, kuris sugrįžta į žemės paviršių ir nebetinka pakartotiniam naudojimui gali būti laikoma atlieka, tačiau projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas taip, kad visas skystis, kuris būtų naudojamas hidrauliniam uolienų ardymui, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų sunaudotas technologiniame procese, ar sugrąžintas į žemės paviršių, nebūtų laikomas kasybos pramonės atlieka. Taigi tokiam skysčiui nebūtų taikomi keičiamo įstatymo reikalavimai, nustatyti kasybos pramonės atliekoms. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, nustatant, kad pramonės atliekomis nelaikomos tik tokios medžiagos, kurios yra visiškai sunaudojamos technologiniame uolienų ardymo procese. Tokiu būdu medžiagos, hidraulinio uolienų ardymo metu grįžtančios į žemės paviršių, būtų laikomos kasybos pramonės atliekomis ir joms būtų taikomi visi keičiamo įstatymo reikalavimai, nustatyti atliekų tvarkymui, tame tarpe 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas kasybos pramonės atliekas sutvarkyti teisės aktuose nustatyta tvarka . Pritarti Siekiant išvengti dviprasmybės, kad visas skystis, kuris naudojamas hidrauliniam uolienų ardymui (nepriklausomai nuo to, ar jis sunaudotas technologiniame procese, ar sugrąžintas į žemės paviršių) nebūtų laikomas kasybos pramonės atlieka, būtina nustatyti, kad pramonės atliekomis nelaikomos tik tokios medžiagos, kurios yra visiškai sunaudojamos technologiniame uolienų ardymo procese . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 2.
1
straipsnio 1 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad draudžiama radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kurį sudaro: vanduo (apie
(apie 1,5 proc.) ir cheminės medžiagos (apie 0,5 proc.). Atlikus hidraulinį uolienų ardymą iš gręžinio į paviršių grįžta tik dalis (20 – 90 proc.) hidraulinio ardymo skysčio. Taigi hidraulinio uolienų ardymo proceso metu žemės gelmėse liktų dalis cheminių medžiagų, esančių hidraulinio ardymo skysčio sudėtyje. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai turėtų aukščiau nurodytų medžiagų palikimas žemės gelmėse. Vienas iš keičiamo įstatymo tikslų yra užtikrinti žemės gelmių apsaugą – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl žmogaus veiklos ar gamtinių procesų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstituciniame Teisme rengiamasi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą (byla Nr.
23/2013) ištirti, ar Žemės gelmių įstatymo (2013 m. gegužės 30 d. redakcija) 11 straipsnio nuostatos, leidžiančios kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio nuostatoms, kurios įtvirtina, jog valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, ir Konstitucijos 54 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms niokoti žemę, jos gelmes, vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Pažymėtina, kad nors teikiamu įstatymo projektu hidraulinio ardymo skystį siūloma nelaikyti kasybos pramonės atliekomis, dalis tokio skysčio, kurio sudėtinė dalis yra ir cheminės medžiagos, būtų paliekama dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose atliekant hidraulinį uolienų ardymą. Kita vertus, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti įtvirtinta, kokios konkrečiai medžiagos gali būti hidraulinio ardymo skysčio sudėtyje bei jų procentinis kiekis. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatas asmenys, turintys leidimą naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo tik informuoti kompetentingas institucijas apie kiekvieno hidraulinio ardymo metu panaudotą medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. Pritarti
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti subjektai, norintys dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, bei įtvirtinti, kad konkurso laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Atkreipiame dėmesį, kad 1994 m. gegužės 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leidimų žvalgyti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo jais sąlygų 94/22/EB (toliau – direktyva) 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad leidimai visuomet būtų išduodami remiantis kriterijais, susijusiais su subjektų techninėmis ir finansinėmis galimybėmis ir jų siūlomu žvalgybos, tyrimo ir/arba gavybos būdu atitinkamoje geografinėje vietoje. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų suderinant su aukščiau minėtos direktyvos nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad minėtosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nacionalinio saugumo sumetimais gali atsisakyti leisti subjektui, kurį efektyviai kontroliuoja trečiosios šalys arba trečiosios šalies piliečiai, imtis angliavandenilių tyrimo ir išgavimo veiklos ir ją vykdyti. Svarstytina, ar šios direktyvos nuostatos nereikėtų perkelti į keičiamą įstatymą. Be to, derinant projekto nuostatas su direktyvos 4 straipsnio b punktu, reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam būtų išduodamas leidimas. Pritarti
1
tikslinti projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies devintajame sakinyje siūlytume tikslinti formuluotę
„angliavandenilių išteklių konkurse“, nes pagal kitas šios dalies nuostatas
vykdomi „konkursai naudoti žemės gelmių išteklius
grupių, norinčių dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita turi būti teigiama.
Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, pasibaigus finansiniams metams, sudaro įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita; 5) aiškinamasis raštas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri konkrečiai ataskaita turi būti teigiama. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais, todėl jos gali ir nesudarinėti kalendorinių metų finansinių ataskaitų. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos, jog juridiniai asmenys privalo pateikti kalendorinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitą, nereikėtų atsisakyti. Pritarti
1
straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad norintis dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai neturi būti bankrutavę, jiems neturi būti iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, jie neturi būti likviduojami arba jiems pradėta likvidavimo procedūra.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas leidimai naudoti angliavandenilių išteklius gali būti išduodami ne tik juridiniams asmenims, bet ir fiziniams asmenims, taip pat fizinių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį. Fiziniams asmenims, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, taip pat gali būti pradėtos bankroto procedūros (fizinis asmuo gali būti pripažintas bankrutavusiu). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Be to, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo
grupės” jungtukas ,,arba” neturėtų būti pakeistas jungtimi ,,ir (ar)”, nes siūlomi nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi tiek atskiriems juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, tiek šių asmenų grupėms. Tuo tarpu ši projekto nuostata gali būti aiškinama, kad reikalavimai būtų taikomi tik vieniems iš jų. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas. Pritarti
2015-02-26 Nr. XIIP-27534 7.
gali būti padaryta valstybei (žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė) bei asmenims, atlyginimą, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad konkurso laimėtojas iki pasirašant angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį turėtų apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekte reikėtų nurodyti draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo laikotarpį ir kitas esmines draudimo sąlygas. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsniu siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo Žemės gelmių įstatymo
privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Aplinkos monitoringo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ūkio subjektų aplinkos monitoringas – ūkio subjektų vietiniu lygmeniu siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai, užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą.
Todėl Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalis prieštarauja Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatoms.“ Atsisakius prievolės valstybės institucijoms vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote, „sumažės našta valstybės institucijoms, taupomos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės institucijos prižiūrėtų ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą. Monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsniu, vykdytų patys ūkio subjektai. “ Toks siūlymas kelia abejonių, nes Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad „naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, <...> ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą, jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje
“. Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad ūkio
subjektai žemės gelmių monitoringą privalo vykdyti tik tada, jei tai numatyta minėtoje sutartyje, kitu atveju ši pareiga jiems nėra privaloma. Svarstytina, ar siekiant suderinti Aplinkos monitoringo ir Žemės gelmių įstatymų nuostatas tarpusavyje, projektu nereikėtų tikslinti minėtos Žemės gelmių įstatymo nuostatos. Pritarti
2015-02-26 Nr. XIIP-27538 9.
straipsniu pildomo Žemės gelmių įstatymo 1 priede vartojamos tokios sąvokos kaip: „žemės gelmių naudojimo plotas“ (1 punktas), „telkinio plotas“ (2 punktas), „plotas (telkinys)“ (2 punktas), „konkurso plotas“ (3.2. punktas), kurių turinys nėra aiškus. Svarstytina, ar vietoj šių sąvokų nebūtų tikslinga įrašyti formuluotės „žemės gelmių išteklių telkinio plotas“. Pritarti
įregistruotas Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2714), kuriuo siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnį papildyti 10 dalimi. Teikiamu įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti to paties keičiamo įstatymo 12 straipsnio dalių numeraciją, šio straipsnio 9 daliai suteikiant 10 numerį. Siekiant išvengti to paties straipsnio dviejų dalių žymėjimo tuo pačiu numeriu, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Pritarti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2714) yra grąžintas iniciatoriams tobulinti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija Stancikienė
3 Argumentai: Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakyta, kad “Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti.
Todėl medžiagos, naudojamos žemės gelmių tyrimui ir naudojimui, negali būti laikomos atliekomis.” Kol gręžinys veikia, gavyba vyksta ir tos medžiagos naudojamos, jos nėra atliekos, bet kai jų naudojimas baigiasi, uždarant gręžinį, jos tampa atliekomis, kurios paliekamos žemės gelmėse (užuot jas išsiurbus), tai yra jų atsikratoma. Tai numatoma iš anksto, todėl ir žodis “ketinama atsikratyti” čia tinka ir patvirtina, kad medžiagos, kurios lieka gręžinyje po hidraulinio ardymo yra atliekos ir pagal
“Atliekų tvarkymo įstatymą”. Šių atliekų sudėtyje yra ir toksinių medžiagų,
todėl ir visos atliekos yra toksinės. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio
medžiagos, „kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu“ patvirtina šią nuostatą ir neleidžia Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies dvejopai aiškinti . Todėl ši dalis neturi būti keičiama. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio, įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių
tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos, įskaitant medžiagas, kurios buvo panaudotos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu, ir liko žemės gelmėse. “ Pritarti iš dalies Siekiant išvengti dviprasmybės, kad visas skystis, kuris naudojamas hidrauliniam uolienų ardymui (nepriklausomai nuo to, ar jis sunaudotas technologiniame procese, ar sugrąžintas į žemės paviršių) nebūtų laikomas kasybos pramonės atlieka, būtina nustatyti, kad pramonės atliekomis nelaikomos tik tokios medžiagos, kurios yra visiškai sunaudojamos technologiniame uolienų ardymo procese . 2. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-04-14 Nr.
Argumentai: Įstatymo projekte numatoma kurie ir kokiomis sąlygomis juridiniai asmenys gali dalyvauti konkurse žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojime. Projektą siūloma papildyti numatant, kad naudojant žemės gelmių išteklius ir ertmes juridiniai asmenys, be projekte numatytų sąlygų, savo ūkinės veiklos praktikoje neturi būti susidūrę su grubiais ekologiniais nusižengimais ar kitais aplinkosauginiais pažeidimais, dėl kurių buvo pradėtas teisminis procesas ar buvo plačiai diskutuojama viešumoje. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnio, įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes,
išvardinti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Konkursai naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso naudoti tradicinius ir (ar) išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės nustatomos konkurso sąlygose. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo
laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo. Sutartis įsigalioja ne anksčiau nei pasiūlyme nurodytos įmokos sumokėjimo dieną. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir sumokėjus negrąžinama.
Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos finansinės atskaitomybės ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį, ir neturi būti padariusi ekologinių, kitų, teisės aktuose numatytų, aplinkos apsaugos pažeidimų. Jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą trumpiau nei konkurso sąlygose nustatytas angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirties terminas, tada į patirties laikotarpį įtraukiama ir patronuojančios įmonės patirtis. Sąvoka
„patronuojanti įmonė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos
įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“ Spręsti pagrindiniame komitete 3.
Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-04-14 Nr. XIIP-27536 Argumentai: Projektą siūloma papildyti numatant, kad žemės gelmių naudojimo planams turi būti atliekamas planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimas. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „ Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodoma, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas privalomas, kai planuojama veikla, susijusi su pramonės, energetikos ir kitų sričių objektų įgyvendinimu. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, tikslinga, prieš įgyvendinant žemės gelmių išteklių planus, atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnio, įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, ir ją išdėstyti taip:
„1. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir
gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas), suderinus jį su atsakingomis institucijomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Tradicinių ir išskaidytųjų angliavandenilių naudojimo planams turi būti atliktas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimas.“
narė Aurelija Stancikienė 2015-04-14 Nr. XIIP-27537 Argumentai: Dabartiniame įstatyme yra išvardintos konkrečios monitoringo rūšys, kurios turi būti vykdomos. Panaikinus įstatymo
nebelieka įvardinta, kad išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos plotuose monitoringas turi būti kompleksinis, t.y. hidrogeologinis, seisminis, geocheminis, oro ir kitų rūšių (rūšių sąrašą galima patikslinti).
Šito nenustačius, paliekama galimybė Lietuvos geologijos tarnybai nuspręsti iki kiek vykdyti monitoringą. O tai galimai neatitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo reikalavimų. Todėl siūlau Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį palikti neišbrauktą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnio, įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti
kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, turi sudaryti sąlygas aplinkos būklės stebėjimui ir monitoringui.“ Pritarti iš dalies Siekiant padidinti įmonių ir asmenų, turinčių leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, atsakomybę, o taip pat siekiant sumažinti finansinę naštą valstybei, tikslinga nustatyti, kad valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir kontroliuoti kompleksinį monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Tuo atveju monitoringą turėtų vykdyti pats leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius turintis subjektas. 5. Seimo narys Linas Balsys
3 Argumentai: Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai.
Projektą parengusi Aplinkos ministerija siūlo pakeisti įstatymą taip, kad skystis, hidraulinio uolienų ardymo metu injektuojamas į gręžinį ir negrįžtantis į žemės paviršių, nebebūtų laikomas atlieka. Tai reiškia, kad šio skysčio, kuriame yra apie 0,5 proc. cheminių medžiagų, nebereiktų tvarkyti kaip atliekų, būtų įteisintas jo palikimas žemės gelmėse. Be to, projektu siūloma nustatyti, kad valstybės institucijos nevykdys kompleksinio monitoringo skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos plote – jį vykdys tik šia veikla užsiimantys ūkio subjektai. T. y., visa taršos ir poveikio gamtinei aplinkai kontrolė būtų patikėta pačioms bendrovėms, kurios vykdytų veiklą ir pačios save kontroliuotų. Tai, kad Aplinkos ministerija siūlo gamtosauginę skalūnų verslo kontrolę žlugdančius įstatymo pakeitimus, leidžia kalbėti apie galimai lobistinę projekto prigimtį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlau įstatymo projektą pakeisti taip:
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių
tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos , įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu .“ Pritarti iš dalies Siekiant išvengti dviprasmybės, kad visas skystis, kuris naudojamas hidrauliniam uolienų ardymui (nepriklausomai nuo to, ar jis sunaudotas technologiniame procese, ar sugrąžintas į žemės paviršių) nebūtų laikomas kasybos pramonės atlieka, būtina nustatyti, kad pramonės atliekomis nelaikomos tik tokios medžiagos, kurios yra visiškai sunaudojamos technologiniame uolienų ardymo procese . 6. Seimo narys Linas Balsys
2 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Draudžiama naudoti žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms medžiagoms laidoti , taip pat draudžiama tokias medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius. Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas galima laikyti tik dirbtinėse, tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliaciją (atskyrimą) nuo aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybę.“
narys Linas Balsys
6 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir
ertmes, išvardinti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Konkursai naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdomi , laimėtojai nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso naudoti tradicinius ir (ar) išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės nustatomos konkurso sąlygose. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1 priede nustatytus principus ir nurodomas konkurso sąlygose. Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo. Sutartis įsigalioja ne anksčiau nei pasiūlyme nurodytos įmokos sumokėjimo dieną. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir sumokėjus negrąžinama.
Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos finansinės atskaitomybės ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį. Jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą trumpiau nei konkurso sąlygose nustatytas angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir (ar) naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirties terminas, tada į patirties laikotarpį įtraukiama ir patronuojančios įmonės patirtis. Sąvoka „patronuojanti įmonė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“
narys Linas Balsys 2015-05-07 Nr.
13 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalie 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) naudoti natūralias žemės gelmių ertmes
naftai , ar dujoms ar kitoms medžiagoms laikyti;“
narys Linas Balsys
4 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, turi sudaryti sąlygas aplinkos būklės stebėjimui ir monitoringui. “ Pritarti iš dalies Siekiant padidinti įmonių ir asmenų, turinčių leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, atsakomybę, o taip pat siekiant sumažinti finansinę naštą valstybei, tikslinga nustatyti, kad valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir kontroliuoti kompleksinį monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Tuo atveju monitoringą turėtų vykdyti pats leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius turintis subjektas. 10. Seimo narys Linas Balsys 2015-05-07 Nr. XIIP-27538 Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 8 straipsnį: „
Papildyti Įstatymą nauju 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
dydžio apskaičiavimo PRINCIPAI
žemės gelmių naudojimo ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos telkinio ar jo dalies tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei organizavimo išlaidos. 2.
įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę: Į min = (P x 288,9) + V, Eur, kur: Į min
P – telkinio plotas ir (arba) santykinis teritorijos plotas, kuriame suteikiama teisė nustatyta tvarka tirti ir naudoti angliavandenilių išteklius; į santykinį teritorijos plotą neįskaitomas saugomų ir urbanizuotų teritorijų plotas; V – valstybės lėšomis iki konkurso atliktų ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidos ir konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė. 3. Konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė nustatoma pagal faktines konkurso rengimo ir organizavimo išlaidas. Išlaidos, priskiriamos prie konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų išlaidų, yra:
vertinimo atlikimo išlaidos;
paketo parengimo ir konkurso skelbimo išlaidos.“
narys Linas Balsys 2015-05-07 Nr. XIIP-27539 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 9 straipsnį: „
pakeitimas Buvusį Įstatymo priedą laikyti 2 priedu.”
sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas, Seimo narių A. Stancikienės ir L. Balsio pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė bei į Komiteto argumentus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas :
Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
I
(Nr. XIIP-2753)
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen; Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys; Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška, Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas, LRSK Teisės departamento vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Ministro Pirmininko patarėja
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas Balsys, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys; Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos ministerijos žemės gelmių skyriaus vedėja Toma Leonova, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Tadas Gauronskis, Žemės gelmių išteklių skyriaus vedėjas Vytautas Januška, Hidrogeologijos skyriaus vedėjas Kęstutis Kadūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą kasybos pramonės atliekų apibrėžimą, atsisakant galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad kasybos pramonės atliekomis yra laikomos ir medžiagos, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Todėl medžiagos, naudojamos žemės gelmių tyrimui ir naudojimui, negali būti laikomos atliekomis. Hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kuris nepaliekamas žemės gelmėse siekiant jo atsikratyti, o sunaudojamas technologiniame procese. Tik sugrąžinta į žemės paviršių ir nebetinkama pakartotiniam naudojimui ar perdirbimui hidraulinio ardymo metu naudoto skysčio dalis gali būti traktuojama kaip atlieka. Atkreipiame dėmesį, kad nors aiškinamajame rašte nurodoma, kad dalis hidrauliniam ardymui naudojamo skysčio, kuris sugrįžta į žemės paviršių ir nebetinka pakartotiniam naudojimui gali būti laikoma atlieka, tačiau projektu siūlomas teisinis reguliavimas gali būti aiškinamas taip, kad visas skystis, kuris būtų naudojamas hidrauliniam uolienų ardymui, nepriklausomai nuo to, ar jis būtų sunaudotas technologiniame procese, ar sugrąžintas į žemės paviršių, nebūtų laikomas kasybos pramonės atlieka. Taigi tokiam skysčiui nebūtų taikomi keičiamo įstatymo reikalavimai, nustatyti kasybos pramonės atliekoms.
Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, nustatant, kad pramonės atliekomis nelaikomos tik tokios medžiagos, kurios yra visiškai sunaudojamos technologiniame uolienų ardymo procese. Tokiu būdu medžiagos, hidraulinio uolienų ardymo metu grįžtančios į žemės paviršių, būtų laikomos kasybos pramonės atliekomis ir joms būtų taikomi visi keičiamo įstatymo reikalavimai, nustatyti atliekų tvarkymui, tame tarpe 19 straipsnio 4 dalyje nustatytas reikalavimas kasybos pramonės atliekas sutvarkyti teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
atsisakyti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad draudžiama radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad kasybos pramonės atliekos, susidariusios hidraulinio ardymo metu, gali būti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paliekamos dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad hidraulinio uolienų ardymo metu naudojamas skystis, kurį sudaro: vanduo (apie 98 proc.), propantas (smėlis ir
(ar) smėliui analogiškos kietosios dalelės) (apie 1,5 proc.) ir cheminės medžiagos (apie 0,5 proc.). Atlikus hidraulinį uolienų ardymą iš gręžinio į paviršių grįžta tik dalis (20 – 90 proc.) hidraulinio ardymo skysčio. Taigi hidraulinio uolienų ardymo proceso metu žemės gelmėse liktų dalis cheminių medžiagų, esančių hidraulinio ardymo skysčio sudėtyje.
Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai turėtų aukščiau nurodytų medžiagų palikimas žemės gelmėse. Vienas iš keičiamo įstatymo tikslų yra užtikrinti žemės gelmių apsaugą – apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio dėl žmogaus veiklos ar gamtinių procesų. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Konstituciniame Teisme rengiamasi nagrinėti Seimo narių grupės prašymą (byla Nr. 23/2013) ištirti, ar Žemės gelmių įstatymo (2013 m. gegužės 30 d. redakcija) 11 straipsnio nuostatos, leidžiančios kasybos pramonės atliekas, susidariusias hidraulinio ardymo metu, palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose žemės gelmių išteklių naudojimo (gavybos) metu, neprieštarauja Konstitucijos 53 straipsnio nuostatoms, kurios įtvirtina, jog valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, ir Konstitucijos 54 straipsnio nuostatoms, draudžiančioms niokoti žemę, jos gelmes, vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai bei skurdinti augaliją ir gyvūniją. Pažymėtina, kad nors teikiamu įstatymo projektu hidraulinio ardymo skystį siūloma nelaikyti kasybos pramonės atliekomis, dalis tokio skysčio, kurio sudėtinė dalis yra ir cheminės medžiagos, būtų paliekama dirbtinėse žemės gelmių ertmėse, susidariusiose atliekant hidraulinį uolienų ardymą. Kita vertus, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti įtvirtinta, kokios konkrečiai medžiagos gali būti hidraulinio ardymo skysčio sudėtyje bei jų procentinis kiekis.
Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies nuostatas asmenys, turintys leidimą naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo tik informuoti kompetentingas institucijas apie kiekvieno hidraulinio ardymo metu panaudotą medžiagų sudėtį procentais ir jų kiekį. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti subjektai, norintys dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, bei įtvirtinti, kad konkurso laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Atkreipiame dėmesį, kad 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl leidimų žvalgyti ir išgauti angliavandenilius išdavimo ir naudojimo jais sąlygų 94/22/EB (toliau – direktyva) 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės imasi reikiamų priemonių, kad leidimai visuomet būtų išduodami remiantis kriterijais, susijusiais su subjektų techninėmis ir finansinėmis galimybėmis ir jų siūlomu žvalgybos, tyrimo ir/arba gavybos būdu atitinkamoje geografinėje vietoje . Atsižvelgus į tai, projektu siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų suderinant su aukščiau minėtos direktyvos nuostatomis. Kartu atkreipiame dėmesį, kad minėtosios direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės nacionalinio saugumo sumetimais gali atsisakyti leisti subjektui, kurį efektyviai kontroliuoja trečiosios šalys arba trečiosios šalies piliečiai, imtis angliavandenilių tyrimo ir išgavimo veiklos ir ją vykdyti. Svarstytina, ar šios direktyvos nuostatos nereikėtų perkelti į keičiamą įstatymą.
Be to, derinant projekto nuostatas su direktyvos 4 straipsnio b punktu, reikėtų nurodyti laikotarpį, kuriam būtų išduodamas leidimas. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
straipsnio 1 dalimi keičiamo Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies devintajame sakinyje siūlytume tikslinti formuluotę „angliavandenilių išteklių konkurse“, nes pagal kitas šios dalies nuostatas vykdomi „konkursai naudoti žemės gelmių išteklius (angliavandenilius)“. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad juridinių asmenų ar šių asmenų grupių, norinčių dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita turi būti teigiama. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, pasibaigus finansiniams metams, sudaro įmonės finansinių ataskaitų rinkinį. Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios finansinės ataskaitos: 1) balansas; 2) pelno (nuostolių) ataskaita; 3) pinigų srautų ataskaita; 4) nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita;
5) aiškinamasis raštas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuri konkrečiai ataskaita turi būti teigiama. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai gali nesutapti su kalendoriniais metais, todėl jos gali ir nesudarinėti kalendorinių metų finansinių ataskaitų.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar nuostatos, jog juridiniai asmenys privalo pateikti kalendorinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitą, nereikėtų atsisakyti. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad norintis dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai neturi būti bankrutavę, jiems neturi būti iškelta bankroto byla arba vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, jie neturi būti likviduojami arba jiems pradėta likvidavimo procedūra. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas leidimai naudoti angliavandenilių išteklius gali būti išduodami ne tik juridiniams asmenims, bet ir fiziniams asmenims, taip pat fizinių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartį. Fiziniams asmenims, atsižvelgiant į Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas, taip pat gali būti pradėtos bankroto procedūros (fizinis asmuo gali būti pripažintas bankrutavusiu). Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Be to, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio
nuostatoje ,,juridinis asmuo arba šių asmenų grupės” jungtukas ,,arba” neturėtų būti pakeistas jungtimi ,,ir (ar)”, nes siūlomi nustatyti reikalavimai turėtų būti taikomi tiek atskiriems juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti konkurse, tiek šių asmenų grupėms. Tuo tarpu ši projekto nuostata gali būti aiškinama, kad reikalavimai būtų taikomi tik vieniems iš jų.
Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsnio 1 dalimi siūlomas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
angliavandenilių išteklius gali būti padaryta valstybei (žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė) bei asmenims, atlyginimą, svarstytina, ar projekto 4 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatų nereikėtų papildyti, nustatant, kad konkurso laimėtojas iki pasirašant angliavandenilių išteklių naudojimo sutartį turėtų apsidrausti savo civilinę atsakomybę. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, projekte reikėtų nurodyti draudimo objektą, draudimo sumą, draudimo laikotarpį ir kitas esmines draudimo sąlygas. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
netekusia galios keičiamo Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Aplinkos monitoringo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, o ūkio subjektų aplinkos monitoringas – ūkio subjektų vietiniu lygmeniu siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai, užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą.
Todėl Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalis prieštarauja Aplinkos monitoringo įstatymo nuostatoms.“ Atsisakius prievolės valstybės institucijoms vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote, „sumažės našta valstybės institucijoms, taupomos valstybės biudžeto lėšos. Valstybės institucijos prižiūrėtų ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą. Monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir
(arba) naudojimo plote, vadovaujantis Aplinkos monitoringo įstatymo 9 straipsniu, vykdytų patys ūkio subjektai. “ Toks siūlymas kelia abejonių, nes Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 4 dalis nustato, kad „naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, <...> ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą, jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje “. Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad ūkio subjektai žemės gelmių monitoringą privalo vykdyti tik tada, jei tai numatyta minėtoje sutartyje, kitu atveju ši pareiga jiems nėra privaloma. Svarstytina, ar siekiant suderinti Aplinkos monitoringo ir Žemės gelmių įstatymų nuostatas tarpusavyje, projektu nereikėtų tikslinti minėtos Žemės gelmių įstatymo nuostatos. Pritarti Komiteto nuomonė:
Siūloma papildyti projektą nauju straipsniu, pakeičiant įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą , kai tiriami ir
(arba) naudojami išsklaidytieji angliavandeniliai arba jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui.“ Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės įgaliotos institucijos kontroliuoja
ūkio subjektų vykdomą žemės gelmių monitoringą.“
įstatymo 1 priede vartojamos tokios sąvokos kaip: „žemės gelmių naudojimo plotas“ (1 punktas), „telkinio plotas“ (2 punktas), „plotas (telkinys)“ (2 punktas), „konkurso plotas“ (3.2. punktas), kurių turinys nėra aiškus. Svarstytina, ar vietoj šių sąvokų nebūtų tikslinga įrašyti formuluotės „žemės gelmių išteklių telkinio plotas“. Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2714), kuriuo siūloma keičiamo įstatymo 12 straipsnį papildyti 10 dalimi. Teikiamu įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalimi siūloma pakeisti to paties keičiamo įstatymo 12 straipsnio dalių numeraciją, šio straipsnio 9 daliai suteikiant 10 numerį. Siekiant išvengti to paties straipsnio dviejų dalių žymėjimo tuo pačiu numeriu, abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Atsižvelgti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 4, 12, 13, 14, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 51 straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2714) grąžintas iniciatoriams tobulinti 3.
Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-04-141 I Argumentai:
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pasakyta, kad “Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį atliekos apibrėžiamos kaip medžiaga ar daiktas, kurių turėtojas atsikrato, ketina ar privalo atsikratyti. Todėl medžiagos, naudojamos žemės gelmių tyrimui ir naudojimui, negali būti laikomos atliekomis.” Kol gręžinys veikia, gavyba vyksta ir tos medžiagos naudojamos, jos nėra atliekos, bet kai jų naudojimas baigiasi, uždarant gręžinį, jos tampa atliekomis, kurios paliekamos žemės gelmėse (užuot jas išsiurbus), tai yra jų atsikratoma. Tai numatoma iš anksto, todėl ir žodis “ketinama atsikratyti” čia tinka ir patvirtina, kad medžiagos, kurios lieka gręžinyje po hidraulinio ardymo yra atliekos ir pagal “Atliekų tvarkymo įstatymą”. Šių atliekų sudėtyje yra ir toksinių medžiagų, todėl ir visos atliekos yra toksinės. Dabartinė įstatymo 3 straipsnio 3 dalies redakcija, kurioje pabrėžiama, kad atliekomis laikomos ir medžiagos, „kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu“ patvirtina šią nuostatą ir neleidžia Žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies dvejopai aiškinti . Todėl ši dalis neturi būti keičiama. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio, įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių
tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos, įskaitant medžiagas, kurios buvo panaudotos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu, ir liko žemės gelmėse. “ Atsižvelgti Komiteto nuomonė: Siūloma išbraukti šį straipsnį iš projekto 2.
Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-04-141 I Argumentai: Įstatymo projekte numatoma kurie ir kokiomis sąlygomis juridiniai asmenys gali dalyvauti konkurse žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojime. Projektą siūloma papildyti numatant, kad naudojant žemės gelmių išteklius ir ertmes juridiniai asmenys, be projekte numatytų sąlygų, savo ūkinės veiklos praktikoje neturi būti susidūrę su grubiais ekologiniais nusižengimais ar kitais aplinkosauginiais pažeidimais, dėl kurių buvo pradėtas teisminis procesas ar buvo plačiai diskutuojama viešumoje. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 4 straipsnio, įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išvardinti šio įstatymo 13
straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Konkursai naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso naudoti tradicinius ir (ar) išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką. Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės nustatomos konkurso sąlygose. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1 priede nustatytus principus ir nurodomas konkurso sąlygose. Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo. Sutartis įsigalioja ne anksčiau nei pasiūlyme nurodytos įmokos sumokėjimo dieną.
Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir sumokėjus negrąžinama. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos finansinės atskaitomybės ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį, ir neturi būti padariusi ekologinių, kitų, teisės aktuose numatytų, aplinkos apsaugos pažeidimų. Jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą trumpiau nei konkurso sąlygose nustatytas angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirties terminas, tada į patirties laikotarpį įtraukiama ir patronuojančios įmonės patirtis.
Sąvoka „patronuojanti įmonė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“ Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
2015-04-141 I Argumentai: Projektą siūloma papildyti numatant, kad žemės gelmių naudojimo planams turi būti atliekamas planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimas. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo Nr. 967 „ Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nurodoma, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas privalomas, kai planuojama veikla, susijusi su pramonės, energetikos ir kitų sričių objektų įgyvendinimu. Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu, tikslinga, prieš įgyvendinant žemės gelmių išteklių planus, atlikti strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 6 straipsnio, įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, ir ją išdėstyti taip: „1. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą (toliau – naudojimo planas), suderinus jį su atsakingomis institucijomis Vyriausybės nustatyta tvarka. Tradicinių ir išskaidytųjų angliavandenilių naudojimo planams turi būti atliktas Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimas.“ Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
Siūloma išbraukti šį straipsnį iš projekto 4.
Seimo narė Aurelija Stancikienė 2015-04-14 2,3 Argumentai: Dabartiniame įstatyme yra išvardintos konkrečios monitoringo rūšys, kurios turi būti vykdomos. Panaikinus įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, lieka tik bendras monitoringo reikalavimas. Tačiau nebelieka įvardinta, kad išsklaidytųjų angliavandenilių gavybos plotuose monitoringas turi būti kompleksinis, t.y. hidrogeologinis, seisminis, geocheminis, oro ir kitų rūšių (rūšių sąrašą galima patikslinti). Šito nenustačius, paliekama galimybė Lietuvos geologijos tarnybai nuspręsti iki kiek vykdyti monitoringą. O tai galimai neatitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo reikalavimų. Todėl siūlau Žemės gelmių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį palikti neišbrauktą. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio, įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės įgaliotos institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, turi sudaryti sąlygas aplinkos būklės stebėjimui ir monitoringui.“ Pritarti iš dalies Komiteto nuomonė:
Atsižvelgiant į šią ir į TD 8-tą pastabą, siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą , kai tiriami ir
(arba) naudojami išsklaidytieji angliavandeniliai arba jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui.“ Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės įgaliotos institucijos kontroliuoja
ūkio subjektų vykdomą žemės gelmių monitoringą.“
2015-05-071 I Argumentai: Žemės gelmių įstatymo pakeitimo ir papildymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, galinčias turėti pragaištingų pasekmių Lietuvos žemės gelmių apsaugai. Projektą parengusi Aplinkos ministerija siūlo pakeisti įstatymą taip, kad skystis, hidraulinio uolienų ardymo metu injektuojamas į gręžinį ir negrįžtantis į žemės paviršių, nebebūtų laikomas atlieka. Tai reiškia, kad šio skysčio, kuriame yra apie 0,5 proc. cheminių medžiagų, nebereiktų tvarkyti kaip atliekų, būtų įteisintas jo palikimas žemės gelmėse. Be to, projektu siūloma nustatyti, kad valstybės institucijos nevykdys kompleksinio monitoringo skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos plote – jį vykdys tik šia veikla užsiimantys ūkio subjektai. T. y., visa taršos ir poveikio gamtinei aplinkai kontrolė būtų patikėta pačioms bendrovėms, kurios vykdytų veiklą ir pačios save kontroliuotų. Tai, kad Aplinkos ministerija siūlo gamtosauginę skalūnų verslo kontrolę žlugdančius įstatymo pakeitimus, leidžia kalbėti apie galimai lobistinę projekto prigimtį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlau įstatymo projektą pakeisti taip: Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kasybos pramonės atliekos – žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu susidariusios atliekos , įskaitant medžiagas, kurios buvo naudojamos žemės gelmių tyrimo ir naudojimo metu .“ Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
2015-05-071 I Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Draudžiama naudoti žemės gelmių ertmes radioaktyviosioms ir toksiškoms
medžiagoms laidoti , taip pat draudžiama tokias medžiagas palikti žemės gelmių ertmėse, atliekant žemės gelmių tyrimus ir (arba) naudojant žemės gelmių išteklius. Radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas galima laikyti tik dirbtinėse, tam tikslui įrengtose saugyklose, užtikrinant jų izoliaciją (atskyrimą) nuo aplinkos ir antrinio panaudojimo arba perdirbimo galimybę.“ Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
išbraukti šį straipsnį iš projekto
2015-05-071 I Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išvardinti šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, išduodami konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Konkursai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Konkursai naudoti tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius vykdomi , laimėtojai nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso naudoti tradicinius ir (ar) išsklaidytuosius angliavandenilių išteklius laimėtojas nustatomas pagal šiuos kriterijus: numatomas investicijas ir pasiūlytą įmoką.
Konkrečios svertinės kriterijų rodiklių reikšmės nustatomos konkurso sąlygose. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal šio įstatymo 1 priede nustatytus principus ir nurodomas konkurso sąlygose. Konkurso laimėtojas pasiūlyme nurodytą įmoką privalo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo angliavandenilių išteklių naudojimo sutarties pasirašymo. Sutartis įsigalioja ne anksčiau nei pasiūlyme nurodytos įmokos sumokėjimo dieną. Įmoka mokama į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą ir sumokėjus negrąžinama. Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos finansinės atskaitomybės ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį.
Juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, norinti dalyvauti angliavandenilių išteklių konkurse, turi atitikti šiuos minimalius ekonominės ir finansinės būklės ir patirties reikalavimus:
1) juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių pastarųjų dvejų kalendorinių metų metinės finansinės atskaitomybės ataskaita arba laikotarpio nuo juridinio asmens ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyvių įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos finansinės atskaitomybės ataskaita (jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą mažiau nei 2 kalendorinius metus) turi būti teigiama;
2) juridinis asmuo arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai nėra bankrutavę, nėra iškelta bankroto byla arba nėra vykdomas bankroto procesas ne teismo tvarka, nėra likviduojami arba nėra pradėta likvidavimo procedūra;
3) juridinis ar fizinis asmuo arba šių asmenų grupė, veikianti pagal jungtinės veiklos sutartį, turi ne mažesnę už nustatytą konkurso sąlygose angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirtį. Jeigu juridinis asmuo ar šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, dalyviai vykdė veiklą trumpiau nei konkurso sąlygose nustatytas angliavandenilių išteklių rūšies, kurią planuoja tirti ir (ar) naudoti, tyrimo ir (ar) naudojimo patirties terminas, tada į patirties laikotarpį įtraukiama ir patronuojančios įmonės patirtis. Sąvoka „patronuojanti įmonė“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme.“ Atsižvelgti Komiteto nuomonė:
Siūloma išbraukti šį straipsnį iš projekto 8.
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) naudoti natūralias žemės gelmių ertmes naftai , ar dujoms ar kitoms medžiagoms laikyti;“
2015-05-07 2,3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
institucijos privalo stebėti aplinkos būklę ir vykdyti kompleksinį (hidrogeologinį, seisminį, geocheminį, oro ir kitų rūšių) monitoringą visame išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote. Kompleksinis monitoringas vykdomas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, turi sudaryti sąlygas aplinkos būklės stebėjimui ir monitoringui. “ Pritarti iš dalies Komiteto nuomonė:
Atsižvelgiant į šią ir į TD 8-tą pastabą, siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Naudojant žemės gelmių išteklius, būtina stebėti
jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą, ūkio subjektams vykdyti žemės gelmių monitoringą , kai tiriami ir
(arba) naudojami išsklaidytieji angliavandeniliai arba jeigu tai yra numatyta išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje, ir nustatyta tvarka teikti duomenis Žemės gelmių registrui.“ Taip pat siūloma pakeisti įstatymo 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės įgaliotos institucijos kontroliuoja
ūkio subjektų vykdomą žemės gelmių monitoringą.“
2015-05-07 Pasiūlymas: Išbraukti Įstatymo projekto 8 straipsnį: „
Įstatymo papildymas nauju 1 priedu Papildyti Įstatymą nauju 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo
1Įmokos dydis kinta priklausomai nuo suteikiamo žemės gelmių naudojimo ploto. Į minimalų įmokos dydį įskaitomos telkinio ar jo dalies tyrimo darbų bei konkurso parengiamųjų darbų bei organizavimo išlaidos. 2. Minimalus įmokos dydis apskaičiuojamas pagal formulę:
Į min = (P x 288,9) + V, Eur, kur: Į min – minimalus įmokos dydis, eurais; 288,9 – valstybinių geologinių tyrimų sąnaudų koeficientas, eurais; P – telkinio plotas ir (arba) santykinis teritorijos plotas, kuriame suteikiama teisė nustatyta tvarka tirti ir naudoti angliavandenilių išteklius; į santykinį teritorijos plotą neįskaitomas saugomų ir urbanizuotų teritorijų plotas;
V – valstybės lėšomis iki konkurso atliktų ploto (telkinio) tyrimo darbų išlaidos ir konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė. 3. Konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų sąnaudų vertė nustatoma pagal faktines konkurso rengimo ir organizavimo išlaidas. Išlaidos, priskiriamos prie konkurso organizavimo ir parengiamųjų darbų išlaidų, yra: 3.1. strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atlikimo išlaidos; 3.2. konkurso ploto geologinės informacijos paketo parengimo ir konkurso skelbimo išlaidos.“ Pritarti
11Seimo narys Linas Balsys 2015-05-07 Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo projekto 9 straipsnį: „
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-05-21 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIP-2753ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas,
pritarė bei į Komiteto argumentus. Pritarti
7Komiteto sprendimas:
pritarti Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 1, 3, 11, 12, 13, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 1 priedu įstatymo projektui Nr. XIIP-2753, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: 5 –„už“, 1- „prieš“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algimantas Salamakinas. PRIDEDAMA: Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 1, 3, 11, 12, 13, 14 ir 21 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo nauju 1 priedu įstatymo projektas Nr. XIIP-2753 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas