Projekto lyginamasis variantas
TERITORIJŲ PLANAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 35, 37, 39 IR 40 STRAIPSNIŲ
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:
„17. Statybos linija – linija, su kuria turi sutapti pastatų ir (ar) kitų statinių, išskyrus kelius ar gatves ir inžinerinius tinklus, gatvės fasado projekcija, neįskaitant balkonų, erkerių, karnizų ir kitų fasado elementų.“
24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Teritorijos planavimo sąlygos – planuojamai teritorijai taikomos ūkio šakų plėtros programų ir kitų strateginio planavimo dokumentų nuostatos, aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir teisės aktais pagrįsti planavimo sąlygas pateikiančios institucijos, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojų reikalavimai dėl teritorijų planavimo dokumentuose būtinų nustatyti privalomųjų nuostatų, privalomųjų reikalavimų ar teritorijos naudojimo reglamentų, taip pat inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų prisijungimo reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus.
Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Sprendimas priimti pasiūlymą kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas Įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės administracijos ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas. Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol,
kol jie panaikinami arba parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti negaliojančiais savivaldybės tarybos sprendimu.“
straipsnio 6 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) nustatyti užstatytų ir numatomų užstatyti urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų naudojimo reglamentus;“. 5 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatyti visi detaliajam planui privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai) ar patvirtintais detaliaisiais planais prie esamų statinių suformuotuose žemės sklypuose nenustatyti teritorijos naudojimo reglamentai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba ir numatoma veikla, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“ 2.
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, teritorijos naudojimo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5 dalyje;“. 3. 2. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir
(ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.“
4Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip:
„5.
Statinių statyba, netaikant šio straipsnio 2 dalies 1 punkto, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas projektinių pasiūlymų svarstymas netaikomas šiais atvejais:“. 5. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalies 1 punktą jį išdėstyti taip: „1) kai, vadovaujantis Statybos įstatymu, specialieji architektūros reikalavimai neišduodami statant naujus, statinius ir rekonstruojant, ar remontuojant esamus nesudėtingus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas ar keičiant statinių paskirtį;“. 6. Pakeisti 20 straipsnio 5 dalies 2 punktą jį išdėstyti taip: „2) vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis, ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei) statant naujus, rekonstruojant, remontuojant esamus gyvenamuosius pastatus ir (ar) jų priklausinius vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų sodybinio užstatymo tipo žemės sklypuose ir žemės ūkio paskirties žemės sklypuose su esamais žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais.
Šiais statybos, rekonstravimo ar remonto atvejais žemės ūkio paskirties žemės sklypui su esamais žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais nerengiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas, o teisės aktų nustatytas maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas užstatytos teritorijos naudmenų plotui pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei);“. 7. Pakeisti 20 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami,
išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Pertvarkant sodybų, vieno ar dviejų butų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų žemės sklypus, nustatomas taikomas teisės aktais leistinas užstatymo tankis, išskyrus atvejus, kai teritorijų planavimo dokumentuose šis teritorijos naudojimo reglamentas nustatytas mažesnis;“. 6 straipsnis.
straipsnio pakeitimas
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma
valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išskyrus šiame straipsnyje nustatytas išimtis.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prieš pradėdamas rengti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo
dokumentą, planavimo organizatorius raštu kreipiasi į Aplinkos ministerijos patvirtintame tvarkos apraše nurodytas institucijas dėl teritorijų planavimo sąlygų valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumentui rengti išdavimo. Šios institucijos privalo išduoti valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento teritorijų planavimo sąlygas per 20 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo institucijoje gavimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Parengiamuoju etapu planavimo organizatorius pagal nustatytus planavimo tikslus numato planuojamą teritoriją, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą. Planavimo darbų programoje numatomi konkretūs teritorijų planavimo dokumento uždaviniai, nurodoma, ar turi būti atliekami tyrimai, galimybių studijos, ar rengimo etapu bus rengiama teritorijos vystymo koncepcija (toliau – koncepcija) ir ar numatoma atlikti koncepcijos nepriklausomą profesinį vertinimą. Koncepcija rengiama, kai numatomos teritorijų planavimo dokumentų sprendinių alternatyvos, taip pat kitais Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nustatytais atvejais. Šiuo etapu planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą.
Parengiamuoju etapu atliekami planuojamos teritorijos galimos taršos tyrimai, kai planuojama pramoninių teritorijų konversija, jeigu planavimo darbų programoje numatyta, atliekami kiti tyrimai, galimybių studijos. Be to, Vyriausybės nustatyta tvarka nustatoma, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau –
ją išdėstyti taip: „4. Prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per
teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų galiojimo terminus ir jų pratęsimo sąlygas ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę apie tai raštu pranešti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą.“
straipsnio pakeitimas
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas atliekamas ne vėliau kaip per 10 15 darbo dienų nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos.
Visos derinimo procedūros atliekamos ir sprendimai derinti ar nederinti teritorijų planavimo dokumentą paskelbiami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jeigu jam pritaria Teritorijų planavimo komisijos nariai. Jeigu Teritorijų planavimo komisijos narys pagal kompetenciją nepritaria sprendimui pateikto derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, jis nepritarimo motyvus raštu per 5 darbo dienas nuo planavimo organizatoriaus prašymo derinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą pateikimo dienos pateikia Teritorijų planavimo komisijos pirmininkui. Jeigu šios Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas mano, kad Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimas nėra tinkamai motyvuotas, jis kreipiasi į instituciją, delegavusią šį Teritorijų planavimo komisijos narį, prašydamas patvirtinti arba pripažinti nepagrįstais Teritorijų planavimo komisijos nario nepritarimo motyvus. Institucija, į kurią kreipiasi Teritorijų planavimo komisijos primininkas, privalo per 5 darbo dienas nuo tokio kreipimosi gavimo dienos pateikti savo išvadas.
Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į motyvuotus rašytinius Teritorijų planavimo komisijos narių pasiūlymus (kai pateikiamas derinti sudėtingas, didelės apimties teritorijų planavimo dokumentas ar kitais atvejais) gali pratęsti teritorijų planavimo dokumento derinimo terminus, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas ir apie tai nedelsiant praneša planavimo organizatoriui ir Teritorijų planavimo komisijos nariams Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“
12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Jeigu per šio straipsnio nustatytus terminus planavimo organizatoriui nepateikiama išvada ar Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimo ar atsisakymo jį derinti, laikoma, kad derinanti institucija ar Teritorijų planavimo komisijos narys komisija kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą suderino ir jis gali būti teikiamas tikrinti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po jo kompleksinio teritorijų planavimo dokumento įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Oficialus informacinis pranešimas apie kompleksinio teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“
straipsnio pakeitimas
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iš esmės keisti planavimo tikslus, kompleksinio teritorijų planavimo dokumento uždavinius sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, atitinkantys planavimo tikslus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento uždavinius, kitais šio įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinio ar sprendinių neteisėtumo (jei dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą).“
straipsnio pakeitimas
taip: „5.
Prieš pradėdamas rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios pateiktų planavimo sąlygas. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų galiojimo terminus, jų pratęsimo sąlygas ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę apie tai raštu pranešti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą.
Specialiojo teritorijų planavimo dokumentai rengiami, koreguojami, derinami, tikrinami ir tvirtinami vadovaujantis šiuo įstatymu specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuojančių subjektų veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Vyriausybės įgaliotų institucijų vadovu kartu su Aplinkos ministerija aplinkos ministru patvirtintomis tam tikromis specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, kurios nustato specialiojo teritorijų planavimo dokumento organizavimo, rengimo, koregavimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo tvarką.“
3Papildyti 30 straipsnį 9 dalimi:
„9. Teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja
kitą dieną po specialiojo teritorijų planavimo dokumento įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu atskirų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse ar teisės akte dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Oficialus informacinis pranešimas apie specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektas likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos turi būti paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir kitos sprendimą rengti atitinkamą teritorijų planavimo dokumentą ketinančios priimti valstybės institucijos interneto svetainėje bei seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje, informuojant, iki kada ir kokiu adresu galima susipažinti su sprendimo ir planavimo tikslų dokumentais, siųsti pasiūlymus dėl planavimo tikslų.“
straipsnio pakeitimas
2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais supažindina planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo. Susipažinti su parengtais teritorijų planavimo dokumentais teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų bendrąja tvarka skiriamas:
1) susipažinti su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentams ne trumpesnis kaip 2 mėnesių laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip vienas mėnuo – viešai ekspozicijai;
2) susipažinti su parengtais savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentams ne trumpesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 15 darbo dienų – viešai ekspozicijai;
3) susipažinti su parengtais vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentais skiriamas dokumentams ne trumpesnis kaip 10 darbo dienų laikotarpis, iš jo ne mažiau kaip 5 darbo dienos viešai ekspozicijai. Trumpesnis susipažinimo laikotarpis taikant teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintą tvarką nustatomas Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Apie parengtą detaliojo plano projektą detalųjį planą planavimo organizatorius privalo registruotais laiškais pranešti žemės sklypų valdytojams ir naudotojams, kurių teisės naudotis žemės sklypais suvaržomos detaliojo plano sprendiniuose nustatomomis specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų planavimo organizatoriui teikiami raštu ar Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo pabaigos, o viešo svarstymo metu pasiūlymai teikiami ir žodžiu. Planavimo organizatorius apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Vadovaujančioji Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro valdytojas tvarkymo įstaiga – Aplinkos ministerija. Centrinė Centrinis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas tvarkymo įstaiga – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai tvarkymo įstaigos – savivaldybių administracijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.“16 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas 1.
40 straipsnio pakeitimas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties, o valstybės lygmens ir savivaldybės lygmens (išskyrus miestų savivaldybes) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui – ir socialinių mokslų srities visuomeninės geografijos krypties ir ar teritorijų planavimo krypties bei technologijos mokslų srities statybos inžinerijos krypties urbanistinės inžinerijos šakos ar arba lygiavertį aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir gavęs Aplinkos ministerijos atestavimą atliekančios organizacijos šios veiklos kvalifikacijos atestatą (toliau – atestatas), suteikiantį teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis. Šiame punkte nurodytų asmenų atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą, kurių atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai (toliau – atestavimą atliekanti organizacija). Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.“ 2.
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui (jeigu teritorijų planavimo dokumento rengimo vadovo privalomumas nustatytas išskyrus atvejus, kai konkretaus specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimą reglamentuojančiose teisės aktuose įstatymuose nustatyta kitaip) turi teisę asmuo, įgijęs aukštąjį (universitetinį ar koleginį) arba lygiavertį išsilavinimą, pagal Vyriausybės nustatytas studijų sritis ir kryptis atitinkantį specialiojo teritorijų planavimo dokumento rūšį, ir gavęs atestavimą atliekančios organizacijos Aplinkos ministerijos šios veiklos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis. Šiame punkte nurodytų asmenų atestavimą atlieka valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras, išskyrus asmenų, įgijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą, kurių atestavimą atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai.
Šis reikalavimas netaikomas Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiams ir Šveicarijos Konfederacijos piliečiams, kitiems fiziniams asmenis, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis judėjimo Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje teisėmis, jeigu jie turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą atestatą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jie turi teisę vadovauti tokių dokumentų rengimui.“
3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, sprendimų dėl galiojimo sustabdymo
panaikinimo, ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato atestatų galiojimo panaikinimo, atestatų dublikatų išdavimo, sprendimų dėl atestatų išdavimo ar neišdavimo, sprendimo dėl atestatų galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo apskundimo tvarką nustato Aplinkos ministerija aplinkos ministras. Atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atestatai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį du mėnesius nuo visų dokumentų atestatui gauti pateikimo gavimo dienos.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Atestatas pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis išduodamas neterminuotam laikui šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims, atitinkantiems šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) asmenys, vadovaujantys kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui, privalo turėti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį dalyvaujant rengiant atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus dokumentų rengime arba teritorijų planavimo vadovo patirtį rengiant žemesnio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus ir išlaikę teisinių žinių egzaminą pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintą programą;
2) asmenys, vadovaujantys specialiojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, privalo turėti šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą išsilavinimą, ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį dalyvaujant rengiant atitinkamo lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus dokumentų rengime arba teritorijų planavimo vadovo patirtį rengiant žemesnio lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir išlaikę teisinių žinių egzaminą pagal Aplinkos ministerijos aplinkos ministro patvirtintą programą.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Asmenys, gavę atestatus, kas
kursuose, išklausydami ne mažiau kaip 20 val. teritorijų planavimo dokumentų rengimo, teisinių ir profesinių žinių srities paskaitų pagal Aplinkos ministerijos kvalifikacijos tobulinimo kursus rengiančių organizacijų patvirtintas mokymo programas, suderintas su atestavimą atliekančia organizacija suderintą programą taip pat išlaikyti teisinių žinių egzaminą pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą. Kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai pateikiami atestavimą atliekančiai organizacijai, šios organizacijos nustatyta tvarka.
Išklausius kursus išduodama pažyma, patvirtinanti, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu. Jeigu atestavimo komisija atestavimą atliekanti organizacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu nustato, kad atestato turėtojas nevykdė šio reikalavimo, atestavimo komisijos sprendimu atestato galiojimas gali būti sustabdomas iki 6 mėnesių mėnesiams terminui iki kol atestuotas asmuo pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus šios organizacijos nustatyta tvarka.“
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu pažeidimai, nurodyti šiame straipsnyje, nepadarė esminės žalos konkrečia teisine norma saugomam visuomenės (viešajam) interesui ar žmonių sveikatai, gyvybei ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba tokia žala yra labai nežymi, asmuo nutraukia teisę pažeidžiančius veiksmus ir pašalina veiksmų padarinius, atlygina žalą, atestavimo komisija, vadovaudamasi vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali galima priimti sprendimą atestato galiojimo nestabdyti ir (ar) atestato galiojimo nenaikinti.“
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Panaikinus atestato galiojimą, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys dėl naujo atestato išdavimo gali kreiptis ne anksčiau kaip po 2 1 metų, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 6 punkte nurodytą atvejį.“
8Papildyti 40 straipsnį 11 dalimi:
„11. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas asmenims, turintiems teritorijų planavimo specialisto kvalifikaciją suteikiantį atestatą, įgytą iki 2014 m. sausio 1 d.
Šiame atestate suteikta teritorijų specialisto kvalifikacija, atestavimą atliekančiai organizacijai įvertinus asmens patirtį rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) vadovaujant jų rengimui, prilyginama teritorijų planavimo vadovo pareigoms pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis.“
40 straipsnį 12 dalimi:
„12. Pasibaigus terminuotų atestatų galiojimo laikui ar asmenims, turintiems neterminuotam
laikotarpiui išduotus atestatus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus pažymą, patvirtinančią, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu, atestatai keičiami, atestavimą atliekančiai organizacijai įvertinus asmens patirtį pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis bei suteikiamos teritorijų planavimo vadovo pareigos pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir lygmenis.“
40 straipsnį 13 dalimi: „13. Asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti teritorijų planavimo vadovo atestatą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Aplinkos ministerijos nustatytą įmoką.“
Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos iki šio Įstatymo įsigaliojimo patvirtina šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 18 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus jo 17 straipsnį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Atestatai, įgyti iki 2014 m. sausio 1 d. ir suteikiantys teritorijų planavimo specialisto kvalifikaciją, ar Aplinkos ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti teritorijų planavimo vadovų atestatai prilyginami šio įstatymo nustatyta tvarka išduotiems atestatams. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
projekto tikslai ir uždaviniai. Siekiant užtikrinti tinkamą ir nuoseklų įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo veikimą, keičiame Teritorijų planavimo įstatymą (toliau – Įstatymo projektas). Įstatymo projekto tikslas – koreguoti teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingų lygmenų dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojamų įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. 3.4. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatas:
dokumentų, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų, Vyriausybės patvirtintų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų, žemės gelmių naudojimo planų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus (4 str. 4 d.); Neįtraukti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – neatitikimas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui. 3.4.2. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų privalo priimti sprendimą dėl pasiūlymo arba motyvuotai atmesti pasiūlymą (6 str. 3 d.).
planavimo dokumento rengimo viešinimo tvarka;
parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (17 str. 2 d.). Kelių dešimtmečių senumo planai (parengti iki Teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo 1996-01-01) neatitinka šiuolaikinio teritorijų planavimo reglamentavimo, o neretai ir prieštarauja bendriesiems planams, dėl to tikslinga nustatyti mechanizmą kaip, remiantis stebėsenos išvadų pagrindu, panaikinti morališkai ir fiziškai pasenusius planus. 3.4.4. Žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis (20 str. 1 d.); Tikslintinos nuostatos, kai yra parengti vietovės lygmens bendrieji planai arba detalieji planai, kuriais suformuotos tik žemės sklypų ribos, bet nenustatyti kiti reglamentai. 3.4.5. statant naujus, statinius ir rekonstruojant, remontuojant esamus statinius, kai jų statybai nereikalingas leidimas statyti naują statinį arba leidimas rekonstruoti statinį arba nekeičiamas faktinis (pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis) žemės sklypo naudojimo būdas, nedidinamas pastatais užstatytas plotas ir pastatų aukštis arba nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas teritorijos naudojimo reglamentas (20 straipsnio 5 dalies 1 p); Tikslintinas tekstas nustatant logiškesnius teisinio reguliavimo taikymo kriterijus. 3.4.6. vieno ar dviejų butų gyvenamųjų pastatų žemės sklypuose statant naujus, rekonstruojant, remontuojant pastatus, kai nepažeidžiamas teisės aktų nustatytas leistinas pastatų aukštis, maksimalus sklypo užstatymo tankis, ir maksimalus pastatų užimamas sklypo plotas.
Kai žemės ūkio paskirties žemės sklype žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais pastatais ir jų priklausiniais užstatyti plotai nesuformuoti atskirais sklypais, maksimalus sklypo užstatymo tankis skaičiuojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis faktiniam užstatytos teritorijos naudmenų plotui (pastatų, kiemų, aikštelių užimtai žemei ir kitai tiesioginiam statinių eksploatavimui naudojamai žemei) (20 str. 5 d. 2 p.); Tikslintinas tekstas nustatant logiškesnius teisinio reguliavimo taikymo kriterijus ir vengiant dviprasmybės dėl papildomų dokumentų rengimo. 3.4.7. žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis (20 str. 6 d. 3 p.); Keistinas perteklinis ir nelogiškas reguliavimas nekeisti faktinio užstatymo. 3.4.8. prieš pradėdamas rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą (25 str. 4 d.).
planavimo sąlygų galiojimo termino pratęsimo tvarka ar kompetentinga institucija, nustatanti šią tvarką;
teritorijų planavimo dokumentų susipažinimo laikotarpis taikant supaprastintą viešinimo procedūrų tvarką;
planavimo dokumentų registro valdytojas ir tvarkytojai. (39 str. 4 d.);
reglamentuojančios asmenų, kurie turi teisę vadovauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
reglamentuojančios asmenų, kurie turi teisę vadovauti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui;
sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atestatai išduodami ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo visų dokumentų atestatui gauti pateikimo dienos (40 str. 3 d.); Papildytinos nuostatos dėl atestatų keitimo, galiojimo, sprendimo apskundimo ir pan. 3.4.14. panaikinus atestato galiojimą, šio straipsnio 1 ir
kaip po 2 metų, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 6 punkte nurodytą atvejį (40 str. 10 d.). Keistinas 2 metų laikotarpis, kaip neproporcingai ilgas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.4. Atliekami šie esminiai teisinio reguliavimo pakeitimai:
2 str. 17 d. pakoreguota sąvokos „statybos linija“ apibrėžtis ir 2 str. 24 d. pakoreguota sąvokos „teritorijos planavimo sąlygos“ apibrėžtis, numatant prievolę planavimo sąlygų išdavime dalyvauti ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams. 4.4.2.
planavimo įstatymo 4 str. 4 d. papildyta nuostatomis, kad nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi aukštesnę teisinę galią už savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir privalomai taikomi savivaldybėms rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus. Nuostatos suderintos su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatomis. 4.4.3. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d. nustatyti, kad sprendimas priimti pasiūlymą dėl planavimo iniciavimo kartu su planavimo organizatoriaus sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo tikslų projektu viešinamas Įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Apie motyvuotą sprendimą atmesti pasiūlymą informuojamas planavimo iniciatorius ir sprendimas skelbiamas savivaldybės administracijos ar kitų įstatymų nustatytų specialiojo teritorijų planavimo organizatorių interneto svetainėse. 4.4.4. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d., kuri papildyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol jie panaikinami arba parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijų planavimo dokumentai, parengti iki 1996 m. sausio 1 d. ir įregistruoti Teritorijų planavimo dokumentų registre kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti negaliojančiais savivaldybės tarybos sprendimu.
Šiuo teisiniu reguliavimu siekiama palengvinti teritorijų planavimo procesą, atsisakant reikalavimo rengti, koreguoti, keisti detaliuosius planus, kurie yra įgyvendinti arba neatitinkantys teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Pvz. miestuose yra parengta daug detaliųjų planų, kurių tikslas buvo suformuoti sklypus prie esamų pastatų, nenustatant teritorijos naudojimo reglamentų. Tokių detaliųjų planų egzistavimas yra netikslingas, tačiau turintis teisines pasekmes. Iki 1996 m. (iki Teritorijų planavimo įstatymo pirmos redakcijos įsigaliojimo) buvo parengta daug detaliųjų planų ir teritorijų planavimo dokumentų, įregistruotų kaip detalieji planai, tačiau neatitinkančių teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų (pvz. nenustatyti teritorijų planavimo reglamentai, nuosavybės formos, nesuvokiamas grafinis atvaizdavimas, nėra aiškinamųjų raštų ir kt.). 4.4.5. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 str.
1 d. papildyta, nurodant, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatyti visi detaliajam planui privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai) ar patvirtintais detaliaisiais planais prie esamų statinių suformuotuose žemės sklypuose nenustatyti teritorijos naudojimo reglamentai, arba žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kad detaliaisiais planais miestų teritorijose buvo formuojami žemės sklypai prie statinių, susidarė situacija, kad tais atvejais kai prie statinių sklypas buvo suformuotas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais norint vystyti veiklą žemės sklype pakanka rengti statybos projektą, o tais atvejais kai sklypas suformuotas detaliuoju planu vykdomai veiklai gali reikėti koreguoti detalųjį planą, todėl siūlomu pakeitimu siekiama suvienodinti reikalavimus veiklos vykdymui žemės sklypuose nepriklausomai nuo to kokiu dokumentu buvo suformuotas žemės sklypas. 4.4.6. Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. papildyta, nurodant, kad savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas valstybės tarnautojas, atsižvelgdamas į aplinkinių teritorijų užstatymo tipą, teritorijos naudojimo tipą, statinių parametrus ir statytojo pateiktus projektinius pasiūlymus, specialiuosiuose architektūros reikalavimuose statiniui projektuoti nustato statybai numatyto žemės sklypo teritorijos naudojimo reglamento parametrus pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas.
Apie numatomą statinių projektavimą ir visuomenės dalyvavimą svarstant statinių projektinius pasiūlymus informuojama Statybos įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 5 dalyje. Šiuo straipsniu papildyta Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 5 d., nurodant, kad numatytas projektinių pasiūlymų svarstymas netaikomas nurodytais atvejais, statinių statyba, netaikant nurodytų reikalavimų, galima Statybos įstatymo nustatyta tvarka, nurodant atvejus. Šiuo straipsniu pakoreguotas Teritorijų planavimo įstatymo
užstatymo tankį kaip perteklinį reikalavimą. 4.4.7. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalis patikslinta nustatant, kad Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentams taikoma valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka, išbraukiant žodžius „rengimo“, kadangi Teritorijų planavimo įstatymas nenustato rengimo etapo tvarkos pagal planavimo lygmenis. 4.4.8. Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 2 d. patikslinta atsižvelgiant į kitas įstatymo nuostatas, o Teritorijų planavimo įstatymo 25 str.
teritorijų planavimo dokumentą, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo aplinkos ministro nustatyta tvarka raštu kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų galiojimo terminus ir jų pratęsimo sąlygas ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę apie tai raštu pranešti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. 4.4.9. Įstatymo projekto 8 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 26 str. 8 d. papildyta, nurodant, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento derinimas atliekamas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Teritorijų planavimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į motyvuotus rašytinius Teritorijų planavimo komisijos narių pasiūlymus (kai pateikiamas derinti sudėtingas, didelės apimties teritorijų planavimo dokumentas ar kitais atvejais) gali pratęsti teritorijų planavimo dokumento derinimo terminus, bet ne ilgiau kaip 5 darbo dienas ir apie tai nedelsiant praneša planavimo organizatoriui ir Teritorijų planavimo komisijos nariams Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. 4.4.10. Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 28 str.
5 d. papildyta, nurodant, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, atitinkantys planavimo tikslus ir kompleksinio teritorijų planavimo dokumento uždavinius, kitais šio įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinio ar sprendinių neteisėtumo (jei dėl teismo sprendimo neatsiranda pagrindas naikinti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą). 4.4.11. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. 5 d. papildyta, nurodant, kad specialiojo teritorijų planavimo dokumentų teritorijų planavimo sąlygų galiojimo terminus, jų pratęsimo sąlygas ir keitimo tvarką nustato aplinkos ministras. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę apie tai raštu pranešti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą. 4.4.12. Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 30 str. papildytas nauja 9 d., nurodant, kad teisės aktas ir juo patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas įsigalioja kitą dieną po specialiojo teritorijų planavimo dokumento įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu atskirų specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse ar teisės akte dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data.
Oficialus informacinis pranešimas apie specialiojo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimą skelbiamas specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. 4.4.13. Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 31 str. 4 d. panaikintas reikalavimas sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo ir planavimo tikslų projektą paskelbti seniūnijos, kuriai rengiamas teritorijų planavimo dokumentas, skelbimų lentoje kaip perteklinis reikalavimas. 4.4.14. Įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 35 str. 1 d. papildyta nuostatomis, kad trumpesnis susipažinimo laikotarpis taikant teritorijų planavimo dokumentų viešinimo procedūrų supaprastintą tvarką nustatomas Vyriausybės tvirtinamuose Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose. 4.4.15. Įstatymo projekto 14 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 37 str.
apie parengtą ir pagal pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta, pataisytą teritorijų planavimo dokumentą, susipažinimo su juo, svarstymo tvarką, vietą ir laiką turi paskelbti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir sprendimą rengti teritorijų planavimo dokumentą priėmusios valstybės institucijos ar savivaldybės interneto svetainėje. Šios nuostatos dubliavo 35 straipsnio 3 dalies nuostatas. 4.4.16. Įstatymo projekto 15 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 39 str. 4 d. papildyta nuostata, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro valdytojas – Aplinkos ministerija. Centrinis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojai – savivaldybių administracijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. 4.4.17. Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Teritorijų planavimo įstatymo 40 str. pakeistas nuostatomis dėl teritorijų planavimo dokumentų rengėjų, jų atestavimo tvarkos ir kvalifikacinių reikalavimų. Projekto
praktiškai įgyvendinant įstatymo nuostatas, paaiškėjo, kad įstatymu nustatytas vieno mėnesio nuo visų dokumentų atestatui gauti pateikimo dienos atestato išdavimo terminas per trumpas. Pagal atestavimą atliekančios organizacijos pateiktą informaciją, įvertinus atestavimo atlikimo procedūrų trukmę, šis terminas turėtų būti ne trumpesnis kaip 2 mėnesiai.
Šiame projekte nustatyta, kad atestatų išdavimo, keitimo, galiojimo sustabdymo, sprendimų dėl galiojimo sustabdymo panaikinimo, atestatų galiojimo panaikinimo, atestatų dublikatų išdavimo ir keitimo, sprendimų dėl atestatų išdavimo ar neišdavimo, sprendimo dėl atestatų galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo apskundimo tvarką nustato aplinkos ministras. Atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Atestatai išduodami ne vėliau kaip per du mėnesius nuo visų dokumentų atestatui gauti gavimo dienos. 40 str. 10 d. nuostata dėl naujo atestato išdavimo galima kreiptis ne anksčiau kaip po 1 metų, suderinta su Statybos įstatymo nuostatomis. 40 str. papildomas 11 d., kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalies 2 punkte nustatyto išsilavinimo reikalavimas netaikomas asmenims, turintiems teritorijų planavimo specialisto kvalifikaciją suteikiantį atestatą, įgytą iki 2014 m. sausio 1 d. Šiame atestate suteikta teritorijų specialisto kvalifikacija, įvertinus asmens patirtį rengiant teritorijų planavimo dokumentus ir (ar) vadovaujant jų rengimui, prilyginama teritorijų planavimo vadovo pareigoms pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis. 40 str. papildomas 12 d., kurioje nustatyta, kad pasibaigus terminuotų atestatų galiojimo laikui ar asmenims, turintiems neterminuotam laikotarpiui išduotus atestatus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus pažymą, patvirtinančią, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu, atestatai keičiami, atestavimą atliekančiai organizacijai įvertinus asmens patirtį pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis bei suteikiamos teritorijų planavimo vadovo pareigos pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir lygmenis.
40 str. papildomas 13 d., kurioje nustatyta, kad asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti teritorijų planavimo vadovo atestatą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Aplinkos ministerijos nustatytą įmoką. 4.4.18. Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitos neteikiamos, nes pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 str. 34 d. planavimo organizatoriai yra Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, t. y. nėra ūkio subjektai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Kriminogeninei situacijai ir korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas panaikins teisines kolizijas ir spragas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nėra. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymais nustatytų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte koreguojamos įtvirtintos sąvokos „statybos linija“ ir „teritorijos planavimo sąlygos“ ir jas įvardijantys terminai. Šios sąvokos derinamos Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti. Nauji įgyvendinamieji teisės aktai nebus rengiami. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas aptartas su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos Respublikos architektų rūmais. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Teritorijų planavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Lietuvos Respublikos Seimo narys Algimantas Salamakinas
2015-03-06 Nr. XIIP-2749 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje apibrėžta sąvoka „Teritorijų planavimo sąlygos“ patikslinta „numatant prievolę planavimo sąlygų išdavime dalyvauti ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojams“. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad projektu nėra tikslinamos tos keičiamo įstatymo nuostatos, kurios reglamentuoja teritorijų planavimo sąlygų išdavimą, teritorijų planavimo dokumentų derinimą, todėl nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra pakankamai aišku, kokiu būdu inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojai dalyvautų teritorijų planavimo procese. Pavyzdžiui, pagal keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalį planavimo organizatorius raštu dėl teritorijų planavimo sąlygų kreipiasi į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas; pagal keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 ir 4 dalis teritorijų planavimo dokumentų derinimo procese dalyvauja teritorijų planavimo sąlygas išdavusios institucijos arba jų atstovai. Iš šių keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, ar sąvoka
„institucija“ savo turiniu apimtų ir inžinerinių tinklų ir susisiekimo
komunikacijų valdytojus. Svarstytina, ar, siekiant pašalinti šiuos neaiškumus, projektu nereiktų tikslinti keičiamo įstatymo nuostatų. 2.
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies naujas nuostatas taip:
Pirma, nėra aišku, kokios kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvados turimos omeny, nes pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatas yra rengiamos kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitos. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 1 dalies nuostatas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsena atliekama ne tik savivaldybės bendrajam planui, bet gali būti atliekama ir savivaldybės dalies bendrajam planui, todėl, svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų papildyti projekto nuostatas greta formuluotės „savivaldybės bendrąjį planą“, nurodant ir savivaldybės dalies bendrąjį planą.
Trečia, atsižvelgiant į detaliaisiais planais nustatytus teritorijų naudojimo reglamentus gali būti išduoti statybą leidžiantys dokumentai. Pagal statybą leidžiančius dokumentus gali būti pastatyti statiniai ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotos asmenų nuosavybės teisės į juos. Detaliuosius planus panaikinus (pripažinus negaliojančiais) gali būti keliami statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo bei nuosavybės teisių įregistravimo teisėtumo klausimai. Atsižvelgus į tai, kad detaliųjų planų panaikinimas gali sukelti aukščiau nurodytas teisines pasekmes, bei į tai, kad detalieji planai tvirtinami teisės aktais, o tirti teisės aktų atitiktį aukštesnės galios teisės aktams yra priskirta teismų kompetencijai, svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad detalieji planai galėtų būti panaikinami teismine tvarka. Šiame kontekste pažymėtina, kad 1996 m. gruodžio
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1996 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria konstatuota, kad vietos savivaldybių institucijų sprendimais negali būti keičiama arba panaikinama privačios nuosavybės teisė, aprobavimo“ konstatuota, kad vietos savivaldos institucijų sprendimų pagrindu atsiradusi privačios nuosavybės teisė gali būti panaikinta arba pakeista tik teismine tvarka. Administraciniais vietos savivaldos institucijos aktais šie klausimai negali būti išspręsti.
Atsižvelgus į tai, manytume, kad tik tokie detalieji planai, kurie nėra sukėlę aukščiau nurodytų pasekmių, galėtų būti pripažinti negaliojančiais ne teismine tvarka, todėl projekto nuostatos tobulintinos. Be to, nėra aišku, kodėl teritorijų planavimo dokumentus, įregistruotus kaip detalieji planai, kurie neatitinka galiojančiuose teisės aktuose teritorijų planavimo dokumentams nustatytų formos ir turinio reikalavimų, panaikintų (pripažintų negaliojančiais) savivaldybės taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas detaliuosius planus tvirtina ir keičia savivaldybės administracijos direktorius. Ketvirta, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar minėti teritorijų planavimo dokumentai
„panaikinami“, ar „pripažįstami negaliojančiais“. Penkta, svarstytina, ar
projektu keičiamo įstatymo nereikėtų papildyti nuostatomis, kuriose būtų detaliau reglamentuojamos minėtų teritorijų planavimo dokumentų (ar ir kitų kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų) panaikinimo procedūros, nes keičiamo įstatymo 29 straipsnio nuostatos reglamentuoja tik tuos atvejus, kai kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos ataskaitose pasiūloma keisti atitinkamą kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatomi teritorijos naudojimo privalomieji reikalavimai, tuo tarpu pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį detaliuosiuose planuose nustatomas privalomas teritorijos naudojimo reglamentas.
Atsižvelgiant į tai, bei į keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų nuostatas, siūlytume suderinti įstatyme vartojamas sąvokas ir patikslinti projekto
formuluotę „detaliajam planui privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai“, nurodant, kad privalomas yra reglamentas, o ne reikalavimai. 5. Atsižvelgiant į Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje apibrėžta sąvoka „pagrindinė žemės naudojimo paskirtis“, reikėtų tikslinti projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas prieš žodžius „žemės naudojimo paskirtį“ įrašant žodį „pagrindinę“. 6. Projekto 5 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti detalieji planai, ar žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ir neurbanizuojamoje teritorijoje, kai planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą, jis nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis nustato, jog konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.
Atsižvelgiant į tai, nėra aiškus minėtų projekto ir keičiamo įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. 7. Reikėtų tikslinti projekto 5 straipsnio struktūrinių dalių numeraciją (žr. 3 dalį). 8. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamus terminus, siūlytume projekto 5 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje prieš žodžius „projektinių pasiūlymų“ įrašyti žodį „statinių“. 9. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, reikėtų sujungti projekto 5 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas ir projekto 5 straipsnio vienoje struktūrinėje dalyje (šiuo atveju – 4 dalyje) išdėstyti visą keičiamo įstatymo 20 straipsnio 5 dalies redakciją. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 23 straipsnio 3 dalis tikslinama vietoj termino „planavimo sąlygos“ įrašant terminą „teritorijų planavimo sąlygos“. Manytume, kad tuo pačiu tikslu ir, siekiant įstatyme vartojamų sąvokų suderinamumo, projektu turėtų būti tikslinamos ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies, 25 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 26 straipsnio 2 dalies, 3 dalies 2 punkto, 4 dalies 7 punkto, 6 dalies 3 punkto, 9 ir 10 dalių, 30 straipsnio 5 dalies nuostatos. 11.
tikslu projekto 7 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad, jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui apie neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę apie tai raštu pranešti teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai ir turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo, turėdamas teisę pranešti, neprivalo šios teisės realizuoti, todėl, nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų, jei šios teisės asmuo nerealizuotų. Be to, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar planavimo organizatorius kompleksinio teritorijų planavimo dokumentus turėtų teisę pradėti rengti tik tuo atveju, jeigu pranešė teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai apie tai, kad nustatytais terminais nebuvo išduotos teritorijų planavimo sąlygos, ar turėtų teisę pradėti juos rengti nepriklausomai nuo to, ar yra minėtą instituciją apie tai informavęs. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 11 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 12. Siekiant sąvokų suderinamumo, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 26 straipsnio 8 dalies paskutiniame sakinyje po žodžių „didelės apimties“ ir „gali pratęsti“ įrašytini žodžiai „kompleksinio“. 13. Siekiant sąvokų suderinamumo, projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „juo patvirtintas“ siūlytume įrašyti žodį „kompleksinio“. 14.
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 8 dalies nuostatos tikslintinos:
keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, minėtų projekto nuostatų pirmajame sakinyje vietoj formuluotės „rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu“ siūlytume įrašyti formuluotę
„rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančio subjekto
sprendimu“;
pirmajame sakinyje kalbama apie specialiojo teritorijų planavimo dokumentų keitimą, o antrajame sakinyje – apie šių teritorijų planavimo dokumentų koregavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teritorijų planavime teritorijų planavimo dokumentų
„keitimas“ ir „koregavimas“ suprantamas skirtingai, jiems taikomos skirtingos
procedūros, todėl šiuos aspektu nėra aiškios projekto nuostatos;
antrasis sakinys nėra suprantamas, todėl jį reikėtų tikslinti kalbiniu požiūriu. 15. Siekiant sąvokų suderinamumo, projekto 11 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžių „juo patvirtintas“ siūlytume įrašyti žodį „specialiojo“. 16. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklę, kad įstatymo straipsnis turi sunumeruotas struktūrines dalis, tikslintina projekto 13 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalies redakcija. 17. Svarstytina, ar tikslinga atsisakyti projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato planavimo organizatoriaus pareigą viešinti parengtą ir pagal pasiūlymus pataisytą teritorijų planavimo dokumentą. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalis nustato bendrą pareigą planavimo organizatoriui viešinti parengto teritorijų planavimo dokumento sprendinius, tuo tarpu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje yra kalbama apie papildomą pareigą.
Svarstytina, ar tikrai keičiamo įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatos savo turiniu apimtų naikinamas keičiamo įstatymo
įstatymo taikymo neaiškumų. 18. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad asmenų, įsigijusių aukštąjį universitetinį meno studijų srities architektūros krypties išsilavinimą, atestavimą, kurio pasekoje suteikiama teisė vadovauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimui, atlieka Lietuvos Respublikos architektų rūmai. Pagal projekto 16 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalies nuostatas atestavimo komisija sudaroma aplinkos ministro nustatyta tvarka. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Architektų rūmų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias Architektų profesinio atestavimo komisija yra Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaryta nuolatinė komisija. Siūlytume projekto nuostatas suderinti su minėtu įstatymu. 19. Kadangi pagal projekto 16 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas terminas „atestavimą atliekanti organizacija“ būtų suprantamas kaip termino „Lietuvos Respublikos architektų rūmai“ trumpinys, tai nėra aiškios projekto 16 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatos tuo aspektu, kad neaišku, koks subjektas būtų atsakingas už kvalifikacijos tobulinimą, kai pagal projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas atestavimą vykdytų valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras.
Be to, dėl šio trumpinio nėra aiškus ir projekto 16 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto formuluotės „gavęs atestavimą atliekančios organizacijos atestatą“ turinys. 20. Nėra aiški projekto
kursus išduodama pažyma, patvirtinanti, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu“. Nes iš kitų šios dalies nuostatų galima būtų suprasti, kad išklausius kvalifikacijos tobulinimo kursus išduodami kvalifikacijos tobulinimą patvirtinantys dokumentai. Manytume, kad atestavimą atliekanti organizacija, įvertinusi asmens pateiktus kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus, galėtų išduoti pažymą apie kvalifikacijos tobulinimo pripažinimą tinkamu. 21. Siekiant aiškumo, projekto
formuluotės „iki 6 mėnesių terminui iki kol atestuotas asmuo pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus šios organizacijos nustatyta tvarka“ siūlytume įrašyti formuluotę
„iki kol atestato turėtojas pateikia atestavimą atliekančiai organizacijai
kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančius dokumentus šios organizacijos nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams“.
Kita vertus, nei iš projekto, nei iš keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, kokios pasekmės kiltų (pvz., ar būtų panaikinamas atestato galiojimas, ar tai būtų pripažįstama mažareikšmiu pažeidimu, dėl kurio atestato galiojimas nenaikinamas), jei asmuo per 6 mėnesių laikotarpį nepateiktų atestavimą atliekančiai organizacijai kvalifikacijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų. Svarstytina, ar nereikėtų projekto papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 22. Projekto 16 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalies nuostatų formuluotė, kad „atestavimą atliekanti organizacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu nustato, kad atestato turėtojas nevykdė šio reikalavimo“, nėra aiški, nes Viešojo administravimo įstatyme nėra nuostatų, kuriomis vadovaudamasi atestavimą atliekanti organizacija galėtų nustatyti, kad atestato turėtojas nevykdė jam įstatymo keliamo reikalavimo. 23. Reikėtų suderinti projekto 16 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalyje vartojamus terminus „teritorijų planavimo specialisto kvalifikacija“ ir „teritorijų specialisto kvalifikacija“. 24. Iš projekto 16 straipsnio 8 dalimi siūlomų keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalies nuostatų turinio darytina išvada, kad šioje dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, todėl jos turėtų būti perkeltos į projekto 18 straipsnį. Be to, nėra aiškus šio dalies nuostatų santykis su projekto 18 straipsnio 2 dalimi.
Tiek projekto 16 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 40 straipsnio 11 dalies pirmajame sakinyje, tiek projekto 18 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti teritorijų planavimo specialisto kvalifikaciją suteikiančių atestatų ir teritorijų planavimo vadovų atestatų, išduotų iki 2014 m. sausio 1 d., galiojimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 16 straipsnio 8 dalyje dėstomo keičiamo 40 straipsnio 11 dalies pirmojo sakinio nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio. 25. Projekto 16 straipsnio 9 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad pasibaigus terminuotų atestatų galiojimo laikui ar asmenims, turintiems neterminuotam laikotarpiui išduotus atestatus, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pateikus pažymą, patvirtinančią, kad kvalifikacijos tobulinimas pripažintas tinkamu, atestatai keičiami, atestavimą atliekančiai organizacijai įvertinus asmens patirtį pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis bei suteikiamos teritorijų planavimo vadovo pareigos pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir lygmenis. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kurių konkrečiai subjektų priimti teisės aktai nustatytų kvalifikacijos tobulinimo pažymos pateikimo tvarką ir terminus. Be to, nėra aišku, ar tuo atveju, kai nustatytas terminas būtų praleistas, pavyzdžiui, dėl svarbių priežasčių, jis būtų atnaujinamas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Be to, nuostata ,,įvertina asmens patirtį pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšis ir teritorijų planavimo lygmenis“ nėra aiški, nes neaišku, ar atestavimą atliekanti organizacija privalėtų tik patikrinti, ar asmenys turi įstatyme nustatytą 3 metų darbo patirtį atitinkamų teritorijų planavimo dokumentų rengimo srityje, ar jų turima darbo patirtis būtų vertinama pagal kitus kriterijus. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą.
Pastebėtina ir tai, kad nuostata ,,suteikiamos teritorijų planavimo vadovo pareigos“ nėra pakankamai tiksli. Manytina, kad projekte nurodytu atveju ne suteikiamos pareigos, bet, pakeitus atestatą, asmuo įgyja teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina. 26. Projekto 16 straipsnio 10 dalimi keičiamo įstatymo 40 straipsnio 13 dalyje siūloma nustatyti, kad „asmuo, pageidaujantis gauti arba pakeisti teritorijų planavimo vadovo atestatą, už šias paslaugas turi sumokėti atestavimą atliekančiai organizacijai Aplinkos ministerijos nustatytą įmoką“. Šios projekto nuostatos nėra aiškios keliais aspektais. Pirma, nėra aiškus formuluotės „teritorijų planavimo vadovo atestatas“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 16 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas asmuo gauna kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę vadovauti teritorijų planavimo dokumentų rengimui. Šiuo aspektu nėra aiškios ir projekto 18 straipsnio 2 dalies nuostatos. Antra, šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Viešojo administravimo bei Rinkliavų įstatymų nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad atestatų išdavimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalies bei 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas vertintinas kaip administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rinkliavas arba kitokį atlyginimą už administracines paslaugas nustato įstatymai ar jų pagrindu priimti teisės aktai. Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies bei 5 straipsnio 2 dalies nuostatas už valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas gali būti imama tik valstybės rinkliava, kurios konkrečius dydžius, atsižvelgdama į paslaugos suteikimo išlaidas, apskaičiuoja Vyriausybė. Siūlytume suderinti projekto nuostatas su minėtais įstatymais. 27.
straipsnyje vietoj žodžio ,,patvirtina“ įrašytinas žodis ,,priima“. 28. Projekto 18 straipsnio pavadinime, atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 2 dalimi siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą, po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,,ir taikymas“. 29. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „jo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 30. Projekto 18 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigaliotų 2015 m. gegužės 1 d. Svarstytina, ar šio įstatymo nuostatos neturės tiesioginės įtakos asmenų teisėms ir pareigoms, todėl atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. 31. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti teritorijų planavimą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatomis turėtų būti atliekamas teikiamo projekto antikorupcinis vertinimas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė S. Švedas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-02-05 Nr. XIIP-2749 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 35, 37, 39 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2749 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto aiškinamojo rašto 4.4.15 punkto motyvai, kuriais grindžiamas Projekto 14 straipsnio pasiūlymas, nėra visiškai tikslus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 35 straipsnio 3 dalis nustato bendrąją pareigą supažindinti visuomenę su parengtais teritorijų planavimo dokumentais ir viešo svarstymo tvarka, vieta ir laiku. Tuo tarpu Projektu keičiamo Įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatoma analogiška pareiga, tačiau dėl parengtų teritorijų planavimo dokumentų, kurie pataisyti pagal pateiktus pasiūlymus. Taigi, Įstatymo 37 straipsnio 1 dalis nedubliuoja Įstatymo 35 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau nustato papildomo paskelbimo pareigą. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];