lyginamasis variantas
Į
1 ir 4 dalių pakeitimas ir papildymas nauja 5 dalimi. 1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio
ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 4 straipsnyje išvardytų pagrindų atsiradimo dienos privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.“
2Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Įmonės vadovas , savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba jo nepateikė per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą . Ieškinį dėl žalos atlyginimo pateikia administratorius, vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu, arba savo iniciatyva, nustatęs, jog įmonės vadovo, savininko (savininkų) ar kito asmens (asmenų) neteisėti veiksmai, nurodyti šioje dalyje, galėjo padaryti žalą įmonei ir (ar) įmonės kreditoriams .“
3Papildyti 8 straipsnį nauja 5 dalimi:
„
asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikę pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. “
Įstatymo 10 straipsnio 14 dalies pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Ši institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo dienos. Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
papildymas nauju 26 punktu Papildyti 11 straipsnio 5 dalį nauju 26 punktu: „
26) nustatęs, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) arba kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, nesilaikė šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyto termino pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir tai galėjo sukelti žalos įmonei ir (ar) įmonės kreditoriams, pareiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnyje, klausimas. Kreditorių susirinkimas gali įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnyje, klausimas. “
papildymas nauju 17 punktu
1Papildyti 23 straipsnį nauju 17 punktu:
„
17) įpareigoti administratorių įvertinti, ar nėra šiame įstatyme nustatytų pagrindų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) ar kito asmens (asmenų), įmonėje turinčio teisę priimti sprendimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, ir nustačius, kad pagrindas kreipimuisi į teismą dėl žalos atlyginimo egzistuoja, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo; “
laikyti 18 punktu. 5 straipsnis. 33 straipsnio 1 dalies
punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus,
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka . Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu . Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. “
išdėstyti taip:
„2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina,
keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas , vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta Bankroto administravimo išlaidų dydžių nustatymo, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarka (toliau – Tvarka) . Tuo atveju, jei administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis nustatyta Tvarka. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Jei planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo.
Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jei kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ar įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jei kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama. “
išdėstyti taip: „4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jei pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “ 3.
Pakeisti 36 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Vyriausybė šio straipsnio nustatyta tvarka tvirtina administratoriaus atlyginimo minimalius ir maksimalius dydžius ir jo nustatymo tvarką. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti A a dministratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia
(vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šio straipsnio nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. “
ir taikymas
bankroto procedūroms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
lyginamasis variantas
Į
pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali , o šio įstatymo numatytais atvejais privalo, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.“
pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę įmonės kreditorius (kreditoriai).
Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys), atsiradus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms, įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę:
1) kreditorius (kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmonės vadovas. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
bankroto bylos iškėlimo
negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis
(šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nesiėmė priemonių dėl įmonės mokumo atstatymo. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba minimaliais įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytais terminais ir tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. 2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla.
Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. 3. Teismui priėmus pareiškimą ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus viešai specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu, privalo pateikti įmonės dalyviams, jiems paprašius. 4. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys kreditoriams atsako solidariai. 5. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsakovo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. 8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo 1.
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. 3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis
(jie) privalo pateikti įmonei. 4. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. “
1Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį
nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.
Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti . Tais atvejais, kai pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą pateikiamas praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo tada, kai įsiteisėjo teismo nutartis atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, bankroto byla nėra stabdoma, o pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti .“
taip: „
2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. “ „
2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. “
1Pakeisti 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją , savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys , savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.“
2Pakeisti 10 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus , po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo dienos.
Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
Papildyti 11 straipsnio 5 dalį nauju 26 punktu: „
26) pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai yra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas, arba savo iniciatyva, nustatęs, kad įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams. “
punktu: „
17) įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams; “
1718 ) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;“
punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka . Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu . Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jei turtas įkeistas, jo pardavimas suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių. “
pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina,
keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas , atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmes.
Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per 3 metus peržiūri ir patikslina bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jei administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jei planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Jei kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų.
Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jei kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
išdėstyti taip: „4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jei pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
išdėstyti taip: „5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi minimalūs ir maksimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
Konkreti A a dministratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šio straipsnio nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šio straipsnio nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. “
įsigaliojimas ir taikymas
bankroto procedūroms, pradėtoms po šio įstatymo įsigaliojimo. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 3. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
K.Daukšys D.Kreivys B.Vėsaitė
lyginamasis variantas
Į
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 4 punktą. 4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka; “. 2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
pateikti teismui turi teisę , o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo:
1) kreditorius (kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar jų steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją) ;
3) likvidatorius. “. 2. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu t eismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo 1.
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. 2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, jeigu pareiškimas pateiktas šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodytu pagrindu – yra pateikti įrodymai, kad įvykdyta šiame punkte nurodyta sąlyga. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. 3. Pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas privalo pateikti savininkui. Kai pareiškimą teismui teikia savininkas (savininkai), šioje dalyje nurodytus dokumentus jis
(jie) privalo pateikti įmonei. 4. Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. 8 straipsnis. Įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo 1.
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. 2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. 3. Teismui priėmus pareiškimą ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus viešai specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu, privalo pateikti įmonės dalyviams jų prašymu. 4.
privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai. 5. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka .“
1Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį
nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas. Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti .“
taip: „
2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. “
1Pakeisti 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją savininko (savininkų) dėl to, kad šis
(šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją , savininkas (savininkai) kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.“
2Pakeisti 10 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Teismas savo iniciatyva, administratoriaus arba įmonės kreditoriaus (kreditorių), kurio (kurių) teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotu prašymu gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavo jį pateikti per šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus , po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms.
Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo (nutarties) apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos informuoja juridinių asmenų registrą apie šį asmenį juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, nurodydamas sprendimo (nutarties) priėmimo ir įsiteisėjimo datas, asmens vardą, pavardę, asmens kodą ir terminą, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, ir nutarties, kuria asmeniui apribota teisė eiti šioje dalyje nurodytas pareigas, kopiją pateikia šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai. Ši institucija sudaro fizinių asmenų, kuriems draudžiama dėl šioje dalyje nurodytos priežasties eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, sąrašą. Į šį sąrašą asmenys įrašomi ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo teismo nutarties gavimo dienos.
Šiame sąraše nurodomi tokie duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, gimimo data, teismo sprendimo (nutarties) priėmimo data, terminas, per kurį šis asmuo neturi teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigų ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Šis sąrašas skelbiamas viešai šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“
Papildyti 11 straipsnio 5 dalį 26 punktu: „
26) pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai yra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas, arba savo iniciatyva, nustatęs, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams. “
punktu: „
17) įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;
“. 2. Buvusį 23 straipsnio 17 punktą laikyti 18 punktu. „
1718 ) spręsti kitus kreditorių susirinkimo kompetencijai šio įstatymo priskirtus klausimus.“
pakeitimas 1.
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „
2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, – iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;“. 2. Pakeisti 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka . Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. tos pačios apimties ir detalumo, kaip buvo siūloma varžytynių metu . Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jeigu turtas įkeistas, jo pardavimas yra suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių. “
pakeitimas
išdėstyti taip:
„2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina,
keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas , atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmes.
Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per 3 metus peržiūri ir patikslina bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jeigu administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Administratorius neturi teisės viršyti patvirtintos administravo išlaidų sąmatos ir įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančių įsipareigojimų, išskyrus šiame straipsnyje numatytus atvejus. Jeigu planuojama viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus, administratorius sušaukia kreditorių susirinkimą dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimo. Administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą.
Jeigu kreditorių susirinkimas šios ataskaitos nepatvirtina, išlaidos ir įsipareigojimai, kuriais viršyta sąmata, dengiami iš administratoriaus asmeninių lėšų. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl sąmatos viršijimo ataskaitos tvirtinimo šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui. Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Tokia teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
išdėstyti taip: „4. Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos. Tuo atveju, jeigu pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtina administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma yra ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą, nustato bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. “
išdėstyti taip: „5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
Konkreti A a dministratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia
(vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. “
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus ir atlieka kitus veiksmus, būtinus šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos bankroto procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Į
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinis įmonės bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto ir kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras, kad įmonės kreditoriai (įskaitant darbuotojus) būtų apsaugoti nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario
). Vis dėlto, galiojantis bankroto reglamentavimas neužtikrina, kad šis tikslas bus pasiektas, kadangi, Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, Lietuvoje bankroto bylos teismuose vidutiniškai užtrunka 2,3 metų. Europos Komisija skatina valstybes nares užtikrinti, kad bankroto procesai būtų baigiami per vienerius metus. Be to, Valstybės kontrolė, atlikusi bankroto teisinio reguliavimo ir taikymo praktikos tyrimą,
valdymas ir kontrolė“ (toliau – Audito ataskaita) konstatavo, kad bankrutavusių įmonių kreditorinių reikalavimų padengimo lygis siekia vos 13 procentų. Taigi bankroto proceso metu absoliučios daugumos kreditorių, įskaitant valstybės ir įmonės darbuotojų, reikalavimai nėra patenkinami. Dėl bankroto reguliavimo trūkumų, kaip nustatė Valstybės kontrolė, valstybės biudžetas, darbuotojai ir kitos įmonės per 2009–2014 m. I ketvirtį prarado net 2,43 mlrd. eurų (8,4 mlrd. Lt) pajamų. Bankroto reguliavimo Lietuvoje trūkumus įrodo ir Pasaulio banko nuo 2003 m. rengiama tarptautinė studija „Doing Business in Lithuania“ , kurioje pagal tai, kaip efektyviai Lietuvoje vykdomi bankroto ir nemokumo procesai, 2015 m.
Lietuva užima 67 vietą tarp 189 valstybių (tai yra 27 vieta tarp Europos Sąjungos valstybių narių), nors bendrame reitinge, įvertinus sąlygas pradėti verslui, nuosavybės registravimo reguliavimą, priverstinį sutarčių įvykdymą ir kitus palankiai verslo aplinkai svarbius rodiklius, Lietuva, kaip ir 2014 m., yra 24 pozicijoje. Pažymėtina, kad nors Lietuvos vieta bendrame reitinge išliko nepakitusi, Lietuvos gebėjimas efektyviai spręsti nemokumo problemas kaip atskira kategorija yra vertinamas vis prasčiau (pvz., palyginti su 2014 m., Lietuva nemokumo efektyvumo kategorijoje smuko 6 pozicijomis žemiau, o su
kitose srityse (pvz., gerindama sąlygas verslo pradžiai) ir tai išlaiko Lietuvai tą pačią reitingo vietą, bankroto ir nemokumo procesų reglamentavimas neleidžia Lietuvai reitinge pakilti aukščiau. Tai mažina Lietuvos patrauklumą investuotojams ir neskatina jų savo verslo pradėti Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, teikiamu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama užtikrinti, kad bankroto procesai Lietuvoje būtų pradedami laiku ir nagrinėjami efektyviai, o bankrutuojančios įmonės ir sąžiningų kreditorių interesai būtų realiai apsaugoti. Siekiant šalinti bankroto reguliavimo trūkumus, Įstatymo projekte siūloma aiškiau reglamentuoti bankroto bylos iškėlimo tvarką.
Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nenumato, per kokį terminą, įvykus įstatyme nurodytoms aplinkybėms, įmonių vadovai, savininkai ar kiti sprendimo teisę įmonėje turintys asmenys turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nors būtent šie asmenys turi daugiausia informacijos apie įmonę ir geriausiai žino jos veiklą bei veiklos perspektyvas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad įmonės vadovui nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o administracijos vadovas privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė įmonės padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
priežiūra“ v. R. B., K. B., bylos Nr. 3K-3-453/2014 ). Tai lemia, kad ĮBĮ nesant aiškaus termino bankroto bylos inicijavimui, o įmonių vadovams skirtingai interpretuojant teismų praktikoje suformuotą veikimo nedelsiant būtinybę, bankroto bylos Lietuvoje yra iškeliamos pavėluotai, o tai mažina kreditorių galimybes atgauti savo lėšas, ilgina viso bankroto proceso trukmę. Tai nurodoma ir Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje – 2011–2013 m. net 70 proc. įmonių, kurioms buvo iškelta bankroto byla, bankroto pradžioje turėjo turto mažiau kaip 50 proc. visų kreditorinių reikalavimų. Siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, bankroto procesų inicijavimą laiku ir realią kreditorių teisių apsaugą, efektyvų bankroto bylų nagrinėjimą, teikiamame Įstatymo projekte siūloma numatyti aiškius ir konkrečius terminus, per kuriuos įmonių vadovai ir savininkai turėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Be to, įstatyme šiuo metu nenumatant termino bankroto bylos inicijavimui, ĮBĮ numatyta įmonių vadovų ir savininkų atsakomybė ir pareiga atlyginti žalą kreditoriams nėra efektyviai vykdoma, nėra aišku, kas turėtų kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tai lemia, jog įmonės vadovai ir savininkai neatsako už savo neveikimą ar pavėluotą veikimą, kadangi, nesant aiškaus reglamentavimo, kreditoriai ar bankroto administratorius dažniausiai vengia kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Tai pabrėžia ir Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje. Atsižvelgiant į tai, teikiamu Įstatymo projektu siekiama užtikrinti kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teisių apsaugą, sukurti veiksmingą mechanizmą, padėsiantį bankrutuojančiai įmonei visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Be to, Įstatymo projektu siekiama įmonių bankroto procese įgyvendinti bendrąjį teisės principą nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš savo neteisėtų veiksmų), kurio šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas neužtikrina. Šiuo metu galiojantis ĮBĮ, kaip pažymi ir Valstybės kontrolė, taip pat neužtikrina efektyvaus ir skaidraus įmonės turto pardavimo, sudaro prielaidas piktnaudžiavimui, kadangi dabar nustatyta turto pardavimo tvarka leidžia lengvai išvengti turto pardavimo iš varžytynių ir turtą vėliau parduoti neviešai be varžytynių.
Todėl, siekiant šalinti teisinio reguliavimo spragas, užtikrinti, kad įmonių turto pardavimas vyks skaidriai, atitiks visų kreditorių interesus, bus parduodamas geriausia kaina, neleis piktnaudžiauti asmenims, siekiantiems bankrutuojančios įmonės turtą įsigyti apeinant įstatymo reikalavimus be varžytynių, teikiamame Įstatymo projekte siūloma keisti įmonės turto pardavimo tvarką. Be to, Įstatymo projekte, siekiant sudaryti prielaidas tam, kad paspartėtų bankroto procedūros ir būtų kuo efektyviau ginami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, siūloma keisti administravimo išlaidų reglamentavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ĮBĮ nuostatos yra visų pirma nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti ir tam trukdančioms kliūtims pašalinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. B. ir kt. v. UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-580/2010 ). Galiojantis teisinis reguliavimas neskatina aktyvaus bankroto administratoriaus vaidmens bankroto procese ir nesudaro prielaidų spartesniam bankroto procesui.
Tarptautinis valiutos fondas dar 2010 metais Lietuvai pateiktose rekomendacijose dėl nemokumo padėties reformos pažymėjo, kad Lietuvoje išplėtota praktika mokėti bankroto administratoriui mėnesinį atlyginimą sudaro sąlygas nepagrįstai užtęsti bankroto procesą. Tai tiesiogiai daro įtaką bankrutuojančios įmonės kreditorių interesams, nes p inigų sumos, skiriamos bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidoms padengti, yra tiesiogiai susijusios su kreditorių teisėmis ir jų reikalavimo patenkinimo galimybėmis – kuo daugiau lėšų bus skirta įmonės administravimui, tuo mažiau jų liks kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, Tarptautinis valiutos fondas rekomendavo teisės aktuose nustatyti naują administratorių darbo apmokėjimo mechanizmą, kuris neskatintų nepagrįsto proceso atidėliojimo. Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje taip pat nurodoma, kad šiuo metu galiojantis administravimo išlaidų reglamentavimas neskatina efektyviai spręsti bankroto bylų. Be to, vien administravimo išlaidų ir administratoriaus atlyginimo nustatymas, kurį atlieka kreditorių susirinkimas, dėl teisinio reguliavimo spragų, dažnai užsitęsia ir neleidžia sparčiau atlikti bankroto procedūrų. Paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad „tiek tais atvejais, kai bankroto administratorius yra fizinis asmuo, tiek tais atvejais, kai juo paskiriamas juridinis asmuo, susiklosto administratoriaus ir administruojamos įmonės pavedimo, ne darbo teisiniai santykiai. Administratorius, kuris yra fizinis ar juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas.
Dėl to atlyginimo administratoriui mokėjimas yra ne atlyginimas darbo teisinių santykių prasme, o civilinių teisinių santykių pagrindu mokamas atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas . <...> Asmuo skiriamas administratoriumi tik esant jo sutikimui administruoti įmonę, be to, administratorius gali bet kada atsistatydinti iš einamų pareigų (ĮBĮ11 straipsnio 8 dalies 1 punktas). Asmuo, sutikdamas administruoti įmonę, neturi teisinio pagrindo tikėtis, kad jam kas mėnesį bus mokamas iš anksto nustatyto dydžio atlyginimas, nes administratoriaus atlyginimo suma gali būti išmokama tiek dalimis, tiek visa iš karto baigus bankroto procesą. <...> Kadangi nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, tai jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus ( Civilinio kodekso 1.5 straipsnio
kreditorių interesų pusiausvyrą“ ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010 ). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Teisės grupė. 3.
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali atsiskaityti su kreditoriumi ir šis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra kitos ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte nustatytos sąlygos. Tačiau ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nenumato termino, per kurį įmonės vadovas ar savininkas (savininkai) privalo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 8 straipsnio
priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau šioje teisės normoje nėra nurodyta, kas turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, o tai didina teisinį neaiškumą ir neskatina reikalauti įmonių vadovų, savininkų atsakomybės. ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teismas gali apriboti asmens teisę nuo 3 iki 5 metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą nevykdė jam priklausančių pareigų, išvardytų ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje. Tačiau šioje nuostatoje nėra nurodyta, kieno iniciatyva teismas gali spręsti šiame straipsnyje nurodyto apribojimo taikymo klausimą, o tai didina teisinį neaiškumą ir neskatina reikalauti įmonių vadovų, savininkų atsakomybės. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog tik nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių. To paties straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad neparduotas dvejose varžytynėse turtas parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Ši nuostata nenumato, kad kitas didelės vertės turtas taip pat turėtų būti parduodamas iš varžytynių.
Be to, ši teisės norma suteikia kreditoriams teisę parduoti turtą kitokia tvarka ir apimtimi, nei jis buvo parduodamas varžytynėse, jei varžytynės neįvyko du kartus iš eilės. ĮBĮ23 straipsnyje nustatytos kreditorių susirinkimo teisės, tarp jų teisė tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, taip pat ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką (
23 straipsnio 5 punktas); nustatyti administratoriui atlyginimą (
23 straipsnio 9 punktas). ĮBĮ36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta pareiga pirmajam kreditorių susirinkimui nustatyti sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu sudaroma pavedimo sutartis, kurioje nustatomas administratoriaus atlyginimas ir jo mokėjimo tvarka (
36 straipsnio 5 dalis). Administravimo išlaidos apmokamos iš tų pačių bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės lėšų, iš kurių yra tenkinami ir kreditorių reikalavimai (
36 straipsnio 1 dalis). ĮBĮ36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įvertinus Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas, Įstatymo projektu yra siūloma aiškiai nustatyti, per kokį terminą įmonės vadovas ir savininkas ar kitas asmuo, turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, turi kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įstatymo projekte siūloma nustatyti vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei tapus nemokiai. Vieno mėnesio terminas bankroto bylos inicijavimui nuo įmonės nemokumo pradžios siūlomas atsižvelgiant į užsienio valstybių patirtį. Pvz., Lenkijoje terminas, per kurį turi būti inicijuota bankroto byla, yra dvi savaitės nuo įmonės tapimo nemokia, Ispanijoje – du mėnesiai nuo tada, kai paaiškėjo arba turėjo paaiškėti, kad įmonė yra nemoki, Prancūzijoje – 45 dienos nuo tada, kai paaiškėja įmonės nemokumas, Vokietijoje – trys savaitės nuo įmonės nemokumo pradžios. Vieno mėnesio terminas, manytina, yra optimalus įvertinti visas reikšmingas bankroto inicijavimui aplinkybes ir parengti kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi įmonių vadovai ir savininkai ir šiuo metu turi pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau nenurodomas terminas, per kurį tai turi būti padaryta, ĮBĮ numačius aiškius terminus, bankroto bylos bus keliamos laiku ir nesukels tiek neigiamų padarinių kreditoriams, kiek sukeliama šiuo metu, nesant teisinio aiškumo ir delsiant priimti sprendimus dėl bankroto bylų inicijavimo. Be to, aiškus terminas bankroto bylų inicijavimui įmonei tapus nemokiai, norinčius veiklą tęsti nemokius skolininkus skatins greičiau tartis su kreditoriais dėl nemokios įmonės galimybių tęsti veiklą. Asmuo, kuris nesilaikys nustatyto termino, turės atsakyti įstatymų nustatyta tvarka (administracinę atsakomybę numato Administracinių teisės pažeidimų kodeksas), taip pat atlyginti žalą, atsiradusią dėl neveikimo ar pavėluoto veikimo, kreditoriams.
Įstatymo projekte siūloma nustatyti, jog administratorius savo iniciatyva arba vadovaudamasis kreditorių susirinkimo nutarimu turėtų inicijuoti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Toks reguliavimas padės užtikrinti, kad ĮBĮ reikalavimų nesilaikę įmonių vadovai, savininkas (savininkai) ar kiti asmenys, turintys teisę įmonėje priimti atitinkamą sprendimą, kurių veiksmai pažeidė kreditorių interesus ir mažino įmonės galimybes atsiskaityti su kreditoriais, neišvengs atsakomybės ir turės atlyginti savo veiksmais padarytą žalą. Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad teismas galėtų savo iniciatyva arba pagal administratoriaus ar kreditorių, kurių reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, motyvuotą prašymą spręsti dėl apribojimo asmeniui eiti vadovo ar kolegialaus valdymo organo nario pareigas taikymo, jei šis asmuo privalėdamas pagal įstatymą: nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, po teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo neperdavė turto ir (ar) dokumentų, vengė pateikti bankroto procesui reikalingą informaciją ar kitaip trukdė procedūroms. Tokia nuostata užtikrins realų atsakomybės taikymą ir skatins įmonių vadovus tinkamai vykdyti jiems ĮBĮ numatytas pareigas, skatins efektyvesnį bankroto bylų nagrinėjimą. Be to, Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad iš varžytynių turėtų būti parduodamas ne tik nekilnojamasis ar įkeistas turtas, bet ir didelės vertės turtas, kurio vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (išskyrus gyvūnus, greitai gendantį turtą, vertybinius popierius ir įkeistą turtą, jei jo pardavimas prasidėjo iki bankroto bylos iškėlimo).
Jeigu turtas nebūtų parduotas dvejose varžytynėse iš eilės, siūloma numatyti, jog turtas galėtų būti realizuotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu. Jeigu kreditorių susirinkimas nuspręstų turto apimtį ir detalumą keisti, turtas turėtų būti siūlomas pardavimui iš varžytynių. Siūlomais pakeitimais sprendžiama Valstybės kontrolės Audito ataskaitoje nurodyta problema, jog dabartinė turto pardavimo tvarka leidžia išvengti turto pardavimo iš varžytynių, nustatant neįprastai didelę pradinę pardavimo kainą ar sujungiant savarankiškus turto vienetus į vieną parduodamą objektą, kad varžytynės neįvyktų, o turtą vėliau parduodant neviešai ir be varžytynių. Siūlomos nuostatos šalina šias spragas ir leidžia užtikrinti skaidrų įmonės turto pardavimą, mažina piktnaudžiavimo galimybę, skatina efektyvesnį turto pardavimą. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės atlikto audito išvadas, Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, Įstatymo projektu yra siūloma nustatyti maksimalius bankroto administravimo išlaidų, tarp jų – bankroto administratoriaus atlyginimo, dydžius, kuriais vadovaujantis būtų nustatomos mokėtinos bankroto administravimo išlaidų sumos, taip pat jų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką . Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad a dministratoriaus atlyginimo dydis būtų siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir negalėtų priklausyti nuo bankroto procedūros trukmės, t. y. negalėtų būti nustatomas mėnesinis atlyginimas administratoriui.
Įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti, kad tuo atveju, jei pirmasis kreditorių susirinkimas nepatvirtintų administratoriui mokėtinos sumos arba ši suma būtų ginčijama teisme, išsprendęs klausimą iš esmės, sumą, kuri turi būti mokama administratoriui, galutinai nustatytų bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tokios teisinio reguliavimo priemonės leis paspartinti ir sutrumpinti bankroto bylų procesus bei sudarys sąlygas ginti visų – ir stambiųjų, ir smulkiųjų – bankrutuojančios įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pažymėtina, kad šie pakeitimai siūlomi atsižvelgiant ir į tarptautinę praktiką. Pvz., Belgijoje ir Prancūzijoje administratoriaus atlyginimas nustatomas remiantis patvirtinta tvarka ir ribomis. Suomijoje, kuri pagal „ Doing Business “ reitingą užima pirmą vietą pasaulyje pagal bankroto proceso efektyvumą, administratoriaus atlyginimą nustato kreditoriai, tačiau kilus ginčams dėl atlyginimo nustatymo, atlyginimą galutinai nustato teismas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, numatomos tik teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės, kadangi priėmus Įstatymo projektą bankroto bylos, įmonei tapus nemokiai, bus inicijuojamos greičiau, o tai didins kreditorinių reikalavimo padengimo apimtis. Keičiama varžytynių tvarka padės užtikrinti skaidrumą, mažins piktnaudžiavimo galimybę. Nauja administratoriaus atlyginimo apskaičiavimo tvarka užtikrins efektyvesnį bankroto bylų nagrinėjimą, trumpins bankroto bylų nagrinėjimo terminus. 6.
įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir teigiamai vertintinas antikorupciniu požiūriu. Nesant aiškių teisės aktuose nustatytų nuostatų dėl turto pardavimo iš varžytynių ir be varžytynių tvarkos, bankroto administravimo išlaidų dydžių nustatymo kriterijų, sudaromos sąlygos piktnaudžiauti ir nepagrįstai vilkinti bankroto procesus, proteguoti pavienius kreditorius, tokiu būdu neįgyvendinant pagrindinio bankroto proceso tikslo – kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. Priėmus Įstatymo projektą bus užtikrintas efektyvesnis bankroto bylų nagrinėjimas ir didesnis kreditorinių reikalavimo padengimo lygis, o tai didins subjektų pasitikėjimą rinka, skatins nacionalines ir užsienio investicijas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė turės parengti ir patvirtinti Bankroto administravimo išlaidų dydžių nustatymo, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką. Priėmus Įstatymo projektą turės būti pakeistas Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimas Nr. 321 „Dėl fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytinių tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingos išlaidos Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas yra parengtas įvertinus Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ pateiktas išvadas, taip pat Tarptautinio valiutos fondo rekomendacijas, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą UAB „Šilterma“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-486/2010;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 7 d. nutartis UAB „Ingero“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-16/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B., K. B. , bylos Nr. 3K-3-453/2014 ). 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai:
„administravimo išlaidos“, „administratoriaus
atlyginimas“, „bankrotas“, „bendrovių įstatymas“, „įmonių finansai“, „įmonių įstatymas“, „likvidavimo administravimas“, „nemokumas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-02- Nr. Į 2015-02-04 Nr. XIIP-2748 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2748 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlytume Projektą tikslinti atsižvelgiant į šiuos aspektus:
Projekto nuostatas suderinti tarpusavyje bei su šiuo metu galiojančios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijos nuostatomis. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyje vartojamas terminas „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą “. Siūlytume su šiais pakeitimais suderinti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (joje numatyta, kad pareiškimą teismui turi teisę pateikti kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės vadovas) ir Įstatymo 8 straipsnio pavadinimą („Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui <...>“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų patikslinti ir Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, joje nurodant, kam kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo pateikti savo pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus.
Taip pat kyla klausimas dėl šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 4 straipsnio ir Projektu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tarpusavio suderinamumo. Įstatymo
ir įmonės vadovas bei savininkas) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, be kita ko, kai yra Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatyta sąlyga. Taigi ši nuostata savo esme yra dispozityvi, nesukurianti teisinio įpareigojimo. Vis dėlto, toks teisinis įpareigojimas esant analogiškai situacijai (t. y. Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatytai sąlygai) sukuriamas Projektu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, numatant, kad įmonės vadovas ir savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtas nuostatas tikslinti taip, kad būtų aišku, ar tokiais atvejais įmonės vadovas ir savininkas (savininkams) turi teisę pateikti pareiškimą ar, vis dėlto, tai yra jų pareiga. Jeigu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pateikiamame, asmenų, turinčių teisę pateikti pareiškimą, sąraše būtų nuspręsta numatyti ir kitą asmenį (asmenis), įmonėje turintį teisę priimti atitinkamą sprendimą, manytume, kad minėtas patikslinimas turėtų apimti ir šio asmens teisę (pareigą) pateikti pareiškimą.
Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas pavėlavimas pateikti teismui pareiškimą bei jo nepateikimas per nustatytą terminą , tačiau Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje pateikiama nuoroda tik į pareiškimo nepateikimą , o Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkte – tik į nepateikimą per nustatytą terminą . Taip pat siūlytume tarpusavyje suderinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
susirinkimas gali įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas klausimas ) ir Projekto 4 straipsniu į Įstatymo 23 straipsnį įterpiamą 17 punktą (jame nurodoma, kad kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti administratorių įvertinti , ar nėra pagrindų kreiptis į teismą, ir nustačius, kad toks pagrindas egzistuoja, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ). 2. Atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Kyla abejonių, ar Projektu Įstatymo nuostatose įtvirtinamas terminas „kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ atitiktų šį išaiškinimą, nes nei iš Projekto nuostatų, nei iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aiški tiksli šio termino reikšmė ir apimtis.
Svarstytina, ar nevertėtų patikslinti ir Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kadangi nėra aiški termino „turto apimtis ir detalumas“ reikšmė. Manytume, kad šis terminas praktikoje galėtų būti aiškinamas nevienodai ir sukelti prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti minėtą Projekto nuostatą. Pažymime, kad nėra aišku, į kokias tiksliai pareigas nukreipia Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsnį. Taip pat siūlytume tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, nes dabartinė jo formuluotė gali sudaryti prielaidas šią nuostatą aiškinti kaip nustatančią teismui įpareigojimą patvirtinti būtent tokią administravimo išlaidų sąmatą, kokią buvo patvirtinęs kreditorių susirinkimas. 3. Projektu keičiamo Įstatymo
teismui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba jo nepateikus per Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Manytume, kad pareiškimo nepateikimas per terminą savo esme apima tiek tuos atvejus, kai pareiškimas teismui yra apskritai nepateikiamas, tiek ir tuos atvejus, kai pareiškimą pateikti pavėluojama. Todėl nėra aišku, kodėl minėtose Projekto nuostatose nurodomas tiek nepateikimas per terminą, tiek ir pavėlavimas. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
2015-02-20 Nr. XIIP-2748 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 6 punkte, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 punkte vartojama formuluotė „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“. Sąvoka ,, kitas asmuo (asmenys) , įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą “ yra vartojama galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje, tačiau minėtoje dalyje vartojama formuluotė „įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“, tad iš aptariamo keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimo bei turinio darytina išvada, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata „kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ apimtų tik įmonės savininką (savininkus). Tuo tarpu projekte siūlant vartoti formuluotę „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ nei iš teikiamo projekto nuostatų, nei projekto 1,
aišku, kuriuos konkrečiai asmenis ši sąvoka apimtų, nes pastaruosiuose straipsniuose įmonės savininkas (savininkai) yra išskiriamas kaip atskira subjektų grupė. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, minėtąją sąvoką nereikėtų patikslinti.
Be to, tuo atveju, jeigu ši sąvoka apimtų naujus subjektus, nei nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikę pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnyje nustatyta, kad už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą atsako tik įmonių administracijų vadovai. Įmonių savininkui (savininkams) bei kitiems asmenims, turintiems teisę priimti atitinkamą sprendimą, kodekse administracinė atsakomybė už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą nėra nustatyta. Be to, šiame straipsnyje nėra nustatyta, kad asmenys administracinėn atsakomybėn būtų traukiami už pavėluotą pareiškimo teismui pateikimą. Atsižvelgus į tai, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų išplėsta šio straipsnio dispozicija, nustatant, kad kreditorių teisių pažeidimu yra laikomas ne tik pareiškimo teismui dėl bankroto bylos nepateikimas teismui, bet ir pavėluotas pateikimas. Be to, turėtų būti praplėstas subjektų, kuriems būtų taikomos sankcijos už tokius pažeidimus, ratas. Kartu pastebėtina, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei privalėtų pateikti įmonės savininkas (savininkai).
Įmonės savininku (savininkais), atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, gali būti juridiniai asmenys. Pastarieji Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka už pareiškimo teismui nepateikimą ar pavėluotą pateikimą neatsakytų, nes pagal šį kodeksą atsakomybėn traukiami tik fiziniai asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta įmonių savininko (savininkų) - juridinių asmenų atsakomybė už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar jo pavėluotą pateikimą. 3. Atsižvelgus į tai, kad priėmus Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą, sąvoka „minimalus gyvenimo lygis“ buvo pakeista į sąvoką „bazinė socialinė išmoka“, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas trumpinys MGL turėtų būti atitinkamai pakeistas. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 1 sakinyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė šio straipsnio nustatyta tvarka tvirtina administratoriaus atlyginimo minimalius ir maksimalius dydžius ir jo nustatymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamo įstatymo 36 straipsnyje, nei projektu siūlomoje šio straipsnio tam tikrų dalių redakcijose nėra nustatoma dydžių tvirtinimo tvarka, todėl aptariama nuostata atitinkamai tikslintina. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatomi kriterijai, kuriais vadovaujantis Vyriausybė patvirtins aptariamus dydžius. 5. Projektas tobulintinas atsižvelgus į juridinės technikos reikalavimus: 5.1.
Projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „8 straipsnio pakeitimas“, projekto 2 straipsnio - „10 straipsnio pakeitimas“, projekto 3 straipsnio – „11 straipsnio pakeitimas“, projekto 4 straipsnio – „23 straipsnio pakeitimas“, projekto 5 straipsnio – „33 straipsnio pakeitimas“, projekto 6 straipsnio – „36 straipsnio pakeitimas“;
žodžiai „nauja“ ir ,,nauju“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas A. Dulevičiūtė -Akimovienė
2015-10-08 Nr. XIIP-2748(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad tuo atveju, ,,jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Jeigu pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo paskyrus nagrinėti konkrečiam teisėjui teismas gauna kitų asmenų pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, visus šiuos pareiškimus nagrinėja teisėjas, kuriam yra paskirtas anksčiausiai teismo gautas pareiškimas.“ Pažymėtina, kad projektu keičiamame įstatyme siūloma nustatyti kuriam konkrečiai teisėjui būtų paskiriami nagrinėti teisme gauti keli pareiškimai iškelti tai pačiai įmonei bankroto bylą, tačiau nėra aišku, kuriam teisėjui būtų paskirti nagrinėti teisme gauti keli pareiškimai iškelti tai pačiai įmonei tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylas. Projekte tiktai siūloma nustatyti, kad visi šie pareiškimai turi būti nagrinėjami kartu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad prie pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo be kitų dokumentų pridedami ,, įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai “ (pabraukta mūsų).
Atkreipiame dėmesį, kad projektu kaičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti reikalavimai yra vykdomi tik po to, kai teismas priima pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, todėl įrodymai dėl tokių reikalavimų įvykdymo prie pareiškimo teismui iškelti įmonei bankroto bylą pridėti negalėtų būti. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tikslintina loginiu požiūriu. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti“. Vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžio ,,padengti“ reikėtų įrašyti žodį ,,atlyginti“. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nustatytais terminais privalo pateikto ne įmonė, bet įmonės vadovas ir kiti asmenys pagal kompetenciją. Todėl projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Be to, projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės vadovas ir kiti pagal kompetenciją atsakingi asmenys dėl pareiškimo teismui iškelti įmonei bankroto bylą nepateikimo ar jo pavėluoto pateikimo atsiradusią žalą privalėtų atlyginti tik įmonės kreditoriams.
Tuo tarpu projekto 6 straipsnyje pateiktame keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkte siūloma nustatyti, kad administratorius kreipiasi į teismą dėl minėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ne tik tuomet, kai žala padaroma kreditoriams, bet ir tuomet, kai žala padaroma įmonei. Svarstytina, ar projekto
atitinkamai papildyti, išplečiant įmonės vadovo ir kitų pagal kompetenciją atsakingų asmenų atsakomybės apimtį. 4. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“ Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymą Nr. XII-1869, kurio 7 straipsnyje nustatyta, kad, įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodeksui, netenka galios Administracinių teisės pažeidimų kodeksas su visais pakeitimais ir papildymais. Minėto statymo 2 straipsnyje nustatyta, kad Administracinių nusižengimų kodeksas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnyje yra nustatyta juridinių asmenų vadovų ir kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atskiru straipsniu, kuriame keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalis būtų išdėstyta nauja redakcija, nustatant, kad įmonės vadovas ir kiti asmenys pagal kompetenciją už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą teismui atsako Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Šis straipsnis turėtų įsigalioti 2016 m. balandžio 1 d., todėl atitinkamai reikėtų papildyti ir projekto 10 straipsnio nuostatas, kuriose siūloma reglamentuoti įstatymo įsigaliojimą. 5. Projekto 9 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad administratorius turi teisę viršyti administravimo išlaidų sąmatą arba įmonės vardu prisiimti sąmatą viršijančius įsipareigojimus tik tais atvejais, kai dėl nenumatytų priežasčių būtina imtis skubių priemonių, siekiant apsaugoti įmonės ir jos kreditorių interesus. Apie tai administratorius nedelsdamas informuoja kreditorių susirinkimą ir pateikia jam sąmatos viršijimo arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą . Jeigu kreditorių susirinkimas sąmatos viršijimo ataskaitos nepatvirtina, ją gali patvirtinti teismas, įvertinęs atliktų išlaidų ir prisiimtų įsipareigojimų būtinumą, pobūdį, jų atitiktį įmonės ir kreditorių interesams ir kitas svarbias aplinkybes. Atkreipiame dėmesį, kad administratorius kreditorių susirinkimui gali pateikti dviejų rūšių ataskaitas: administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ataskaitą arba įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitą. Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kreditorių susirinkimui sąmatos nepatvirtinus, teismas galėtų patvirtinti tik administravimo išlaidų sąmatą viršijimo ataskaitą.
Tuo tarpu įmonės vardu prisiimtų sąmatą viršijančių įsipareigojimų ataskaitos pagal siūlomą teisinį reguliavimą teismas patvirtinti neturėtų teisės. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti suteikiant teismui teisę tvirtinti ir pastarąją ataskaitą, kai kreditorių susirinkimas jos nepagrįstai netvirtina. 6. Projekto 10 straipsnyje keičiamo įstatymo 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar, įsigaliojus įstatymui, jo nuostatos būtų taikomos toms bankroto procedūroms, kurios būtų pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo ir tęsiamos jau įsigaliojus įstatymui. Svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo išbaigtumo ir teisinio aiškumo, projekto 10 straipsnio 3 dalį nereikėtų papildyti nustatant, kad iki šio įstatymo pradėtas bankroto procesas tęsiamas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias keičiamo įstatymo nuostatas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
DĖL
: klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-20)3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1,
punkte, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 punkte vartojama formuluotė „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“. Sąvoka ,, kitas asmuo (asmenys) , įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą
“ yra vartojama galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 8
straipsnio 4 dalyje, tačiau minėtoje dalyje vartojama formuluotė „įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“, tad iš aptariamo keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimo bei turinio darytina išvada, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata „kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ apimtų tik įmonės savininką (savininkus).
Tuo tarpu projekte siūlant vartoti formuluotę „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ nei iš teikiamo projekto nuostatų, nei projekto 1, 3 ir 4 straipsniais keičiamo įstatymo 8, 11 ir 23 straipsnio nuostatų nėra aišku, kuriuos konkrečiai asmenis ši sąvoka apimtų, nes pastaruosiuose straipsniuose įmonės savininkas (savininkai) yra išskiriamas kaip atskira subjektų grupė. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, minėtąją sąvoką nereikėtų patikslinti. Be to, tuo atveju, jeigu ši sąvoka apimtų naujus subjektus, nei nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Pritarti. Pritarti Vyriausybės pateiktiems pasiūlymams ir įstatymo projekte vietoj sąvokos „ savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą “ vartoti sąvoką „ kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo “. 3 2.
3
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikę pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnyje nustatyta, kad už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą atsako tik įmonių administracijų vadovai. Įmonių savininkui (savininkams) bei kitiems asmenims, turintiems teisę priimti atitinkamą sprendimą, kodekse administracinė atsakomybė už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą nėra nustatyta. Be to, šiame straipsnyje nėra nustatyta, kad asmenys administracinėn atsakomybėn būtų traukiami už pavėluotą pareiškimo teismui pateikimą. Atsižvelgus į tai, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų išplėsta šio straipsnio dispozicija, nustatant, kad kreditorių teisių pažeidimu yra laikomas ne tik pareiškimo teismui dėl bankroto bylos nepateikimas teismui, bet ir pavėluotas pateikimas. Be to, turėtų būti praplėstas subjektų, kuriems būtų taikomos sankcijos už tokius pažeidimus, ratas. Pritarti. Siūlyti pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „50
Kreditorių teisių pažeidimas Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas per įstatymų numatytus terminus , kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams , kitiems Įmonių bankroto įstatyme numatytiems asmenims, turintiems teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su nušalinimu nuo darbo (pareigų).“3 Kartu pastebėtina, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei privalėtų pateikti įmonės savininkas (savininkai). Įmonės savininku (savininkais), atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, gali būti juridiniai asmenys. Pastarieji Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka už pareiškimo teismui nepateikimą ar pavėluotą pateikimą neatsakytų, nes pagal šį kodeksą atsakomybėn traukiami tik fiziniai asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta įmonių savininko (savininkų) - juridinių asmenų atsakomybė už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar jo pavėluotą pateikimą. Pritarti. Žr. 1, 2 punktus. 8 3.
8
minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą, sąvoka „minimalus gyvenimo lygis“ buvo pakeista į sąvoką „bazinė socialinė išmoka“, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas trumpinys MGL turėtų būti atitinkamai pakeistas. Pritarti. Siūloma Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų MGL dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, - iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;“9
straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 1 sakinyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė šio straipsnio nustatyta tvarka tvirtina administratoriaus atlyginimo minimalius ir maksimalius dydžius ir jo nustatymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamo įstatymo 36 straipsnyje, nei projektu siūlomoje šio straipsnio tam tikrų dalių redakcijose nėra nustatoma dydžių tvirtinimo tvarka, todėl aptariama nuostata atitinkamai tikslintina. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio
aptariamus dydžius. Pritarti. Pritarti Vyriausybės pateiktam siūlymui (Vyriausybės nutarimo 6 punktas). 5. Projektas tobulintinas atsižvelgus į juridinės technikos reikalavimus:
straipsnio pakeitimas“, projekto 2 straipsnio - „10 straipsnio pakeitimas“, projekto 3 straipsnio – „11 straipsnio pakeitimas“, projekto 4 straipsnio –
„23 straipsnio pakeitimas“, projekto 5 straipsnio – „33 straipsnio
pakeitimas“, projekto 6 straipsnio – „36 straipsnio pakeitimas“;
esmėse išbrauktini žodžiai „nauja“ ir ,,nauju“. Pritarti. 3.
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija (2015-02-20)8 Lietuvos bankų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Prezidentės pavedimu užregistruotu Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikia bankams aktualias pastabas:
tikslinga patikslinti /sukonkretinti, nes jame vartojamos sąvokos „ta pačia apimtimi ir detalumu“ nėra vienareikšmės ir neaišku, ką jos apima. Minėto punkto paskutiniame sakinyje konstatuojama, kad „Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka“ , t.y. iš varžytynių. Šiame sakinyje nėra aiškus minėtų sąvokų turinys, todėl tai gali lemti papildomus ginčus ir turto pardavimo procedūrų stabdymą. Siūlytume konkrečiai apibrėžti minėtas sąvokas. Be to, neturėtų būti ribojama teisė kreditoriams parduoti turtą ne iš varžytynių, jei kreditorių susirinkimas ir nusprendžia pakeisti turto apimtį ir detalumą. Nepritarti. Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje nurodo, jog įmonės 2009–2013 m. baigtų bankroto procesų pradžioje turėjo turto, kurio vertė sudaro nuo 48 iki 67 proc. patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio, tačiau minėtų reikalavimų patenkinimo rodikliai gana žemi: nuo 10,3 iki 16 proc. Be to, Valstybės kontrolė pateikė pavyzdžius, kurie įrodo, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas korupcijai ir neskaidriam turto pardavimui.
Atsižvelgiant į tai, nepritariama Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymui neriboti kreditorių teisės parduoti turtą ne iš varžytynių, jei kreditorių susirinkimas nuspręstų pakeisti turto apimtį ir detalumą, kadangi tai leistų kreditoriams ir toliau piktnaudžiauti, turtą varžytynėse siūlant pernelyg didele kaina ar nepatraukliai sujungiant savarankiškus objektus į vieną objektą ir pan. Tuo atveju, jei kreditoriai nuspręstų parduoti turtą pakeitę jo apimtį ir detalumą, turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių, o jo nepardavus – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. 9
straipsnio pakeitimai, kur administravimo išlaidų dydis yra susiejamas su Vyriausybės priimamu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinamuoju teisės aktu – Bankroto administravimo išlaidų dydžių nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šio teisės akto projektas kartu su Įstatymo pakeitimo Projektu nėra pateiktas, todėl labai sunku komentuoti, ar iš esmės toks Įstatymo pakeitimas praktikos prasme priimtinas, ar ne, t.y. taip ir lieka neaišku, kokie tie administravimo išlaidų dydžiai bus ir ar bus įgyvendinti Projekto aiškinamajame rašte numatyti tikslai. Taip pat Projekto
administratoriaus ginčijamą sąmatą, sąmatos viršijimą, administratoriaus atlyginimą galutine ir neskundžiama nutartimi gali patvirtinti teismas. Visų pirma, tai vertintina kaip tiesioginis kreditorių susirinkimo kompetencijos ribojimas, nes iki šiol tiek Įstatyme, tiek aktualioje teismų praktikoje buvo pabrėžiama, kad administravimo išlaidų sąmatos nustatymas ir tvirtinimas yra priskirtinas išimtinei kreditorių kompetencijai ir į šią sritį teismas turėtų kištis tik labai išskirtiniais atvejais.
Manome, kad tokie išskirtiniai atvejai turėtų būti tiksliau apibrėžti, pavyzdžiui, kad teismui leidžiama tvirtinti ar nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, jei kreditoriai ar administratorius ilgą laiką nesutaria, pavyzdžiui, kreditoriai daugiau kaip 3 kartus iš eilės netvirtina bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos, nepaisydami administratoriaus pataisymų. Mūsų nuomone, administravimo išlaidų derinimo ir tvirtinimo klausimą labai svarbu palikti kreditorių kompetencijai, kadangi tai pagrindas kreditorių ir administratoriaus tarpusavio pasitikėjimui ir sėkmingam tolesniam darbui. Priešingu atveju, administratoriams sudaromos sąlygos nepaisyti kreditorių valios ir teismine tvarka pasitvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą, kuriai kreditoriai iš esmės nepritaria, užprogramuojant tolesnius kreditorių ir administratoriaus nesutarimus ir neužtikrinant sklandžios ir greitos bankroto proceso eigos. Nutartis, kuria teismas būtų įgalintas patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, turėtų būti skundžiama įprasta tvarka, kaip ir kitos nutartys, priimamos bankroto proceso metu, sudarant galimybes kreditoriams ir bankroto administratoriui savo nesutarimus galutinai išspręsti instancine tvarka, neapsiribojant pirmosios instancijos teismu.
Priešingu atveju, mūsų nuomone, gali būti sudarytos sąlygos bankroto administratoriams, teismine tvarka, apeinant kreditorius ir galbūt nesuteikus galimybės kreditoriams pakeisti savo nuomonę ar išdiskutuoti nesutarimus, pasitvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą, kuriai nepritaria kreditoriai, tokiu būdu automatiškai užprogramuojant bankroto administratoriaus ir bendrovės kreditorių konfliktą viso bankroto proceso metu, kuris galėtų nulemti kreditorių nepasitenkinimą, skundus dėl administratoriaus atliekamų pareigų /funkcijų ar netgi iniciatyvą dėl bankroto administratoriaus keitimo, tuo labiau ilgintų patį bankroto procesą ir tikrai neprisidėtų prie pagrindinio tikslo – greito ir efektyvaus įmonės bankroto proceso. Nepritarti. Projektu nėra ribojama kreditorių susirinkimo kompetencija, nustatyti ir tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma numatyti, jog administratoriaus darbo apmokėjimas turi būti skaidresnis ir susietas su darbo rezultatais, siūloma numatyti, jog ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą, ją patvirtintų bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintą tvarką. Tai leis išvengti ginčų ir situacijų, kuomet vien administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo klausimo nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei metus. Todėl numatomas teisinis reguliavimas skatins įmonės kreditorius ir administratorių susitarti, užkirs kelią klausimo vilkinimui ir bankroto bylos nagrinėjimui iš esmės. Nepritariama Lietuvos bankų asociacijos siūlymui dėl instancinės tvarkos, nagrinėjant administratoriaus atlyginimo klausimą teismuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė tvirtins tvarką, kuria bus nustatomi minimalūs ir maksimalūs atlyginimų dydžiai bei jų nustatymo tvarka, klausimą iš esmės gali išnagrinėti ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu, paliekant galimybę skųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį, bus sudarytos prielaidos bankroto bylos nagrinėjimo vilkinimui, nebus pasiektas pagrindinis Projekto tikslas – užtikrinti skaidrų ir efektyvų bankroto procesą. 2. Lietuvos verslo konfederacija, 2015-06-04 Išrašas iš 2015-06-03 rašto (reg. Nr.g-2015-5091):
I. Dėl įmonių vadovų pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei (...) Siūlome nustatyti įmonės vadovui pareigą nedelsiant imtis mokumo atkūrimo veiksmų arba inicijuoti bankroto procesą, jei yra įmonės nemokumo požymių ir suderinti skirtinguose teisės aktuose nustatomus tokių veiksmų atlikimo terminus. Pritarti. 8 II. Dėl bankrutuojančios įmonės turto pradavimo tvarkos pakeitimo (...) Siūlome šiuo metu galiojančio įstatymo 33 straipsnio redakcijos nekeisti. Nepritarti. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka patikslinta atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės ir LR Vyriausybės teiktus pasiūlymus. 93 III. Dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijų (...) Keisti šiuo metu galiojančią teismo sprendimų revizavimo švarką nėra tikslinga. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte nustatoma galimybė viršyti patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-03-04)1 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2748 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlytume Projektą tikslinti atsižvelgiant į šiuos aspektus:
nuostatas suderinti tarpusavyje bei su šiuo metu galiojančios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijos nuostatomis. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyje vartojamas terminas „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą “. Siūlytume su šiais pakeitimais suderinti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (joje numatyta, kad pareiškimą teismui turi teisę pateikti kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės vadovas) ir Įstatymo 8 straipsnio pavadinimą („Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui <...>“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų patikslinti ir Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, joje nurodant, kam kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo pateikti savo pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus. Taip pat kyla klausimas dėl šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 4 straipsnio ir Projektu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tarpusavio suderinamumo. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys (taigi ir įmonės vadovas bei savininkas) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, be kita ko, kai yra Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatyta sąlyga. Taigi ši nuostata savo esme yra dispozityvi, nesukurianti teisinio įpareigojimo. Vis dėlto, toks teisinis įpareigojimas esant analogiškai situacijai (t. y.
Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatytai sąlygai) sukuriamas Projektu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio
privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtas nuostatas tikslinti taip, kad būtų aišku, ar tokiais atvejais įmonės vadovas ir savininkas (savininkams) turi teisę pateikti pareiškimą ar, vis dėlto, tai yra jų pareiga. Jeigu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pateikiamame, asmenų, turinčių teisę pateikti pareiškimą, sąraše būtų nuspręsta numatyti ir kitą asmenį (asmenis), įmonėje turintį teisę priimti atitinkamą sprendimą, manytume, kad minėtas patikslinimas turėtų apimti ir šio asmens teisę (pareigą) pateikti pareiškimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas pavėlavimas pateikti teismui pareiškimą bei jo nepateikimas per nustatytą terminą , tačiau Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje pateikiama nuoroda tik į pareiškimo nepateikimą , o Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkte – tik į nepateikimą per nustatytą terminą . Taip pat siūlytume tarpusavyje suderinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punktą (jame nurodoma, kad kreditorių susirinkimas gali įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas klausimas ) ir Projekto 4 straipsniu į Įstatymo 23 straipsnį įterpiamą 17 punktą (jame nurodoma, kad kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti administratorių įvertinti , ar nėra pagrindų kreiptis į teismą, ir nustačius, kad toks pagrindas egzistuoja, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ). Pritarti.
Pritarti. Atsižvelgiant į Europos teisės departamento ir Vyriausybės siūlymus papildyti įstatymo projektą 1 straipsniu, keičiančiu galiojančio įstatymo 4 straipsnį: „
teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali , o šio įstatymo numatytais atvejais privalo, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.“ Atsižvelgiant į Europos teisės departamento ir Vyriausybės siūlymus pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įmonės kreditorius (kreditoriai). Įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys), atsiradus šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms, įstatymo 8 straipsnio nustatyta tvarka, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. 1.
teismui turi teisę:
1) kreditorius (kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmonės vadovas. “ Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje numatyti, jog atitinkama sankcija gali būti taikoma ir pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pritarti Vyriausybės siūlymams dėl 11 straipsnio 5 dalies 26 punkto pakeitimo. Projekto 3 straipsnis ir 4 straipsnis tarpusavyje yra suderinti, juos keisti papildomai nėra pagrindo. 82
Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Kyla abejonių, ar Projektu Įstatymo nuostatose įtvirtinamas terminas „kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ atitiktų šį išaiškinimą, nes nei iš Projekto nuostatų, nei iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aiški tiksli šio termino reikšmė ir apimtis. Svarstytina, ar nevertėtų patikslinti ir Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kadangi nėra aiški termino „turto apimtis ir detalumas“ reikšmė. Manytume, kad šis terminas praktikoje galėtų būti aiškinamas nevienodai ir sukelti prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti minėtą Projekto nuostatą. Pažymime, kad nėra aišku, į kokias tiksliai pareigas nukreipia Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkte pateikiama nuoroda į Įstatymo 10 straipsnį. Taip pat siūlytume tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo
sudaryti prielaidas šią nuostatą aiškinti kaip nustatančią teismui įpareigojimą patvirtinti būtent tokią administravimo išlaidų sąmatą, kokią buvo patvirtinęs kreditorių susirinkimas. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Projekte vartojamas sąvoka „ta pačia apimtimi ir detalumu“ vertintina kaip aiški, kadangi Projekte nurodoma, jog nepardavus turto iš varžytynių, jį galima parduoti be varžytynių tik pateikiant tokia pačia forma kaip ir varžytynių metu. Tai sudaro prielaidas išvengti praktikoje dažnai pasitaikančio piktnaudžiavimo, kuomet varžytynės neįvyksta tyčia tam, kad vėliau, pakeitus parduodamo turto apimtį ir detalumą, būtų galima turtą parduoti be varžytynių neskaidriai. Nepritariama siūlymui keisti Projektu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, kadangi šioje nuostatoje nurodoma, jog teismas administravimo išlaidų sąmatą patvirtina vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Manytina, kad tai užtikrina pakankamą teisinį aiškumą. 3
straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodomos pasekmės, kylančios pavėlavus pateikti teismui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba jo nepateikus per Įstatymo
nepateikimas per terminą savo esme apima tiek tuos atvejus, kai pareiškimas teismui yra apskritai nepateikiamas, tiek ir tuos atvejus, kai pareiškimą pateikti pavėluojama. Todėl nėra aišku, kodėl minėtose Projekto nuostatose nurodomas tiek nepateikimas per terminą, tiek ir pavėlavimas. Pritarti. Pritarti Vyriausybės pasiūlymams dėl galiojančio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo (Vyriausybės nutarimo 1.3 punktas). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė (2015-06-17)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr.
SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2748 (toliau – Įstatymo projektas) ir pagal kompetenciją pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
siūloma nustatyti 1 mėnesio terminą nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje nurodytų pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų atsiradimo dienos, per kurį įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ir nustatyti atsakomybę už šios normos nesilaikymą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 punkte nurodyta viena iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui sąlygų – įmonės viešas paskelbimas arba pranešimas kreditoriams, kad įmonė negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Šiuo pagrindu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali teikti ir įmonės vadovas bei savininkai. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įmonės vadovui bei savininkams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai yra ta pati Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta sąlyga, o Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ta pati Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta sąlyga yra pagrindas teismui kelti bankroto bylą. Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su galiojančio Įstatymo 4, 5 ir 8 straipsnių nuostatomis, siūlyti: 1.1.
Atsisakyti dispozityvios, teisinio įsipareigojimo nesukuriančios 4 straipsnio 4 punkto nuostatos ir Įstatymo projektą papildyti nauju pirmu straipsniu: „
pakeitimas Pripažinti netekusio galios 4 straipsnio 4 punktą.“; Pritarti. Papildyti įstatymo projektą nauju
civilinės atsakomybės įmonės savininkai (dalyviai) prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų pateikti tik tuo atveju, jei turėtų teisę veikti įmonės vardu, atsisakyti Įstatymo 5 straipsnio nuostatų, kad pareiškimą teismui gali pateikti įmonės savininkas (savininkai), nurodyti, kad jį gali pateikti asmenys, turintys teisę veikti įmonės vardu, ir Įstatymo projektą papildyti nauju antru straipsniu: „
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys).“ Pritarti iš dalies. Pritarti Vyriausybės pasiūlymui dėl to, kad įstatymo projekte būtų atsisakyta sąvokos „savininkas“, tačiau siūlomą formuluotę išdėstyti ne papunkčiui, o vienoje straipsnio dalyje. 3 1.3.
3
kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. pateiktoje audito ataskaitoje “Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1.2.1 papunktyje pateikta rekomendacija Įstatyme nustatyti per kiek laiko įmonės vadovas privalo inicijuoti bankroto procedūrą, kai tapo aišku arba turėjo tapti aišku, kad įmonė yra nemoki, o ne nuo pagrindų pateikti pareiškimą dėl bankroto atsiradimo dienos, bei į tai, kad įmonės savininkai (dalyviai) privalomai turėtų būti informuojami apie įmonės nemokumą, tam, kad žinotų apie padėtį įmonėje ir turėtų galimybę imtis priemonių įmonės mokumui atstatyti, bei siekiant suderinti Įstatymo projekto 1 straipsnio nuostatas su Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio, kuriame nustatyta tik vadovo administracinė atsakomybė ir tik už nepateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuostatomis, siūlyti Įstatymo projekto 1 straipsnį, laikyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įmonės vadovo ar pagal kompetenciją kitų asmenų pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo
įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nesiėmė priemonių dėl įmonės mokumo atstatymo.
Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba minimaliais įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytais terminais ir tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. 2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. 3. Teismui priėmus pareiškimą ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus viešai specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu, privalo pateikti įmonės dalyviams, jiems paprašius. 4.
4Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo padengti žalą,
kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys kreditoriams atsako solidariai. 5. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsakovo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“ Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti ne ilgesnis kaip 40 dienų terminas įmonės dalyviams imtis priemonių dėl įmonių mokumo atstatymo leistų visiems galintiems bankrutuoti juridiniams asmenims, išskyrus akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatyme nustačius būtinumą taikyti minimalius įstatymuose nustatytus dalyvių susirinkimo sušaukimo terminus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme turi būti atitinkamai sutrumpinti uždarųjų akcinių bendrovių, akcinių bendrovių, įskaitant ir akcines bendroves, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visuotinio akcininkių susirinkimo sušaukimo, taip pat ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminai. Įstatyme nustačius atsakomybę už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą ne tik įmonės vadovui, bet ir kitiems asmenims, pagal kompetenciją turintiems teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnis. Pritarti. 4 1.4.
4
paskelbimas arba pranešimas kaip procedūra, neanalizuojant, netikrinant šiame punkte nurodyto skelbimo turinio esmės, negali būti laikomas sąlyga iškelti bankroto bylą, siūlyti nustatyti, kad bankroto byla būtų keliama tik esant faktui, kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų, Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.“ Pritarti. 5
laikyti 5 straipsniu ir papildyti jį nauja 1 dalimi (buvusią 1 dalį atitinkamai laikyti 2 dalimi): „1. Pakeisti 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar pagal kompetenciją kitų asmenų dėl to, kad šis
(šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.“
straipsnio 5 dalyje reglamentuojami administratoriaus veiksmai, siūlyti atsisakyti šiame straipsnyje kreditorių susirinkimo teises reglamentuojančių Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkto antrojo sakinio nuostatų ir perkelti jas į Įstatymo 23 straipsnį, atitinkamai:
laikyti 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Papildyti 11 straipsnio 5 dalį 26 punktu: „26) pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai yra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas, arba savo iniciatyva, nustatęs, kad įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;“. Pritarti. 7
laikyti 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas
1Papildyti 23 straipsnį 17 punktu:
„17) įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas, ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;“. 2. Buvusį 23 straipsnio 17 punktą laikyti 18 punktu.“ Pritarti. 8 3.
8
aiškinamajame rašte neaprašyta, kuo pagrįsta Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamame Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo privalomai iš varžytynių parduoti didelės vertės turto kaina, siūlyti Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 694 straipsnio, kuriame nustatyta, kad „skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių“, nuostatomis. Pritarti. Pasiūlymas išdėstytas Vyriausybės nutarimo 4 punkte. 8
dalyje keičiamame Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma atsisakyti antrojo sakinio, kurio nuostatos suteikia galimybę kitą ir neparduotą dvejose varžytynėse turtą kreditorių susirinkimo sprendimu toliau pardavinėti iš varžytynių. Tokiu būdu, Įstatyme liktų neišsami kito turto pardavimo tvarka, nes šis turtas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytas, būtų neaišku, ar kitą turtą galima pardavinėti iš varžytynių. Be to, nuostata, kad kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka, įpareigotų kreditorių susirinkimą nusprendus pakeisti turto apimtį ir detalumą, visais atvejais toliau pardavinėti turtą iš varžytynių, neatsižvelgiant į šio turto vertę ir rūšį. Taip pat lieka neaišku, kokia apimtimi taikoma nuoroda į 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuodytą tvarką: ar kad šis, pakeistos apimties ir detalumo turtas, nepriklausomai nuo jo rūšies ir kainos pardavinėjamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, ar ši tvarka taikoma tik šiame antrame punkte nurodytam – nekilnojamajam, įkeistam ir didelės vertės turtui.
Siekiant ištaisyti šiuos netikslumus, siūlyti Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Jei kreditorių susirinkimas nutaria išskaidyti iš varžytynių neparduotą turtą ir jį parduoti dalimis, išskaidytas turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta, jei turtas įkeistas, suderinta su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi, kaina nesiekia 2 000 eurų, šis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka“. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu pakeitimu sprendžiama Valstybės kontrolės identifikuota problema, jog dabartinė turto pardavimo tvarka leidžia išvengti turto pardavimo iš varžytynių. Vyriausybės pasiūlytas pakeitimas tik iš dalies sprendžia šią problemą, todėl siūlytina aptariamą nuostatą išdėstyti taip:
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka . Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu .
Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jei turtas įkeistas, jo pardavimas suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių. “91
bankroto išlaidų apskaičiavimo tvarką būtų sudėtinga, nes administravimo išlaidų dydis gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, kurių negalima iš anksto numatyti, bet vykdant bankroto procedūras privalomiems veiksmams atlikti yra būtina turėti tiek lėšų, kiek reikia juos atlikti mažiausiomis sąnaudomis, taip pat įvertinus tai, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos tada, kai jos patiriamos, nes jų mokėjimą apibrėžia ir kiti įstatymai, siūlyti Įstatymo projekto 6 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir šio straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmuosius du sakinius pakeisti taip: „2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmes.
Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per 3 metus perskaičiuoja ir patikslina bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jei administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.“
administratoriui turi būti nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, siūlyti Įstatymo projekto 6 straipsnio (kurį siūloma laikyti 9 straipsniu) 3 dalimi keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – Atlyginimo taisyklės). Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir
(arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.“ Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte vartota sąvoka minimalūs ir maksimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai. Todėl siūlytina šią sąvoką palikti ir patikslinti pagal Vyriausybės siūlymą. Nepritartina Vyriausybės siūlymui atsisakyti 5 dalies paskutinio sakinio, kadangi jo atsisakius būtų iškreiptas pirminis įstatymo projekto tikslas. Tačiau siekiant teisinio aiškumo, šis sakinys tikslintinas, o visą straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi minimalūs ir maksimalūs administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
Konkreti A a dministratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šio straipsnio nustatyta tvarka patvirtintų dydžių. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šio straipsnio nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. “
taip:
. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto išvadų rengėjų sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-09-154 Šiuo metu galiojanti Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 6 dalies redakcija numato, jog teisme esant pareiškimui iškelti bankroto bylą, jis nenagrinėjamas, jei yra gautas pareiškimas iškelti tai pačiai įmonei restruktūrizavimo bylą.
Nors toks reguliavimas grindžiamas tuo, jog esant galimybei išgelbėti įmonę, ją restruktūrizuojant, bankroto bylos kėlimas turėtų būti atidedamas, vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet nesąžiningi skolininkai piktnaudžiauja tokiu reglamentavimu ir teikia teismui vis naujus prašymus iškelti restruktūrizavimo bylą, taip vilkindami bankroto bylos iškėlimo klausimo sprendimą, kartu dažnai dėdami visas pastangas paslėpti įmonės turimą turtą ar jį parduoti susijusiems asmenims ir pan., taip apsunkindami įmonės kreditorių galimybes atgauti jiems teisėtai priklausančias lėšas. Atsižvelgiant į tai, kad pateikto įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti, jog bankroto procesai Lietuvoje būtų pradedami laiku ir nagrinėjami efektyviai, o bankrutuojančios įmonės ir sąžiningų kreditorių interesai būtų realiai apsaugoti, manytina, jog turėtų būti išspręsta ir pirmiau nurodyta problema dėl bankroto ir restruktūrizavimo bylų santykio, kadangi nuo to taip pat priklauso bankroto bylos efektyvumas ir jos iškėlimas laiku, įmonės kreditorių reali teisinė apsauga. Todėl siūloma papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 9 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Jeigu teismas nusprendžia rengdamasis bylos nagrinėjimui skirti parengiamąjį teismo posėdį, tai šis posėdis gali būti tik vienas.
Skirdamas parengiamąjį teismo posėdį teismas privalo laikytis šioje dalyje nurodytos nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti priėmimo terminų. Jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu yra gautas pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą ir teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti . Tais atvejais, kai pareiškimas iškelti restruktūrizavimo bylą pateikiamas praėjus mažiau nei trims mėnesiams nuo tada, kai įsiteisėjo teismo nutartis atsisakyti iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, bankroto byla nėra stabdoma, o pareiškimo iškelti restruktūrizavimo bylą nagrinėjimas atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti .“ Pritarti PRIDEDAMA. Komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai:
K.Daukšys D.Kreivys B.Vėsaitė
DĖL
: komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėja G.Mickienė. Kviestieji asmenys : LR Prezidentės patarėjai L.Gelažius ir T.Varapnickas; Ūkio viceministras G.Onaitis, Ūkio ministerijos atstovas Ž.Paškauskas; Nacionalinės verslo administratorių asociacijos atstovai D.Sukiasienienė ir R.Pinkovski, Valstybės kontrolės atstovai G.Tarvydienė ir Z.Valatkienė; Nacionalinės bankroto administratorių asociacijos atstovai G.Grinius ir E.Dauktys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-20)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1,
punkte, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 17 punkte vartojama formuluotė „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“.
Sąvoka ,, kitas asmuo (asmenys) , įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą
“ yra vartojama galiojančio Įmonių bankroto įstatymo 8
straipsnio 4 dalyje, tačiau minėtoje dalyje vartojama formuluotė „įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“, tad iš aptariamo keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimo bei turinio darytina išvada, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata „kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ apimtų tik įmonės savininką (savininkus). Tuo tarpu projekte siūlant vartoti formuluotę „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ nei iš teikiamo projekto nuostatų, nei projekto 1, 3 ir 4 straipsniais keičiamo įstatymo 8, 11 ir 23 straipsnio nuostatų nėra aišku, kuriuos konkrečiai asmenis ši sąvoka apimtų, nes pastaruosiuose straipsniuose įmonės savininkas (savininkai) yra išskiriamas kaip atskira subjektų grupė. Svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, minėtąją sąvoką nereikėtų patikslinti. Be to, tuo atveju, jeigu ši sąvoka apimtų naujus subjektus, nei nurodyti keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildyta ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis. Pritarti.
Pritarti. Pritarti Vyriausybės pateiktiems pasiūlymams ir įstatymo projekte vietoj sąvokos „ savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą “ vartoti sąvoką „ kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis
“. 3
straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą nepateikę pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo arba pavėlavę jį pateikti, taip pat atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnyje nustatyta, kad už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą atsako tik įmonių administracijų vadovai. Įmonių savininkui (savininkams) bei kitiems asmenims, turintiems teisę priimti atitinkamą sprendimą, kodekse administracinė atsakomybė už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą nėra nustatyta. Be to, šiame straipsnyje nėra nustatyta, kad asmenys administracinėn atsakomybėn būtų traukiami už pavėluotą pareiškimo teismui pateikimą. Atsižvelgus į tai, siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, kartu su teikiamu įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriame būtų išplėsta šio straipsnio dispozicija, nustatant, kad kreditorių teisių pažeidimu yra laikomas ne tik pareiškimo teismui dėl bankroto bylos nepateikimas teismui, bet ir pavėluotas pateikimas. Be to, turėtų būti praplėstas subjektų, kuriems būtų taikomos sankcijos už tokius pažeidimus, ratas. Pritarti.
Pritarti. Siūlyti pakeisti Administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „506 straipsnis. Kreditorių teisių pažeidimas Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas per įstatymų numatytus terminus , kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams , kitiems Įmonių bankroto įstatyme numatytiems asmenims, turintiems teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytus pažeidimus, – užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su nušalinimu nuo darbo (pareigų).“3 Kartu pastebėtina, kad pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei privalėtų pateikti įmonės savininkas (savininkai). Įmonės savininku (savininkais), atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas, gali būti juridiniai asmenys. Pastarieji Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka už pareiškimo teismui nepateikimą ar pavėluotą pateikimą neatsakytų, nes pagal šį kodeksą atsakomybėn traukiami tik fiziniai asmenys. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme neturėtų būti nustatyta įmonių savininko (savininkų) – juridinių asmenų atsakomybė už pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar jo pavėluotą pateikimą. Pritarti. Žr. 1, 2 punktus. 8 3.
8
minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymą, sąvoka „minimalus gyvenimo lygis“ buvo pakeista į sąvoką „bazinė socialinė išmoka“, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte vartojamas trumpinys MGL turėtų būti atitinkamai pakeistas. Pritarti. Siūloma Projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo 33 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) nekilnojamasis ir įkeistas turtas, taip pat turtas, kurio vertė viršija 250 bazinių socialinių išmokų MGL dydžio sumą, išskyrus šios dalies 1 punkte ir šio straipsnio 4, 5 dalyse nurodytus atvejus, - iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka;“9
straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 1 sakinyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė šio straipsnio nustatyta tvarka tvirtina administratoriaus atlyginimo minimalius ir maksimalius dydžius ir jo nustatymo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog nei keičiamo įstatymo 36 straipsnyje, nei projektu siūlomoje šio straipsnio tam tikrų dalių redakcijose nėra nustatoma dydžių tvirtinimo tvarka, todėl aptariama nuostata atitinkamai tikslintina. Be to, pastebėtina, jog keičiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatomi kriterijai, kuriais vadovaujantis Vyriausybė patvirtins aptariamus dydžius. Pritarti. Pritarti Vyriausybės pateiktam siūlymui (Vyriausybės nutarimo 6 punktas). 5. Projektas tobulintinas atsižvelgus į juridinės technikos reikalavimus:
straipsnio pakeitimas“, projekto 2 straipsnio – „10 straipsnio pakeitimas“, projekto 3 straipsnio – „11 straipsnio pakeitimas“, projekto 4 straipsnio –
„23 straipsnio pakeitimas“, projekto 5 straipsnio – „33 straipsnio
pakeitimas“, projekto 6 straipsnio – „36 straipsnio pakeitimas“;
esmėse išbrauktini žodžiai „nauja“ ir ,,nauju“. Pritarti. 3.
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija (2015-02-20)82 Lietuvos bankų asociacija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Prezidentės pavedimu užregistruotu Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu (toliau – Projektas), teikia bankams aktualias pastabas:
tikslinga patikslinti /sukonkretinti, nes jame vartojamos sąvokos „ta pačia apimtimi ir detalumu“ nėra vienareikšmės ir neaišku, ką jos apima. Minėto punkto paskutiniame sakinyje konstatuojama, kad „Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka“ , t.y. iš varžytynių. Šiame sakinyje nėra aiškus minėtų sąvokų turinys, todėl tai gali lemti papildomus ginčus ir turto pardavimo procedūrų stabdymą. Siūlytume konkrečiai apibrėžti minėtas sąvokas. Be to, neturėtų būti ribojama teisė kreditoriams parduoti turtą ne iš varžytynių, jei kreditorių susirinkimas ir nusprendžia pakeisti turto apimtį ir detalumą. Nepritarti. Valstybės kontrolė Audito ataskaitoje nurodo, jog įmonės 2009–2013 m. baigtų bankroto procesų pradžioje turėjo turto, kurio vertė sudaro nuo 48 iki 67 proc. patvirtintų kreditorinių reikalavimų dydžio, tačiau minėtų reikalavimų patenkinimo rodikliai gana žemi: nuo 10,3 iki 16 proc. Be to, Valstybės kontrolė pateikė pavyzdžius, kurie įrodo, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas sukuria prielaidas korupcijai ir neskaidriam turto pardavimui.
Atsižvelgiant į tai, nepritariama Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymui neriboti kreditorių teisės parduoti turtą ne iš varžytynių, jei kreditorių susirinkimas nuspręstų pakeisti turto apimtį ir detalumą, kadangi tai leistų kreditoriams ir toliau piktnaudžiauti, turtą varžytynėse siūlant pernelyg didele kaina ar nepatraukliai sujungiant savarankiškus objektus į vieną objektą ir pan. Tuo atveju, jei kreditoriai nuspręstų parduoti turtą pakeitę jo apimtį ir detalumą, turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių, o jo nepardavus – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. 9
straipsnio pakeitimai, kur administravimo išlaidų dydis yra susiejamas su Vyriausybės priimamu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinamuoju teisės aktu – Bankroto administravimo išlaidų dydžių nustatymo, apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šio teisės akto projektas kartu su Įstatymo pakeitimo Projektu nėra pateiktas, todėl labai sunku komentuoti, ar iš esmės toks Įstatymo pakeitimas praktikos prasme priimtinas, ar ne, t.y. taip ir lieka neaišku, kokie tie administravimo išlaidų dydžiai bus ir ar bus įgyvendinti Projekto aiškinamajame rašte numatyti tikslai. Taip pat Projekto
administratoriaus ginčijamą sąmatą, sąmatos viršijimą, administratoriaus atlyginimą galutine ir neskundžiama nutartimi gali patvirtinti teismas. Visų pirma, tai vertintina kaip tiesioginis kreditorių susirinkimo kompetencijos ribojimas, nes iki šiol tiek Įstatyme, tiek aktualioje teismų praktikoje buvo pabrėžiama, kad administravimo išlaidų sąmatos nustatymas ir tvirtinimas yra priskirtinas išimtinei kreditorių kompetencijai ir į šią sritį teismas turėtų kištis tik labai išskirtiniais atvejais.
Manome, kad tokie išskirtiniai atvejai turėtų būti tiksliau apibrėžti, pavyzdžiui, kad teismui leidžiama tvirtinti ar nustatyti administravimo išlaidų sąmatą, jei kreditoriai ar administratorius ilgą laiką nesutaria, pavyzdžiui, kreditoriai daugiau kaip 3 kartus iš eilės netvirtina bankroto administratoriaus išlaidų sąmatos, nepaisydami administratoriaus pataisymų. Mūsų nuomone, administravimo išlaidų derinimo ir tvirtinimo klausimą labai svarbu palikti kreditorių kompetencijai, kadangi tai pagrindas kreditorių ir administratoriaus tarpusavio pasitikėjimui ir sėkmingam tolesniam darbui. Priešingu atveju, administratoriams sudaromos sąlygos nepaisyti kreditorių valios ir teismine tvarka pasitvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą, kuriai kreditoriai iš esmės nepritaria, užprogramuojant tolesnius kreditorių ir administratoriaus nesutarimus ir neužtikrinant sklandžios ir greitos bankroto proceso eigos. Nutartis, kuria teismas būtų įgalintas patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, turėtų būti skundžiama įprasta tvarka, kaip ir kitos nutartys, priimamos bankroto proceso metu, sudarant galimybes kreditoriams ir bankroto administratoriui savo nesutarimus galutinai išspręsti instancine tvarka, neapsiribojant pirmosios instancijos teismu.
Priešingu atveju, mūsų nuomone, gali būti sudarytos sąlygos bankroto administratoriams, teismine tvarka, apeinant kreditorius ir galbūt nesuteikus galimybės kreditoriams pakeisti savo nuomonę ar išdiskutuoti nesutarimus, pasitvirtinti tokią administravimo išlaidų sąmatą, kuriai nepritaria kreditoriai, tokiu būdu automatiškai užprogramuojant bankroto administratoriaus ir bendrovės kreditorių konfliktą viso bankroto proceso metu, kuris galėtų nulemti kreditorių nepasitenkinimą, skundus dėl administratoriaus atliekamų pareigų /funkcijų ar netgi iniciatyvą dėl bankroto administratoriaus keitimo, tuo labiau ilgintų patį bankroto procesą ir tikrai neprisidėtų prie pagrindinio tikslo – greito ir efektyvaus įmonės bankroto proceso. Nepritarti. Projektu nėra ribojama kreditorių susirinkimo kompetencija, nustatyti ir tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma numatyti, jog administratoriaus darbo apmokėjimas turi būti skaidresnis ir susietas su darbo rezultatais, siūloma numatyti, jog ginčijant kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą, ją patvirtintų bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintą tvarką. Tai leis išvengti ginčų ir situacijų, kuomet vien administratoriaus atlyginimo dydžio nustatymo klausimo nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei metus. Todėl numatomas teisinis reguliavimas skatins įmonės kreditorius ir administratorių susitarti, užkirs kelią klausimo vilkinimui ir bankroto bylos nagrinėjimui iš esmės. Nepritariama Lietuvos bankų asociacijos siūlymui dėl instancinės tvarkos, nagrinėjant administratoriaus atlyginimo klausimą teismuose.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė tvirtins tvarką, kuria bus nustatomi rekomendaciniai atlyginimų dydžiai bei jų nustatymo tvarka, įvertinant administruojamų įmonių dydį, jų veiklos pobūdį ir kitą specifiką. Klausimą iš esmės gali išnagrinėti ir bankroto bylą nagrinėjantis teismas. Tuo tarpu, paliekant galimybę skųsti bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartį, bus sudarytos prielaidos bankroto bylos nagrinėjimo vilkinimui, nebus pasiektas pagrindinis Projekto tikslas – užtikrinti skaidrų ir efektyvų bankroto procesą. 2. Lietuvos verslo konfederacija, 2015-06-04 Išrašas iš 2015-06-03 rašto (reg. Nr.g-2015-5091):
I. Dėl įmonių vadovų pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą įmonei (...) Siūlome nustatyti įmonės vadovui pareigą nedelsiant imtis mokumo atkūrimo veiksmų arba inicijuoti bankroto procesą, jei yra įmonės nemokumo požymių ir suderinti skirtinguose teisės aktuose nustatomus tokių veiksmų atlikimo terminus. Atsižvelgti. Pasiūlymas nėra konkrečiai suformuluotas. 8 II. Dėl bankrutuojančios įmonės turto pradavimo tvarkos pakeitimo (...) Siūlome šiuo metu galiojančio įstatymo 33 straipsnio redakcijos nekeisti. Nepritarti. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarka patikslinta atsižvelgiant į Respublikos Prezidentės ir LR Vyriausybės teiktus pasiūlymus. 93 III. Dėl administravimo išlaidų ir bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo kriterijų (...) Keisti šiuo metu galiojančią teismo sprendimų revizavimo tvarką nėra tikslinga. Pritarti iš dalies. Įstatymo projekte nustatoma, kad Vyriausybė patvirtins bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. O esant nesutarimams, atlyginimo dydį tvirtintų teismas. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-03-04) 1, 2 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2748 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau siūlytume Projektą tikslinti atsižvelgiant į šiuos aspektus:
Visų pirma, siūlytume Projekto nuostatas suderinti tarpusavyje bei su šiuo metu galiojančios Įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) redakcijos nuostatomis. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyje vartojamas terminas „įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą “. Siūlytume su šiais pakeitimais suderinti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį (joje numatyta, kad pareiškimą teismui turi teisę pateikti kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės vadovas) ir Įstatymo 8 straipsnio pavadinimą („Įmonės vadovo, savininko (savininkų) pareiškimas teismui <...>“). Taip pat svarstytina, ar nereikėtų patikslinti ir Įstatymo 8 straipsnio 3 dalies, joje nurodant, kam kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo pateikti savo pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus. Taip pat kyla klausimas dėl šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 4 straipsnio ir Projektu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tarpusavio suderinamumo. Įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Įstatymo 5 straipsnyje nurodyti asmenys (taigi ir įmonės vadovas bei savininkas) gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, be kita ko, kai yra Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatyta sąlyga. Taigi ši nuostata savo esme yra dispozityvi, nesukurianti teisinio įpareigojimo. Vis dėlto, toks teisinis įpareigojimas esant analogiškai situacijai (t. y.
Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte numatytai sąlygai) sukuriamas Projektu keičiamo Įstatymo 8 straipsnio
privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgdami į tai, siūlytume minėtas nuostatas tikslinti taip, kad būtų aišku, ar tokiais atvejais įmonės vadovas ir savininkas (savininkams) turi teisę pateikti pareiškimą ar, vis dėlto, tai yra jų pareiga. Jeigu Įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pateikiamame, asmenų, turinčių teisę pateikti pareiškimą, sąraše būtų nuspręsta numatyti ir kitą asmenį (asmenis), įmonėje turintį teisę priimti atitinkamą sprendimą, manytume, kad minėtas patikslinimas turėtų apimti ir šio asmens teisę (pareigą) pateikti pareiškimą. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekto 1 straipsniu keičiamame Įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas pavėlavimas pateikti teismui pareiškimą bei jo nepateikimas per nustatytą terminą , tačiau Projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje pateikiama nuoroda tik į pareiškimo nepateikimą , o Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkte – tik į nepateikimą per nustatytą terminą . Taip pat siūlytume tarpusavyje suderinti Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punktą (jame nurodoma, kad kreditorių susirinkimas gali įpareigoti administratorių pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas klausimas ) ir Projekto 4 straipsniu į Įstatymo 23 straipsnį įterpiamą 17 punktą (jame nurodoma, kad kreditorių susirinkimas turi teisę įpareigoti administratorių įvertinti , ar nėra pagrindų kreiptis į teismą, ir nustačius, kad toks pagrindas egzistuoja, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo ). Pritarti.
Pritarti. Atsižvelgiant į Europos teisės departamento ir Vyriausybės siūlymus papildyti įstatymo projektą 1 straipsniu, keičiančiu galiojančio įstatymo 4 straipsnį: „
teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindai Šio įstatymo 5 straipsnyje išvardyti asmenys gali , o šio įstatymo numatytais atvejais privalo, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
1) įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;
2) įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų;
3) įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų;
4) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
5) įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos, ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.“ Atsižvelgiant į Europos teisės departamento ir Vyriausybės siūlymus pakeisti Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei
pateikti teismui turi teisę , o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo:
1) kreditorius (toliau – kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
3) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys) ;
3) likvidatorius; “.
Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje numatyti, jog atitinkama sankcija gali būti taikoma ir pavėlavus pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pritarti Vyriausybės siūlymams dėl 11 straipsnio 5 dalies 26 punkto pakeitimo. Projekto 3 straipsnis ir 4 straipsnis tarpusavyje yra suderinti, juos keisti papildomai nėra pagrindo. 82
Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimą, kuriame išaiškinta, kad „teisinis reguliavimas visais atvejais turi būti aiškus, jis negali kelti dviprasmybių, todėl sąvokos įstatyme turi būti vartojamos tiksliai, pagal jų tikrąją prasmę“. Kyla abejonių, ar Projektu Įstatymo nuostatose įtvirtinamas terminas „kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą“ atitiktų šį išaiškinimą, nes nei iš Projekto nuostatų, nei iš Projekto aiškinamojo rašto nėra aiški tiksli šio termino reikšmė ir apimtis. Svarstytina, ar nevertėtų patikslinti ir Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kadangi nėra aiški termino „turto apimtis ir detalumas“ reikšmė. Manytume, kad šis terminas praktikoje galėtų būti aiškinamas nevienodai ir sukelti prielaidas skirtingai suprasti ir taikyti minėtą Projekto nuostatą. Pažymime, kad nėra aišku, į kokias tiksliai pareigas nukreipia Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkte pateikiama nuoroda į Įstatymo 10 straipsnį.
Taip pat siūlytume tikslinti Projektu keičiamo Įstatymo
sudaryti prielaidas šią nuostatą aiškinti kaip nustatančią teismui įpareigojimą patvirtinti būtent tokią administravimo išlaidų sąmatą, kokią buvo patvirtinęs kreditorių susirinkimas. Pritarti iš dalies. Projekte vartojamas sąvoka „ta pačia apimtimi ir detalumu“ vertintina kaip aiški, kadangi Projekte nurodoma, jog nepardavus turto iš varžytynių, jį galima parduoti be varžytynių tik pateikiant tokia pačia forma kaip ir varžytynių metu. Tai sudaro prielaidas išvengti praktikoje dažnai pasitaikančio piktnaudžiavimo, kuomet varžytynės neįvyksta tyčia tam, kad vėliau, pakeitus parduodamo turto apimtį ir detalumą, būtų galima turtą parduoti be varžytynių neskaidriai. Nepritariama siūlymui keisti Projektu keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies antrąjį sakinį, kadangi šioje nuostatoje nurodoma, jog teismas administravimo išlaidų sąmatą patvirtina vadovaudamasis Vyriausybės patvirtinta tvarka. Manytina, kad tai užtikrina pakankamą teisinį aiškumą. 3
straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodomos pasekmės, kylančios pavėlavus pateikti teismui pranešimą dėl bankroto bylos iškėlimo arba jo nepateikus per Įstatymo
per terminą savo esme apima tiek tuos atvejus, kai pareiškimas teismui yra apskritai nepateikiamas, tiek ir tuos atvejus, kai pareiškimą pateikti pavėluojama. Todėl nėra aišku, kodėl minėtose Projekto nuostatose nurodomas tiek nepateikimas per terminą, tiek ir pavėlavimas. Pritarti. Pritarti Vyriausybės pasiūlymams dėl galiojančio įstatymo 8 straipsnio pakeitimo (Vyriausybės nutarimo 1.3 punktas). 5.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė (2015-06-17)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 8, 10, 11, 23, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIIP-2748 (toliau – Įstatymo projektas) ir pagal kompetenciją pateikti šias pastabas bei pasiūlymus dėl Įstatymo projekte siūlomų teisinio reguliavimo priemonių tobulinimo:
Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma nustatyti 1 mėnesio terminą nuo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnyje nurodytų pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų atsiradimo dienos, per kurį įmonės vadovas, savininkas (savininkai) ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ir nustatyti atsakomybę už šios normos nesilaikymą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 punkte nurodyta viena iš pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui sąlygų – įmonės viešas paskelbimas arba pranešimas kreditoriams, kad įmonė negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Šiuo pagrindu pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali teikti ir įmonės vadovas bei savininkai.
Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga įmonės vadovui bei savininkams kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kai yra ta pati Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta sąlyga, o Įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ta pati Įstatymo 4 straipsnio 4 punkte nurodyta sąlyga yra pagrindas teismui kelti bankroto bylą. Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su galiojančio Įstatymo 4, 5 ir 8 straipsnių nuostatomis, siūlyti:
Atsisakyti dispozityvios, teisinio įsipareigojimo nesukuriančios 4 straipsnio 4 punkto nuostatos ir Įstatymo projektą papildyti nauju pirmu straipsniu: „
pakeitimas Pripažinti netekusio galios 4 straipsnio 4 punktą.“; Pritarti. Papildyti įstatymo projektą nauju
civilinės atsakomybės įmonės savininkai (dalyviai) prašymą dėl bankroto bylos iškėlimo galėtų pateikti tik tuo atveju, jei turėtų teisę veikti įmonės vardu, atsisakyti Įstatymo 5 straipsnio nuostatų, kad pareiškimą teismui gali pateikti įmonės savininkas (savininkai), nurodyti, kad jį gali pateikti asmenys, turintys teisę veikti įmonės vardu, ir Įstatymo projektą papildyti nauju antru straipsniu: „
pakeitimas
straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys).“ Pritarti. 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę , o šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais privalo:
1) kreditorius (toliau – kreditoriai);
2) savininkas (savininkai);
2) įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), pagal kompetenciją, suteiktą atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojančiuose įstatymuose ar steigimo dokumentuose, turintis (turintys) teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (toliau – vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys) ;
3) likvidatorius; “. 3
kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. pateiktoje audito ataskaitoje “Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita) Rekomendacijų įgyvendinimo plano 1.2.1 papunktyje pateikta rekomendacija Įstatyme nustatyti per kiek laiko įmonės vadovas privalo inicijuoti bankroto procedūrą, kai tapo aišku arba turėjo tapti aišku, kad įmonė yra nemoki, o ne nuo pagrindų pateikti pareiškimą dėl bankroto atsiradimo dienos, bei į tai, kad įmonės savininkai (dalyviai) privalomai turėtų būti informuojami apie įmonės nemokumą, tam, kad žinotų apie padėtį įmonėje ir turėtų galimybę imtis priemonių įmonės mokumui atstatyti, bei siekiant suderinti Įstatymo projekto
pažeidimų kodekso 506 straipsnio, kuriame nustatyta tik vadovo administracinė atsakomybė ir tik už nepateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nuostatomis, siūlyti Įstatymo projekto 1 straipsnį, laikyti 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įmonės vadovo ar pagal kompetenciją kitų asmenų pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo 1.
Jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų nesiėmė priemonių dėl įmonės mokumo atstatymo. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba minimaliais įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytais terminais ir tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. 2. Pareiškime teismui nurodomos priežastys, dėl kurių įmonė kreipiasi, kad būtų iškelta bankroto byla. Prie pareiškimo pridedami įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašai, kuriuose nurodomi jų adresai, įsipareigojimų ir skolų sumos, atsiskaitymo terminai, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki pareiškimo pateikimo dienos finansinių ataskaitų rinkinys, informacija apie teismuose iškeltas bylas ir išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus ir įrodymai, kad Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai. Teismui gali būti pateikiami ir kiti bankroto bylai svarbūs dokumentai. 3. Teismui priėmus pareiškimą ir informaciją apie priimtą pareiškimą paskelbus viešai specialioje interneto svetainėje, pareiškimo teismui ir pateikiamų prie pareiškimo priedų nuorašus įmonės vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę veikti įmonės vardu, privalo pateikti įmonės dalyviams, jiems paprašius. 4.
4Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys privalo padengti žalą,
kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys kreditoriams atsako solidariai. 5. Įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms nepateikę teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavę jį pateikti, taip pat atsakovo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“ Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūlomas nustatyti ne ilgesnis kaip 40 dienų terminas įmonės dalyviams imtis priemonių dėl įmonių mokumo atstatymo leistų visiems galintiems bankrutuoti juridiniams asmenims, išskyrus akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus sušaukti dalyvių susirinkimą. Įstatyme nustačius būtinumą taikyti minimalius įstatymuose nustatytus dalyvių susirinkimo sušaukimo terminus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme turi būti atitinkamai sutrumpinti uždarųjų akcinių bendrovių, akcinių bendrovių, įskaitant ir akcines bendroves, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, visuotinio akcininkių susirinkimo sušaukimo, taip pat ir pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminai. Įstatyme nustačius atsakomybę už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą ne tik įmonės vadovui, bet ir kitiems asmenims, pagal kompetenciją turintiems teisę pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atitinkamai turėtų būti pakeistas ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 506 straipsnis. Pritarti. 4 1.4.
4
paskelbimas arba pranešimas kaip procedūra, neanalizuojant, netikrinant šiame punkte nurodyto skelbimo turinio esmės, negali būti laikomas sąlyga iškelti bankroto bylą, siūlyti nustatyti, kad bankroto byla būtų keliama tik esant faktui, kad įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų, Įstatymo projektą papildyti nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.“ Pritarti. 5
laikyti 5 straipsniu ir papildyti jį nauja 1 dalimi (buvusią 1 dalį atitinkamai laikyti 2 dalimi): „1. Pakeisti 10 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar pagal kompetenciją kitų asmenų dėl to, kad šis
(šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.“
straipsnio 5 dalyje reglamentuojami administratoriaus veiksmai, siūlyti atsisakyti šiame straipsnyje kreditorių susirinkimo teises reglamentuojančių Įstatymo projekto 3 straipsnyje keičiamo Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 26 punkto antrojo sakinio nuostatų ir perkelti jas į Įstatymo 23 straipsnį, atitinkamai:
laikyti 6 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Papildyti 11 straipsnio 5 dalį 26 punktu: „26) pateikia ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreipiasi į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai yra priimtas atitinkamas kreditorių susirinkimo nutarimas, arba savo iniciatyva, nustatęs, kad įmonės vadovas ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;“. Pritarti. 7
laikyti 7 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
pakeitimas
punktu: „17) įpareigoti administratorių pateikti ieškinį teismui dėl šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodytos žalos atlyginimo ir (ar) kreiptis į teismą, kad būtų sprendžiamas teisės eiti pareigas, nurodytas šio įstatymo 10 straipsnio 14 dalyje, klausimas, kai, esant šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, įmonės vadovas, ar pagal kompetenciją kiti asmenys nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti ir dėl to galimai buvo padaryta žala įmonei ir (ar) kreditoriams;“. 2. Buvusį 23 straipsnio 17 punktą laikyti 18 punktu.“ Pritarti. 8 3.
8
aiškinamajame rašte neaprašyta, kuo pagrįsta Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje keičiamame Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūlomo privalomai iš varžytynių parduoti didelės vertės turto kaina, siūlyti Įstatymo projekto
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 694 straipsnio, kuriame nustatyta, kad „skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių“, nuostatomis. Pritarti. Pasiūlymas išdėstytas Vyriausybės nutarimo 4 punkte. 8
dalyje keičiamame Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma atsisakyti antrojo sakinio, kurio nuostatos suteikia galimybę kitą ir neparduotą dvejose varžytynėse turtą kreditorių susirinkimo sprendimu toliau pardavinėti iš varžytynių. Tokiu būdu, Įstatyme liktų neišsami kito turto pardavimo tvarka, nes šis turtas Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytas, būtų neaišku, ar kitą turtą galima pardavinėti iš varžytynių. Be to, nuostata, kad kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka, įpareigotų kreditorių susirinkimą nusprendus pakeisti turto apimtį ir detalumą, visais atvejais toliau pardavinėti turtą iš varžytynių, neatsižvelgiant į šio turto vertę ir rūšį. Taip pat lieka neaišku, kokia apimtimi taikoma nuoroda į 33 straipsnio 1 dalies 2 punkte nuodytą tvarką: ar kad šis, pakeistos apimties ir detalumo turtas, nepriklausomai nuo jo rūšies ir kainos pardavinėjamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka, ar ši tvarka taikoma tik šiame antrame punkte nurodytam – nekilnojamajam, įkeistam ir didelės vertės turtui.
Siekiant ištaisyti šiuos netikslumus, siūlyti Įstatymo projekte keičiamo Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Jei kreditorių susirinkimas nutaria išskaidyti iš varžytynių neparduotą turtą ir jį parduoti dalimis, išskaidytas turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta, jei turtas įkeistas, suderinta su įkaito turėtoju, hipotekos kreditoriumi, kaina nesiekia 2 000 eurų, šis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka“. Pritarti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūlomu pakeitimu sprendžiama Valstybės kontrolės identifikuota problema, jog dabartinė turto pardavimo tvarka leidžia išvengti turto pardavimo iš varžytynių. Vyriausybės pasiūlytas pakeitimas tik iš dalies sprendžia šią problemą, todėl siūlytina aptariamą nuostatą išdėstyti taip:
dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „
3) kitas ir neparduotas dvejose varžytynėse nekilnojamasis šios dalies 2 punkte nurodytas turtas – kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka . Kreditorių susirinkimo nutarimu šis turtas gali būti parduodamas šios dalies 2 punkte nurodyta tvarka. Ta pačia apimtimi ir detalumu, kokiais buvo siūlomas varžytynių metu .
Kreditorių susirinkimui nusprendus pakeisti neparduoto dvejose varžytynėse turto apimtį ir detalumą, turtas parduodamas šios dalies 2 punkte nustatyta tvarka. Kai iš varžytynių neparduotas turtas išskaidomas dalimis, atskiriant menkavertį turtą, kurio kreditorių susirinkimo nustatyta kaina nesiekia 2 000 eurų, o turtas nėra įkeistas arba, jei turtas įkeistas, jo pardavimas suderintas su įkaito turėtoju ar hipotekos kreditoriumi, toks menkavertis turtas gali būti parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka be varžytynių. “91
bankroto išlaidų apskaičiavimo tvarką būtų sudėtinga, nes administravimo išlaidų dydis gali priklausyti nuo daugybės veiksnių, kurių negalima iš anksto numatyti, bet vykdant bankroto procedūras privalomiems veiksmams atlikti yra būtina turėti tiek lėšų, kiek reikia juos atlikti mažiausiomis sąnaudomis, taip pat įvertinus tai, kad administravimo išlaidos turi būti apmokamos tada, kai jos patiriamos, nes jų mokėjimą apibrėžia ir kiti įstatymai, siūlyti Įstatymo projekto 6 straipsnį laikyti 9 straipsniu ir šio straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmuosius du sakinius pakeisti taip: „2. Administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai nustatomi įvertinus per praėjusius 3 metus baigtų bankroto procesų faktinius administravimo išlaidų dydžius, atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų įmonę apibūdinančių kriterijų reikšmes.
Bankroto administravimo išlaidų rekomendaciniai dydžiai gali būti viršyti tik tuo atveju, jei kreditorių susirinkimas arba teismas pritaria administratoriaus pateiktam motyvuotam prašymui patvirtinti rekomendacinius dydžius viršijančią administravimo išlaidų sąmatą. Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per 3 metus perskaičiuoja ir patikslina bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius. Tuo atveju, jei administratorius ar kreditoriai ginčija kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, išsprendęs ginčą, ją patvirtina bankroto bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus bankroto administravimo išlaidų rekomendacinius dydžius.“
administratoriui turi būti nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, siūlyti Įstatymo projekto 6 straipsnio (kurį siūloma laikyti 9 straipsniu) 3 dalimi keičiamo Įstatymo 36 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles (toliau – Atlyginimo taisyklės). Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės.
Konkreti administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir
(arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje.“ Pritarti. Siekiant teisinio aiškumo, šis sakinys tikslintinas, o visą straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip:
taip: „5. Administratoriaus atlyginimas nustatomas už visą įmonės administravimo laikotarpį, atsižvelgiant į Vyriausybės patvirtintas Atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisykles, kuriose nustatomi rekomendaciniai administratoriaus atlyginimo dydžiai. Administratoriaus atlyginimas yra siejamas su administratoriaus veiklos rezultatais ir nepriklauso nuo bankroto procedūros trukmės. Konkreti A a dministratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia
(vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei ir jo kiekį, gautas lėšas iš parduoto įmonės turto, bankroto metu išieškotas sumas, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka (atlyginimo suma gali būti išmokama visa iš karto baigus bankroto procesą arba dalimis vykdant bankroto procesą) nustatoma pavedimo sutartyje. Kreditorių susirinkimo arba teismo nustatytas administratoriaus atlyginimas negali viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintų dydžių.
Tuo atveju, jeigu dėl objektyvių priežasčių yra būtina viršyti šiame straipsnyje nustatyta tvarka patvirtintus administratoriaus atlyginimo dydžius, jie keičiami šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. “
taip:
3 Argumentai : Siekiant tinkamai pasirengti įgyvendinti įstatymo nuostatas, tikslinga nustatyti ilgesnį jo įgyvendinimo terminą. Pasiūlymas : Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį: „
2015 m. lapkričio 1 d . 2016 m. sausio 1 d. “ Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Dainius Kreivys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nėra. PRIDEDAMA: k omiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius