Projekto lyginamasis variantas
2015
1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,20 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimusPareiga skelbti perspėjimo pranešimus
padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir
(ar) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 1. Gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. birželio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto (2) lyginamasis variantas
2015
pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pareiga skelbti oficialius valstybės pranešimus Pareiga skelbti perspėjimo pranešimus
avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą skelbti šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais oficialius valstybės pranešimus atsakoma įstatymų nustatyta tvarka. 1. Gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir (ar) skleidėjuose – savivaldybės administracijos direktorius. 2.
gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-141820 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Pirma, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas) įgyvendino projektą ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas“. Gyventojų perspėjimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos paskirtis yra ekstremaliųjų situacijų ar jų grėsmės atvejais teikti Lietuvos Respublikos gyventojams ir užsienio valstybių piliečiams, esantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje, perspėjimo ir informavimo paslaugas mobiliaisiais telefonais pagal korinio transliavimo (angl. Cell Broadcast) technologiją. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr.
VIII-971 (toliau – Civilinės saugos įstatymas) 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Civilinės saugos įstatymo projektas) siekiama ateityje užtikrinti sklandų gyventojų perspėjimo sistemos veikimą ir pavesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui nustatyti šiuo metu egzistuojančias perspėjimo sistemos organizacines ir technines priemones (perspėjimo sirenomis arba kitomis garsinėmis priemonėmis, trumpaisiais perspėjimo pranešimais, perduodamais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegta pranešimų perdavimo sistema naudojant viešojo judriojo telefono ryšio tinklo paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, taip pat nedelsiant (iš karto) per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją ir (ar) kitus viešosios informacijos skleidėjus, perduodamais perspėjimo pranešimais, kuriais išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti). Antra, Civilinės saugos įstatyme yra įtvirtintos kelios 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvos 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (toliau – Seveso II direktyva) sąvokos. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičiančia ir vėliau panaikinančia Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL 2012 L 197, p. 1) (toliau – Seveso III direktyva) buvo padaryti šių sąvokų pakeitimai, kuriuos būtina perkelti į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Kartu reikia patikslinti ir Civilinės saugos įstatymo priede nurodyto įgyvendinamo Europos Sąjungos teisės akto pavadinimą. Vadovaudamosi 2012 m. liepos 4 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/18/ES 31 straipsniu, valstybės narės turi užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2015 m. gegužės 31 d. įsigaliotų teisės aktai, perkeliantys Seveso III direktyvos nuostatas, o priemonės būtų imtos taikyti nuo 2015 m. birželio 1 d. Taip pat Civilinės saugos įstatymo projektas parengtas siekiant tinkamai įgyvendinti 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvos 90/313/EEB nuostatas dėl visuomenės informavimo iškilus neišvengiamai grėsmei žmonių sveikatai ir aplinkai. Trečia, Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Visuomenės informavimo įstatymo projektas) 20 straipsnyje viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams šiuo metu nėra nustatytos pareigos nedelsiant nemokamai skelbti oficialius savivaldybių institucijų perspėjimo pranešimus ekstremaliųjų situacijų atvejais, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų perspėjimo pranešimus paskelbus mobilizaciją ir sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai. Civilinės saugos įstatymo projekto tikslai yra:
1Užtikrinti,
kad Europos Sąjungos teisės perkėlimas į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę būtų tinkamas ir laiku ir pašalinti galimą Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų neatitiktį ES teisei, įvertinus prieš Lietuvos Respubliką Europos Komisijos pradėtą „EU Pilot“ procedūrą Nr. 4099/12/ENVI dėl 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/313/EEB perkėlimo. 2.
tinkamą projekto ,,Gyventojų perspėjimo ir informavimo, naudojant viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūrą, sistemos sukūrimas“ įgyvendinimą – įpareigoti Lietuvos Respublikoje viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiančius ūkio subjektus savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, pavesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui nustatyti organizacines ir technines perspėjimo sistemos priemones. Visuomenės informavimo įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, taip pat paskelbus mobilizaciją ir sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai. Civilinės saugos įstatymo projekto ir Visuomenės informavimo įstatymo projekto uždaviniai:
į tai, kad perspėjimas visuomet vykdomas nedelsiant (iš karto), o informavimui civilinės saugos srityje tai netaikoma, patikslinti perspėjimo sistemos sąvoką, aiškiau atriboti perspėjimą apie ekstremaliąją situaciją nuo gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų informavimo civilinės saugos srityje. 2.
nustatyti, kad gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimas apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją vykdomas nedelsiant (iš karto), kartu išplatinant visą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą informaciją, kuri padėtų gyventojams išvengti galimos žalos ar ją sušvelninti. Informacijos pateikimo laikas gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms – labai svarbus sėkmės veiksnys siekiant išvengti dėl grėsmės kylančios žalos arba ją sušvelninti. 3. Pavesti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui nustatyti šiuo metu perspėjimui naudojamas perspėjimo sistemos priemones ir įpareigoti valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, ūkio subjektus ir kitas įstaigas leisti neatlygintinai naudotis jiems priklausančia techninėms perspėjimo sistemos priemonėms reikalinga infrastruktūra perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams. 4. Įpareigoti Lietuvos Respublikoje viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiančius ūkio subjektus savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5. Patikslinti Visuomenės informavimo įstatymą ir nustatyti, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, taip pat paskelbus mobilizaciją, įpareigoti juos sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai. 6.
Civilinės saugos įstatyme įtvirtintas sąvokas, atsižvelgiant į Seveso III direktyvoje padarytus šių sąvokų pakeitimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Civilinės saugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojama perspėjimo sistema. Civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje perspėjimo sistemos sąvoka apibrėžta kaip visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams. Taigi, šiuo metu galiojanti sąvoka ,,perspėjimo sistema“ iš esmės apima tik perspėjimą sirenomis, taip pat ji nėra aiškiai atribota nuo informavimo. Civilinės saugos įstatyme nėra nustatyta, kad perspėjimas turi būti vykdomas nedelsiant (iš karto), kartu išplatinant visą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą informaciją, kuri padėtų gyventojams išvengti galimos žalos ar ją sušvelninti, o tai yra labai svarbu siekiant išvengti dėl grėsmės kylančios žalos arba sušvelninti ją.
Šiuo metu pagal galiojančio Civilinės saugos įstatymo nuostatas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriui yra pavesta nustatyti tik perspėjimo tvarką, bet nėra pavesta nustatyti šiuo metu egzistuojančių perspėjimo priemonių, dėl to neįmanoma jų įteisinti. Civilinės saugos įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi veiklos vykdytojui – pavojingojo objekto, įrenginio savininkui arba valdytojui – yra nustatytos funkcijos įgyvendinant civilinės saugos sistemos uždavinius, ir funkcijos didelių pramoninių avarijų prevencijos, tyrimo ir likvidavimo srityse. Todėl Civilinės saugos įstatyme yra apibrėžta sąvoka „veiklos vykdytojas“ ir kitos, susijusios sąvokos: ,,pavojingasis objektas“, ,,didelė pramoninė avarija“, ,,įrenginys“, ,,pavojingoji medžiaga“. Visuomenės informavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gaivalinių nelaimių, didelių avarijų ar epidemijų, karo ar nepaprastosios padėties atveju viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi įstatymų ir (ar) Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka nemokamai ir operatyviai skelbti oficialius valstybės pranešimus. Pažymėtina, kad Civilinės saugos įstatyme yra apibrėžta sąvoka ,,ekstremalioji situacija“ ir reglamentuota, kad perspėjimas vykdomas gresiančių ar susidariusių ekstremaliųjų situacijų atvejais, o už gyventojų perspėjimą valstybės lygiu yra atsakingas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, savivaldybės lygiu – savivaldybių administracijų direktoriai.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatyme nėra nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo nemokamai skelbti savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus. Atsižvelgiant į mobilizacijos paskirtį, į tai, kad mobilizacija gali būti paskelbta ir iki karo padėties įvedimo, taip pat į Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 20 straipsnio 6 dalį, kurioje nustatytas Seimo nutarimo arba Respublikos Prezidento dekreto dėl visuotinės, dalinės mobilizacijos arba Seimo nutarimo dėl demobilizacijos skelbimas nedelsiant per visuomenės informavimo priemones, dabartinėje šio straipsnio redakcijoje nenumatyta analogiška pareiga viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams operatyviai skelbti oficialius perspėjimo pranešimus paskelbus mobilizaciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Civilinės saugos įstatymo projektu siekiama gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų informavimą civilinės saugos klausimais atriboti nuo perspėjimo ir nustatyti, kad gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėjami nedelsiant (iš karto), įtvirtinti jų teisę būti perspėtais apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.
Įstatymo projektu taip pat siekiama nustatyti, kad gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų informavimo civilinės saugos klausimais tvarką nustatys Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius. Priėmus Civilinės saugos įstatymo projektą, viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjai bus savo lėšomis įpareigoti palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai užtikrins naujai įdiegtos Gyventojų perspėjimo, naudojantis viešųjų judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinklų infrastruktūra, sistemos funkcionavimą ir šios paslaugos teikimą gyventojams ateityje ir sutaupys apie 1 mln. litų, šiuo metu skiriamų iš biudžeto lėšų per metus šiai infrastruktūrai palaikyti.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius nustatys šiuo metu perspėjimui naudojamas perspėjimo sistemos priemones, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, ūkio subjektai ir kitos įstaigos privalės leisti neatlygintinai naudotis jiems priklausančia techninėms perspėjimo sistemos priemonėms reikalinga infrastruktūra perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams. Savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalės skelbti neatlygintinai. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus viešosios informacijos skleidėjai privalės skelbti nedelsdami arba turės sudaryti galimybes valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai. Seveso III direktyvoje esančių sąvokų pakeitimai (patikslinimai) buvo padaryti pagal dabar galiojančios Seveso II direktyvos įgyvendinimo patirtį, siekiant užtikrinti nuoseklų direktyvos supratimą ir įgyvendinimo lygį valstybėse narėse. Taip pat galiojančią direktyvą ir joje įtvirtintas sąvokas reikėjo suderinti su Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančiu ir panaikinančiu direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančiu reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 (toliau – Reglamentas Nr. 1272/2008).
1272/2008). Dėl šios priežasties Seveso III direktyvoje buvo patikslinta „objekto“ sąvoka, papildomai paaiškinta, kad yra dviejų pakopų – žemesnės ir aukštesnės – objektai, kuriems, atsižvelgiant į pakopą, taikomi atitinkami direktyvos reikalavimai. Taip pat įtvirtintos kelios naujos sąvokos, susijusios su „objekto“ apibrėžtimi. Pirma, buvo įtvirtintos sąvokos, aiškinančios, koks objektas yra laikomas aukštesnės arba žemesnės pakopos. Antra, buvo įtvirtintos „naujo objekto“, „esamo objekto“ ir „kito objekto“ sąvokos, kad būtų galima suprantamai, tiksliai apibrėžti atitinkamiems objektams taikomų skirtingų reikalavimų priežastingumą. Seveso III direktyvoje įtvirtintose „žemesnės pakopos objekto“ ir „aukštesnės pakopos objekto“ sąvokose yra nuoroda į tos direktyvos I priedą. Šio priedo atitikmuo Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje yra Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ir preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašas ir priskyrimo kriterijų aprašas (toliau – Pavojingųjų medžiagų sąrašas ir priskyrimo kriterijų aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ir preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“. Siekiant, kad nuoroda į Pavojingųjų medžiagų sąrašą ir priskyrimo kriterijų aprašą būtų kuo paprastesnė ir suprantamesnė, „aukštesniojo lygio pavojingojo objekto“ ir „žemesniojo lygio pavojingojo objekto“ sąvokos bus įtvirtintos pirmiau minėtu nutarimu patvirtintuose Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose kartu su „naujo“, „esamo“ ir „kito“ pavojingojo objekto sąvokomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 966 pakeitimo projektas rengiamas).
Tokiu būdu Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai vienoje vietoje įtvirtins rinkinį sąvokų, apibrėžiančių atitinkamiems objektams taikomų skirtingų reikalavimų priežastingumą. Be to, dėl pasikeitusių Seveso III direktyvos nuostatų turės būti pakeista Pavojingųjų medžiagų sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo antraštė. Dėl šios priežasties Civilinės saugos įstatymo projekte įtvirtinti sąvokas „aukštesniojo lygio pavojingasis objektas“ ir „žemesniojo lygio pavojingasis objektas“ būtų neįmanoma, nes reikėtų duoti nuorodą į dar neegzistuojantį dokumentą. Patikslinus sąvokas Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje, bus užtikrintas tinkamas Seveso III direktyvos perkėlimas ir įgyvendinimas. Visuomenės informavimo įstatyme bus nustatyta, kad gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Kadangi teisinis reguliavimas nėra keičiamas iš esmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“, 3 punktu, numatomo teisinio reguliavimo poveikis nevertintas.
Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Šiuo metu Valstybinės reikšmės ir pavojingųjų objektų registre įregistruotų ūkio subjektų, kurie privalo savo lėšomis įdiegti ir (ar) palaikyti perspėjimo sirenomis priemones, sąrašas patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-206 ,,Dėl Ūkio subjektų, kurių vadovai privalo įrengti perspėjimo sistemą, sąrašo patvirtinimo“. Pažymėtina, kad šiuo metu į pirmiau paminėtą sąrašą įtraukti ūkio subjektai perspėjimo sistemos priemonių įdiegimą ir palaikymą vykdė ir iki šiol vykdo savo lėšomis, nes šių ūkio subjektų vykdoma veikla yra potencialiai pavojinga. Savo lėšomis įrengti ir palaikyti perspėjimo sirenomis priemones turės veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena
užtvindymo zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, taip pat valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė. Šių priemonių naudojimas turės užtikrinti galimybę perspėti darbuotojus, taip pat gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, patenkančius į galimos taršos, pavojaus ar užtvindymo zoną, apie tame ūkio subjekte įvykusią didelę pramoninę, branduolinę, radiologinę avariją, branduolinį incidentą ar avariją hidrotechnikos statinyje, priklausančiame tam ūkio subjektui. Civilinės saugos įstatymo pakeitimas tik patikslina esamą situaciją ir jokių papildomų finansinių išlaidų iš ūkio subjektų nepareikalaus.
Ūkio subjektai, Lietuvos Respublikoje teikiantys viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, privalės savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad šiuo metu korinio transliavimo technologijos naudojimas nereikalauja įsigyti jokios papildomos įrangos, tačiau yra apmokamas iš perspėjimo sistemos priežiūrai skiriamų lėšų (apie 1 mln. Lt per metus). Sistema įdiegta visų trijų Lietuvoje veikiančių viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų UAB ,,Bitė Lietuva“, UAB ,,Tele2“ ir UAB ,,Omnitel“ (toliau – operatoriai) 2G (GSM) ir 3G (UMTS) tinkluose. Kad sistema veiktų, operatoriai privalo savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jos funkcionalumą, taip pat skirti savo infrastruktūroje vietą Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (toliau
GPIS serverio, esančio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patalpose, ir korinio transliavimo centrų, esančių operatorių patalpose, nuolatinę priežiūrą. Visa tai sudaro apie 350 tūkst. Lt per metus kiekvienam operatoriui. Civilinės saugos įstatymo projekte siūlomas naujas reglamentavimas vertintinas kaip verslo atstovų įtraukimas į visuomenės saugumo sritį, kuris padidintų jų socialinį atsakingumą, patrauklumą ir pasitikėjimo jais lygį visuomenėje.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai valstybės institucijų perspėjimo pranešimus skelbia neatlygintinai, o viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiantys ūkio subjektai vietos nustatymo duomenis teikia taip pat savo lėšomis. Subjektai, kurie privalės leisti neatlygintinai naudotis jiems priklausančia techninėms perspėjimo sistemos priemonėms reikalinga infrastruktūra perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams, jokių tiesioginių finansinių nuostolių dėl to nepatirs. Šia nuostata siekiama užtikrinti galimybę ateityje teisėtai įrengti perspėjimo sirenomis sistemos įrangą tose vietose, kur tai bus tikslinga ir efektyvu, siekiant įgyvendinti vieną iš civilinės saugos sistemai keliamų uždavinių – perspėti visuomenę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją (pvz., įrengti sirenas ant stogų tose vietose, kuriose tai būtų veiksmingiausia). Pažymėtina, kad ir šiuo metu tai vykdoma neatlygintinai. Valstybė turi teisę ūkio subjektams nustatyti tam tikras prievoles viešojo intereso labui.
„Nuosavybė įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d. nutarimai) – šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija. <...> Nuosavybės socialinė funkcija suponuoja ir tai, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos. <...> Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisės ribojimas nėra negalimas, tačiau visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: nuosavybės teisė ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir (arba) konstituciškai svarbius tikslus; yra laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.“ Taigi, nuosavybės teisė nėra absoliuti. Pagal Konstitucijos 46 straipsnį valstybė turi reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, turi ginti vartotojo interesus. Šiose Konstitucijos nuostatose įtvirtintas principas, nustatantis ūkinės veiklos reguliavimo tikslus ir ribas. Pagal Konstituciją teisė į nuosavybę gali būti ribojama dėl turto pobūdžio arba dėl kitų priežasčių, kai neapribojus šios teisės nebūtų galima apsaugoti Konstitucijoje įtvirtintų vertybių, būtų pakenkta viešajam interesui (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimas).
Iš Konstitucijos 19 straipsnio (žmogaus teisę į gyvybę saugo įstatymas), 24 straipsnio (be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą); 53 straipsnio 1 dalies nuostatos (valstybė rūpinasi žmonių sveikata) darytina išvada, kad gyvybė, viešoji tvarka, sveikata, viešasis saugumas yra konstituciškai svarbūs tikslai
Priėmus Įstatymų projektus, reikės pakeisti:
ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. 1-225 „Dėl Gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus tvarkos aprašo patvirtinimo“. 2. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013 m. spalio 10 d. įsakymą Nr. 1-253 „Dėl Perspėjimo sistemos priežiūros organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3.
ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. 1-191 „Dėl Perspėjimo sistemai keliamų reikalavimų, Civilinės saugos signalų ir jų panaudojimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. 4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-206 ,,Dėl Ūkio subjektų, kurių vadovai privalo įrengti perspėjimo sistemą, sąrašo patvirtinimo“. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo turės būti priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios aiškinamojo rašto 8 punkte nurodyti teisės aktai. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, iš perspėjimo sistemos priežiūrai skiriamų lėšų numatoma sutaupyti apie 1 mln. Lt per metus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra
„civilinė sauga“, „ekstremalioji situacija“, „pavojingoji
medžiaga“, „pramoninis pavojus“, „rizikos prevencija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-02-11 Nr. XIIP-2741 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė S.Švedas
2015-06-11 Nr. XIIP-2741(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Pagal projekto
nuostatas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turėtų nustatyti sprendimų dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose tvarką. Siekiant, kad įstatymas galėtų būti taikomas pilna apimtimi nuo jo įsigaliojimo, minėtoji tvarka turėtų būti parengta ir įsigalioti projekto
tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų papildyti, nustatant, kad jis reglamentuoja ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir įgyvendinimą, bei šį straipsnį papildyti 2 dalimi, pasiūlant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingą teisės aktą. Pastaroji straipsnio dalis turėtų įsigalioti anksčiau, nei visas įstatymas. Šiame kontekste taip pat svarstytina, ar, atsižvelgiant į tai, kad nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo datos liktų santykinai neilgas laiko tarpas, minėtas įgyvendinamasis teisės aktas galėtų būti laiku parengtas ir priimtas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
dalyvavo: Audronė Pitrėnienė, Rima, Baškienė, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Valentinas Stundys, Gintaras Steponavičius, Edvardas Žakaris, Arimantas Dumčius, Aleksandras Zeltinis. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos Lina Joskaudaitė Dmitrijeva, Jurgita Bieliūnienė, Justina Paukštė, Rūta Norkienė, padėjėjos Janina Antanavičienė, Agnė Slančiauskaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos teisininkas Ąžuolas Čekanavičius, Vidaus reikalų ministerijos Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-111
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2015-04-211 LR Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2741 (toliau – Įstatymo projektas).
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu šiam Įstatymo projektui svarstyti, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomais komitetais šiam projektui svarstyti. Susipažinę su Įstatymo projektu, manome, jog jį reikėtų tobulinti pagal žemiau pateiktas pastabas. Manome, jog siūlomas Įstatymo projektas turėtų būti koreguojamas taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pareiga skelbti perspėjimo pranešimus
susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai iš viešosios informacijos skleidėjo ir (ar) rengėjo buveinės ar transliavimo centrinės aparatinės. Sprendimus dėl pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešos informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regionioniuose viešosios informacijos rengėjuose ar skleidėjuose – vietos savivaldybės administracija. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.“ Šias korekcijas siūlome remdamiesi žemiau išdėstytais argumentais. 1. Siūlome nustatyti konkrečią vietą, iš kurios viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai galėtų būti įpareigoti tiesiogiai skelbti perspėjimo pranešimus. Tai yra būtina, nes Įstatymo projektu siekiama nustatyti pareigą pranešimus skelbti tiesiogiai. Tuo tarpu nei vienas mūsų asociacijos narių neturi reikalingų techninių galimybių, pvz., bet kada surengti tiesioginę televizijos transliaciją iš įvykio vietos. Tam reikalinga nuosava kilnojamoji televizijos stotis, o pastarųjų apskritai rinkoje nėra daug, jos yra nuomojamos pagal iš anksto nustatytus grafikus. Todėl transliuotojai gali prisiimti pareigą surengti tiesioginę transliaciją bei paskelbti tiesioginius pranešimus iš studijos, kuri gali sutapti su buveinės vieta arba būti atskiras transliavimo centras kitoje vietoje – transliavimo centrinė aparatinė. 2. Siūlome Įstatymo projekte įtvirtinti, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo. Siekdami išvengti sumaišties, nereikalingų skelbimų, piktnaudžiavimo ar nesusipratimo atvejų, siūlome įtvirtinti, kad nacionalinio masto transliuotojams privalomą sprendimą galėtų priimti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tai yra būtina, jog visoje Lietuvos teritorijoje privalomai visų nacionalinio masto transliuotojų eteryje būtų skelbiamas pranešimas tik tada, kai centrinės valdžios įgaliotos institucijos priima atitinkamus sprendimus.
Manome, jog būtų neteisinga, jei konkreti vietos savivaldos institucija galėtų priimti privalomą sprendimą dėl problemos masto, paskelbimo apie problemą būdo ir nacionalinio masto visuomenės informavimo priemonės privalėtų tokį sprendimą vykdyti. Tikimės, jog į mūsų pastabas bus atsižvelgta svarstant Įstatymo projektą. Pritarti iš dalies Siūlyti, kad konkreti vieta, iš kurios viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai galėtų būti įpareigoti tiesiogiai skelbti perspėjimo pranešimus ir nuostatos dėl to, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo, būtų reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP–2741 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į siūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.1 Komiteto pasiūlymai:
viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai galėtų būti įpareigoti tiesiogiai skelbti perspėjimo pranešimus ir nuostatos dėl to, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo, būtų reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Audronė Pitrėnienė Komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-12
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai: Pritarti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2741 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2741. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Nakas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Ernestas Trunovas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Perspėjimo skyriaus viršininkas; Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas2. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-111
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2015-04-211 LR Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2741 (toliau – Įstatymo projektas).
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu šiam Įstatymo projektui svarstyti, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – papildomais komitetais šiam projektui svarstyti. Susipažinę su Įstatymo projektu, manome, jog jį reikėtų tobulinti pagal žemiau pateiktas pastabas. Manome, jog siūlomas Įstatymo projektas turėtų būti koreguojamas taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pareiga skelbti perspėjimo pranešimus
susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai iš viešosios informacijos skleidėjo ir (ar) rengėjo buveinės ar transliavimo centrinės aparatinės. Sprendimus dėl pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešos informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regionioniuose viešosios informacijos rengėjuose ar skleidėjuose – vietos savivaldybės administracija. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.“ Šias korekcijas siūlome remdamiesi žemiau išdėstytais argumentais. 1. Siūlome nustatyti konkrečią vietą, iš kurios viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai galėtų būti įpareigoti tiesiogiai skelbti perspėjimo pranešimus. Tai yra būtina, nes Įstatymo projektu siekiama nustatyti pareigą pranešimus skelbti tiesiogiai. Tuo tarpu nei vienas mūsų asociacijos narių neturi reikalingų techninių galimybių, pvz., bet kada surengti tiesioginę televizijos transliaciją iš įvykio vietos. Tam reikalinga nuosava kilnojamoji televizijos stotis, o pastarųjų apskritai rinkoje nėra daug, jos yra nuomojamos pagal iš anksto nustatytus grafikus. Todėl transliuotojai gali prisiimti pareigą surengti tiesioginę transliaciją bei paskelbti tiesioginius pranešimus iš studijos, kuri gali sutapti su buveinės vieta arba būti atskiras transliavimo centras kitoje vietoje – transliavimo centrinė aparatinė. 2. Siūlome Įstatymo projekte įtvirtinti, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo. Siekdami išvengti sumaišties, nereikalingų skelbimų, piktnaudžiavimo ar nesusipratimo atvejų, siūlome įtvirtinti, kad nacionalinio masto transliuotojams privalomą sprendimą galėtų priimti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tai yra būtina, jog visoje Lietuvos teritorijoje privalomai visų nacionalinio masto transliuotojų eteryje būtų skelbiamas pranešimas tik tada, kai centrinės valdžios įgaliotos institucijos priima atitinkamus sprendimus.
Manome, jog būtų neteisinga, jei konkreti vietos savivaldos institucija galėtų priimti privalomą sprendimą dėl problemos masto, paskelbimo apie problemą būdo ir nacionalinio masto visuomenės informavimo priemonės privalėtų tokį sprendimą vykdyti. Tikimės, jog į mūsų pastabas bus atsižvelgta svarstant Įstatymo projektą. Siūlyti spręsti pagrindiniam komitetui Remiantis galiojančio Civilinės saugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 14 straipsnio 18 punkto nuostatomis, gyventojų perspėjimą valstybės lygiu vykdo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės lygiu - savivaldybių administracijų direktoriai. Pažymėtina, kad kartu su įstatymo projektu pateikto ir svarstomo Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2740ES nuostatomis siūloma Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui pavesti nustatyti perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šioje tvarkoje galėtų būti sukonkretinama, kaip įgyvendinamos įstatymo nuostatos dėl gyventojų perspėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad, nusprendus įstatymo projektą papildyti pagal teikiamą pasiūlymą, būtų tikslinga vietoje žodžių „vietos savivaldybės administracija“ vartoti žodžius „savivaldybių administracijų direktoriai“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP–2741 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, įvertinant Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pasiūlymus ir komiteto argumentus dėl šio pasiūlymo. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Remigijus Baniulis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėja Violeta Skaržinskienė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos teisininkas Ąžuolas Čekanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-03-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-04-21 LR Seime yra svarstomas Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2741 (toliau – Įstatymo projektas). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskirtas pagrindiniu komitetu šiam Įstatymo projektui svarstyti, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
Įstatymo projektas turėtų būti koreguojamas taip: „1 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pareiga skelbti perspėjimo pranešimus
susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai iš viešosios informacijos skleidėjo ir (ar) rengėjo buveinės ar transliavimo centrinės aparatinės. Sprendimus dėl pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešos informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ar skleidėjuose – vietos savivaldybės administracija. 2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.“ Šias korekcijas siūlome remdamiesi žemiau išdėstytais argumentais. 1. Siūlome nustatyti konkrečią vietą, iš kurios viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai galėtų būti įpareigoti tiesiogiai skelbti perspėjimo pranešimus. Tai yra būtina, nes Įstatymo projektu siekiama nustatyti pareigą pranešimus skelbti tiesiogiai. Tuo tarpu nei vienas mūsų asociacijos narių neturi reikalingų techninių galimybių, pvz., bet kada surengti tiesioginę televizijos transliaciją iš įvykio vietos. Tam reikalinga nuosava kilnojamoji televizijos stotis, o pastarųjų apskritai rinkoje nėra daug, jos yra nuomojamos pagal iš anksto nustatytus grafikus. Todėl transliuotojai gali prisiimti pareigą surengti tiesioginę transliaciją bei paskelbti tiesioginius pranešimus iš studijos, kuri gali sutapti su buveinės vieta arba būti atskiras transliavimo centras kitoje vietoje – transliavimo centrinė aparatinė. 2. Siūlome Įstatymo projekte įtvirtinti, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo. Siekdami išvengti sumaišties, nereikalingų skelbimų, piktnaudžiavimo ar nesusipratimo atvejų, siūlome įtvirtinti, kad nacionalinio masto transliuotojams privalomą sprendimą galėtų priimti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tai yra būtina, jog visoje Lietuvos teritorijoje privalomai visų nacionalinio masto transliuotojų eteryje būtų skelbiamas pranešimas tik tada, kai centrinės valdžios įgaliotos institucijos priima atitinkamus sprendimus.
Manome, jog būtų neteisinga, jei konkreti vietos savivaldos institucija galėtų priimti privalomą sprendimą dėl problemos masto, paskelbimo apie problemą būdo ir nacionalinio masto visuomenės informavimo priemonės privalėtų tokį sprendimą vykdyti. Pritarti iš dalies Atsižvelgiama į pastabą dėl ribotų galimybių tiesioginę transliaciją atlikti iš įvykio vietos. Atsižvelgiama į pastabą dėl to, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo, būtų reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas 2015-04-23 Pritarti Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2741 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo informacinės visuomenės plėtros komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-2741. Pritarti
2015-05-08 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP–2741 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, įvertinant Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pasiūlymus ir komiteto argumentus dėl šio pasiūlymo. Pritarti
2015-05-20 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP–2741 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į siūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Komiteto pasiūlymai:
vieta, iš kurios viešosios informacijos skleidėjai ar rengėjai galėtų būti įpareigoti tiesiogiai skelbti perspėjimo pranešimus ir nuostatos dėl to, kas būtų kompetentingas subjektas priimti privalomus sprendimus dėl tiesioginio perspėjimo pranešimo skelbimo, būtų reglamentuota poįstatyminiame teisės akte. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
pasiūlymai:
išvadai, iniciatorių pateiktam bei Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 7.2 Komiteto pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto (XIIP-2741) 1 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pareiga skelbti perspėjimo pranešimus
mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionalinio masto viešosios informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir (ar) skleidėjuose – savivaldybės administracijos direktorius. 2.
įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai. 3. Už atsisakymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.“ Pakeisti įstatymo projekto (XIIP-2741) 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.“
rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas