Projekto lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-971 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Cheminis mišinys – dviejų arba daugiau cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.“
2 straipsnio 1–17, 18 ir 26–32 dalis laikyti atitinkamai 2–18, 26 ir 27–33 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma kontroliuojama teritorija, kurios bent viename veiklą vykdančiame įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą, ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose yra pavojingųjų medžiagų.“
2 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga, arba cheminis mišinys ar preparatas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus; ir esantis žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„26. Įrenginys Pavojingojo objekto įrenginys – žemės lygyje ar po žeme esantis pavojingojo objekto techninis
vienetas, kur kuriame gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas įrenginio veiklai.“
2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27.
Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams. perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.“
2 straipsnio 32 dalį ir ją išdėstyti taip: „32. Veiklos vykdytojas – pavojingojo objekto, įrenginio savininkas arba valdytojas. fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kuris eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kuris kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus arba sprendimus pavojingojo objekto arba pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.“
straipsnio 33 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,33. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir kituose įstatymuose vartojamas sąvokas.“2 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,2) perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus išplatinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;“. 2. Papildyti 5 straipsnį nauju 3 punktu: „3) informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;“. 3. Buvusius 3–4 punktus laikyti atitinkamai 4–5 punktais. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) informavimo, perspėjimo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms – gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai turi būti informuojami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, perspėjimo ir informavimo – valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai turi iš anksto pasirengti galimoms ekstremaliosioms situacijoms, o gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai turi būti informuojami civilinės saugos klausimais ir nedelsiant perspėjami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją.“4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas 1.
12 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;“. 3. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies 2–9 punktus laikyti atitinkamai 3–10 punktais. 4. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją
priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką;“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato techninių perspėjimo sistemos priemonių priežiūros organizavimo tvarką ir techninėms perspėjimo sistemai sistemos priemonėms keliamus reikalavimus, civilinės saugos signalus ir jų panaudojimo tvarką;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas 1.
straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,18) perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;“. 2. Papildyti 14 straipsnį nauju 19 punktu: „19) informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;“. 3. Buvusius 19–24 punktus laikyti atitinkamai 20–25 punktais. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,1) būti perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremaliuosius įvykius, susidariusią ekstremaliąją situaciją ir kaip elgtis susidarius ekstremaliajai situacijai;“. 7 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„22 straipsnis. Perspėjimas ir informavimas apie
ekstremaliąją situaciją
įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojama perspėjimo sistema. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėjami nedelsiant (iš karto) ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. 2.
susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perduodami per visuomenės informavimo priemones. Viešosios informacijos skleidėjai privalo skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus. 2. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėjami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento nustatytomis techninėmis ir organizacinėmis perspėjimo priemonėmis ir tvarka. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka. 3
ūkio subjektų, įregistruotų Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, vadovai Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, ūkio subjektai, kurių valdomų hidrotechnikos statinių užtvindymo zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, taip pat valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytas technines perspėjimo sistemą kuri užtikrintų sistemos priemones.
Šių priemonių naudojimas turi užtikrinti galimybę perspėti darbuotojus, taip pat gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, patenkančius į galimos taršos, pavojaus ar užtvindymo zoną, apie tame ūkio subjekte įvykusią didelę pramoninę, branduolinę, radiologinę avariją, branduolinį incidentą ar avariją hidrotechnikos statinyje, priklausančiame tam ūkio subjektui. 5. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai jiems priklausančia infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams.“8 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo priedas
1996 m. gruodžio 9 d.
Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 398). 1. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 375). 2. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. birželio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis Projekto Nr. XIIP-2740 (2) lyginamasis variantas
2,
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 2 straipsnį nauja 1 dalimi:
„1. Cheminis mišinys – dviejų arba daugiau
cheminių medžiagų mišinys arba tirpalas.“
dalis laikyti atitinkamai 2–18, 26 ir 27–33 dalimis. 3. Pakeisti 2 straipsnio 24 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo valdoma kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią joje esančią infrastruktūrą, ar vykdomą veiklą, kurios viename ar keliuose įrenginiuose kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų.“
išdėstyti taip:
„25. Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga, arba cheminis mišinys
ar preparatas, nurodytas nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytame patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantis atitinkantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus; ir esantis žaliavų, gaminių, šalutinių produktų, liekanų ar tarpinių produktų pavidalo, įskaitant medžiagas, kurios gali susidaryti kilus avarijai pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai.“
išdėstyti taip: „26. Įrenginys Pavojingojo objekto įrenginys – žemės lygyje ar po žeme esantis pavojingojo objekto techninis vienetas, kur kuriame gaminamos, naudojamos, tvarkomos ar laikomos pavojingosios medžiagos, įskaitant visą įrangą, struktūras, vamzdynus, mašinas, įrankius, atskiras geležinkelio atšakas, dokus, įrenginiams veikti reikalingas krovos krantines, dambas, sandėlius ir kitas sausumoje ar vandenyje esančias struktūras, būtinas pavojingojo objekto įrenginio veiklai.“ 6.
Pakeisti 2 straipsnio 27 28 dalį ir ją išdėstyti taip:
„28. Perspėjimo sistema – visuma organizacinių ir techninių priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti garsinio
perspėjamojo civilinės saugos signalo davimą ir (ar) informacijos apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perdavimą gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams. perspėjami gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti.“
išdėstyti taip: „32. Veiklos vykdytojas – pavojingojo objekto, įrenginio savininkas arba valdytojas. fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, kurie eksploatuoja ar valdo pavojingąjį objektą ar pavojingojo objekto įrenginį arba kurie kitu teisiniu pagrindu turi suteiktus įgaliojimus priimti ekonominius sprendimus ar sprendimus pavojingojo objekto ar pavojingojo objekto įrenginio veikimo techniniais klausimais.“
išdėstyti taip: „33.
Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme, Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme ir kituose įstatymuose vartojamas sąvokas.“
išdėstyti taip: „2) perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus išplatinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;“
2Papildyti 5 straipsnį nauju 3 punktu:
„3) informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;“. 3. Buvusius 5 straipsnio 3 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 4 ir 5 punktais. 3 straipsnis.
Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) informavimo, perspėjimo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms – gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai turi būti informuojami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, perspėjimo ir informavimo
jį išdėstyti taip: „1) perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;“. 2. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį nauju 2 punktu: „2) informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;“. 3. Buvusius 12 straipsnio 2 dalies 2–9 punktus laikyti atitinkamai 3–10 punktais. 4.
jį išdėstyti taip:
„1) nustato perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią
ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo ir informavimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarką;“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato techninių perspėjimo sistemos priemonių priežiūros organizavimo tvarką ir techninėms perspėjimo sistemai sistemos priemonėms keliamus reikalavimus, civilinės saugos signalus ir jų panaudojimo tvarką;“. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „18) perspėja ir informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus ekstremaliosios situacijos padarinius ir priemones jiems pašalinti ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus išplatina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turimą arba joms skirtą informaciją, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti;“. 2. Papildyti 14 straipsnį nauju 19 punktu: „19) informuoja gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais;“. 3. Buvusius 19–24 punktus laikyti atitinkamai 20–25 punktais. 6 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) būti perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, gauti informaciją apie įvykusius įvykius, ekstremaliuosius įvykius, susidariusią ekstremaliąją situaciją ir kaip elgtis susidarius ekstremaliajai situacijai;“. 7 straipsnis.
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Perspėjimas ir informavimas apie ekstremaliąją situaciją
įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams perspėti apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus jos padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus naudojama perspėjimo sistema. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėjami nedelsiant (iš karto) ir išplatinama valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų turima arba joms skirta informacija, kuri leistų imtis priemonių, siekiant išvengti galimos žalos arba ją sušvelninti. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus perduodami per visuomenės informavimo priemones. Viešosios informacijos skleidėjai privalo skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pranešimus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus. 2. Gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėjami Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis perspėjimo priemonėmis ir tvarka. 3. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus civilinės saugos klausimais informuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatyta tvarka. 3 4.
apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytų ūkio subjektų, įregistruotų Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registre, vadovai Veiklos vykdytojai, kurių valdomų pavojingųjų objektų pavojaus zonoje gyvena
užtvindymo zonoje gyvena 100 ar daugiau gyventojų, taip pat valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė privalo savo lėšomis įrengti ir prižiūrėti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus nustatytas technines perspėjimo sistemą kuri užtikrintų sistemos priemones. Šių priemonių naudojimas turi užtikrinti galimybę perspėti darbuotojus, taip pat gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus, patenkančius į galimos taršos, pavojaus ar užtvindymo zoną, apie tame ūkio subjekte įvykusią didelę pramoninę, branduolinę, radiologinę avariją, branduolinį incidentą ar avariją hidrotechnikos statinyje, priklausančiame tam ūkio subjektui. 5. Viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. 6. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai jiems priklausančia infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo priedas
1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyva 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/105/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 398). 1. 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 375). 2. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/18/ES dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB (OL
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-02-11 Nr. XIIP-2740 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir
(ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tam, kad sistema veiktų, operatoriai privalo savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jos funkcionalumą, taip pat skirti savo infrastruktūroje vietą Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (toliau – GPIS) korinio transliavimo centrų įrangai, užtikrinti rezervuotą elektros energijos teikimą, mikroklimato palaikymą ir ryšio linijos tarp pagrindinio GPIS serverio, esančio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patalpose, ir korinio transliavimo centrų, esančių operatorių patalpose, nuolatinę priežiūrą.
Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime pripažino, kad Telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalies nuostata
„telekomunikacijų operatoriai privalo <...> savo lėšomis bei įranga
užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį“ ta apimtimi, kuria telekomunikacijų operatoriams – ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo lėšomis užtikrinti ir nuolat palaikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos įrangos, kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje, technines galimybes, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Civilinės saugos organizavimas yra valstybės funkcija, kuri turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo esme yra analogiškas teisiniam reguliavimui, kuris buvo nustatytas Telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalyje.
Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalėtų savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento įrangos, skirtos perspėti gyventojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, technines galimybes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. 2. Projekto
nustatyti, kad pavojingas objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename veiklą vykdančiame įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, yra pavojingųjų medžiagų. Atkreipiame dėmesį, kad veiklą paprastai vykdo asmenys, bet ne įrenginiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina loginiu požiūriu bei atsižvelgiant į 2012 m. liepos 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/82/EB dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti Tarybos direktyvą 96/82/EB, 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos ,,objektas“ apibrėžimą. 3. Projekto 1 straipsnio 6 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje išdėstytą sąvokos ,,perspėjimo sistema“ apibrėžimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 – 32 dalys yra pernumeruojamos, jas laikant 27-33 dalimis.
Atlikus pernumeravimą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 daliai, kurioje yra apibrėžtas sąvokos ,,perspėjimo sistema“ turinys, suteikiamas 28 numeris. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 6 dalyje reikėtų patikslinti keičiamos 2 straipsnio struktūrinės dalies numerį. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai jiems priklausančia infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams. Civilinio kodekso 4.94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais visuomenės poreikiams leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savininkui turi būti atlygintos išlaidos bei žala, kuri atsirado laikinai naudojantis daiktu, kai įstatymų nustatytais atvejais visuomenės poreikiams leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. Šiame kontekste pažymėtina, kad Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnams, esant tarnybiniam būtinumui pasinaudojus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius, kai policijos pareigūnai neatidėliotinais atvejais pasinaudoja fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis transport priemonėmis.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad kitos įstaigos ir ūkio subjektai privalo savo infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams, derintina su Civilinio kodekso 4.94 straipsnio nuostatomis. Teisės departamento Darbo ir socialinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Jadvyga Andriuškevičiūtė S.Švedas
2015-06-11 Nr. XIIP-2740(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos 1 d., o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įstatymo priėmimo iki jo įsigaliojimo datos liktų santykinai neilgas laiko tarpas, kyla abejonių, ar įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai galėtų būti laiku parengti ir priimti. Todėl, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
2, 5, 6, 12, 14, 15, 22
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministras Artūras Norkevičius, Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos atstovai: direktorius Remigijus Baniulis, Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tam, kad sistema veiktų, operatoriai privalo savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jos funkcionalumą, taip pat skirti savo infrastruktūroje vietą Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (toliau – GPIS) korinio transliavimo centrų įrangai, užtikrinti rezervuotą elektros energijos teikimą, mikroklimato palaikymą ir ryšio linijos tarp pagrindinio GPIS serverio, esančio, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patalpose, ir korinio transliavimo centrų, esančių operatorių patalpose, nuolatinę priežiūrą.
Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime pripažino, kad Telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalies nuostata
„telekomunikacijų operatoriai privalo <...> savo lėšomis bei įranga
užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį“ ta apimtimi, kuria telekomunikacijų operatoriams – ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo lėšomis užtikrinti ir nuolat palaikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos įrangos, kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje, technines galimybes, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Civilinės saugos organizavimas yra valstybės funkcija, kuri turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo esme yra analogiškas teisiniam reguliavimui, kuris buvo nustatytas Telekomunikacijų įstatymo (2000 m. liepos 11 d. redakcija) 27 straipsnio 2 dalyje.
Pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalėtų savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento įrangos, skirtos perspėti gyventojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, technines galimybes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, galimai prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui. Nepritarti Civilinės saugos pakeitimo įstatymo projekte minima sistema jau yra įdiegta visų Lietuvoje veikiančių viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinkluose. Kad sistema veiktų, operatoriai privalės savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jo funkcionalumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai valstybės institucijų perspėjimo pranešimus skelbia neatlygintinai, o viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiantys ūkio subjektai vietos nustatymo duomenis teikia taip pat savo lėšomis.
Konstitucinis teismas
suponuoja ir tai, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos. <...> pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, jog ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.“ Atsižvelgiant į išdėstytą, Civilinės saugos pakeitimo įstatymo projekte siūlomas naujas reglamentavimas turi būti vertintinas kaip verslo atstovų įtraukimas į visuomenės saugumo sritį, kuris padidintų jų socialinį atsakingumą, patrauklumą ir pasitikėjimo jais lygį visuomenėje. Tokiu būdu, ūkio subjektai, Lietuvos Respublikoje teikiantys viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, prisidės prie savo klientų ir kitų visuomenės narių saugumo, kas būtų laikytina socialine funkcija. 3. Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalyje dėstomos keičiamo Civilinės saugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6.
atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Virginija Baltraitienė, Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Ernestas Trunovas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Perspėjimo skyriaus viršininkas; Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Teisės ir vidaus tyrimų departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-117 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos respublikos teritorijoje.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tam, kad sistema veiktų, operatoriai privalo savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jos funkcionalumą, taip pat skirti savo infrastruktūroje vietą gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (toliau – GPIS) korinio transliavimo centrų įrangai, užtikrinti rezervuotą elektros energijos teikimą, mikroklimato palaikymą ir ryšio linijos tarp pagrindinio GPIS serverio, esančio, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patalpose, ir korinio transliavimo centrų, esančių operatorių patalpose, nuolatinę priežiūrą. Konstitucinis teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime pripažino, kad telekomunikacijų įstatymo (2000 m. Liepos 11 d. Redakcija) 27 straipsnio 2 dalies nuostata „telekomunikacijų operatoriai privalo <...> savo lėšomis bei įranga užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį“ ta apimtimi, kuria telekomunikacijų operatoriams – ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo lėšomis užtikrinti ir nuolat palaikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos įrangos, kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje, technines galimybes, prieštarauja konstitucijos 23 straipsniui.
Civilinės saugos organizavimas yra valstybės funkcija, kuri turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo esme yra analogiškas teisiniam reguliavimui, kuris buvo nustatytas telekomunikacijų įstatymo (2000 m. Liepos
įstatymo nuostatas viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalėtų savo lėšomis palaikyti priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento įrangos, skirtos perspėti gyventojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, technines galimybes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, galimai prieštarauja konstitucijos 23 straipsniui. Nepritarti Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-18 išvadoje dėl preliminaraus įvertinimo, ar įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, išdėstytiems argumentams. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 2.
Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 24 dalyje siūloma nustatyti, kad pavojingas objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename veiklą vykdančiame įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, yra pavojingųjų medžiagų. Atkreipiame dėmesį, kad veiklą paprastai vykdo asmenys, bet ne įrenginiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina loginiu požiūriu bei atsižvelgiant į 2012 m. Liepos 4 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2012/82/EB dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti tarybos direktyvą 96/82/EB, 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos ,,objektas“ apibrėžimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
straipsnio 6 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje išdėstytą sąvokos ,,perspėjimo sistema“ apibrėžimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 – 32 dalys yra pernumeruojamos, jas laikant 27-33 dalimis. Atlikus pernumeravimą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 daliai, kurioje yra apibrėžtas sąvokos ,,perspėjimo sistema“ turinys, suteikiamas 28 numeris. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 6 dalyje reikėtų patikslinti keičiamos 2 straipsnio struktūrinės dalies numerį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai jiems priklausančia infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams.
Civilinio kodekso
visuomenės poreikiams leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savininkui turi būti atlygintos išlaidos bei žala, kuri atsirado laikinai naudojantis daiktu, kai įstatymų nustatytais atvejais visuomenės poreikiams leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnams, esant tarnybiniam būtinumui pasinaudojus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius, kai policijos pareigūnai neatidėliotinais atvejais pasinaudoja fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad kitos įstaigos ir ūkio subjektai privalo savo infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams, derintina su Civilinio kodekso 4.94 straipsnio nuostatomis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2740ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Agnė Silickienė, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius Remigijus Baniulis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėja Violeta Skaržinskienė, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisėkūros ir tarptautinių sutarčių skyriaus patarėjas Adomas Puidokas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos viršininkas Jūris Targonskas, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos teisininkas Ąžuolas Čekanavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-02-117 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, kurios užtikrintų galimybę apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją perspėti gyventojus, esančius Lietuvos respublikos teritorijoje. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog tam, kad sistema veiktų, operatoriai privalo savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jos funkcionalumą, taip pat skirti savo infrastruktūroje vietą gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema (toliau – GPIS) korinio transliavimo centrų įrangai, užtikrinti rezervuotą elektros energijos teikimą, mikroklimato palaikymą ir ryšio linijos tarp pagrindinio GPIS serverio, esančio, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento patalpose, ir korinio transliavimo centrų, esančių operatorių patalpose, nuolatinę priežiūrą. Konstitucinis teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime pripažino, kad telekomunikacijų įstatymo (2000 m. Liepos 11 d.
Liepos 11 d. Redakcija) 27 straipsnio 2 dalies nuostata „telekomunikacijų operatoriai privalo <...> savo lėšomis bei įranga užtikrinti ir nuolat palaikyti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį“ ta apimtimi, kuria telekomunikacijų operatoriams – ne valstybės nuosavybės subjektams nustatyta pareiga savo lėšomis užtikrinti ir nuolat palaikyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolei reikalingos įrangos, kuri nėra reikalinga telekomunikacijų operatorių ūkinėje veikloje, technines galimybes, prieštarauja konstitucijos 23 straipsniui. Civilinės saugos organizavimas yra valstybės funkcija, kuri turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto. Teikiamu projektu siūlomas teisinis reguliavimas savo esme yra analogiškas teisiniam reguliavimui, kuris buvo nustatytas telekomunikacijų įstatymo (2000 m. Liepos
keičiamo įstatymo nuostatas viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalėtų savo lėšomis palaikyti priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento įrangos, skirtos perspėti gyventojus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, technines galimybes. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad viešųjų ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo savo lėšomis palaikyti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento įdiegtoms techninėms perspėjimo sistemos priemonėms naudojamą infrastruktūrą ir (ar) technologinę paslaugą, galimai prieštarauja konstitucijos 23 straipsniui.
Nepritarti Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-03-18 išvadoje dėl preliminaraus įvertinimo, ar įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, išdėstytiems argumentams: Civilinės saugos pakeitimo įstatymo projekte minima sistema jau yra įdiegta visų Lietuvoje veikiančių viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikėjų tinkluose. Kad sistema veiktų, operatoriai privalės savo tinkluose skirti sistemai loginius kanalus ir palaikyti nuolatinį korinio transliavimo paslaugos teikimą ir jo funkcionalumą. Atkreiptinas dėmesys, kad ir šiuo metu viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai valstybės institucijų perspėjimo pranešimus skelbia neatlygintinai, o viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas teikiantys ūkio subjektai vietos nustatymo duomenis teikia taip pat savo lėšomis.
Konstitucinis teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo: „Nuosavybės socialinė funkcija suponuoja ir tai, kad ne valstybės nuosavybės subjektams gali būti nustatyta pareiga savo nuosavybe prie ypatingų visuomenės reikmių užtikrinimo prisidėti tiek, kiek pareiga prisidėti prie šių reikmių užtikrinimo esant nepaprastoms sąlygoms išplaukia iš Konstitucijos. <...> pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti ir tuo atžvilgiu, jog ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir/arba dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.“ Atsižvelgiant į išdėstytą, Civilinės saugos pakeitimo įstatymo projekte siūlomas naujas reglamentavimas turi būti vertintinas kaip verslo atstovų įtraukimas į visuomenės saugumo sritį, kuris padidintų jų socialinį atsakingumą, patrauklumą ir pasitikėjimo jais lygį visuomenėje. Tokiu būdu, ūkio subjektai, Lietuvos Respublikoje teikiantys viešojo judriojo telefono ryšio paslaugas, prisidės prie savo klientų ir kitų visuomenės narių saugumo, kas būtų laikytina socialine funkcija. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
siūloma nustatyti, kad pavojingas objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename veiklą vykdančiame įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, yra pavojingųjų medžiagų. Atkreipiame dėmesį, kad veiklą paprastai vykdo asmenys, bet ne įrenginiai. Atsižvelgus į tai, projekto nuostata tikslintina loginiu požiūriu bei atsižvelgiant į 2012 m. Liepos 4 d.
Liepos 4 d. Europos parlamento ir tarybos direktyvos 2012/82/EB dėl didelių, su pavojingomis cheminėmis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės, iš dalies keičianti ir vėliau panaikinanti tarybos direktyvą 96/82/EB, 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos ,,objektas“ apibrėžimą. Pritarti
departamentas
6
straipsnio 6 dalimi siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje išdėstytą sąvokos ,,perspėjimo sistema“ apibrėžimą. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 – 32 dalys yra pernumeruojamos, jas laikant 27-33 dalimis. Atlikus pernumeravimą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 27 daliai, kurioje yra apibrėžtas sąvokos ,,perspėjimo sistema“ turinys, suteikiamas 28 numeris. Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnio 6 dalyje reikėtų patikslinti keičiamos 2 straipsnio struktūrinės dalies numerį. Pritarti
departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai jiems priklausančia infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, privalo leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams – priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir savivaldybių administracijų direktoriams. Civilinio kodekso
visuomenės poreikiams leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savininkui turi būti atlygintos išlaidos bei žala, kuri atsirado laikinai naudojantis daiktu, kai įstatymų nustatytais atvejais visuomenės poreikiams leidžiama laikinai pasinaudoti daiktu prieš savininko valią.
Šiame kontekste pažymėtina, kad policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnams, esant tarnybiniam būtinumui pasinaudojus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonėmis, ryšių priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti savininko patirtus nuostolius. Policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad transporto priemonės savininko reikalavimu policija turi atlyginti jam padarytus nuostolius, kai policijos pareigūnai neatidėliotinais atvejais pasinaudoja fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis transporto priemonėmis. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, vertinamoji projekto nuostata toje apimtyje, kiek joje siūloma nustatyti, kad kitos įstaigos ir ūkio subjektai privalo savo infrastruktūra, reikalinga techninėms perspėjimo sistemos priemonėms, leisti neatlygintinai naudotis perspėjimą atliekantiems subjektams, derintina su Civilinio kodekso 4.94 straipsnio nuostatomis. Nepritarti Sirenos gyventojams perspėti turi būti įrengiamos taip, kad jų skleidžiamas garsas ir/arba garsiniai pranešimai pasiektų kuo daugiau gyventojų. Būtina pažymėti, kad sirenos yra kompaktiškos, naudoja atskirą nuo infrastruktūros savininko elektros įvadą ir yra įrengtos stacionariai. Sirenoms aptarnauti nėra naudojamos fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiomis ryšių priemonės ir transporto priemonės. Be to, nustatomas reglamentavimas turi būti vertintinas kaip fizinių ir juridinių asmenų įtraukimas į visuomenės saugumo sritį, kuris padidintų jų socialinį atsakingumą, patrauklumą ir pasitikėjimo jais lygį visuomenėje.
Tokiu būdu, fiziniai ir juridiniai asmenys prisidės prie savo darbuotojų, klientų, kaimynų ir kitų visuomenės narių saugumo, kas būtų laikytina socialine funkcija. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-03-18 Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 5 dalyje dėstomos keičiamo Civilinės saugos įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos neprieštarauja
valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-05-06 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 2, 5, 6, 12, 14, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2740ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti iš dalies
pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui. 7.2 Komiteto pasiūlymai: 1.
7.2 Komiteto pasiūlymai:
dalį pakeisti ir išdėstyti: „Pavojingasis objektas – visa veiklos vykdytojo kontroliuojama teritorija, kurios bent viename įrenginyje, įskaitant įprastą ir susijusią infrastruktūrą, kuriame vykdoma įprastinė ir susijusi veikla, yra pavojingųjų medžiagų“. Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą Nr. 1.3 Projekto 1 straipsnio 6 dalyje tikslinti keičiamos 2 straipsnio struktūrinės dalies numerį keičiant į „28“ vietoje „27“. 2. Projekto 1 straipsnio 8 dalyje sąvoką „Lietuvos Respublikos branduolinės energetikos įstatyme“ tikslinti keičiant į „Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme“. 3. Atidedant įstatymo įsigaliojimo datą projekto 9 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.“
rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas