Projekto Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas
įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą liudijimą advokato pažymėjimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų
nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti teisės verstis advokato veikla liudijimą ir advokato pažymėjimą.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Reikalavimai advokato darbo vietai Advokato darbo vieta
1Advokato darbo vietoje turi būti priimamasis,
telefoninis ryšis, sudarytos tinkamos sąlygos klientams priimti, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės. 2. Advokato darbo vietoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos klientams priimti. 3. Advokato darbo vieta turi turėti matomoje vietoje pakabintą iškabą, kurioje turi būti nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje numatytas pavadinimas ar profesinės bendrijos pavadinimas. 4. 2.
darbo vieta tame pačiame pastate, kuriame yra policijos, prokuratūros, teismo įstaiga, gali būti tik Lietuvos advokatūros leidimu. 5. 3. Advokato darbo vietos (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinę) adresą ir apie jo pasikeitimą advokatas turi pranešti Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra nustato reikalavimus advokato darbo vietai, advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką ir tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.“
1Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išduoda teisės verstis advokato veikla liudijimą advokato pažymėjimą;“. 2. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nustato reikalavimus advokato darbo vietai, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą, nustato leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d. 2. Teisingumo ministras ir Lietuvos advokatūra iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Nagrinėjant prašymus įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 ir 22 straipsnio nuostatos, išskyrus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnio nuostatas dėl teisės verstis advokato veikla liudijimo.
Išnagrinėjus prašymus įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, išduodamas advokato pažymėjimas, kurio išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Projekto XIIP-2737(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Teisę verstis advokato veikla turi ir advokatų teises ir pareigas
įgyja į advokatų, turinčių teisę verstis advokato veikla, sąrašą (toliau – Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašas) įrašyti advokatai, kurie turi šio straipsnio 3 dalyje nurodytą liudijimą advokato pažymėjimą. Teisės verstis advokato veikla liudijimo Advokato pažymėjimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena.“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų
nuo sprendimo įrašyti advokatą į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą priėmimo dienos advokatui išduoda teisingumo ministro nustatytos formos teisės verstis advokato veikla liudijimą (jo kopija saugoma advokato asmens byloje) ir advokato pažymėjimą. Jeigu Lietuvos advokatūra nesilaiko šioje dalyje nustatyto termino, advokatas turi teisę per trisdešimt dienų kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su prašymu įpareigoti Lietuvos advokatūrą išduoti teisės verstis advokato veikla liudijimą ir advokato pažymėjimą.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Reikalavimai advokato darbo vietai Advokato darbo vieta
1Advokato darbo vietoje turi būti priimamasis,
telefoninis ryšis, sudarytos tinkamos klientų priėmimo sąlygos, užtikrintas korespondencijos priėmimas darbo dienomis ir kitos advokato veiklai tinkamai atlikti reikalingos priemonės. Advokato darbo vieta registruojama Lietuvos advokatūroje. 2. Advokato darbo vietoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos klientams priimti. 3.
matomoje vietoje pakabintą iškabą, kurioje turi būti nurodytas 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje numatytas pavadinimas ar profesinės bendrijos pavadinimas. 4. 2. Advokato darbo vieta tame pačiame pastate, kuriame yra policijos, prokuratūros, teismo įstaiga, gali būti tik Lietuvos advokatūros leidimu. 5. 3. Advokato darbo vietos (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinę) adresą ir apie jo pasikeitimą advokatas turi pranešti Lietuvos advokatūrai. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.“
Papildyti 51 straipsnį 3 dalimi:
„3. Klientas – fizinis asmuo, kuris su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sudarytą komisiją (toliau – komisija) dėl šios sutarties standartinių sąlygų nesąžiningumo nustatymo. Komisiją sudaro penki nariai. Tris komisijos narius skiria Lietuvos advokatūros advokatų taryba ir du narius – teisingumo ministras. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Lietuvos advokatūros advokatų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo ginčo šalims nėra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Įsigaliojęs komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Neįvykdytas komisijos sprendimas gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
1.
1Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) išduoda teisės verstis advokato veikla liudijimą advokato pažymėjimus;“. 2. Pakeisti 60 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą, nustato leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;“. 3. Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 18 punktu:
„18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, kurie su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartis, teisinių paslaugų sutarčių standartines sąlygas;“. 4. Papildyti 60 straipsnio 2 dalį 19 punktu:
,,19) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina klientų ir advokatų ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką ir šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos darbo reglamentą;“. 5. Buvusį 60 straipsnio 2 dalies 18 punktą laikyti 20 punktu. „19) 20) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos advokatūra iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Nagrinėjant prašymus įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 ir 22 straipsnių nuostatos, išskyrus Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 17 straipsnio nuostatas dėl teisės verstis advokato veikla liudijimo.
Išnagrinėjus prašymus įrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, paduotus iki šio įstatymo įsigaliojimo, išduodamas advokato pažymėjimas, kurio išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 17, 22 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 17, 22 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau –įstatymo projektas) parengtas, įvertinus Ūkio ministerijos išvadas ir pasiūlymus, atliekant licencijų išdavimo tvarkos peržiūrą, dėl asmenų įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą tvarkos. Įstatymo projektu siekiama atsisakyti perteklinių dokumentų, patvirtinančių advokato teisę verstis advokato veikla, išdavimo, sudaryti sąlygas nuosekliai reglamentuoti reikalavimus advokato darbo vietai ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengėjas – Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – įstatymas) 17 straipsnis numato, kad asmeniui, įrašytam į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, yra išduodami 2 dokumentai – teisės verstis advokato veikla liudijimas ir advokato pažymėjimas. Teisės verstis advokato veikla liudijimo išdavimo diena laikoma advokato teisės verstis advokato veikla suteikimo diena. Šiuo metu įstatymo 22 straipsnis nustato reikalavimus advokato darbo vietai, tačiau, manytina, kad šie reikalavimai neturėtų būti įstatymo reguliavimo dalyku. Be to, įstatyme nėra reglamentuota advokatų darbo vietų registravimo tvarka,
rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma supaprastinti teisės suteikimo verstis advokato veikla tvarką ir atsisakyti 2 dokumentų, patvirtinančių advokato statusą, išdavimo.
Įstatymo 17 straipsnio pakeitimais numatoma, kad teisę verstis advokato veikla patvirtintų vienas dokumentas – advokato pažymėjimas. Taip pat pratęsiamas iki 10 darbo dienų advokato pažymėjimo išdavimo terminas, įvertinus šio pažymėjimo užsakymo, gamybos ir pristatymo Lietuvos advokatūrai terminus. Įstatymo 22 straipsnio pakeitimais įtvirtinami bendrieji reikalavimai advokato darbo vietai ir numatoma, kad Lietuvos advokatūra nustato konkrečius reikalavimus advokato darbo vietai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą Lietuvos advokatūra tvarko advokatų darbo vietų sąrašą, siūloma siekiant aiškumo numatyti, kad Lietuvos advokatūra nustato advokatų darbo vietų registravimo tvarką, kurioje, be kita ko, būtų reglamentuotas ir pranešimas apie advokato darbo vietos adresą ir jo pasikeitimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projektas teigiamai įtakos verslo sąlygas, kadangi supaprastinama teisės verstis advokato veikla suteikimo tvarka, ir mažinama administracinė našta. 8.
teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, naujų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nėra susijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis bei Europos Sąjungos dokumentais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, reikės:
advokato darbo vietai ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką;
2) pripažinti netekusiu galios teisingumo ministro 1999 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 83 „Dėl teisės verstis advokato praktika liudijimo formos patvirtinimo“. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimas nepareikalaus valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas derintas su Ūkio ministerija ir Lietuvos advokatūra. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: advokatas.
2015-02-03 Nr. XIIP-2737 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Lietuvos advokatūra nustato advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų teisės ir pareigos, teisių ir pareigų apimtis paprastai yra nustatomos įstatyme. Tuo atveju, jeigu projekto tikslas yra nustatyti, kad advokatai privalo registruoti savo darbo vietas, tai tokia advokatų pareiga turėtų būti įtvirtinta keičiamame įstatyme. Lietuvos advokatūra nustatytų šios pareigos vykdymo tvarką. Kita vertus, diskutuotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos palankesnės sąlygos advokatų veiklai, nes pagal galiojančias Advokatūros įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas advokatai turi tik pranešti Lietuvos advokatūrai savo darbo vietų adresus (jų pasikeitimus). Darbo vietų registracija įstatyme nėra numatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokatų profesinė bendrija yra juridinis asmuo, kurio buveinė (adresas), vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK)
registre. Pasikeitus buveinei (adresui), juridinis asmuo, vadovaudamasis CK
įregistruoti duomenų pasikeitimus. Atsižvelgiant į minėtas CK 2.66 straipsnio bei į projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, advokatų profesinė bendrija privalėtų registruoti savo buveinę ne tik Juridinių asmenų registre CK nustatyta tvarka, bet dar kartą registruoti savo buveinę ir Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka.
Svarstytina, ar projektu siūlomo advokatų profesinės bendrijos buveinės registravimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes pagal projekto nuostatas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka būtų registruojamos visų advokatų, tame tarpe ir priklausančių profesinei bendrijai, darbo vietos. 2. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos advokatūra nustato reikalavimus advokato darbo vietai. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimus advokato darbo vietai projekto 2 straipsniu yra siūloma įtvirtini keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, ar Lietuvos advokatūra galėtų nustatyti papildomus reikalavimus advokato darbo vietai, ar ji detalizuotų, sukonkretintų įstatyme nustatytus reikalavimus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Advokatų taryba nustato advokatų darbo vietų registravimo tvarką. Neaišku, ar pastaroji tvarka apimtų ir advokatų profesinės bendrijos buveinės registraciją, nes pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos advokatūra turėtų nustatyti advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-03)2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų teisės ir pareigos, teisių ir pareigų apimtis paprastai yra nustatomos įstatyme. Tuo atveju, jeigu projekto tikslas yra nustatyti, kad advokatai privalo registruoti savo darbo vietas, tai tokia advokatų pareiga turėtų būti įtvirtinta keičiamame įstatyme. Lietuvos advokatūra nustatytų šios pareigos vykdymo tvarką. Kita vertus, diskutuotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos palankesnės sąlygos advokatų veiklai, nes pagal galiojančias Advokatūros įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas advokatai turi tik pranešti Lietuvos advokatūrai savo darbo vietų adresus (jų pasikeitimus). Darbo vietų registracija įstatyme nėra numatyta.
Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokatų profesinė bendrija yra juridinis asmuo, kurio buveinė (adresas), vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, yra nurodomas Juridinių asmenų registre. Pasikeitus buveinei (adresui), juridinis asmuo, vadovaudamasis CK 2.66 straipsnio 3 dalimi, privalo pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą įregistruoti duomenų pasikeitimus. Atsižvelgiant į minėtas CK 2.66 straipsnio bei į projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, advokatų profesinė bendrija privalėtų registruoti savo buveinę ne tik Juridinių asmenų registre CK nustatyta tvarka, bet dar kartą registruoti savo buveinę ir Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Svarstytina, ar projektu siūlomo advokatų profesinės bendrijos buveinės registravimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes pagal projekto nuostatas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka būtų registruojamos visų advokatų, tame tarpe ir priklausančių profesinei bendrijai, darbo vietos. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-03)23
įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos advokatūra nustato reikalavimus advokato darbo vietai. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimus advokato darbo vietai projekto 2 straipsniu yra siūloma įtvirtini keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, ar Lietuvos advokatūra galėtų nustatyti papildomus reikalavimus advokato darbo vietai, ar ji detalizuotų, sukonkretintų įstatyme nustatytus reikalavimus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Žr. Komiteto 1 pasiūlymą Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-02-03) 3.
Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Advokatų taryba nustato advokatų darbo vietų registravimo tvarką. Neaišku, ar pastaroji tvarka apimtų ir advokatų profesinės bendrijos buveinės registraciją, nes pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos advokatūra turėtų nustatyti advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2737 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-05-06)23 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos advokatūra nustato detalizuoja įstatyme nustatytus reikalavimus advokato darbo vietai, nustato advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką ir tvarko advokatų darbo vietų sąrašą.
Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.“ Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2015-05-06)32 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) nustato detalizuoja įstatyme nustatytus reikalavimus
advokato darbo vietai, nustato advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;“. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkas Valentinas
Bukauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADVOKATŪROS ĮSTATYMO NR. IX-2066 17, 22 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė, Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento vyriausioji specialistė Goda Surininaitė, Lietuvos advokatūros atstovai: Jonas Saladžius, Arnoldas Jokūbaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką. Pažymėtina, kad asmenų teisės ir pareigos, teisių ir pareigų apimtis paprastai yra nustatomos įstatyme. Tuo atveju, jeigu projekto tikslas yra nustatyti, kad advokatai privalo registruoti savo darbo vietas, tai tokia advokatų pareiga turėtų būti įtvirtinta keičiamame įstatyme. Lietuvos advokatūra nustatytų šios pareigos vykdymo tvarką.
Kita vertus, diskutuotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos palankesnės sąlygos advokatų veiklai, nes pagal galiojančias Advokatūros įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas advokatai turi tik pranešti Lietuvos advokatūrai savo darbo vietų adresus (jų pasikeitimus). Darbo vietų registracija įstatyme nėra numatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad advokatų profesinė bendrija yra juridinis asmuo, kurio buveinė (adresas), vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, yra nurodomas Juridinių asmenų registre. Pasikeitus buveinei (adresui), juridinis asmuo, vadovaudamasis CK 2.66 straipsnio 3 dalimi, privalo pateikti Juridinių asmenų registrui prašymą įregistruoti duomenų pasikeitimus. Atsižvelgiant į minėtas CK 2.66 straipsnio bei į projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, advokatų profesinė bendrija privalėtų registruoti savo buveinę ne tik Juridinių asmenų registre CK nustatyta tvarka, bet dar kartą registruoti savo buveinę ir Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Svarstytina, ar projektu siūlomo advokatų profesinės bendrijos buveinės registravimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio, nes pagal projekto nuostatas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka būtų registruojamos visų advokatų, tame tarpe ir priklausančių profesinei bendrijai, darbo vietos. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos patikslintos dėl pareigos registruoti advokatų darbo vietą, atsisakyta nuostatų dėl advokatų profesinės bendrijos registravimo Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Galiojantis Advokatūros įstatymas reikalauja iš advokato įkurti advokato darbo vietą, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus (26 straipsnio 1 dalis, 27 straipsnio 1 dalis, 28 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į tai ir šiuo metu faktiškai buvo atliekama advokatų darbo vietų registracija, todėl advokatų veiklos sąlygos nebūtų sunkinamos, tačiau būtų aiškiau ir skaidriau reglamentuoti reikalavimai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos advokatūra nustato reikalavimus advokato darbo vietai. Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimus advokato darbo vietai projekto 2 straipsniu yra siūloma įtvirtini keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai, lieka neaišku, ar Lietuvos advokatūra galėtų nustatyti papildomus reikalavimus advokato darbo vietai, ar ji detalizuotų, sukonkretintų įstatyme nustatytus reikalavimus. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Projektas patikslintas, numatant, kad Lietuvos advokatūra detalizuoja įstatyme įtvirtintus reikalavimus advokato darbo vietai. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
punkte siūloma nustatyti, kad Advokatų taryba nustato advokatų darbo vietų registravimo tvarką. Neaišku, ar pastaroji tvarka apimtų ir advokatų profesinės bendrijos buveinės registraciją, nes pagal projekto 2 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatas Lietuvos advokatūra turėtų nustatyti advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką. Projekto nuostatos tobulintinos, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje atsisakius advokatų profesinės bendrijos buveinės registravimo, pastaba neaktuali. 4.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-06-103 Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, koreguotinas Advokatūros įstatymo 51 straipsnis, aiškiai įtvirtinant organo, spręsiančio dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų taikymo, sudėtį ir priimamų sprendimų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojams skirtos standartinės sutarčių sąlygos bus tvirtinamos suderinus su Teisingumo ministerija, į šio organo sudėtį tikslinga įtraukti teisingumo ministro deleguotus atstovus. Pasiūlymas :
Papildyti įstatymo projektą 51 straipsnio 3 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„3. Klientas – fizinis asmuo, kuris su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija
nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekia sudaryti ar sudaro sutartį su advokatu dėl teisinių paslaugų turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sudarytą komisiją (toliau – komisija) dėl šios sutarties standartinių sąlygų nesąžiningumo nustatymo. Komisiją sudaro penki nariai. Tris komisijos narius skiria Lietuvos advokatūros advokatų taryba ir du narius – teisingumo ministras. Komisijos darbo reglamentą tvirtina Lietuvos advokatūros advokatų taryba, suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Komisijos sprendimas įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jeigu per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo ginčo šalims nėra apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Įsigaliojęs komisijos sprendimas yra vykdomasis dokumentas. Neįvykdytas komisijos sprendimas gali būti priverstinai vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
1 Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Lietuvos advokatūra turės priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą – 2016 m. sausio 1 d. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Stasys Šedbaras 2015-05-083 Argumentai: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) 2015-01-15 priėmė sprendimą byloje C-537/13, kuriuo nusprendė, kad 1993-04-05 Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais turi būti aiškinama taip, kad ji taikoma tipinėms teisinių paslaugų sutartims, sudarytoms advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų. Teisingumo Teismas paminėtame sprendime, be kita ko, nurodė, kad „advokatas, kuris, kaip pagrindinėje byloje, vykdydamas savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikia teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui, yra
„pardavėjas ar tiekėjas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 93/13
taikomos šioje direktyvoje įtvirtintos nuostatos. Kartu pastebėtina, kad Teisingumo Teismas iš esmės ignoravo nacionalinio teismo klausimus, kuriais buvo prašoma paaiškinti, ar advokatas yra verslininkas, o jo klientas – vartotojas visų kitų ES vartotojų teises nustatančių teisės aktų prasme. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį į ypatingą advokato vietą teisinėje sistemoje, pažymėdamas, kad advokato veiklai būdingas visuomeninis pobūdis. Be to, Teisingumo Teismas akcentavo vieną pagrindinių advokatų pareigų – advokato profesinę konfidencialumo pareigą, nurodydamas, kad vykdydami savo veiklą advokatai privalo užtikrinti santykių su „klientais-vartotojais“ konfidencialumą. Iš tiesų pačiose sutarties sąlygose, dėl kurių atskirai nesiderama, visų pirma tose, kurios parengtos bendrai naudoti, nėra su advokatų klientais susijusios asmeninės informacijos, kurios atskleidimas galėtų pažeisti advokato profesinę konfidencialumo pareigą.
Tuo tarpu konkrečiai parengta sutarties sąlyga, visų pirma dėl advokato honoraro, galėtų, bent jau netiesiogiai, atskleisti tam tikrus advokato ir jo kliento santykių aspektus, kurie turėtų likti paslaptyje. Atsižvelgdamas į tai, bei į aplinkybę, kad tokia sąlyga būtų suderėta atskirai, Teisingumo Teismas sprendimo 32 punkte nurodė, jog tokiai sąlygai Direktyva 93/13 nebūtų taikoma. Atsižvelgdama į paminėtą Teisingumo Teismo 2015-01-15 sprendimą byloje C-537/13, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015-04-14 nutartyje civilinėje byloje B. Š. v. A. D., bylos Nr. 3K-7-149-706/2015, nurodė, kad „advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Todėl advokato ir fizinio asmens, kuris veikia siekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, sudaryta tipinė sutartis turėtų būti teismo teisiškai kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis“. Atsižvelgiant į paminėtus Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentus tikslinga papildyti Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 60 straipsnį, numatant papildomą Advokatų tarybos funkciją tvirtinti advokatų ir fizinių asmenų, veikiančių siekiant su jų verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, standartines teisinių paslaugų sutarčių sąlygas, prieš tai jas suderinus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Šis pakeitimas sumažintų ginčų tarp advokatų ir vartotojų dėl nesąžiningų sutarčių sąlygų skaičių bei prisidėtų prie advokatų klientų (fizinių asmenų) teisinės apsaugos.
Taip pat atsižvelgiant į paminėtus Teisingumo Teismo sprendimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, tikslinga detalizuoti AĮ 51 straipsnio įgyvendinimą. Dėl to siūlytina papildyti keičiamo įstatymo 60 straipsnį nauju 19 punktu, nustatančiu Advokatų tarybos funkciją ne teismo tvarka nagrinėti ginčus tarp advokatų (advokatų padėjėjų) ir jų klientų – fizinių asmenų, kurie veikia siekdami su jų verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, ir spręsti dėl standartinių nesąžiningų sąlygų, advokatų (advokatų padėjėjų) naudojamų teisinių paslaugų sutartyse su fiziniais asmenimis, kurie veikia siekdami su jų verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, arba tai pavesti atlikti jos sudarytam organui. Siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas nepažeisti advokato profesinės paslapties, kadangi paminėtus skundus Lietuvos advokatūra pavestų nagrinėtų komitetams, sudarytiems iš advokatų, kurie yra įpareigoti saugoti advokato profesinę paslaptį. Pažymėtina, kad Lietuvos advokatūra ne tik įgyvendina advokatų savivaldą, bet jai taip pat suteikti įgalinimai koordinuoti ir kontroliuoti advokatų ir advokatų padėjėjų veiklą. Lietuvos advokatūra nagrinėja ginčus dėl teisinių paslaugų teikimo (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 51 str.), taip pat tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 str. 1 p.). Be to, Lietuvos advokatūra (per jos organus – Advokatų tarybą, kuri priima sprendimus dėl drausmės bylos iškėlimo advokatui (advokato padėjėjui), ir Advokatų garbės teismą, kuris nagrinėja advokatų (advokatų padėjėjų) drausmės bylas) taiko advokatams (advokatų padėjėjams) drausminę atsakomybę (Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52-55 str.).
Pastebėtina tai, kad paminėti ginčai dažniausiai neatsiejamai susiję ir su nesąžiningų sutarčių sąlygų taikymu advokatų (advokatų padėjėjų) pasirengtose tipinėse teisinių paslaugų sutartyse. Pasiūlymai: Projekto 3 straipsnį, kuriuo keičiamas 60 straipsnio 2 dalies 4 punktas papildyti 2 ir 8 dalimis, kuriomis būtų keičiamos 60 straipsnio 2 dalies 18 punktas ir straipsnio 2 dalis papildyta 19 punktu, o visą straipsnį išdėstyti taip:
60 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) išduoda advokato pažymėjimą;“
straipsnio 2 dalį nauju 18 punktu ir jį išdėstyti taip: „18) suderinusi su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tvirtina advokatų ir fizinių asmenų, veikiančių siekiant su jų verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, standartines teisinių paslaugų sutarčių sąlygas;“
papildyti nauju 19 punktu: ,,19) ne teismo tvarka nagrinėja ginčus tarp advokatų (advokatų padėjėjų) ir jų klientų, ir sprendžia dėl standartinių nesąžiningų sąlygų, advokatų (advokatų padėjėjų) naudojamų teisinių paslaugų sutartyse su fiziniais asmenimis, kurie veikia siekdami su jų verslu, prekyba ar profesija nesusijusių tikslų, arba tai paveda atlikti jos sudarytam organui;“
20) atlieka kitas Lietuvos advokatūros įstatuose numatytas funkcijas. Pritarti iš dalies Iš esmės pritartina pasiūlytiems pakeitimais, tačiau tikslintinos vartojamos sąvokos, suderinant jas su Vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir Civiliniame kodekse įtvirtintomis vartotojo sąvokomis.
Taip pat, siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, koreguotinas Advokatūros įstatymo 51 straipsnis, aiškiai įtvirtinant organo, spręsiančio dėl nesąžiningų standartinių sutarčių sąlygų taikymo, sudėtį ir priimamų sprendimų pobūdį. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojams skirtos standartinės sutarčių sąlygos bus tvirtinamos suderinus su Teisingumo ministerija, į šio organo sudėtį tikslinga įtraukti teisingumo ministro deleguotus atstovus. Siekiant užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, apsaugą, būtina įtvirtinti privalomą priimamų sprendimų pobūdį. Tarybos direktyvoje 93/13/EEB
konkurentų naudai egzistuotų pakankamos ir veiksmingos priemonės, užkertančios kelią nuolatiniam nesąžiningų sąlygų naudojimui sutartyse, pardavėjų ar tiekėjų sudaromose su vartotojais. Pastebėtina, kad kitose vartojimo srityse veikia mechanizmas, pagal kurį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad vartojimo sutarties standartinės sąlygos yra nesąžiningos ir pardavėjas, paslaugų teikėjas tokios sutarties nepakeičia, privalo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl vartotojų teisių gynimo. Analogiška vartotojų apsauga dėl su advokatu sudaromų teisinių paslaugų sutarčių galėtų būti užtikrinama nustatant institucijos, nagrinėsiančios tokio pobūdžio ginčus, sprendimų privalomumą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2015-05-06 * Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIP-2737 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
pasiūlymus. Atsižvelgti
3 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Lietuvos advokatūra nustato detalizuoja įstatyme nustatytus reikalavimus advokato darbo vietai, nustato advokatų darbo vietų (įskaitant advokatų profesinės bendrijos buveinės) registravimo tvarką ir tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Advokatų darbo vietų sąraše įrašomas advokato darbo vietos adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono bei fakso numeriai, elektroninio pašto adresas.“
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir siekiant teisinio aiškumo. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamą įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) nustato detalizuoja įstatyme nustatytus reikalavimus advokato darbo vietai, nustato advokatų darbo vietų registravimo tvarką, leidimų kurti darbo vietas tuose pačiuose pastatuose, kuriuose jau yra policijos, prokuratūros, teismo įstaigos, suteikimo tvarką;“. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2737(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas