Projekto lyginamasis variantas
2014
1 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas Pakeisti
žodžius „nuo dvidešimt aštuonių“ ir jį visą išdėstyti taip: „161 straipsnis. Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“2 straipsnis. 166 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti
visą išdėstyti taip: „166 straipsnis. Prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkių penkiasdešimt septynių iki dvidešimt aštuonių vieno šimto penkiolikos eurų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“3 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti
žodžius „ir paslaugų“; pakeisti 1 dalies sankciją, įtvirtinant padidintą baudą
„nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų“; papildyti straipsnį
nauja 2-ąja dalimi ir jį visą išdėstyti taip: „167 straipsnis. Prekybos ir paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimas Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos ir paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkių penkiasdešimt septynių iki dvidešimt aštuonių vieno šimto penkiolikos eurų.
Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo narys Pranas Žeimys 2015-01-14
Projekto lyginamasis variantas
167
2015
1 straipsnis. 161 straipsnio pakeitimas Pakeisti 161 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „161 straipsnis. Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas Savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt aštuonių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“2 straipsnis. 166 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti 166 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „166 straipsnis. Prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkių penkiasdešimt septynių iki dvidešimt aštuonių vieno šimto penkiolikos eurų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“3 straipsnis. 167 straipsnio pakeitimas ir papildymas Pakeisti 167 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „167 straipsnis. Prekybos ir kitų paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimas Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos ir kitų paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo penkių penkiasdešimt septynių iki dvidešimt aštuonių vieno šimto penkiolikos eurų. Tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. liepos
Teikia: Seimo narys Pranas Žeimys 2015-03-31
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166 ir 167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant numatyti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus. Įstatymo projekto rengėjas atkreipia dėmesį, kad 166 ir 167 straipsnių sankcijose numatytas baudos dydis (nuo dvidešimties iki vieno šimto litų) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų (Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų). Be to, esama sankcija už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus absoliučiai nedera (nekoreliuoja) su verslo subjektų ekonomine nauda ir valstybės patiriama žala, nors bauda, kaip turtinio pobūdžio nuobauda, visų pirma privalo užtikrinti kompensacinės funkcijos įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis
straipsnio pagrindu surašyti 64 administracinių teisės pažeidimų protokolai, ir tik 11 atvejų asmenys nubausti priimant nutarimą. Likusiais 53 atvejais surašytas administracinis nurodymas ir paskirta 10 litų bauda. Analogiški ar labai panašūs statistiniai duomenys fiksuoti ir aplinkiniuose rajonuose.
Tokių pažeidėjų ekonominė nauda ir valstybės patiriama žala dėl daromų pažeidimų paprastai būna ne vieną šimtą kartų didesnė už gresiančią ar realiai paskirtą sankciją. Šiame kontekste akcentuotina ir procesinė reiškinio pusė. Nors prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų tyrimas nėra paprastas (palyginus su kitais), reikalaujantis įvairaus pobūdžio įrodinėjimo priemonių panaudojimo, o dažnai ir komplikuotas dėl pažeidėjų teisės į gynybą piktnaudžiavimo atvejų, jo rezultatas – skiriama nuobauda[1] yra absoliučiai menkavertė. Šis aspektas ne tik nekompensuoja valstybės patiriamų procesinių nuostolių[2], bet kartu mažina tyrėjų motyvaciją išsamiai ir visapusiškai ištirti administracinius teisės pažeidimus. Įstatymo projekto rengėjo nuomone, atsakomybės už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus reglamentavimas nėra adekvatus ir absoliučiai neatgraso esamų ar potencialių pažeidėjų nuo prekybos turgavietėse ar viešosiose vietose taisyklių pažeidimų. Priešingai, sąžiningai veikiantys verslininkai, susiduriantys su nelygiavertėmis konkurencijos sąlygomis, patys yra skatinami daryti atitinkamus teisės pažeidimus. Šį teiginį pagrindžia prekybos be leidimo augimo mastai. Keltina prielaida, kad atsakomybės už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus sugriežtinimas įgyvendins ne tik kompensacinę ar represinę, bet ir prevencinę administracinės teisės funkciją, o kartu leis sumažinti šių pažeidimų skaičių. Be minėtų pakeitimų siekiama numatyti apatinę baudos ribą ATPK 161 straipsnio
„Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“
sankcijoje. Šio pakeitimo tikslingumą taip pat nulėmė praktinės tendencijos.
Nesant apatinės baudos ribos, tyrėjas yra priverstas atsižvelgti į ATPK bendrosios dalies nuostatas[3], numatančias minimalų baudos dydį – 10 litų (past. – 2 eurai pagal naująją redakciją nuo 2015-01-01). Paprastai pirmą kartą padariusiam pažeidimą asmeniui tokia bauda ir yra skiriama. Manytina, kad ji nėra adekvati ir proporcinga už atitinkamo pobūdžio pažeidimą. Be to, esamos straipsnio sankcijos ribos yra pernelyg plačios. Įstatymo projektu taip pat siūloma koreguoti ATPK 167 straipsnio pavadinimą ir dispoziciją, šalia žodžio „prekybos“, įrašant žodžius „ir paslaugų“. Pakeitimo esmė, kad egzistuojanti šio straipsnio taikymo praktika lingvistiškai atsispindėtų ir pačiame straipsnyje. Praktikoje prekybos viešosiose viešose vietose taisyklės taikomos ne tik prekybos, bet ir paslaugų sričiai – pavyzdžiui, įvairaus pobūdžio atrakcionams. Pakoregavus straipsnio gramatinę konstrukciją, kils mažiau diskusijų dėl jo taikymo apimties ir turinio. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengimą inicijavo Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai (vadovas – Petras Keinys, tel. 8 460 53707, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą parengė Seimo narys Pranas Žeimys (tel. 8 698 42239, [email protected]). 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas. Šiuo metu galiojančio ATPK 166 straipsnyje numatyta, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki vieno šimto litų; ATPK 167 straipsnyje numatyta, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Atitinkamose straipsnio redakcijose, įsigaliojusiose nuo 2015 m. sausio 1 d. (TAR, 2014, Nr.
2014-15013), numatytas baudos dydis konvertuotas į eurus: nuo penkių iki dvidešimt aštuonių eurų. Suapvalinus konvertuotą į eurus sankciją, reali jos išraiška nuo 2015 m. sausio
ATPK 166 ir 167 straipsniuose nėra numatytos kvalifikuotos sudėties, sunkinančios prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisykles pažeidusio asmens atsakomybę atvejais, kai atitinkamas pažeidimas yra padarytas pakartotinai. Pastebėtina, kad pakartotinumas, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, įstatymo leidėjo pakankamai dažnai naudojamas ATPK 12 skirsnyje („Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje“), tačiau jo dėl neaiškių priežasčių nėra Įstatymo projektu koreguojamuose straipsniuose. Šiuo metu ATPK 167 straipsnio pavadinimas ir dispozicija yra suformuluoti per siaurai. Straipsnio taikymo praktika rodo, kad jis taikomas ne tik prekybai, bet ir paslaugoms. Kad neliktų prieštaravimų tarp įstatymo ir jo taikymo, būtina pakoreguoti įstatyminį reglamentavimą. Be to, šiuo metu ATPK 161 straipsnio sankcijoje nėra numatytos baudos apatinės ribos, kas paprastai nulemia pernelyg menkų nuobaudų pažeidėjams skyrimą atitinkamo straipsnio pagrindu. Konstatuotina, kad esamos teisinės atsakomybės poveikio priemonės neįgyvendina nei kompensacinės, nei bendrosios ir specialiosios prevencijos funkcijų, o represinė funkcija nėra proporcinga šiomis veikomis padaromos žalos mastui. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
apatinę, tiek viršutinę jos ribas);
siejamą su analogiškos pakartotinės veikos padarymu ir asmens pakartotiniu baustumu;
100 Lt);
projekte straipsnių sankcijos koreguojamos, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras. Konkretus straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos dydis pasirinktas, išanalizavus ATPK sistemą ir kitų panašių šiame kodekse įtvirtintų teisės pažeidimų sankcijas, be to, atsižvelgiant į šiuos pažeidimus darančių asmenų ekonominės naudos dydį. Pastebėtina, kad ATPK 166 ir 167 straipsnių sankcijos didinamos proporcingai pažeidimų pavojingumui, o visame ATPK už įvairaus pobūdžio prekybos taisyklių pažeidimus egzistuoja ne viena daug didesnė sankcija. Pavyzdžiui, ATPK 169 straipsnyje „Prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimas“ numatyta, kad prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimas
Įstatymo projekte pasirinktam sankcijos dydžiui identiškas baudos dydis – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų (buvęs – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų) – numatytas naujojoje ATPK 163¹⁵ straipsnio 1 dalyje: Energetinių gėrimų pardavimas asmenims, jaunesniems kaip
penkiolikos eurų (buvęs – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų); taip pat ATPK 165 straipsnyje, 167¹ straipsnio 1 dalyje ir kt. Be to, pastebėtina, kad labai dažnai asmenys prekybos turgavietėse ir prekybos viešose vietose tvarkos pažeidimus daro pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pakartotinumas turėtų būti įtvirtintas ir sudėtyje – kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Įstatymo projekto rengėjo manymu pakartotinius pažeidimus darantys asmenys rinkoje nelegaliai veikia ne vienerius metus, gerai išmano mokesčių vengimo specifiką, paprastai būna susiję ir su kitų teisės pažeidimų nuolatiniu kartojimu. Pabrėžtina, kad tokie asmenys prekybos viešose vietose tvarkos pažeidimus paprastai daro ne dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, o tyčia. Pagal išdėstytus argumentus šie specifiniai pažeidėjai privalo būti baudžiami griežčiau – ne tik bendrosios sankcijos ribose, bet atskirai pagal kvalifikuotos sudėties sankciją. Teikiamame Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų[5]. Pabrėžtina ir tai, kad ATPK 161 straipsnio bei 167 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos pakeitimai bus reikšmingi ATPK sisteminiu aspektu ir turėtų pagerinti jų taikymą. 5.
pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Galima Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Galima Įstatymo įtaka verslo sąlygoms, jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, sumažins nesąžiningos konkurencijos atvejus, užtikrins verslo subjektų lygias teises prekiauti turgavietėse ir viešose vietose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų pokyčiai bus minimalūs. Pakeitimų pareikalaus blanketinio pobūdžio poįstatyminiai teisės aktai (t. y. savivaldybių tarybų patvirtintos prekybos viešose vietose taisyklės), tiesiogiai susiję su ATPK 167 straipsnio įgyvendinimu. Šių aktų pakeitimai turėtų būti techninio pobūdžio – keisti reikės tik tiek, kiek tai susiję su administracinio teisės pažeidimo pavadinimo išplėtimu terminu „paslaugų“. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondo papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„prekyba“, „viešoji vieta“, „turgavietė“, „bauda“, „administracinė teisė“,
„administracinis kodeksas“, „administracinis pažeidimas“, „teisės kodeksas“,
„teisės pažeidimai“. 15. Kiti, iniciatoriaus
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia: Seimo narys Pranas Žeimys 2015-01-14 [1] Past.
Teisinis procesas – vienas iš brangiausiai kainuojančių valstybinių mechanizmų. [3]
24 straipsnio 1 dalis. [4] Past.
projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166 ir 167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant numatyti efektyvias, proporcingas ir atgrasančias sankcijas už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros, prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus. Įstatymo projekto rengėjas atkreipia dėmesį, kad 166 ir 167 straipsnių sankcijose numatytas baudos dydis (nuo dvidešimties iki vieno šimto litų) neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 20 straipsnyje įtvirtintų tikslų (Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų). Be to, esama sankcija už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus absoliučiai nedera (nekoreliuoja) su verslo subjektų ekonomine nauda ir valstybės patiriama žala, nors bauda, kaip turtinio pobūdžio nuobauda, visų pirma privalo užtikrinti kompensacinės funkcijos įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis
straipsnio pagrindu surašyti 64 administracinių teisės pažeidimų protokolai, ir tik 11 atvejų asmenys nubausti priimant nutarimą. Likusiais 53 atvejais surašytas administracinis nurodymas ir paskirta 10 litų bauda. Analogiški ar labai panašūs statistiniai duomenys fiksuoti ir aplinkiniuose rajonuose.
Tokių pažeidėjų ekonominė nauda ir valstybės patiriama žala dėl daromų pažeidimų paprastai būna ne vieną šimtą kartų didesnė už gresiančią ar realiai paskirtą sankciją. Šiame kontekste akcentuotina ir procesinė reiškinio pusė. Nors prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimų tyrimas nėra paprastas (palyginus su kitais), reikalaujantis įvairaus pobūdžio įrodinėjimo priemonių panaudojimo, o dažnai ir komplikuotas dėl pažeidėjų teisės į gynybą piktnaudžiavimo atvejų, jo rezultatas – skiriama nuobauda[1] yra absoliučiai menkavertė. Šis aspektas ne tik nekompensuoja valstybės patiriamų procesinių nuostolių[2], bet kartu mažina tyrėjų motyvaciją išsamiai ir visapusiškai ištirti administracinius teisės pažeidimus. Įstatymo projekto rengėjo nuomone, atsakomybės už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus reglamentavimas nėra adekvatus ir absoliučiai neatgraso esamų ar potencialių pažeidėjų nuo prekybos turgavietėse ar viešosiose vietose taisyklių pažeidimų. Priešingai, sąžiningai veikiantys verslininkai, susiduriantys su nelygiavertėmis konkurencijos sąlygomis, patys yra skatinami daryti atitinkamus teisės pažeidimus. Šį teiginį pagrindžia prekybos be leidimo augimo mastai. Keltina prielaida, kad atsakomybės už prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimus sugriežtinimas įgyvendins ne tik kompensacinę ar represinę, bet ir prevencinę administracinės teisės funkciją, o kartu leis sumažinti šių pažeidimų skaičių. Be minėtų pakeitimų siekiama numatyti apatinę baudos ribą ATPK 161 straipsnio
„Miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas“
sankcijoje. Šio pakeitimo tikslingumą taip pat nulėmė praktinės tendencijos.
Nesant apatinės baudos ribos, tyrėjas yra priverstas atsižvelgti į ATPK bendrosios dalies nuostatas[3], numatančias minimalų baudos dydį – 10 litų (past. – 2 eurai pagal naująją redakciją nuo 2015-01-01). Paprastai pirmą kartą padariusiam pažeidimą asmeniui tokia bauda ir yra skiriama. Manytina, kad ji nėra adekvati ir proporcinga už atitinkamo pobūdžio pažeidimą. Be to, esamos straipsnio sankcijos ribos yra pernelyg plačios. Įstatymo projektu taip pat siūloma koreguoti ATPK 167 straipsnio pavadinimą ir dispoziciją, šalia žodžio „prekybos“, įrašant žodžius „ir kitų paslaugų“. Pakeitimo esmė, kad egzistuojanti šio straipsnio taikymo praktika lingvistiškai atsispindėtų ir pačiame straipsnyje. Praktikoje prekybos viešosiose viešose vietose taisyklės taikomos ne tik prekybos, bet ir paslaugų sričiai – pavyzdžiui, įvairaus pobūdžio atrakcionams. Pakoregavus straipsnio gramatinę konstrukciją, kils mažiau diskusijų dėl jo taikymo apimties ir turinio. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto rengimą inicijavo Palangos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai (vadovas – Petras Keinys, tel. 8 460 53707, el. p. [email protected]). Įstatymo projektą parengė Seimo narys Pranas Žeimys (tel. 8 698 42239, [email protected]). 3. Dabartinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas. Šiuo metu galiojančio ATPK 166 straipsnyje numatyta, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos turgavietėse taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki vieno šimto litų; ATPK 167 straipsnyje numatyta, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos viešosiose vietose taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą nuo dvidešimties iki vieno šimto litų. Atitinkamose straipsnio redakcijose, įsigaliojusiose nuo 2015 m. sausio 1 d. (TAR, 2014, Nr.
2014-15013), numatytas baudos dydis konvertuotas į eurus: nuo penkių iki dvidešimt aštuonių eurų. Suapvalinus konvertuotą į eurus sankciją, reali jos išraiška nuo 2015 m. sausio
ATPK 166 ir 167 straipsniuose nėra numatytos kvalifikuotos sudėties, sunkinančios prekybos turgavietėse ir prekybos viešosiose vietose taisykles pažeidusio asmens atsakomybę atvejais, kai atitinkamas pažeidimas yra padarytas pakartotinai. Pastebėtina, kad pakartotinumas, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, įstatymo leidėjo pakankamai dažnai naudojamas ATPK 12 skirsnyje („Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje“), tačiau jo dėl neaiškių priežasčių nėra Įstatymo projektu koreguojamuose straipsniuose. Šiuo metu ATPK 167 straipsnio pavadinimas ir dispozicija yra suformuluoti per siaurai. Straipsnio taikymo praktika rodo, kad jis taikomas ne tik prekybai, bet ir kitoms paslaugoms. Kad neliktų prieštaravimų tarp įstatymo ir jo taikymo, būtina pakoreguoti įstatyminį reglamentavimą. Be to, šiuo metu ATPK 161 straipsnio sankcijoje nėra numatytos baudos apatinės ribos, kas paprastai nulemia pernelyg menkų nuobaudų pažeidėjams skyrimą atitinkamo straipsnio pagrindu. Konstatuotina, kad esamos teisinės atsakomybės poveikio priemonės neįgyvendina nei kompensacinės, nei bendrosios ir specialiosios prevencijos funkcijų, o represinė funkcija nėra proporcinga šiomis veikomis padaromos žalos mastui. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Įstatymo projektu siūloma:
apatinę, tiek viršutinę jos ribas);
siejamą su analogiškos pakartotinės veikos padarymu ir asmens pakartotiniu baustumu;
eurus (buvę 100 Lt);
projekte straipsnių sankcijos koreguojamos, pirmiausia atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvestas euras. Konkretus straipsnių sankcijose numatytos nuobaudos dydis pasirinktas, išanalizavus ATPK sistemą ir kitų panašių šiame kodekse įtvirtintų teisės pažeidimų sankcijas, be to, atsižvelgiant į šiuos pažeidimus darančių asmenų ekonominės naudos dydį. Pastebėtina, kad ATPK 166 ir 167 straipsnių sankcijos didinamos proporcingai pažeidimų pavojingumui, o visame ATPK už įvairaus pobūdžio prekybos taisyklių pažeidimus egzistuoja ne viena daug didesnė sankcija. Pavyzdžiui, ATPK 169 straipsnyje „Prekybos transporto priemonėmis tvarkos pažeidimas“ numatyta, kad prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais arba laikinųjų valstybinio numerio ženklų joms išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimas
Įstatymo projekte pasirinktam sankcijos dydžiui identiškas baudos dydis – nuo penkiasdešimt septynių iki vieno šimto penkiolikos eurų (buvęs – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų) – numatytas naujojoje ATPK 163¹⁵ straipsnio 1 dalyje: Energetinių gėrimų pardavimas asmenims, jaunesniems kaip
penkiolikos eurų (buvęs – nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų litų); taip pat ATPK 165 straipsnyje, 167¹ straipsnio 1 dalyje ir kt. Be to, pastebėtina, kad labai dažnai asmenys prekybos turgavietėse ir prekybos viešose vietose tvarkos pažeidimus daro pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad pakartotinumas turėtų būti įtvirtintas ir sudėtyje – kaip veiką kvalifikuojantis požymis. Įstatymo projekto rengėjo manymu pakartotinius pažeidimus darantys asmenys rinkoje nelegaliai veikia ne vienerius metus, gerai išmano mokesčių vengimo specifiką, paprastai būna susiję ir su kitų teisės pažeidimų nuolatiniu kartojimu. Pabrėžtina, kad tokie asmenys prekybos viešose vietose tvarkos pažeidimus paprastai daro ne dėl aplaidumo ar nerūpestingumo, o tyčia. Pagal išdėstytus argumentus šie specifiniai pažeidėjai privalo būti baudžiami griežčiau – ne tik bendrosios sankcijos ribose, bet atskirai pagal kvalifikuotos sudėties sankciją. Teikiamame Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad tokia pat veika, padaryta asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytą pažeidimą – užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų[5]. Pabrėžtina ir tai, kad ATPK 161 straipsnio bei 167 straipsnio pavadinimo ir dispozicijos pakeitimai bus reikšmingi ATPK sisteminiu aspektu ir turėtų pagerinti jų taikymą. 5.
pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Galima Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Galima Įstatymo įtaka verslo sąlygoms, jo plėtrai. Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, sumažins nesąžiningos konkurencijos atvejus, užtikrins verslo subjektų lygias teises prekiauti turgavietėse ir viešose vietose. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, galiojančių teisės aktų pokyčiai bus minimalūs. Pakeitimų pareikalaus blanketinio pobūdžio poįstatyminiai teisės aktai (t. y. savivaldybių tarybų patvirtintos prekybos ir kitų paslaugų teikimo savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose tvarką), tiesiogiai susiję su ATPK 167 straipsnio įgyvendinimu. Šių aktų pakeitimai turėtų būti techninio pobūdžio – keisti reikės tik tiek, kiek tai susiję su administracinio teisės pažeidimo pavadinimo išplėtimu terminu „ir paslaugų“. Dėl šių priežasčių Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Įstatymas įsigaliotų nuo 2015 m. liepos 1 d. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, kas ir kada juos turėtų priimti. Nėra. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo įgyvendinimas valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įstaigų fondo papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „prekyba“,
„viešoji vieta“, „turgavietė“, „bauda“, „administracinė teisė“,
„administracinis kodeksas“, „administracinis pažeidimas“, „teisės kodeksas“, „teisės
pažeidimai“. 15. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Antrajame teikiamo Įstatymo projekte pilnai įvertintos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabos.
Teikia: Seimo narys Pranas Žeimys 2015-03-31 [1] Past.
Teisinis procesas – vienas iš brangiausiai kainuojančių valstybinių mechanizmų. [3]
24 straipsnio 1 dalis. [4] Past.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. 8 706 636 87, faks. 8 706 636 79, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2015-01-14 Nr. XIIP-2716 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166, 167 Straipsnių pakeitimo įstatymo projekto atitikties Europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 161, 166, 167 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP – 2716, pažymime, kad pateikto projekto nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl projekto nuostatų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]
161, 166 IR 167
2015-01-23 Nr. XIIP-2716 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnį ir jame nustatyti administracinę atsakomybę ne tik už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos, bet ir paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybų kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas, kurio 6 straipsnio 37 dalyje įtvirtinta, kad prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas yra viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog vietoj žodžio „paslaugų“ vartotina formuluotė „kitų paslaugų teikimo“. Taip pat pažymėtina, jog siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atitinkamai koreguotinas ir projekto 2 straipsnyje siūlomo keisti ATPK 166 straipsnio nuostatos – po žodžio „prekybos“ įrašant formuluotę „kitų paslaugų teikimo“. Be to, įvertinus tai, kad siūlomo teisinio reguliavimo nuostatoms įgyvendinti gali būti reikalinga pakeisti ir kitus teisės aktus (atitinkamai pakeisti savivaldybių tarybų tvirtinamas taisykles), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (nustatant pakankamą terminą minėtiems teisės aktams parengti ir patvirtinti) bei įgyvendinimo. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projektas ir jo lyginamasis variantas tikslintini:
a) projekto pavadinime žodis „ĮSTATYMAS“ nukeltinas į kitą eilutę;
b) įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose brauktini žodžiai ,,ir papildymas“;
c) įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto 1 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Pakeisti
varianto 2 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Pakeisti 166 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“; įstatymo projekto ir jo lyginamojo varianto 3 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: ,,Pakeisti 167 straipsnį ir jį išdėstyti taip:“;
d) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos iš didžiosios raidės, mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Civilinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti Teisės departamento direktorių Daina Petrauskaitė A. Dulevičiūtė-Akimovienė R. Rutkauskaitė
161, 166 IR 167
2015-04-02 Nr. XIIP-2716(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
straipsnį ir jame nustatyti administracinę atsakomybę ne tik už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos, bet ir kitų paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybų kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas, kurio 6 straipsnio 37 dalyje įtvirtinta, kad prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas yra viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog vietoj formuluotės „kitų paslaugų“ vartotina formuluotė „kitų paslaugų teikimo“. Taip pat pažymėtina, jog siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atitinkamai koreguotinas ir projekto 2 straipsnyje siūlomo keisti ATPK 166 straipsnio nuostatos – po žodžio „prekybos“ įrašant formuluotę „kitų paslaugų teikimo“. 2. Įstatymo projekto lyginamojo varianto 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose brauktini žodžiai ,,ir papildymas“. 3. Atsižvelgus į tai, kad siūlomo teisinio reguliavimo nuostatoms įgyvendinti gali būti reikalinga pakeisti ir kitus teisės aktus (atitinkamai pakeisti savivaldybių tarybų tvirtinamas taisykles), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (nustatant pakankamą terminą minėtiems teisės aktams parengti ir patvirtinti) bei įgyvendinimo. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė R. Rutkauskaitė
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja D. Latvelienė, Komiteto biuro patarėjai: L.Zdanavičienė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R.Varanauskienė, Komiteto biuro padėjėjos A. Bacevičienė, M. Banytė. Kviestieji asmenys: Vilniaus m. savivaldybės atstovas Gintaras Leperskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-04-023 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti ATPK 167 straipsnį ir jame nustatyti administracinę atsakomybę ne tik už savivaldybių tarybų patvirtintų prekybos, bet ir kitų paslaugų viešosiose vietose taisyklių pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybių tarybų kompetenciją nustato Vietos savivaldos įstatymas, kurio 6 straipsnio 37 dalyje įtvirtinta, kad prekybos ir kitų paslaugų teikimo tvarkos savivaldybių ar jų kontroliuojamų įmonių administruojamose turgavietėse ir viešose vietose nustatymas yra viena iš savivaldybių savarankiškų funkcijų. Atsižvelgus į tai, manytina, jog vietoj formuluotės „kitų paslaugų“ vartotina formuluotė „kitų paslaugų teikimo“.
Taip pat pažymėtina, jog siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, atitinkamai koreguotinas ir projekto 2 straipsnyje siūlomo keisti ATPK 166 straipsnio nuostatos – po žodžio „prekybos“ įrašant formuluotę „kitų paslaugų teikimo“. Pritarti iš dalies Siūlytina keisti ne galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bet nuostatas derinti su Seimo jau priimto Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, atitinkamai jas koreguojant. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
varianto 2 ir 3 straipsnių pavadinimuose brauktini žodžiai ,,ir papildymas“. Pritarti
siūlomo teisinio reguliavimo nuostatoms įgyvendinti gali būti reikalinga pakeisti ir kitus teisės aktus (atitinkamai pakeisti savivaldybių tarybų tvirtinamas taisykles), projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo (nustatant pakankamą terminą minėtiems teisės aktams parengti ir patvirtinti) bei įgyvendinimo. Pritarti iš dalies Siūlomos projekto nuostatos derintinos su Seimo jau priimto Administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis, atitinkamai jas koreguojant. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Pranas Žeimys 2015-09-164 Argumentai: Siekiant tinkamai pasirengti Įstatymo įgyvendinimui, tikslinga numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą.
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. birželio 1 d.“ Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, jog Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodeksą, kuris įsigalios 2016 m. balandžio 1 d. Seimo nario pasiūlyta data yra vėlesnė, t.y. jau galios naujasis kodeksas (ANK), todėl tikslinga ne keisti dabar galiojantį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, bet norimas nuostatas teikti į dar neįsigaliojusį Administracinių nusižengimų kodeksą (įstatymo Nr. XII-1869). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Įstatymo projektą atmesti, kaip nebeaktualų, nes yra priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas Nr. XII-1869, kuriuo yra patvirtintas naujas Administracinių nusižengimų kodeksas. Šiame kodekse yra iš esmės realizuotos siūlomo projekto nuostatos. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas