2015-02-05 Nr. XIIP-2696 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad akcinės bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Šios projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma nustatyti, kad įstatymo taikymas priklausytų nuo bendrovės organo, priėmusio sprendimą išleisti obligacijų emisiją, sprendimo kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens organų sprendimai, kuriais būtų nuspręsta taikyti įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatomis gali būti pripažinti negaliojančiais. Be to, juridinio asmens organai savo sprendimus gali ir patys pripažinti netekusiais galios, juos pakeisti. Pažymėtina, kad organo sprendimas taikyti įstatymo nuostatas būtų svarbus argumentas, kad asmenys nuspręstų įsigyti obligacijas. Organo sprendimą pripažinus negaliojančiu ar netekusiu galios, obligacijas įsigijusių asmenų teisės įstatyme nustatytomis priemonėmis nebūtų ginamos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su projekto tikslais, nurodytais projekto aiškinamajame rašte. 2.
obligacijų savininkų patikėtiniu, tačiau tuo atveju, kai bendrovė prieš išleisdama obligacijas turi sudaryti su obligacijų savininkų patikėtiniu sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo (projekto 4 straipsnio 5 dalis) ir kai bendrovė projekto 13 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais turi sudaryti sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu, nėra aišku, koks bendrovės organas atitinkamą patikėtinį paskirtų. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas. 3. Projekto 4 straipsnio 6 dalies 2 punkte be kita ko siūloma nustatyti, kad sutartis dėl obligacijos savininkų interesų gynimo pasibaigia, kai viešosios apyvartos tarpininkas ar advokatų profesinė bendrija įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis obligacijų savininkų patikėtiniui - advokatui kaip fiziniam asmeniui taip pat gali būti iškelta bankroto byla. Svarstytina, ar tokiu atveju su juo sudaryta sutartis dėl obligacijų savininkų teisių gynimo taip pat neturėtų pasibaigti. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 5 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 13 straipsnio 6 dalis. 4. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų patikėtinis turi teisę gauti iš bendrovės ir obligacijų savininkų jam priskirtoms funkcijoms vykdyti reikalingus dokumentus ir informaciją. Ši projekto nuostata derintina su projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, pagal kurias obligacijų savininkų patikėtiniui bendrovė privalėtų pateikti ne dokumentus, bet dokumentų kopijas ir tik tuos dokumentus, kurie nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. 5. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų patikėtinis turi teisę pritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams priemonėms.
Projekto 13 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrovė turi gauti obligacijų savininkų susirinkimo pritarimą dėl bendrovės siūlomų ir prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams, vykdymo priemonių. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą bendrovės priemonėms vykdyti turi būti gautas obligacijų savininkų susirinkimo pritarimas, todėl nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tokioms priemonėms turi teisę pritarti ir obligacijos savininkų patikėtinis. Nepriklausomai nuo to, ar patikėtinis pritartų, ar nepritartų minėtosioms priemonėms, bendrovė galėtų jas vykdyti tik pritarus obligacijų savininkų susirinkimui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių arba projekte nustatyti patikėtinio pareigą obligacijų savininkų susirinkimui pateikti išvadą dėl bendrovės siūlomų ir prisiimtų įsipareigojimų priemonių vykdymo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatas. 6. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkų vardu ir naudai turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai bendrovės išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkas turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui, kuris atstovautų obligacijos savininkui santykiuose su bendrove. Be to, teikiamo projekto lydinčiojo Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-2697 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti obligacijų savininkų teisę duoti įgaliojimą kitam asmeniui jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su įgaliojimą davusių obligacijų savininkų interesų gynimu santykiuose su bendrove ir su obligacijų savininkų patikėtiniu. Taigi, obligacijų savininkai turi teisę pavesti tretiesiems asmenims įgyvendinti jų kaip įkaito turėtojų ir hipotekos kreditorių teises. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar obligacijų savininkų patikėtinis galėtų įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai jie tokias teises įgyvendinti būtų pavedę kitiems asmenims bei nesant obligacijų savininkų įgaliojimo tokias teises įgyvendinti. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad obligacijų savininkų patikėtinis turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises tik esant obligacijų savininkų pavedimui. 7. Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą obligacijų savininkų susirinkimui priėmus sprendimą nušalinti obligacijų savininkų patikėtinį ir paskyrus naują, sutarties su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu dėl obligacijų savininkų interesų gynimo sudarymas gali užtrukti ir keletą dienų (projekto 13 straipsnio 7 dalies nuostatos). Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kada obligacijų savininkų patikėtinis įgyja įgaliojimus – ar iškart nuo sprendimo paskirti jį patikėtiniu (ši nuostata gali būti aktuali, jei reikėtų atlikti kokius nors skubius veiksmus), ar tik sudarius atitinkamą sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo. 8. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte po žodžio „obligacijų“ įrašytinas žodis „savininkų“. 9.
patikėtinis priimti sprendimą sušaukti obligacijų savininkų susirinkimą neprivalo, jeigu susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateikta paraiška neatitinka visų šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokiu atveju, kai paraiška neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, obligacijų savininkų patikėtinis privalo per protingą terminą apie tai iniciatorius informuoti, kad pastarieji, ištaisę paraiškos trūkumus, paraišką galėtų teikti iš naujo. 10. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad apie obligacijų savininkų susirinkimo sušaukimą viešai skelbiama sutartyje dėl obligacijų savininkų interesų gynimo nurodytame šaltinyje arba įteikiama kiekvienam obligacijų savininkui pasirašytinai. Svarstytina, ar bent apie pirmąjį obligacijų savininkų susirinkimo sušaukimą obligacijų savininkai neturėtų būti informuoti asmeniškai, nes kitas informavimo šaltinis būtų nurodytas bendrovės su patikėtiniu sudarytoje sutartyje, su kuria ne visi obligacijų savininkai būtų susipažinę. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad bendrovė ir patikėtinis tarp jų sudarytoje sutartyje nustatytų paskelbimo šaltinį, o ne patys obligacijų savininkai pasirinktų jiems galimai priimtinesnį paskelbimo būdą. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 7 straipsnį, kuriame nustatoma obligacijų savininkų susirinkimo kompetencija, suteikiant teisę susirinkimui nustatyti kitus ar papildomus informavimo apie šaukiamą susirinkimą paskelbimo būdus. 11. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrovei laiku neišpirkus obligacijų, visi atsiskaitymai su obligacijų savininkais vykdomi per depozitinę obligacijų savininkų patikėtinio sąskaitą. Nėra aiškus teikiamo projekto santykis su Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų vykdymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad išleidusiai obligacijas bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų obligacijų savininkams, pastarieji turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais būtų iš bendrovės priteistos atitinkamos sumos obligacijų savininkų naudai, būtų išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas visi atsiskaitymai su obligacijų savininkais būtų vykdomi per depozitinę obligacijų savininkų patikėtinio sąskaitą. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Civilinio proceso nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų vykdymą. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. 12. Projekto 13 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad esant tam tikroms aplinkybėms (kai paaiškėja, jog obligacijų savininkų patikėtinis nebeatitinka nustatytų reikalavimų arba įgijo bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens statusą, taip pat sutarčiai dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigus obligacijų savininkų patikėtinio iniciatyva) bendrovė turi sudaryti sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu. Svarstytina, ar siekiant tinkamesnio obligacijų savininkų interesų užtikrinimo šiuo atveju neturėtų būti sudaryta galimybė obligacijų savininkams patiems paskirti naują obligacijų savininkų patikėtinį. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas A. Dulevičiūtė-Akimovienė
2016-03-10 Nr. XIIP-2696(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatos taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Šios projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma nustatyti, kad įstatymo taikymas priklausytų nuo bendrovės organo, priėmusio sprendimą išleisti obligacijų emisiją, sprendimo kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens organų sprendimai, kuriais būtų nuspręsta taikyti įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatomis gali būti pripažinti negaliojančiais. Be to, juridinio asmens organai savo sprendimus gali ir patys pripažinti netekusiais galios, juos pakeisti. Pažymėtina, kad organo sprendimas taikyti įstatymo nuostatas būtų svarbus argumentas asmenims apsisprendžiant įsigyti obligacijas. Organo sprendimą pripažinus negaliojančiu ar netekusiu galios, obligacijas įsigijusių asmenų teisės įstatyme nustatytomis priemonėmis nebūtų ginamos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su projekto tikslais, nurodytais projekto aiškinamajame rašte. 2. Projekto 4 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąvokos ,,kontroliuojama įmonė“ turinys nėra aiškus. Šios sąvokos turinio nėra siūloma apibrėžti projekto 2 straipsnyje.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, tačiau minėtoji sąvoka pastaruosiuose įstatymuose taip pat nėra apibrėžta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba nurodyti įstatymą, kuriame būtų atskleistas šios sąvokos turinys. 3. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad obligacijų savininko patikėtinis privalo raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą nuo interesų konflikto atsiradimo momento obligacijų savininko patikėtinis privalėtų apie tai pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. 4. Projekto 6 straipsnio 1 – 4 dalyse siūloma reglamentuoti obligacijų savininkų teises. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismų sprendimai dėl atsiskaitymo su obligacijų savininkais vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad bendrovei nustatytais terminais neišpirkus obligacijų ir (ar) nesumokėjus palūkanų, obligacijų savininkai gindami savo teises be obligacijų savininkų patikėtinio instituto pagalbos turėtų teisę savarankiškai kreiptis į teismą pareiškiant obligacijas išleidusiai bendrovei atitinkamus reikalavimus, o atsiskaitymai pagal tokius teismų sprendimus su obligacijų savininkais būtų vykdomi ne per obligacijų savininkų patikėtinį, bet Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio nuostatų, kuriose reglamentuojamos obligacijų savininkų teisės, nereikėtų papildyti, aiškiai įvardinant tokią obligacijų savininkų teisę. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2016-06-03 Nr. XIIP-2696(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
patikėtinį skiria obligacijų emisiją išleidusios bendrovės vadovas. Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka įstatyme siūlomus įtvirtinti kvalifikacinius reikalavimus: būti nepriekaištingos reputacijos, turėti reikiamą išsilavinimą bei atitinkamos veiklos vykdymo (paslaugų teikimo) stažą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar bendrovė, prieš paskiriant asmenį obligacijų patikėtiniu, pati turėtų surinkti duomenis, patvirtinančius, kad jis atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, ar juos bendrovei turėtų pateikti pats asmuo, kurį numatoma skirti obligacijų savininko patikėtiniu. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Tuo atveju, jeigu bendrovė pati privalėtų surinkti aukščiau nurodytus duomenis, svarstytina, ar keičiamame įstatyme nereikėtų nustatyti bendrovės teisę gauti iš valstybė ir kitų institucijų, fizinių ir juridinių asmenų informaciją, kuri būtina įvertinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimams. 2. Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 4 straipsnio 9 dalyje nereikėtų nustatyti terminą, per kurį šioje dalyje nurodytuose šaltiniuose turėtų būti paskelbta informacija apie obligacijų savininkų patikėtinio paskyrimą ir (ar) sutarties su juo dėl obligacijų savininkų interesų gynimo sudarymą. 3.
3Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkas,
šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu terminu iš obligacijų savininko patikėtinio negavęs sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo kopijos, turi teisę prašyti ir gauti iš bendrovės tokios sutarties kopiją. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokiu konkrečiai terminu bendrovė privalėtų pateikti obligacijos savininkui aukščiau minėtos sutarties kopiją. Įstatyme nenustačius termino, bendrovė obligacijų savininkui sutarties kopijos galėtų neteikti nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte tokį terminą nereikėtų nustatyti. 4. Projekto 10 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad dalyvauti obligacijų savininkų susirinkime turi teisę obligacijų savininkų patikėtinis. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas obligacijų savininkų patikėtinis privalo teikti obligacijų savininkų susirinkimui rekomendacinio pobūdžio išvadą, kurioje pateikiama motyvuota nuomonė pritarti arba nepritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms. Manytina, kad obligacijų savininkų susirinkimui svarstant aukščiau nurodytas rekomendacijas, galėtų kilti poreikis, jog obligacijų savininkų patikėtinis jas paaiškintų. Tačiau pagal siūlomas projekto 10 straipsnio 1 dalies nuostatas obligacijų savininkų patikėtinis neprivalėtų dalyvauti obligacijų savininkų susirinkimuose ir duoti reikalingus paaiškinimus, nes įstatyme tokia jo pareiga nebūtų įtvirtinta. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 10 straipsnio 1 dalies nereikėtų patikslinti nustatant, kad obligacijų savininkų patikėtinis ne tik turi teisę dalyvauti obligacijų savininkų susirinkimuose, bet obligacijų savininkų susirinkimui nutarus, privalo juose dalyvauti. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
ekonomikos komitetas
O S
Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo : Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento Reguliuojamosios rinkos priežiūros skyriaus viršininkas Vaidas Cibas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viceministras Gediminas Onaitis, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja Vaida Sinušaitė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Aurelija Giedraitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas.
Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad akcinės bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Šios projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma nustatyti, kad įstatymo taikymas priklausytų nuo bendrovės organo, priėmusio sprendimą išleisti obligacijų emisiją, sprendimo kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens organų sprendimai, kuriais būtų nuspręsta taikyti įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatomis gali būti pripažinti negaliojančiais. Be to, juridinio asmens organai savo sprendimus gali ir patys pripažinti netekusiais galios, juos pakeisti. Pažymėtina, kad organo sprendimas taikyti įstatymo nuostatas būtų svarbus argumentas, kad asmenys nuspręstų įsigyti obligacijas. Organo sprendimą pripažinus negaliojančiu ar netekusiu galios, obligacijas įsigijusių asmenų teisės įstatyme nustatytomis priemonėmis nebūtų ginamos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su projekto tikslais, nurodytais projekto aiškinamajame rašte.
Nepritarti Civilinis kodeksas nustato baigtinį atvejų, kai juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais (jei šie sprendimai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams), ir apriboja asmenų, kurie galėtų tokį ieškinį pareikšti (juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys) sąrašą. Be to, bendrovės organo sprendimo pripažinimas netekusiu galios, turėtų neigiamos įtakos bendrovės patikimumui, konkurencingumui ir kreditingumui. Kita vertus, jei bendrovės organo sprendimas taikyti šio įstatymo nuostatas būtų pripažintas negaliojančiu, obligacijų savininkai galėtų kreiptis į teismą dėl obligacijų įgijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06413 2,56 Projekto
savininkų patikėtiniu, tačiau tuo atveju, kai bendrovė prieš išleisdama obligacijas turi sudaryti su obligacijų savininkų patikėtiniu sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo (projekto 4 straipsnio 5 dalis) ir kai bendrovė projekto 13 straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais turi sudaryti sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu, nėra aišku, koks bendrovės organas atitinkamą patikėtinį paskirtų. Atsižvelgus į tai, projektas tikslintinas. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06452 Projekto
obligacijos savininkų interesų gynimo pasibaigia, kai viešosios apyvartos tarpininkas ar advokatų profesinė bendrija įgyja bankrutuojančio juridinio asmens statusą. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis obligacijų savininkų patikėtiniui – advokatui, kaip fiziniam asmeniui, taip pat gali būti iškelta bankroto byla. Svarstytina, ar tokiu atveju su juo sudaryta sutartis dėl obligacijų savininkų teisių gynimo taip pat neturėtų pasibaigti. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tikslintinas projekto 5 straipsnio 2 dalies 9 punktas ir 13 straipsnio 6 dalis. Nepritarti Fizinių asmenų bankroto tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Ši advokato – fizinio asmens – finansinės būklės būsena nelemia jo gebėjimų vykdyti sutartimi dėl obligacijų savininkų interesų gynimo prisiimtus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į tai, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas nėra pagrindas sutarčiai su obligacijų savininkų patikėtiniu pasibaigti. Be to, įstatymo projekte yra nustatyta galimybė pakeisti obligacijų savininkų patikėtinį, jeigu jis negali dėl tam tikrų priežasčių toliau eiti savo pareigų ar obligacijų savininkų ar bendrovės nuomone jis yra netinkamas jas vykdyti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06513 Projekto
patikėtinis turi teisę gauti iš bendrovės ir obligacijų savininkų jam priskirtoms funkcijoms vykdyti reikalingus dokumentus ir informaciją.
Ši projekto nuostata derintina su projekto 13 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, pagal kurias obligacijų savininkų patikėtiniui bendrovė privalėtų pateikti ne dokumentus, bet dokumentų kopijas ir tik tuos dokumentus, kurie nesusiję su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06515 Projekto
patikėtinis turi teisę pritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams priemonėms. Projekto
savininkų susirinkimo pritarimą dėl bendrovės siūlomų ir prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams, vykdymo priemonių. Taigi, pagal pastarąją projekto nuostatą bendrovės priemonėms vykdyti turi būti gautas obligacijų savininkų susirinkimo pritarimas, todėl nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad tokioms priemonėms turi teisę pritarti ir obligacijos savininkų patikėtinis. Nepriklausomai nuo to, ar patikėtinis pritartų, ar nepritartų minėtosioms priemonėms, bendrovė galėtų jas vykdyti tik pritarus obligacijų savininkų susirinkimui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 1 dalies
nustatyti patikėtinio pareigą obligacijų savininkų susirinkimui pateikti išvadą dėl bendrovės siūlomų ir prisiimtų įsipareigojimų priemonių vykdymo. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti projekto
6.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-0655 Projekto
obligacijų savininkų vardu ir naudai turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai bendrovės išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka. Atkreipiame dėmesį, kad projekto 6 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkas turi teisę duoti paprastos rašytinės formos įgaliojimą kitam asmeniui, kuris atstovautų obligacijos savininkui santykiuose su bendrove. Be to, teikiamo projekto lydinčiojo Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2697 1 straipsniu Akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnyje taip pat siūloma nustatyti obligacijų savininkų teisę duoti įgaliojimą kitam asmeniui jų vardu atlikti veiksmus, susijusius su įgaliojimą davusių obligacijų savininkų interesų gynimu santykiuose su bendrove ir su obligacijų savininkų patikėtiniu. Taigi, obligacijų savininkai turi teisę pavesti tretiesiems asmenims įgyvendinti jų kaip įkaito turėtojų ir hipotekos kreditorių teises. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar obligacijų savininkų patikėtinis galėtų įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai jie tokias teises įgyvendinti būtų pavedę kitiems asmenims bei nesant obligacijų savininkų įgaliojimo tokias teises įgyvendinti. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, nustatant, kad obligacijų savininkų patikėtinis turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises tik esant obligacijų savininkų pavedimui. Nepritarti Obligacijų savininkų patikėtinis atstovauja visiems tos pačios obligacijų emisijos obligacijų savininkams, veikia jų naudai ir gina jų interesus santykiuose su bendrove ir trečiaisiais asmenimis, yra atskaitingas obligacijų savininkų susirinkimui.
Atsižvelgiant į tai, obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkų vardu ir jų naudai įgyvendina įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai bendrovės išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka. Bendrovei neįvykdžius prievolių ar jų dalies, kurių įvykdymas buvo užtikrintas atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka, iš bendrovės ir (ar) trečiųjų asmenų gautas lėšas ir
(ar) kitą turtą obligacijų savininkų patikėtinis privalo perduoti obligacijų savininkams. Tokiu teisiniu reglamentavimu bus palengvintas ir taps efektyvesniu obligacijų savininkų teisių ir teisėtų interesų gynimas. Obligacijų savininkų patikėtinis užtikrins, kad visos grupės (tam tikros emisijos) obligacijų savininkų interesai bus ginami bei atitinkamai gaunamos lėšos (turtas) proporcingai paskirstomi. Be to, paprastai turtas yra įkeičiamas iki obligacijų išplatinimo, kai obligacijų savininkai dar nėra žinomi. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06711 Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalies
obligacijų savininkų patikėtinį ir paskyrus naują, sutarties su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu dėl obligacijų savininkų interesų gynimo sudarymas gali užtrukti ir keletą dienų (projekto 13 straipsnio 7 dalies nuostatos). Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, nuo kada obligacijų savininkų patikėtinis įgyja įgaliojimus – ar iškart nuo sprendimo paskirti jį patikėtiniu (ši nuostata gali būti aktuali, jei reikėtų atlikti kokius nors skubius veiksmus), ar tik sudarius atitinkamą sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad obligacijų savininkų patikėtinis turi vadovautis sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo nuostatomis ir ši sutartis yra dvišalė bei konsensualinė, teisės ir pareigos jos šalims kils nuo sutarties sudarymo momento. Siekiant operatyvumo, ši sutartis būtų pasirašoma ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo dienos, kai bendrovė sužinotų apie naujo obligacijų savininkų patikėtinio paskyrimą, t.y. nedelsiant. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06715 Projekto
„savininkų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-0684 Projekto
patikėtinis priimti sprendimą sušaukti obligacijų savininkų susirinkimą neprivalo, jeigu susirinkimo sušaukimo iniciatorių pateikta paraiška neatitinka visų šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad tokiu atveju, kai paraiška neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų, obligacijų savininkų patikėtinis privalo per protingą terminą apie tai iniciatorius informuoti, kad pastarieji, ištaisę paraiškos trūkumus, paraišką galėtų teikti iš naujo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-0692 Projekto
susirinkimo sušaukimą viešai skelbiama sutartyje dėl obligacijų savininkų interesų gynimo nurodytame šaltinyje arba įteikiama kiekvienam obligacijų savininkui pasirašytinai.
Svarstytina, ar bent apie pirmąjį obligacijų savininkų susirinkimo sušaukimą obligacijų savininkai neturėtų būti informuoti asmeniškai, nes kitas informavimo šaltinis būtų nurodytas bendrovės su patikėtiniu sudarytoje sutartyje, su kuria ne visi obligacijų savininkai būtų susipažinę. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad bendrovė ir patikėtinis tarp jų sudarytoje sutartyje nustatytų paskelbimo šaltinį, o ne patys obligacijų savininkai pasirinktų jiems galimai priimtinesnį paskelbimo būdą. Svarstytina, ar nereikėtų papildyti projekto 7 straipsnį, kuriame nustatoma obligacijų savininkų susirinkimo kompetencija, suteikiant teisę susirinkimui nustatyti kitus ar papildomus informavimo apie šaukiamą susirinkimą paskelbimo būdus. Nepritarti Sutartis su obligacijų savininkų patikėtiniu sudaroma iki obligacijų emisijos išleidimo, kai obligacijų savininkai dar nežinomi. Informacija apie tai, kokiame šaltinyje bus skelbiama informacija apie obligacijų savininkų susirinkimo sušaukimą, turi būti nurodyta sutartyje dėl obligacijų savininkų interesų gynimo, kadangi obligacijų savininkų patikėtinio sprendimais būtų šaukiamas obligacijų savininkų susirinkimas ir jis turėtų pareigą informuoti obligacijų savininkus apie šaukiamą obligacijų savininkų susirinkimą. Pasirenkant paskelbimo apie šaukiamą obligacijų savininkų susirinkimą šaltinį ir būdą, vadovaujamasi racionalumo bei protingumo kriterijais, turint omenyje, kad obligacijų savininkų gali būti daug (tūkstančiai) ir reikalavimas informuoti obligacijų savininkų apie obligacijų savininkų susirinkimus asmeniškai lemtų dideles patikėtinio išlaidas. 11.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06121 Projekto
obligacijų, visi atsiskaitymai su obligacijų savininkais vykdomi per depozitinę obligacijų savininkų patikėtinio sąskaitą. Nėra aiškus teikiamo projekto santykis su Civilinio proceso kodekso normomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad išleidusiai obligacijas bendrovei neįvykdžius savo įsipareigojimų obligacijų savininkams, pastarieji turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme. Įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais būtų iš bendrovės priteistos atitinkamos sumos obligacijų savininkų naudai, būtų išieškomos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagal projekto nuostatas visi atsiskaitymai su obligacijų savininkais būtų vykdomi per depozitinę obligacijų savininkų patikėtinio sąskaitą. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Civilinio proceso nuostatomis, reglamentuojančiomis teismo sprendimų vykdymą. Projekto nuostatos tobulintinos pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-02-06136 Projekto
(kai paaiškėja, jog obligacijų savininkų patikėtinis nebeatitinka nustatytų reikalavimų arba įgijo bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens statusą, taip pat sutarčiai dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigus obligacijų savininkų patikėtinio iniciatyva) bendrovė turi sudaryti sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su nauju obligacijų savininkų patikėtiniu. Svarstytina, ar siekiant tinkamesnio obligacijų savininkų interesų užtikrinimo šiuo atveju neturėtų būti sudaryta galimybė obligacijų savininkams patiems paskirti naują obligacijų savininkų patikėtinį.
Nepritarti Sudarius galimybę obligacijų savininkams patiems paskirti naują obligacijų savininkų patikėtinį, kai pavyzdžiui, paaiškėja, jog obligacijų savininkų patikėtinis nebeatitinka nustatytų reikalavimų, šis procesas užsitęstų (pvz., reikėtų sušaukti obligacijų savininkų susirinkimą, galbūt prireiktų ir pakartotinio obligacijų savininkų susirinkimo). Tai būtų nesuderinama su poreikiu, kad procesas būtų operatyvus ir obligacijų savininkų interesų gynimas - nepertraukiamas. Jei bendrovės paskirtas obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkams nepriimtinas, jie turi teisę jį atšaukti ir vietoj jo paskirti kitą obligacijų savininkų patikėtinį. 13. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-05-05 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2015 d. balandžio 22 d. prašymu Nr. S-2015-2395 atliko Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2696 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2696), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2697 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2697) ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2698 (toliau – Projektas Nr. XIIP-2698) antikorupcinį vertinimą.
Atlikus teisės aktų projektų antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad minėtų teisės aktų projektų tikslai yra reglamentuoti bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo teisinį reguliavimą: obligacijų savininkų patikėtinių teises ir pareigas, bendrovės pareigas, obligacijų savininkų teises ir pareigas, obligacijų savininkų susirinkimo kompetenciją, jo sušaukimą ir sprendimų priėmimą. Atlikus teisės aktų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad įgyvendinant minėtuose teisės aktų projektuose siūlomų įstatymų nuostatas būtų sudarytos sąlygos korupcijai pasireikšti. Dėl
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos advokatūra, 2015-05-06 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais, informuojame, kad šiems projektams iš esmės pritariame. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Remigijus Žemaitaitis. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
ekonomikos komitetas
O S
: Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys : Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė Aušra Keniausytė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vedėja Tania Griškienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Įmonių teisės skyriaus vyriausioji specialistė Asta Daudaitė, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Vilma Mačerauskienė, Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis, Lietuvos Banko Reguliuojamos rinkos priežiūros skyriaus Priežiūros tarnybos vyriausioji juriskonsultė Vaida Sinušaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Šios projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma nustatyti, kad įstatymo taikymas priklausytų nuo bendrovės organo, priėmusio sprendimą išleisti obligacijų emisiją, sprendimo kelia abejonių. Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens organų sprendimai, kuriais būtų nuspręsta taikyti įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatomis gali būti pripažinti negaliojančiais. Be to, juridinio asmens organai savo sprendimus gali ir patys pripažinti netekusiais galios, juos pakeisti. Pažymėtina, kad organo sprendimas taikyti įstatymo nuostatas būtų svarbus argumentas asmenims apsisprendžiant įsigyti obligacijas. Organo sprendimą pripažinus negaliojančiu ar netekusiu galios, obligacijas įsigijusių asmenų teisės įstatyme nustatytomis priemonėmis nebūtų ginamos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su projekto tikslais, nurodytais projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Civilinis kodeksas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais (jei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams).
Nustatytas ribotas asmenų galinčių teikti tokį ieškinį sąrašas (juridinio asmens kreditoriai; atitinkamas juridinio asmens valdymo organas; juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys). Šis apibrėžtas sąrašas atvejų, kada bendrovės organo sprendimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu bei ribotas asmenų, galinčių ginčyti tokį sprendimą ratas, apsaugo obligacijų savininkus nuo nepagrįstų atvejų bendrovės organo sprendimą pripažinti negaliojančiu ar netekusiu galios. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-14442 Projekto 4 straipsnio
sąvokos turinio nėra siūloma apibrėžti projekto 2 straipsnyje. Projekto
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, tačiau minėtoji sąvoka pastaruosiuose įstatymuose taip pat nėra apibrėžta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba nurodyti įstatymą, kuriame būtų atskleistas šios sąvokos turinys. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-1453 Projekto 5 straipsnio
raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą nuo interesų konflikto atsiradimo momento obligacijų savininko patikėtinis privalėtų apie tai pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams.
Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Patikslinti Projekto 5 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: „3. Obligacijų savininkų patikėtinis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti obligacijų savininkų interesams, ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks prieštaravimas yra, taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami obligacijų savininkų interesai ar kiltų grėsmė, kad bendrovės prisiimti įsipareigojimai obligacijų savininkams nebus įvykdyti. Obligacijų savininkų patikėtinis privalo per 1 darbo dieną raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-146 Projekto 6 straipsnio
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismų sprendimai dėl atsiskaitymo su obligacijų savininkais vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad bendrovei nustatytais terminais neišpirkus obligacijų ir (ar) nesumokėjus palūkanų, obligacijų savininkai gindami savo teises be obligacijų savininkų patikėtinio instituto pagalbos turėtų teisę savarankiškai kreiptis į teismą pareiškiant obligacijas išleidusiai bendrovei atitinkamus reikalavimus, o atsiskaitymai pagal tokius teismų sprendimus su obligacijų savininkais būtų vykdomi ne per obligacijų savininkų patikėtinį, bet Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio nuostatų, kuriose reglamentuojamos obligacijų savininkų teisės, nereikėtų papildyti, aiškiai įvardinant tokią obligacijų savininkų teisę.
Nepritarti Remiantis projekto
šiame ir kituose įstatymuose ir sprendime išleisti obligacijas nurodytų teisių (taip pat teisę kreiptis į teismą). Projekto 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Teismų sprendimai dėl atsiskaitymo su obligacijų savininkais vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas
(Nr. g-2016-3888) Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. balandžio 7 d. plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.183 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2696(2) (toliau – Obligacijų patikėtinio įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2697(2) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4083 (toliau kartu – projektai) ir pradėjo jų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūras.
Lietuvos bankas, siekdamas, kad projektais siūlomas teisinis reguliavimas būtų kuo efektyvesnis, norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto nuostatas dėl asmens, kuris gali būti skiriamas obligacijų savininkų patikėtiniu, ir galimų šios nuostatos praktinio taikymo aspektų bei teikia pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo. Pastebėtina, kad Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas. Siūlomas reguliavimas iš esmės atitinka šiuo metu galiojantį reguliavimą: Akcinių bendrovių įstatymo
platinamas obligacijas turi su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku sudaryti sutartį, kuria šis asmuo įsipareigoja ginti tam tikros emisijos obligacijų savininkus santykiuose su akcine bendrove. Lietuvos bankas 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. S 2015/(21.13-2101)-12-4364 Ūkio ministerijai, teikdamas išvadą dėl projektų, pažymėjo, kad, Lietuvos banko nuomone, Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata nepagrįstai susiaurina subjektų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, ratą. Atsižvelgiant į tai, kad subjektų, galinčių teikti investicines paslaugas, Lietuvos Respublikoje nėra daug, dėl ribotos pasirinkimo galimybės skiriant patikėtinį gali nepagrįstai padidėti obligacijų savininko instituto sąnaudos – taip sumažėtų jo patrauklumas tiek bendrovėms, tiek potencialiems investuotojams. Lietuvos banko nuomone, bendrovė, siekianti sėkmingai išplatinti obligacijų emisiją, suinteresuota ir turi turėti galimybę obligacijų savininkų patikėtiniu skirti tinkamos kvalifikacijos ir reputacijos asmenį, kas savo ruožtu būtų veiksminga investuotojų pritraukimo priemonė.
Atsižvelgus į išdėstytą, kad praktikoje bendrovėms gali kilti sunkumų ieškant obligacijų savininkų patikėtinių ir sudarant sutartis su jais, dėl ganėtinai mažo šioje rinkoje veikiančių subjektų skaičiaus, Lietuvos banko nuomone, siekiant efektyvaus obligacijų savininkų patikėtinio instituto veikimo, tikslinga išplėsti subjektų, galinčių tapti ir būti obligacijų savininkų patikėtiniais ratą, ir tuo tikslu nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Turint omenyje obligacijų savininkų patikėtinio veiklos tikslus (atstovauti ir ginti obligacijų savininkų interesus), šiems tikslams įgyvendinti, Lietuvos banko nuomone, reikalinga nepriekaištinga reputacija, atitinkamas išsilavinimas (teisės, ekonomikos, verslo, finansų ar vadybos) ir darbo patirtis (klientų atstovavimo ir gynimo (advokatai, bankroto administratoriai), finansų rinkų (finansų makleriai) ar finansų išmanymo (auditorius), kuri būtų įgyta vykdant tam tikrą obligacijų savininkų patikėtinio veiklai artimą veiklą, ir kuriai vykdyti reikalinga gauti tam tikrą gebėjimų ją vykdyti patvirtinimą, pvz., išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, gauti licenciją. Atitinkamai, obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti juridinis asmuo, kurio vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos ir juridinis asmuo raštu bendrovei ir, kai taikoma, obligacijų savininkams yra patvirtinęs, kad šį asmenį teikiant obligacijų savininkų patikėtinio paslaugas atstovaujantis fizinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Obligacijų savininkų patikėtiniu taip pat galėtų būti fiziniai asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (t.y., advokatai, auditoriai, bankroto administratoriai ir finansų makleriai, atitinkantys įstatymo nustatytus nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir patirties reikalavimus). Be to, kaip siūloma Obligacijų savininkų patikėtinio projekte, obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigti ar besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis subjektai, turintys teisę verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla. Įvertinus pirmiau išdėstytą teikiame pasiūlymus dėl Obligacijų patikėtinio įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:
I.Papildyti Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 4 straipsnį, siekiant išplėsti asmenų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, ratą ir nustatyti jiems taikomus reikalavimus (nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir patirties); kartu atitinkamai papildyti ir asmenų, kurie negali būti obligacijų patikėtiniu (dėl galimo interesų konflikto), ar atvejų, kai pasibaigia sutartis su obligacijų savininkų patikėtiniu, sąrašus: „
1.
Obligacijų savininkų patikėtinis atstovauja visiems tos pačios obligacijų emisijos obligacijų savininkams ir yra atskaitingas obligacijų savininkų susirinkimui. 2. Obligacijų savininkų patikėtinį skiria obligacijų emisiją išleidusios b endrovės vadovas. Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – viešosios apyvartos tarpininkas) fizinis asmuo ar juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo nustatytus reikalavimus, taip pat – šio straipsnio 5 dalyje nustatytas subjektas . Laikoma, kad juridinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai obligacijų patikėtinio
atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 3. Obligacijų patikėtinis – fizinis asmuo arba obligacijų patikėtinį – juridinį asmenį atstovaujantis fizinis asmuo turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) yra nepriekaištingos reputacijos;
srities teisės, ekonomikos, verslo, finansų ar vadybos studijų krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
auditorius), finansų maklerio arba bankroto administratoriaus veiklos vykdymo (paslaugų teikimo) stažą per paskutinius penkerius metus. 4.
reputacijos, jeigu jis nebuvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ir nebuvo nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs, ir nebuvo atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą, ir nepiktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 35 . Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigti ar besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis subjektai, turintys teisę verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla. 46 . Obligacijų emisiją išleidusi bendrovė negali būti tos obligacijų emisijos obligacijų savininkų patikėtine.
Obligacijų savininkų patikėtiniu taip pat negali būti:
obligacijų platinimo;
2) šią obligacijų emisiją išleidusios bendrovės kontroliuojama įmonė, taip pat asmuo, kai obligacijų emisiją išleidusi bendrovė yra šio asmens kontroliuojama įmonė;
bendrovės vienasmenio valdymo organo, kolegialaus valdymo organo narys ar kolegialaus priežiūros organo narys, ar šių organų nario sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su šios bendrovės vienasmeniu valdymo organu, kolegialaus valdymo organo nariu ar kolegialaus priežiūros organo nariu susijęs asmuo ;
4) advokatų profesinė bendrija ar advokatas, su kuriuo bendrovė yra arba per pastaruosius vienerius metus buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo;
5) audito įmonė ar auditorius, su kuriuo bendrovė yra arba per pastaruosius vienerius metus buvo sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo;
6) finansų makleris, kuris profesinę veiklą vykdo sudaręs sutartį su šios dalies 1 nurodytu juridiniu asmeniu. 57 . Obligacijų savininkų patikėtinis veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir civiline (paslaugų) sutartimi su bendrove (toliau – sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo). Sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo bendrovė su obligacijų savininkų patikėtiniu, atitinkančiu šio įstatymo reikalavimus, turi sudaryti prieš išleisdama obligacijas. Sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su obligacijų savininkų patikėtiniu sudaro ir ją nutraukia bendrovės vadovas. Santykiai tarp obligacijų savininkų patikėtinio ir bendrovės sutartimi dėl obligacijų savininkų interesų gynimo reguliuojami tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas. 68 .
6
8. Sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigia:
1) kai bendrovė tinkamai įvykdo visus įsipareigojimus obligacijų savininkų naudai;
2) kai viešosios apyvartos tarpininkas advokatas, auditorius, finansų makleris ar bankroto administratorius netenka viešosios apyvartos tarpininko licencijos teisės teikti atitinkamas paslaugas ar, šio straipsnio35 dalyje nurodyti subjektai, netenka teisės verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla, arba obligacijų savininkų patikėtinis – juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą;
atvejais;
Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytais atvejais. 79 . Informacija apie obligacijų savininkų patikėtinį ir sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su juo sudarymą skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jei bendrovė jos neturi – juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.“ II. Pakeisti Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 5, 7 ir 10 straipsnių nuostatas, neatsiejamai susijusias su asmenų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, rato išplėtimu, pvz., atitinkamai papildyti obligacijų savininkų patikėtinio pareigų sąrašą (5 straipsnio 2 dalies 10 punktas), naujo obligacijų savininkų patikėtinio skyrimo procedūras (7 straipsnio 2 dalis) ir informacijos apie obligacijų savininkų susirinkimo sprendimus pateikimo būdus (10 straipsnio 9 dalis): „5 straipsnis. Obligacijų savininkų patikėtinio teisės ir pareigos 1.
Obligacijų savininkų patikėtinis turi šias teises:
1) gauti iš bendrovės obligacijų savininkų sąrašą;
2) gauti iš bendrovės sprendimo išleisti obligacijas kopiją;
3) vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, susipažinti su bendrovės ir obligacijų savininkų jam priskirtoms funkcijoms atlikti reikalingais kitais dokumentais ir informacija bei gauti jų kopijas;
sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai tai būtina tinkamam obligacijų savininkų interesų gynimui užtikrinti;
5) kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės. 2.
2Obligacijų savininkų patikėtinis privalo:
1) imtis priemonių, kad būtų laikomasi bendrovės prisiimtų įsipareigojimų obligacijų savininkams;
2) šaukti obligacijų savininkų susirinkimus;
3) paskelbti apie šaukiamus obligacijų savininkų susirinkimus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
4) teikti dokumentus ir informaciją obligacijų savininkų susirinkimui;
5) teikti obligacijų savininkų susirinkimui, kuriame sprendžiamas klausimas dėl pritarimo bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms, rekomendacinio pobūdžio išvadą, kurioje pateikiama motyvuota nuomonė pritarti arba nepritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms;
6) vykdyti obligacijų savininkų susirinkimo priimtus sprendimus;
7) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo obligacijos savininko (savininkų) prašymo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos neatlygintinai pateikti su jų interesų gynimu susijusią informaciją apie bendrovę, obligacijų emisiją ir kitą su šia emisija susijusią informaciją, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis;
8) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo obligacijos savininko (savininkų) prašymo dėl sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pateikimo gavimo dienos neatlygintinai pateikti šios sutarties kopiją obligacijos savininkui (savininkams);
9) teikti obligacijų savininkui (savininkams) kitą su jų interesų gynimu susijusią informaciją;
10) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bendrovę, kad jis neteko viešosios apyvartos tarpininko licencijos teisės teikti advokato, auditoriaus, finansų maklerio ar bankroto administratoriaus paslaugų
35 dalyje nurodyti subjektai, neteko teisės verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla, įgijo bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. 3.
3Obligacijų savininkų patikėtinis privalo vengti situacijos,
kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti obligacijų savininkų interesams, ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks prieštaravimas yra, taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami obligacijų savininkų interesai ar kiltų grėsmė, kad bendrovės prisiimti įsipareigojimai obligacijų savininkams nebus įvykdyti. Obligacijų savininkų patikėtinis privalo raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą. 4. Obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkų vardu ir naudai turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai bendrovės išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka. Bendrovei neįvykdžius prievolių ar jų dalies, kurių įvykdymas buvo užtikrintas atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka, iš bendrovės ir (ar) trečiųjų asmenų gautas lėšas ir (ar) kitą turtą obligacijų savininkų patikėtinis privalo perduoti obligacijų savininkams. 5. Obligacijų savininkų patikėtinis, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju gavęs obligacijos savininko (savininkų) prašymą pateikti informacijos, jos neteikia ta apimtimi, kuria ši informacija yra konfidenciali ar joje yra bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos, taip pat gali šios informacijos neteikti, kai prašymas nėra pagrįstas. Apie atsisakymą teikti informaciją ar tam tikrą jos dalį obligacijų savininkų patikėtinis per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį obligacijos savininką (savininkus), motyvuotai nurodant atsisakymo tenkinti prašymą priežastis. 6. Obligacijų savininkų patikėtinis turi ir kitų šio įstatymo ir su juo pasirašytoje sutartyje dėl obligacijų savininkų interesų gynimo nustatytų teisių ir pareigų.“ „7 straipsnis. Obligacijų savininkų susirinkimo kompetencija 1.
Obligacijų savininkų susirinkimas priima sprendimus:
1) nušalinti obligacijų savininkų interesus ginantį obligacijų savininkų patikėtinį ir paskirti naują obligacijų savininkų patikėtinį, atitinkantį šio įstatymo reikalavimus, kartu įpareigoti bendrovę nutraukti su nušalintuoju obligacijų savininkų patikėtiniu sudarytą sutartį ir sudaryti sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su šiame sprendime nurodytu nauju obligacijų savininkų patikėtiniu;
2) nurodyti jų interesus ginančiam obligacijų savininkų patikėtiniui, kad bendrovės padarytas pažeidimas yra neesminis, todėl nėra būtinybės imtis priemonių ginant obligacijų savininkų teises;
3) pritarti bendrovės siūlomoms prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms;
4) nustatyti, kokią informaciją periodiškai arba obligacijų savininkų prašymu patikėtinis privalo teikti obligacijų savininkų susirinkimams, taip pat šios informacijos pateikimo tvarką;
5) priimti kitus šiame įstatyme obligacijų savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus. 2. Obligacijų savininkų susirinkimas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą gali priimti, jei raštu yra gautas šiuo sprendimu skiriamo naujojo obligacijų savininkų patikėtinio rašytinis sutikimas ir, jei naujasis obligacijų savininkų patikėtinis yra juridinis asmuo, rašytinis patvirtinimas, kad šio juridinio asmens vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos ir šis asmuo bei jį atstovausiantis fizinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir tai patvirtinantys dokumentai, o jei naujasis obligacijų savininkų patikėtinis yra fizinis asmuo ar šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas subjektas
Sprendime turi būti nurodytas obligacijų savininkų surinkimo įgaliotas asmuo, kuris per sprendime nurodytą terminą informuoja bendrovę apie obligacijų savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, išskyrus atvejus, kai obligacijų savininkų susirinkime dalyvauja bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 3. Obligacijų savininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus su obligacijų savininkų interesų gynimu susijusius klausimus.“ „10 straipsnis. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimų priėmimas ir paskelbimas
emisijos obligacijų savininkai ir obligacijų savininkų patikėtinis. Obligacijų savininkų susirinkime taip pat turi teisę dalyvauti bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja obligacijų savininkai, kuriems priklauso ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisę obligacijų savininkų susirinkime suteikiančių tos pačios emisijos obligacijų. 2. Obligacijų savininkų susirinkimas gali vykti ir obligacijų savininkai jame dalyvauti ir balsuoti gali naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis.
Tam, kad obligacijų savininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti obligacijų savininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini obligacijų savininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti , ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti. 3. Obligacijų savininkų susirinkime viena turima obligacija suteikia vieną balsą. 4. Obligacijų savininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja obligacijų savininkai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę obligacijų savininkų susirinkime suteikiančių tos pačios emisijos obligacijų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, susirinkimas laikomas neįvykusiu ir šaukiamas pakartotinis obligacijų savininkų susirinkimas. Pakartotiniam obligacijų savininkų susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas. Pakartotinis obligacijų savininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 darbo dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 10 darbo dienų nuo neįvykusio obligacijų savininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį obligacijų savininkų susirinkimą obligacijų savininkams turi būti pranešta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pakartotinio obligacijų savininkų susirinkimo. Šaukiant pakartotinį obligacijų savininkų susirinkimą taip pat atitinkamai taikomos šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalis ir 9 straipsnio 3 dalis. 5. Obligacijų savininkų susirinkimui pirmininkauja obligacijų savininkų patikėtinis, jeigu obligacijų savininkų susirinkimas nenusprendžia kitaip. Obligacijų savininkų susirinkimas taip pat turi išrinkti obligacijų savininkų susirinkimo sekretorių.
Visi obligacijų savininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas surašomas 2 egzemplioriais ir pasirašomas obligacijų savininkų susirinkimo pirmininko ir obligacijų savininkų susirinkimo sekretoriaus. Vienas protokolo egzempliorius skirtas obligacijų savininkų patikėtiniui, o kitas perduodamas bendrovei. 6. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau obligacijų savininkų susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių obligacijų savininkų balsų negu prieš jį, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato didesnę daugumą. 7. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimas dėl klausimo, nustatyto šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi būti priimamas ne mažiau kaip 3/4 susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių obligacijų savininkų balsų dauguma. 8. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems tos pačios emisijos obligacijų savininkams, išskyrus atvejus, kai obligacijų savininkų susirinkimo sprendime yra nurodyti įpareigojimai obligacijų savininkų patikėtiniui atlikti tam tikrus veiksmus. 9. Obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkų susirinkimo sprendimus turi paskelbti savo interneto svetainėje ta apimtimi, kuria šiuose sprendimuose nėra konfidencialios informacijos. Jei obligacijų savininkų patikėtinis neturi interneto svetainės, jis turi sudaryti galimybę obligacijų savininkams susipažinti su obligacijų savininkų susirinkimo sprendimais obligacijų savininkų patikėtinio buveinėje , kai obligacijų savininkų patikėtinis yra juridinis asmuo, arba sutartyje su obligacijų patikėtiniu nurodytu adresu . 10. Ginčai dėl obligacijų savininkų susirinkimo sprendimų sprendžiami teisme.
Ieškinį dėl obligacijų savininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo gali pareikšti obligacijų savininkų patikėtinis, bendrovė ar bet kuris tos emisijos obligacijų savininkas, jeigu kyla įtarimų, kad sprendimo turinys ar (ir) forma ar (ir) priėmimo procedūra prieštarauja tai nustatantiems įstatymams ar pažeidžia teisėtus obligacijų savininkų interesus. Tokiems ieškiniams nustatomas 20 darbo dienų ieškinio senaties terminas nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti ginčijamą sprendimą.“ III. Atsižvelgus į tai, kad siūloma, jog obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti advokatas ar advokatų profesinė bendrija ir įvertinus tai, kad Advokatūros įstatymas nustato baigtinį veiklų, kurias gali vykdyti atitinkami asmenys, sąrašą, Lietuvos banko nuomone kartu papildomai turi būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas
1.Lietuvos banko 2015 m. spalio 9 d. raštas Nr. S 2015/(21.13-2101)-12-4364, 2 lapai. 2.Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2696(2) lyginamasis variantas su Lietuvos banko siūlomais pakeitimais, 9 lapai. 3.Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 4 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas ir aiškinamasis raštas, 6 lapai. Nepritarti 2015 m. diskusijų Ekonomikos komiteto posėdyje metu išsakytos pastabos dėl obligacijų savininkų patikėtinio paslaugas galinčių teikti subjektų rato išplėtimo, t.y. dėl advokatų ir advokatų profesinių bendrijų neįtraukimo į tokių subjektų ratą. Teisės akto projektą grąžinus tobulinti rengėjams atitinkamai patobulintas uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo mechanizmas.
Taigi siekiant nustatyti geriausiai obligacijų savininkų interesus atitinkantį reguliavimą, siūloma numatyti, kad obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti tik vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas. Pažymėtina, kad siūlomoms obligacijų savininkų patikėtinio funkcijoms vykdyti reikalingos specialios žinios investavimo ir finansų srityje, taip pat žinios apie bendrovę. Obligacijų savininkų patikėtiniui reikalingas gebėjimas įvertinti bendrovės finansinę būklę bei jos galimybes vykdyti bendrovės prisiimtus įsipareigojimus, taip pat gebėjimas įvertinti teikiamų pasiūlymų naudingumą. Pasak Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, obligacijų savininkų patikėtiniai paprastai yra kredito įstaigos, o pagrindinis patikėtinių vaidmuo – prižiūrėti, ar įmonė laikosi įsipareigojimų. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų kompetencija, veiklos pobūdis ir sritis, jų veiklai keliami griežti reikalavimai (ne tik kvalifikaciniai, bet ir kapitalo pakankamumu apribojimai) sudaro prielaidas užtikrinti obligacijų savininkų interesus. Be to, šie asmenys turi daugiau patirties vertinant bendrovių patikimumą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2696(2) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Arvydas Mockus. Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius
ir FINANSŲ komitetas
2016 m. gegužės 18 d. Nr. 109-P-25
dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-14312 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto
taikomos Lietuvos Respublikoje įsteigtoms bendrovėms, kai bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti obligacijų emisiją, nusprendžia taikyti šio įstatymo nuostatas. Projekto 3 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad bendrovės organas, priėmęs sprendimą išleisti viešai siūlomą obligacijų emisiją, gali nuspręsti taikyti šio įstatymo nuostatas ir šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju. Šios projekto nuostatos toje apimtyje, kiek jose siūloma nustatyti, kad įstatymo taikymas priklausytų nuo bendrovės organo, priėmusio sprendimą išleisti obligacijų emisiją, sprendimo kelia abejonių.
Atkreipiame dėmesį, kad juridinio asmens organų sprendimai, kuriais būtų nuspręsta taikyti įstatymą, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.82 straipsnio nuostatomis gali būti pripažinti negaliojančiais. Be to, juridinio asmens organai savo sprendimus gali ir patys pripažinti netekusiais galios, juos pakeisti. Pažymėtina, kad organo sprendimas taikyti įstatymo nuostatas būtų svarbus argumentas asmenims apsisprendžiant įsigyti obligacijas. Organo sprendimą pripažinus negaliojančiu ar netekusiu galios, obligacijas įsigijusių asmenų teisės įstatyme nustatytomis priemonėmis nebūtų ginamos. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su projekto tikslais, nurodytais projekto aiškinamajame rašte. Nepritarti Civilinis kodeksas nustato baigtinį sąrašą atvejų, kai juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais (jei prieštarauja imperatyvioms įstatymo normos, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams). Nustatytas ribotas asmenų galinčių teikti tokį ieškinį sąrašas (juridinio asmens kreditoriai; atitinkamas juridinio asmens valdymo organas; juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys). Šis apibrėžtas sąrašas atvejų, kada bendrovės organo sprendimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu bei ribotas asmenų, galinčių ginčyti tokį sprendimą ratas, apsaugo obligacijų savininkus nuo nepagrįstų atvejų bendrovės organo sprendimą pripažinti negaliojančiu ar netekusiu galios. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-14442 Projekto 4 straipsnio
sąvokos turinio nėra siūloma apibrėžti projekto 2 straipsnyje.
Projekto
sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Akcinių bendrovių įstatyme, Vertybinių popierių įstatyme ir Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, tačiau minėtoji sąvoka pastaruosiuose įstatymuose taip pat nėra apibrėžta. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinį arba nurodyti įstatymą, kuriame būtų atskleistas šios sąvokos turinys. Pritarti Patikslinti Projekto 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą jį išdėstant taip: „2) šią obligacijų emisiją išleidusios bendrovės kontroliuojama dukterinė įmonė, taip pat asmuo, kai obligacijų emisiją išleidusi bendrovė yra šio asmens kontroliuojama dukterinė įmonė;“. Projektas nėra pildomas nuoroda į įstatymą, kuriame būtų atskleistas šios sąvokos turinys, kadangi ši nuoroda jau numatyta Projekto 2 straipsnio 2 dalyje. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-1453 Projekto 5 straipsnio
raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, per kurį terminą nuo interesų konflikto atsiradimo momento obligacijų savininko patikėtinis privalėtų apie tai pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Patikslinti Projekto 5 straipsnio 3 dalį ją išdėstant taip: „3.
Obligacijų savininkų patikėtinis privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti obligacijų savininkų interesams, ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks prieštaravimas yra, taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami obligacijų savininkų interesai ar kiltų grėsmė, kad bendrovės prisiimti įsipareigojimai obligacijų savininkams nebus įvykdyti. Obligacijų savininkų patikėtinis privalo per 1 darbo dieną raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-146 Projekto 6 straipsnio
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teismų sprendimai dėl atsiskaitymo su obligacijų savininkais vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Pastaroji nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad bendrovei nustatytais terminais neišpirkus obligacijų ir (ar) nesumokėjus palūkanų, obligacijų savininkai gindami savo teises be obligacijų savininkų patikėtinio instituto pagalbos turėtų teisę savarankiškai kreiptis į teismą pareiškiant obligacijas išleidusiai bendrovei atitinkamus reikalavimus, o atsiskaitymai pagal tokius teismų sprendimus su obligacijų savininkais būtų vykdomi ne per obligacijų savininkų patikėtinį, bet Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio nuostatų, kuriose reglamentuojamos obligacijų savininkų teisės, nereikėtų papildyti, aiškiai įvardinant tokią obligacijų savininkų teisę. Nepritarti Remiantis projekto
šiame ir kituose įstatymuose ir sprendime išleisti obligacijas nurodytų teisių (taip pat teisę kreiptis į teismą).
Projekto 12 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog Teismų sprendimai dėl atsiskaitymo su obligacijų savininkais vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankas 2016-04-21 Lietuvos Respublikos Seimas 2016 m. balandžio 7 d. plenariniame posėdyje po pateikimo pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 24 d. nutarimu Nr.183 Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių obligacijų savininkų interesų gynimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2696(2) (toliau – Obligacijų patikėtinio įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 55 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2697(2) ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 51 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4083 (toliau kartu – projektai) ir pradėjo jų svarstymo Lietuvos Respublikos Seime procedūras. Lietuvos bankas, siekdamas, kad projektais siūlomas teisinis reguliavimas būtų kuo efektyvesnis, norėtų atkreipti Jūsų dėmesį į Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto nuostatas dėl asmens, kuris gali būti skiriamas obligacijų savininkų patikėtiniu, ir galimų šios nuostatos praktinio taikymo aspektų bei teikia pasiūlymus dėl siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo.
Pastebėtina, kad Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas. Siūlomas reguliavimas iš esmės atitinka šiuo metu galiojantį reguliavimą: Akcinių bendrovių įstatymo
platinamas obligacijas turi su vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku sudaryti sutartį, kuria šis asmuo įsipareigoja ginti tam tikros emisijos obligacijų savininkus santykiuose su akcine bendrove. Lietuvos bankas 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. S 2015/(21.13-2101)-12-4364 Ūkio ministerijai, teikdamas išvadą dėl projektų, pažymėjo, kad, Lietuvos banko nuomone, Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies nuostata nepagrįstai susiaurina subjektų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, ratą. Atsižvelgiant į tai, kad subjektų, galinčių teikti investicines paslaugas, Lietuvos Respublikoje nėra daug, dėl ribotos pasirinkimo galimybės skiriant patikėtinį gali nepagrįstai padidėti obligacijų savininko instituto sąnaudos – taip sumažėtų jo patrauklumas tiek bendrovėms, tiek potencialiems investuotojams. Lietuvos banko nuomone, bendrovė, siekianti sėkmingai išplatinti obligacijų emisiją, suinteresuota ir turi turėti galimybę obligacijų savininkų patikėtiniu skirti tinkamos kvalifikacijos ir reputacijos asmenį, kas savo ruožtu būtų veiksminga investuotojų pritraukimo priemonė.
Atsižvelgus į išdėstytą, kad praktikoje bendrovėms gali kilti sunkumų ieškant obligacijų savininkų patikėtinių ir sudarant sutartis su jais, dėl ganėtinai mažo šioje rinkoje veikiančių subjektų skaičiaus, Lietuvos banko nuomone, siekiant efektyvaus obligacijų savininkų patikėtinio instituto veikimo, tikslinga išplėsti subjektų, galinčių tapti ir būti obligacijų savininkų patikėtiniais ratą, ir tuo tikslu nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Turint omenyje obligacijų savininkų patikėtinio veiklos tikslus (atstovauti ir ginti obligacijų savininkų interesus), šiems tikslams įgyvendinti, Lietuvos banko nuomone, reikalinga nepriekaištinga reputacija, atitinkamas išsilavinimas (teisės, ekonomikos, verslo, finansų ar vadybos) ir darbo patirtis (klientų atstovavimo ir gynimo (advokatai, bankroto administratoriai), finansų rinkų (finansų makleriai) ar finansų išmanymo (auditorius), kuri būtų įgyta vykdant tam tikrą obligacijų savininkų patikėtinio veiklai artimą veiklą, ir kuriai vykdyti reikalinga gauti tam tikrą gebėjimų ją vykdyti patvirtinimą, pvz., išlaikyti kvalifikacinius egzaminus, gauti licenciją. Atitinkamai, obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti juridinis asmuo, kurio vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos ir juridinis asmuo raštu bendrovei ir, kai taikoma, obligacijų savininkams yra patvirtinęs, kad šį asmenį teikiant obligacijų savininkų patikėtinio paslaugas atstovaujantis fizinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Obligacijų savininkų patikėtiniu taip pat galėtų būti fiziniai asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (t.y., advokatai, auditoriai, bankroto administratoriai ir finansų makleriai, atitinkantys įstatymo nustatytus nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir patirties reikalavimus). Be to, kaip siūloma Obligacijų savininkų patikėtinio projekte, obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigti ar besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis subjektai, turintys teisę verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla. Įvertinus pirmiau išdėstytą teikiame pasiūlymus dėl Obligacijų patikėtinio įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo tobulinimo:
I. Papildyti Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 4 straipsnį, siekiant išplėsti asmenų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, ratą ir nustatyti jiems taikomus reikalavimus (nepriekaištingos reputacijos, išsilavinimo ir patirties); kartu atitinkamai papildyti ir asmenų, kurie negali būti obligacijų patikėtiniu (dėl galimo interesų konflikto), ar atvejų, kai pasibaigia sutartis su obligacijų savininkų patikėtiniu, sąrašus: „
1.
Obligacijų savininkų patikėtinis atstovauja visiems tos pačios obligacijų emisijos obligacijų savininkams ir yra atskaitingas obligacijų savininkų susirinkimui. 2. Obligacijų savininkų patikėtinį skiria obligacijų emisiją išleidusios b endrovės vadovas. Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – viešosios apyvartos tarpininkas) fizinis asmuo ar juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo nustatytus reikalavimus, taip pat – šio straipsnio 5 dalyje nustatytas subjektas . Laikoma, kad juridinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai obligacijų patikėtinio
atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 3. Obligacijų patikėtinis – fizinis asmuo arba obligacijų patikėtinį – juridinį asmenį atstovaujantis fizinis asmuo turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) yra nepriekaištingos reputacijos;
srities teisės, ekonomikos, verslo, finansų ar vadybos studijų krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
auditorius), finansų maklerio arba bankroto administratoriaus veiklos vykdymo (paslaugų teikimo) stažą per paskutinius penkerius metus. 4.
reputacijos, jeigu jis nebuvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ir nebuvo nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs, ir nebuvo atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą, ir nepiktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 35 . Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigti ar besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis subjektai, turintys teisę verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla. 46 . Obligacijų emisiją išleidusi bendrovė negali būti tos obligacijų emisijos obligacijų savininkų patikėtine.
Obligacijų savininkų patikėtiniu taip pat negali būti:
obligacijų platinimo;
2) šią obligacijų emisiją išleidusios bendrovės kontroliuojama įmonė, taip pat asmuo, kai obligacijų emisiją išleidusi bendrovė yra šio asmens kontroliuojama įmonė;
bendrovės vienasmenio valdymo organo, kolegialaus valdymo organo narys ar kolegialaus priežiūros organo narys, ar šių organų nario sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su šios bendrovės vienasmeniu valdymo organu, kolegialaus valdymo organo nariu ar kolegialaus priežiūros organo nariu susijęs asmuo ;
4) advokatų profesinė bendrija ar advokatas, su kuriuo bendrovė yra arba per pastaruosius vienerius metus buvo sudariusi sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo;
5) audito įmonė ar auditorius, su kuriuo bendrovė yra arba per pastaruosius vienerius metus buvo sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo;
6) finansų makleris, kuris profesinę veiklą vykdo sudaręs sutartį su šios dalies 1 nurodytu juridiniu asmeniu. 57 . Obligacijų savininkų patikėtinis veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir civiline (paslaugų) sutartimi su bendrove (toliau – sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo). Sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo bendrovė su obligacijų savininkų patikėtiniu, atitinkančiu šio įstatymo reikalavimus, turi sudaryti prieš išleisdama obligacijas. Sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su obligacijų savininkų patikėtiniu sudaro ir ją nutraukia bendrovės vadovas. Santykiai tarp obligacijų savininkų patikėtinio ir bendrovės sutartimi dėl obligacijų savininkų interesų gynimo reguliuojami tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas. 68 .
6
8. Sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigia:
1) kai bendrovė tinkamai įvykdo visus įsipareigojimus obligacijų savininkų naudai;
2) kai viešosios apyvartos tarpininkas advokatas, auditorius, finansų makleris ar bankroto administratorius netenka viešosios apyvartos tarpininko licencijos teisės teikti atitinkamas paslaugas ar, šio straipsnio35 dalyje nurodyti subjektai, netenka teisės verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla, arba obligacijų savininkų patikėtinis – juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą;
atvejais;
Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytais atvejais. 79 . Informacija apie obligacijų savininkų patikėtinį ir sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su juo sudarymą skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jei bendrovė jos neturi – juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti.“ II. Pakeisti Obligacijų patikėtinio įstatymo projekto 5, 7 ir 10 straipsnių nuostatas, neatsiejamai susijusias su asmenų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, rato išplėtimu, pvz., atitinkamai papildyti obligacijų savininkų patikėtinio pareigų sąrašą (5 straipsnio 2 dalies 10 punktas), naujo obligacijų savininkų patikėtinio skyrimo procedūras (7 straipsnio 2 dalis) ir informacijos apie obligacijų savininkų susirinkimo sprendimus pateikimo būdus (10 straipsnio 9 dalis): „5 straipsnis. Obligacijų savininkų patikėtinio teisės ir pareigos 1.
Obligacijų savininkų patikėtinis turi šias teises:
1) gauti iš bendrovės obligacijų savininkų sąrašą;
2) gauti iš bendrovės sprendimo išleisti obligacijas kopiją;
3) vadovaujantis šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, susipažinti su bendrovės ir obligacijų savininkų jam priskirtoms funkcijoms atlikti reikalingais kitais dokumentais ir informacija bei gauti jų kopijas;
sutartis su trečiaisiais asmenimis, kai tai būtina tinkamam obligacijų savininkų interesų gynimui užtikrinti;
5) kreiptis į teismą, kad būtų apgintos obligacijų savininkų teisės. 2.
2Obligacijų savininkų patikėtinis privalo:
1) imtis priemonių, kad būtų laikomasi bendrovės prisiimtų įsipareigojimų obligacijų savininkams;
2) šaukti obligacijų savininkų susirinkimus;
3) paskelbti apie šaukiamus obligacijų savininkų susirinkimus šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka;
4) teikti dokumentus ir informaciją obligacijų savininkų susirinkimui;
5) teikti obligacijų savininkų susirinkimui, kuriame sprendžiamas klausimas dėl pritarimo bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms, rekomendacinio pobūdžio išvadą, kurioje pateikiama motyvuota nuomonė pritarti arba nepritarti bendrovės siūlomoms bendrovės neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms;
6) vykdyti obligacijų savininkų susirinkimo priimtus sprendimus;
7) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo obligacijos savininko (savininkų) prašymo dėl informacijos pateikimo gavimo dienos neatlygintinai pateikti su jų interesų gynimu susijusią informaciją apie bendrovę, obligacijų emisiją ir kitą su šia emisija susijusią informaciją, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis;
8) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo obligacijos savininko (savininkų) prašymo dėl sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pateikimo gavimo dienos neatlygintinai pateikti šios sutarties kopiją obligacijos savininkui (savininkams);
9) teikti obligacijų savininkui (savininkams) kitą su jų interesų gynimu susijusią informaciją;
10) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bendrovę, kad jis neteko viešosios apyvartos tarpininko licencijos teisės teikti advokato, auditoriaus, finansų maklerio ar bankroto administratoriaus paslaugų
35 dalyje nurodyti subjektai, neteko teisės verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla, įgijo bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą. 3.
3Obligacijų savininkų patikėtinis privalo vengti situacijos,
kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti obligacijų savininkų interesams, ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks prieštaravimas yra, taip pat nesiimti veiksmų, kuriais būtų pažeidžiami obligacijų savininkų interesai ar kiltų grėsmė, kad bendrovės prisiimti įsipareigojimai obligacijų savininkams nebus įvykdyti. Obligacijų savininkų patikėtinis privalo raštu pranešti bendrovei ir obligacijų savininkams apie galimo interesų konflikto situacijos aplinkybes ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, svarbą. 4. Obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkų vardu ir naudai turi teisę įgyvendinti įkaito turėtojo ir hipotekos kreditoriaus teises, kai bendrovės išleidžiamos obligacijos yra užtikrintos atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka. Bendrovei neįvykdžius prievolių ar jų dalies, kurių įvykdymas buvo užtikrintas atitinkamai turto įkeitimu ar hipoteka, iš bendrovės ir (ar) trečiųjų asmenų gautas lėšas ir (ar) kitą turtą obligacijų savininkų patikėtinis privalo perduoti obligacijų savininkams. 5. Obligacijų savininkų patikėtinis, šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu atveju gavęs obligacijos savininko (savininkų) prašymą pateikti informacijos, jos neteikia ta apimtimi, kuria ši informacija yra konfidenciali ar joje yra bendrovės komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančios informacijos, taip pat gali šios informacijos neteikti, kai prašymas nėra pagrįstas. Apie atsisakymą teikti informaciją ar tam tikrą jos dalį obligacijų savininkų patikėtinis per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos raštu informuoja prašymą pateikusį obligacijos savininką (savininkus), motyvuotai nurodant atsisakymo tenkinti prašymą priežastis. 6. Obligacijų savininkų patikėtinis turi ir kitų šio įstatymo ir su juo pasirašytoje sutartyje dėl obligacijų savininkų interesų gynimo nustatytų teisių ir pareigų.“ „7 straipsnis. Obligacijų savininkų susirinkimo kompetencija 1.
Obligacijų savininkų susirinkimas priima sprendimus:
1) nušalinti obligacijų savininkų interesus ginantį obligacijų savininkų patikėtinį ir paskirti naują obligacijų savininkų patikėtinį, atitinkantį šio įstatymo reikalavimus, kartu įpareigoti bendrovę nutraukti su nušalintuoju obligacijų savininkų patikėtiniu sudarytą sutartį ir sudaryti sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su šiame sprendime nurodytu nauju obligacijų savininkų patikėtiniu;
2) nurodyti jų interesus ginančiam obligacijų savininkų patikėtiniui, kad bendrovės padarytas pažeidimas yra neesminis, todėl nėra būtinybės imtis priemonių ginant obligacijų savininkų teises;
3) pritarti bendrovės siūlomoms prisiimtų, bet neįvykdytų įsipareigojimų obligacijų savininkams vykdymo priemonėms;
4) nustatyti, kokią informaciją periodiškai arba obligacijų savininkų prašymu patikėtinis privalo teikti obligacijų savininkų susirinkimams, taip pat šios informacijos pateikimo tvarką;
5) priimti kitus šiame įstatyme obligacijų savininkų susirinkimo kompetencijai priskirtus sprendimus. 2. Obligacijų savininkų susirinkimas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą gali priimti, jei raštu yra gautas šiuo sprendimu skiriamo naujojo obligacijų savininkų patikėtinio rašytinis sutikimas ir, jei naujasis obligacijų savininkų patikėtinis yra juridinis asmuo, rašytinis patvirtinimas, kad šio juridinio asmens vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos ir šis asmuo bei jį atstovausiantis fizinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir tai patvirtinantys dokumentai, o jei naujasis obligacijų savininkų patikėtinis yra fizinis asmuo ar šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas subjektas
Sprendime turi būti nurodytas obligacijų savininkų surinkimo įgaliotas asmuo, kuris per sprendime nurodytą terminą informuoja bendrovę apie obligacijų savininkų susirinkimo priimtą sprendimą, išskyrus atvejus, kai obligacijų savininkų susirinkime dalyvauja bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo. 3. Obligacijų savininkų susirinkimas gali spręsti ir kitus su obligacijų savininkų interesų gynimu susijusius klausimus.“ „10 straipsnis. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimų priėmimas ir paskelbimas
emisijos obligacijų savininkai ir obligacijų savininkų patikėtinis. Obligacijų savininkų susirinkime taip pat turi teisę dalyvauti bendrovės vadovas ar jo įgaliotas asmuo, išskyrus atvejus, kai tam prieštarauja obligacijų savininkai, kuriems priklauso ne mažiau kaip 1/10 balsavimo teisę obligacijų savininkų susirinkime suteikiančių tos pačios emisijos obligacijų. 2. Obligacijų savininkų susirinkimas gali vykti ir obligacijų savininkai jame dalyvauti ir balsuoti gali naudodamiesi elektroninių ryšių priemonėmis.
Tam, kad obligacijų savininkai galėtų dalyvauti ir balsuoti obligacijų savininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis, gali būti taikomi tik tie elektroninių ryšių priemonių naudojimo reikalavimai ir apribojimai, kurie yra būtini obligacijų savininkų tapatybei nustatyti ir perduodamos informacijos saugumui užtikrinti , ir tik tuo atveju, kai jie yra proporcingi šiems tikslams pasiekti. 3. Obligacijų savininkų susirinkime viena turima obligacija suteikia vieną balsą. 4. Obligacijų savininkų susirinkimas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja obligacijų savininkai, kuriems priklauso daugiau kaip 1/2 balsavimo teisę obligacijų savininkų susirinkime suteikiančių tos pačios emisijos obligacijų. Nustačius, kad kvorumas yra, laikoma, kad jis yra viso susirinkimo metu. Jeigu kvorumo nėra, susirinkimas laikomas neįvykusiu ir šaukiamas pakartotinis obligacijų savininkų susirinkimas. Pakartotiniam obligacijų savininkų susirinkimui kvorumo reikalavimas netaikomas. Pakartotinis obligacijų savininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 darbo dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 10 darbo dienų nuo neįvykusio obligacijų savininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį obligacijų savininkų susirinkimą obligacijų savininkams turi būti pranešta šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki pakartotinio obligacijų savininkų susirinkimo. Šaukiant pakartotinį obligacijų savininkų susirinkimą taip pat atitinkamai taikomos šio įstatymo 8 straipsnio 8 dalis ir 9 straipsnio 3 dalis. 5. Obligacijų savininkų susirinkimui pirmininkauja obligacijų savininkų patikėtinis, jeigu obligacijų savininkų susirinkimas nenusprendžia kitaip. Obligacijų savininkų susirinkimas taip pat turi išrinkti obligacijų savininkų susirinkimo sekretorių.
Visi obligacijų savininkų susirinkimai turi būti protokoluojami. Protokolas surašomas 2 egzemplioriais ir pasirašomas obligacijų savininkų susirinkimo pirmininko ir obligacijų savininkų susirinkimo sekretoriaus. Vienas protokolo egzempliorius skirtas obligacijų savininkų patikėtiniui, o kitas perduodamas bendrovei. 6. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau obligacijų savininkų susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių obligacijų savininkų balsų negu prieš jį, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas nustato didesnę daugumą. 7. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimas dėl klausimo, nustatyto šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte, turi būti priimamas ne mažiau kaip 3/4 susirinkime dalyvaujančių ir balsavimo teisę turinčių obligacijų savininkų balsų dauguma. 8. Obligacijų savininkų susirinkimo sprendimai yra privalomi visiems tos pačios emisijos obligacijų savininkams, išskyrus atvejus, kai obligacijų savininkų susirinkimo sprendime yra nurodyti įpareigojimai obligacijų savininkų patikėtiniui atlikti tam tikrus veiksmus. 9. Obligacijų savininkų patikėtinis obligacijų savininkų susirinkimo sprendimus turi paskelbti savo interneto svetainėje ta apimtimi, kuria šiuose sprendimuose nėra konfidencialios informacijos. Jei obligacijų savininkų patikėtinis neturi interneto svetainės, jis turi sudaryti galimybę obligacijų savininkams susipažinti su obligacijų savininkų susirinkimo sprendimais obligacijų savininkų patikėtinio buveinėje , kai obligacijų savininkų patikėtinis yra juridinis asmuo, arba sutartyje su obligacijų patikėtiniu nurodytu adresu . 10. Ginčai dėl obligacijų savininkų susirinkimo sprendimų sprendžiami teisme.
Ieškinį dėl obligacijų savininkų susirinkimo sprendimų negaliojimo gali pareikšti obligacijų savininkų patikėtinis, bendrovė ar bet kuris tos emisijos obligacijų savininkas, jeigu kyla įtarimų, kad sprendimo turinys ar
(ir) forma ar (ir) priėmimo procedūra prieštarauja tai nustatantiems įstatymams ar pažeidžia teisėtus obligacijų savininkų interesus. Tokiems ieškiniams nustatomas 20 darbo dienų ieškinio senaties terminas nuo dienos, kurią ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti ginčijamą sprendimą.“ III. Atsižvelgus į tai, kad siūloma, jog obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti advokatas ar advokatų profesinė bendrija ir įvertinus tai, kad Advokatūros įstatymas nustato baigtinį veiklų, kurias gali vykdyti atitinkami asmenys, sąrašą, Lietuvos banko nuomone kartu papildomai turi būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas Nr. IX-2066. Iš dalies pritarti. Iš dalies pritarti Lietuvos banko siūlymui, išplėsti subjektų, galinčių būti obligacijų savininkų patikėtiniu, ratą ir papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti ne tik vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, bet ir atestuotas auditorius, finansų makleris arba bankroto administratorius, (nepritarti pasiūlymui, kad obligacijų savininkų patikėtiniu galėtų būti advokatas ar advokatų profesinė bendrija) ir atitinkamai papildyti įstatymo projekto straipsnius:
projekto 4 straipsnį ir šį straipsnį išdėstyti taip:
savininkų patikėtinis atstovauja visiems tos pačios obligacijų emisijos obligacijų savininkams ir yra atskaitingas obligacijų savininkų susirinkimui. 2. Obligacijų savininkų patikėtinį skiria obligacijų emisiją išleidusios b endrovės vadovas.
Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti skiriamas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (toliau – viešosios apyvartos tarpininkas) fizinis asmuo ar juridinis asmuo, atitinkantis šio įstatymo nustatytus reikalavimus, taip pat – šio straipsnio 5 dalyje nustatytas subjektas . Laikoma, kad juridinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, kai obligacijų patikėtinio
atitinka šio įstatymo nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 3. Obligacijų patikėtinis – fizinis asmuo arba obligacijų patikėtinį – juridinį asmenį atstovaujantis fizinis asmuo turi atitikti šiuos kvalifikacinius reikalavimus:
1) yra nepriekaištingos reputacijos;
srities teisės, ekonomikos, verslo, finansų ar vadybos studijų krypties išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinį laipsnį) ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą);
finansų maklerio arba bankroto administratoriaus veiklos vykdymo (paslaugų teikimo) stažą per paskutinius penkerius metus. 4.
reputacijos, jeigu jis nebuvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ir nebuvo nuteistas už kitą tyčinę nusikalstamą veiką, kol teistumas neišnykęs, ir nebuvo atleistas iš darbo, pareigų už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus ir (ar) netekęs teisės verstis atitinkama veikla už įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimą ar etikos normų pažeidimą, ir nepiktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu. 35 . Obligacijų savininkų patikėtiniu gali būti ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje įsteigti ar besinaudojantys Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis įsidarbinimo ar vertimosi savarankiška veikla Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis subjektai, turintys teisę verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla. 46 . Obligacijų emisiją išleidusi bendrovė negali būti tos obligacijų emisijos obligacijų savininkų patikėtine.
Obligacijų savininkų patikėtiniu taip pat negali būti:
obligacijų platinimo;
2) šią obligacijų emisiją išleidusios bendrovės dukterinė įmonė, taip pat asmuo, kai obligacijų emisiją išleidusi bendrovė yra šio asmens dukterinė įmonė;
bendrovės vienasmenio valdymo organo, kolegialaus valdymo organo narys ar kolegialaus priežiūros organo narys, ar šių organų nario sutuoktinis, giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikri bei netikri broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su šios bendrovės vienasmeniu valdymo organu, kolegialaus valdymo organo nariu ar kolegialaus priežiūros organo nariu susijęs asmuo ;
4) audito įmonė ar auditorius, su kuriuo bendrovė yra arba per pastaruosius vienerius metus buvo sudariusi sutartį dėl paslaugų teikimo;
5) finansų makleris, kuris profesinę veiklą vykdo sudaręs sutartį su šios dalies 1 punkte nurodytu juridiniu asmeniu. 57 . Obligacijų savininkų patikėtinis veikia vadovaudamasis šiuo įstatymu ir civiline (paslaugų) sutartimi su bendrove (toliau – sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo). Sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo bendrovė su obligacijų savininkų patikėtiniu, atitinkančiu šio įstatymo reikalavimus, turi sudaryti prieš išleisdama obligacijas. Sutartį dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su obligacijų savininkų patikėtiniu sudaro ir ją nutraukia bendrovės vadovas. Santykiai tarp obligacijų savininkų patikėtinio ir bendrovės sutartimi dėl obligacijų savininkų interesų gynimo reguliuojami tiek, kiek jų nereguliuoja šis įstatymas. 68 .
6
8. Sutartis dėl obligacijų savininkų interesų gynimo pasibaigia:
1) kai bendrovė tinkamai įvykdo visus įsipareigojimus obligacijų savininkų naudai;
2) kai viešosios apyvartos tarpininkas auditorius, finansų makleris ar bankroto administratorius netenka viešosios apyvartos tarpininko licencijos teisės teikti atitinkamas paslaugas ar, šio straipsnio35 dalyje nurodyti subjektai, netenka teisės verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla, arba obligacijų savininkų patikėtinis – juridinis asmuo įgyja bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą;
atvejais;
Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatytais atvejais. 79 . Informacija apie obligacijų savininkų patikėtinį ir sutarties dėl obligacijų savininkų interesų gynimo su juo sudarymą skelbiama bendrovės interneto svetainėje, o jei bendrovė jos neturi – juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti. “
įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
„10) ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoti bendrovę, kad
jis neteko viešosios apyvartos tarpininko licencijos teisės teikti auditoriaus, finansų maklerio ar bankroto administratoriaus paslaugų
įstatymo 4 straipsnio35 dalyje nurodyti subjektai, neteko teisės verstis analogiška nurodytai šiame įstatyme obligacijų savininkų patikėtinio paslaugų teikimo veikla, įgijo bankrutuojančio ar likviduojamo juridinio asmens teisinį statusą.“
įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 2.
Obligacijų savininkų susirinkimas šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą sprendimą gali priimti, jei raštu yra gautas šiuo sprendimu skiriamo naujojo obligacijų savininkų patikėtinio rašytinis sutikimas ir, jei naujasis obligacijų savininkų patikėtinis yra juridinis asmuo, rašytinis patvirtinimas, kad šio juridinio asmens vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai yra nepriekaištingos reputacijos ir šis asmuo bei jį atstovausiantis fizinis asmuo atitinka šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir tai patvirtinantys dokumentai, o jei naujasis obligacijų savininkų patikėtinis yra fizinis asmuo ar šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytas subjektas
projekto 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „
susirinkimo sprendimus turi paskelbti savo interneto svetainėje ta apimtimi, kuria šiuose sprendimuose nėra konfidencialios informacijos. Jei obligacijų savininkų patikėtinis neturi interneto svetainės, jis turi sudaryti galimybę obligacijų savininkams susipažinti su obligacijų savininkų susirinkimo sprendimais obligacijų savininkų patikėtinio buveinėje , kai obligacijų savininkų patikėtinis yra juridinis asmuo, arba sutartyje su obligacijų patikėtiniu nurodytu adresu .“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. Ekonomikos komitetas 2016-05-11 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2696(2) ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):
Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius