Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius
nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3 2. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto;
kaip 400 milijonų litų vienas šimtas šešiolika milijonų eurų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą.
2Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas),
pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2. Konkurencijos taryba, vykdydama šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo nustatytų reikalavimų;
12) atlieka pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3) atlieka šio įstatymo stebėseną ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo stebėsenos pažymą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3.
3Konkurencijos taryba, atlikdama šio įstatymo jai pavestas funkcijas,
turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, taip pat tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos šiame įstatyme nustatytoms funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymus į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (arba) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
pažeidimo– pažeidimo tyrimą, turi:1) asmenys tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti;, 2) ir tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas). 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir bylų nagrinėjimo bendrosios nuostatos
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3. Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę arba komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5.
prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo raštu pateikti dėl jų savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą nutarimą turi priimti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 7 8 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas Pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
tyrimą, Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir jei yra žinoma – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
4) pareiškėjui žinomos nesąžiningų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2.
išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 3 2. Konkurencijos taryba motyvuotu nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
4) 5) pareiškime nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;
5) 6) nuo įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo ar paaiškėjimo dienos. 3. Konkurencijos taryba pareiškimą turi išnagrinėti ir motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos. Tuo atveju, kai nustatomas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atsisakymo pradėti pažeidimo tyrimą pagrindas, Konkurencijos taryba turi priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto pareiškimo trūkumų pašalinimo termino pabaigos. 4.
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pažeidimo tyrimo pradėjimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama pareiškėjui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 8 straipsnis. Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisės Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;.
3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per Konkurencijos tarybos nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų terminą nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje raštu dėl jų pateikti savo paaiškinimus. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu proceso šalys nedalyvauja nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose. 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 punkte ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalies nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, – kito Konkurencijos tarybos posėdžio data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsnių ir šio straipsnio nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas Konkurencijos tarybos nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios visi neskelbtini duomenys pašalinami. 10.
punkte nurodytas nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 10 11 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai, priimtų priimti pagal šio įstatymo 7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio
dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo nutarimų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11 12 straipsnis. Baudos
dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki keturių šimtų tūkstančių litų vieno šimto penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki trisdešimties tūkstančių litų aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama vieno tūkstančio litų dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 7 6. Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 8 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 9 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jei buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 10 9. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 12 13 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 13 14 straipsnis. Žalos atlyginimas
pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo stebėsenos pažymą, kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra. 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2010 m.
balandžio 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo
įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą šio įstatymo dvejų metų stebėsenos pažymą iki 2017 metų birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3 2. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto;
kaip vienas šimtas penkiolika milijonų aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni eurai šešiolika milijonų eurų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;.
11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, bei pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį. 2. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2. Konkurencijos taryba, vykdydama šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų;
12) atlieka pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.
3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) atlieka kitas šiame įstatyme nustatytas funkcijas. 3. Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos.
Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
6 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų nagrinėjimo iniciatyvos teisė
pažeidimo– pažeidimo tyrimą, turi:1) asmenys tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti;, 2) ir tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas). 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3.
ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5. Jeigu bylos nagrinėjimo metu yra pateikiama naujų įrodymų, mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo
vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 7 8 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas Pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
tyrimą, Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti tai patvirtinantys dokumentai ir tai įrodanti informacija. nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
4) pareiškėjui žinomos nesąžiningų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2. Konkurencijos taryba pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 3 2.
nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
4) 5) pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;
5) 6) nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamas, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo ar paaiškėjimo dienos. 3. Konkurencijos taryba pareiškimą turi išnagrinėti ir motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos. Tuo atveju, kai nustatomas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas atsisakymo pradėti pažeidimo tyrimą pagrindas, Konkurencijos taryba turi priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto pareiškimo trūkumų pašalinimo termino pabaigos. 4.
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pradėtą pažeidimo tyrimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), šio nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir šio nutarimo kopija išsiunčiama pareiškėjui. 8 straipsnis.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;. 3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per tame laiške nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždaru, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose. 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, – kito Konkurencijos tarybos posėdžio data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios pašalinami visi neskelbtini duomenys. 10.
punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai yra tęstinis ar trunkamas pažeidimas, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 10 11 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai, priimtų priimti pagal šio įstatymo 7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo nutarimų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11 12 straipsnis. Baudos
dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 7 6. Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 8 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 9 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jeigu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 10 9. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 12 13 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 13 14 straipsnis. Žalos atlyginimas
pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą, kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20102015 m.
balandžio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kKonkurencijos taryba iki 2015 m. lapkričio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą dvejų metų Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą iki 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3 2. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto;
kaip vienas šimtas penkiolika milijonų aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni eurai šešiolika milijonų eurų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
subjektus, yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;.
11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį;
12) dirbti švenčių dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje;
13) didinti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip 5 procentais, palyginti su žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi;
14) užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams. 2. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2.
kontrolę:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų;
12) atlieka pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) įvertina žemės ūkio ir maisto produktų (pagal Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) kainų struktūrą atsižvelgdama į žemės ūkio veiklos subjektus, perdirbėjus ir mažmeninės prekybos įmones ir, nustačiusi, kad prekybos įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalis daugiau kaip 5 procentais viršija žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį, reikalauja iš mažmeninės prekybos įmonių pagrįsti šių pajamų padidinimą. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad mažmeninės prekybos įmonės nepagrįstai padidino kainas, atlieka pažeidimo tyrimą ir taiko šiame įstatyme numatytas sankcijas;
5) atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka ir duomenis apie tokius patikrinimus kartu su šio įstatymo stebėsenos pažyma teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai;
3Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas,
turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
pažeidimo– pažeidimo tyrimą, turi:1) asmenys tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti;, 2) ir tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas). 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3. Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5.
prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo
vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 7 8 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas Pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
tyrimą, Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti tai patvirtinantys dokumentai ir tai įrodanti informacija. nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
4) pareiškėjui žinomos nesąžiningų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2. Konkurencijos taryba pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 3 2.
nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
4) 5) pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;
5) 6) nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo ar paaiškėjimo dienos. 3. Konkurencijos taryba pareiškimą turi išnagrinėti ir motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos. Tuo atveju, kai nustatomas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas atsisakymo pradėti pažeidimo tyrimą pagrindas, Konkurencijos taryba turi priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto pareiškimo trūkumų pašalinimo termino pabaigos. 4.
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pradėtą pažeidimo tyrimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), šio nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama pareiškėjui. 8 straipsnis.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;. 3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per tame laiške nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama proceso šalims. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose. 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytas nutarimas, – kito Konkurencijos tarybos posėdžio data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios pašalinami visi neskelbtini duomenys. 10.
punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 10 11 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai, priimtų priimti pagal šio įstatymo 7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11 12 straipsnis. Baudos
dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 7 6. Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 8 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 9 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jeigu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 10 9. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 12 13 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 13 14 straipsnis. Žalos atlyginimas
pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą, kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20102015 m.
balandžio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kKonkurencijos taryba iki 2015 m. lapkričio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą dvejų metų Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą iki 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Kitų teisės aktų, reguliuojančių tą pačią visuomeninių santykių sritį, charakteristika Patikslinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 nauja redakcija Pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą Nr. XI-626 ir jį išdėstyti taip:
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. 2. Šis įstatymas taikomas mažmenine prekyba Lietuvos Respublikoje besiverčiančioms didelę rinkos galią turinčioms įmonėms. 3 2. Jeigu didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė tais pačiais veiksmais pažeidžia šį įstatymą ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – Konkurencijos įstatymas)
dominuojančia padėtimi, ji atsako Konkurencijos įstatymo nustatyta tvarka. 3. Šis įstatymas netaikomas didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų, kurių bendrosios pajamos paskutiniais finansiniais metais yra didesnės kaip keturiasdešimt milijonų eurų, santykiams. 2 straipsnis. Pagrindinės šio Šio įstatymo sąvokos 1.
Didelę rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė (toliau – mažmeninės prekybos įmonė) – ūkio subjektas, besiverčiantis mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai, ir vienas arba kartu su tokia pat prekyba besiverčiančiais su juo susijusiais ūkio subjektais atitinkantis visus šiuos reikalavimus:
yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto;
kaip vienas šimtas penkiolika milijonų aštuoni šimtai keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai aštuoni eurai šešiolika milijonų eurų. Jeigu mažmeninės prekybos įmonė yra užsienio valstybės ūkio subjektas, bendrosios pajamos skaičiuojamos kaip Lietuvos Respublikoje gautų pajamų suma. 2. Susiję ūkio subjektai – du ar daugiau ūkio subjektų, kurie dėl savitarpio kontrolės ar priklausomybės ir galimų suderintų veiksmų yra laikomi vienu vienetu.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų.
Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad susiję ūkio subjektai yra kiekvienas nagrinėjamas ūkio subjektas ir:
įstatinio kapitalo sudarančią akcijų dalį arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi tas pats fizinis asmuo arba tie patys fiziniai asmenys;
bendrą administracinį padalinį arba kurių stebėtojų taryboje, valdyboje ar kitame valdymo ar priežiūros organe yra pusė ar daugiau tų pačių narių kaip ir nagrinėjamo ūkio subjekto valdymo ar priežiūros organuose;
arba teises į 1/2 ar daugiau visų balsų turi nagrinėjamas ūkio subjektas arba kurie yra įsipareigoję derinti savo ūkinės veiklos sprendimus su nagrinėjamu ūkio subjektu, arba už kurių prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą yra įsipareigojęs atsakyti nagrinėjamas ūkio subjektas, arba kurie yra įsipareigoję perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikę teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto nagrinėjamam ūkio subjektui;
1/2 ar daugiau šio subjekto įstatinio kapitalo, arba turi teises į 1/2 ar daugiau visų balsų arba su kuriais nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs derinti savo ūkinės veiklos sprendimus, arba kurie yra įsipareigoję atsakyti už nagrinėjamo ūkio subjekto prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą, arba kuriems nagrinėjamas ūkio subjektas yra įsipareigojęs perduoti visą pelną arba jo dalį ar suteikęs teisę naudoti 1/2 ar daugiau savo turto;
yra susiję su šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytais ūkio subjektais bet kuriuo iš šios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų būdų. 3.
pirkimo–pardavimo sutartį parduodantis mažmeninės prekybos įmonei maisto prekes ir (ar) gėrimus, skirtus parduoti vartotojui. 4. Pardavimo skatinimas – visuma į vartotojus nukreiptų veiksmų, kuriais sudaromos palankesnės prekių įsigijimo sąlygos ir taip siekiama didinti prekių pardavimą. ANTRASIS
3 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų draudimas 1.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas.
Mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama atlikti ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kuriais mažmeninės prekybos įmonių veiklos rizika perkeliama tiekėjams ar jiems primetami papildomi įsipareigojimai arba kurie varžo tiekėjų galimybes laisvai veikti rinkoje ir kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui:
pradėti prekiauti tiekėjo prekėmis („įėjimo“ mokesčiai);
gauti, pelną už prekių, gautų iš tiekėjo, pardavimą;
su naujų parduotuvių įrengimu ar senų atnaujinimu;
trečiųjų asmenų;
mažesnės už kitiems pirkėjams parduodamų tų pačių prekių kainas sieti mažmeninės prekybos įmonei tiekiamų prekių kainas ir tiekimo sąlygas su tiekėjo taikomomis prekių kainomis ir tiekimo sąlygomis tretiesiems asmenims;
nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų;
maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų;
atvejus, kai pagrįstam vartotojo skundui įtakos turėjo aplinkybės, už kurias atsako tiekėjas. Šiuo atveju mažmeninės prekybos įmonės iš tiekėjo reikalaujama kompensuoti išlaidų suma turi būti pagrįsta faktinėmis mažmeninės prekybos įmonės išlaidomis;
išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą;.
11) sutartyje nustačius fiksuota pinigų suma išreikštą komercinę nuolaidą, nesusietą su prekių pardavimu, kokybe, logistika (prekių paskirstymu ir pristatymu), prekių pardavimo skatinimu ir (ar) kitomis prekių pirkimo ir pardavimo sąlygomis, ir pareikalavus priimti neparduotas maisto prekes (kurių nedraudžiama grąžinti pagal šios dalies 7 punktą), už kurias buvo gauta fiksuota pinigų suma išreikšta komercinė nuolaida, atsisakyti grąžinti tiekėjui šioms grąžintoms maisto prekėms proporcingai tenkančios fiksuota pinigų suma išreikštos komercinės nuolaidos dalį;
12) dirbti švenčių dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje;
13) didinti pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip 5 procentais, palyginti su žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi; 1314) užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams. 2. Atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – pažeidimo tyrimas), pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas susitarimas yra sudarytas ir atitinka nustatytus reikalavimus, tenka tokį susitarimą sudariusiai mažmeninės prekybos įmonei. 4 straipsnis. Nesąžiningų veiksmų kontrolės priežiūros institucija, ir jos funkcijos ir teisės
nuostatų laikymosi priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba (toliau – Konkurencijos taryba). 2.
kontrolę:
1) prižiūri, kaip mažmeninės prekybos įmonės laikosi šio įstatymo reikalavimų;
12) atlieka pažeidimų tyrimus dėl šio įstatymo 3 straipsnio nuostatų pažeidimų, nagrinėja bylas dėl šio įstatymo pažeidimo (toliau – byla) ir taiko šiame įstatyme nustatytas sankcijas;
2) pagal kompetenciją priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti. 3) atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą;
4) įvertina žemės ūkio ir maisto produktų (pagal Vyriausybės patvirtintą maisto produktų sąrašą) kainų struktūrą atsižvelgdama į žemės ūkio veiklos subjektus, perdirbėjus ir mažmeninės prekybos įmones ir, nustačiusi, kad prekybos įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalis daugiau kaip 5 procentais viršija žemės ūkio veiklos subjektų ir perdirbimo įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalį, reikalauja iš mažmeninės prekybos įmonių pagrįsti šių pajamų padidinimą. Konkurencijos taryba, nustačiusi, kad mažmeninės prekybos įmonės nepagrįstai padidino kainas, atlieka pažeidimo tyrimą ir taiko šiame įstatyme numatytas sankcijas;
5) atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka ir duomenis apie tokius patikrinimus kartu su šio įstatymo stebėsenos pažyma teikia Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai;
3Konkurencijos taryba, atlikdama šiame įstatyme nustatytas funkcijas,
turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams, kitiems asmenims ir viešojo administravimo subjektams pateikti dokumentus, tarp jų ir tuos, kuriuose yra komercinių paslapčių, ir kitą informaciją, reikalingą šiame įstatyme nustatytoms jos funkcijoms atlikti;
2) apklausti asmenis, susijusius su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, gauti iš šių asmenų rašytinius parodymus, kviesti atvykti duoti parodymų į pažeidimo tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas. 5 straipsnis. Komercinių paslapčių ir tiekėją identifikuojančių duomenų apsauga
saugoti asmens komercines paslaptis, kurias jie sužinojo vykdydami šio įstatymo nuostatų laikymosi kontrolę, ir be asmens sutikimo privalo jas naudoti tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos. 2. Konkurencijos taryba ir jos administracijos darbuotojai, atskleidę komercines paslaptis, atsako įstatymų nustatyta tvarka. 3. Asmenys turi teisę bet kada pateikti Konkurencijos tarybai motyvuotą prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Konkurencijos taryba arba jos įgaliotas pareigūnas turi priimti motyvuotą sprendimą dėl komercinių paslapčių apsaugos ir apie tai pranešti tokį prašymą pateikusiam asmeniui. Asmuo gali būti įpareigotas per nustatytą terminą pateikti dokumento išrašą be komercinių paslapčių. Šis dokumento išrašas įtraukiamas į bylą. 1. Komercinių paslapčių apsaugą, atliekant šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą, nustato Konkurencijos įstatymas. 2. Tiekėjo, pateikusio Konkurencijos tarybai šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą ir (ar) dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą Konkurencijos tarybos funkcijoms atlikti, motyvuotu prašymu jį identifikuojantys duomenys neskelbiami ir neatskleidžiami. TREČIASIS
pažeidimo– pažeidimo tyrimą, turi:1) asmenys tiekėjai, kurių interesai yra pažeisti;, 2) ir tiekėjų interesams atstovaujančios asociacijos (toliau kartu – pareiškėjas). 2. Konkurencijos taryba turi teisę pradėti pažeidimo tyrimą savo iniciatyva, priimdama motyvuotą nutarimą. 7 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjimas
nustatyta tvarka. 2. Pažeidimo tyrime ir bylos nagrinėjime dalyvauja:
1) mažmeninė prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, ir pareiškėjas arba jų atstovai, jeigu pažeidimo tyrimą inicijuoja pareiškėjas (toliau kartu – proceso šalys);
2) Konkurencijos tarybos sprendimu – ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. 3. Proceso šalys ir Konkurencijos tarybos sprendimu pakviesti ekspertai, specialistai ir kiti asmenys (toliau kartu – proceso dalyviai) pažeidimo tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu turi teisę duoti paaiškinimus žodžiu ar raštu, pateikti papildomą informaciją ir kitus dokumentus. Proceso šalys taip pat turi teisę siūlyti savo liudytojus. 4. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviai turi teisę susipažinti su tyrimo išvadomis dėl įtariamo pažeidimo (toliau – tyrimo išvados), proceso šalys taip pat turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kurie sudaro valstybės, tarnybos, profesinę ar komercinę paslaptį. Jeigu norima susipažinti su dokumentais, kurie sudaro profesinę ar komercinę paslaptį, būtina gauti asmens, su kurio profesines ar komercines paslaptis sudarančiais dokumentais norima susipažinti, sutikimą. 5.
prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, turi teisę su jais susipažinti ir ne mažiau kaip per 5 darbo dienas nuo naujų įrodymų gavimo dėl jų raštu pateikti savo paaiškinimus. 6. Pažeidimo tyrimas, įskaitant papildomą pažeidimo tyrimą, turi būti baigtas ir Konkurencijos taryba šio įstatymo
vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyto Konkurencijos tarybos nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. Motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas du kartus ne ilgiau kaip po tris mėnesius. 7 8 straipsnis. Tyrimo dėl šio įstatymo pažeidimų pradėjimas Pareiškimo atlikti pažeidimo tyrimą pateikimas ir jo nagrinėjimas
tyrimą, Konkurencijos tarybai turi būti pateiktas rašytiniu pareiškimu pateikti rašytinį pareiškimą atlikti pažeidimo tyrimą (toliau
Jeigu yra galimybė, prie pareiškimo turi būti pridėti tai patvirtinantys dokumentai ir tai įrodanti informacija. nurodyta:
1) pareiškėjo – fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, duomenys ryšiui palaikyti; pareiškėjo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas, duomenys ryšiui palaikyti;
2) mažmeninės prekybos įmonės, dėl kurios veiksmų teikiamas pareiškimas, pavadinimas ir, jeigu yra žinoma, – buveinės adresas;
3) konkretūs skundžiami mažmeninės prekybos įmonės veiksmai, jų atlikimo data, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – pažeidimo paaiškėjimo pareiškėjui data;
4) pareiškėjui žinomos nesąžiningų veiksmų faktinės aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo pareiškimą, ir pridedami tai patvirtinantys dokumentai ir kiti įrodymai, liudytojų vardai, pavardės, duomenys ryšiui palaikyti ir gyvenamųjų vietų adresai. 2. Konkurencijos taryba pareiškimus dėl šio įstatymo pažeidimų turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos ir priimti motyvuotą nutarimą pradėti tyrimą arba atsisakyti pradėti tyrimą. 3 2.
nutarimu atsisako pradėti pažeidimo tyrimą, jeigu:
kompetencijai;
tarybos nutarimas ar įsiteisėjęs teismo sprendimas;
šis įstatymas;
4) pareiškimas neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir pareiškėjas per Konkurencijos tarybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą nepašalina nustatytų pareiškimo trūkumų;
4) 5) pareiškime skundžiami jau pasibaigę ne tęstiniai ir ne trunkamieji veiksmai, kurie dėl jų pobūdžio, trukmės, masto ar kitų ypatumų nurodyti faktai yra mažareikšmiai, nedarantys esminės žalos šio įstatymo saugomiems interesams;
5) 6) nuo šio įstatymo pažeidimo dienos iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai, o jeigu pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – daugiau kaip vieni metai nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo ar paaiškėjimo dienos. 3. Konkurencijos taryba pareiškimą turi išnagrinėti ir motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą arba atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą turi priimti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus atitinkančio pareiškimo gavimo dienos. Tuo atveju, kai nustatomas šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas atsisakymo pradėti pažeidimo tyrimą pagrindas, Konkurencijos taryba turi priimti motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nustatyto pareiškimo trūkumų pašalinimo termino pabaigos. 4.
tyrimą, jeigu tiekėjas kartu su pareiškimu Konkurencijos tarybai yra pateikęs motyvuotą prašymą dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos, laikoma, kad pažeidimo tyrimas pradėtas Konkurencijos tarybos iniciatyva, ir apie pradėtą pažeidimo tyrimą tiekėjas raštu informuojamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo pradėti pažeidimo tyrimą priėmimo dienos. 5. Konkurencijos tarybai priėmus motyvuotą nutarimą pradėti pažeidimo tyrimą, šio nutarimo kopija išsiunčiama proceso šalims ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo. Jeigu, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, pranešimas apie pradėtą pažeidimo tyrimą iki pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios galėtų pakenkti pažeidimo tyrimui (yra pagrįsta rizika, kad mažmeninės prekybos įmonė, įtariama pažeidusi šį įstatymą, gali paslėpti ar sunaikinti dokumentus, reikalingus pažeidimo tyrimui atlikti, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių pažeidimo tyrimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų), šio nutarimo kopija išsiunčiama per 3 darbo dienas nuo pažeidimo tyrimo veiksmų atlikimo pradžios. 6. Jeigu Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą atsisakyti pradėti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama pareiškėjui. 8 straipsnis.
Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai, atlikdami tyrimus dėl šio įstatymo pažeidimų, turi teisę:
1) iš mažmeninės prekybos įmonių, tiekėjų, kitų asmenų ir viešojo administravimo subjektų gauti dokumentus, duomenis ir kitą informaciją, būtinus tyrimams dėl šio įstatymo pažeidimų atlikti, įskaitant komercines paslaptis sudarančią informaciją;
2) gauti žodinius ir rašytinius paaiškinimus iš asmenų, susijusių su tiriamais mažmeninės prekybos įmonių veiksmais, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio įgalioto pareigūno tarnybines patalpas;. 3) tyrimui pasitelkti specialistų ir ekspertų. 9 straipsnis. Šio įstatymo pažeidimų tyrimo ir nagrinėjimo tvarka tyrimas
Konkurencijos taryba nutarimą turi priimti per 3 mėnesius nuo tyrimo pradžios. Jeigu yra objektyvių priežasčių, motyvuotu Konkurencijos tarybos nutarimu tyrimo terminas gali būti pratęstas ne daugiau kaip vienam mėnesiui. 2. Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi tyrimo metu padarytas išvadas ir tyrimo šalių raštu pateiktus paaiškinimus dėl tyrimo išvadų, priima vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti, kad mažmeninės prekybos įmonė pažeidė šio įstatymo reikalavimus, ir taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas;
2) tyrimą nutraukti, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta. 3. Konkurencijos taryba, nustačiusi šio įstatymo pažeidimą, vadovaudamasi objektyvumo ir proporcingumo principais, turi teisę skirti mažmeninės prekybos įmonei šiame įstatyme nustatytą baudą ir nustatyti įpareigojimą mažmeninės prekybos įmonei nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkursiančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 4. Konkurencijos tarybos nutarimas įteikiamas pareiškėjui ir šio įstatymo pažeidimą padariusiam asmeniui. 1.
taryba registruotu laišku kreipiasi į mažmeninės prekybos įmonę, įtariamą pažeidus šį įstatymą, ir paprašo per tame laiške nurodytą ne trumpesnį kaip 14 dienų nuo Konkurencijos tarybos rašto gavimo dienos terminą pateikti motyvuotą paaiškinimą dėl aplinkybių, dėl kurių pradėtas pažeidimo tyrimas, ir jį pagrindžiančius įrodymus. 2. Jeigu pažeidimo tyrimo metu paaiškėja šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą. 3. Konkurencijos tarybai priėmus nutarimą nutraukti pažeidimo tyrimą, šis nutarimas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo skelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir jo kopija išsiunčiama proceso šalims. 4. Siekdama pažeidimo tyrimo operatyvumo ir ekonomiškumo, Konkurencijos taryba turi teisę priimti motyvuotą nutarimą sujungti dėl tos pačios mažmeninės prekybos įmonės veiksmų atliekamus atskirus pažeidimų tyrimus į vieną. 5. Baigus pažeidimo tyrimą, proceso dalyviams ne vėliau kaip prieš 21 dieną iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos registruotu laišku pateikiamos tyrimo išvados, pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodoma bylos nagrinėjimo tvarka (žodinis arba rašytinis procesas) ir pasiūloma ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki bylos nagrinėjimo Konkurencijos tarybos posėdyje dienos raštu pateikti savo paaiškinimus dėl tyrimo išvadų. 5. Šio įstatymo pažeidimai gali būti pradėti tirti ne vėliau kaip per vienus metus nuo šio įstatymo 3 straipsnio pažeidimo padarymo dienos o jeigu pažeidimas tęstinis, – per vienus metus nuo paskutinių pažeidimo veiksmų atlikimo dienos. 10 straipsnis. Bylų nagrinėjimas
proceso tvarka. 2. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviai į posėdį nekviečiami ir bylos nagrinėjimas vyksta jiems nedalyvaujant. 3.
3Byla žodinio proceso tvarka nagrinėjama viešame posėdyje,
kuriame dalyvauja proceso dalyviai. Kai byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, Konkurencijos taryba savo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu gali paskelbti posėdį ar jo dalį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę arba komercinę paslaptį. Jeigu posėdyje apklausiami liudytojai, juos apklausti turi teisę ir proceso dalyviai. 4. Jeigu bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka proceso šalys nedalyvauja, byla gali būti nagrinėjama tik tuo atveju, kai yra duomenų, kad proceso šalims tinkamai ir laiku buvo pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iki bylos nagrinėjimo jos nepateikė savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Konkurencijos taryba pripažįsta svarbiomis. Atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir proceso šalies atstovo užimtumas kitose bylose. 5. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką proceso šaliai – juridiniam asmeniui laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai proceso šalis nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba pranešimas, išsiųstas Juridinių asmenų registre nurodytu proceso šalies elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu proceso šalis yra fizinis asmuo, tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikomas pranešimas, išsiųstas registruotu laišku fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą. 6.
6Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi bylą, priima motyvuotą nutarimą:
1) taikyti šio įstatymo nustatytas sankcijas, jeigu nustato, kad šis įstatymas buvo pažeistas;
2) nutraukti bylą, jeigu šio įstatymo pažeidimų nenustatyta;
3) atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, jeigu paaiškėja arba atsiranda naujų aplinkybių, kurios yra reikšmingos šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytam nutarimui priimti. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame nutarime turi būti nurodyta: duomenys apie proceso dalyvius; bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; priimto nutarimo motyvai; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas nutarimas, – šio įstatymo straipsnis, už kurio pažeidimą taikoma atsakomybė, straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pažeidimą, nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas nutarimas, – nutarimo apskundimo terminas ir tvarka; jeigu priimamas šio straipsnio
data. 8. Jeigu Konkurencijos taryba priima nutarimą atidėti bylos nagrinėjimą ir atlikti papildomą pažeidimo tyrimą, papildomas pažeidimo tyrimas ir bylos nagrinėjimas atliekami šio įstatymo 7, 9 straipsniuose ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais. 9. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytas nutarimas per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka paskelbiamas šios institucijos interneto svetainėje ir išsiunčiamas registruotu laišku proceso šalims. Kai Konkurencijos tarybos nutarime yra neskelbtinų duomenų (valstybės, tarnybos, profesinių, komercinių paslapčių ar asmens duomenų, kurie neskelbtini atsižvelgiant į asmens duomenų apsaugos teisės aktų reikalavimus), parengiama skelbtina nutarimo versija, iš kurios pašalinami visi neskelbtini duomenys. 10.
punktuose nurodyti nutarimai turi būti priimti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas yra tęstinis ar trunkamasis, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 10 11 straipsnis. Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimas
apygardos administraciniam teismui. 2. Skundai dėl Konkurencijos tarybos nutarimų nutarimai, priimtų priimti pagal šio įstatymo 7 ir 9 straipsnius, 8 straipsnio 2 dalį, 9 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus, turi būti paduoti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo nutarimų gavimo dienos per 30 dienų nuo jų priėmimo dienos gali būti skundžiami teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 11 12 straipsnis. Baudos
dalyje nurodytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus mažmeninės prekybos įmonėms skiriama piniginė bauda iki vieno šimto dvidešimties penkiolikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Kartu su bauda gali būti skiriamas įpareigojimas nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimas atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. 2. Už informacijos, reikalingos pažeidimo tyrimui atlikti, nepateikimą, taip pat neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama piniginė bauda iki aštuonių dešimties tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų. 3. Už Konkurencijos tarybos nurodymų pateikti informaciją vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms, tiekėjams ar kitiems asmenims skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną nevykdymo dieną. 4.
įpareigojimų nutraukti draudžiamus nesąžiningus veiksmus, atlikti veiksmus, atkursiančius atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą arba vykdymą ne laiku mažmeninės prekybos įmonėms skiriama dviejų trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną. 5. Konkurencijos tarybos Skiriamos skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobūdžio, pažeidimo trukmės ir masto, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. 6. Konkurencijos tarybos nutarime turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys baudos dydį. 7 6. Skundą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę skirti mažesnę piniginę baudą negu šiame straipsnyje nustatytos piniginės baudos. 8 7. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo, padaręs pažeidimą, savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo Konkurencijos tarybai pažeidimo tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą. 9 8. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma, kai mažmeninės prekybos įmonė, tiekėjas ar kitas asmuo kliudė atlikti pažeidimo tyrimą, tęsė pažeidimą, nepaisydami įpareigojimo jį nutraukti, jeigu buvo padaryta žala arba pažeidimas padarytas pakartotinai per metus nuo šiame įstatyme nustatytos baudos paskyrimo. 10 9. Konkurencijos tarybos paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo dienos, kurią šio įstatymo pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos skyrimo. Apskundus tokį nutarimą, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo, kuriuo atmestas skundas, įsiteisėjimo dienos. 10.
pažeidėjo prašymu Konkurencijos taryba turi teisę baudos ar jos dalies sumokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu šio įstatymo pažeidėjas sumokėti baudos laiku negali dėl objektyvių priežasčių. 11. Konkurencijos tarybos nutarimas dėl baudos skyrimo yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 12 13 straipsnis. Administracinė atsakomybė Asmenims už šio įstatymo pažeidimus taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. 13 14 straipsnis. Žalos atlyginimas
pažeidimu padarytos žalos atlyginimo. 2. Žala, padaryta asmenims neteisėtais Konkurencijos tarybos ar jos pareigūnų veiksmais, atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. KETVIRTASIS
Konkurencijos taryba kas dvejus metus teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šio įstatymo įgyvendinimo stebėseną ir nuo 2011 iki atitinkamų metų kiekvienais metais iki kovo birželio 1 dienos teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai metinę dvejų metų šio įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą, kurioje nurodoma priimant šį įstatymą siekti tikslai, priėmus įstatymą pasiekti tikslai, neigiamos pasekmės (jei tokių buvo) ir, esant būtinybei, – pasiūlymai dėl šio įstatymo tobulinimo arba išvada, kad tokios būtinybės nėra.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20102015 m.
balandžio gruodžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos kKonkurencijos taryba iki 2015 m. lapkričio 30 d. šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pažeidimų nagrinėjimo procedūra (pažeidimų tyrimas ir bylų nagrinėjamas) atliekama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teisinį reguliavimą. 4. Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pirmą kartą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtai teisinio reguliavimo stebėseną koordinuojančiai institucijai šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo 15 straipsnyje nurodytą dvejų metų Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo įgyvendinimo stebėsenos pažymą iki 2017 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-12-10 Nr. XIIP-2694(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – nauja redakcija dėstomas įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 11 punkto turinys derintinas su 1 dalies esme. Atsižvelgiant į tai, jog 1 dalies esmė sąlygoja tai, jog visi šios dalies punktai turi įtvirtinti reikalavimus, kuriuos draudžiama kelti tiekėjams, 11 punktas formuluotinas kaip reikalavimai, kuriuos draudžiama nustatyti tiekėjams, o ne kaip teisės normos, adresuotos prekybos įmonėms. 2. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti 12 punktu: „dirbti švenčių dienomis, numatytomis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnyje“. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, įstatymo 3 straipsnyje išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui. Taigi pagal pateiktą projekto redakciją, mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama reikalauti, kad tiekėjai dirbtų švenčių dienomis. Pastebėtina, kad ši nuostata projekte buvo įrašyta, pritarus Seimo nario B.Paužos pasiūlymui, kuriuo buvo siekiama uždrausti didiesiems prekybos centrams dirbti švenčių dienomis ir taip sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms padidinti savo prekių apyvartą. Vertinamos nuostatos įrašymas 3 straipsnyje neatitinka ja siekiamų tikslų.
Antra, mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, nes pagal įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, įstatymo tikslas – „riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą.“ Manytume, kad mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimas niekaip nesusijęs su mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų interesų pusiausvyros užtikrinimu. Trečia, įstatymas taikomas tik tiems ūkio subjektams, kurie verčiasi „mažmenine prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maisto prekės, gėrimai ir tabako gaminiai,“ ir kurie atitinka kitus šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Taigi siūloma riboti darbo laiką tik kai kuriems ūkio subjektams. Toks siūlymas vertintinas kaip neatitinkantis Konstitucinio Teismo doktrinos dėl ūkio subjektų lygiateisiškumo ir asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos ribojimo. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad lygiateisiškumo principo „turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Tačiau konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 1996 m. lapkričio 20 d., 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio
Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Atkreiptinas dėmesys, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatoje „valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei“ yra įtvirtintas konstitucinis principas, nubrėžiantis ūkinės veiklos reguliavimo kryptis, būdus, ribas. (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra pabrėžęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta sąvoka „bendra tautos gerovė“ suponuoja tai, kad ūkinės veiklos reguliavimu valstybė privalo siekti ne atskirų asmenų gerovės, o būtent bendros tautos gerovės.
Pastebėtina, kad vertinama projekto nuostata siekiama „sudaryti sąlygas mažoms prekybos įmonėms padidinti savo prekių apyvartą.“ Abejotina, ar toks siekis yra pakankamas pagrindas riboti kitų ūkio subjektų teises, ar jis atitinka tarnavimo „bendrai tautos gerovei“ kriterijų. Vertinamas siūlymas nepagrįstas jokia ekonomine analize, nepateikti jokie argumentai, objektyviai pateisinantys nevienodą ūkio subjektų, užsiimančių ta pačia veikla, traktavimu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vertinamos projekto nuostatos gali turėti neigiamų pasekmių ne tik toms mažmeninės prekybos įmonėms, kurioms būtų draudžiama verstis ūkine veikla 15 dienų per metus, bet ir valstybės biudžetui (nuo parduotų prekių mokamas pridėtinės vertės mokestis, kai kurios prekės apmokestinamos akcizais ir pan.). 3. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 13 punkte siūloma nustatyti, jog mažmeninės prekybos įmonėms draudžiama nustatyti tiekėjams reikalavimą „užtikrinti didesnį negu 1 procento nusidėvėjimo koeficientą daugkartinei tarai ir (ar) padėklams“. Pastebėtina, jog įstatymo tikslas, nurodomas įstatymo 1 straipsnyje, yra subalansuoti tiekėjų ir prekybininkų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, jog aptariamas pasiūlymas pateiktas be argumentų, nustatančių, jog tik 1 procento nusidėvėjimo koeficientas yra tinkamas interesų pusiausvyrai nustatyti, šio pasiūlymo neįmanoma deramai įvertinti keičiamo įstatymo kontekste ir nustatyti, ar tokia nuostata atitinka proporcingo teisinio reguliavimo principą. 4. Nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnyje siūloma nustatyti naujas funkcijas Konkurencijos tarybai.
Pastebėtina, jog kartu neteikiamas įstatymo projektas dėl Konkurencijos tarybos finansavimo apimties didinimo, todėl svarstytina, ar Konkurencijos taryba bus pajėgi įgyvendinti naujas funkcijas. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, jog kainų struktūros įvertinimas galimai nėra suderinamas su Konkurencijos tarybos funkcijų esme, kadangi tai nėra susiję su konkurencijos teisės nuostatų įgyvendinimu ir užtikrinimu. Pavyzdžiui, analogišką kontrolę pagal Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą atlieka VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra. 5. Projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyti terminai taisytini, nes jie jau yra pasibaigę, o teisinis reguliavimas turi būti nukreiptas į ateitį. Tobulinant projektą reikia atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas;
Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Birutė Janutienienė, Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Vitalija Stanionienė, Ūkio ministerijos vyresnioji specialistė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-12) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI- 626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XII-1187, todėl atitinkamai tikslintinos projekto lyginamojo varianto nuostatos. Pritarti
komiteto patarėjas A. Astrauskas2 Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma nustatyti, kad:
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Konkurencijos taryba iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atsižvelgiant į šio Įstatymo projekto svarstymo komitetuose ir Seimo posėdžių salėje, taip pat Įstatymo priėmimo, priimto Įstatymo pasirašymo ir paskelbimo procedūroms (stadijoms) reikalingą laiką, taip pat į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas, tikslinga pakeisti Įstatymo įsigaliojimo datą. Siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį pakeisti ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio 1 d.“ Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos (t. y. atsižvelgiant į „dviejų datų“ taisyklę). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
iniciatoriaus pateiktam Įstatymo projektui Nr. XIIP-2694 ir sujungti jį su Įstatymo projektu Nr. XIIP-534. 2. Siūlyti pagrindiniam komitetui Įstatymo projektą Nr. XIIP-2694 tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje pateiktą pastabą ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
komitetas2 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
P. Gražulis. Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė
komitetas
Bucevičius, pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vedėja Birutė Janutienė ir šio skyriaus vyr. specialistė Vitalija Stanionienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas Elonas Šatas, Konkurencijos tarybos Teisės ir konkurencijos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Justas Margenis, Žemės ūkio ministerijos Ekonomijos ir tarptautinio bendradarbiavimo departamento direktorius Vygantas Katkevičius ir Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Kokybės politikos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė ir Maisto pramonės skyriaus vyr. specialistė Lina Janušauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, jog 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 2 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
atitinkamai tikslintinos projekto lyginamojo varianto nuostatos. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2015-03-18 raštas Nr. S-2015-1504) Didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjos realias galimybes ir teises. Prekybos įsipareigojimai sudaro tik nedidelę dalį palyginti su tiekėjo įsipareigojimais. Už kiekvieną pažeidimą taikomos finansinės arba kitokios baudos. Keletas prekybos tinklų, turėdami didžiulę įtaką vartotojams, diktuoja sąlygas ir kainas žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjams. Atsižvelgiant į maisto tiekimo ir kainų grandines, apimančias žemės ūkio gamybą, perdirbimą ir prekybą, bei valstybės reguliavimą atsiskaitant už žemės ūkio produkciją pirmoje grandyje tarp žemdirbio ir perdirbėjo, tikslinga: nustatyti tipinę prekybos sutartį tarp žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjo ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių, reglamentuojant pagrindines tiekimo, apmokėjimo ir atsiskaitymo sąlygas. Kartu būtų aptartos ir nesąžiningų veiksmų draudimo sąlygos. Pritarti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2015-03-18 raštas Nr.
S-2015-1504) Sutarties šalys abipusiu susitarimu numato vykdyti Prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones, vienodai naudingas abiems pusėms, tačiau jas iš esmės finansuoja tik viena pusė – tiekėjas. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo antro skirsnio 3 straipsnio 1 punkto 8 dalį papildyti pakeičiant:
8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams;
Pritarti Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (2015-03-18 raštas Nr. S-2015-1504) Sutarties šalys dažniausiai sutaria apmokėti už prekes pagal įvairias sąlygas – bazines (iš esmės mažmeninės kainos) ar didmenines kainas bei taikomas 3-4 rūšių nuolaidas, kurias papildomai sumoka tiekėjas. Tokią abipusę apmokėjimo sistemą galima suprasti kaip papildomus reikalavimus tiekėjui, prieštaraujančius sąžiningai praktikai veiksmus. Sutartyse turi būti konkrečios didmeninės kainos be jokių išlygų. Todėl siūlome Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo antro skirsnio 3 straipsnio 1 punktą papildyti:
augintojų asociacija (2015-03-31 raštas Nr.
SR-13) Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nuomone naujasis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas ir toliau paliks spragas mažmeninės prekybos įmonėms atlikti su sąžininga praktika nesiderinančius veiksmus, leidžiančius veiklos riziką ir prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus, kurie nėra numatyti 3 str. baigtiniame sąraše. Be to, 3 str. 8 punkte yra palikta galimybė raštiškai susitarti kitaip, kuo pasinaudos didesnę galią turinčios prekybos įmonės. Remiantis ankstesnio įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 1 d., praktika, mažmeninės prekybos įmonės ir po įstatymo priėmimo atliko ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančius veiksmus, kurie buvo fiksuojami sutarčių prieduose, taip vadinamuose susitarimuose, ir kuriuos tiekėjai
„savanoriškai“ pasirašydavo, taip įteisindami papildomus mokestinius įsipareigojimus. Iki šiol šių priedų pagrindu, tiekėjai yra įsipareigoję pirkėjui teikti
logistikos, apyvartos, natūralios prekių masės netekties (neatsižvelgiant į tai, kad augintojai svorio trūkumą dėl natūralios netekties kompensuoja didesniu kiekiu), taros ir EURO padėklų negrąžinimo nuolaidas. Kai kreipėmės į Konkurencijos tarybą, pastaroji, išnagrinėjusi mažmeninės prekybos įmonių pateiktas sutartis, nustatė, kad įvardinti mokesčiai ir nuolaidos negali būti vertinamos kaip patenkančios į įstatyme draudžiamų veiksmų sąrašą. Todėl norime atkreipti įstatymo rengėjų dėmesį į tai, kad mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitime nebūtų išvardinti konkretūs draudžiami veiksmai, t. y. nebūtų baigtinio sąrašo, nes vienus mokesčius minėtos įmonės pakeis kitais arba juos perkels į įvairius priedus/susitarimus.
Mūsų nuomone
prekybos įmonės veiksmus, kurie prieštarauja sąžiningos ūkinės veiklos principams ir kuriais mažmeninės prekybos įmonės veiklos riziką perkelia tiekėjams, jiems primesdamos įsipareigojimus, kurie gali būti įvardinti kaip nesąžiningi, stipresniosios pusės reikalavimai tiekėjui. Atsižvelgti
ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066) Europos Komisija dar 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Komunikate rašoma, kad
„nesąžiningos prekybos praktiką apskritai galima apibrėžti kaip praktiką,
kuria akivaizdžiai nukrypstama nuo tinkamo verslo elgesio, kuris prieštarauja sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principams ir kuri vieno prekybos partnerio vienašališkai primetama kitam.“ Minėtame komunikate valstybės narės skatinamos su nesąžiningos prekybos praktika kovoti tinkamai bei proporcingai atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes bei gerąją patirtį, pabrėžiama veiksmingo šalių teisių gynimo svarba, kuri padėtų panaikinti nesąžiningos prekybos praktiką. Parengtas Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projektas toli gražu neatliepia Europos Komisijos komunikato nuostatų bei esamos situacijos maisto, ypač pieno ir mėsos, grandinėje.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, be galimų kitų priemonių, siūlo: 1.Pirmo skirsnio 2-ame straipsnyje įrašyti papildomus punktus:
nustatantis teisės aktas; Pritarti Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066) xx) dominuojanti padėtis – vieno ar daugiau ūkio subjektų padėtis atitinkamoje rinkoje, kai tiesiogiai nesusiduriama su konkurencija arba kuri sudaro galimybę daryti vienpusę lemiamą įtaką atitinkamoje rinkoje veiksmingai ribojant konkurenciją. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad ūkio subjektas (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiantį ūkio subjektą) užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 20 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus ūkio subjektų (išskyrus mažmenine prekyba besiverčiančius ūkio subjektus), kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 40 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad mažmenine prekyba besiverčiantis ūkio subjektas užima dominuojančią padėtį atitinkamoje rinkoje, jeigu jo rinkos dalis sudaro ne mažiau kaip 15 procentų. Jeigu neįrodoma priešingai, laikoma, kad kiekvienas iš trijų ar mažesnio skaičiaus mažmenine prekyba besiverčiančių ūkio subjektų, kuriems tenka didžiausios atitinkamos rinkos dalys, kartu sudarančios 30 procentų ar didesnę atitinkamos rinkos dalį, užima dominuojančią padėtį. Atitinkamai pataisyti LR konkurencijos įstatymo Nr. XI-1937 3 straipsnio 2 dalį. Pritarti iš dalies Tikslinga būtų šiomis nuostatomis papildyti Konkurencijos įstatymą Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr.
5-2066)
x) ženklinant maisto prekes, kur informacija vartotojui yra lemiamas veiksnys perkant prekę, t. y. kilmės vieta, produkto sudedamosios dalys (komponentai) procentais, pagrindinės maisto medžiagos (baltymai, riebalai, angliavandeniai), turi būti rašomi ne mažesniu kaip 3 mm dydžio šriftu paryškintomis raidėmis. Svarstyti pagrindiniame komitete Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066)
2Antro skirsnio 3-iame straipsnyje papildomai įrašyti:
x) mažmeninės prekybos įmonėse prekiauti mėsa, pienu ir jų produktais galima tik sudarius tipines pardavimo-pirkimo sutartis su produkcijos tiekėjais. Sutarties formą ir sąlygas nustato LR Vyriausybė (ar jos įgaliota institucija, suderinusi su LR žemės ūkio ministerija). Atsiskaitymas su mėsos, pieno ir jų produktų tiekėjais vykdomas terminais ir sąlygomis, nustatytomis LR atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Tipinių sutarčių vykdymą kontroliuoja LR finansų, ūkio, teisingumo, žemės ūkio ministerijų ir LR Konkurencijos tarybos sudaryta komisija, kurios sudėtį tvirtina LR Vyriausybė. Tipinės sutarties forma ir sąlygos turi būti patvirtintos iki
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 5-2066)
3x) nustatyti,
kad mažmeninės prekybos tinklai, kurių prekybos maisto prekėmis plotas didesnis nei 400 m² negali dirbti po 20 valandos, taip pat savaitgaliais bei švenčių dienomis. Nepritarti Nėra ekonominio pagrindimo, kiek valstybės biudžetas neteks lėšų dėl mokesčių ir kiek padidės apyvarta kitose prekybos vietose. 4. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
1) 3str 1d.
paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų; Komentaras-čia palikta spraga tinklui versti įsigyti prekes ar paslaugas iš savęs arba iš susijusių įmonių. Esant dabartinei įstatymo formuluotei negalima laikyti, kad tai pažeidimas, nors turėtų būti, nes šioje įstatymo nuostatoje yra įtvirtintas absoliutus draudimas reikalauti įsigyti prekių, paslaugų ar turto. Tačiau susijusioms įmonėms tai kaip ir negalioja, nes jos neįvardintos. Tai yra problema. Todėl siūlomas toks punkto keitimas:
4) įsigyti prekių, paslaugų ar turto iš mažmeninės prekybos įmonės nurodytų trečiųjų asmenų ir (arba) mažmeninės prekybos įmonės ar su ja susijusių ūkio subjektų. Nepritarti Ribojamas prekių įsigijimas. Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
2) 3str
prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų; Komentaras: būtina panaikinti išlygą, leidžiančią susitarti atskirai, kadangi tas susitarimas panaikina visą draudimo prasmę, nes susitarime yra viskas, kas turėtų būti draudžiama. Marketinginių paslaugų sutartis yra ne dvišalis susitarimas, kaip numato įstatymo formuluotė, o primestinis prekybos tinklų sandoris, kuriame visos esminės sutarties sąlygos, dėl kurių derėtis nėra galimybės, yra primetamos tiekėjams: 1 .Tinklai vienašališkai nustato pinigų sumą, kurią privalo išnaudoti tiekėjas, priešingu atveju gale metų sumoki grynais pinigais pavedimu. 2. Tinklai vienašališkai nustato skatinimo priemonių ( laikraštukai, radijas, stendai, ir kt) įkainius, kurie yra neprotingai dideli, n-kartų viršijantys rinkos kainas. 3.
skatinimo priemonės yra neefektyvios ir neatitinka tiekėjų lūkesčių, dėl įkainių dydžių dauguma iš jų net nuostolingos! pvz (laikraštuke šalia viena kitos sudedamos kelių gamintojų vienarūšės prekės su tokiomis pat nuolaidomis, apie tai tiekėjas iš anksto nežino.)
tvarką, ir sąlygas t.y. pvz. akcijinėms nuolaidoms pardavimo skatinimo išlaidos negali būti naudojamos, nors tai yra efektyviausia ir naudingiausia priemone gamintojui. Akcijinę nuolaidą gamintojas privalo suteikti iš savo lėšų. Šiai dienai tarp prekybos tinklo tiekėjo pasirašyta pardavimų skatinimo sutartis yra ne kas kita kaip įrankis prekybos tinklams pasidengti visus savo rinkodarinius ir marketinginius kaštus. Jeigu išlyga paliekama, tai skatinimo sutarties sąlygos kartu su skatinimo priemonių įkainiais turi būti paruošta ir patvirtinta Konkurencijos Tarybos ar kitos kompetentingos nepriklausomos institucijos. Pvz kaip yra pas ryšio operatorius. Priešingu atveju niekas nepasikeis. Todėl siūlome keisti taip:
Svarstyti pagrindiniame komitete Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
3) 3str. 1.7 punktas draudžia: priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
Komentaras: Šiame straipsnyje yra neaišku kas yra "negreitai gendančios" maisto prekės.
Taip pat tokio apibrėžimo nėra nė viename tiesės akte, o kadangi nėra, tai bandoma apibrėžti sutartyse ir tikrai ne tiekėjo naudai. Taip pat neaišku, kodėl pvz. elektronikos prekės, lemputės ir pan. negali būti grąžinamos, tačiau maisto prekės gali. Manome, kad Konkurencijos Tarybos išvada, taip pat ŽŪM išvada, kad maisto prekės iš viso neturi būti grąžinamos, turėtų būti įtvirtintos įstatyme. Dabartinėje formuluotėje, mus net nėra aišku apie kokius produktus kalbame, o to įstatyme neturėtų būti. Todėl siūlome išbraukti punkto antrą dalį: priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
4) 3str
specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų; Komentaras: nėra tiksliai aišku, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda nuostatos, kad tinklai antroje dienos pusėje gali pateikti užsakymą bet kokiam produkcijos kiekiui su pristatymu kitą rytą. Čia kalbama ne apie pastovų, įprastinį tiekimą, kurį gali planuotis, bet apie nuolatinį neapibrėžtumą ir ženklius užsakymų svyravimus. Tiekėjui tai esminė tiekimo procedūra, tačiau tinklai laiko, kad ne. Derybinę galią didesnę turi tinklas.
Taip pat užsakymų akcijoms metu, tinklas gali nepaimti viso užsakyto kiekio, be jokios kompensacijos ar įsipareigojimo tiekėjui. Negana to tinklas, praėjus kelioms dienoms, gali pateikti užsakymą analogiškoms prekėms, bet atsisakys priimti akcijai pagamintų ir nepaimtų prekių likučių, jei jų galiojimo terminas sudaro mažiau pvz. 4/5 pirminio laiko. O greitai gendančioms prekėms galiojimo terminai yra trumpi, todėl visa našta ir rizika perkeliama ant tiekėjų. Problema ypač aktuali greitai gendančioms prekėms, todėl siūlome papildyti įstatymo nuostatą taip: 3.1.6 pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas, apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų. Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo. Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip 3 prieš tai einančių kalendorinių savaičių aritmetinis vidurkis, eliminuojant akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 d. d. iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras.
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 d. d. iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
5) 3 str 1 dalį papildyti atskiru punktu: 3.1.11 Pateikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
6) 3str.
tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą ir tik išskirtinais atvejais leidžia, todėl tie atvejai turi būti identifikuojami individualiai. Siūlome: 3.1-10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju. Pritarti Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija (2015-04-01 raštas Nr. 10)
7) 3 str 1 dalį papildyti atskiru punktu
prekių pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus. Komentaras: tinklai kartais reikalauja suteikti papildomas mėnesines ar ketvirtines nuolaidas, pagal buvusių pardavimų rezultatus. Tai yra būdas paslėpti tikrą antkainį, nes prekės perkamos lyg ir didesne kaina, nuo kurios taikomas antkainis, bet tiekėjas gale mėnesio turi grąžinti tam tikrą pinigų sumą, kuri gali net viršyti taikomą antkainį dvigubai. Tokiu būdu statistikai pateikiami iškreipti duomenys apie taikomų antkainių dydžius prekybos tinkluose. Pritarti
(2015-04-01 raštas Nr.1.02-0150/1) Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus dėl LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo. Pirma, pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, sudaroma tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo, dažniausiai neatspindi realių sandorio šalių sutartinių santykių – esminiai ir labiausiai tiekėjo interesus pažeidžiantys sutartiniai aspektai atsispindi kituose susitarimuose, kurie nėra viešai prieinami. LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme būtent ir pasigendama reglamentavimo, kad, sudarydami sutartis, tiekėjai ir mažmeninės prekybos įmonės negalėtų sudaryti tokių papildomų susitarimų.
Visi sutarties punktai, papildomi susitarimai ir įsipareigojimai privalo atsispindėti pagrindinėje tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo sudaromoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Antra, siekiant riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą bei užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą, turi būti išplėstas Konkurencijos tarybos, kaip nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos, vykdomų funkcijų sąrašas, nustatant, kad Konkurencijos taryba turi vykdyti kasmetinius mažmeninės prekybos įmonių su tiekėjais sudaromų sutarčių patikrinimus. Šiai dienai Konkurencijos taryba atlieka patikrinimą tik tokiu atveju, kai yra gaunamas konkretus tiekėjo skundas. Praktiškai susiduriama su situacija, kad, dažniausiai, tiekėjas, siekdamas išvengti pasekmių – prarasti prekybininką, kuris prekiautų jo tiekiama produkcija, vengia teikti Konkurencijos tarybai skundus ir susitaiko su mažmeninės prekybos įmonės, kaip stipresnės sutarties šalies, diktuojamomis sąlygomis. Jeigu Konkurencijos taryba atliktų prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sandorių patikrinimus, būtų užtikrintas sudaromų sutarčių skaidrumas ir realus LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo veikimas. Atsižvelgti
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui jį patobulinti pagal Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus ir įvertinti kitus asociacijų pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas316 Argumentai: Nėra tiksliai nustatyta, kas yra „esminės tiekimo procedūros“. To rezultate sutartyse atsiranda įvairios nuostatos, sudaromi prekybiniams tinklams palankūs užsakymų svyravimai. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą:
„6) pakeisti esmines tiekimo procedūras ar prekių specifikacijas,
apie tai nepranešus tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 10 dienų. Esminiu tiekimo procedūros pakeitimu greitai gendančioms prekėms laikomas nukrypimas daugiau nei 30 proc. nuo reguliaraus užsakymo. Draudžiama reikalauti atlikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą:
a) jei tai reguliarus užsakymas (paskaičiuojama kaip
akcijas ir šventinius periodus) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 2 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos, išskyrus produktus, kurie galioja trumpiau nei 2 paras;
b) jei tai smarkiai pardavimus iškreipiantis veiksmas (daugiau nei 30 proc. nuo reguliarių užsakymų) ir užsakymas pateiktas vėliau kaip 6 darbo dienos iki užsakymo įvykdymo datos arba įvykdymo laikas trumpesnis nei produkto gamybos ciklas. Pritarti
komitetas317 Argumentai: Nėra įstatymo projekte apibrėžta, kas tai yra negreitai gendančio maisto prekės ir neaišku kokius produktus galima būtų priimti. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą: „7) priimti neparduotas maisto prekes, išskyrus negreitai gendančias supakuotas maisto prekes, jeigu jos yra saugios, kokybiškos, galioja ne mažiau kaip 1/3 nustatyto tinkamumo vartoti termino arba jų tinkamumo vartoti terminas neribojamas, ir dėl jų grąžinimo yra išankstinis susitarimas;
Pritarti 3.
komitetas318 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos kai prekių ir prekių marketingo akcijas ir kitas skatinimo priemones finansuoja tik tiekėjas, tikslinga papildyti įstatymo projektą sekančia nuostata. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą:
„8) tiesiogiai ar netiesiogiai apmokėti dalį
visą arba daugiau kaip pusę mažmeninės prekybos įmonės arba kartu su šia įmone vykdomo pardavimo skatinimo išlaidų ar kitokiu būdu už jas atlyginti, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl apmokamų išlaidų dydžio ir numatomų taikyti pardavimo skatinimo veiksmų naujiems produktams; „
komitetas3110 Argumentai: Įstatymo projekto 3str. 1 dalies 10 punktą tikslinga konkretizuoti, nes atlyginti už prekių išdėstymą galima tik išskirtinais atvejais. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą: „10) tiesiogiai ar netiesiogiai mokėti ar kitokiu būdu atlyginti už prekių išdėstymą, išskyrus atvejus, kai yra mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo rašytinis susitarimas dėl mokėjimo už prekių išdėstymą kiekvienu konkrečiu atveju. „
komitetas31 11N Argumentai: Uždrausti prekybos įmonėms prekybos kaštus perkelti tiekėjams, jiems primetant papildomus įsipareigojimus ar reikalavimus.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „11) mokėti papildomas nuolaidas už prekių pardavimus, pagal praėjusių laikotarpių rezultatus , vykdyti prekybines akcijas ir nuolaidas vien tik tiekėjų sąskaita, proporcingai nepaskirsčius negautą pelną dėl akcijų ir nuolaidų tarp mažmeninės prekybos įmonės ir tiekėjo. “
komitetas31 12N Argumentai: Greitai gendančių prekių galiojimo terminai yra trumpi ir visa rizika yra perkeliama ant tiekėjų. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 12 punktu: „12) pateikti greitai gendančių prekių tiekimo užsakymą ir atsisakyti priimti jį visą ar jo dalį, nekompensuojant netekimų tiekėjui.“
komitetas 4N Argumentai: Europos Komisija 2014 m. liepos 15 d. komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Socialinių reikalų ir Regionų komitetams rašė, kad maisto grandinėje susidarė tokia situacija, kai grandinės dalyviai turi labai skirtingą derybinę galią ir atskirų dalyvių prekybos santykiai ekonomiškai nesubalansuoti. Lietuvoje didelę rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sudarydamos sutartis su prekiaujančiais žemės ūkio ir maisto produktais tiekėjais vienašališkai stengiasi įvairiais reikalavimais ir įsipareigojimais apriboti tiekėjų realias galimybes ir teises. Pastarieji yra priversti sutikti su teikiamais siūlymais ir taip nuo sutartos bazinės kainos jiems tenka daryti komercines, logistikos, pravedamų akcijų ir pan. nuolaidas. Todėl tikslinga būtų tarp mažmeninės prekybos įmonės, žemdirbio ir perdirbėjo sudaryti prekybos sutartį, kurios pagrindines sąlygas nustatytų Vyriausybė. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto antrą skirsnį nauju 4 straipsniu, atitinkamai pernumeruojant kitus straipsnius: „4 straipsnis.
Žemės ūkio produkcijos pirkimo – pardavimo sutartis Mažmeninės prekybos įmonės gali pirkti žemės ūkio produkciją tik sudariusios su žemės ūkio produkcijos pardavėju (kaip yra numatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme) rašytinę žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartį, kuri turi atitikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatytas žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutarties tipines sąlygas. „
Jonyla. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XI-626 PAKEITIMO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos atstovės: vedėja B. Janutėnienė, vyr. specialistė V. Stanionienė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas E. Šatas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas D. Šumskis, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos atstovai: L Vilimas, A. Freidenzon, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė D. Petrauskaitė, Seimo Ekonomikos komiteto biuro patarėja L. Jasiulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – Projekto) 3 straipsnio
produktų pardavimo dalį (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) patvirtintą maisto produktų sąrašą) daugiau kaip
įmonių pajamų iš žemės ūkio ir maisto produktų pardavimo dalimi.“ Siūlymas kelia abejonių. Pirma, įstatymo 3 straipsnyje išvardijami draudžiami ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujantys mažmeninės prekybos įmonių veiksmai tiekėjų atžvilgiu, kurie išreiškiami kaip reikalavimai tiekėjui. Taigi pagal pateiktą projekto redakciją neaišku, kam taikomas ribojimas didinti pajamas iš atitinkamų maisto produktų pardavimo daugiau kaip 5 procentais. Antra, jeigu vertinama projekto nuostata siekiama riboti kai kurių maisto produktų prekybinių antkainių dydį, tai toks reguliavimas galimai prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintiems principams - 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui ir 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. Pažymėtina, kad nors Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų, pagal Konstituciją valstybė negali neribotai kištis į asmens ūkinę veiklą, todėl nustatomais apribojimais neleistina paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų, kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt. (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai).
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siūlymas reguliuoti prekybinių antkainių dydį nėra aiškiai ir objektyviai pagrįstas, neaišku, kodėl pasirinktas būtent toks maksimalus antkainių dydis, neaišku, kodėl jis turėtų būti taikomas kai kuriems maisto produktams, kokiais kriterijais turėtų remtis Vyriausybė, tvirtindama maisto produktų, kurių antkainis ribojamas, sąrašą, kokią įtaką toks reguliavimas gali turėti kitų maisto produktų kainoms. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad prekybinių antkainių dydžio reguliavimas būtų taikomas tik kai kurioms mažmeninės prekybos įmonėms (atitinkančioms įstatymo
pateisinantys skirtingą mažmeninės prekybos įmonių, kurios parduoda tokius pačius maisto produktus, traktavimą.
Pastebėtina, kad kainų reguliavimas paprastai gali būti pateisinamas tik ten, kur yra monopolizuota rinka, ir taikomas kaip išskirtinė vartotojų teisių gynimo priemonė. Tačiau tokiais atvejais įstatyme turi būti nustatyti kainų ribų nustatymo kriterijai, šie kriterijai ir jų nustatymo metodika, tvarka, turi būti aiški, skaidri, pagrįsta. (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Siūlymas reguliuoti kai kurių maisto produktų prekybinį antkainį nėra grindžiamas jokiais argumentais, patvirtinančiais, kad tokių maisto produktų rinka yra monopolizuota. Be to, siūloma maksimalių prekybinių antkainių nustatymo tvarka nėra aiški, ji nepagrįsta jokiais argumentais, ekonominiais skaičiavimais. Pritarti (5 – už, 2 – susilaikė) Pagrindinis komitetas Ekonomikos komitetas šiam Seimo narių pasiūlymui nepritarė, tačiau
projektą, šiam pasiūlymui buvo pritarta. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
25
siūloma nustatyti, kad Konkurencijos taryba „atlieka prevencinius mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimus, Konkurencijos tarybos nustatyta tvarka <...>“. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pastebėtina, jog nėra aišku ką įstatymo leidėjas laiko „prevenciniu patikrinimu“. Atkreiptinas dėmesys, jog Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „prevencija“ aiškina kaip „galimybių pasireikšti šalinimas, užbėgimas už akių“[¹] Taigi darytina prielaida, jog įstatymų leidėjas siekia nustatyti privalomą išankstinį sutarčių patikrinimą.
Manytina, kad įstatymo nuostata dėl išankstinio mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimo galimai pažeistų konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, kuri suponuoja ir sutarčių sudarymo laisvę. Šioje Išvadoje minėta, kad Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. (Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimas). Pastebėtina, kad siūlymas atlikti išankstinį mažmeninės prekybos įmonių sudaromų sutarčių patikrinimą nėra niekaip pagrįstas, nepateikti jokie objektyvūs argumentai, todėl neaišku, ar toks sutarčių tikrinimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, ar pasirinkta priemonė proporcinga siekiamiems tikslams. Pastebėtina ir tai, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar turėtų būti tikrinamos visos mažmeninės prekybos įmonių sutartys, ar Konkurencijos taryba jas parinktų savo nuožiūra. Atsižvelgiant į tai, kad išankstinis sutarčių tikrinimas riboja ūkinės veiklos laisvę, net ir pripažinus, kad toks tikrinimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje ir proporcingas siekiamiems tikslams, įstatyme turi būti nustatyti aiškūs ir objektyvūs sutarčių tikrinimo kriterijai, ūkio subjektų, kurių sutartys tikrinamos, teisės.
Pritarti (bendru sutarimu už) Pagrindinis komitetas Ekonomikos komitetas šiam Seimo narių pasiūlymui nepritarė, tačiau
įstatymo projektą, šiam pasiūlymui buvo pritarta. 3. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 5 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2694(3) nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams – 46 straipsnyje įtvirtintam ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principui bei sąžiningos konkurencijos laisvės principui, taip pat 29 straipsnyje įtvirtintam visuotiniam lygiateisiškumo principui. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas [1] http://dz.lki.lt/search/