Projekto-3 lyginamasis variantas
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Informacija apie sudarytą ir patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį
nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Perduodamų duomenų turinį bei perdavimo tvarką nustato Centrinio registratoriaus ir Lietuvos notarų rūmų sudaryta sutartis. 2. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 23. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytus duomenis, per vieną darbo dieną atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše padaro žymą pagal notaro perduotus duomenis ir (ar) per prašyme nurodytą terminą įregistruoja daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. 4.
dalyje nurodytų duomenų neperduoda, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir asmuo per notarą perduoda teritoriniam registratoriui prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 35. Jeigu notaro atsiųstų duomenų nepakanka šiame straipsnyje numatytai žymai padaryti ir (ar) daiktinėms teisėms, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams įregistruoti arba tokia žyma tokie veiksmai prieštarautų šio įstatymo nuostatoms, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą ir (ar) įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Apie atsisakymą daryti žymą pranešama duomenis atsiuntusiam notarui, o apie atsisakymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus pranešama asmeniui, pateikusiam prašymą.“
pakeitimas Papildyti 23 straipsnį 5 dalimi: „5. Kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo arba išduodamo paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo, prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, asmuo pateikia notarui. Asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis teritoriniam registratoriui Centrinio registratoriaus nustatyta tvarka perduoda ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.“
25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Teisė atsiimti prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą,
šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Asmuo, padavęs prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, turi teisę iki daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre atsiimti prašymą raštu kreipdamasis į teritorinį registratorių, priėmusį tą prašymą, ar notarą, per kurį šis prašymas buvo pateiktas. Asmuo, atsiimdamas prašymą, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka privalo atlyginti nekilnojamojo turto registro tvarkytojo turėtas prašymo vykdymo išlaidas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 6 dalimi: „6. Kai priimamas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus, prašymą padavusiam asmeniui, įskaitant per notarą prašymą padavusį asmenį, teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus įteikia arba išsiunčia sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus arba sprendimą dėl sprendimo priėmimo atidėjimo.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2.
Vyriausybė iki 2015 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projektas Nr. XIIP-2691(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Informacija apie sudarytą ir patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį
nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Perduodamų duomenų turinį bei perdavimo tvarką nustato Centrinio registratoriaus ir Lietuvos notarų rūmų sudaryta sutartis. 2. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 23. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje nurodytus duomenis, per vieną darbo dieną atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše padaro žymą pagal notaro perduotus duomenis ir (ar) per prašyme nurodytą terminą įregistruoja daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. 4.
dalyje nurodytų duomenų neperduoda, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir asmuo per notarą perduoda teritoriniam registratoriui prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 35. Jeigu notaro atsiųstų duomenų nepakanka šiame straipsnyje numatytai žymai padaryti ir (ar) daiktinėms teisėms, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams įregistruoti arba tokia žyma tokie veiksmai prieštarautų šio įstatymo nuostatoms, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą ir (ar) įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Apie atsisakymą daryti žymą pranešama duomenis atsiuntusiam notarui, o apie atsisakymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus pranešama asmeniui, pateikusiam prašymą.“
pakeitimas Papildyti 23 straipsnį 5 dalimi: „5. Kai daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, prašymas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, teritoriniam registratoriui gali būti perduodamas tik iš notaro biuro nuotolinio ryšio priemonėmis.
Asmens prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui Centrinio registratoriaus nustatyta tvarka perduoda nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Teisė atsiimti prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą,
šių teisių suvaržymus, juridinius faktus Asmuo, padavęs prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, turi teisę iki daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre atsiimti prašymą raštu kreipdamasis į teritorinį registratorių, priėmusį tą prašymą, ar notarą, per kurį šis prašymas buvo pateiktas, Centrinio registratoriaus nustatyta tvarka. Asmuo, atsiimdamas prašymą, Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka privalo atlyginti nNekilnojamojo turto registro tvarkytojo turėtas prašymo vykdymo išlaidas.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 6 dalimi: „6.
Kai priimamas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus, notarui, per kurį pateiktas asmens prašymas, teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus įteikia arba išsiunčia sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus arba sprendimą dėl sprendimo priėmimo atidėjimo. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie gautą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį.“
įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. balandžio spalio 310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2015-01-14 Nr. XIIP-2691 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio ir 23 straipsnio 5 dalies nuostatas tais atvejais, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmuo prašymą įregistruoti tokias teises, jų suvaržymus, juridinius faktus pateikia ne tiesiogiai teritoriniam registratoriui, bet notarui, kuris tokį prašymą registratoriui persiunčia. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, jų suvarymus, juridinius faktus arba tuo atveju, jeigu gautų duomenų nepakanka ir (ar) yra kitų aplinkybių, dėl kurių negali būti atlikta registracija, apie atsisakymą registruoti praneša atitinkamam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tos teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas joks terminas nekilnojamojo daikto įgijėjui atvykti registruoti nuosavybės teisių. Tokiu būdu per metus 2-3 procentai asmenų neatvyksta registruoti savo teisių ir Nekilnojamojo turto registre tokio turto savininkais yra nurodyti buvę turto savininkai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, notarai teritoriniam registratoriui galėtų persiųstų prašymą ir atitinkamus dokumentus įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik tuomet, jeigu asmuo tokį prašymą pateiktų. Iš projekto nuostatų turinio seka, kad asmens pareiga pateikti prašymą notarui nėra nustatoma.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai ir padidėtų asmenų, besikreipiančių dėl daiktinių teisių, šios teisės suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo. Antra, asmuo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo kreiptis tiesiogiai į teritorinį registratorių neturėtų teisės. Tai jis galėtų padaryti tik per notarą. Taigi, įstatymu notarams būtų pavedama atlikti papildomas funkcijas. Iš kokių lėšų jiems būtų kompensuojama už tokių funkcijų atlikimą nėra aišku. Manytina, kad minėtas funkcijas pavedus notarams, atitinkamai padidėtų jų atliekamų notarinių veiksmų įkainiai. Tokiu būdu asmenys privalėtų mokėti ne tik atlyginimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, bet ir atitinkamą mokestį notarams. Vadinasi asmenys patirtų papildomas išlaidas. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo.
Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kiek kitokie daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio
departamento direktorius Andrius Kabišaitis S.Švedas D.Zebleckis
2015-06-15 Nr. XIIP-2691(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad notaras, patvirtinęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Pagal projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies nuostatas notaras aukščiau nurodytų duomenų neperduoda, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir asmuo per notarą perduoda teritoriniam registratoriui ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Iš abiejų projekto nuostatų seka, kad notaras minėtų duomenų Nekilnojamojo registro tvarkytojui žymai atlikti perduoti neprivalėtų tik tuo atveju, jeigu prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notarui perduotų per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Kitu atveju, pagal projekto 1 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, atitinkamus duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui jis jau turėtų būti perdavęs.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta bei siekiant projekto nuostatų suderinamumo, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,ne vėliau kaip per 1 darbo dieną“ įrašyti žodžiui ,,ne vėliau kaip per 24 valandas“. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kiek kitokie daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379
„Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 39, 40 punktų
nuostatas asmenų pageidavimu nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami ir skubos tvarka, per vieną darbo dieną.
Taigi pastarajame poįstatyminiame teisės akte nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami greičiau, nei įstatyme nustatyti bendrieji terminai. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir teisinio aiškumo, manytume, kad visi nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių į jį, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktų įregistravimo terminai turėtų būti nustatyti viename teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto
įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-01-14 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio ir 23 straipsnio 5 dalies nuostatas tais atvejais, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmuo prašymą įregistruoti tokias teises, jų suvaržymus, juridinius faktus pateikia ne tiesiogiai teritoriniam registratoriui, bet notarui, kuris tokį prašymą registratoriui persiunčia.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, jų suvarymus, juridinius faktus arba tuo atveju, jeigu gautų duomenų nepakanka ir (ar) yra kitų aplinkybių, dėl kurių negali būti atlikta registracija, apie atsisakymą registruoti praneša atitinkamam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tos teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas joks terminas nekilnojamojo daikto įgijėjui atvykti registruoti nuosavybės teisių. Tokiu būdu per metus 2-3 procentai asmenų neatvyksta registruoti savo teisių ir Nekilnojamojo turto registre tokio turto savininkais yra nurodyti buvę turto savininkai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, notarai teritoriniam registratoriui galėtų persiųstų prašymą ir atitinkamus dokumentus įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik tuomet, jeigu asmuo tokį prašymą pateiktų. Iš projekto nuostatų turinio seka, kad asmens pareiga pateikti prašymą notarui nėra nustatoma. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai ir padidėtų asmenų, besikreipiančių dėl daiktinių teisių, šios teisės suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo. Antra, asmuo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo kreiptis tiesiogiai į teritorinį registratorių neturėtų teisės. Tai jis galėtų padaryti tik per notarą.
Taigi, įstatymu notarams būtų pavedama atlikti papildomas funkcijas. Iš kokių lėšų jiems būtų kompensuojama už tokių funkcijų atlikimą nėra aišku. Manytina, kad minėtas funkcijas pavedus notarams, atitinkamai padidėtų jų atliekamų notarinių veiksmų įkainiai. Tokiu būdu asmenys privalėtų mokėti ne tik atlyginimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, bet ir atitinkamą mokestį notarams. Vadinasi asmenys patirtų papildomas išlaidas. Pritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kiek kitokie daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-2691 ir pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-05-065 Argumentai:
Pasiūlymas: 5 straipsnį išdėstyti taip:
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20156 m. gegužės sausio
Vyriausybė iki 2015 m. balandžio gruodžio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti
paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Antanas Nesteckis. Komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai:
Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, R. Karpavičiūtė, G. Morkūnienė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovės: E. Bagdžiūnaitė, A. Mažutavičienė, valstybės įmonės Registrų centras atstovai: R. Kasperavičius, K. Maksvytis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atstovai: E. Puzonienė, Lietuvos notarų rūmų atstovai: M. Stračkaitis, E. Čaplinskienė, A. Matonis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-14 1,2 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 5 dalies nuostatas tais atvejais, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmuo prašymą įregistruoti tokias teises, jų suvaržymus, juridinius faktus pateikia ne tiesiogiai teritoriniam registratoriui, bet notarui, kuris tokį prašymą registratoriui persiunčia.
Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, jų suvarymus, juridinius faktus arba tuo atveju, jeigu gautų duomenų nepakanka ir (ar) yra kitų aplinkybių, dėl kurių negali būti atlikta registracija, apie atsisakymą registruoti praneša atitinkamam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tos teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas joks terminas nekilnojamojo daikto įgijėjui atvykti registruoti nuosavybės teisių. Tokiu būdu per metus 2-3 procentai asmenų neatvyksta registruoti savo teisių ir Nekilnojamojo turto registre tokio turto savininkais yra nurodyti buvę turto savininkai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, notarai teritoriniam registratoriui galėtų persiųstų prašymą ir atitinkamus dokumentus įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik tuomet, jeigu asmuo tokį prašymą pateiktų. Iš projekto nuostatų turinio seka, kad asmens pareiga pateikti prašymą notarui nėra nustatoma. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai ir padidėtų asmenų, besikreipiančių dėl daiktinių teisių, šios teisės suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo. Antra, asmuo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo kreiptis tiesiogiai į teritorinį registratorių neturėtų teisės. Tai jis galėtų padaryti tik per notarą.
Taigi, įstatymu notarams būtų pavedama atlikti papildomas funkcijas. Iš kokių lėšų jiems būtų kompensuojama už tokių funkcijų atlikimą nėra aišku. Manytina, kad minėtas funkcijas pavedus notarams, atitinkamai padidėtų jų atliekamų notarinių veiksmų įkainiai. Tokiu būdu asmenys privalėtų mokėti ne tik atlyginimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, bet ir atitinkamą mokestį notarams. Vadinasi asmenys patirtų papildomas išlaidas. Pritarti iš dalies Šiuo metu taip pat yra galimybė Nekilnojamam registrui teikti duomenis per notarą. Pateiktais įstatymų projektais siūloma prašymus dėl duomenų registravimo pateikti tik per notarą, t. y. įtvirtinti „vieno langelio“ principą ir tokiu būdu palengvinti sąlygas asmeniui, įsigijusiam turtą, įregistruoti savo teises (asmeniui nereikėtų papildomai vykti ir kreiptis į teritorinį administratorių ir jam pateikti prašymą įregistruoti). Šiuo metu asmuo gali prašymą registruoti paduoti per notarą arba nuvykti į nekilnojamojo turto registro filialą. Preliminariais duomenimis per metus apie 2-3 procentus asmenų (apie 4000) po sandorio patvirtinimo pas notarą taip ir neatvyksta į registro įstaigą pateikti prašymą registruoti. Notaras, patvirtinęs sandorį, perduoda duomenis registrui apie sandorio patvirtinimo faktą. Ir šiuo metu asmeniui teikiant prašymą įregistruoti per notarą, atlyginimo dydis už įregistravimą nesikeičia (notarui sumokama tiek pat, kiek ir pateikiant pačiam asmeniui tokį prašymą registro tvarkytojui). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje be kita ko siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą.
Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kiek kitokie daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nepritarti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti maksimalūs terminai per kuriuos turi būti įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės ar jų suvaržymai, t. y. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379
„Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (Nuostatų 151
punkte) ir Vyriausybės 2014-04-23 nutarimo Nr.
nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo“ nustatyta, kad asmenų pageidavimu nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami/išregistruojami ir skubos tvarka, t. y. greičiau nei nustatyti bendrieji aukščiau minėti terminai. Atsižvelgiant į tai, asmens prašyme gali būti nurodytas prašymas įregistruoti per 1 darbo dieną, per 2 darbo dienas, per 3 darbo dienas arba per bendrą terminą, t. y. ne skubos tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymui Nr. I-1539 17, 23, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2691 ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pasiūlymą: 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015-05-205 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad projekte įstatymo įsigaliojimo data yra praėjusi ir būtina informuoti visuomenę apie numatytą naują teisinį reguliavimą, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio 1 d. 2.
rezultatai: bendru sutarimu
„už“. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys
Šedbaras, Julius Sabatauskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras
AUDITO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: patarėja, l. e. biuro vedėjo pareigas, Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Lina Adakauskienė, Teisingumo ministro patarėja Eglė Bagdžiūnaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus patarėja Asta Avižaitė, VĮ „Registrų centras“ direktoriaus pavaduotojas Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui Romualdas Kasperavičius, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento viršininkas Kazys Maksvytis, Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ramunė Fabijonavičiūtė, Finansų ministerijos Mokesčių departamento Mokesčių administravimo skyriaus vyr. specialistė Olga Mikulskienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės departamento Mokesčių administravimo procedūrų skyriaus vedėja Erika Puzonienė, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tamulavičienė, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Strategijos ir analizės skyriaus vedėjas Arūnas Minius, Darbo partijos frakcijos atstovė Rasa Ivanauskienė, Seimo nario Gintaro Tamošiūno padėjėja Rūta Baliukynaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-1412 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio ir 23 straipsnio 5 dalies nuostatas tais atvejais, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmuo prašymą įregistruoti tokias teises, jų suvaržymus, juridinius faktus pateikia ne tiesiogiai teritoriniam registratoriui, bet notarui, kuris tokį prašymą registratoriui persiunčia. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, jų suvaržymus, juridinius faktus arba tuo atveju, jeigu gautų duomenų nepakanka ir (ar) yra kitų aplinkybių, dėl kurių negali būti atlikta registracija, apie atsisakymą registruoti praneša atitinkamam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas joks terminas nekilnojamojo daikto įgijėjui atvykti registruoti nuosavybės teisių. Tokiu būdu per metus 2-3 procentai asmenų neatvyksta registruoti savo teisių ir Nekilnojamojo turto registre tokio turto savininkais yra nurodyti buvę turto savininkai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, notarai teritoriniam registratoriui galėtų persiųstų prašymą ir atitinkamus dokumentus įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik tuomet, jeigu asmuo tokį prašymą pateiktų. Iš projekto nuostatų turinio seka, kad asmens pareiga pateikti prašymą notarui nėra nustatoma.
Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai ir padidėtų asmenų, besikreipiančių dėl daiktinių teisių, šios teisės suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo. Antra, asmuo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo kreiptis tiesiogiai į teritorinį registratorių neturėtų teisės. Tai jis galėtų padaryti tik per notarą. Taigi, įstatymu notarams būtų pavedama atlikti papildomas funkcijas. Iš kokių lėšų jiems būtų kompensuojama už tokių funkcijų atlikimą nėra aišku. Manytina, kad minėtas funkcijas pavedus notarams, atitinkamai padidėtų jų atliekamų notarinių veiksmų įkainiai. Tokiu būdu asmenys privalėtų mokėti ne tik atlyginimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, bet ir atitinkamą mokestį notarams. Vadinasi asmenys patirtų papildomas išlaidas. Nepritarti Seimo Audito komiteto iniciatyva, siekiant eliminuoti asmenų galimybę nuslėpti turimą turtą, taip galimai išvengiant mokestinių prievolių, siūloma įtvirtinti prievolę asmenims daiktines teises išviešinimo tikslais registruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamojo turto sandoriai privalomai tvirtinami notarine tvarka, teisinis reguliavimas, numatantis privalomą prašymų pateikimą dėl daiktinių teisių įregistravimo būtent pas notarą, užtikrintų prievolės registruoti daiktines teises tinkamą įvykdymą laiku. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-141
siūloma nustatyti, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą.
Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio
juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Pritarti Žr. Audito komiteto 2 pasiūlymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2691 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė Seimo Audito komitetas, ir Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 6.2.
6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Audito komitetas 2015-05-06 Argumentai: Seimo Audito komiteto iniciatyva, siekiant eliminuoti asmenų galimybę nuslėpti turimą turtą, taip galimai išvengiant mokestinių prievolių, siūlytina įtvirtinti privalomą daiktinių teisių registravimą Nekilnojamojo turto registre. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimas nekilnojamojo turto registre
teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. 2. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 3. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais nei šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos.“ Pritarti 2.
Seimo Audito komitetas 2015-05-061 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito iniciatyva siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį, bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį
nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai. Perduodamų duomenų turinį bei perdavimo tvarką nustato Centrinio registratoriaus ir Lietuvos notarų rūmų sudaryta sutartis. 2. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo.
atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše padaro žymą pagal notaro perduotus duomenis. ir (ar) per prašyme nurodytą terminą įregistruoja daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. 4. Notaras šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų neperduoda, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir asmuo per notarą perduoda teritoriniam registratoriui prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 5.3. Jeigu notaro atsiųstų duomenų nepakanka šiame straipsnyje numatytai žymai padaryti ir (ar) daiktinėms teisėms, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams įregistruoti arba tokie veiksmai prieštarautų šio įstatymo nuostatoms, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą ir (ar) įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Apie atsisakymą daryti žymą pranešama duomenis atsiuntusiam notarui., o apie atsisakymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus pranešama asmeniui, pateikusiam prašymą.“ Pritarti 3.
Seimo Audito komitetas 2015-05-064 Argumentai: Seimo Audito komiteto iniciatyva siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, įtvirtinantį asmenų pareigą sudarius nekilnojamojo turto sandorį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti įgytas daiktines teises. Numatoma, kad prašymas įregistruoti daiktines teises, kai jos atsiranda notariškai pavirtinus sandorį, būtų teikiamas per notarą. Siekiant nesukurti asmenims papildomos administracinės naštos siūlytina, kad visus su daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrinius veiksmus atliktų notaras. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 6 dalimi: „6. Kai priimamas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus, prašymą padavusiam asmeniui, įskaitant per notarą prašymą padavusį asmenį, notarui, per kurį pateiktas asmens prašymas, teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus įteikia arba išsiunčia sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus arba sprendimą dėl sprendimo priėmimo atidėjimo. Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie gautą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį.“
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siekiant eliminuoti asmenų galimybę nuslėpti turimą turtą, taip galimai išvengiant mokestinių prievolių, siūloma įtvirtinti prievolę asmenims daiktines teises išviešinimo tikslais registruoti Nekilnojamojo turto registre bei į tai, kad įstatymo projekto Nr.
XIIP-2691 svarstymas plenariniame posėdyje numatytas 2015-05-14, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. balandžio spalio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“
Purvaneckienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Julius Pagojus, Teisingumo viceministras; Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos, teisinių institucijų departamento direktorė;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nuostatas tais atvejais, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmuo prašymą įregistruoti tokias teises, jų suvaržymus, juridinius faktus pateikia ne tiesiogiai teritoriniam registratoriui, bet notarui, kuris tokį prašymą registratoriui persiunčia. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, jų suvarymus, juridinius faktus arba tuo atveju, jeigu gautų duomenų nepakanka ir (ar) yra kitų aplinkybių, dėl kurių negali būti atlikta registracija, apie atsisakymą registruoti praneša atitinkamam asmeniui.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tos teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas joks terminas nekilnojamojo daikto įgijėjui atvykti registruoti nuosavybės teisių. Tokiu būdu per metus 2-3 procentai asmenų neatvyksta registruoti savo teisių ir Nekilnojamojo turto registre tokio turto savininkais yra nurodyti buvę turto savininkai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, notarai teritoriniam registratoriui galėtų persiųstų prašymą ir atitinkamus dokumentus įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik tuomet, jeigu asmuo tokį prašymą pateiktų. Iš projekto nuostatų turinio seka, kad asmens pareiga pateikti prašymą notarui nėra nustatoma. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai ir padidėtų asmenų, besikreipiančių dėl daiktinių teisių, šios teisės suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo. Antra, asmuo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo kreiptis tiesiogiai į teritorinį registratorių neturėtų teisės. Tai jis galėtų padaryti tik per notarą. Taigi, įstatymu notarams būtų pavedama atlikti papildomas funkcijas. Iš kokių lėšų jiems būtų kompensuojama už tokių funkcijų atlikimą nėra aišku. Manytina, kad minėtas funkcijas pavedus notarams, atitinkamai padidėtų jų atliekamų notarinių veiksmų įkainiai. Tokiu būdu asmenys privalėtų mokėti ne tik atlyginimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, bet ir atitinkamą mokestį notarams. Vadinasi asmenys patirtų papildomas išlaidas.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)1
registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kiek kitokie daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2691 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai:
bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Albinas Mitrulevičius.
Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
APSAUGOS komitetas
ĮSTATYMO NR. I-1539 17, 23, 25 IR 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-2691) 2015 m. birželio 3 d. Nr. 107-P-14
1Komiteto posėdyje dalyvavo Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas,
Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo viceministras Julius Pagojus, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento patarėja Asta Avižaitė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento vyr. specialistė Aušra Mažutavičienė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė, Registrų centro direktoriaus pavaduotojas Nekilnojamojo turto kadastrui ir registrui Romualdas Kasperavičius, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro departamento viršininkas Kazys Maksvytis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-14 1,2 1.
Pagal projekto 1 ir 2 straipsniuose siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio ir 23 straipsnio 5 dalies nuostatas tais atvejais, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmuo prašymą įregistruoti tokias teises, jų suvaržymus, juridinius faktus pateikia ne tiesiogiai teritoriniam registratoriui, bet notarui, kuris tokį prašymą registratoriui persiunčia. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įregistruoja daiktines teises, jų suvarymus, juridinius faktus arba tuo atveju, jeigu gautų duomenų nepakanka ir (ar) yra kitų aplinkybių, dėl kurių negali būti atlikta registracija, apie atsisakymą registruoti praneša atitinkamam asmeniui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad tos teisinis reguliavimas siūlomas atsižvelgiant į tai, kad įstatyme nėra numatytas joks terminas nekilnojamojo daikto įgijėjui atvykti registruoti nuosavybės teisių. Tokiu būdu per metus 2-3 procentai asmenų neatvyksta registruoti savo teisių ir Nekilnojamojo turto registre tokio turto savininkais yra nurodyti buvę turto savininkai. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, notarai teritoriniam registratoriui galėtų persiųstų prašymą ir atitinkamus dokumentus įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus tik tuomet, jeigu asmuo tokį prašymą pateiktų. Iš projekto nuostatų turinio seka, kad asmens pareiga pateikti prašymą notarui nėra nustatoma. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto tikslai ir padidėtų asmenų, besikreipiančių dėl daiktinių teisių, šios teisės suvaržymų, juridinių faktų įregistravimo. Antra, asmuo dėl daiktinių teisių, jų suvaržymų, juridinių faktų registravimo kreiptis tiesiogiai į teritorinį registratorių neturėtų teisės.
Tai jis galėtų padaryti tik per notarą. Taigi, įstatymu notarams būtų pavedama atlikti papildomas funkcijas. Iš kokių lėšų jiems būtų kompensuojama už tokių funkcijų atlikimą nėra aišku. Manytina, kad minėtas funkcijas pavedus notarams, atitinkamai padidėtų jų atliekamų notarinių veiksmų įkainiai. Tokiu būdu asmenys privalėtų mokėti ne tik atlyginimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui už daiktinių teisių, jų suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimą, bet ir atitinkamą mokestį notarams. Vadinasi asmenys patirtų papildomas išlaidas. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad pateiktais įstatymų projektais siūloma prašymus dėl duomenų registravimo pateikti tik per notarą, t. y. įtvirtinti „vieno langelio“ principą ir tokiu būdu palengvinti sąlygas asmeniui, įsigijusiam turtą, įregistruoti savo teises (asmeniui nereikėtų papildomai vykti ir kreiptis į teritorinį administratorių ir jam pateikti prašymą įregistruoti). Šiuo metu asmuo gali prašymą registruoti paduoti per notarą arba nuvykti į nekilnojamojo turto registro filialą. Pažymėtina, kad preliminariais duomenimis per metus apie 2-3 procentus asmenų (apie 4000) po sandorio patvirtinimo pas notarą taip ir neatvyksta į registro įstaigą pateikti prašymą registruoti. Pastebėtina, kad notaras, patvirtinęs sandorį, perduoda duomenis registrui apie sandorio patvirtinimo faktą. Ir šiuo metu asmeniui teikiant prašymą įregistruoti per notarą, atlyginimo dydis už įregistravimą nesikeičia (notarui sumokama tiek pat, kiek ir pateikiant pačiam asmeniui tokį prašymą registro tvarkytojui). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-01-141 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus įregistruoja per prašyme nurodytą terminą. Nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų po prašymo padavimo dienos. Prašymas įregistruoti kitą daiktinę teisę, šios teisės suvaržymus, juridinius faktus turi būti išnagrinėtas, sprendimas dėl jo priimtas ir duomenys į nekilnojamojo turto registro duomenų bazę turi būti įrašyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po prašymo padavimo. Taigi, keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kiek kitokie daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų bei juridinių faktų įregistravimo terminai, nei projektu siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su keičiamo įstatymo
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyti maksimalūs terminai per kuriuos turi būti įregistruotos nuosavybės ar kitos daiktinės teisės ar jų suvaržymai, t. y. ne vėliau kaip per 10 darbo dienų. Nekilnojamojo turto registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379
„Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ (Nuostatų 151
punkte) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimo Nr.
atlyginimo už nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų ir su nekilnojamaisiais daiktais susijusių juridinių faktų, įmonių perleidimo ir nuomos sutarčių įregistravimą/išregistravimą ir naudojimąsi nekilnojamojo turto registro duomenimis dydžių sąrašo patvirtinimo“ 8 punkte numastyta, kad asmenų pageidavimu nekilnojamasis daiktas, daiktinės teisės į jį, šių teisių suvaržymai ir juridiniai faktai gali būti įregistruojami/išregistruojami ir skubos tvarka, t. y. greičiau nei nustatyti bendrieji aukščiau minėti terminai. Atsižvelgiant į tai, asmens prašyme gali būti nurodytas prašymas įregistruoti per 1 darbo dieną, per 2 darbo dienas, per 3 darbo dienas arba per bendrą terminą, t. y. ne skubos tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2015-05-065 Argumentai: Pasiūlymas: 5 straipsnį išdėstyti taip:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 20156 m. gegužės sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. balandžio gruodžio 301d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, nustatančia, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
2015-05-06 Argumentai: Seimo Audito komiteto iniciatyva, siekiant eliminuoti asmenų galimybę nuslėpti turimą turtą, taip galimai išvengiant mokestinių prievolių, siūlytina įtvirtinti privalomą daiktinių teisių registravimą Nekilnojamojo turto registre. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimas nekilnojamojo turto registre
teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. 2.
daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 3. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda kitais nei šio straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, asmuo prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus teritoriniam registratoriui paduoda ne vėliau kaip per 30 dienų nuo daiktinės teisės, šios teisės suvaržymo, juridinio fakto atsiradimo dienos.“ Nepritarti Rengiant Įstatymų projektus buvo numatytas privalomas visuotinis daiktinių teisių registravimas (t. y. įtrauktas ir Seimo audito komiteto siūlymas dėl privalomo daiktinių teisių registravimo Nekilnojamojo turto registre nustatymo). Parengti projektai buvo pateikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetui, sudarytam teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54, svarstyti. Civilinio kodekso priežiūros komitetas nepritarė pateiktai privalomai daiktinių teisių registravimo koncepcijai. Pažymėta, kad Įstatymų projektuose būtina nemaišyti viešosios ir privatinės teisės takoskyros. Valstybė išduodama statybų leidimus privalo apskaityti pradėtų ir statomų statybų eigą, fiksuoti kokybinius ir kiekybinius statybų parametrus, vesti jų apskaitą, todėl įstatymų projektuose numatoma privaloma statomų ir pastatytų statinių registracija (Nekilnojamojo turto registre privaloma naujai suformuoto daikto registracija, privaloma surinkti tokius duomenis ir fiksuoti nekilnojamojo turto objektą, jo statybos eigą ir užbaigimą).
Tuo tarpu perkant nekilnojamąjį daiktą ir sandorį tvirtinant pas notarą perleidžiamas kito asmens nuosavybėn jau Nekilnojamojo turto registre suformuotas objektas (duomenys apie jį jau yra registre). Civilinis kodeksas įtvirtina šalių laisvės principą sudaryti tokį sandorį ir numatyti nuosavybės perėjimo momentą (pvz., nuo daikto perleidimo). Privalomos daiktinių teisių registracijos nustatymas prieštarautų Civilinio kodekso koncepcijai ir grąžintų TSRS Civilinio kodekso nuostatas. 3. Seimo Audito komitetas 2015-05-061 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Seimo Audito iniciatyva siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį, bei pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina pakeisti projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
patvirtintą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį
nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandorį ar išdavęs paveldėjimo teisės liudijimą ir (ar) nuosavybės teisės liudijimą, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privalo perduoti Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šio sandorio pagrindinius duomenis, būtinus šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytai žymai.
Perduodamų duomenų turinį bei perdavimo tvarką nustato Centrinio registratoriaus ir Lietuvos notarų rūmų sudaryta sutartis. 2. Jeigu daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą, šios teisės suvaržymai, juridiniai faktai atsiranda nuo notarine forma patvirtinto sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, asmens prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus notaras teritoriniam registratoriui perduoda ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sandorio patvirtinimo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 3.2. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs šio straipsnio 1 ir 2 dalyjese nurodytus duomenis, per vieną darbo dieną atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše padaro žymą pagal notaro perduotus duomenis. ir (ar) per prašyme nurodytą terminą įregistruoja daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. 4. Notaras šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų neperduoda, kai daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamos nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo ir asmuo per notarą perduoda teritoriniam registratoriui prašymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo notarinės formos sandorio sudarymo ar paveldėjimo teisės liudijimo ir (ar) nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. 5.3.
žymai padaryti ir (ar) daiktinėms teisėms, šių teisių suvaržymams, juridiniams faktams įregistruoti arba tokie veiksmai prieštarautų šio įstatymo nuostatoms, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako daryti žymą ir
(ar) įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus. Apie atsisakymą daryti žymą pranešama duomenis atsiuntusiam notarui., o apie atsisakymą įregistruoti daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus pranešama asmeniui, pateikusiam prašymą.“
2015-05-064 Argumentai: Seimo Audito komiteto iniciatyva siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, įtvirtinantį asmenų pareigą sudarius nekilnojamojo turto sandorį Nekilnojamojo turto registre įregistruoti įgytas daiktines teises. Numatoma, kad prašymas įregistruoti daiktines teises, kai jos atsiranda notariškai pavirtinus sandorį, būtų teikiamas per notarą. Siekiant nesukurti asmenims papildomos administracinės naštos siūlytina, kad visus su daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre procedūrinius veiksmus atliktų notaras. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 6 dalimi: „6. Kai priimamas sprendimas prašymą atmesti arba sprendimo priėmimą atidėti dėl aplinkybių, kurios trukdo įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus, prašymą padavusiam asmeniui, įskaitant per notarą prašymą padavusį asmenį, notarui, per kurį pateiktas asmens prašymas, teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka ne vėliau kaip per šio straipsnio 1 dalyje nustatytus terminus įteikia arba išsiunčia sprendimą atsisakyti įregistruoti daiktinę teisę, daiktinės teisės suvaržymus ar juridinius faktus arba sprendimą dėl sprendimo priėmimo atidėjimo.
Notaras ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie gautą sprendimą informuoja prašymą pateikusį asmenį.“
2015-05-065 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad siekiant eliminuoti asmenų galimybę nuslėpti turimą turtą, taip galimai išvengiant mokestinių prievolių, siūloma įtvirtinti prievolę asmenims daiktines teises išviešinimo tikslais registruoti Nekilnojamojo turto registre bei į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2691 svarstymas plenariniame posėdyje numatytas 2015-05-14, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. balandžio spalio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
įsigaliojimo įgiję, bet Nekilnojamojo turto registre neįregistravę daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų, prašymą dėl daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo teritoriniam registratoriui turi pateikti per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, nustatančia, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
komitetas 2015-05-13 Argumentai: Pasiūlymas: Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2691 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti
2015-05-205 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad projekte įstatymo įsigaliojimo data yra praėjusi ir būtina informuoti visuomenę apie numatytą naują teisinį reguliavimą, siūlytina numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. balandžio spalio 301 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, nustatančia, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2015 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo Nr. I-1539 17, 23, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2691(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Darius Ulickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:
1Komiteto siūlomas įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto
pirmininkas Algimantas Salamakinas