Projekto lyginamasis variantas
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
2015 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir
(ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) , našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino didelė neįgaliųjų socialinė atskirtis ir patiriama skurdo rizika Lietuvoje, siekis gerinti neįgaliųjų situaciją mūsų šalyje bei tinkamai įgyvendinti 2010 m. Lietuvos Respublikos ratifikuotą Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. 2014 m. metų pradžioje Lietuvoje gyveno
duomenimis, Lietuvoje neįgaliųjų socialinė atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Lietuvoje gyvenančių neįgaliųjų, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, 2013 m. buvo 42,2 proc., sveikųjų – 25,9 proc. (skirtumas 16,3 proc.). Taigi mūsų šalyje neįgalieji kur kas dažniau, nei sveikatos problemų nepatiriantys visuomenės nariai, susiduria su skurdo rizika ir socialine atskirtimi. Mažiausiai skirtumų pagal skurdo riziką tarp neįgalių ir sveikų žmonių yra Graikijoje, kur šis skirtumas sudaro 2,3 proc., ir Ispanijoje (3,7 proc.). Europos Sąjungoje aptariamų statistinių rodiklių skirtumo vidurkis yra 8,5 procento. Neįgaliųjų patiriamą skurdo riziką bei socialinę atskirtį Lietuvoje lemia įvairios diskriminacijos apraiškos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2013 m. Lietuvos Respublikos Seimo Lygių teisių kontrolieriaus įstaigoje dėl galimos neįgaliųjų diskriminacijos daugiausia tyrimų buvo atlikta pagal skundus dėl valstybės bei savivaldybių įstaigų veikos (48 proc.). Pastebėtina, kad ne vien valstybės ir savivaldybių institucijų veikloje pasitaiko neįgaliųjų diskriminacijos apraiškų, bet ir pačiuose įstatymuose bei kituose norminiuose teisės aktuose aptinkama nuostatų, neproporcingai ir nepagrįstai apsunkinančių neįgaliųjų galimybes pasinaudoti jiems garantuojamomis konstitucinėmis teisėmis.
2014 m. pradžioje Lietuvoje buvo apie 68000 neįgaliųjų, kuriems buvo nustatytas 45-55 procentų darbingumas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą asmuo, kuriam yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau - Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nustatyta tvarka norėdamas pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą ir atitikdamas įstatyme nustatytus pajamų ir turto bei kitus reikalavimus, taip pat privalo registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje (ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje), kaip ir kiti asmenys, kurie Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas) prasme yra pripažįstami darbingais (t.y. asmenys turintys 60-100 procentų darbingumo lygį). Manome, kad pastarasis reikalavimas yra perteklinis, neproporcingai apsunkinantis 45-55 procentų darbingumo asmens galimybes įgyvendinti jam Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduojamą teisę į socialinę paramą. Esamas teisinis reguliavimas susilaukė ir neigiamo atgarsio visuomenėje, ypač dėl tokių situacijų, kai labai sunkiai sergantys asmenys (IV stadijos onkologinėmis ligomis ir pan.), norėdami gauti piniginę socialinę paramą, privalo apsilankyti ne tik savivaldybėje, bet ir teritorinėje darbo biržoje, kaip sveikieji, nors akivaizdu, kad įvertinus jų sveikatos būklę, pareiga registruotis darbo biržoje ypatingai apsunkina tokių neįgaliųjų galimybes pasinaudoti konstitucine teise į socialinę paramą. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Kristina Miškinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo
pareiga registruotis darbo biržoje, net jeigu minėtieji asmenys atitinka kitus minėtame įstatyme numatytus reikalavimus ir nori įgyvendinti teisę į piniginę socialinę parama. Manytume, kad šis neproporcingas reikalavimas kyla iš dviejuose skirtinguose įstatymuose skirtingai numatytų „darbingo asmens“ apibrėžimų. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme (toliau – Užimtumo rėmimo įstatymas) „darbingu asmeniu“ laikomas
„asmuo, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą turintis darbinį teisnumą ir
veiksnumą, išskyrus asmenį, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka pripažintą nedarbingu (minėto įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, asmuo, kuriam yra nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis yra laikomas darbingu Užimtumo rėmimo įstatymo prasme, tačiau vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu darbingu pripažįstamas tik tas asmuo, kuriam yra nustatytas 60 procentų ir didesnis darbingumo lygis. Pastebėtina, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 3 straipsnis, apibrėžiantis neįgaliųjų socialinės integracijos principus, numato, kad ši integracija organizuojama vadovaujantis principu, jog tais atvejais, kai tokios pat sąlygos ir priemonės (šiuo atveju reikalavimas 45-55 procentų neįgalumą turinčiam asmeniui pretenduojančiam į piniginę socialinę paramą, registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje) yra neveiksmingos, tokiais atvejais gali būti numatomos specialiosios priemonės, gerinančios neįgaliųjų padėtį.
Be to, vadovaujantis aptariamu straipsniu, pagalba neįgaliesiems turi būti kiek įmanoma labiau priartinama prie jų gyvenamosios vietos. Aptariamo straipsnio 10 punkte įtvirtinant
„prieinamumo ir lankstumo principą“, numatyta, kad „visos institucijos veikia
darniai teikdamos socialines paslaugas ir ugdydamos neįgaliuosius“, kad teikiant paramą, atsižvelgiama į skirtingus neįgaliųjų poreikius (11 punktas). Tačiau minėti principai ne visuomet yra įgyvendinami praktikoje. Įstatymo projekto rengimą paskatino susiklosčiusi situacija ir galiojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai asmeniui, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, kuris norėdamas pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (20 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 8 straipsnio 1 dalies 4 punktu) ir kitais susijusiais minėtais teisės aktais, privalo:
1) Dėl piniginės socialinės paramos kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją (arba savivaldybės, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, administraciją, arba į savivaldybės, kurios teritorijoje jis gyvena, administraciją).
Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis (apie save ir bendrai gyvenančius asmenis; veiklos pobūdį; turimą turtą ir jo vertę; gaunamas pajamas; kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją). 2) net atitikdamas aukščiau nurodytus reikalavimus, papildomai registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje. Pažymėtina, kad iki tol minėtas asmuo privalo kreiptis į sveikos priežiūros įstaigą bei į darbingumo lygį nustatančią Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Manytina, kad dėl perteklinių reikalavimų kreiptis į įvairias institucijas, neveikia „vieno langelio“ principas, kuris ypač yra aktualus sveikatos problemų turintiems, socialinę atskirtį ir skurdo riziką patiriantiems ir socialinės paramos reikalingiems asmenims.
Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniu kiekvienas žmogus (taip pat ir negalią turintis) turi teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą <....>, o Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnis numato, kad „valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvengiant į tai, kad asmuo, kuriam nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, kaip jau minėta, vadovaujantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu yra laikomas tik iš dalies darbingu, manytume, kad šiems asmenims neturėtų būti taikomas reikalavimas norint pasinaudoti teise į piniginę socialinė paramą, privalomai registruotis darbo biržoje. Manytina, kad pareiga registruoti teritorinėje darbo biržoje aptariamu atveju turėtų būti įstatyme diferencijuojama atsižvelgiant į tai, ar asmuo yra laikomas darbingu, ar tik iš dalies darbingu. Atsižvelgiant į tai, siūlome, kad minėta pareiga registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje, norint pasinaudoti pinigine socialine parama, būtų taikoma tik darbingiems asmenims, t.y. tik tiems, kurie yra 60-100 procentų darbingi. Pažymėtina, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą ir jam įsigaliojus, 45-55 procento darbingumo asmenys ir toliau išsaugos teisę registruotis Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ir naudotis Užimtumo rėmimo įstatyme ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytomis užimtumo rėmimo garantijomis, kaip papildomai darbo rinkoje remiami asmenys, ir gauti visą reikiamą nemokamą pagalbą aktyviai siekiant įsidarbint arba kurti verslą.
Vadovaujantis Užimtumo rėmimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi darbo rinkoje papildomai remiamais laikomi šie asmenys: 1) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, 2) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis; taip pat 3) darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis. Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas numato, kad Darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis nustatomas 5 punktų intervalais (20 straipsnio 7 dalis), t. y.: 1) jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; 2) jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos; ir tik 3) jei asmeniui nustatoma 60–100 procentų darbingumo, asmuo laikomas darbingu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvokos
„darbingas asmuo“ Užimtumo rėmimo įstatyme nesiūlome keisti, atsižvelgdami į
tai, kad tikslinga, jog 45-55 procentų darbingumą turintys asmenys, kurie registruotųsi savo noru darbo biržoje bedarbiais, išsaugotų visas šiuo metu Užimtumo rėmimo įstatyme numatytąsias garantijas.
Tikimės, kad priėmus teikiamą įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, mažės 45-55 procentų darbingumo lygį turinčių asmenų skurdo rizikos lygis bei socialinė atskirtis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis. Įstatymų projektas atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Siūlomam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o jeigu būtina, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priims šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „darbingumas“, „45-55 procentų darbingumo lygis“, „asmenys, kuriems nustatytas mažesnis nei 60 procentų darbingumo lygis“, „asmenys, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti I- III grupės invalidais“, „asmenys yra įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Kristina Miškinienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected] . Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-12-22 Nr. XIIP-2672 Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nr. iX‑1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-2672 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675
Projektas) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8 706 63 688, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL
2014-12-23 Nr. XIIP-2672 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama panaikinti nustatytą išimtį, pagal kurią asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) nebūtų taikomas reikalavimas privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą. Tuo tarpu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatytą išimtį panaikinti ne tik asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), bet ir našlių ir našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, nes žodis
„išskyrus“ apima visas po jo nurodytas išmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte formuluotė „asmenys <...> gaunantys bet kokios rūšies pensiją“, apima ir našlių, našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjus, todėl įstatymo projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neatitikimus. 2. Minėta, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą, nebūtų taikomas reikalavimas privalomai registruotis darbo biržoje.
Pažymėtina, kad toks teisinio reguliavimo aiškinimas nėra tikslus, nes socialinės paramos teikimui pats registravimosi darbo biržoje faktas svarbus tiek, kiek to išdavoje sudaromos galimybės įsiregistravusiam asmeniui įsidarbinti ar taikyti jam darbo rinkos politikos priemones. Todėl svarstytina, ar siūlymas panaikinti nustatytą išimtį ir asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) netaikyti reikalavimo privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą (pagal įstatymo projekto formuluotę taip pat našlių ir našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams), neprieštarautų piniginės socialinės paramos teikimo principams, nustatytiems keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, konkrečiai – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei siekiui racionaliai naudoti turimus išteklius. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė I. Šambaraitė
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
dalyvavo: R. J. Dagys – komiteto pirmininko pavaduotojas, posėdžio pirmininkas, A. Dumbrava, J. Kvetkovskij, R.Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys:
R. Guobaitė
K. Tumienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vyr. specialistė, A. Vareikytė – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama panaikinti nustatytą išimtį, pagal kurią asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) nebūtų taikomas reikalavimas privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą.
Tuo tarpu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatytą išimtį panaikinti ne tik asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), bet ir našlių ir našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, nes žodis „išskyrus“ apima visas po jo nurodytas išmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte formuluotė „asmenys <...> gaunantys bet kokios rūšies pensiją“, apima ir našlių, našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjus, todėl įstatymo projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neatitikimus. Nesvarstyti, nes komitetas nusprendė atmesti įstatymo projektą. 2. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-31
projektu siekiama nustatyti, kad asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą, nebūtų taikomas reikalavimas privalomai registruotis darbo biržoje. Pažymėtina, kad toks teisinio reguliavimo aiškinimas nėra tikslus, nes socialinės paramos teikimui pats registravimosi darbo biržoje faktas svarbus tiek, kiek to išdavoje sudaromos galimybės įsiregistravusiam asmeniui įsidarbinti ar taikyti jam darbo rinkos politikos priemones.
Todėl svarstytina, ar siūlymas panaikinti nustatytą išimtį ir asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) netaikyti reikalavimo privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą (pagal įstatymo projekto formuluotę taip pat našlių ir našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams), neprieštarautų piniginės socialinės paramos teikimo principams, nustatytiems keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, konkrečiai – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei siekiui racionaliai naudoti turimus išteklius. Pritarti. 3. Europos teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos, 2015-01-19 Dėl <...> įstatymo projekto atitikties Europos Sąjungos teisei:
Išnagrinėję LR Seimo pateiktą derinti įstatymo projektą Nr. XIIP-2672 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Nesvarstyti, nes komitetas nusprendė atmesti įstatymo projektą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Vyriausybė, 2015-08-07 2015-08-05 nutarimas Nr.
784:
<...>
Vyriausybė nutaria : Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2672 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą išimtį asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, tai yra jiems netaikyti reikalavimo privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka keičiamo į statymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įstatymo paskirties – teikti p iniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir
socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo , kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų ir racionaliai naudojant turimus išteklius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme nustatytą darbingo asmens sąvoką asmenys, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, laikytini darbingais asmenimis ir jiems taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių tikslas – padėti neįgalumą turintiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje. Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, sumažėtų šių asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką, būtų didinama jų priklausomybė nuo piniginės socialinės paramos sistemos, didėtų jų socialinė atskirtis, nebūtų skatinama jų socialinė integracija. 2.
punkto formuluotę teisę į piniginę socialinę paramą šio punkto pagrindu įgytų ne tik asmenys, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, bet ir našlių, našlaičių ir už tarnybą skiriamų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai, nors pagal galiojančias teisines nuostatas jie tokios teisės neturi ir nėra jokių priežasčių, pagrindžiančių tikslingumą šiuo požiūriu keisti esamą teisinį reguliavimą dėl teisės į piniginę socialinę paramą nustatymo sąlygų pastarajai asmenų grupei. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, 2015-09-17 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2672 atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 784 ,, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2672 “ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas (pritarta bendru sutarimu). Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgus į LR Vyriausybės išvadą, LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto sprendimą; taip pat į tai, kad asmenys, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis, pakankamai gerai integruojasi darbo rinkoje (dirba 47 procentai tokį darbingumo lygį turinčių asmenų, o įdarbinama 42 procentai užsiregistravusiųjų darbo biržoje), ir į tai, kad nebetaikant šiems asmenims reikalavimo registruotis darbo biržoje, jie prarastų teisę dalyvauti aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse, įstatymo projektą atmesti. 8.
8Balsavimo rezultatai:
už – 3, susilaikė – 3 (lėmė komiteto pirmininko pavaduotojo balsas). 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Liutauras Kazlavickas, Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO BIUDŽETO IR FINANSŲ komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai : Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Glaveckas, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis. B iudžeto ir finansų komiteto biuras : biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-23 Nr. XIIP-2672 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama panaikinti nustatytą išimtį, pagal kurią asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) nebūtų taikomas reikalavimas privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą.
Tuo tarpu įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatytą išimtį panaikinti ne tik asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), bet ir našlių ir našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams, nes žodis „išskyrus“ apima visas po jo nurodytas išmokas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte formuluotė „asmenys <...> gaunantys bet kokios rūšies pensiją“, apima ir našlių, našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjus, todėl įstatymo projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neatitikimus. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2. Minėta, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą, nebūtų taikomas reikalavimas privalomai registruotis darbo biržoje. Pažymėtina, kad toks teisinio reguliavimo aiškinimas nėra tikslus, nes socialinės paramos teikimui pats registravimosi darbo biržoje faktas svarbus tiek, kiek to išdavoje sudaromos galimybės įsiregistravusiam asmeniui įsidarbinti ar taikyti jam darbo rinkos politikos priemones.
Todėl svarstytina, ar siūlymas panaikinti nustatytą išimtį ir asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (asmenims iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) netaikyti reikalavimo privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą (pagal įstatymo projekto formuluotę taip pat našlių ir našlaičių bei pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams), neprieštarautų piniginės socialinės paramos teikimo principams, nustatytiems keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, konkrečiai – socialinio teisingumo ir veiksmingumo, pagal kurį piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei siekiui racionaliai naudoti turimus išteklius. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti3 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015-01- Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2672 (toliau – Projektas) pažymime, jog pastabų ar pasiūlymų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P.
P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-08-05 nutarimas Nr. 784 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 24 d. sprendimo Nr. SV-S-1021
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 10 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2672 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
panaikinti keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, tai yra jiems netaikyti reikalavimo privalomai registruotis darbo biržoje, norint pasinaudoti teise į piniginę socialinę paramą. Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įstatymo paskirties – teikti piniginę socialinę paramą tada, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, ir 3 straipsnyje įtvirtinto socialinio teisingumo ir veiksmingumo principo, kad piniginė socialinė parama teikiama siekiant sudaryti sąlygas gauti paramą tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų ir racionaliai naudojant turimus išteklius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatyme nustatytą darbingo asmens sąvoką asmenys, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, laikytini darbingais asmenimis ir jiems taikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių tikslas – padėti neįgalumą turintiems asmenims įsitvirtinti darbo rinkoje.
Pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, sumažėtų šių asmenų motyvacija integruotis į darbo rinką, būtų didinama jų priklausomybė nuo piniginės socialinės paramos sistemos, didėtų jų socialinė atskirtis, nebūtų skatinama jų socialinė integracija. 2. Pagal Įstatymo projekte pateiktą keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę teisę į piniginę socialinę paramą šio punkto pagrindu įgytų ne tik asmenys, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis, bet ir našlių, našlaičių ir už tarnybą skiriamų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjai, nors pagal galiojančias teisines nuostatas jie tokios teisės neturi ir nėra jokių priežasčių, pagrindžiančių tikslingumą šiuo požiūriu keisti esamą teisinį reguliavimą dėl teisės į piniginę socialinę paramą nustatymo sąlygų pastarajai asmenų grupei. Pritarti
sprendimas ir pasiūlymai : Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-2672“ atmesti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarime Nr. 784 ,, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2672 “ išdėstytus argumentus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai:
Raimundas Markauskas, Rytas Kupčinskas Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius