Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Papildyti 17 straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Būtinasis reikalingumas
pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. 2. Administraciniu teisės pažeidimu taip pat nelaikomas toks veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose teisės aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas vykdant policijos veiklos kokybės testą Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
DĖL
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys,
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą: Europos Komisija 2014-02-03 patvirtintoje Europos Sąjungos kovos su korupcija ataskaitoje nurodė, kad Lietuvos teisinė, institucinė sistema bei strateginis Lietuvos požiūris į kovą su korupcija yra pakankamas, tačiau atkreipė dėmesį į smulkiosios korupcijos problemą sveikatos priežiūros sektoriuje, pareigūnų interesų konfliktų deklaravimo bei teisėsaugos institucijų veiklos nepriklausomumo ir veiksmingumo užtikrinimo srityse. Ataskaitoje Europos Komisija Lietuvai rekomendavo stiprinti kovos su korupcija institucijų nepriklausomumą ir veiksmingumą, analizuoti ir vertinti atitinkamų institucijų veiklą bei efektyvumą, taikyti papildomas prevencijos priemones, kas padėtų spręsti kovos su korupcija problemas. Todėl parengti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo papildymo ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose įtvirtinama policijos sistemos pareigūnų veiklos kokybės testavimo galimybė. Veiklos kokybės testo įvedimas policijos sistemoje būtų svarbus instrumentas gerinant policijos suteikiamų paslaugų kokybę kadangi vien asmenų skundų dėl galbūt netinkamų policijos pareigūnų veiksmų nagrinėjimas ne visuomet leidžia nustatyti objektyvias tokio skundo priežastis, kadangi dažnai kaltinant policijos pareigūnus netinkamais veiksmais yra siekiama ir savanaudiškų tikslų.
Veiklos kokybės testas leistų objektyviai ir nešališkai nustatyti nemandagaus elgesio, nekvalifikuotos pagalbos suteikimo, perdėto biurokratizmo, įstatymų nesilaikymo, pareigūnų kvalifikacijos trūkumo ar net korupcijos apraiškas policijos sistemoje ir taip gerinti policijos suteikiamų paslaugų gyventojams kokybę. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Projekto tikslas – suteikti įrankį, kuris leistų objektyviai ir nešališkai identifikuoti policijos suteikiamų paslaugų gyventojams trūkumus bei turėtų prevencinį poveikį galimoms korupcinio pobūdžio veikoms. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai: Šiuo metu nėra teisinių instrumentų, kurie leistų taikyti veiklos kokybės testą, kurio metu būtų sukuriamos dirbtinės situacijos ir stebima ar policijos pareigūnai tinkamai įgyvendina Policijos veiklos įstatyme jiems pavestus įgyvendinti uždavinius, bei ar įgyvendindami juos policijos pareigūnai laikosi policijos veiklos principų. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus Policijos veiklos įstatymo projektą, būtų leista atlikti aktyvų policijos teikiamų paslaugų kokybės patikrinimą. Kadangi veiklos kokybės testo metu reikalingoms situacijoms sukurti reikėtų atlikti įstatymo uždraustus veiksmus (pvz. LR ATPK 188²º str. Skambinimas pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio, LR ATPK 186 str. Žinomai melagingas specialiųjų tarnybų iškvietimas, 187² str.
Melagingų parodymų teikimas administracinės teisės pažeidimo byloje ir pan.), priėmus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo įstatymą, asmenys, testavimo metu atlikę šiuos uždraustus veiksmus, turėtų būti atleisti nuo administracinės atsakomybės taikymo. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas turės prevencinį poveikį kriminogeninei situacijai bei korupcinio pobūdžio veikų užkardymui. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą:, Įstatymų projektų priėmimas papildytų Policijos veiklos įstatymą nauju skirsniu „Veiklos kokybės testas“, taip pat papildytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 str., kuriame apibrėžiamas būtinasis reikalingumas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai: Projektas parengtas bendradarbiaujant Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybai bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: „korupcija“, „korupcijos prevencija“, „korupcijos prevencijos priemonės“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Europos tarybos Žmogaus teisių ir teisinės valstybės generalinis direktoratas, vertindamas Moldovos Respublikos įstatymo "Dėl profesinio sąžiningumo testavimo" nuostatas, 2013 birželio 28 d. pateikė oficialią nuomonę dėl įstatymo nuostatų atitikimo Europos teisei ir tarptautiniams standartams, bei Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatoms.
Pasisakoma, kad tokios priemonės kaip „slaptasis“ bandymas yra veiksminga priemonė ir turi tendenciją greitam bei efektyviam nusikaltimų korupcijos srityje mažėjimui. Taip pat pažymima, kad tokios nuostatos atitinka Europos teisės ir tarptautinius standartus bei neprieštarauja Europos Žmogaus teisių konvencijai. Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
2015-01-12 Nr. XIIP–2661 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
tikėtino įstatymo priėmimo metai. 2. Nėra aišku, kodėl ši teikiama nauja administracinę atsakomybę šalinanti aplinkybė yra dėstoma Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 17 straipsnyje
„Būtinasis reikalingumas“. 3. Nėra aišku,
kodėl teikiamoje naujoje ATPK 17 straipsnio 2 dalyje minimą veiklos kokybės testą siūloma numatyti vien Policijos veiklos įstatyme (projekto Nr. XIIP-2660), nors Lietuvos teisės sistemoje yra ir daugiau pareigūnų veiklą reguliuojančių įstatymų. 4. Nėra aišku, kodėl šią teikiamą naują atsakomybę šalinančią aplinkybę siūloma numatyti vien Administracinių teisės pažeidimų kodekse. Nors projektu Nr. XIIP-2660 teikiamo Policijos veiklos įstatymo 22³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad
„veiklos kokybės testą atliekančiam asmeniui gali būti leista atlikti veiksmus,
turinčius administracinio teisės pažeidimo požymių“, pažymėtina, jog kartais riba tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos (ypač baudžiamojo nusižengimo) yra labai sąlyginė, ir vykdant policijos veiklos kokybės testą veiksmai, turintys administracinio teisės pažeidimo požymių, gali nesunkiai peraugti į veiksmus, turinčius nusikalstamos veikos požymių. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.Jatkevičius J.Meškienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-01- Nr. Į
DĖL lietuvos respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑2660 ir lietuvos respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2661 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048
skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2660 (toliau – Projektas XIIP‑2660) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2661 pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl pateiktų projektų pateiktoms pastaboms, ypač dėl neaiškaus Projekte Nr. XIIP‑2660 numatyto reguliavimo santykio su nusikalstamos veikos provokavimu bei ribos tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos sąlygiškumo. Šiuo atžvilgiu papildomai norime atkreipti dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą pabrėžė, kad specialių tyrimo metodų naudojimas, ypač slaptų metodų, negali pats savaime pažeisti teisės į teisingą teismą. Vis dėlto dėl policijos kurstymo pavojaus, atsirandančio pasitelkiant tokius metodus, jų naudojimas privalo turėti aiškias ribas[1].
Nors naudojimas slaptų agentų gali būti toleruojamas su sąlyga, kad taikomi aiškūs apribojimai ir garantijos, EŽTT nuomone, viešuoju interesu negalima pateisinti įrodymų, gautų policijos kurstymo veiksmais, panaudojimo, nes tokiu būdu neabejotinai iškiltų grėsmė kaltinamojo teisei į teisingą teismą[2]. EŽTT apibrėžė, kad policijos kurstymu laikytina, jei pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu baudžiamosios veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t.y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą[3]. Pažymėtina, kad šioje byloje Europos žmogaus teisių teismas vertindamas nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymą pareiškėjo atžvilgiu siekė įsitikinti, ar atitinkamų asmenų (toliau - A.Z. ir V.S.) veiksmai, už kuriuos atsakingomis laikytinos valstybės institucijos, apsiribojo „nusikalstamos veiklos tyrimu iš esmės pasyviu būdu“. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį, kad tik dviejų aplinkybių EŽTT pakako padaryti išvadą, kad anksčiau minėtų asmenų veiksmai peržengė vien tik pasyvaus nusikalstamos veikos tyrimo ribas: pirma, nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas anksčiau buvo padaręs nusikaltimų, ypač korupcinio pobūdžio; antra, kaip buvo matyti iš telefono pokalbių įrašų, visi pareiškėjo ir A.Z. susitikimai įvyko pastarojo iniciatyva, ir šis faktas, EŽTT nuomone, prieštarauja Vyriausybės teiginiui, jog institucijos nedarė pareiškėjui jokio spaudimo. Priešingai, Teismas nusprendė, kad per ryšį, užmegztą A.Z. ir V.S. iniciatyva, jie pareiškėją akivaizdžiai skatino įvykdyti nusikalstamus veiksmus, nors nebuvo objektyvių įrodymų, išskyrus gandus, kurie rodytų jo ketinimą įsitraukti į tokią veiklą[4].
Primintina, kad Lietuvos Respublika šioje byloje pripažinta pažeidusia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekte numatytą reguliavimą įvertinti galimos pareigūnų provokavimo grėsmės, taip pat būtinumo užtikrinti jų gynybos teises, inter alia, teisę į teisingą teismą, aspektais. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 2008 m. vasario 5 d. Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, 51 punktas. [2] Ibid, 54 punktas. [3] Ibid, 55 punktas. [4] Ibid, 67-68 punktai.