Projekto lyginamasis variantas
2014 m. Nr. Vilnius
Papildyti 2 straipsnį 7 dalimi:
„7. Veiklos kokybės testas – šio įstatymo nustatyta tvarka atliekamas
neviešas policijos veiklos kokybės patikrinimas.“
Papildyti Įstatymą trečiuoju¹ skirsniu:
straipsnis. Veiklos kokybės testo atlikimo pagrindai
policijos teikiamų paslaugų kokybę, užtikrinti policijos veiklos principų laikymąsi ir efektyvų žmogiškųjų bei materialinių išteklių panaudojimą. 2. Veiklos kokybės testas yra atliekamas siekiant nustatyti:
įstaigos padaliniui pavesti policijos uždaviniai;
padalinys, įgyvendindamas jam pavestus uždavinius, laikosi policijos veiklos principų;
padalinys efektyviai naudoja jam paskirtus materialinius ir žmogiškuosius išteklius;
pavestas funkcijas;
jam pavestas funkcijas, laikosi policijos veiklos principų. 3. Veiklos kokybės testas gali būti atliekamas:
padalinio veiklos patikrinimą nustatytus trūkumus ar rizikas;
informaciją apie policijos įstaigos, padalinio ar policijos pareigūno netinkamą veiklos organizavimą, uždavinių ar funkcijų atlikimą;
komisaras ar policijos įstaigos vadovas motyvuotai ir pagrįstai siekia nustatyti policijos įstaigos, policijos įstaigos padalinio ar policijos pareigūno veiklos kokybę ir efektyvumą. 22² straipsnis. Veiklos kokybės testo atlikimo eiga 1.
Atliekant veiklos kokybės testą yra sukuriamos artimos tikrovei situacijos, su kuriomis policijos įstaiga, policijos įstaigos padalinys ar policijos pareigūnas susiduria ar gali susidurti įgyvendindamas jam pavestus uždavinius ar funkcijas. 2. Veiklos kokybės testas yra atliekamas neviešai. 3. Veiklos kokybės testą paprastai atlieka policijos pareigūnai (policijos darbuotojai), tačiau atskirais atvejais šiam testui atlikti gali būti pasitelkti ir kiti pilnamečiai asmenys. 4. Veiklos kokybės testas gali būti atliekamas tik policijos generalinio komisaro arba policijos įstaigos vadovo patvirtintu nutarimu. 5. Nutarime atlikti veiklos kokybės testą, kurį parengia ir teikia veiklos kokybės testą atliksiančio policijos įstaigos padalinio vadovas, turi būti nurodoma:
policijos pareigūnas, kurio veiklą planuojama tikrinti veiklos kokybės testu;
policijos pareigūno veiklos patikrinimo apimtys, kokia konkrečiai atliekama funkcija ar policijos uždavinio įgyvendinimas bus tikrinamas veiklos kokybės testu;
kokybės testą, duomenys;
priemonės, automobiliai ar dokumentai;
laikas;
testą atliekantis asmuo, ir kaip jie susiję su policijos įstaigos, konkretaus padalinio ar policijos pareigūno veiklos patikrinimu. 6. Atliekant veiklos kokybės testą, pagal policijos generalinio komisaro nustatytą tvarką gali būti pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija ar dokumentai, tikrinamam policijos pareigūnui perduodami daiktai, pinigai ar suteikiamos paslaugos. 7. Veiklos kokybės testą atliekantis asmuo savo ir testuojamų policijos pareigūnų veiksmus turi fiksuoti garso fiksavimo įranga. 8.
privalo neatskleisti patikrinimo metu paaiškėjusių policijos pareigūno asmeninio gyvenimo aplinkybių. 9. Veiklos kokybės testas atliekamas tik tikrinamo policijos pareigūno (policijos darbuotojo) tarnybos metu. 22³ straipsnis. Pagrįsta rizika atliekant veiklos kokybės testą
veiklos kokybės testą atliekančiam asmeniui gali būti leista atlikti veiksmus, turinčius administracinio teisės pažeidimo požymių, kurie leistų patikrinti policijos pareigūno reakciją į daromą neteisėtą veiką. 2. Policijos generalinio komisaro patvirtintu nutarimu veiklos kokybės testą atliekančiam asmeniui gali būti leista atlikti tik tokius administracinio teisės pažeidimo požymių turinčius veiksmus, kurie nesukelia negrįžtamų pasekmių visuomenės saugumui, nepadaro žalos tretiesiems asmenims ir kuriuos nagrinėti yra įgaliota policija. 3. Asmuo, kuriam policijos generalinio komisaro patvirtintu nutarimu veiklos kokybės testo metu buvo leista atlikti administracinio teisės pažeidimo požymių turinčius veiksmus, atsakomybėn už šiuos veiksmus nėra traukiamas, jei neperžengė užduoties ribų. 22⁴ straipsnis. Veiklos kokybės testo pasekmės
įstaigos padalinio vadovas, apibendrinęs veiklos kokybės testo eigą ir rezultatus, nutarimą dėl veiklos kokybės testo naudojimo patvirtinusiam pareigūnui pateikia tarnybinį pranešimą dėl policijos įstaigos, konkretaus padalinio ar policijos pareigūno atliekamų funkcijų ar įgyvendinamų uždavinių, policijos veiklos principų ar veiklos efektyvumo. 2. Veiklos kokybės testo metu nenustačius neatitikimų, apie testo taikymą tikrintam policijos pareigūnui ir jo tiesioginiam vadovui turi būti pranešama per tris mėnesius. 3.
ar policijos pareigūno veikloje trūkumų ar neatitiktį veiklos standartams, tikrinto policijos įstaigos padalinio vadovas sudaro veiksmų, leisiančių per trumpiausią įmanomą laiką šiuos veiklos trūkumus ar neatitiktį veiklos standartams pašalinti, planą. 4. Tikrinamo asmens veiksmai, kilę atliekant veiklos kokybės testą, negali būti vertinami kaip nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas. 5. Veiklos kokybės testo metu tikrinamo policijos pareigūno veiksmuose nustačius kito, nesusijusio su veiklos kokybės testo apimtimi ir tikslu, teisės pažeidimo požymių, inicijuojamas atitinkamas tyrimas. 6. Veiklos kokybės testo metu nustačius neatitiktį policijos uždaviniams, policijos veiklos principams ar nustačius neefektyvų žmogiškųjų ar materialinių išteklių panaudojimą ir kitokį netinkamą pavestų funkcijų vykdymą, apie tokius nustatytus trūkumus tikrintas policijos pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas turi būti informuojamas per dešimt darbo dienų, o visa tikrinant veiklos kokybę surinkta medžiaga perduodama tikrintą policijos pareigūną į pareigas skyrusiam vadovui. 7. Pabaigus veiklos kokybės testą tikrinta policijos įstaiga, jos padalinys ar policijos pareigūnas turi grąžinti jam tikrinimo metu perduotus daiktus, dokumentus, pinigus. 8. Ginčai dėl veiklos kokybės testo pasekmių sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja nuo jo oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-01- Nr. Į
DĖL lietuvos respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo trečiuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIP‑2660 ir lietuvos respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2661 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048
skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑2660 (toliau – Projektas XIIP‑2660) ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2661 pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose dėl pateiktų projektų pateiktoms pastaboms, ypač dėl neaiškaus Projekte Nr. XIIP‑2660 numatyto reguliavimo santykio su nusikalstamos veikos provokavimu bei ribos tarp administracinio teisės pažeidimo ir nusikalstamos veikos sąlygiškumo. Šiuo atžvilgiu papildomai norime atkreipti dėmesį, kad Europos žmogaus teisių teismas byloje Ramanauskas prieš Lietuvą pabrėžė, kad specialių tyrimo metodų naudojimas, ypač slaptų metodų, negali pats savaime pažeisti teisės į teisingą teismą. Vis dėlto dėl policijos kurstymo pavojaus, atsirandančio pasitelkiant tokius metodus, jų naudojimas privalo turėti aiškias ribas[1].
Nors naudojimas slaptų agentų gali būti toleruojamas su sąlyga, kad taikomi aiškūs apribojimai ir garantijos, EŽTT nuomone, viešuoju interesu negalima pateisinti įrodymų, gautų policijos kurstymo veiksmais, panaudojimo, nes tokiu būdu neabejotinai iškiltų grėsmė kaltinamojo teisei į teisingą teismą[2]. EŽTT apibrėžė, kad policijos kurstymu laikytina, jei pareigūnai, nepaisant to, ar jie būtų saugumo pajėgų atstovai, ar asmenys, veikę pagal jų instrukcijas, neapsiribotų iš esmės pasyviu baudžiamosios veikos tyrimu, bet darytų subjektui tokią įtaką, kokia sukurstytų nusikaltimo, kuris antraip nebūtų padarytas, padarymą, kad galėtų įrodyti nusikaltimą, t.y. pateikti įrodymus ir pradėti baudžiamąjį persekiojimą[3]. Pažymėtina, kad šioje byloje Europos žmogaus teisių teismas vertindamas nusikalstamos veikos imitavimo modelio taikymą pareiškėjo atžvilgiu siekė įsitikinti, ar atitinkamų asmenų (toliau - A.Z. ir V.S.) veiksmai, už kuriuos atsakingomis laikytinos valstybės institucijos, apsiribojo „nusikalstamos veiklos tyrimu iš esmės pasyviu būdu“. Šiuo aspektu svarbu atkreipti dėmesį, kad tik dviejų aplinkybių EŽTT pakako padaryti išvadą, kad anksčiau minėtų asmenų veiksmai peržengė vien tik pasyvaus nusikalstamos veikos tyrimo ribas: pirma, nebuvo įrodymų, kad pareiškėjas anksčiau buvo padaręs nusikaltimų, ypač korupcinio pobūdžio; antra, kaip buvo matyti iš telefono pokalbių įrašų, visi pareiškėjo ir A.Z. susitikimai įvyko pastarojo iniciatyva, ir šis faktas, EŽTT nuomone, prieštarauja Vyriausybės teiginiui, jog institucijos nedarė pareiškėjui jokio spaudimo. Priešingai, Teismas nusprendė, kad per ryšį, užmegztą A.Z. ir V.S. iniciatyva, jie pareiškėją akivaizdžiai skatino įvykdyti nusikalstamus veiksmus, nors nebuvo objektyvių įrodymų, išskyrus gandus, kurie rodytų jo ketinimą įsitraukti į tokią veiklą[4].
Primintina, kad Lietuvos Respublika šioje byloje pripažinta pažeidusia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į teisingą teismą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlytume Projekte numatytą reguliavimą įvertinti galimos pareigūnų provokavimo grėsmės, taip pat būtinumo užtikrinti jų gynybos teises, inter alia, teisę į teisingą teismą, aspektais. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] 2008 m. vasario 5 d. Europos žmogaus teisių teismo Didžiosios kolegijos sprendimo byloje Ramanauskas prieš Lietuvą, 51 punktas. [2] Ibid, 54 punktas. [3] Ibid, 55 punktas. [4] Ibid, 67-68 punktai.