Projektas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 19¹straipsnio ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: “TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-2
pakeitimas Pakeisti 19¹straipsnio ketvirtąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja nustatant TIPK
leidimo sąlygas visuomenės sveikatos centrai apskrityse Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, vykdydami vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jiems jam priskirtas funkcijas triukšmo valdymo ir kvapų kontrolės srityje šio straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas
IR 73 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo NR. IX-886 1, 2, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁹, 239⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo NR. IX-1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo NR. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo NR. X-1404 2, 11¹, 16¹, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo NR. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo NR. I-657 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo NR. I-1367 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo NR. I-1553 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27,
ĮSTATYMO NR. XI-1425 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 19¹
projektų
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr.
IX-88 1, 2, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁹, 239⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11¹, 16¹, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 29 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau kartu – Įstatymų projektai) rengimo priežastys: 1.1. Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr.
1511, 5 punkte nustatyti valstybės vykdomosios valdžios sistemos tobulinimo principai, o 7 punkto numatyta, kad valstybės įstaigoms pavestų funkcijų atlikimas ar administracinių paslaugų teikimas koncentruojamas ir centralizuojamas, jeigu tai leis efektyviau atlikti šias funkcijas ar teikti administracines paslaugas, mažins administracinę naštą ar valdymui skiriamas lėšas. Vyriausybei atskaitingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 968, 22 punkte nustatyti tikslai – mažinti valdymo išlaidas ir valstybės tarnautojų skaičių, atsisakyti nereikalingų, nepagrįstų, besidubliuojančių funkcijų, didinti institucijų veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir viešųjų paslaugų kokybę, stiprinti institucijų gebėjimus efektyviai veikti nuolatinių pokyčių aplinkoje. Be to, Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ir įstaigų valdymo tobulinimo grupės 2013 m. veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. V-359, 1.2 priemonė numato „Tobulinti ministerijai pavaldžių (atskaitingų) institucijų ir įstaigų valdymą ir optimizuoti veiklą – Visuomenės sveikatos centrai apskrityse“.
Atsižvelgiant į tai ir įvertinus tai, kad daugelis šiuo metu esančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra vienodos (pavyzdžiui, leidimų-higienos pasų išdavimas, valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė ir kt.), prižiūrimų ūkio subjektų veiklų rūšys yra tos pačios, tačiau jų priežiūra vykdoma nekoordinuotai, dažna skirtinga teisės aktų taikymo ir sprendimų priėmimo praktika skirtingose apskrityse, žemas bendradarbiavimo lygis tarp visuomenės sveikatos centrų, skirtinga analogiškas funkcijas vykdančių specialistų kompetencija, visuomenės sveikatos centrai bendras funkcijas vykdo atskirai, todėl neefektyviai panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tokia priežiūrą vykdančių institucijų sistema sukuria didelę administracinę naštą ūkio subjektams, nevienodą padėtį atliekant jų veiklos priežiūrą ir neužtikrina efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimo. Kadangi visuomenės sveikatos centrai yra viešojo administravimo įstaigos, vykdančios priežiūros funkcijas, itin svarbu, kad jų atliekamos funkcijos (patikrinimai, leidimų-higienos pasų išdavimas, konsultacijos ir kt.) būtų atliekamos vienodai visose apskrityse. Todėl būtina įstaiga, kuri formuotų vieningą viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo praktiką visose dešimtyje apskričių, kuri centralizuotai vykdytų visuomenės sveikatos centrų bendrąsias funkcijas, kas leistų efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas bei įstaigų žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, jog, kaip minėta, daugelis šiuo metu esančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra vienodos, valstybės politiką visuomenės sveikatos srityje turėtų įgyvendinti viena Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga. 1.2. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnyje yra nustatyta LNSS įstaiga – Teismo medicinos institutas. Nuo 2010 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimas Nr. 1719 ,,Dėl Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto statuso bei pavadinimo pakeitimo ir pavedimo Teisingumo ministerijai atlikti steigėjo funkcijas“) pakeitė Mykolo Romerio Teismo medicinos instituto statusą – iš universiteto mokslo instituto ši įstaiga tapo valstybės biudžetine įstaiga (Valstybine teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos), o steigėjo funkcijas buvo pavesta vykdyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Atsižvelgiant į tai, kad teismo medicina yra klinikinė medicinos šaka, kurioje dirba asmens sveikatos priežiūros specialistai – teismo medicinos gydytojai, o teismo medicina, kaip licencijuojama asmens sveikatos priežiūros paslauga yra neatskiriama Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 547 ,,Dėl Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimo ir pavaldumo pakeitimo“ (toliau – Nutarimas Nr. 547) pakeitė šios įstaigos statusą ir pavadinimą (Valstybinė teismo medicinos tarnyba) ir savininko teises ir pareigas pavedė įgyvendinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai.
Įgyvendinant Nutarimo Nr. 547 3.1 papunktį ir rengiamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio pakeitimas, taip pat lydimieji Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11¹, 16¹, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. 1.3. Nuo 2013 m. liepos 11 d. Lietuvoje taikomas 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių, kurio 13 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad prieš pateikdamas gaminį rinkai, atsakingas asmuo (kosmetikos gaminio gamintojas arba jo įgaliotas asmuo, kosmetikos gaminio importuotojas arba jo įgaliotas asmuo, platintojas, atlikęs tam tikrus kosmetikos gaminio ženklinimo pakeitimus) elektroninėmis priemonėmis – Europos Sąjungos pranešimo (notifikavimo) apie kosmetikos gaminius portale (toliau – CPNP) – privalo pateikti nustatyto turinio informaciją Europos Komisijai. Valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir apsinuodijimų kontrolės centrams yra suteikiama prieiga prie CPNP esančios informacijos. Atsižvelgiant į tai, galiojanti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 10 punkto nuostata tapo nebeaktuali (sveikatos apsaugos ministro įsakymu įgaliotas visuomenės sveikatos centras kosmetikos gaminių notifikavimo nebevykdo). Pagal 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1), kuris taikomas nuo 2013 m. rugsėjo 1 d., 17 straipsnį nacionalinius biocidinių produktų autorizacijos liudijimus išduoda valstybių narių kompetentingos institucijos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 686 „Dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo įgyvendinimo“ šias kompetentingos institucijos funkcijas pavesta vykdyti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui. Atsižvelgiant į tai, biocidinių produktų autorizacijos liudijimų išdavimo funkcija turėtų būti numatyta Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnyje, kuriame nustatytos visuomenės sveikatos centrų funkcijos. Projekto tikslai – pagerinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo bei visuomenės sveikatos priežiūros klausimų sprendimo efektyvumą, įsteigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir įstatymiškai įtvirtinti šiuo metu veikiančią LNSS sistemai priklausančią teismo medicinos ekspertizės įstaigą – Valstybinę teismo medicinos tarnybą su tik jai būdingomis vykdomomis funkcijomis. Projekto uždaviniai:
1) numatyti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigimą, siekiant gerinti visuomenės sveikatos priežiūros srityje teikiamų viešojo administravimo institucijų teikiamų administracinių paslaugų prieinamumą ir kokybę;
2) įgyvendinant Nutarimo Nr. 547 3.1 papunktį, pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnyje nurodytos nebesančios įstaigos (Teismo medicinos institutas) pavadinimą ir įrašyti šiuo metu veikiančios įstaigos (Valstybinė teismo medicinos tarnyba) pavadinimą, peržiūrėti ir nustatyti Valstybinės teismo medicinos tarnybos funkcijas pagal tokio pobūdžio įstaigoms teisės aktais leidžiamas vykdyti veiklas, taip pat lydimuosiuose Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr.
XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11¹, 16¹, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo (keičiamas 2 straipsnis) projektuose vietoje vartojamo įstaigos pavadinimo „Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos“ įrašyti pavadinimą „Valstybinė teismo medicinos tarnyba“. Kartu su Projektu teikiamais įstatymų projektais siekiama pakeisti atitinkamus įstatymus juose numatant Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijas, o Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-88 1, 2, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektu – ir suderinti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-88 nuostatas su galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą iniciavo ir parengė Sveikatos apsaugos ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnyje nustatyta, kad valstybės politiką visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendina visuomenės sveikatos centrai apskrityse, kurie yra viešieji juridiniai asmenys, išlaikomi iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų.
Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatyme viešojo administravimo funkcijos, susijusios su visuomenės sveikatos priežiūra, pavestos visuomenės sveikatos centrams apskrityse. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-88 15 straipsnyje nustatyta, kad visuomenės sveikatos centrai sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka notifikuoja kosmetikos gaminius. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu Nr. IX-88 nėra paskirta institucija, išduodanti biocidinių produktų autorizacijos liudijimus, aop numatyta 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1). Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnyje nustatyta, kad Teismo medicinos institutas yra valstybės mokslo įstaiga. Jo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Šio instituto nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Teismo medicinos institutas atlieka teismo medicinos ekspertizes teismams; diegia naujas teismo medicinos ekspertizės rūšis ir metodikas, plėtoja teismo medicinos mokslą; dalyvauja rengiant ir tobulinant teismo medicinos ekspertus; vykdo kitas šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose bei instituto nuostatuose numatytas funkcijas. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad Ikiteisminiuose tyrimuose, susijusiuose su smurtu artimoje aplinkoje, Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos užtikrina, kad sveikatos sutrikdymo mastas būtų nustatomas ir specialistų išvados būtų teikiamos skubos tvarka. Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnio 24 ir 25 dalyse nustatyta, kad „24. Žmogaus palaikų laikymas – žmogaus palaikų laikymas teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus atitinkančiose patalpose ir sąlygomis po patologinės anatomijos tyrimų ar teismo medicinos ekspertizių ir tyrimų leidus žmogaus palaikus laidoti arba, kai patologinės anatomijos tyrimai ar teismo medicinos ekspertizės ir tyrimai nedaromi, atvežus iš mirties fakto nustatymo vietos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip. Žmogaus palaikų laikymu nelaikomas žmogaus palaikų saugojimas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą terminą asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.“, „25.
Žmogaus palaikų paruošimas šarvoti – žmogaus palaikų ir aprangos sutvarkymas, įskaitant specialų paruošimą žmogaus palaikus apsaugoti nuo irimo iki savaitės, ir dėjimas į karstą pagal laidojančio asmens pageidavimą ir teisės aktų nustatytus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus, atliekamas žmogaus palaikų paruošimo patalpose, įrengtose pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Žmogaus palaikų paruošimu šarvoti nelaikomas žmogaus palaikų aprengimas ir dėjimas į karstą, kai tai laidojančio asmens prašymu atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos personalas.“ Nutarime Nr. 547 nustatyta, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimas keičiamas į pavadinimą Valstybinė teismo medicinos tarnyba, o Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įgaliojama įgyvendinti Valstybinės teismo medicinos tarnybos savininko teises ir pareigas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų išlaikoma biudžetinė įstaiga steigiama įstatymu arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
4.1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 71 straipsnį ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nustatytą valstybės politikos įgyvendinimo visuomenės sveikatos priežiūros srityje kompetenciją įgyvendina ne visuomenės sveikatos centrai apskrityse (savarankiški juridiniai asmenys), o biudžetinė įstaiga Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos , kurio savininkės teises ir pareigas turėtų įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijai (tai turėtų būti pavedama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu). Siekiant užtikrinti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos būtų įsteigtas mažiausiomis sąnaudomis, numatoma, kad visuomenės sveikatos centrai bus reorganizuojami prijungimo prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro būdu. Vietoje šiuo metu veikiančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse įsteigus Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos su juridinio asmens statuso neturinčiais padaliniais apskrityse, būtų sumažintas viešojo administravimo subjektų (juridinių asmenų), veikiančių visuomenės sveikatos priežiūros srityje, skaičius, optimizuotas jų valdymas, racionaliau naudojami materialiniai ir finansiniai ištekliai (visuomenės sveikatos centruose mažinami žmogiškieji ištekliai finansų, personalo, informacinių technologijų, teisės, dokumentų valdymo, planavimo ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus ir kitose bendrosiose srityse, mažinamos jų išlaidos šioms sritims). Būtų suvienodinta visuomenės sveikatos centrų funkcijų (visuomenės sveikatos saugos kontrolės, leidimų išdavimo, konsultavimo, poveikio priemonių taikymo) vykdymo praktika, vieningas koordinuotas administracinių paslaugų teikimas padidintų visuomenės sveikatos centrų veiklos efektyvumą, užtikrintų visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų kokybę.
Be to, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos koordinuojant visuomenės sveikatos centrų funkcijų vykdymą, perduodant visuomenės sveikatos centrų darbuotojams gerąją administracinę praktiką, teikiant jiems apibendrintas rekomendacijas ir konsultacijas dėl funkcijų vykdymo, pagerės visuomenės sveikatos centrų darbuotojų kompetencija ir jų teikiamų paslaugų kokybė. Taip pat bus perskirstytos visuomenės sveikatos centrų funkcijos padalinant jas Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jo teritoriniams padaliniams, atsižvelgiant į tai, kokiu lygmeniu jos būtų vykdomos efektyviausiai. Planuojama, kad Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos bus įsteigtas centrinis valdymo padalinys (40 pareigybių), susidedantis iš vadovybės, bendrąsias funkcijas vykdančių padalinių (Finansų ir apskaitos skyrius, Teisės ir bendrųjų reikalų skyrius) bei specializuotas funkcijas vykdančių padalinių (Visuomenės sveikatos saugos, Visuomenės sveikatos saugos kontrolės ir Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriai), bei juridinio asmens statuso neturintys padaliniai apskrityse. 4.2. Įgyvendinant Nutarimą Nr. 547, keičiamas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavadinimas ir jos veiklą reglamentuojančios nuostatos. Nustatoma, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kurios veikla finansuojama iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų.
Valstybinė teismo medicinos tarnyba atliks teismo medicinos ekspertizes ir tyrimus pagal teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų pavedimus ir teiks kitas teismo medicinos paslaugas; diegs naujas teismo medicinos ekspertizės rūšis ir metodikas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka dalyvaus plėtojant teismo medicinos mokslą, dalyvaus rengiant teismo medicinos ekspertus ir tobulinant jų kvalifikaciją; vykdys kitas šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos nuostatuose numatytas funkcijas. Svarbu pažymėti ir tai, kad nors Valstybinė teismo medicinos tarnyba ir nebus (ir dabar nėra) mokslo ir studijų įstaiga ar institucija pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, tačiau įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas) dalyvaus mokslinėje veikloje. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnyje, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 2 straipsnyje vietoje vartojamo įstaigos pavadinimo „Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos“ bus įrašytas pavadinimas „Valstybinė teismo medicinos tarnyba“.
Priėmus Projektą ir pakeitus Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos 73 straipsnį (ir šio straipsnio lydimuosius įstatymus), teigiami rezultatai bus šie:
1) įstatymiškai bus įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikoje teismo medicina yra neatskiriamu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vienetu, kuriam turi būti taikomi visi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos norminiai aktai bei tokie patys reikalavimai, kaip ir kitiems su sveikatos priežiūra susijusiems subjektams;
2) Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo nuostatos bus suderintos su Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis;
3) bus aiškiai įvardytos pagrindinės Valstybinės teismo medicinos tarnybos funkcijos. 4.3. Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-88 1, 2, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 10 punktą, panaikinant nuostatą, kad visuomenės sveikatos centrai notifikuoja kosmetikos gaminius ir nustatant, kad jie išduoda biocidinių produktų autorizacijos liudijimus. Priėmus įstatymo projektą bus pašalintas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo prieštaravimas 2013 m. liepos 11 d. Lietuvoje 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių bei įgyvendintas 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1).
1). Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą, reikės reorganizuoti visuomenės sveikatos centrus laikantis įstatymuose nustatytų darbuotojų įspėjimo terminų, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekto 1 straipsnis įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Įstatymo projektu keičiamas 73 straipsnis, atsižvelgiant į Nutarimą Nr. 547, turėtų įsigalioti 2015 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Projekto poveikio vertinimas pateiktas aiškinamojo rašto 4 punkte. Priėmus Projektą ir reorganizavus visuomenės sveikatos centrus apskrityse į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos , visuomenės sveikatos centrų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bus siūlomos pareigos Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos , siekiant panaudoti jų turimą kompetenciją. Tačiau tie visuomenės sveikatos centrų apskrityse valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie nesutiks būti perkelti į pareigas Nacionaliniame visuomenės sveikatos centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos , bus atleisti. Lėšų šių darbuotojų išeitinėms išmokoms poreikis galės būti nustatytas tik prasidėjus visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo procesui. Kitų neigiamų projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Priimtas Įstatymo projektas prisidės prie verslo sąlygų gerinimo, nes Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos formuos vieningą viešojo administravimo praktiką (ūkio subjektų veiklos priežiūrą (patikrinimus ir kt.), administracinių paslaugų teikimą (leidimų išdavimą, ūkio subjektų konsultacijas ir kt.), sumažės teisės aktų skirtingo aiškinimo ir įgyvendinimo praktikoje galimybė, todėl ūkio subjektai galės pasitikėti Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jo teritoriniais padaliniais ir planuoti savo veiklą. Administracinių paslaugų prieinamumas verslo subjektams nesumažės, kadangi jos ir toliau bus teikiamos teritoriniu principu (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos teritoriniuose padaliniuose). 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 8.1. Priėmus Įstatymų projektus turės būti keičiami šie Vyriausybės nutarimai, kuriuose minimi visuomenės sveikatos centrai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 686 „Dėl 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo įgyvendinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 16 d. nutarimas Nr. 528 „Dėl Socialinės globos įstaigų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 22 d. nutarimas Nr.
790 „Dėl Keitimosi informacija apie pavojingus produktus ir su jais susijusius nelaimingus atsitikimus taisyklių patvirtinimo“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 7 d. nutarimas Nr. 1273 „Dėl Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo 3 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos kompetentingos institucijos paskyrimo“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimas Nr. 61 „Dėl informacijos apie vartotojų teisių apsaugą teikimo valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai tvarkos aprašo patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimas Nr. 1255 „Dėl Balzamavimo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1207 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. 623 „Dėl Sporto, kultūros ir pramogų paslaugų teikimo ir vartotojų informavimo, teikiant šias paslaugas, taisyklių patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas Nr. 534 „Dėl Kremavimo veiklos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pripažinimo netekusiais galios“;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 1305 „Dėl Pirminės ir suvestinės triukšmo valdymo informacijos teikimo Triukšmo prevencijos tarybai, valstybės ir savivaldybių institucijoms bei visuomenei taisyklių patvirtinimo“;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimas Nr.
687 „Dėl 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB, ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1272/2008 dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiančio ir panaikinančio direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006, įgyvendinimo“;
15) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimas Nr. 1320 „Dėl Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1209 „Dėl Triukšmo prevencijos tarybos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. 21 „Dėl Europos Sąjungos reikalų koordinavimo“;
18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“;
19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas Nr. 966 „Dėl Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatų ir Pavojinguosiuose objektuose esančių medžiagų, mišinių ar preparatų, priskiriamų pavojingosioms medžiagoms, sąrašo ir priskyrimo kriterijų aprašo patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimas Nr.
487 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 372 „Dėl Nuodingąsias medžiagas gaminančių, teikiančių rinkai, įsigyjančių, laikančių, naudojančių, taip pat jomis prekiaujančių asmenų kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų aprašo patvirtinimo“;
22) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 2 d. nutarimas Nr. 439 „Dėl Produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonių taikymo taisyklių patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 30 d. nutarimas Nr. 490 „Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kompleksinio saugos plano patvirtinimo“;
24) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimas Nr. 126 „Dėl Pasienio kontrolės punktų veiklos taisyklių patvirtinimo“;
25) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. sausio 22 d. nutarimas Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“;
26) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 1116 „Dėl Konfiskuotų ir valstybės naudai perduotų tabako gaminių sunaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
27) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo;
28) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimas Nr.
1267 „Dėl Užkrėstų teritorijų ir teritorijų karantino Lietuvos Respublikoje skelbimo, jo atšaukimo bei užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių užkrėstose teritorijose naudojimo tvarkos patvirtinimo“;
29) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 44 „Dėl biologinių augalų apsaugos priemonių gamybos, įvežimo ir prekybos jomis licencijavimo“. Taip pat turėtų būti keičiami sveikatos apsaugos ministro, aplinkos ministro, švietimo ir mokslo ministro, žemės ūkio ministro, susisiekimo ministro, vidaus reikalų ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus, Lietuvos vyriausiojo archyvaro, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymai, kuriuose nustatytos visuomenės sveikatos centrų funkcijos. 8.1. Priėmus Įstatymų projektus turės būti keičiami šie Vyriausybės nutarimai, kuriuose minima Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 1004 „Dėl įgaliojimų suteikimo Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Teisingumo ministerijos“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 591 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, jo padarinių, narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų (prekursorių) apyvartos stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 1125 „Dėl Karinės medicinos ekspertizės nuostatų patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 511 „Dėl Biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“.
Taip pat turėtų būti keičiami sveikatos apsaugos ministro, ūkio ministro, finansų ministro, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus įsakymai, kuriuose minima Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Teisingumo ministerijos. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projektu sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekte reglamentuojami klausimai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą, reikės patvirtinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatus. Juos bei aiškinamojo rašto 8 punkte nurodytus teisės aktų projektus rengs sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Šiuo metu visuomenės sveikatos centrams sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 12 d. įsakymu Nr.
V-510 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ir sveikatos apsaugos ministro valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ yra patvirtintos 767 pareigybės. Visuomenės sveikatos centruose šiuo metu yra apie 130 bendrųjų funkcijų (finansų ir apskaitos, darbo organizavimo, teisės ir personalo, dokumentų valdymo, komunikacijų, bendrųjų reikalų ir ūkio) pareigybių. Reorganizavus visuomenės sveikatos centrus į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir centralizavus finansų ir apskaitos, planavimo, personalo valdymo ir kai kurias kitas funkcijas, taip pat Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos perimant kai kurias funkcijas, neturinčias teritorinio pobūdžio, visuomenės sveikatos centruose turėtų būti panaikinta apie 40 pareigybių. Planuojama, kad Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbo užmokesčiui (su socialinio draudimo mokesčiais) (40 pareigybių) per metus reikės 2,5 mln. litų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos steigimas bus vykdomas perskirstant asignavimus, skirtus visuomenės sveikatos centrams apskrityse, bei visuomenės sveikatos centrų žmogiškuosius išteklius, papildomo valstybės biudžeto finansavimo nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymo projektas buvo teikiamas derinimui suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei. Argumentai dėl pasiūlymų, į kuriuos nėra atsižvelgta, pateikiami derinimo pažymoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos , visuomenės sveikatos centrai apskrityse, teismo medicinos ekspertizė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS
2014-12-17 Nr. XIIP-2648 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS
2015-05-12 Nr. XIIP-2648(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
REIKALŲ IR DARBO komitetas
posėdyje dalyvavo: K. Miškinienė - komiteto pirmininkė, komiteto nariai: R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Kvetkovskij, R. Popovienė, R. Sargūnas, J. Varkala, komiteto biuras: komiteto biuro vedėja – E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėjos – D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja – D. Šimienė; kviestieji asmenys: N. Stasiulienė – Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė, R. Šalaševičiūtė
Sveikatos apsaugos viceministrė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-17 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algirdas Sysas (Jonas Varkala). Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): 1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys:
Aušrinė Storpirštienė, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės departamento vyresnioji specialistė; Audrius Ščeponavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento vyresnysis specialistas; Darius Taminskas, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės departamento vyresnysis specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-18) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
įstatymo projektui Nr. XIIP-2648. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 19¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2648 2015 m. gegužės 6 d. Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas,
V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, padėjėja S.Dulevičiūtė, Seimo narys L.Balsys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr.patarėjas E.Mušinskis, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R.Krasuckaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, Sveikatos apsaugos ministrės patarėja J.Kumpienė, Sveikatos ekonomikos departamento direktorė J.Iždonienė, Sveikatos stiprinimo valdybos direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, Teisės departamento Teisėkuros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R.Cicėnienė, vyr.specialistas K.Rušinskas, vyr.specialistė A.Storpirštienė, Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja L.Ašoklienė, vyr.specialistė N.Kuprevičienė, Ūkio ministerijos viceministras G.Onaitis, Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė J.vanOtterlo, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S.Čaplinskas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja R.Lydekaitienė, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G.Kligys, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius R.J.Pilipavičius, Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius K.Kameneckas, Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius E.Vilčinskas, Alytaus visuomenės sveikatos centro direktorė R.Burneckytė, Utenos visuomenės sveikatos centro direktorė B.Šapkauskienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius S.Jasaitis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-18
įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof .R. Kalėdienė, 2015-02-12 Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos jstatymo Nr. 1-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 439, 239(4), 259(1) straipsnių pakeitimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos jstatymo Nr. IX -1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių jstatymo Nr. IX -2135 12 straipsnio pakeitimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, l l(1), 16(1), 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. 1-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 24, 52,
ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 29 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. X I-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams pritariame, pastabų neturime. Pritarti 3.
Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė N.Tarvydienė, 2015-02-20
teises aktų pakeitimo projektus, pažymiu, kad pastabų dėl projekto neturiu. Pritarti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. R.Stukas, 2015-02-24 Sveikatos priežiūros sistema pastaruoju laikotarpiu dažnai pertvarkoma, reorganizuojama, siekiant kuo didesnės optimizacijos bei valstybės biudžeto lėšų taupymo. Tačiau visuomenės sveikata yra itin svarbi tiek valstybiniu, tiek ir asmeniniu kiekvieno žmogaus lygmeniu, dėl ko bet kokie pakeitimai, reformos turi būti itin detaliai bei nuosekliai apsvarstyti, pamatuoti. Kaip žinia, dabartiniai visuomenės sveikatos centrai, visą nepriklausomos Lietuvos Respublikos egzistavimo laikotarpį, reorganizuoti vienu ar kitu būdu keletą kartų. Pastaroji tokio pobūdžio reorganizacija įvykdyta 2012 metais. Taigi, nuo paskutiniųjų šios sistemos pakeitimų tepraėjo dveji metai. Todėl, siekiant dar vienos pertvarkos, būtina itin detaliai nustatyti, ar iš tiesų buvusios reorganizacijos nedavė siektų tikslų, ar numatoma visuomenės sveikatos priežiūros srities reforma iš tiesų būtina, ir, svarbiausia, ar bus užtikrintas tinkamas stabilus žmonių sveikatos stiprinimas bei tausojimas. Teritorinių visuomenės sveikatos centrų svarba ir įtaka žmonių sveikatai nekelia abejonių. Ypatingas šių įstaigų vaidmuo bei įtaka paaiškinami tuo, kad jos yra arčiausiai bendruomenių, arčiausiai žmonių, todėl geriausiai išmano jų poreikius, problemas, pirmosios pamato spręstinus klausimus. Taigi, planuojant atlikti dar vieną reorganizaciją, iš tiesų būtina pasverti bei užtikrinti, kad naujai sukurti procesai neatitolintų šių įstaigų nuo bendruomenių, ypatingai sprendžiant municipalines problemas bei įgyvendinant visuomenės sveikatos priežiūrą teritoriniame valstybės lygmenyje.
Siūlomiems įstatymų pakeitimams galbūt ir galima būtų pritarti, tačiau tam neabejotinai reikalinga gilesnė analizė bei nuoseklesnis planuojamos reformos pasekmių pagrindimas. Atsižvelgti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas doc.J.V.Vaitkevičius, 2015-02-24 Pritariu Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. sausio 13 d. parengtiems Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, LR visuomenės sveikatos priežiūros, LR ATPK, LR darbuotojų saugos ir sveikatos, LR elektroninių ryšių, LR žmonių palaikų laidojimo, LR darbo kodekso, LR statybos, LR vartotojų teisių apsaugos, LR sveikatos priežiūros įstaigų, LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, LR aplinkos apsaugos įstatymų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. 111-S-1, Vilnius). Pritariu aiškinamajame rašte keliamiems projekto tikslams ir uždaviniams. Manau, kad pokyčiai duos teigiamų rezultatų. Suprantu, kad šiuo metu pakeisti baudų nominalinių verčių negalima, tačiau ateityje jas reikia bent jau suapvalinti euro sistemoje (LR
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-02-12 Informuojame, jog dėl aukščiau išvardintų įstatymų pakeitimų projektų pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 2.
krašto higienistų ir epidemiologų draugija, 2015-02-25 Darniai ir sklandžiai veikianti sveikatos priežiūros sistema laikytina vienu iš prioritetinių sričių, kadangi užtikrina sveiką, todėl socialiai bei ekonomiškai aktyvią visuomenę. Tačiau pastaruoju metu ši sistema ganėtinai dažnai reorganizuojama, pertvarkoma, siekiant optimizacijos bei biudžeto lėšų taupymo, pamirštant, jog prioritetu, vis dėlto, turėtų būti nepertraukiamas, stabilus visuomenės sveikatos užtikrinimas, kadangi visuomenės sveikata yra ilgalaikė investicija, sąlygojanti sveiką bei aktyvią ateinančią Lietuvos gyventojų kartą. Kaip yra žinoma, paskutinioji reorganizacija atlikta 2012 metais. Vadinasi, praėjo tik dveji metai po paskutiniųjų pertvarkymų, todėl teiginiai, kad praėjus tokiam trumpam laikotarpiui vėl reikalingos naujos pertvarkos, turi būti išimtinai pagrįsti ir apskaičiuoti. Tenka atkreipti dėmesį, jog minėtos 2012 m. reorganizacijos metu buvo atsisakyta centralizuoto visuomenės sveikatos priežiūros sistemos modelio, suteikiant daugiau teisių bei funkcijų būtent visuomenės sveikatos centrams apskrityse, kas, mūsų nuomone, ganėtinai pasiteisino. Šios įstaigos visuomet buvo ir yra arčiausiai bendruomenių, arčiausiai žmonių, pirmosios pamato iškilusias problemas. Todėl jų, kaip juridinių asmenų, panaikinimas turi būti itin nuosekliai, išsamiai, detaliai išanalizuotas, apsvarstytas ir kol kas su teikiamu teisės aktų projektų paketu nepateikiama pakankamai argumentų, įrodančių, jog toks panaikinimas iš tiesų reikalingas. Apskritai, visuomenės sveikatos centrų veikla, iš esmės, visuomet buvo savarankiška, jų poreikis bei veiklos svarba buvo ženklūs dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, todėl, užuot bandant dar kartą reorganizuoti sistemą, būtų kur kas racionaliau, tikslingiau bei finansiškai efektyviau imtis ne reorganizacijos, tačiau visuomenės sveikatos centrų vykdomų funkcijų peržiūrėjimo.
Visuomenės sveikatos centrai per daugelį veiklos metų yra sukaupę plačią, išsamią, turtingą gerąją praktiką, žino tiek valstybinės kontrolės mechanizmus, tiek visus kitus ne tik teorinius, bet ir praktinius aspektus, susijusius su visuomenės sveikatos priežiūros užtikrinimu. Dėl šių priežasčių šios įstaigos iki dabartinio momento tinkamai susitvarkė su joms patikėtais uždaviniais bei funkcijomis, todėl būtų pagrįsta praplėsti visuomenės sveikatos centrų kompetenciją, kam, iš tiesų, nereikėtų nei itin ženklių teisės aktų pakeitimų, nei didelių finansinių injekcijų. Praplėtus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsniu nustatytą visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetenciją, būtų galima padidinti šios srities priežiūros efektyvumą be papildomų reorganizacijų ar kitų pertvarkų. Siūlytina visuomenės sveikatos centrų kompetenciją, praplėsti nustatant, jog šios įstaigos vykdo kaimo turizmo sodybų tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kadangi kaimo paslaugų turizmas šiuo metu iš tiesų yra populiari, ūkio subjektų dažnai vykdoma veikla, o jos kontrolė neišsami. Visuomenės sveikatos centrų specialistai kontroliuoti šiuos objektus gali tik pagal skundus, t.y. jau netinkamai suteikus paslaugą.. Jokios planinės kaimo turizmo sodybų kontrolės vykdymas visuomenės sveikatos centrams nepatikėtas, dėl ko nukenčia vartotojai, nepateisinami jų teisėti lūkesčiai, jog valstybėje ūkio subjektų teikiamos paslaugos, jų teikimo vietos yra saugios higieniniu, sanitariniu požiūriu, kas turi tiesioginę įtaką jų sveikatai.
Taip pat būtų tikslinga visuomenės sveikatos centrams patikėti ir vaikų vasaros poilsio stovyklų, vaikų uždarų žaidimo, poilsio aikštelių tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Šiuo metu, nepaisant to, kad vaikai yra itin lengvai pažeidžiama visuomenės dalis, jų poilsio, pramogų vietos nėra kontroliuojamos, dėl ko tinkamos higieninės bei sanitarinės sąlygos jose vargu, ar yra užtikrinamos. Tai sąlygoja galimą grybelinių bei infekcinių susirgimų plitimą. Suprantama, jog tėvai, leisdami vaikui pramogauti, turi pagrįstus lūkesčius, kad teisėtai veiklą vykdantys ūkio subjektai užtikrina reikalingą higienos lygį. Tačiau nesant tokos veiklos kontrolės, pasitikėti vien tik ūkio subjekto gera valia ir rizikuoti augančios kartos sveikata negali būti leidžiama. Šiuo atveju taip pat tenka prisiminti, jog dabartinė visuomenės, verslo raida itin dinamiška, pokyčiai stebimi nuolatos, dėl ko, tenka pripažinti, tam tikri teisės aktų koregavimai būtini, tačiau pakaktų juos atlikti tam tikrose srityse, o ne reorganizuojant visą jau veikiančią sistemą. Pokyčiai reikalingi ir kontroliuojant kosmetikos gaminius bei biocidinius produktus, kadangi šiuo metu teisinis reglamentavimas nėra itin nuoseklus, leidžiantis pasiekti efektyvių rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad praktika šioje srityje, vėlgi, sukoncentruota visuomenės sveikatos centruose (t.y. būtent Vilniaus visuomenės sveikatos centre), reikalinga suteikti kompetenciją ir kontroliuojant šiuos gaminius. Atitinkamai, būtų tikslinga nustatyti, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras: -vykdo priežiūrą, ar tiekiami rinkai biocidiniai produktai įteisinti pagal 2012 m. gegužės 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1) (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 528/2012) reikalavimus; ar tiekiami rinkai biocidiniai produktai klasifikuoti, supakuoti ir paženklinti pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 reikalavimus; ar biocidiniai produktai naudojami pagal autorizacijos liudijimuose ar leidimuose nustatytas sąlygas; vykdo kitas Reglamente (ES) Nr. 528/2012 nustatytas nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijas; -vykdo priežiūrą, ar tiekiami rinkai kosmetikos gaminiai paženklinti pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009) reikalavimus; ar kosmetikos gamintojai atitinka Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytus reikalavimus; ar tiekiamų rinkai kosmetikos gaminių sauga atitinka Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytus reikalavimus; -organizuoja ir vykdo Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytas priemones dėl rimto nepageidaujamo kosmetikos gaminių poveikio (kosmetikos budra); -vykdo kitas Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytas nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijas. Taigi, negalima vienareikšmiai teigti, jog visuomenės sveikatos priežiūros srityje permainos nereikalingos, jog nėra tobulintinų klausimų, tačiau praeityje sukaupta praktika rodo, kad bet kokios pertvarkos gali pasitvirtinti tik tuomet, kai visi procesai detaliai išnagrinėti, apskaičiuoti, pasvertos galimos rizikos ir imtasi visų veiksmų joms išvengti.
Tačiau bet kuriuo atveju tikslingiau bei ekonomiškiau būtų tęsti jau esamus, vykdomus procesus, kurie šiai dienai, iš tiesų, pasiteisina, apsvarstant minėtas galimybes praplėsti visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetenciją bei išsaugant, užtikrinant ir žmogiškųjų išteklių stabilumą, t.y. išsaugant visuomenės sveikatos specialistų darbo vietas, užtikrinant jų ekonomines ir socialines teises, gerosios praktikos efektyvų vystymą kadangi visuomenės sveikatos srityje dirbančių specialistų kompetencija iš tiesų išskirtinė, daugelio jų kaupta daugiau nei kelerius metus, kas užtikrina ir visos sistemos tinkamą darbą bei realius, efektyvius rezultatus. Atsižvelgti
visuomenės sveikatos biurų asociacija, 2015-03-03 Visuomenės sveikatos biurai (toliau - VSB), savivaldybėse vykdydami tikslines užkrečiamųjų ligų profilaktikos programas ir priemones, turi gerą ir ilgametę bendradarbiavimo praktiką su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru (toliau - ULAC). Nuo 2008 m. ULAC ir VSB yra neformalaus Užkrečiamųjų ligų valdymo (prevencijos) tinklo nariai, kartu dalyvauja ir korektiškai bendradarbiauja bei keičiasi geros praktikos pavyzdžiais, kuriant kokybišką visuomenės sveikatos švietimą ir ugdymą užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje.
Siekiant kokybiškai vykdyti visuomenės informavimo ir stiprinimo veiklas, VSB visada vadovaujasi ULAC parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, informaciniais pranešimais ir specialistų konsultacijomis, kartu organizuoja inovatyvias ir veiksmingas visuomenės švietimo priemones nacionaliniu mastu, VSB kvietimu ULAC specialistai vyksta į išvažiuojamuosius renginius savivaldybėse, rengia dalomąją informacinę medžiagą, leidinius. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija ne kartą kreipėsi į ULAC dėl visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo tikslinių mokymų, seminarų aktualiausiomis užkrečiamųjų ligų temomis. Tokie nemokami mokymai vyko Utenoje, Vilniuje, Klaipėdoje, Kėdainiuose. Be to VSB specialistai aktyviai dalyvauja ULAC organizuojamose tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, seminaruose, kuriuose pateikiama naujausia informacija susijusi su užkrečiamųjų ligų kontrole ir prevencija. Šiuo metu Lietuvos veikianti nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra užtikrina savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, kuomet savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos gali tiesiogiai kreiptis į specializuotus centrus visais spręstinais klausimais pagal jų kompetencijas. ULAC yra nacionalinė ir profesionali metodinė institucija, į kurią kreipiasi VSB, ASPĮ vykdydami jiems teises aktais pavestas užkrečiamųjų ligų prevencijos funkcijas tikslinėse grupėse. Pasaulio sveikatos organizacijos, nacionaliniuose teisės aktuose yra įteisinta tarpsektorinės ir tarpžinybinės partnerystės ir bendradarbiavimo plėtra, siekiant užtikrinti užkrečiamųjų ligų valdymą visuose lygiuose.
Šiuo metu būtina išlaikyti ir stiprinti nacionalinio bei savivaldybių lygmens gerąją praktiką, patirtį užkrečiamųjų ligų valdymo srityje. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos nuomone, siūlymai dėl ULAC, kaip nacionalinės metodinės institucijos reorganizavimo, yra destabilizuojantys gerą tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp specializuoto centro ir savivaldybių įstaigų. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2015-02-23 Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 1, 2, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁹, 239⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11¹, 16¹, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 29 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2636–2648 (toliau – Įstatymų projektai), atkreipia dėmesį, kad visuose pagrindiniuose valstybės strateginiuose dokumentuose dėl sveikatos sistemos pažymima, kad nepakankamai nuosekli sveikatos politika ir jos įgyvendinimas, neefektyvi sveikatos priežiūros organizavimo sistema yra pagrindinė problema neleidžianti pasiekti norimų sveikatos rodiklių. Dažnai priimami fragmentiški, trumpalaikiai sprendimai, neatliekamas sveikatos sistemos pokyčių vertinimas, kuris objektyviai pagrįstų pokyčių naudą arba leistų ieškoti pagrįstų alternatyvių sprendimų. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamais raštas) įvardijami numatomi pertvarkos tikslai, aiškiai akcentuojant vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511), kurios 7 punktu nustatyta, kad valstybės įstaigoms pavestų funkcijų atlikimas ar administracinių paslaugų teikimas koncentruojamas ir centralizuojamas su sąlyga, jei tai leis efektyviau atlikti šias funkcijas, mažins administracinę naštą ar valdymui skiriamas lėšas. Taip pat teikiama nuoroda ir į Vyriausybei atsakingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr.
968) 22 punktą, kuriuo nustatyti tikslai – mažinti valdymo išlaidas, valstybės tarnautojų skaičių, atsisakyti nereikalingų, besidubliuojančių funkcijų, didinti institucijų veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir viešųjų paslaugų kokybę, stiprinti institucijų gebėjimus efektyviai veikti nuolatinių pokyčių aplinkoje. Tačiau iš pateiktų įstatymų projektų nepakankamai aišku ir nepakankamai suprantama, kokiais konkrečiais būdais minėti tikslai bus pasiekti, ar iš tiesų keičiamais teisės aktais siūlomas sveikatos srities pertvarkymo modelis užtikrins minėtus: administracinės naštos mažinimą, funkcijų efektyvumą, valstybės biudžeto lėšų taupymą. Juo labiau, ar bus užtikrintas institucijų įgytos gerosios praktikos išsaugojimas, teikiamų administracinių paslaugų nepertraukiamumas, darbuotojų veiklos stabilumas, visuomenės sveikatos priežiūros tinkamas vykdymas tiek centriniu, tiek regioniniu lygmenimis. Reikalinga atkreipti dėmesį, jog realiai teikiamais teisės aktų projektais, Aiškinamajame rašte deklaruojami (aukščiau nurodyti) tikslai planuojami įgyvendinti, iš esmės, vienu pagrindiniu būdu - įsteigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą bei įgyvendinant visuomenės sveikatos centrų apskrityse reorganizaciją Vilniaus visuomenės sveikatos centro pagrindu (prijungimo būdu). Vis dėlto, nors toks pertvarkos būdas, galimai, būtų svarstytinas, siekiant įgyvendinti tokio masto reformą, būtinas platesnis bei nuoseklesnis reformos tikslų, teisinio ir finansinio pagrindimo bei galimų neigiamų pasekmių aptarimas, kadangi, priešingu atveju, galima situacija, jog esant nepagrįstiems (nepamatuotiems) sprendimams, iškils pakartotinis visuomenės sveikatos sistemos reorganizavimo poreikis (kaip tai jau yra įvykę 6 kartus).
Taryba atkreipia dėmesį, jog visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo ypač dažnai reorganizuojamos keičiant jų pavadinimus, funkcijas. Reorganizavimas vyko įstaigų skaidymo, prijungimo ir kitokiais būdais vienu ir tuo pačiu tikslu – užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir veiksmingą visuomenės sveikatos priežiūros valdymą. Dažnas visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimas turi neigiamos įtakos tiek įstaigoms valstybės patikėtų funkcijų kokybiškam vykdymui, tiek ūkio subjektų teisėtų lūkesčių užtikrinimui, tiek visos visuomenės sveikatos priežiūros srities stabilumui. Kaip jau yra minėta, pagal Aiškinamajame rašte dėstomą poziciją, vienas iš visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo tikslų yra viešojo administravimo subjektų skaičiaus mažinimas bei valdymo optimizavimas, siekiant racionalaus materialinių ir finansinių išteklių naudojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje (patvirtintoje 2012 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 171) numatyta, jog mažiausių sąnaudų principas yra vienas iš viešojo valdymo procesų efektyvumą lemiančių veiksnių. Todėl tikslinga nurodyti, jog steigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, galimai būtų prieštaraujama valdymo išlaidų mažinimo siekiui, įtvirtintam 2011 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 968. Ankstesni, jau įvykę reorganizavimo atvejai (tarkime, 2012 m.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimas (skaidymo būdu) rodo, jog tai gali sukelti didelę naštą valstybės biudžetui. Aiškinamajame rašte šiuo metu dėstoma pozicija esą papildomų valstybės lėšų nereikės, kadangi ,,atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro steigimas bus vykdomas perskirstant asignavimus, skirtus visuomenės sveikatos centrams apskrityse bei visuomenės sveikatos centrų žmogiškuosius išteklius“ taip pat nėra pagrįsta jokiais realiais duomenimis ir faktiniais paskaičiavimais. Toks pareiškimas daugiau vertintinas kaip spėjimas ar siekiamybė, tačiau valstybės biudžeto lėšų poreikis (bei lėšų panaudojimas) turėtų būti pagrįsti kur kas svaresniais argumentais nei šie. Be to, Sveikatos sistemos įstatymo projekto rengėjas taip pat nėra pateikęs jokios objektyvios, skaičiavimais pagrįstos informacijos apie naujo juridinio asmens steigimo kaštus bei kitos su reorganizavimo finansiniais aspektais susijusios informacijos. Aiškinamajame rašte pateikiama vienintelė nuoroda, jog Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui darbo užmokesčiui (su socialinio draudimo mokesčiais, 40 pareigybių) per metus reikės 2,5 mln. litų taip pat laikytina daugiau deklaratyvia nei realia, kadangi nepagrįsta jokiais platesniais, išsamesniais argumentais bei faktiniais duomenimis. Kitas svarbus visuomenės sveikatos centrų reorganizavimu siekiamos reformos tikslas yra centralizuotas (visuomenės sveikatos centrų) bendrųjų funkcijų vykdymo poreikis. Tačiau šiuo atveju, būtų tikslinga išsiaiškinti bei išanalizuoti tiek teigiamas, tiek neigiamas siūlomos centralizacijos puses, siekiant išvengti minėtos būtinybės po tam tikro laiko vėl vykdyti pakartotiną reformą, juo labiau, kai centralizacijos modelio buvo atsisakyta prieš dvejus metus.
Todėl, siekiant grįžti prie panaikintos centralizuotos sistemos, šį kartą neabejotinai būtina detaliai išanalizuoti visas galimas pasekmes, nustatyti rizikas bei imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant išvengti pertvarkų, sąlygojančių nestabilumą, bent jau artimiausioje ateityje. Trečiasis visuomenės sveikatos centrų apskrityse reorganizavimo tikslas - efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimas bei vieningos viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje praktikos formavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog reorganizavus visuomenės sveikatos centrus apskrityse ir įsteigus naują juridinį asmenį su nauja valdymo ir administracine struktūra, negali būti užtikrinamas efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimas, kadangi nėra išsaugomi sukaupti žmogiškieji bei finansiniai ištekliai. Pažymėtina ir tai, jog vieningos viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo praktikos formavimas, įsteigus naują biudžetinę įstaigą, gali būti tik praėjus tam tikram laikui, kuris reikalingas naujai įsteigto juridinio asmens vykdomos veiklos gerosios praktikos suformavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog gerosios praktikos suformavimui yra reikalingi ne tik laiko, žmogiškieji ištekliai bet ir tam tikros stabilios organizacinės struktūros, kurių stabilumas gali būti neužtikrintos naujai įsteigtame juridiniame asmenyje.
Bet kuriuo atveju, tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių, tiek gerosios praktikos (įgytos patirties, sukauptų žinių) perdavimas, perėmimas, perskirstymas visuomet pareikalauja didelių laiko sąnaudų, kas neabejotinai neigiamai paveikia ir ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, ir žmonių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, ir paprastai, turi neigiamą įtaką darbo našumui. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamų teisės aktų projektų rengėjui galimai būtų tikslinga ne tik detaliau pagrįsti siūlomą reformą (visais aukščiau nurodytais aspektais), bet ir išsamiai išnagrinėti, kiek ir kokie (tiksliai) teisės aktų pakeitimai turėtų būti atlikti steigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą bei reorganizuojant visuomenės sveikatos centrus apskrityse, kadangi tuo atveju, jei keistinų teisės aktų sąrašas neapsiribotų viena dešimtimi, taptų ganėtinai sudėtinga įvertinti (nustatyti) realią (konkrečią) galimos reformos pradžios bei pabaigos datą, kas turėtų didelės neigiamos įtakos procesų, įstaigų veiklos stabilumui, reorganizuojamų juridinių asmenų darbuotojų socialinių bei ekonominių teisių užtikrinimui. Taip pat Taryba atkreipia dėmesį, kad teikiami teisės aktų projektai turėtų būti tobulinami tiek siūlomo teisinio reguliavimo, tiek juridinės technikos prasme, kadangi iš teikiamo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 straipsnio pakeitimo įstatymo nėra aiški teisės rengėjo pozicija, ar siūloma steigti Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos ir kokiais konkrečiais teisiniais būdais bus vykdoma visuomenės sveikatos centrų reorganizacija.
Atsižvelgiant į aptartus argumentus bei išdėstytą motyvaciją, manytume, kad tikslinga būtų siūlyti pateiktus teisės aktų projektus tobulinti aukščiau nurodytais aspektais, išsamiai ir detaliai pagrindžiant siūlomus procesus tiek juridine, tiek finansine, tiek funkcijų vykdymo tęstinumo bei stabilumo prasme. Atsižvelgti
apsaugos ministerija, 2015-04-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto prašymą, gautą Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-2015-1785, teikia atsakymus j pateiktus klausimus. 1. Projektų rengimo tikslas — pagerinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo bei visuomenės sveikatos priežiūros klausimų sprendimo efektyvumą reorganizavimo būdu optimizuojant visuomenės sveikatos centrų veiklą bei įsteigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2. Objektyvus rodikliai, patvirtinantys būtinybę pertvarkyti esamą visuomenės sveikatos centrų struktūrą ir pavaldumą: Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11d. nutarimu Nr. 1511 7 punkte numatyta, kad valstybės įstaigoms pavestų funkcijų atlikimas ar administracinių paslaugų teikimas koncentruojamas ir centralizuojamas, jeigu tai leis efektyviau atlikti šias funkcijas ar teikti administracines paslaugas, mažins administracinę naštą ar valdymui skinamas lėšas. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ir Įstaigų valdymo tobulinimo grupės 2013 m. veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.
V-359 1 priemonėje numatyta „Tobulinti ministerijai pavaldžių (atskaitingų) institucijų ir įstaigų valdymą ir optimizuoti jų veiklą“. 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 12) buvo iš esmės pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktai informacijai dėl sveikatos apsaugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo ir pritarta nuostatoms dėl teritorinių visuomenės sveikatos centrų apjungimo. 2014 m. lapkričio 19 d. Sveikatos apsaugos ministerija pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete informaciją apie sveikatos apsaugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimą ir planuojamus pokyčius sveikatos apsaugos srities priežiūros institucijų veikloje. Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė, „vykdant konsolidavimo procesą ir mažinant įstaigų reorganizavimo finansinius, teisinius ir administracinius kastus, visuomenės sveikatos centrus apskrityse prijungti filialų teisėmis prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro.“ Vykdant 2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimą Nr. 111-S-35, pateiktuose Įstatymų projektuose numatyta optimizuoti visuomenės sveikatos centrų apskrityse veiklą, visuomenės sveikatos centrus apskrityse prijungiant prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro. Minėti įstatymų projektai 2014 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime (Nr. XIIP-2636 - XIIP-2648).
XIIP-2636 - XIIP-2648). Atsižvelgiant tai, kad daugelis šiuo metu esančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra vienodos (pavyzdžiui, leidimų higienos pasų išdavimas, valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė ir kt.), o prižiūrimų ūkio subjektų veiklų rūšys yra tos pačios; nėra efektyviai panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tokia priežiūrą vykdančių institucijų sistema sukuria didelę administracinę naštą ūkio subjektams, nevienodą padėtį atliekant jų veiklos priežiūrą ir neužtikrina efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimo. Kadangi visuomenės sveikatos centrai yra viešojo administravimo įstaigos, vykdančios priežiūros funkcijas, itin svarbu, kad jų atliekamos funkcijos (patikrinimai, leidimų - higienos pasų išdavimas, konsultacijos ir kt.) būtų atliekamos vienodai visose apskrityse. Todėl būtina įstaiga, kuri formuotų vieningą viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo praktiką visose dešimtyje apskričių, kuri centralizuotai vykdytų visuomenės sveikatos centrų bendrąsias funkcijas, kas leistų efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas bei įstaigų žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai. jog, kaip minėta, daugelis šiuo metu esančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra vienodos, valstybės politiką visuomenės sveikatos srityje turėtų įgyvendinti viena Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga. 3. Reali siūlomų pertvarkymų įgyvendinimo data. Paaiškinimai kaip užtikrinamos teisės aktais numatytos garantijos visuomenės sveikatos centrų darbuotojams.
Įstatymų projektai 2014 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime (Nr. XIIP-2636 - XHP-2648). Juose numatyta reorganizavimo data 2015 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad visuomenės sveikatos centrų apskrityse reali reorganizavimo data priklauso nuo to, kaip greitai Lietuvos Respublikos Seime bus priimti ir paskelbti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos Įstatymo Nr. 1-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo Įstatymo ir kitų susijusių Įstatymų projektai. Priėmus minėtus Įstatymų projektus, turėtų būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (sutikimas) dėl visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo būdo, funkcijų pasiskirstymo, paskelbtos ir patvirtintos sveikatos apsaugos ministro Įsakymu visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo sąlygos bei struktūra (pareigybių sąrašas ir aprašymai). Atitinkamai, jei Įstatymai būtų paskelbti iki 2015 m. gegužės 1 d.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl visuomenės sveikatos centrų apskrityse reorganizavimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybėje būtų priimtas per mėnesį (preliminariai iki 2015 m. birželio 1 d.), reorganizavimo sąlygos galėtų būti paskelbtos preliminariai iki 2015 m. birželio mėn. pradžios, o patvirtintos (kartu su naujais nuostatais bei nauja struktūra ir pareigybių sąrašu) per 30 dienų nuo jų paskelbimo - preliminariai iki 2015 metų rugpjūčio 1 d.. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centre taikoma kolektyvinė sutartis, pagal kurią Įspėjimo dėl darbuotojų atleidimo terminai yra 6 mėn. Atsižvelgiant Į tai, kas aukščiau paminėta, preliminarus visų teisės aktuose nustatytų procedūrų terminas galėtu būti baigtas iki 2016 m. vasario 1 d.
Lietuvoje veikiančių visuomenės sveikatos centrų reorganizavimas neišvengiamai palies ir šiose Įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų bei darbuotojų darbo sąlygas, tačiau konkrečius praktinius darbo santykių garantijos įgyvendinimo būdus bus galima teikti tik tada, kai bus patvirtintas Įstaigų reorganizavimo planas (reorganizavimo sąlygos), numatyta po reorganizavimo veiksiančios Įstaigos struktūra ir pareigybių sąrašas. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti darbuotojų darbo santykių tinkamą Įgyvendinimą, esant Įvykdytoms aukščiau paminėtoms sąlygoms, bus laikomasi visų teisės aktuose jiems numatytų garantijų. Visuomenės sveikatos centrų darbuotojų darbdavys yra visuomenės sveikatos centrai, todėl šių centrų vadovai turės užtikrinti visų savo Įstaigos darbuotojų darbo teisinių santykių įgyvendinimą reorganizuojamose įstaigose. 4. Tikslinga Nacionalinį visuomenės sveikatos centro centriniams padaliniams, šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras) patalpas suteikti Kalvarijų g. 153, Vilniuje. Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centre yra 8 laisvos darbo "vietos. Apie 30 Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojų, kuriems būtų siūloma užimti pareigybes centriniuose padaliniuose, darbo vietos nesikeistų. Reikia Įvertinti, kad pastate Kalvarijų g. 153, Vilniuje, šiuo metu panaudai perduotos patalpos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui (bendras plotas - 510,57 kv. m., kabinetų plotas - 332,01 kv.m., darbo vietų - 50), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (bendrasplotas - 49,96 kv. iru kabinetų plotas - 28,37, darbo vietų 4), Vilniaus maisto veterinarijos tarnybai (bendras plotas 70 kv. m, kabinetų plotas - 63,16 kv. m, darbo vietų ~ 8). Planuojamą kad 9 visuomenės sveikatos centruose apskrityse (be Vilniaus visuomenės sveikatos centro), atsisakant dalies bendrųjų funkcijų, bus panaikinta 21 pareigybė.
Jei būtų atleisti šias pareigybes užimantys darbuotojai, išeitinės išmokos sudarytų 121.511 tuksi. Eurų. Planuojama išeitines išmokas mokėti dalimis. Pažymime, kad tai tik preliminarūs paskaičiavimai, nes tikslesnis lėšų poreikis galės būti nustatytas tik prasidėjus reorganizavimo procesui. Šią sumą Sveikatos apsaugos ministerija numato užtikrinti iš turimų finansinių resursų, siekiant laiku atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (su teritoriniais padaliniais, kurie nėra juridiniai asmenys) biudžetas 6.998.091 Eur. 5. Tikslinga, kad:
pareigybės, veiklą; koordinuoja keliose teritorijose išplitusių protrūkių tyrimą ir valdymą; konsultuoja departamentų Užkrečiamųjų ligų skyrius dėl viešo administravimo funkcijų vykdymo, užtikrina vienodą teisės aktų taikymo praktiką; konsultuoja departamentų Užkrečiamųjų ligų skyrius dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, padeda spręsti probleminius klausimus; analizuoja ir lygina epidemiologinę situaciją atskirose teritorijose; teikia apibendrintus visų 10 departamentų siūlymus, nuomones Sveikatos apsaugos ministerijai dėl teisėkūros iniciatyvų tobulinimo, rengia ir teikia konsoliduotas ataskaitas: prireikus, padeda organizuoti bendrą kelių departamentų Užkrečiamųjų ligų skyrių veiklą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius vykdytų šias funkcijas: koordinuoja ir užtikrina sveikatos politikos įgyvendinimą produktų saugos ir vartotojų teisių užtikrinimo, ir leidimų-higienos pasų išdavimo veiklos koordinavimo, ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugos kontrolės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimo, profesinės sveikatos, cheminių medžiagų saugos, nejonizuojančios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos ir kitų veiksnių valdymo ir poveikio sveikatai, aplinkos sveikatinimo srityse; metodiškai vadovauja departamentams, (konsultuoja departamentus jiems priskirtų funkcijų vykdymo, teisės aktų įgyvendinimo klausimais, koordinuoja jų veiklą, funkcijų vykdymą, atlieka departamentų veiklos priežiūrą ir vertinimą); užtikrina vieningos viešojo administravimo, administracinių paslaugų (visuomenės sveikatos saugos ir saugos kontrolės, leidimų išdavimo, konsultavimo, poveikio priemonių taikymo) teikimo praktiką; organizuoja visuomenės sveikatos centrų darbuotojų kompetencijos tobulinimą, gerosios administracinės praktikos apibendrinimą ir sklaidą; apibendrina ir teikia informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijos klausimais; rengia visuomenės sveikatos saugos kontrolę reglamentuojančius dokumentus (pvz., visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynus); teikia Sveikatos apsaugos ministerijai siūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų projektų rengimo, nagrinėja ir derina šiuos teisės aktų projektus, teikia dėl jų išvadas. pagal kompetenciją konsultuoja ūkio subjektus, kurių veiklos priežiūra ar kontrolė priskirta NVSC departamentams, teikia metodinę pagalbą, kad būtų laikomasi teisės aktais įtvirtintų reikalavimų; atstovauja NVSC departamentus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus, skundus dėl NVSC departamentų veiklos ir pagal kompetenciją imasi priemonių juose keliamiems klausimams spręsti: atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo grupėse.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius vykdytų šias funkcijas: koordinuoja ir užtikrina sveikatos politikos įgyvendinimą produktų saugos ir vartotojų teisių užtikrinimo, ir leidimų-higienos pasų išdavimo veiklos koordinavimo, ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugos kontrolės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimo, profesinės sveikatos, cheminių medžiagų saugos, nejonizuojančios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos ir kitų veiksnių valdymo ir poveikio sveikatai, aplinkos sveikatinimo srityse; metodiškai vadovauja departamentams, (konsultuoja departamentus jiems priskirtų funkcijų vykdymo, teisės aktų įgyvendinimo klausimais, koordinuoja jų veiklą, funkcijų vykdymą, atlieka departamentų veiklos priežiūrą ir vertinimą); užtikrina vieningos viešojo administravimo, administracinių paslaugų (visuomenės sveikatos saugos ir saugos kontrolės, leidimų išdavimo, konsultavimo, poveikio priemonių taikymo) teikimo praktiką; organizuoja visuomenės sveikatos centrų darbuotojų kompetencijos tobulinimą, gerosios administracinės praktikos apibendrinimą ir sklaidą; apibendrina ir teikia informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijos klausimais; rengia visuomenės sveikatos saugos kontrolę reglamentuojančius dokumentus (pvz., visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynus); teikia Sveikatos apsaugos ministerijai siūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų projektų rengimo, nagrinėja ir derina šiuos teisės aktų projektus, teikia dėl jų išvadas. pagal kompetenciją konsultuoja ūkio subjektus, kurių veiklos priežiūra ar kontrolė priskirta NVSC departamentams, teikia metodinę pagalbą, kad būtų laikomasi teisės aktais įtvirtintų reikalavimų; atstovauja NVSC departamentus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus, skundus dėl NVSC departamentų veiklos ir pagal kompetenciją imasi priemonių juose keliamiems klausimams spręsti: atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo grupėse. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyrius vykdyti} šias funkcijas: išduoda žmonių palaikų balzamavimo licencijas; išduoda gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikatus; išduoda leidimus vežti mirusiojo kūną (,laissez-passer); notifikuoja kosmetikos gaminius; išduoda biocidinių produktų autorizacijos liudijimu; išduoda leidimus gaminti, tiekti į rinką ar naudoti biocidą, veikliąją medžiagą; išduoda Išlygas geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygas; atlieka nacionalinio lygmens planų, ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą; metodiškai vadovauja, koordinuoja vadovavimo, koordinavimo funkcijas.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2015-03-20
6Komiteto sprendimas:
pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarti iš dalies Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-04-24
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2648. Pritarti iš dalies Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2648(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Sveikatos reikalų komitetas, 2015-05-062 Argumentai: atsižvelgiant į valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 2016 m. lapkričio balandžio
rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Monkauskaitė, A.Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas