Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 15 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: “6) visuomenės sveikatos centrai apskrityse Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;“
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas-2
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 15 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) visuomenės sveikatos centrai apskrityse Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO
Nr. XIIP-2643(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Aušrinė Storpirštienė, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės departamento vyresnioji specialistė; Audrius Ščeponavičius, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamento vyresnysis specialistas; Darius Taminskas, Sveikatos apsaugos ministerijos teisės departamento vyresnysis specialistas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2014-12-18) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
pasiūlymai:
projektui Nr. XIIP-2643. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SVEIKATOS REIKALŲ komitetas PAGRINDINIO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS STATYBOS ĮSTATYMO NR.I-1240 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2643 2015 m. gegužės 6 d. Vilnius 1.
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė,
institucija): Komiteto pirmininko pavaduotojas A.Matulas, Komiteto nariai: R.Ačas, V.M.Čigriejienė, V.Filipovičienė, K.Komskis, K.Kuzminskas, A.Monkauskaitė, J.Požela, I.Rozova, Komiteto biuro vedėja J.Bandzienė, patarėjas E.Jankauskas, patarėja K.Civilkienė, patarėja V.Valainytė, padėjėja S.Dulevičiūtė, Seimo narys L.Balsys, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr.patarėjas E.Mušinskis, Europos teisės departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja R.Krasuckaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja A.Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas A.Vinkus, Vyriausybės kanceliarijos patarėja A.Urbonienė, Sveikatos apsaugos ministrė R.Šalaševičiūtė, viceministras V.Gavrilov, viceministrė J.Zinkevičiūtė, Sveikatos apsaugos ministrės patarėja J.Kumpienė, Sveikatos ekonomikos departamento direktorė J.Iždonienė, Sveikatos stiprinimo valdybos direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė, Teisės departamento Teisėkuros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R.Cicėnienė, vyr.specialistas K.Rušinskas, vyr.specialistė A.Storpirštienė, Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja L.Ašoklienė, vyr.specialistė N.Kuprevičienė, Ūkio ministerijos viceministras G.Onaitis, Verslo aplinkos gerinimo departamento direktorė J.vanOtterlo, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius S.Čaplinskas, Vilniaus visuomenės sveikatos centro direktoriaus pavaduotoja R.Lydekaitienė, Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius G.Kligys, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro direktorius R.J.Pilipavičius, Šiaulių visuomenės sveikatos centro direktorius K.Kameneckas, Panevėžio visuomenės sveikatos centro direktorius E.Vilčinskas, Alytaus visuomenės sveikatos centro direktorė R.Burneckytė, Utenos visuomenės sveikatos centro direktorė B.Šapkauskienė, Tauragės visuomenės sveikatos centro direktorius S.Jasaitis, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V.Augustinienė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-18
įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof .R. Kalėdienė, 2015-02-12 Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos jstatymo Nr. 1-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 439, 239(4), 259(1) straipsnių pakeitimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Darbuotojų saugos ir sveikatos jstatymo Nr. IX -1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Elektroninių ryšių jstatymo Nr. IX -2135 12 straipsnio pakeitimo jstatymo, Lietuvos Respublikos Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, l l(1), 16(1), 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. 1-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 24, 52,
ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. 1-1553 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 29 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. X I-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 191 straipsnio pakeitimo įstatymo projektams pritariame, pastabų neturime. Pritarti 3.
Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė N.Tarvydienė, 2015-02-20
teises aktų pakeitimo projektus, pažymiu, kad pastabų dėl projekto neturiu. Pritarti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas prof. R.Stukas, 2015-02-24 Sveikatos priežiūros sistema pastaruoju laikotarpiu dažnai pertvarkoma, reorganizuojama, siekiant kuo didesnės optimizacijos bei valstybės biudžeto lėšų taupymo. Tačiau visuomenės sveikata yra itin svarbi tiek valstybiniu, tiek ir asmeniniu kiekvieno žmogaus lygmeniu, dėl ko bet kokie pakeitimai, reformos turi būti itin detaliai bei nuosekliai apsvarstyti, pamatuoti. Kaip žinia, dabartiniai visuomenės sveikatos centrai, visą nepriklausomos Lietuvos Respublikos egzistavimo laikotarpį, reorganizuoti vienu ar kitu būdu keletą kartų. Pastaroji tokio pobūdžio reorganizacija įvykdyta 2012 metais. Taigi, nuo paskutiniųjų šios sistemos pakeitimų tepraėjo dveji metai. Todėl, siekiant dar vienos pertvarkos, būtina itin detaliai nustatyti, ar iš tiesų buvusios reorganizacijos nedavė siektų tikslų, ar numatoma visuomenės sveikatos priežiūros srities reforma iš tiesų būtina, ir, svarbiausia, ar bus užtikrintas tinkamas stabilus žmonių sveikatos stiprinimas bei tausojimas. Teritorinių visuomenės sveikatos centrų svarba ir įtaka žmonių sveikatai nekelia abejonių. Ypatingas šių įstaigų vaidmuo bei įtaka paaiškinami tuo, kad jos yra arčiausiai bendruomenių, arčiausiai žmonių, todėl geriausiai išmano jų poreikius, problemas, pirmosios pamato spręstinus klausimus. Taigi, planuojant atlikti dar vieną reorganizaciją, iš tiesų būtina pasverti bei užtikrinti, kad naujai sukurti procesai neatitolintų šių įstaigų nuo bendruomenių, ypatingai sprendžiant municipalines problemas bei įgyvendinant visuomenės sveikatos priežiūrą teritoriniame valstybės lygmenyje.
Siūlomiems įstatymų pakeitimams galbūt ir galima būtų pritarti, tačiau tam neabejotinai reikalinga gilesnė analizė bei nuoseklesnis planuojamos reformos pasekmių pagrindimas. Atsižvelgti
Sveikatos reikalų komiteto neetatinis ekspertas doc.J.V.Vaitkevičius, 2015-02-24 Pritariu Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2015 m. sausio 13 d. parengtiems Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos, LR visuomenės sveikatos priežiūros, LR ATPK, LR darbuotojų saugos ir sveikatos, LR elektroninių ryšių, LR žmonių palaikų laidojimo, LR darbo kodekso, LR statybos, LR vartotojų teisių apsaugos, LR sveikatos priežiūros įstaigų, LR žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės, LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, LR aplinkos apsaugos įstatymų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. 111-S-1, Vilnius). Pritariu aiškinamajame rašte keliamiems projekto tikslams ir uždaviniams. Manau, kad pokyčiai duos teigiamų rezultatų. Suprantu, kad šiuo metu pakeisti baudų nominalinių verčių negalima, tačiau ateityje jas reikia bent jau suapvalinti euro sistemoje (LR
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2015-02-12 Informuojame, jog dėl aukščiau išvardintų įstatymų pakeitimų projektų pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 2.
krašto higienistų ir epidemiologų draugija, 2015-02-25 Darniai ir sklandžiai veikianti sveikatos priežiūros sistema laikytina vienu iš prioritetinių sričių, kadangi užtikrina sveiką, todėl socialiai bei ekonomiškai aktyvią visuomenę. Tačiau pastaruoju metu ši sistema ganėtinai dažnai reorganizuojama, pertvarkoma, siekiant optimizacijos bei biudžeto lėšų taupymo, pamirštant, jog prioritetu, vis dėlto, turėtų būti nepertraukiamas, stabilus visuomenės sveikatos užtikrinimas, kadangi visuomenės sveikata yra ilgalaikė investicija, sąlygojanti sveiką bei aktyvią ateinančią Lietuvos gyventojų kartą. Kaip yra žinoma, paskutinioji reorganizacija atlikta 2012 metais. Vadinasi, praėjo tik dveji metai po paskutiniųjų pertvarkymų, todėl teiginiai, kad praėjus tokiam trumpam laikotarpiui vėl reikalingos naujos pertvarkos, turi būti išimtinai pagrįsti ir apskaičiuoti. Tenka atkreipti dėmesį, jog minėtos 2012 m. reorganizacijos metu buvo atsisakyta centralizuoto visuomenės sveikatos priežiūros sistemos modelio, suteikiant daugiau teisių bei funkcijų būtent visuomenės sveikatos centrams apskrityse, kas, mūsų nuomone, ganėtinai pasiteisino. Šios įstaigos visuomet buvo ir yra arčiausiai bendruomenių, arčiausiai žmonių, pirmosios pamato iškilusias problemas. Todėl jų, kaip juridinių asmenų, panaikinimas turi būti itin nuosekliai, išsamiai, detaliai išanalizuotas, apsvarstytas ir kol kas su teikiamu teisės aktų projektų paketu nepateikiama pakankamai argumentų, įrodančių, jog toks panaikinimas iš tiesų reikalingas. Apskritai, visuomenės sveikatos centrų veikla, iš esmės, visuomet buvo savarankiška, jų poreikis bei veiklos svarba buvo ženklūs dar iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, todėl, užuot bandant dar kartą reorganizuoti sistemą, būtų kur kas racionaliau, tikslingiau bei finansiškai efektyviau imtis ne reorganizacijos, tačiau visuomenės sveikatos centrų vykdomų funkcijų peržiūrėjimo.
Visuomenės sveikatos centrai per daugelį veiklos metų yra sukaupę plačią, išsamią, turtingą gerąją praktiką, žino tiek valstybinės kontrolės mechanizmus, tiek visus kitus ne tik teorinius, bet ir praktinius aspektus, susijusius su visuomenės sveikatos priežiūros užtikrinimu. Dėl šių priežasčių šios įstaigos iki dabartinio momento tinkamai susitvarkė su joms patikėtais uždaviniais bei funkcijomis, todėl būtų pagrįsta praplėsti visuomenės sveikatos centrų kompetenciją, kam, iš tiesų, nereikėtų nei itin ženklių teisės aktų pakeitimų, nei didelių finansinių injekcijų. Praplėtus Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsniu nustatytą visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetenciją, būtų galima padidinti šios srities priežiūros efektyvumą be papildomų reorganizacijų ar kitų pertvarkų. Siūlytina visuomenės sveikatos centrų kompetenciją, praplėsti nustatant, jog šios įstaigos vykdo kaimo turizmo sodybų tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, kadangi kaimo paslaugų turizmas šiuo metu iš tiesų yra populiari, ūkio subjektų dažnai vykdoma veikla, o jos kontrolė neišsami. Visuomenės sveikatos centrų specialistai kontroliuoti šiuos objektus gali tik pagal skundus, t.y. jau netinkamai suteikus paslaugą.. Jokios planinės kaimo turizmo sodybų kontrolės vykdymas visuomenės sveikatos centrams nepatikėtas, dėl ko nukenčia vartotojai, nepateisinami jų teisėti lūkesčiai, jog valstybėje ūkio subjektų teikiamos paslaugos, jų teikimo vietos yra saugios higieniniu, sanitariniu požiūriu, kas turi tiesioginę įtaką jų sveikatai.
Taip pat būtų tikslinga visuomenės sveikatos centrams patikėti ir vaikų vasaros poilsio stovyklų, vaikų uždarų žaidimo, poilsio aikštelių tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę. Šiuo metu, nepaisant to, kad vaikai yra itin lengvai pažeidžiama visuomenės dalis, jų poilsio, pramogų vietos nėra kontroliuojamos, dėl ko tinkamos higieninės bei sanitarinės sąlygos jose vargu, ar yra užtikrinamos. Tai sąlygoja galimą grybelinių bei infekcinių susirgimų plitimą. Suprantama, jog tėvai, leisdami vaikui pramogauti, turi pagrįstus lūkesčius, kad teisėtai veiklą vykdantys ūkio subjektai užtikrina reikalingą higienos lygį. Tačiau nesant tokos veiklos kontrolės, pasitikėti vien tik ūkio subjekto gera valia ir rizikuoti augančios kartos sveikata negali būti leidžiama. Šiuo atveju taip pat tenka prisiminti, jog dabartinė visuomenės, verslo raida itin dinamiška, pokyčiai stebimi nuolatos, dėl ko, tenka pripažinti, tam tikri teisės aktų koregavimai būtini, tačiau pakaktų juos atlikti tam tikrose srityse, o ne reorganizuojant visą jau veikiančią sistemą. Pokyčiai reikalingi ir kontroliuojant kosmetikos gaminius bei biocidinius produktus, kadangi šiuo metu teisinis reglamentavimas nėra itin nuoseklus, leidžiantis pasiekti efektyvių rezultatų. Atsižvelgiant į tai, kad praktika šioje srityje, vėlgi, sukoncentruota visuomenės sveikatos centruose (t.y. būtent Vilniaus visuomenės sveikatos centre), reikalinga suteikti kompetenciją ir kontroliuojant šiuos gaminius. Atitinkamai, būtų tikslinga nustatyti, jog Vilniaus visuomenės sveikatos centras: -vykdo priežiūrą, ar tiekiami rinkai biocidiniai produktai įteisinti pagal 2012 m. gegužės 22 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo (OL 2012 L 167, p. 1) (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 528/2012) reikalavimus; ar tiekiami rinkai biocidiniai produktai klasifikuoti, supakuoti ir paženklinti pagal Reglamento (ES) Nr. 528/2012 reikalavimus; ar biocidiniai produktai naudojami pagal autorizacijos liudijimuose ar leidimuose nustatytas sąlygas; vykdo kitas Reglamente (ES) Nr. 528/2012 nustatytas nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijas; -vykdo priežiūrą, ar tiekiami rinkai kosmetikos gaminiai paženklinti pagal 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1223/2009 dėl kosmetikos gaminių (OL 2009 L 342, p. 59) (toliau - Reglamentas (EB) Nr. 1223/2009) reikalavimus; ar kosmetikos gamintojai atitinka Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytus reikalavimus; ar tiekiamų rinkai kosmetikos gaminių sauga atitinka Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytus reikalavimus; -organizuoja ir vykdo Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytas priemones dėl rimto nepageidaujamo kosmetikos gaminių poveikio (kosmetikos budra); -vykdo kitas Reglamente (EB) Nr. 1223/2009 nustatytas nacionalinių kompetentingų institucijų funkcijas. Taigi, negalima vienareikšmiai teigti, jog visuomenės sveikatos priežiūros srityje permainos nereikalingos, jog nėra tobulintinų klausimų, tačiau praeityje sukaupta praktika rodo, kad bet kokios pertvarkos gali pasitvirtinti tik tuomet, kai visi procesai detaliai išnagrinėti, apskaičiuoti, pasvertos galimos rizikos ir imtasi visų veiksmų joms išvengti.
Tačiau bet kuriuo atveju tikslingiau bei ekonomiškiau būtų tęsti jau esamus, vykdomus procesus, kurie šiai dienai, iš tiesų, pasiteisina, apsvarstant minėtas galimybes praplėsti visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetenciją bei išsaugant, užtikrinant ir žmogiškųjų išteklių stabilumą, t.y. išsaugant visuomenės sveikatos specialistų darbo vietas, užtikrinant jų ekonomines ir socialines teises, gerosios praktikos efektyvų vystymą kadangi visuomenės sveikatos srityje dirbančių specialistų kompetencija iš tiesų išskirtinė, daugelio jų kaupta daugiau nei kelerius metus, kas užtikrina ir visos sistemos tinkamą darbą bei realius, efektyvius rezultatus. Atsižvelgti
visuomenės sveikatos biurų asociacija, 2015-03-03 Visuomenės sveikatos biurai (toliau - VSB), savivaldybėse vykdydami tikslines užkrečiamųjų ligų profilaktikos programas ir priemones, turi gerą ir ilgametę bendradarbiavimo praktiką su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centru (toliau - ULAC). Nuo 2008 m. ULAC ir VSB yra neformalaus Užkrečiamųjų ligų valdymo (prevencijos) tinklo nariai, kartu dalyvauja ir korektiškai bendradarbiauja bei keičiasi geros praktikos pavyzdžiais, kuriant kokybišką visuomenės sveikatos švietimą ir ugdymą užkrečiamųjų ligų prevencijos srityje.
Siekiant kokybiškai vykdyti visuomenės informavimo ir stiprinimo veiklas, VSB visada vadovaujasi ULAC parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, informaciniais pranešimais ir specialistų konsultacijomis, kartu organizuoja inovatyvias ir veiksmingas visuomenės švietimo priemones nacionaliniu mastu, VSB kvietimu ULAC specialistai vyksta į išvažiuojamuosius renginius savivaldybėse, rengia dalomąją informacinę medžiagą, leidinius. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacija ne kartą kreipėsi į ULAC dėl visuomenės sveikatos specialistų kvalifikacijos kėlimo tikslinių mokymų, seminarų aktualiausiomis užkrečiamųjų ligų temomis. Tokie nemokami mokymai vyko Utenoje, Vilniuje, Klaipėdoje, Kėdainiuose. Be to VSB specialistai aktyviai dalyvauja ULAC organizuojamose tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose, seminaruose, kuriuose pateikiama naujausia informacija susijusi su užkrečiamųjų ligų kontrole ir prevencija. Šiuo metu Lietuvos veikianti nacionalinė sveikatos priežiūros įstaigų nomenklatūra užtikrina savivaldybių asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimą, kuomet savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigos gali tiesiogiai kreiptis į specializuotus centrus visais spręstinais klausimais pagal jų kompetencijas. ULAC yra nacionalinė ir profesionali metodinė institucija, į kurią kreipiasi VSB, ASPĮ vykdydami jiems teises aktais pavestas užkrečiamųjų ligų prevencijos funkcijas tikslinėse grupėse. Pasaulio sveikatos organizacijos, nacionaliniuose teisės aktuose yra įteisinta tarpsektorinės ir tarpžinybinės partnerystės ir bendradarbiavimo plėtra, siekiant užtikrinti užkrečiamųjų ligų valdymą visuose lygiuose.
Šiuo metu būtina išlaikyti ir stiprinti nacionalinio bei savivaldybių lygmens gerąją praktiką, patirtį užkrečiamųjų ligų valdymo srityje. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos nuomone, siūlymai dėl ULAC, kaip nacionalinės metodinės institucijos reorganizavimo, yra destabilizuojantys gerą tarpžinybinį bendradarbiavimą tarp specializuoto centro ir savivaldybių įstaigų. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinė sveikatos taryba, 2015-02-23 Nacionalinė sveikatos taryba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 1, 2, 12, 15, 41 ir 43 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 43⁹, 239⁴, 259¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 43, 44, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 12 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 2, 11¹, 16¹, 25, 28, 29, 30 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 23 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10, 19, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 24, 52, 54 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 2, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 20, 21, 26, 27, 29 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 19¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2636–2648 (toliau – Įstatymų projektai), atkreipia dėmesį, kad visuose pagrindiniuose valstybės strateginiuose dokumentuose dėl sveikatos sistemos pažymima, kad nepakankamai nuosekli sveikatos politika ir jos įgyvendinimas, neefektyvi sveikatos priežiūros organizavimo sistema yra pagrindinė problema neleidžianti pasiekti norimų sveikatos rodiklių. Dažnai priimami fragmentiški, trumpalaikiai sprendimai, neatliekamas sveikatos sistemos pokyčių vertinimas, kuris objektyviai pagrįstų pokyčių naudą arba leistų ieškoti pagrįstų alternatyvių sprendimų. Teikiamų įstatymų projektų aiškinamajame rašte (toliau – Aiškinamais raštas) įvardijami numatomi pertvarkos tikslai, aiškiai akcentuojant vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepciją (patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 1511), kurios 7 punktu nustatyta, kad valstybės įstaigoms pavestų funkcijų atlikimas ar administracinių paslaugų teikimas koncentruojamas ir centralizuojamas su sąlyga, jei tai leis efektyviau atlikti šias funkcijas, mažins administracinę naštą ar valdymui skiriamas lėšas. Taip pat teikiama nuoroda ir į Vyriausybei atsakingų institucijų funkcijų peržiūros metodikos (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr.
968) 22 punktą, kuriuo nustatyti tikslai – mažinti valdymo išlaidas, valstybės tarnautojų skaičių, atsisakyti nereikalingų, besidubliuojančių funkcijų, didinti institucijų veiklos efektyvumą, rezultatyvumą ir viešųjų paslaugų kokybę, stiprinti institucijų gebėjimus efektyviai veikti nuolatinių pokyčių aplinkoje. Tačiau iš pateiktų įstatymų projektų nepakankamai aišku ir nepakankamai suprantama, kokiais konkrečiais būdais minėti tikslai bus pasiekti, ar iš tiesų keičiamais teisės aktais siūlomas sveikatos srities pertvarkymo modelis užtikrins minėtus: administracinės naštos mažinimą, funkcijų efektyvumą, valstybės biudžeto lėšų taupymą. Juo labiau, ar bus užtikrintas institucijų įgytos gerosios praktikos išsaugojimas, teikiamų administracinių paslaugų nepertraukiamumas, darbuotojų veiklos stabilumas, visuomenės sveikatos priežiūros tinkamas vykdymas tiek centriniu, tiek regioniniu lygmenimis. Reikalinga atkreipti dėmesį, jog realiai teikiamais teisės aktų projektais, Aiškinamajame rašte deklaruojami (aukščiau nurodyti) tikslai planuojami įgyvendinti, iš esmės, vienu pagrindiniu būdu - įsteigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą bei įgyvendinant visuomenės sveikatos centrų apskrityse reorganizaciją Vilniaus visuomenės sveikatos centro pagrindu (prijungimo būdu). Vis dėlto, nors toks pertvarkos būdas, galimai, būtų svarstytinas, siekiant įgyvendinti tokio masto reformą, būtinas platesnis bei nuoseklesnis reformos tikslų, teisinio ir finansinio pagrindimo bei galimų neigiamų pasekmių aptarimas, kadangi, priešingu atveju, galima situacija, jog esant nepagrįstiems (nepamatuotiems) sprendimams, iškils pakartotinis visuomenės sveikatos sistemos reorganizavimo poreikis (kaip tai jau yra įvykę 6 kartus).
Taryba atkreipia dėmesį, jog visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos buvo ypač dažnai reorganizuojamos keičiant jų pavadinimus, funkcijas. Reorganizavimas vyko įstaigų skaidymo, prijungimo ir kitokiais būdais vienu ir tuo pačiu tikslu – užtikrinti racionalų lėšų naudojimą ir veiksmingą visuomenės sveikatos priežiūros valdymą. Dažnas visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų reorganizavimas turi neigiamos įtakos tiek įstaigoms valstybės patikėtų funkcijų kokybiškam vykdymui, tiek ūkio subjektų teisėtų lūkesčių užtikrinimui, tiek visos visuomenės sveikatos priežiūros srities stabilumui. Kaip jau yra minėta, pagal Aiškinamajame rašte dėstomą poziciją, vienas iš visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo tikslų yra viešojo administravimo subjektų skaičiaus mažinimas bei valdymo optimizavimas, siekiant racionalaus materialinių ir finansinių išteklių naudojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Viešojo valdymo tobulinimo 2012–2020 metų programoje (patvirtintoje 2012 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 171) numatyta, jog mažiausių sąnaudų principas yra vienas iš viešojo valdymo procesų efektyvumą lemiančių veiksnių. Todėl tikslinga nurodyti, jog steigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, galimai būtų prieštaraujama valdymo išlaidų mažinimo siekiui, įtvirtintam 2011 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 968. Ankstesni, jau įvykę reorganizavimo atvejai (tarkime, 2012 m.
Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos reorganizavimas (skaidymo būdu) rodo, jog tai gali sukelti didelę naštą valstybės biudžetui. Aiškinamajame rašte šiuo metu dėstoma pozicija esą papildomų valstybės lėšų nereikės, kadangi ,,atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro steigimas bus vykdomas perskirstant asignavimus, skirtus visuomenės sveikatos centrams apskrityse bei visuomenės sveikatos centrų žmogiškuosius išteklius“ taip pat nėra pagrįsta jokiais realiais duomenimis ir faktiniais paskaičiavimais. Toks pareiškimas daugiau vertintinas kaip spėjimas ar siekiamybė, tačiau valstybės biudžeto lėšų poreikis (bei lėšų panaudojimas) turėtų būti pagrįsti kur kas svaresniais argumentais nei šie. Be to, Sveikatos sistemos įstatymo projekto rengėjas taip pat nėra pateikęs jokios objektyvios, skaičiavimais pagrįstos informacijos apie naujo juridinio asmens steigimo kaštus bei kitos su reorganizavimo finansiniais aspektais susijusios informacijos. Aiškinamajame rašte pateikiama vienintelė nuoroda, jog Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui darbo užmokesčiui (su socialinio draudimo mokesčiais, 40 pareigybių) per metus reikės 2,5 mln. litų taip pat laikytina daugiau deklaratyvia nei realia, kadangi nepagrįsta jokiais platesniais, išsamesniais argumentais bei faktiniais duomenimis. Kitas svarbus visuomenės sveikatos centrų reorganizavimu siekiamos reformos tikslas yra centralizuotas (visuomenės sveikatos centrų) bendrųjų funkcijų vykdymo poreikis. Tačiau šiuo atveju, būtų tikslinga išsiaiškinti bei išanalizuoti tiek teigiamas, tiek neigiamas siūlomos centralizacijos puses, siekiant išvengti minėtos būtinybės po tam tikro laiko vėl vykdyti pakartotiną reformą, juo labiau, kai centralizacijos modelio buvo atsisakyta prieš dvejus metus.
Todėl, siekiant grįžti prie panaikintos centralizuotos sistemos, šį kartą neabejotinai būtina detaliai išanalizuoti visas galimas pasekmes, nustatyti rizikas bei imtis visų reikalingų veiksmų, siekiant išvengti pertvarkų, sąlygojančių nestabilumą, bent jau artimiausioje ateityje. Trečiasis visuomenės sveikatos centrų apskrityse reorganizavimo tikslas - efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimas bei vieningos viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje praktikos formavimas. Atkreiptinas dėmesys, jog reorganizavus visuomenės sveikatos centrus apskrityse ir įsteigus naują juridinį asmenį su nauja valdymo ir administracine struktūra, negali būti užtikrinamas efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimas, kadangi nėra išsaugomi sukaupti žmogiškieji bei finansiniai ištekliai. Pažymėtina ir tai, jog vieningos viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo praktikos formavimas, įsteigus naują biudžetinę įstaigą, gali būti tik praėjus tam tikram laikui, kuris reikalingas naujai įsteigto juridinio asmens vykdomos veiklos gerosios praktikos suformavimui. Atkreiptinas dėmesys, jog gerosios praktikos suformavimui yra reikalingi ne tik laiko, žmogiškieji ištekliai bet ir tam tikros stabilios organizacinės struktūros, kurių stabilumas gali būti neužtikrintos naujai įsteigtame juridiniame asmenyje.
Bet kuriuo atveju, tiek žmogiškųjų, tiek finansinių išteklių, tiek gerosios praktikos (įgytos patirties, sukauptų žinių) perdavimas, perėmimas, perskirstymas visuomet pareikalauja didelių laiko sąnaudų, kas neabejotinai neigiamai paveikia ir ūkio subjektų teisėtus lūkesčius, ir žmonių pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, ir paprastai, turi neigiamą įtaką darbo našumui. Atkreiptinas dėmesys, jog teikiamų teisės aktų projektų rengėjui galimai būtų tikslinga ne tik detaliau pagrįsti siūlomą reformą (visais aukščiau nurodytais aspektais), bet ir išsamiai išnagrinėti, kiek ir kokie (tiksliai) teisės aktų pakeitimai turėtų būti atlikti steigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą bei reorganizuojant visuomenės sveikatos centrus apskrityse, kadangi tuo atveju, jei keistinų teisės aktų sąrašas neapsiribotų viena dešimtimi, taptų ganėtinai sudėtinga įvertinti (nustatyti) realią (konkrečią) galimos reformos pradžios bei pabaigos datą, kas turėtų didelės neigiamos įtakos procesų, įstaigų veiklos stabilumui, reorganizuojamų juridinių asmenų darbuotojų socialinių bei ekonominių teisių užtikrinimui. Taip pat Taryba atkreipia dėmesį, kad teikiami teisės aktų projektai turėtų būti tobulinami tiek siūlomo teisinio reguliavimo, tiek juridinės technikos prasme, kadangi iš teikiamo Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 71 straipsnio pakeitimo įstatymo nėra aiški teisės rengėjo pozicija, ar siūloma steigti Vyriausybės įstaigą, ar įstaigą prie ministerijos ir kokiais konkrečiais teisiniais būdais bus vykdoma visuomenės sveikatos centrų reorganizacija.
Atsižvelgiant į aptartus argumentus bei išdėstytą motyvaciją, manytume, kad tikslinga būtų siūlyti pateiktus teisės aktų projektus tobulinti aukščiau nurodytais aspektais, išsamiai ir detaliai pagrindžiant siūlomus procesus tiek juridine, tiek finansine, tiek funkcijų vykdymo tęstinumo bei stabilumo prasme. Atsižvelgti
apsaugos ministerija, 2015-04-08 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją vykdydama Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto prašymą, gautą Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2015 m. kovo 27 d. raštu Nr. S-2015-1785, teikia atsakymus j pateiktus klausimus. 1. Projektų rengimo tikslas — pagerinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo bei visuomenės sveikatos priežiūros klausimų sprendimo efektyvumą reorganizavimo būdu optimizuojant visuomenės sveikatos centrų veiklą bei įsteigiant Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2. Objektyvus rodikliai, patvirtinantys būtinybę pertvarkyti esamą visuomenės sveikatos centrų struktūrą ir pavaldumą: Vykdomosios valdžios sistemos sandaros tobulinimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 11d. nutarimu Nr. 1511 7 punkte numatyta, kad valstybės įstaigoms pavestų funkcijų atlikimas ar administracinių paslaugų teikimas koncentruojamas ir centralizuojamas, jeigu tai leis efektyviau atlikti šias funkcijas ar teikti administracines paslaugas, mažins administracinę naštą ar valdymui skinamas lėšas. Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų ir Įstaigų valdymo tobulinimo grupės 2013 m. veiklos plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr.
V-359 1 priemonėje numatyta „Tobulinti ministerijai pavaldžių (atskaitingų) institucijų ir įstaigų valdymą ir optimizuoti jų veiklą“. 2014 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 12) buvo iš esmės pritarta Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktai informacijai dėl sveikatos apsaugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų veiklos pertvarkymo ir pritarta nuostatoms dėl teritorinių visuomenės sveikatos centrų apjungimo. 2014 m. lapkričio 19 d. Sveikatos apsaugos ministerija pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete informaciją apie sveikatos apsaugos srities ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų konsolidavimą ir planuojamus pokyčius sveikatos apsaugos srities priežiūros institucijų veikloje. Sveikatos reikalų komitetas pasiūlė, „vykdant konsolidavimo procesą ir mažinant įstaigų reorganizavimo finansinius, teisinius ir administracinius kastus, visuomenės sveikatos centrus apskrityse prijungti filialų teisėmis prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro.“ Vykdant 2014 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimą Nr. 111-S-35, pateiktuose Įstatymų projektuose numatyta optimizuoti visuomenės sveikatos centrų apskrityse veiklą, visuomenės sveikatos centrus apskrityse prijungiant prie Vilniaus visuomenės sveikatos centro. Minėti įstatymų projektai 2014 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime (Nr. XIIP-2636 - XIIP-2648).
XIIP-2636 - XIIP-2648). Atsižvelgiant tai, kad daugelis šiuo metu esančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra vienodos (pavyzdžiui, leidimų higienos pasų išdavimas, valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, užkrečiamųjų ligų profilaktika ir kontrolė ir kt.), o prižiūrimų ūkio subjektų veiklų rūšys yra tos pačios; nėra efektyviai panaudojamos valstybės biudžeto lėšos. Tokia priežiūrą vykdančių institucijų sistema sukuria didelę administracinę naštą ūkio subjektams, nevienodą padėtį atliekant jų veiklos priežiūrą ir neužtikrina efektyvaus institucijų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimo. Kadangi visuomenės sveikatos centrai yra viešojo administravimo įstaigos, vykdančios priežiūros funkcijas, itin svarbu, kad jų atliekamos funkcijos (patikrinimai, leidimų - higienos pasų išdavimas, konsultacijos ir kt.) būtų atliekamos vienodai visose apskrityse. Todėl būtina įstaiga, kuri formuotų vieningą viešojo administravimo funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo praktiką visose dešimtyje apskričių, kuri centralizuotai vykdytų visuomenės sveikatos centrų bendrąsias funkcijas, kas leistų efektyviau panaudoti valstybės biudžeto lėšas bei įstaigų žmogiškuosius išteklius. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymą įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai. jog, kaip minėta, daugelis šiuo metu esančių dešimties visuomenės sveikatos centrų apskrityse funkcijų visuomenės sveikatos priežiūros srityje yra vienodos, valstybės politiką visuomenės sveikatos srityje turėtų įgyvendinti viena Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga. 3. Reali siūlomų pertvarkymų įgyvendinimo data. Paaiškinimai kaip užtikrinamos teisės aktais numatytos garantijos visuomenės sveikatos centrų darbuotojams.
Įstatymų projektai 2014 m. gruodžio 16 d. buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Seime (Nr. XIIP-2636 - XHP-2648). Juose numatyta reorganizavimo data 2015 m. lapkričio 1 d. Pažymėtina, kad visuomenės sveikatos centrų apskrityse reali reorganizavimo data priklauso nuo to, kaip greitai Lietuvos Respublikos Seime bus priimti ir paskelbti Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos Įstatymo Nr. 1-552 71 ir 73 straipsnių pakeitimo Įstatymo ir kitų susijusių Įstatymų projektai. Priėmus minėtus Įstatymų projektus, turėtų būti priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (sutikimas) dėl visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo būdo, funkcijų pasiskirstymo, paskelbtos ir patvirtintos sveikatos apsaugos ministro Įsakymu visuomenės sveikatos centrų reorganizavimo sąlygos bei struktūra (pareigybių sąrašas ir aprašymai). Atitinkamai, jei Įstatymai būtų paskelbti iki 2015 m. gegužės 1 d.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl visuomenės sveikatos centrų apskrityse reorganizavimo“ Lietuvos Respublikos Vyriausybėje būtų priimtas per mėnesį (preliminariai iki 2015 m. birželio 1 d.), reorganizavimo sąlygos galėtų būti paskelbtos preliminariai iki 2015 m. birželio mėn. pradžios, o patvirtintos (kartu su naujais nuostatais bei nauja struktūra ir pareigybių sąrašu) per 30 dienų nuo jų paskelbimo
Įspėjimo dėl darbuotojų atleidimo terminai yra 6 mėn. Atsižvelgiant Į tai, kas aukščiau paminėta, preliminarus visų teisės aktuose nustatytų procedūrų terminas galėtu būti baigtas iki 2016 m. vasario 1 d.
Lietuvoje veikiančių visuomenės sveikatos centrų reorganizavimas neišvengiamai palies ir šiose Įstaigose dirbančių valstybės tarnautojų bei darbuotojų darbo sąlygas, tačiau konkrečius praktinius darbo santykių garantijos įgyvendinimo būdus bus galima teikti tik tada, kai bus patvirtintas Įstaigų reorganizavimo planas (reorganizavimo sąlygos), numatyta po reorganizavimo veiksiančios Įstaigos struktūra ir pareigybių sąrašas. Pažymėtina, kad siekiant užtikrinti darbuotojų darbo santykių tinkamą Įgyvendinimą, esant Įvykdytoms aukščiau paminėtoms sąlygoms, bus laikomasi visų teisės aktuose jiems numatytų garantijų. Visuomenės sveikatos centrų darbuotojų darbdavys yra visuomenės sveikatos centrai, todėl šių centrų vadovai turės užtikrinti visų savo Įstaigos darbuotojų darbo teisinių santykių įgyvendinimą reorganizuojamose įstaigose. 4. Tikslinga Nacionalinį visuomenės sveikatos centro centriniams padaliniams, šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centras) patalpas suteikti Kalvarijų g. 153, Vilniuje. Šiuo metu Vilniaus visuomenės sveikatos centre yra 8 laisvos darbo "vietos. Apie 30 Vilniaus visuomenės sveikatos centro darbuotojų, kuriems būtų siūloma užimti pareigybes centriniuose padaliniuose, darbo vietos nesikeistų. Reikia Įvertinti, kad pastate Kalvarijų g. 153, Vilniuje, šiuo metu panaudai perduotos patalpos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrui (bendras plotas - 510,57 kv. m., kabinetų plotas - 332,01 kv.m., darbo vietų - 50), Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui (bendrasplotas - 49,96 kv. iru kabinetų plotas - 28,37, darbo vietų 4), Vilniaus maisto veterinarijos tarnybai (bendras plotas 70 kv. m, kabinetų plotas - 63,16 kv. m, darbo vietų ~ 8). Planuojamą kad 9 visuomenės sveikatos centruose apskrityse (be Vilniaus visuomenės sveikatos centro), atsisakant dalies bendrųjų funkcijų, bus panaikinta 21 pareigybė.
Jei būtų atleisti šias pareigybes užimantys darbuotojai, išeitinės išmokos sudarytų 121.511 tuksi. Eurų. Planuojama išeitines išmokas mokėti dalimis. Pažymime, kad tai tik preliminarūs paskaičiavimai, nes tikslesnis lėšų poreikis galės būti nustatytas tik prasidėjus reorganizavimo procesui. Šią sumą Sveikatos apsaugos ministerija numato užtikrinti iš turimų finansinių resursų, siekiant laiku atsiskaityti su atleidžiamais darbuotojais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (su teritoriniais padaliniais, kurie nėra juridiniai asmenys) biudžetas 6.998.091 Eur. 5. Tikslinga, kad:
pareigybės, veiklą; koordinuoja keliose teritorijose išplitusių protrūkių tyrimą ir valdymą; konsultuoja departamentų Užkrečiamųjų ligų skyrius dėl viešo administravimo funkcijų vykdymo, užtikrina vienodą teisės aktų taikymo praktiką; konsultuoja departamentų Užkrečiamųjų ligų skyrius dėl bendradarbiavimo su kitomis institucijomis, padeda spręsti probleminius klausimus; analizuoja ir lygina epidemiologinę situaciją atskirose teritorijose; teikia apibendrintus visų 10 departamentų siūlymus, nuomones Sveikatos apsaugos ministerijai dėl teisėkūros iniciatyvų tobulinimo, rengia ir teikia konsoliduotas ataskaitas: prireikus, padeda organizuoti bendrą kelių departamentų Užkrečiamųjų ligų skyrių veiklą.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius vykdytų šias funkcijas: koordinuoja ir užtikrina sveikatos politikos įgyvendinimą produktų saugos ir vartotojų teisių užtikrinimo, ir leidimų-higienos pasų išdavimo veiklos koordinavimo, ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugos kontrolės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimo, profesinės sveikatos, cheminių medžiagų saugos, nejonizuojančios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos ir kitų veiksnių valdymo ir poveikio sveikatai, aplinkos sveikatinimo srityse; metodiškai vadovauja departamentams, (konsultuoja departamentus jiems priskirtų funkcijų vykdymo, teisės aktų įgyvendinimo klausimais, koordinuoja jų veiklą, funkcijų vykdymą, atlieka departamentų veiklos priežiūrą ir vertinimą); užtikrina vieningos viešojo administravimo, administracinių paslaugų (visuomenės sveikatos saugos ir saugos kontrolės, leidimų išdavimo, konsultavimo, poveikio priemonių taikymo) teikimo praktiką; organizuoja visuomenės sveikatos centrų darbuotojų kompetencijos tobulinimą, gerosios administracinės praktikos apibendrinimą ir sklaidą; apibendrina ir teikia informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijos klausimais; rengia visuomenės sveikatos saugos kontrolę reglamentuojančius dokumentus (pvz., visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynus); teikia Sveikatos apsaugos ministerijai siūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų projektų rengimo, nagrinėja ir derina šiuos teisės aktų projektus, teikia dėl jų išvadas. pagal kompetenciją konsultuoja ūkio subjektus, kurių veiklos priežiūra ar kontrolė priskirta NVSC departamentams, teikia metodinę pagalbą, kad būtų laikomasi teisės aktais įtvirtintų reikalavimų; atstovauja NVSC departamentus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus, skundus dėl NVSC departamentų veiklos ir pagal kompetenciją imasi priemonių juose keliamiems klausimams spręsti: atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo grupėse.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius vykdytų šias funkcijas: koordinuoja ir užtikrina sveikatos politikos įgyvendinimą produktų saugos ir vartotojų teisių užtikrinimo, ir leidimų-higienos pasų išdavimo veiklos koordinavimo, ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatos saugos kontrolės sveikatai vertinimo, teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimo, profesinės sveikatos, cheminių medžiagų saugos, nejonizuojančios spinduliuotės, triukšmo, vibracijos ir kitų veiksnių valdymo ir poveikio sveikatai, aplinkos sveikatinimo srityse; metodiškai vadovauja departamentams, (konsultuoja departamentus jiems priskirtų funkcijų vykdymo, teisės aktų įgyvendinimo klausimais, koordinuoja jų veiklą, funkcijų vykdymą, atlieka departamentų veiklos priežiūrą ir vertinimą); užtikrina vieningos viešojo administravimo, administracinių paslaugų (visuomenės sveikatos saugos ir saugos kontrolės, leidimų išdavimo, konsultavimo, poveikio priemonių taikymo) teikimo praktiką; organizuoja visuomenės sveikatos centrų darbuotojų kompetencijos tobulinimą, gerosios administracinės praktikos apibendrinimą ir sklaidą; apibendrina ir teikia informaciją valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitiems asmenims Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijos klausimais; rengia visuomenės sveikatos saugos kontrolę reglamentuojančius dokumentus (pvz., visuomenės sveikatos saugos kontrolės klausimynus); teikia Sveikatos apsaugos ministerijai siūlymus dėl visuomenės sveikatos saugos teisės aktų projektų rengimo, nagrinėja ir derina šiuos teisės aktų projektus, teikia dėl jų išvadas. pagal kompetenciją konsultuoja ūkio subjektus, kurių veiklos priežiūra ar kontrolė priskirta NVSC departamentams, teikia metodinę pagalbą, kad būtų laikomasi teisės aktais įtvirtintų reikalavimų; atstovauja NVSC departamentus valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose: teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, pranešimus, skundus dėl NVSC departamentų veiklos ir pagal kompetenciją imasi priemonių juose keliamiems klausimams spręsti: atstovauja Lietuvos Respublikos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo grupėse. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyrius vykdyti} šias funkcijas: išduoda žmonių palaikų balzamavimo licencijas; išduoda gamtinių sveikatos veiksnių, naudojamų sveikatinimo ir sveikatingumo paslaugoms teikti, sertifikatus; išduoda leidimus vežti mirusiojo kūną (,laissez-passer); notifikuoja kosmetikos gaminius; išduoda biocidinių produktų autorizacijos liudijimu; išduoda leidimus gaminti, tiekti į rinką ar naudoti biocidą, veikliąją medžiagą; išduoda Išlygas geriamojo vandens toksinio (cheminio) rodiklio ribinei vertei taikymo sąlygas; atlieka nacionalinio lygmens planų, ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą; metodiškai vadovauja, koordinuoja vadovavimo, koordinavimo funkcijas.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2015-04-24
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2643. Pritarti iš dalies Žiūrėti į išvados 7.2 punktą „Komiteto pasiūlymai“. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-2643(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2015-05-062 Argumentai: atsižvelgiant į valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų pastabas ir pasiūlymus, teikiama patobulinta šio straipsnio redakcija.
Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 2016 m. lapkričio balandžio 1 d.“ Pritarti
8Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Monkauskaitė, A.Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas