Projekto lyginamasis variantas
2014
išdėstyti taip: ,,2. Atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir (ar) neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar jo mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus neišvengiamą žalą.“
punktu: „2¹. Neišvengiama žala - pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar jo mirtis, nesusijęs su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis arba susijęs su teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis , tačiau žala yra neišvengiama dėl alternatyvių asmens sveikatos priežiūros paslaugų nebuvimo.“ 3.Papildyti 2 straipsnį 14 punktu:
„14. Pareiškimas – asmens rašytinis kreipimasis į
Nacionalinę pacientų saugos tarnybą dėl paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo.“
4Papildyti 2 straipsnį 15 punktu:
,,15. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondas– lėšos, skirtos paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimui (toliau – Fondas).“
Pakeisti V skyrių ir jį išdėstyti taip:
straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. 2. Pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. 3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas.
Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi. Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 4. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, kreipdamasis dėl tokios informacijos, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. 5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 6. Į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. 7. Sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų. 8. Kai paciento skundas yra susijęs su informacijos apie pacientą, kuri yra konfidenciali, nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas sveikatos priežiūros įstaigos civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įstaigai, asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. 9. Pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka. 24 straipsnis.
atlyginimas
neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškimai šiai komisijai paduodami raštu. Pareiškime turi būti nurodyta: komisijos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurios veika skundžiama, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (pažeista teisė ir prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo paduodamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Prašymas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. 3. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Šios komisijos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką reglamentuoja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatai, kuriuos tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 4.
sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 asmenų, turinčių medicininį, teisinį arba kitą universitetinį aukštąjį išsilavinimą, sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Parenkant atstovus į šią komisiją, atsižvelgiama į tai, kad joje vienodai būtų atstovaujama pacientų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų interesams. Ne mažiau kaip 2 šios komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai. Sveikatos apsaugos ministerija užtikrina technines sąlygas šiai komisijai veikti. 5. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, svarstydama prašymą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialios žinios, gavimo dienos. 6. Pareiškimai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas, sveikatos apsaugos ministras Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos argumentuotu teikimu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams. 7. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. 8.
kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per
proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. 25 straipsnis. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimas ir jo kontrolė
sveikatos priežiūros įstaiga, prieš pradėdama teikti sveikatos priežiūros paslaugas, draudžia savo civilinę atsakomybę privalomuoju ir (ar) savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 2. Sveikatos priežiūros įstaiga privalo pateikti galiojančio civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją:
1) licencijas sveikatos priežiūros įstaigoms išduodančiai institucijai, kai išduodama licencija teikti sveikatos priežiūros paslaugas;
2) teritorinei ligonių kasai, kai sudaroma sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo;
3) institucijai, vykdančiai visų sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo stebėseną sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 3. Minimalią draudimo sumą vienam draudžiamajam įvykiui ir minimalią draudimo sumą visiems draudžiamiesiems įvykiams per vienus draudimo sutarties galiojimo metus nustato
pacientui padarytą žalą
įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala. 2.
draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, išmokėto draudimo atlyginimo ir faktinės žalos skirtumą atlygina sveikatos priežiūros įstaiga, atsakinga už padarytą žalą. 3. Išimtiniais atvejais, siekiant išvengti visų nuosavybės formų sveikatos priežiūros įstaigos bankroto, pacientui padarytos faktinės žalos ir išmokėto draudimo atlyginimo skirtumas gali būti išmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rezervo ar kitų šaltinių Vyriausybės nustatyta tvarka. „V
ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka. 2. Paciento sveikatai padaryta turtinė ir
(ar) neturtinė žala atlyginama, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų:
asmens sveikatos priežiūros paslaugų pasekmė;
2) žala atsirado asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pacientui metu dėl netinkamo medicinos aparatūros funkcionavimo ir/ar gedimo ar kitų objektyvių, nuo sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų veiksmų tiesiogiai nepriklausančių aplinkybių;
ir transplantacijos proceso metu. 4. Paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala atlyginama ir nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės. 5. Paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala atlyginama, nevertinant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų veikos teisėtumo. 6. Paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala neatlyginama, jeigu tai yra neišvengiama žala. 24 straipsnis. Nacionalinė pacientų saugos tarnyba
Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) yra valstybės biudžetinė įstaiga, viešasis juridinis asmuo, turintis antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu bei sąskaitas Lietuvos Respublikos bankuose.
Tarnyba yra privaloma ikiteisminė institucija pacientų pareiškimams dėl pacientų sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo nagrinėti, žalos buvimo faktui, jos dydžiui ir priežastiniam ryšiui tarp nustatytos žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nustatyti. 2. Tarnyba finansuojama iš Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondo lėšų. 3. Tarnyba veikia pagal Vyriausybės arba Vyriausybės pavedimu sveikatos apsaugos ministro patvirtintus Tarnybos nuostatus, kuriuose turi būti įtvirtinta pareiškimų dėl žalos atlyginimo nagrinėjimo bei Tarnybos sprendimų dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo priėmimo tvarka. 4. Tarnybai vadovauja direktorius, kurį Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka 4 metų kadencijai skiria ir atleidžia iš pareigų sveikatos apsaugos ministras. Tarnybos direktorius yra tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas sveikatos apsaugos ministrui. 5. Pacientų skundai dėl pažeistų jų teisių ir teisėtų interesų, taip pat pareiškimai yra tvarkomi Tarnybos įsteigtoje valstybės informacinėje sistemoje, teisės aktų nustatyta tvarka. Įgyvendinant šią nuostatą, Tarnyba turi teisę gauti informaciją iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų apie pacientų skundus ir pareiškimus, taip pat apie sveikatos priežiūros įstaigos padarytus pažeidimus, nesant pacientų skundų ar pareiškimų. 6. Tarnybos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms, pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į 23 straipsnyje nurodytos žalos atlyginimą, yra privalomi. 25 straipsnis. Nacionalinė pacientų saugos taryba
(toliau – Taryba) yra kolegiali patariamoji Tarnybos institucija.
Taryba susideda iš: Tarnybos atstovo, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovo, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo, Lietuvos Gydytojų Sąjungos atstovo, Slaugytojų profesinės sąjungos atstovo, Pacientų organizacijų atstovo, ne medikų profesinių sąjungų atstovo, Lietuvos medicinos darbuotojų profesinės sąjungos atstovo. 2. Taryba:
reglamentuojančių teisės aktų;
2) teikia siūlymus, susijusius su Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondo administravimu;
3) savo kompetencijos ribose kontroliuoja Tarnybos veiklą;
4) nagrinėja šio Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje numatytoje valstybės informacinėje sistemoje sukauptus duomenis ir teikia pasiūlymus, susijusius su šiais duomenimis;
5) nagrinėja kitus klausimus pagal kompetenciją. 3. Tarybos sudėtį ir nuostatus, kuriuose nustatoma atstovų skyrimo į Tarybą tvarka, Tarybos funkcijos ir veiklos organizavimas, tvirtina sveikatos apsaugos ministerija. Tarybos darbui vadovauja pirmininkas, kuris renkamas iš Tarybos narių paprasta balsų dauguma tarybos posėdyje dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. 26 straipsnis. Pareiškimų dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo nagrinėjimas 1. Pacientas, turintis teisę į šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytos žalos atlyginimą, reikalavimą dėl žalos atlyginimo šio Įstatymo nustatyta tvarka turi pareikšti ne vėliau kaip per 3 metus nuo atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atsiradimo. 2 Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis tiesiogiai į Tarnybą. Pareiškimas Tarnybai paduodamas raštu.
Pareiškime turi būti nurodyta: Tarnybos pavadinimas, pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, taip pat atstovo, jeigu jis yra, vardas, pavardė ir adresas, sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, pavadinimas, buveinė, aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (faktinis pareiškimo pagrindas), įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas (prašomas žalos dydis), pridedamų dokumentų sąrašas, pareiškimo surašymo vieta ir data. Pareiškimą pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Prie atstovo pateikiamo pareiškimo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Pareiškimas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus. 3. Pareiškimą gavusi Tarnyba privalo patikrinti, ar pareiškimas atitinka šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Nustačiusi, kad pareiškimas neatitinka šio Įstatymo reikalavimų, Tarnyba nustato pareiškimą padavusiam asmeniui 7 dienų terminą trūkumams pašalinti ir informuoja apie tai pranešimu. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kai pareiškėjui minėtas pranešimas buvo įteiktas. 4. Jeigu pareiškėjas per šio Įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą įvykdo Tarnybos pranešime nurodytus reikalavimus, pareiškimas nagrinėjamas ir laikomas paduotu pradinio jo pateikimo Tarnybai dieną, o pareiškimo išnagrinėjimo terminai Tarnybai pradedami skaičiuoti nuo reikalavimų dėl trūkumų šalinimo įvykdymo dienos. Nurodytų reikalavimų laiku neįvykdžius, pareiškimas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. 5. Tarnyba, pradėjusi pareiškimo nagrinėjimo procedūrą, raštu kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje pacientui buvo teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. 6.
nurodytą terminą, asmens sveikatos priežiūros įstaiga, dėl kurios teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų metu atsiradusios žalos atlyginimo į Tarnybą kreipėsi pacientas ar kitas tokią teisę turintis asmuo, privalo Tarnybai pateikti visą informaciją ir dokumentus, reikalingus galimai atsiradusios žalos faktui nustatyti, motyvuotą paaiškinimą dėl pareiškime išdėstytų aplinkybių bei pareiškimą pagrindžiančius papildomus įrodymus. 7. Tarnyba nagrinėja žalos fakto, priežastinio ryšio tarp nustatytos žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvimo bei žalos dydžio nustatymo klausimus. 8. Pareiškimai Tarnyboje turi būti išnagrinėti ir sprendimas priimtas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo pareiškimo gavimo dienos, o tuo atveju, jeigu buvo nustatyti pareiškimo trūkumai, nuo reikalavimų dėl trūkumų šalinimo įvykdymo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pareiškimas negali būti išnagrinėtas ir priimtas sprendimas, sveikatos apsaugos ministras argumentuotu Tarnybos prašymu gali šį terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip dar dviems mėnesiams. 9.
atlyginimo, priima sprendimą, kuriame turi būti nurodyta:
1) sprendimą priėmusios institucijos pavadinimas;
2) sprendimo priėmimo data ir vieta;
3) pareiškimą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo pateikusio asmens duomenys;
4) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje pacientui buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, duomenys;
turinys;
6) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje pacientui buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, paaiškinimai ir jų įvertinimas;
7) Tarnybos nustatytos faktinės aplinkybės;
8) paciento sveikatai padarytos žalos faktą ir (ar) priežastinį ryšį tarp nustatytos žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvimą patvirtinantys arba paneigiantys duomenys, kuriais grindžiamas sprendimas;
9) nustatytos žalos dydis (jeigu nustatomas žalos paciento sveikatai faktas ir priežastinis ryšis tarp nustatytos žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų);
10) atsisakymas atlyginti žalą (jeigu nenustatomas žalos paciento sveikatai faktas arba priežastinis ryšis tarp nustatytos žalos ir teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų);
11) sprendimo įvykdymo tvarka ir terminai atvejais, kai tai yra reikalinga;
12) sprendimo apskundimo terminai ir tvarka. 10. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Tarnybos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti Tarnybos sprendimą teismui. 27 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai atlyginimo fondas 1.
Turtinė ir (ar) neturtinė žala, padaryta paciento sveikatai atlyginama iš Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondo. Fondo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas, skirtas paciento sveikatai padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai, kuri atsirado teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti. 2. Fondo finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžete. 3. Fondo lėšas sudaro:
biudžeto lėšos;
teritorine ligonių kasa dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, privalomos įmokos turtinei ir (ar) neturtinei pacientų žalai atlyginti;
žalai, atsiradusiai teikiant pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti. 5. Fondo lėšas administruoja Tarnyba. Fondo lėšos skiriamos įgyvendinant Tarnybos ar teismo sprendimus dėl žalos atlyginimo. 6. Šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytos sveikatos priežiūros įstaigos, prieš pradėdamos teikti sveikatos priežiūros paslaugas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka mokėti įmokas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. 7. Fondo lėšų sudarymo, administravimo bei naudojimo tvarką nustato Vyriausybė. 8. Fondo finansavimo lėšos negali būti naudojamos kitoms reikmėms, kurios nėra numatytos šio straipsnio 4 dalyje, finansuoti. 9. Fondo lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, yra perkeliamos ir naudojamos kitais biudžetiniais metais. 10. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teisę drausti savo civilinę atsakomybę savanoriškuoju civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir (ar) neturtinei pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti. 28 straipsnis.
28 straipsnis. Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, dydžio nustatymo tvarka
įstatymo nuostatas yra atlyginama asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu paciento sveikatai padaryta ir turtinė, ir (ar) neturtinė žala. 2. Išmokos, skirtos atlyginti turtinei ir (ar) neturtinei žalai, dydį bei mokėjimo tvarką nustato Tarnyba, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtinta Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, dydžio apskaičiavimo ir išmokų mokėjimo metodika. 3. Tarnybos nustatyta ir paskirta paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala turi būti visiškai atlyginama. 4. Neatlyginama tokia paciento sveikatai padaryta žala (patirtos išlaidos), kuri jau buvo atlyginta iš Valstybinio socialinio draudimo fondo ir (ar) kitaip atlyginta teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Atlygintinos žalos, padarytos paciento sveikatai, dydis gali būti sumažintas ir (ar) žalos sveikatai atlyginimas iš viso nemokamas, jeigu pacientas tyčia ar dėl didelio neatsargumo prisidėjo prie tokios žalos sveikatai atsiradimo. 29 straipsnis. Teisė skųstis
straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos sveikatai atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. 2. Pacientas, manydamas, kad sveikatos priežiūros įstaigoje yra pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Tokie skundai yra teikiami per Tarnybą, kuri ne vėliau kaip kitą darbo dieną persiunčia jį nagrinėti pagal kompetenciją. 3. Skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Skundai turi būti įskaitomi, paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir kontaktiniai duomenys, išdėstyta skundo esmė. Jeigu skundą pateikia paciento atstovas, nurodomas atstovo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, atstovavimą liudijantis dokumentas ir pacientas, kurio vardu jis kreipiasi.
Neįskaitomi, šioje dalyje nurodytų reikalavimų neatitinkantys skundai, grąžinami pacientui ir nurodoma grąžinimo priežastis. 4. Pacientas teikdamas skundą, privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta besikreipiančio paciento (atstovo) asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Paciento atstovas, teikdamas skundą, pateikia tapatybę ir atstovavimą liudijantį dokumentą. 5. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos. 6. Tuo atveju, kai Tarnyba skundą nagrinėti perduoda sveikatos priežiūros įstaigai, sveikatos priežiūros įstaiga, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paciento skundo Tarnyboje gavimo dienos. 7. Kai paciento skundas yra susijęs su konfidencialios informacijos apie pacientą nagrinėjimu, tokios informacijos pateikimas asmenims, kurie tiesiogiai nagrinėja skundą, yra teisėtas ir pagrįstas. Asmenys, susipažinę su konfidencialia informacija, privalo užtikrinti jos konfidencialumą. 8. Pacientų skundus nagrinėjančių sveikatos priežiūros įstaigų ar kitų valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 4 straipsnis. Pasiūlymas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms
šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia Nacionalinę pacientų saugos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia Seimo nariai: D. Mikutienė A. Matulas K. Kuzminskas V. M. Čigriejienė V. Filipovičienė K. Komskis
1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys,
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Milijoninių ieškinių priteisimas dėl paciento sveikatos sužalojimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas gali virsti katastrofa visai Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai. Neanalizuojant sveikatos sistemos trūkumų, specifinių atvejo aplinkybių, žmogaus psichologinės prigimties bei atsitiktinės rizikos, nesėkmės atveju šiandieną ieškoma kalto sveikatos priežiūros specialisto. Teisminis ieškinio modelis, taikomas žalai atlyginti dėl sveikatos sužalojimo, yra brangus pacientams dėl patiriamų išlaidų (advokato paslaugos, teisminės išlaidos), suteikiantis daug neigiamų emocijų bei stresų ir pacientams, ir gydytojams, didinantis priešpriešą tarp medikų ir visuomenės, užkertantis kelią gydytojų klaidoms atskleisti, jas analizuoti bei visai sveikatos sistemai tobulinti. Tokiu būdu ribojama galimybė gerinti sveikatos priežiūros paslaugų saugą ir kokybę, didinant priešpriešą tarp medikų ir plačiosios visuomenės, neskatinamas pasitikėjimas vieni kitais siekiant bendro tikslo – sveikesnės visuomenės. Parengto įstatymo projekto įgyvendinimas sudarytų sąlygas formuoti pacientų saugos kultūrą Lietuvoje, medikams neslėpti savo klaidų ir nedangstyti sveikatos apsaugos sistemos trūkumų, aptarti su pacientais ar jų artimaisiais galimas diagnostikos ir gydymo rizikas, pasirenkant ligų diagnostikos ir gydymo metodus. Euro Health Consumer Index 2013 rodo, kad šešios Europos valstybės (Švedija, Danija, Suomija, Norvegija, Olandija ir Austrija) yra pasiekusios gerų rezultatų pacientų teisių įgyvendinimo srityje, nes turi įdiegusios pacientų draudimo be kaltės modelį (Health Consumer Powerhouse. Arne Björnberg, Ph.DEuro Helath Consumer Index 2013, Raport).
Geru tarptautinės praktikos pavyzdžiu šioje srityje 2013 m. pasekė ir Latvija. „Europos Sveikatos Vartotojų indekse“ pacientų teisių įgyvendinimo srityje vienas iš indikatorių
Danijoje ir Naujojoje Zelandijoje žalos paciento sveikatai atlyginimo administravimo schemos funkcionuoja daugiau nei 20 metų. Švedijoje, kurioje gyvena apie 9 mln gyventojų, kasmet į Pacientų draudimo Asociaciją dėl žalos atlyginimo kreipiasi apie 9000 pacientų ir beveik pusė jų operatyviai gauna kompensaciją. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo pakeitimo įstatymo projektas rengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. lapkričio
kaltės modelio diegimo Lietuvoje ir „Nacionalinės pacientų saugos platformos 2010-2014“ rekomendacija įgyvendinti žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelį Lietuvoje. Įstatymo projekto pirminė siūlytoja –Seimo narė D. Mikutienė. Projekto rengime dalyvavo Lietuvos Gydytojų Sąjunga. 2. Parengto projekto tikslas ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas: - padėti kuo didesniam ratui pacientų, patyrusių sveikatos sužalojimą teikiant jiems sveikatos priežiūros paslaugas, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą ir lėšas bei laiką skirti sutrikdytos sveikatos atstatymui.
Žala, padaryta paciento sveikatai teikiant jam sveikatos priežiūros paslaugas, būtų atlyginama šio įstatymo projekte įtvirtinta administracinės schemos pagalba. Taigi, modelis remiasi ne gydytojų kaltės įrodymu o atvejo tinkamumui kompensuoti patirtą žalą nustatymu. Uždaviniai: 1.Sudaryti sąlygas nuolatiniam ir ilgalaikiam sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo procesui, saugesnei, pacientų lūkesčius atitinkančiai medicinos praktikai. 2.Mažinti pacientų saugos įvykių (toliau - PSĮ) skaičių, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Skatinti sveikatos priežiūros įstaigas ir specialistus registruoti PSĮ, analizuoti juos ir realiai įgyvendinti klaidų medicinoje prevenciją. 3. Skatinti partnerystę tarp pacientų ir sveikatos priežiūros specialistų. Žalos atlyginimo be kaltės atveju nesiekiama susieti konkretų gydytoją su padaryta žala paciento sveikatai, išvengiama neigiamų emocijų, pacientų ir gydytojų priešpriešos. 4.Užkirsti kelią gynybinei medicinai Lietuvoje ir efektyviai naudoti sveikatos sektoriui skiriamus resursus. Gydytojai nebūtų skatinami siųsti nebūtinoms diagnostinėms ar gydymo procedūroms bei skirti perteklinių medikamentų ar medicinos priemonių, siekiant pačiam apsidrausti nuo galimų klaidų ir tokiu būdu bandyti išvengti grėsmės būti patrauktiems civilinėn atsakomybėn dėl netinkamo ar nesėkmingo gydymo. 5.Užtikinti, kad privalomojo sveikatos draudimo lėšos, naudojamos įstaigų civilinės atsakomybės draudimui, neiškeliautų iš sveikatos sektoriaus, o būtų skiriamos pacientams, kurių sveikata buvo sužalota, kuo operatyviau atstatyti sveikatos sužalojimą. Žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės modelis neslepia gydytojų klaidų.
Kiekvienas nesėkmės atvejis būtų registruojamas PSĮ registravimo ir stebėsenos sistemoje, aptariamas medikų visuomenėje ir paslaugų kokybės kontrolės institucijoje daromos išvados dėl gydytojo kompetencijos ir jo teisės toliau verstis medicinos praktika. Taigi gydytojai nepraras atsakomybės dirbti sąžiningai ir rūpestingai. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Žala paciento sveikatai atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2009, Nr. 145-6425) nuostatomis. Teisminį ieškinio modelį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK). CK 6.245 straipsnis numato, kad gali būti dviejų rūšių civilinė atsakomybė: sutartinė ir deliktinė. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė pagal 6.275 straipsnį gali būti sutartinė, o pagal 6.283 straipsnį - deliktinė (už sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams). Nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės rūšies įstaigų atsakomybė konstatuojama tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248,
ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo (ieškovas). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl tol, kol ši prezumpcija nepaneigta, kaltės ieškovui įrodinėti nereikia (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ) numato, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala
sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos ar kaltos veikos. Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į privalomą ikiteisminę instituciją ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti - Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM Komisija). SAM Komisija, nustatydama žalos dydį pacientui, privalo visais atvejais vadovaudamasi PTŽSAĮ ir CK nuostatomis, vertinti sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens kaltę. SAM Komisijos darbo reglamentas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro
sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 16-565). PTŽSAĮ nustato ir sveikatos priežiūros įstaigų privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Draudžiamuoju įvykiu laikoma dėl sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui padaryta turtinė ir neturtinė žala. Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašas, patvirtintas 2005 m. sausio 6 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-6 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.
3-50) (toliau – Civilinės atsakomybės tvarkos aprašas), reglamentuoja sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą bei draudimo išmokos mokėjimo tvarką. Civilinės atsakomybės tvarkos apraše nustatyta, kad žala yra nukentėjusiojo trečiojo asmens turtiniai nuostoliai, susiję su žala paciento sveikatai ir/ar gyvybei, kurią pacientui sukėlė draudėjo ir/ar draudėjo darbuotojų neteisėti (kalti) veiksmai (veikimas, neveikimas). Civilinės atsakomybės tvarkos apraše taip pat nustatyta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais laikomi atvejai, kai draudėjo veiksmai, kuriais buvo padaryta žala, jeigu buvo laikomasi asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, patvirtintų diagnostikos ir gydymo metodikų, nėra draudėjo kaltės. Kaip matyti iš aukščiau nurodytų teisės aktų, reglamentavimas numato pacientams padarytos žalos atlyginimą tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms (neteisėti veiksmai, padaryta žala, priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos, kaltė). Gydymo įstaigų civilinės atsakomybės draudimo praktika Lietuvoje parodė, kad:
privalomąjį, o savanorišką civilinės atsakomybės draudimą, nors draudžiamieji įvykiai neatitinka rizikos privalomojo draudimo (nuo to priklauso draudimo įmokos dydis),
rodo, kad lėšos skirtos kompensuoti pacientams jų sveikatos sužalojimams realiai pacientų nepasiekia,
nustatymo komisija prie SAM kaip ikiteisminė institucija nemažina teisminių ginčų sprendimo atvejų. Panašias išvadas dar 2006 metais Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pateikė Valstybinio audito ataskaitoje “Civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo įgyvendinimo vertinimas” (2006 m. birželio 30 d. Nr. 2030-3-14).
2030-3-14). Tačiau svarbiausias civilinės atsakomybės draudimo minusas – išmokos pacientams dėl sveikatos sužalojimo yra labai mažos, palyginus su draudikų surenkamomis draudimo įmokomis (statistinių duomenų iš pelno siekiančių draudimo kompanijų gauti sudėtinga). Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšos, kurios skiriamos įstaigų draudimui kad atlyginti žalą patyrusiems pacientams, iškeliauja iš sveikatos sektoriaus. Natūralu, kad pelno siekiančios draudimo kompanijos nėra suinteresuotos mokėti išmokas pacientams dėl jų sveikatos sužalojimo. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte reglamentuojami visuomeniniai santykiai, susiję su žalos pacientų sveikatai atlyginimu, nesinaudojant teisinės sistemos pagalba ir nenustatinėjant asmens, teikusio sveikatos priežiūros paslaugas ir galimai sukėlusio žalą, kaltės. Sprendimas atlyginti žalą sveikatai būtų priimamas pagal žalos atlyginimo atitikimo standartą, t.y. pacientų sužalojimai, kurių buvo galima išvengti (nesilaikymas profesinių normų, aparatūros gedimai/trūkumai, netaikymas galimo alternatyvus gydymo metodo) ir neišvengiami sužalojimai (ypatingai sudėtingi ir retai pasitaikantys). Pacientų pareiškimus atlygintą žalą sveikatai administruotų Nacionalinė pacientų saugos tarnyba, t.y. naujai įsteigtas juridinis vienetas, nepriklausoma, privaloma ikiteisminė institucija. Tarnybos sudarymo, veiklos, jos kompetencijai priskiriamų klausimų sprendimo tvarką nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Dar daugiau, Tarnybai būtų deleguota lyderio pozicija formuojant nacionalinę pacientų saugos kultūrą, registruojant ir analizuojant PSĮ, tiriant pacientų skundus dėl pažeistų teisių ir priimant sprendimus dėl žalos sveikatai atlyginimo.
Ir PSĮ registravimas bei stebėsena (klaidų medicinoje prevencija), ir pacientų skundai bei žalos atlyginimo atvejai būtų vienos Tarnybos administravimo objektas ir tai būtų vienintelis garantas užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų saugą ir kokybę. Įstatymo projekte numatyta, kad pacientų išmokoms dėl sveikatos sužalojimo formuojamas Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondas (toliau - Fondas). Fondo lėšų sudarymo, administravimo bei naudojimo tvarką nustato Vyriausybė, o Fondo lėšas administruoja Tarnyba. Tarnybos veiklos išlaidos kompensuojamos iš Fondo lėšų. Naujo žalos sveikatai atlyginimo modelio įdiegimas duotų teigiamų rezultatų. Numatoma sutaupyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, skiriamas įstaigų civilinei atsakomybei draustis. Fondo lėšas administruotų Nacionalinė pacientų saugos tarnyba, ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Fondo lėšos neišeitų iš sveikatos sektoriaus, jos būtų skiriamos tik pacientų patirtos žalos sveikatai kompensavimui. Įstatymo projekte numatoma teisinė aplinka būtų esminis faktorius formuojant nacionalinę pacientų saugos kultūrą. Lietuvoje nėra vienos institucijos, kuri būtų atsakinga už pacientų saugą, nors PSO ir gerą tarptautinę praktiką šioje srityje turinčios šalys išskirtinį dėmesį skiria būtent šiai sveikatos sektoriaus sričiai. Naujam juridiniam vienetui institutui tektų lyderio vaidmuo, kuriant nacionalinę pacientų saugos kultūrą, priimant sprendimus dėl pacientų skundų ir prašymų atlyginti už sveikatos sužalojimą, registruojant ir analizuojant PSĮ, kuriant ir tobulinant klaidų medicinoje prevencinę sistemą.
Akivaizdus žalos atlyginimo be kaltės modelio privalumas - įgyvendinus siūlomo įstatymo projekto nuostatas – toks veikiantis modelis sumažintų teisminių ginčų skaičių, pacientų patiriamas asmenines teismo išlaidas ar išlaidas advokatams apmokėti, sudarytų realias prielaidas PSĮ registravimui, jų analizei ir mokymuisi iš klaidų. Tai būtų paskata nuolatiniam diagnostikos ir gydymo protokolų tobulinimui. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalis numato galimybę kilti civilinei atsakomybei esant ne tik neteisėtiems veiksmams, bet ir teisėtiems, jeigu tokį atvejį nustato įstatymas. Taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis numato galimybę kilti civilinei atsakomybei esant ne tik kaltei, bet ir be kaltės, jeigu tokį atvejį numato įstatymas arba sutartis.
Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, įtvirtinus jame siūlomus pakeitimus, numatys atsakomybę be kaltės tiek esant teisėtiems, tiek neteisėtiems veiksmams, kas yra atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso aukščiau nurodytas normas, todėl Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nekeistinas. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2009, Nr. 145-6425). Priėmus Lietuvos Respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo V skyriaus pakeitimo įstatymą, reikės atitinkamai keisti žalos sveikatai atlyginimo teisinį reglamentavimą, parengiant atatinkamus poįstatyminius teisės aktus;
Pakeisti teisės aktus, reglamentuojančius privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų išmokėjimą: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2122) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 589 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 48-2122). Keičiamas šio nutarimo 20 punktas, kuris yra susijęs su sveikatos priežiūros įstaigų pateiktų sąskaitų apmokėjimo tvarka. Tokiu būdu, sumažinant sveikatos priežiūros įstaigoms pareigas, susijusias su rūpinimusi dėl įmokų mokėjimo į Turtinės ir/ar neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondą. Panaikinti teisės aktus, reglamentuojančius sveikatos priežiūros įstaigų privalomą civilinės atsakomybės draudimą ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos veiklą:
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. sausio 6 d. įsakymas Nr.
V-6 „Dėl Sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 3-50); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 02 10 nutarimą Dėl pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų patvirtinimo Žin., 2005, Nr. 22-678;
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2006 m. vasario 1 d. įsakymą Nr. V-79 „ Dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos darbo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 16-565). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. V-1136 „Dėl Asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės už pacientams padarytą žalą privalomojo draudimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 2-104). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. V-171
„Dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės minimalių draudimo sumų
nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 30-1388);
teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. PTŽSAĮ sąvokų terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymą įgyvendinančių teisės aktų projektų parengimas pavestinas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Remiantis Skandinavijos šalių patirtimi buvo atlikti preliminarūs Žalos sveikatai atlyginimo fondo sudarymo Lietuvoje skaičiavimai. Atsižvelgta į gyventojų skaičių ir BVP vienam gyventojui šalyje, statistiniai duomenys apie žalos atlyginimo atvejų skaičių, įmokas ir išmokas gauti iš viešai skelbiamų duomenų pacientų draudimo centrų tinklapiuose ( naudoti 2010 metų statistiniai šalių duomenys). Apskaičiuota, kad Žalos sveikatai atlyginimo fondo sudarymui Lietuvoje reikėtų apie 19 mln. litų, o žalos sveikatai atlyginimui pirmaisiais metams reikėtų išmokėti apie 13 mln.litų. Vidutiniškai apie 8 mln.litų iš PSDF jau skiriama įstaigų civilinės atsakomybės draudimui (lentelėje pateikti skaičiai). Šios lėšos praktiškai išeina iš sveikatos sektoriaus, nes išmokų sužalotiems pacientams išmokama labai mažai (informaciją draudikai neteikia, laiko tai komercine paslaptimi). Išskyrus draudimo išmokų, gydymo įstaigos pačios stengiasi sudaryti taikos sutartis su pacientais ir moka gydymo įstaigos lėšas, kurias galėtų skirti sveikatinimo veiklai.
Įvertinus šiuos faktus ir gydymo įstaigų papildomas lėšas, skiriamas „gesinti pacientų skundus“ ir sudaryti taikos sutartis sužalojus paciento sveikatą ir priskaičiuojant patiriamas įstaigų išlaidas kai ginčas yra sprendžiamas teismo keliu (tokius statistinius duomenis sudėtinga tiksliai apskaičiuoti, nes jų gydymo įstaigos nenori viešinti), galima daryti prielaidą, kad apie 19 mln. litų fondą sudaryti papildomų finansų nereikėtų. Tai sudarytų apie 0,5% viso sveikatos draudimo fondo biudžeto. Danijoje žalos sveikatai atlyginimo fondas 2011metais sudarė 0,77% viso sveikatos metinio biudžeto. Įstatymo įgyvendinimas leistų lėšas, skiriamas sveikatos priežiūrai, naudoti efektyviau ir realiai pacientų, kurių sveikata buvo sužalota, sveikatos priežiūrai ir reabilitacijai. Valstybinės ligonių kasos prie SAM pateikta informacija apie Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidas civilinės atsakomybės draudimo įmokoms 2005-2013 metais. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto iniciatorė Seimo narė D. Mikutienė. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai: pacientų teisės, žalos sveikatai atlyginimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
D. Mikutienė A. Matulas K. Kuzminskas V. M. Čigriejienė V. Filipovičienė K. Komskis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-01- Nr. Į 2014-12-15 Nr. XIIP-2620 DĖL lietuvos respublikos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP‑2620 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2620 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume pažymėti, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar jo mirtis, atsiradę dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus neišvengiamą žalą (paryškinta mūsų). Projektu siūlant apibrėžiant atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos sąvoką šiuo metu įstatyme įtvirtinta formuluotė „kalta veika“ (kas apima ir neveikimą) keičiama į
„sveikatos priežiūros paslaugos“. Dėl šios priežasties galėtų būti keliama
abejonė, ar Projektu siūloma atlygintinos žalos sąvoka apima sveikatos priežiūros specialistų neveikimo atvejus, pvz., jei asmuo kreipiasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau patiria žalą todėl, kad jam laiku tokios paslaugos nesuteikiamos. Manytina, atitinkamą problemą lemia ir tai, kad įstatyme nėra apibrėžta sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka, iš kurios būtų aiškus, inter alia, tokių paslaugų teikimo pradžios momentas.
Kitaip tariant Projektu siekiama įtvirtinti, kad paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala atlyginama ir nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės bei nevertinant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų veikos teisėtumo, nors iš pačios atlygintinos padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos sąvokos nėra visiškai aišku, ar atlygintina žala dėl de facto nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kuris reikalauja teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlytume papildyti Projekto aiškinamąjį raštą, kuriame būtų nuosekliai išdėstytas atlygintinos žalos sąvokos aspektas sveikatos priežiūros specialistų neveikimo atžvilgiu. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2014-12-23 Nr. XIIP-2620 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sudaro dalys, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje reikėtų nurodyti, kad keičiamas ne 2 straipsnio 2 punktas, o 2 straipsnio 2 dalis. Atitinkamai projekto 1 straipsnio 2-4 dalių pakeitimų esmėse reikėtų nurodyti, kad 2 straipsni pildomas ne atitinkamais punktais, o dalimis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos yra dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį reikėtų pildyti ne 2¹ dalimi, o 9¹ dalimi. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reikėtų nurodyti pilną įstaigos pavadinimą – Nacionalinė pacientų saugos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 3. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi pildomoje įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje prieš žodį „lėšos“ siūlome įrašyti žodžius „valstybės piniginės“. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, siūlome sąvokos apibrėžtyje nenaudoti sąvokos santrumpos, ją įvedant tolimesnėse projekto nuostatose, t.y. 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžetinė įstaiga – Nacionalinė pacientų saugos tarnyba, finansuojama iš Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondo lėšų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu steigiamas fondas nėra valstybės pinigų fondas (pagal Valstybės iždo įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, valstybės pinigų fondai gali būti steigiami tik priėmus atitinkamą valstybės pinigų fondo įstatymą), nuostata, kad Tarnyba finansuojama iš minėtojo fondo, turėtų būti tikslintina ir derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis (t.y. reikėtų nurodyti, ar Tarnyba išlaikoma iš valstybės biudžeto, ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ar kitų pinigų fondų lėšų). 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje žodžiai „teisės aktų nustatyta tvarka“ keltini po žodžio „pareiškimai“. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio formuluotė suponuoja, kad Tarnyba iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų turi teisę gauti informaciją tik apie pažeidimus, nesant pacientų skundų ir pareiškimų. Tačiau, mūsų nuomone, ji turi teisę gauti informaciją apie visus pažeidimus, tiek esant, tiek ir nesant pareiškimų ir skundų. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose reikėtų nurodyti subjektus, kuriems Nacionalinė pacientų saugos taryba teiks šiuose punktuose minimus siūlymus. 8.
saugos taryba būtų patariamoji Tarnybos institucija bei vadovaujantis bendraisiais valstybės institucijų ir įstaigų veiklos ir valdymo principais, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad ši patariamoji institucija kontroliuoja valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, brauktina. Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos veiklą kontroliuoja ir prižiūri įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 9. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 25 straipsnį siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad patalpas Tarybos posėdžiams suteikia bei techniškai Tarybą aptarnauja Tarnyba (arba kuri kita valstybės institucija ar įstaiga). 11. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytos žalos atlyginimą turi pacientas, o 26 straipsnio 2 dalyje jau nurodoma, kad teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir kiti asmenys. Siekiant teisinio aiškumo, šias dalis reikėtų suderinti, atskleidžiant nuostatos „kiti asmenys“ turinį. 12. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžių „šio straipsnio 1 dalyje“ reikėtų įrašyti „šio įstatymo 23 straipsnyje“. Be to, 26 straipsnio 2 dalies ketvirtajame sakinyje vietoj žodžių „prašomas žalos dydis“ reikėtų įrašyti žodžius „prašomos atlyginti žalos dydis“. 13. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „7“ įrašytinas žodis „kalendorinių“. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti kokios formos pranešimu ir kokiu būdu Tarnyba informuoja pareiškėjui apie pareiškimo trūkumus. 14. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodis ir skaičius “įstatymo 26“. 15.
sveikatos priežiūros įstaiga turi pagrįsti ne pareiškėjo pareiškimą, o savo motyvuotus paaiškinimus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. 16. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos“ siūlome įrašyti žodžius „finansavimas planuojamas“. 17. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, derinant projekto terminiją tarpusavyje, vietoj žodžių
„turtinei ir neturtinei žalai atlyginti“ įrašytini žodžiai „turtinei ir (ar)
neturtinei pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti“. 18. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį siūlome dėstyti taip: „7. Fondo lėšų sudarymą, administravimą, naudojimą bei Fondo administratoriaus veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Fondo nuostatai“. 19. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis nėra šio straipsnio, reglamentuojančio Fondą, reguliavimo dalykas. 20. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje žodžiai „ir paskirta“ brauktini, o po žodžių „visiškai atlyginama“ įrašytini žodžiai „iš Fondo lėšų“. 21. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlome atskleisti kokiems dar subjektams, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigą, Tarnyba gali persiųsti skundus nagrinėti pagal kompetenciją, nes šio straipsnio 6 dalies formuluotė nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigai, kurios veiką skundžia pacientas, skundai persiunčiami nagrinėti ne visais atvejais. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šį įstatymą, reikėtų keisti ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas. 23.
planuotojo ir vykdytojos kompetenciją bei į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta ir Vyriausybės nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Sveikatos reikalų komitetas
2019-06-12
pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto nariai K. Bartkevičius, I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas sveikatos, jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų klausimais P. Gradeckas, sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja A. Storpirštienė, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai L. Labanauskas, dr. D. Brogienė, J. Šlitė, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos atstovai D. Steponkus, J. Kutkauskienė, Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos pirmininkas V. Janušonis, Profesinių sąjungų organizacijos „Lietuvos medikų forumas“ atstovai V. Pečeliūnas, L. Griškevičius, Jaunųjų gydytojų asociacijos atstovai M. Trumpickaitė, A. Pečkauskas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas M. Gedminas, Lietuvos draudikų asociacijos atstovai A. Romanovskis, I. Naraškevičiūtė-Kubilė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas L. Paškevičius, Lietuvos pacientų forumo pirmininkė I. Drėgvienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė V. Augustinienė, Elektrėnų ligoninės direktorius E. Niparavičius, Seimo Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja E. Gibavičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-23 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sudaro dalys, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje reikėtų nurodyti, kad keičiamas ne 2 straipsnio 2 punktas, o 2 straipsnio 2 dalis. Atitinkamai projekto 1 straipsnio 2-4 dalių pakeitimų esmėse reikėtų nurodyti, kad 2 straipsni pildomas ne atitinkamais punktais, o dalimis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos sąvokos yra dėstomos abėcėlės tvarka, projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnį reikėtų pildyti ne 2¹ dalimi, o 9¹ dalimi. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi pildomoje įstatymo
Nacionalinė pacientų saugos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 3. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi pildomoje įstatymo
piniginės“. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, siūlome sąvokos apibrėžtyje nenaudoti sąvokos santrumpos, ją įvedant tolimesnėse projekto nuostatose, t. y. 25 straipsnio 2 dalies 2 punkte. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės biudžetinė įstaiga – Nacionalinė pacientų saugos tarnyba, finansuojama iš Turtinės ir (ar) neturtinės žalos, padarytos paciento sveikatai, atlyginimo fondo lėšų.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, biudžetinė įstaiga yra viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu steigiamas fondas nėra valstybės pinigų fondas (pagal Valstybės iždo įstatymo
atitinkamą valstybės pinigų fondo įstatymą), nuostata, kad Tarnyba finansuojama iš minėtojo fondo, turėtų būti tikslintina ir derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis (t. y. reikėtų nurodyti, ar Tarnyba išlaikoma iš valstybės biudžeto, ar iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, ar kitų pinigų fondų lėšų). 5. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje žodžiai „teisės aktų nustatyta tvarka“ keltini po žodžio „pareiškimai“. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 5 dalies antrojo sakinio formuluotė suponuoja, kad Tarnyba iš kitų valstybės institucijų ir įstaigų turi teisę gauti informaciją tik apie pažeidimus, nesant pacientų skundų ir pareiškimų. Tačiau, mūsų nuomone, ji turi teisę gauti informaciją apie visus pažeidimus, tiek esant, tiek ir nesant pareiškimų ir skundų. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. 7. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose reikėtų nurodyti subjektus, kuriems Nacionalinė pacientų saugos taryba teiks šiuose punktuose minimus siūlymus. 8.
saugos taryba būtų patariamoji Tarnybos institucija bei vadovaujantis bendraisiais valstybės institucijų ir įstaigų veiklos ir valdymo principais, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad ši patariamoji institucija kontroliuoja valstybės biudžetinės įstaigos veiklą, brauktina. Atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos veiklą kontroliuoja ir prižiūri įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. 9. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamą įstatymo 25 straipsnį siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad patalpas Tarybos posėdžiams suteikia bei techniškai Tarybą aptarnauja Tarnyba (arba kuri kita valstybės institucija ar įstaiga). 11. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į šio įstatymo 23 straipsnyje nustatytos žalos atlyginimą turi pacientas, o 26 straipsnio 2 dalyje jau nurodoma, kad teisę į žalos atlyginimą turi pacientas ir kiti asmenys. Siekiant teisinio aiškumo, šias dalis reikėtų suderinti, atskleidžiant nuostatos „kiti asmenys“ turinį. 12. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj skaičiaus ir žodžių „šio straipsnio 1 dalyje“ reikėtų įrašyti „šio įstatymo 23 straipsnyje“. Be to, 26 straipsnio 2 dalies ketvirtajame sakinyje vietoj žodžių „prašomas žalos dydis“ reikėtų įrašyti žodžius „prašomos atlyginti žalos dydis“. 13. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje po skaičiaus „7“ įrašytinas žodis „kalendorinių“. Be to, šioje dalyje reikėtų atskleisti kokios formos pranešimu ir kokiu būdu Tarnyba informuoja pareiškėjui apie pareiškimo trūkumus. 14. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje brauktini pertekliniai žodis ir skaičius “įstatymo 26“. 15.
straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „pareiškimą“ įrašytinas žodis
„paaiškinimus“, nes asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pagrįsti ne
pareiškėjo pareiškimą, o savo motyvuotus paaiškinimus dėl pareiškime nurodytų aplinkybių. 16. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos“ siūlome įrašyti žodžius „finansavimas planuojamas“. 17. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, derinant projekto terminiją tarpusavyje, vietoj žodžių
„turtinei ir neturtinei žalai atlyginti“ įrašytini žodžiai „turtinei ir (ar)
neturtinei pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti“. 18. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 7 dalį siūlome dėstyti taip: „7. Fondo lėšų sudarymą, administravimą, naudojimą bei Fondo administratoriaus veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Fondo nuostatai“. 19. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 10 dalis nėra šio straipsnio, reglamentuojančio Fondą, reguliavimo dalykas. 20. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje žodžiai „ir paskirta“ brauktini, o po žodžių „visiškai atlyginama“ įrašytini žodžiai „iš Fondo lėšų“. 21. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūlome atskleisti kokiems dar subjektams, išskyrus sveikatos priežiūros įstaigą, Tarnyba gali persiųsti skundus nagrinėti pagal kompetenciją, nes šio straipsnio 6 dalies formuluotė nustatyta, kad sveikatos priežiūros įstaigai, kurios veiką skundžia pacientas, skundai persiunčiami nagrinėti ne visais atvejais. 22. Atkreiptinas dėmesys, kad priėmus šį įstatymą, reikėtų keisti ir Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančias Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas. 23.
biudžeto planuotojo ir vykdytojos kompetenciją bei į tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija formuoja valstybės politiką sveikatos draudimo srityje, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta ir Vyriausybės nuomonė. Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 2. Europos teisės departamentas, 2015-01-23 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2620 (toliau – Projektas) pažymime, kad dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Nepaisant to, norėtume pažymėti, kad Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar jo mirtis, atsiradę dėl teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, išskyrus neišvengiamą žalą (paryškinta mūsų). Projektu siūlant apibrėžiant atlygintinos paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos sąvoką šiuo metu įstatyme įtvirtinta formuluotė „kalta veika“ (kas apima ir neveikimą) keičiama į „sveikatos priežiūros paslaugos“. Dėl šios priežasties galėtų būti keliama abejonė, ar Projektu siūloma atlygintinos žalos sąvoka apima sveikatos priežiūros specialistų neveikimo atvejus, pvz., jei asmuo kreipiasi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau patiria žalą todėl, kad jam laiku tokios paslaugos nesuteikiamos. Manytina, atitinkamą problemą lemia ir tai, kad įstatyme nėra apibrėžta sveikatos priežiūros paslaugų sąvoka, iš kurios būtų aiškus, inter alia, tokių paslaugų teikimo pradžios momentas.
Kitaip tariant Projektu siekiama įtvirtinti, kad paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala atlyginama ir nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės bei nevertinant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų veikos teisėtumo, nors iš pačios atlygintinos padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos sąvokos nėra visiškai aišku, ar atlygintina žala dėl de facto nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Dėl šios priežasties ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kuris reikalauja teisėkūroje vadovautis aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, siūlytume papildyti Projekto aiškinamąjį raštą, kuriame būtų nuosekliai išdėstytas atlygintinos žalos sąvokos aspektas sveikatos priežiūros specialistų neveikimo atžvilgiu. Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nesvarstyta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nesvarstyta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-03-25 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. SV-S-892 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.
Nepritarti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2620 (toliau – Projektas) dėl šių priežasčių:
Projekto 27 straipsnio 3 dalies 1 punktą įmokos į Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondą už asmens sveikatos priežiūros įstaigas, sudariusias sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto lėšomis, bus mokamos iš Fondo biudžeto. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį privalomasis sveikatos draudimas skirtas garantuoti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kam gali būti skiriamos Fondo biudžeto lėšos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų, vaistų bei medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms, privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų veiklos išlaidoms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo sąnaudų, susidarančių dėl sveikatos draudimo įmokų surinkimo ir pervedimo į Fondą, išlaidoms apmokėti, valstybinėms ir savivaldybių sveikatos programoms finansuoti). Atsižvelgiant į tai, Fondo biudžeto lėšos Turtinės ir
(ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondui formuoti negali būti naudojamos. 1.2. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidos civilinės atsakomybės draudimo įmokoms iš Fondo biudžeto 2012 metais sudarė apie 2,04 mln. eurų (7,04 mln. litų) (2013 m.
apie 1,53 mln. eurų (5,274 mln. litų) ir kad Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondui Lietuvoje sudaryti reikėtų apie 5,5 mln. eurų (19 mln. litų), o žalos sveikatai atlyginimui pirmaisiais metais reikėtų išmokėti apie 3,8 mln. eurų (apie 13 mln. litų). Taigi įmokoms į Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondą reikės daugiau Fondo biudžeto lėšų, nei šiuo metu reikia sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo įmokoms. Be to, prireiks lėšų ir Projekto 24 straipsnio 5 dalyje nurodytai naujai valstybės informacinei sistemai steigti. Tačiau Projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, iš kur bus gautos minėtos įstatymui įgyvendinti reikalingos lėšos. Būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime
„Dėl kai kurių teisės aktų, kuriais reguliuojami valstybės tarnybos ir su ja
susiję santykiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams“ nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai. 1.3. Projekto būtinumas nepagrįstas konkrečiais duomenimis (Projekto aiškinamajame rašte neaprašyta „įrodymais pagrįstų mokslinių studijų analizė apie žalos atlyginimą be kaltės“ ir „geros tarptautinės praktikos pavyzdžiai įgyvendinant žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelį“) ar išsamia esamos privalomojo sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sistemos trūkumų analize.
Be to, nepateikti Projekto nuostatų poveikio tiek žalos pacientų sveikatai atlyginimui (pavyzdžiui, kiek pacientų Lietuvoje naudotųsi tokia sistema, kiek sumažėtų pacientų teisminių ginčų), tiek viešojo valdymo sistemai (naujos valstybės biudžetinės įstaigos – Nacionalinės pacientų saugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – steigimo poveikis viešojo valdymo procesams, valstybės institucinei sandarai, valstybės institucijų ir įstaigų administraciniams gebėjimams) vertinimo rezultatai. Reikia pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsipareigojusi nedidinti valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus (Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIIP-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 407 punktas). Taigi vien tik mechaniškai Lietuvoje įdiegus kitose valstybėse veikiančią žalos pacientų sveikatai atlyginimo be kaltės sistemą, Projekto tikslų gali būti nepasiekta. 1.4. Priėmus įstatymą, paciento sveikatai padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo atvejų padaugėtų, nes pagal Projekto 23 straipsnio 4 ir 5 dalis žala būtų atlyginama ir nesant sveikatos priežiūros įstaigos ar jos darbuotojų kaltės, nevertinant jų veikos neteisėtumo. Kadangi Projekte nėra kriterijų, kokia (kokios apimties) paciento sveikatai padaryta žala turi būti atlyginta, priėmus įstatymą turės būti atlyginama ir žala dėl nedidelio laikino poveikio paciento sveikatai, pavyzdžiui, nedidelio patinimo po vaistų injekcijos.
Reikėtų pažymėti, kad tokių žalos atvejų gali būti labai daug, todėl jai atlyginti prireiktų neproporcingai daug Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondo biudžeto lėšų. Be to, iš Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondo būtų atlyginama ir teismo nustatyta paciento sveikatai padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala. Kadangi Turtinės ir (ar) neturtinės žalos paciento sveikatai atlyginimo fondo biudžetas būtų riboto dydžio, galėtų kilti rizika, kad šio fondo einamųjų metų biudžete pritrūks lėšų visoms išmokoms pacientų sveikatai padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai atlyginti, todėl Projekto tikslas
„padėti kuo didesniam ratui pacientų, patyrusių sveikatos sužalojimą teikiant
jiems sveikatos priežiūros paslaugas, greičiau ir paprasčiau gauti žalos atlyginimą“ būtų nepasiektas. 1.5. Pagal Projekto nuostatas pacientams padaryta žala būtų atlyginama nenustatant ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės, tačiau tiek Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, tiek Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta regreso teisė į žalą padariusį asmenį (darbuotoją). Be to, žalą padariusio sveikatos priežiūros specialisto profesinė kompetencija galės būti svarstoma profesinės kompetencijos vertinimo komisijoje, pagal kurios išvadas sprendžiama dėl sveikatos priežiūros specialisto licencijos galiojimo. Visa tai leis ir toliau egzistuoti vadinamajai gynybinei medicinai (siųsti atlikti nebūtinų diagnostinių ar gydymo procedūrų ir skirti perteklinių medikamentų ar medicinos priemonių), todėl Projekto aiškinamojo rašto 2 punkte nurodytas Projekto 4 uždavinys nebus įvykdytas. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 18 d. nutarimu Nr.
Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562
siūloma įpareigoti pacientus ar kitus asmenis, turinčius teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimą ir norinčius gauti jos atlyginimą, prieš kreipiantis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, pirmiausia dėl žalos atlyginimo su skundu kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje, jų manymu, padaryta žala. Tai sudarys sąlygas pacientams ir sveikatos priežiūros įstaigoms bendradarbiauti, pacientams reikės rečiau naudotis papildomomis teisinėmis paslaugomis sprendžiant ginčus ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose ir teismuose. Be to, ginčų ir žalos atlyginimo klausimų nagrinėjimas sveikatos priežiūros įstaigose skatins jas dažniau pasitelkti sveikatos priežiūros įstaigų civilinę atsakomybę draudžiančias draudimo bendroves. Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2017-05-17 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. SV-S-144 „Dėl įstatymo projektų išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2620 dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 25 d. nutarime Nr.
pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 2 straipsnio ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2620“ nurodytų priežasčių. 2. Atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 1.3.2 papunktyje nurodytą darbą „Žalos be kaltės“ modelio sveikatos sistemoje sukūrimas ir įdiegimas“, parengs ir pateiks Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 pakeitimo įstatymo projektą. Nesvarstyta Komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų įstatymo projektą Nr. XIIP-3083. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektą Nr. XIIP-2620 atmesti, atsižvelgiant į tai, kad Sveikatos reikalų komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvūs projektai, ir komitetas pasirinko svarstyti alternatyvų projektą – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 1, 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3038. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė
Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Vesta Valainytė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė