Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,14 straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:
1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;
2) valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;
3) miestų miškams;
4) miško genetiniams rezervatams, valstybiniams miško medelynams ir sėklininkystės sėklinėms miško medžių plantacijoms;
5) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams objektų miškams;
6) valstybiniams miškams, esantiems 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2612 (2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,14 straipsnis. Neprivatizuojami miškai ir vandens telkiniai Miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, jeigu jie priskirti:
1) valstybinės reikšmės miškams, valstybinės reikšmės vidaus vandenims;
2) valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams ir rezervatinėms apyrubėms, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;
3) miestų miškams;
4) miško genetiniams rezervatams, valstybiniams miško medelynams ir sėklininkystės sėklinėms miško medžių plantacijoms;
5) miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams objektų miškams;
6) valstybiniams miškams, esantiems 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. rugpjūčio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 9¹STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
įstatymo Nr. I-671 (toliau – Miškų įstatymas) 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams, verčiant miško žemę kitomis naudmenomis;
pagreitinti miškų priskyrimo skirtingoms miškų grupėms procedūras;
integruoti plantacinius miškus į miškų funkcinę klasifikaciją ir įstatymo lygiu reglamentuoti veiklą šiuose miškuose. Poreikis atsirado nuo 2005 m. buvusiose žemės ūkio naudmenose įveisus daugiau kaip 10 tūkst. hektarų naujų miškų, kuriuose auginamos greitai augančios medžių rūšys ir jų hibridai, naudojant intensyvias auginimo technologijas ir taikant trumpą kirtimų rotaciją;
įstatymo lygiu reglamentuoti nepriklausomų medienos matuotojų veiklą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 5 straipsnio nuostatas;
tarpusavyje suderinti Miškų įstatymo ir kitų įstatymų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo) nuostatas; 1.2.
Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, pagreitinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras; aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymą; patikslinti arba naujai apibrėžti kai kurias Miškų įstatyme naudojamas sąvokas; nustatyti nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo ir jų veiklos priežiūros, miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, pripažinimo negaliojančiais esmines nuostatas; patikslinti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo galimybes. Siekiant tarpusavyje suderinti Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas, kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 (toliau – Žemės reformos įstatymas) 14 straipsnio pakeitimo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė - Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Miškų departamento (direktorius – Valdas Vaičiūnas, tel.
272 5868, el. p. [email protected]) Miškotvarkos ir miško išteklių skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis, tel. 272 3251, el. p. [email protected] ir Miškininkystės skyriaus (vedėjas – Stanislovas Žebrauskas, tel. 272 3257, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Zita Bitvinskaitė, tel. 272 7813, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
matuotojo“, „pagrindinio miško kirtimo“, „atrankinio pagrindinio miško kirtimo“, atvejinio pagrindinio miško kirtimo“, „plynojo pagrindinio miško kirtimo“, „sanitarinio miško kirtimo“, „specialiojo miško kirtimo“, „ugdomojo miško kirtimo“, „biržės“, „žaliavinės medienos“ terminai ir jų apibrėžtys. Žaliaviniai krūmynai ir plantacijos, neatsižvelgiant į jų auginimo trukmę, priskiriamos miško žemei, neapaugusiai mišku. Daigynai išskiriami atskira miško žemės kategorija, nors turėtų būti miško medelyno sudėtyje;
miškai nėra integruoti į funkcinę miškų klasifikaciją ir įstatyme nėra reglamentuota veikla šiuose miškuose;
miškuose pagrindiniai miško kirtimai leidžiami tik gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose;
grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu;
reglamentuotas draustinių miškų priskyrimas konkrečioms miškų grupėms;
medienos matuotojų veikla nereglamentuota įstatyminiu lygiu;
miškotvarkos projektų pripažinimo negaliojančiais nuostatos;
tvarkymo schemų rengimo nuostatos, miškų tvarkymo schemos vadovo atestato suteikimo, sustabdymo, panaikinimo tvarka; 3.9.
Miškų įstatymo
pagrindinių ir specialiųjų kirtimų tikslai;
įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nėra numatyti kriterijai, kuriems esant aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams;
reformos įstatymo 14 straipsnyje išvardinti atvejai, kada miškai ir vandens telkiniai neprivatizuojami, neatitinka galiojančių Miškų įstatymo nuostatų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami rezultatai:
Sodmenų auginimui būtina jų kokybę užtikrinanti infrastruktūra (laikymo ir rūšiavimo patalpos, laistymo sistema, pūdymai, tręšimas kompostu), kaip tai nustatyta Miško sodmenų kokybės reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. 337 ,,Dėl Miško sodmenų, medžių ir krūmų sėklų kokybės reikalavimų“;
IVB miškų grupė – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tokių miškų auginimo tikslas – gauti kuo daugiau medienos. Todėl Įstatymo projekte nustatyta jų kirtimų rotacija (ne trumpesnė kaip 15 metų), atsižvelgiant į kitų Europos Sąjungos šalių patirtį. Trumpos kirtimų rotacijos plantaciniai miškai nuo normalios rotacijos ūkinių miškų skiriasi trumpesne kirtimų rotacija, rūšine sudėtimi (auginamos ne daugiau kaip 2 greitai augančios medžių rūšys, amžiumi – medyne auginami vienodo amžiaus medžiai) ir šiuose miškuose netaikomi biologinės įvairovės išsaugojimo ir gausinimo reikalavimai.
Šiais pakeitimais siekiama sudaryti prielaidas padidinti žaliavinės medienos pasiūlą medienos pramonei ir energetikai;
Vyriausybė, tarpinių kirtimų apimtis tvirtina aplinkos ministras, o privačiuose miškuose miško kirtimai vykdomi pagal vidinės miškotvarkos projektus. Tam tikrą, nereikšmingą kirtimo apimčių padidėjimą lems žemės ūkio žemėse įveistų plantacinių miškų, kurių pagrindinė paskirtis išauginti kuo daugiau medienos, įtraukimas į miško naudojimą. Tačiau tai nesąlygos ūkinės veiklos intensyvėjimo, kirtimo apimčių didėjimo kituose, ne plantaciniuose miškuose. Įstatymo projektu papildomai sudaroma galimybė pasirinkti įvairesnius kirtimo būdus, kad būtų sudarytos sąlygos kokybiškesniam miško atkūrimui, nekeičiant miško atkūrimo terminų, nurodytų Miškų įstatymo 15 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojantys griežti miško atkūrimo ir šio proceso kontrolės reikalavimai Įstatymo projektu nekeičiami. Miško atkūrimo kontrolę vykdo Valstybinė miškų tarnyba, kuri tikrina, ar laikantis Miškų įstatymo 15 straipsnyje nustatytų terminų laiku atkuriamos kirtavietės, žuvę medynai, atliekamas miško atkūrimo darbų ir atkurto miško kokybės vertinimas, praėjus 7 metams po miško atkūrimo. Vadovaujantis Miškų įstatymo 15 straipsnio 4 dalimi, Aplinkos ministerija tvirtina Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, kuriuose nustatomi specialūs reikalavimai atkuriamam miškui. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, kiekvienam pagrindiniais kirtimais iškirstam valstybinio miško sklypui rengiamas atskiras Miško želdinimo ir žėlimo projektas, kuriame nurodomos konkrečios priemonės (tikslinės medžių rūšys, jų sodinimo technologijos, priežiūros ir apsaugos priemonės ir kt.). Privatūs miškai atkuriami vadovaujantis privataus miško vidinės miškotvarkos projektu, kuriame numatytos konkrečios miško atkūrimo priemonės. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, pagal Miškų įstatymo 15 straipsnyje nustatytus terminus visi valstybiniai miškai atkuriami laiku, o privačiuose miškuose 2013 m. laiku neatkurta 1 proc., 2014 m. – 1,5 proc. visų kirtaviečių ir žuvusių medynų. Tačiau ir pastarieji atkuriami, nors ir pavėluotai. Tą garantuoja ir Miškų įstatymo 15 str. 6 d., kurioje numatyta, kad per penkerius metus neatkurtų privačių miškų atkūrimą miško savininkų lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja Aplinkos ministerija;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kultūriniai rezervatai (rezervatai–muziejai) steigiami ne gamtinėms vertybėms, bet ypač vertingiems kraštovaizdžio elementams išsaugoti: atkurti pažeistus kultūrinio kraštovaizdžio elementus, pritaikyti juos lankymui, statyti statinius kultūrinio rezervato tikslams įgyvendinti, atlikti tyrinėjimo darbus ir kt. Kultūriniuose rezervatuose vykdomi specialieji kraštovaizdžio formavimo ir kiti kirtimai, kiti planavimo dokumentuose nurodyti darbai, siekiant išsaugoti kultūrinio kraštovaizdžio vertybes, visiškai nesuderinami su I miškų grupės miškų ūkinės veiklos reglamentu, skirtu išsaugoti gamtines vertybes, ir atitinka ūkininkavimo III miškų grupėje režimą;
Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.
Įtvirtinus šią nuostatą miškų priskyrimo miškų grupėms procedūros bus optimizuotos ir palengvins planuojamų aplinkosauginių ir miškų ūkio priemonių vykdymą, nes dabar šios procedūros užima labai ilgą laiko tarpą, skaičiuojant nuo valstybinės miškų inventorizacijos ir teritorijų planavimo dokumento – miškų tvarkymo schemos parengimo iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto, kuriuo tvirtinamos miškų grupės, patvirtinimo. Todėl miškų inventorizacijos ir miškų tvarkymo schemos rengimo metu nustatyti miškų funkcinės paskirties pakeitimai dėl užsitęsusių procedūrų dažnai tampa neaktualūs ir apsunkina suplanuotų aplinkosauginių ir miškų ūkio priemonių vykdymą;
matuojant nenukirstą mišką, medieną ar vertinant jos kokybę, naudotis nepriklausomų medienos matuotojų paslaugomis. Įstatymo projektas nenukirsto miško, medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas reglamentuoja tik ta apimtimi, kai šias paslaugas teikia nepriklausomi medienos matuotojai.
Tačiau tai nedraudžia kitiems asmenims vykdyti nenukirsto miško, medienos matavimo, kokybės vertinimo veiklos jų valdomuose miškuose, teikti šių paslaugų kitiems asmenims pagal sutartis ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas prilyginamas leidimui, kuris reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą, todėl Įstatymo projektu reglamentuotas nepriklausomų medienos matuotojų atestavimas ir jų veiklos kontrolė. Įstatymo projekto 7 straipsnyje reglamentuoti kvalifikacijos atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių turi laikytis kvalifikacijos atestatą įgiję paslaugų teikėjai. Nepriklausomas medienos matavimas – pažangi praktika, įgalinanti objektyviai įvertinti apvalios medienos arba nenukirsto miško tūrį ir taikoma daugelyje Europos šalių. Lietuvoje ši sistema diegiama nuo 2005 m. Įgyvendinant Nacionalinėje miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 569, numatytus tikslus („didinti miškų ūkio ekonominį efektyvumą ir konkurencingumą“) ir uždavinius („skatinti <...> inovacijas“), siekiama skatinti šios inovacijos diegimą ir kuo platesnį taikymą Lietuvos miškų ūkyje. Nepriklausomų medienos matuotojų veikla yra tiesiogiai susijusi su tiksliu turto vertės (medynų tūrio) nustatymu. Todėl nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas ar jos kokybės nustatymas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Pažymėtina, kad didelę dalį matavimų nepriklausomi medienos matuotojai atlieka valstybiniuose miškuose.
Todėl tikslus medienos tūrio ir jo vertės nustatymas nulemia ir į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių dydį. Nepriklausomų medienos matuotojų teikiamos paslaugos taip pat labai svarbios sprendžiant ginčus, ypač susijusius su valstybiniuose miškuose pagamintos medienos, tūrio ir kokybės nustatymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir siekiant užtikrinti nepriklausomų medienos matuotojų veiklos skaidrumą, Įstatymo projektu nustatomi apribojimai asmenims, norintiems vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą. Nustatoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklos negali vykdyti asmuo, kuris pats verčiasi prekyba mediena, yra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat susijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais. Manytina, kad tik šias sąlygas atitinkantis asmuo gali būti nešališkas ir objektyvus. Įstatymo projektu nustatomi kvalifikaciniai reikalavimai – nepriklausomu medienos matuotoju gali būti fizinis asmuo, kuris turi aukštąjį universitetinį (ir) arba aukštąjį koleginį, (ir) arba aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą, arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienerių metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį. Darbo rinkoje asmenų, turinčių tokios darbo patirties, yra pakankamai. Todėl manoma, kad šis siūlomas reikalavimas padėtų užtikrinti geresnę nepriklausomų medienos matuotojų darbų kokybę, o pradedantiesiems – išvengti galimų grubių klaidų atliekant medienos matavimo darbus.
Įstatymo projektu nustatoma, kad nepriklausomų medienos matuotojų veiklą prižiūri Valstybinė miškų tarnyba, kuri nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas padarė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją ir nustato protingą terminą pašalinti pažeidimą. Jei per nustatytą terminą nepriklausomas medienos matuotojas pažeidimo nepašalina arba padaro pakartotinį pažeidimą per vienerius metus, Valstybinė miškų tarnyba sustabdo nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Pažymėtina, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas išduodamas neterminuotam laikui ir Įstatymo projektu nėra nustatomi įpareigojimai nepriklausomam medienos matuotojui kelti kvalifikaciją. Todėl kvalifikacijos kursų išklausymas padarius nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą(-us) užtikrintų nepriklausomų medienos matuotojų žinių ir praktinių įgūdžių atnaujinimą, kvalifikacijos tobulinimą, padėtų išvengti galimų pažeidimų ateityje.
Manytina, kad kvalifikacijos kursų išklausymas užtikrintų geresnę nepriklausomų medienos matuotojų darbų kokybę;
įtvirtinama Miškų įstatyme atsižvelgiant į atitinkamą suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir Konstitucinio Teismo doktriną, kuri įtvirtina bendrą principą – kai nėra įstatyminio reguliavimo, draudžiama poįstatyminiu aktu nustatyti ūkinės veiklos apribojimus. Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, kuriais remiantis miško valdoje vykdoma visa ūkinė veikla, išduodami leidimai kirsti mišką ir t. t. Vidinės miškotvarkos projektai galioja 10 ir daugiau metų. Todėl projekto įgyvendinimo eigoje nustačius, kad vidinės miškotvarkos projekte blogai suprojektuotos ūkinės priemonės, toks projektas turi būti pripažintas negaliojančiu siekiant išvengti žalos turtui ir aplinkai. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas naujų nuostatų nenustato. Šiuo metu teisė institucijai, tvirtinančiai vidinės miškotvarkos projektus, pripažinti juos negaliojančiais, taip pat vidinės miškotvarkos projektų pripažinimo negaliojančiais kriterijai yra nustatyti Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.
D1-406, ir Miškų inventorizacijos ir ūkinių priemonių projektavimo darbų kokybės vertinimo metodikoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-499;
suderinami su Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis;
įstatymo nuostatas, tikslinamas Žemės reformos įstatymo 14 straipsnis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, skatins verslo plėtrą. Įtvirtinus nuostatą, kad miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais, miškų priskyrimo miškų grupėms procedūros, įskaitant ir miškų priskyrimo miškų grupėms keitimo procedūrą, bus supaprastintos. Tai ne tik palengvins planuojamų aplinkosauginių ir miškų ūkio priemonių vykdymą, bet taip pat sumažins administracinę naštą ūkio subjektams, leis sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Supaprastinus miškų priskyrimo miškų grupėms procedūrą ir atsisakius vieno iš etapų (miškų priskyrimo miškų grupėms schemų ir jų pagrindu rengiamų miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašų, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, rengimo) procedūra sutrumpės apie 3 mėnesius. Pagrindiniai plantacinių miškų veisimo tikslai – tiekti biomasę energijos gamybai; patenkinti medienos poreikius popieriaus gamybai; kompensuoti medienos resursų, gaunamų iš natūralių miškų, trūkumą; atkurti miškus ne miško žemėse, taip pat ir žemės ūkiui netinkamose ir nenaudojamose žemėse. Plantacinius miškus integravus į miškų funkcinę klasifikaciją ir įstatymo lygiu reglamentavus veiklą šiuose miškuose, bus sudarytos galimybės, naudojant sparčiai augančias medžių rūšis ir jų hibridus, per trumpą laiką išauginti kuo didesnį kiekį medienos. Tai turės teigiamą įtaką medienos ir biokuro pramonei, bus skatinama šių pramonės šakų plėtra, bus pagerintos šių pramonės sektorių verslo sąlygos – pagerės apsirūpinimo biokuru sąlygos, šalies energetika ir medienos pramonė bus geriau aprūpinama medienos žaliava. Pažymėtina, kad tai prisidės ir prie 2009 m. balandžio 23 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičiančios bei vėliau panaikinančios Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB, nuostatų, taip pat Nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 789, numatytų tikslų įgyvendinimo. Šioje Strategijoje numatyta skatinant atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą, prioritetą teikti ištekliams, kurie su mažiausiomis sąnaudomis kuria didžiausią pridėtinę vertę, tam kuo daugiau naudoti biokurą. Plantacinių miškų auginimui bus galima intensyviau panaudoti žemės ūkiui netinkamas ir nenaudojamas žemes. Lietuvos Respublikos žemės fondo duomenimis, 2014 m. sausio 1 d. žemės ūkiui netinkamų ir nenaudojamų žemių Lietuvoje buvo 149, 4 tūkst. ha. Suderinus įvairius šios žemės naudojimo poreikius, dar didesnė dalis šios žemės, nei iki šiol, galėtų būti panaudota plantacinių miškų įveisimui. Auginant greitai augančias medžių rūšis ir jų hibridus ir taikant trumpą kirtimų rotaciją, tokiuose miškuose galima būtų išauginti 30–50 % daugiau energetikos ir medienos pramonei skirtos medienos, nei ne plantaciniuose miškuose, taikant įprastas miškininkystės technologijas. Pavyzdžiui, Suomijoje hibridinių drebulių plantaciniuose želdiniuose per 25 metus išauginama apie 300 ktm/ha medienos. Tai yra 30–50 % daugiau tūrio nei paprastosios drebulės ar karpotojo beržo ir 100 % daugiau nei paprastosios eglės medynuose per tą patį laikotarpį. Tai patvirtina ir Lietuvos pavyzdys – VĮ Dubravos eksperimentinės–mokomosios miškų urėdijos 23 metų amžiaus hibridinių drebulių želdiniuose medžiai jau pasiekė 250–300 ktm/ha medienos tūrį, metinis medienos prieaugis siekia 10,9–13 ktm/ha, kai tuo tarpu natūralių drebulynų – 6,9 ktm/ha.
Įstatymo projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką nepriklausomų medienos matuotojų veiklos plėtrai ir kokybei. Nepriklausomų medienos matuotojų veikla yra tiesiogiai susijusi su tiksliu turto vertės (medynų tūrio) nustatymu. Todėl nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas ar jos kokybės nustatymas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Todėl įtvirtinus nepriklausomų medienos matuotojų veiklos esmines nuostatas Miškų įstatyme, miškų valdytojai bus skatinami naudotis nepriklausomų medienos matuotojų teikiamomis paslaugomis. Šiuo metu nepriklausomų medienos matuotojų paslaugomis naudojasi stambiausios Lietuvoje veikiančios medienos perdirbimo įmonės, kurių pagrindinės žaliavos tiekėjos yra valstybės įmonės miškų urėdijos. Nepriklausomų medienos matuotojų paslaugų poreikis nuo jų veiklos pradžios išaugo daugiau nei du kartus: 2006 m. nepriklausomi medienos matuotojai išmatavo 463,6 tūkst. m³ medienos (~ 8 % visos Lietuvos miškuose iškirstos medienos), o 2012 m. – 1 128,6 tūkst. m³ (~16 % visos Lietuvos miškuose iškirstos medienos). Nepriklausomų medienos matuotojų išmatuojami medienos kiekiai kitose Europos šalyse yra nepalyginamai didesni. Pavyzdžiui, Latvijoje nepriklausomi medienos matuotojai kasmet išmatuoja apie 70 % visos Latvijos miškuose iškertamos medienos. Manytina, kad įtvirtinus Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, nepriklausomų medienos matuotojų teikiamų paslaugų poreikis kasmet nuosekliai didės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Žemės reformos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projektas. Priėmus Įstatymo projektą, reikės pakeisti šiuos teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimą Nr. 1171 ,,Dėl Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašo ir miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“, Miško kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. D1-79 ,,Dėl Miško kirtimų taisyklių patvirtinimo“, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 ,,Dėl Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų“, Nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. D1-506 „Dėl nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir atestavimo komisijos sudarymo“ ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 „Dėl Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Iki Įstatymo projekto įsigaliojimo Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-01-15 Nr. XIIP-2612 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeracijos. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Neringa Azguridienė Saulius Švedas
KAIMO REIKALŲ komitetas
pirmininkas Saulius Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius Audrius Petkevičius, Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeracijos. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2015-01-27) * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. 1-1607 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2612 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2612) antikorupcinį vertinimą antikorupcinį vertinimą. Projektuose siūlomų pakeitimų esmė - patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, pagreitinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras; aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymą; patikslinti arba naujai apibrėžti kai kurias Miškų įstatyme vartojamas sąvokas; nustatyti nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo ir jų veiklos priežiūros, miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, pripažinimo negaliojančiais esmines nuostatas; patikslinti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo galimybes. Atlikus Projekto Nr. XIIP-2611 ir Projekto Nr. XIIP-2612 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėti teisės akto projektai tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2612; 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: 5 - už,
Grybauskas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-151 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeracijos. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas 2015-06-10 pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2612 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2612 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymas: “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. gegužės rugpjūčio 1 d.”. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas