Projekto lyginamasis variantas
2014 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmogaus žmonių veiklos ir ar gamtinių veiksnių netekęs augalijos jame laikinai medžių nėra (kirtavietės, degavietės, želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Laukuose Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros
paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas.“
2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Miško žemė
Miško žemė
dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Miško valdytojai – miško savininkai; miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės bei organizacijos, valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusios privačios miško žemės valdymo teisę.“ „11.
Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“
dalimi:
„18. Miško medelynas – iš vieno ar daugiau žemės sklypų sudarytas plotas, kuriame
atvirame grunte ir (ar) šiltnamiuose auginami miško sodmenys ir įrengta jiems auginti reikalinga infrastruktūra – komposto ruošimo vieta, laistymo sistema ir
(ar) vandens telkinys, keliai, miško sodmenų rūšiavimo ir laikymo patalpos.“
dalimi: „19.
Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla.“
2 straipsnį 20 dalimi: ,,20. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis.“
2 straipsnį 21 dalimi: ,,21. Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną.“
dalimi: ,,22. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų.“
9Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
,,23. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno.“
10Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
,,24. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija.“
11Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
,,25.
Specialusis miško kirtimas – miško kirtimas, siekiant formuoti kraštovaizdį, atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, rekonstruoti medynus ir krūmynus, taip pat miško ar jo dalies iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba miško iškirtimas, kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis.“
12Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
,,26. Ugdomasis miško kirtimas
dalimi: „27. Biržė – miško kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas“. 14. Papildyti 2 straipsnį 28 dalimi: „28. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, taip pat Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybė.“
15Papildyti 2 straipsnį 29 dalimi:
„28. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas
1Pagal ūkininkavimo tikslus,
ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. 2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų bei ir biosferos monitoringo stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami draudžiami. 3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai.
Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai ar jų dalys, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais; Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. 2) B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas
Tai genetinių, geologinių, geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 5 hektarų) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. 5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus. 5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. 2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos.
Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas, auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti kirtavietėse, žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“
ir IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas. Pagrindiniai plyni kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miškuose, išskyrus pelkinius ir užpelkėjusių augaviečių medynus ir blogos sanitarinės būklės medynus, kurių būklės negalima pagerinti neplynais kirtimais. 7. 6. Atskiros draustinių Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms. 8. 7. Miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.“
straipsnio pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;“
ir ją išdėstyti taip: ,, 6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
nauju 10 punktu: „10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą;“ 2.
Buvusį 5 straipsnio 3 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. ,, 10) 11) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės
dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais ir pan.) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, bei vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitą kitais įstatymų įstatymais draudžiamą veiklą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, apvaliosios medienos apskaitos, klasifikavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu
1Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:
„9¹ straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas
matuotojas pagal jam suteiktą kvalifikaciją gali teikti nenukirsto miško ir
(ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį (ir) arba aukštąjį koleginį, (ir) arba aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą, arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienerių metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį. Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai. 2.
neišduodamas, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra nebaustas. Ši nuostata mutatis mutandis taikoma ir Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis ir siekia vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje. 3. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose valstybėse narėse, yra pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 4. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato protingą terminą pažeidimą pašalinti.
Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam medienos matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienerius metus. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu. 5. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai įrodančius dokumentus. 6.
medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas esant bent vienam iš šių atvejų:
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) nepriklausomo medienos matuotojo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai;
Valstybinės miškų tarnybos nustatytą protingą terminą neatlieka šio straipsnio
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu nepriklausomam medienos matuotojui mirus.“
straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Miškotvarkos Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles bei metodiką ir jose nustatytus kriterijus. Pripažinti vidinės miškotvarkos projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatytais kriterijais ir tvarka. Miškų tvarkymo schemos rengiamos, derinamos, tvirtinamos, registruojamos ir keičiamos aplinkos ministro nustatyta Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklių tvarka. Vadovauti miškų tvarkymo schemos rengimui turi teisę Miškų tvarkymo schemos vadovo atestatą turintis asmuo. Miškų tvarkymo schemos vadovo atestatas išduodamas, jo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.“
14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į miško valdos plotą arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotą, nustato miškotvarkos projekto turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų kirtimo amžių visuose miškuose. Pagrindiniai miško kirtimai atliekami brandžiuose, perbrendusiuose miškuose ir bręstančiuose medynuose Miško kirtimų taisyklėse nustatytais atvejais. Tarpiniai miško kirtimai atliekami medynų produktyvumo didinimo, sanitarinės miškų būklės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, medienos išteklių panaudojimo, medynų rekonstrukcijos ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais. Metinė pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma kiekvienam miško valdytojui ir savininkui pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką.“
14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Tarpinių miško kirtimų mastą Miško tarpinio naudojimo apimtį šalies valstybiniuose miškuose nustato Aplinkos ministerija.“
14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Miškotvarkos projektus rengia bei miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybių narių kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ar jų padaliniai, Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Laikantis šios tvarkos, centralizuotai kaupiami ir tvarkomi miškotvarkos duomenys, rengiami, derinami ir tvirtinami miškotvarkos projektai. 9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų.
Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo,. žŽuvę želdiniai ir žėliniai – turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus vienerius metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
auginimas ir kirtimas
priežiūros priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos sąlygoms atsparius augavietės sąlygas atitinkančius, našius miškus, atitinkančius jų funkcinę paskirtį ir augavietės sąlygas, pirmenybę teikiant vietinėms medžių ir kitų augalų rūšims, mišriems miško želdiniams ir vietinės kilmės mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių klimato sąlygų. Medynų augimą ir priežiūrą reguliuojančios priemonės, pagrindiniai ir tarpiniai miško kirtimai atliekami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamus normatyvus ir taisykles. 2. Miško ugdymo kirtimai atliekami nebrandžiuose medynuose jų našumui bei stabilumui didinti ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šiais miško kirtimais reguliuojamas medynų tankumas ir rūšinė sudėtis. Sanitariniai miško kirtimai atliekami miško sveikatingumui palaikyti ir gerinti. 2. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus 3 straipsnyje nustatytus draudimus ir apribojimus.
Kirtimų būdai, kirtimų amžius, aplinkosauginiai ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.“
būti atliekami miško kirtimai kraštovaizdžiui formuoti, biotechninėms priemonėms vykdyti, priešgaisrinėms juostoms įrengti, technologinių įrenginių vietoms paruošti ir kitiems miškų ūkio tikslams.“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Stichinių nelaimių miškuose atvejais Aplinkos ministerija turi teisę nustatyti specialias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo priemones, kurios yra privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.“ „3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį.“
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatai galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-2611(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Atrankinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai iškertama dalis tam tikro amžiaus, kokybės, matmenų ar būklės medyno medžių, siekiant išlaikyti arba sukurti įvairiaamžį medyną. 2. Atvejinis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai brandus medynas iškertamas per kelis kartus kas 5 ar daugiau metų. 3. Biržė – miško
kirtimui atrėžtas arba kertamas medynų plotas. 15.4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. 16.5. Kompleksinė miškų ūkio veikla – veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą, prekybą mediena ir miško ištekliais. 2.6. Medynas
Laukuose Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose ar geležinkelių želdinių apsaugos zonose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros
paskirties žemėje esantys žmogaus įveisti želdynai nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas. 17.9. Miškotvarka
juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijo miško ir miško išteklių naudojimo teisę. 6.13. Miško parkai – intensyviai rekreacijai naudojami ne mažesnio kaip 3 hektarų ploto miškai su atitinkama rekreacine įranga ir infrastruktūra. 10.14. Miško savininkai – valstybė, fiziniai ir juridiniai asmenys ir užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, įstatymų nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus. 9.15. Miško valda – nuosavybės teise valdomas miškų ūkio paskirties žemės sklypas. 11. Miško valdytojai – miško savininkai; miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės bei organizacijos, valdančios patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka joms Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kiti fiziniai ar juridiniai asmenys; užsienio valstybėse įsteigtos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, tačiau turinčios civilinį teisnumą pagal tų valstybių įstatymus, teisėtai įgijusios privačios miško žemės valdymo teisę. 16. Miško valdytojas
Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote esantys miško keliai, kvartalų, technologinės ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, taip pat žemė, skirta miškui įveisti. 17. Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. 4.18. Miškų grupė – miško žemės plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkininkavimo tikslai ir ūkininkavimo režimas. 14.19. Miškų urėdija – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą. 8.20. Nenukirstas miškas – augantys medžiai, sausuoliai, vėjavartos, vėjalaužos ir kita nenukirsta sumedėjusi miško augalija. 21.
21Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla. 22. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis. 23. Plynasis pagrindinis miško kirtimas – pagrindinis miško kirtimas, kai biržėje iškertami visi medžiai, išskyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomo pomiškio grupes. Po kirtimo likę medžiai nesudaro medyno. 24. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai iškertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. 25. Specialusis
miško kirtimas – miško kirtimas, siekiant formuoti kraštovaizdį, atkurti genetiškai vertingas miško medžių populiacijas miško medžių genetiniuose draustiniuose, genetiniuose ir sėkliniuose medynuose, išsaugoti ar atkurti biologinę įvairovę, vykdyti biotechnines priemones, gerinančias natūralias medžiojamųjų gyvūnų gyvenamosios aplinkos sąlygas, rekonstruoti medynus ir krūmynus, taip pat miško ar jo dalies iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms arba miško iškirtimas, kai miško žemė verčiama kitomis naudmenomis. 26. Ugdomasis miško kirtimas – miško kirtimas nebrandžiame medyne, siekiant išauginti tam tikros rūšių sudėties ir geros kokybės produktyvų medyną. 27.
narė – valstybė Europos Sąjungos narė, taip pat Europos ekonominės erdvės valstybė. 13.28. Valstybiniai miškų pareigūnai (vyriausieji valstybiniai miškų pareigūnai, vyresnieji valstybiniai miškų pareigūnai ir valstybiniai miškų pareigūnai) – miškų ūkio valstybinio valdymo, valstybinės miškų kontrolės įstaigų, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai ir miškų urėdijų miško apsaugos darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir turintys įstatymų nustatytus įgaliojimus. Vyriausiųjų valstybinių miškų pareigūnų, vyresniųjų valstybinių miškų pareigūnų ir valstybinių miškų pareigūnų statusas suteikiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. 29. Žaliavinė mediena – miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti.“2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,3 straipsnis. Miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas
1Pagal ūkininkavimo tikslus,
ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes. 2. I grupė – rezervatiniai miškai. Tai valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų bei ir biosferos monitoringo stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – palikti miškus sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai, išskyrus Saugomų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami draudžiami. 3. II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, miško genetinių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių ir šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai ar jų dalys, saugomų gamtos išteklių sklypų, priešeroziniai ir kiti miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus.
Stichinių arba biotinių veiksnių sudarkyti, blogos sanitarinės būklės medynai kertami neplynais arba plynais sanitariniais kirtimais. Gamtinę brandą pasiekę medynai gali būti kertami pagrindiniais neplynais kirtimais; Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. 2) B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas
Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. 5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi kirtimai, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 8 hektarų, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus. 5. IV grupė – ūkiniai miškai. Tai miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. 2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.“
ir IV grupių miškuose plynų sanitarinių kirtimų plotas neribojamas.
Pagrindiniai plyni kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miškuose, išskyrus pelkinius ir užpelkėjusių augaviečių medynus ir blogos sanitarinės būklės medynus, kurių būklės negalima pagerinti neplynais kirtimais. 7. 6. Atskiros draustinių Draustinių miškų dalys, vadovaujantis specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, gali būti priskirtos skirtingoms miškų grupėms. 8. 7. Miškų priskyrimo grupėms tvarką ir normatyvus nustato bei miškus grupėms priskiria Vyriausybė Aplinkos ministerijos teikimu. Miškus miškų grupėms priskiria Aplinkos ministerija, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka ir normatyvais.“
straipsnio pakeitimas
3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) valstybiniai miško medelynai ir sėklinės miško medžių plantacijos;“. 2. Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
nauju 10 punktu: „10) prižiūri nepriklausomų medienos matuotojų veiklą;“. 2. Buvusį 5 straipsnio 3 dalies 10 punktą laikyti 11 punktu. ,, 10) 11) atlieka kituose teisės aktuose numatytas funkcijas.“
dalimi: „5.
Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:
1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose.“
laikyti 6 dalimi. „5.6. Privačius miškus atkuria, tvarko ir naudoja privačių miškų savininkai, laikydamiesi šio įstatymo, taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia privataus miškų ūkio plėtrą, privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, teikiančias miško savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir miškų urėdijos darbuotojai neturi teisės
dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais ir pan.) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, bei vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo, apvaliosios medienos apskaitos, klasifikavimo ir ženklinimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“7 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu: „9¹ straipsnis. Nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reglamentavimas
teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija ar jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, jeigu jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį
(ir) arba aukštąjį koleginį, (ir) arba aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį. Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai. 2. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra nebaustas.
Ši nuostata mutatis mutandis taikoma valstybės narės piliečiui ar kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis ir siekia vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje. 3. Valstybių narių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją ne Lietuvos Respublikoje, o kitose valstybėse narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Nepriklausomų medienos matuotojų profesinė kvalifikacija, įgyta kitose valstybėse narėse, yra pripažįstama pagal Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nuostatas. 4. Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato protingą terminą pažeidimui pašalinti.
Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam medienos matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienus metus. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu. 5. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai įrodančius dokumentus. 6.
medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, jeigu yra bent vienas iš šių atvejų:
medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) nepriklausomo medienos matuotojo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai;
4) nepriklausomas medienos matuotojas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą protingą terminą neatlieka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. 7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu nepriklausomam medienos matuotojui mirus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę šio kadastro tvarkytojo teikimu įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Miškotvarkos Vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles bei metodiką ir jose nustatytus kriterijus. Pripažinti vidinės miškotvarkos projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatytais kriterijais ir tvarka.
Miškų tvarkymo schemos rengiamos, derinamos, tvirtinamos, registruojamos ir keičiamos aplinkos ministro tvirtinamose Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovauti miškų tvarkymo schemos rengimui turi teisę miškų tvarkymo schemos vadovo atestatą turintis asmuo. Miškų tvarkymo schemos vadovo atestatas išduodamas, jo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas ir galiojimas panaikinamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka.“
ir ją išdėstyti taip:
„4. Aplinkos ministerija, atsižvelgdama į
miško valdos plotą arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančios miško žemės plotą, nustato miškotvarkos projekto turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų kirtimo amžių visuose miškuose. Pagrindiniai miško kirtimai atliekami brandžiuose, perbrendusiuose miškuose ir bręstančiuose medynuose Miško kirtimų taisyklėse nustatytais atvejais. Tarpiniai miško kirtimai atliekami medynų produktyvumo didinimo, sanitarinės miškų būklės gerinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, medienos išteklių panaudojimo, medynų rekonstrukcijos ir kitais teisės aktuose nustatytais tikslais. Metinė pagrindinių miško kirtimų norma nustatoma kiekvienam miško valdytojui ir savininkui pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą metodiką.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Tarpinių miško kirtimų mastą Miško tarpinio naudojimo apimtį šalies valstybiniuose miškuose nustato Aplinkos ministerija.“
ir ją išdėstyti taip: „8. Miškotvarkos projektus rengia ir miškų inventorizaciją atlieka fiziniai ir juridiniai asmenys, valstybių narių kitos organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, ar jų padaliniai Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Laikantis šios tvarkos, centralizuotai kaupiami ir tvarkomi miškotvarkos duomenys, rengiami, derinami ir tvirtinami miškotvarkos projektai. 10 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Miškas atkuriamas ir įveisiamas mišką želdinant arba jam želiant, laikantis aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimų. Želdintinose ir atželiančiose kirtavietėse ir degavietėse Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo,. žŽuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo. Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka Aplinkos ministerijos aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
auginimas ir kirtimas
priežiūros priemonėmis turi būti siekiama formuoti ir atkurti aplinkos sąlygoms atsparius augavietės sąlygas atitinkančius, našius miškus, atitinkančius jų funkcinę paskirtį ir augavietės sąlygas, pirmenybę teikiant vietinėms medžių ir kitų augalų rūšims, mišriems miško želdiniams ir vietinės kilmės mišriems medynams, prisitaikiusiems prie vietinių klimato sąlygų. Medynų augimą ir priežiūrą reguliuojančios priemonės, pagrindiniai ir tarpiniai miško kirtimai atliekami pagal Aplinkos ministerijos tvirtinamus normatyvus ir taisykles. 2.
kirtimai atliekami nebrandžiuose medynuose jų našumui bei stabilumui didinti ir biologinei įvairovei išsaugoti. Šiais miško kirtimais reguliuojamas medynų tankumas ir rūšinė sudėtis. Sanitariniai miško kirtimai atliekami miško sveikatingumui palaikyti ir gerinti. 2. Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai, išskyrus šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytus draudimus ir apribojimus. Kirtimų būdai, kirtimų amžius, aplinkosaugos ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.“
būti atliekami miško kirtimai kraštovaizdžiui formuoti, biotechninėms priemonėms vykdyti, priešgaisrinėms juostoms įrengti, technologinių įrenginių vietoms paruošti ir kitiems miškų ūkio tikslams.“
Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Stichinių nelaimių miškuose atvejais Aplinkos ministerija turi teisę nustatyti specialias apsaugos ir nelaimių padarinių šalinimo priemones, kurios yra privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.“ „3. Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį.“
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį ir 13 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. spalio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatai galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2015 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2015-01-15 Nr. XIIP-2611 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio nuostatų seka, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklą galėtų vykdyti fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys tokia veikla užsiimti neturėtų teisės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis juridiniai asmenys tuo atveju, jeigu juose pagal darbo sutartis dirbtų asmenys, turintys nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą, negalėtų teikti miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugų. Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2006 m. gegužės 31 d.,
konstatavęs, kad įstatyme gali būti nustatyti tik pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui draudimai (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės
būtų nepagrįstai apribojama ūkinės veiklos laisvė ir laikomasi ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo principo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatoms. 2.
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas - nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, uždraudžiant medienos matuotojams užsiimti tam tikra ūkine komercine veikla – medienos prekyba, yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Tačiau diskutuotina, ar tuo atveju, jeigu medienos prekyba besiverčiantis medienos matuotojas vykdytų matavimus asmenims, su juo nesusijusiems santykiais, galinčiais sukelti interesų konfliktą, jo vykdoma medienos matavimo ir kokybės vertinimo veikla būtų neobjektyvi ir šališka. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisės būtų apribojamos labiau, nei reikia projekto tikslams pasiekti. Tokie patys argumentai taikyti ir projekto nuostatoms, kuriomis siūloma riboti medienos matuotojų teisę būti juridinių asmenų, besiverčiančių medienos prekyba, dalyviais, valdymo organų nariais ir pan. Be to, kelia abejonių ir projekto nuostata, kuria medienos matuotojams draudžiama būti susijusiais artimais giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla su visais medienos prekyba besiverčiančiais subjektais.
Manytina, kad nepriklausomi medienos matuotojai neturėtų atlikti medienos matavimų ir jos kokybės vertinimo tik tiems asmenims, su kuriais jį sieja aukščiau minėti ryšiai. Draudimas nepriklausomam medienos matuotojui būti nesusijusiu su visais be išimties medienos pirkimu – pardavimu užsiimančiais asmenimis yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas turėtų būti nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju darbo santykiais ar jungtine veikla, tačiau juos galėtų sieti kiti civiliniai sutartiniai santykiai, pavyzdžiui, jie galėtų būti sudarę turto panaudos, paskolos ir pan. sutartis. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, pagal kurias teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tikslintinas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies trečiasis sakinys po žodžio „reglamentuoja“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalies nuostatoms. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje keičiamos 3 dalys (terminai) ir šis straipsnis pildomas naujomis 12 dalių (terminais), svarstytina, ar, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio nereikėtų išdėstyti nauja redakcija, kurioje terminai būtų išdėstyti abėcėlės tvarka. 5.
įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje išbrauktini žodžiai ,,pagal jam suteiktą kvalifikaciją“, nes tai, kad nepriklausomas medienos matuotojas yra asmuo, įgijęs nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją, projekto 1 straipsnio 5 dalimi yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateiktoje nepriklausomo medienos matuotojo sąvokoje. Kartu pastebėtina, kad iš projekto 7 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai išsilavinimas būtų laikomas lygiaverčiu aukštajam universitetiniam, aukštajam koleginiam ar aukštesniajam miškininkystės išsilavinimui, kurį privalėtų turėti asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 6. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio
narė“ turinį, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio
ekonominės erdvės valstybės“ bei „Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių“ keistinos į formuluotę „valstybės narės“. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kuriais subjektais sudarytų darbo sutarčių pagrindu galėtų veikti aukščiau nurodyti asmenys: ar su nepriklausomais medienos matuotojais, ar su medienos pirkėjais ar pardavėjais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis aukščiau minėti asmenys negalėtų vykdyti nepriklausomo medienos matuotojų veiklos Lietuvos Respublikoje civilinių sutarčių pagrindu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Taip pat šiose projekto nuostatose keistina formuluotė „kaip Lietuvos Respublikos piliečiai“, kadangi ji suponuoja prielaidą, kad nepriklausomais medienos matuotojais gali būti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę. 8. Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas būtų išduodamas asmenims, padariusiems medienos kokybės vertinimo (nustatymo) pažeidimus. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį Valstybinė miškų tarnyba privalėtų panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, po to, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, bei išklauso kvalifikacijos kursus. 10.
pakankamai aišku, kuri institucija ir per kokį terminą išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus, kokius dokumentus reikėtų pateikti asmenims, norintiems gauti minėtus atestatus, kokios pasekmės kiltų, jei asmuo pateiktų ne visus reikiamus dokumentus arba pateiktų netikslią, neteisingą informaciją. Be to, nėra aišku, kaip būtų tikrinama, ar asmuo, norintis gauti minėtą atestatą atitinka reikalavimus, siūlomus nustatyti projekto 1 straipsnio
prekyba, nebūti susijusiam su tokiu juridiniu asmeniu ir kiti. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 11. Atsižvelgus į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus), tame tarpe ir tuos, kuriais yra patvirtinami atitinkami nuostatai, priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto
ministerijos tvirtinamų“ . 12. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje po žodžio „išskyrus“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Neringa Azguridienė Saulius Švedas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
d. 102-P-20
dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Vytautas Gapšys, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Rita Varanauskienė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas S. Švedas, Aplinkos ministerijos Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas N. Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
seka, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklą galėtų vykdyti fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys tokia veikla užsiimti neturėtų teisės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis juridiniai asmenys tuo atveju, jeigu juose pagal darbo sutartis dirbtų asmenys, turintys nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą, negalėtų teikti miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugų.
Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme gali būti nustatyti tik pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui draudimai (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d.,
nepagrįstai apribojama ūkinės veiklos laisvė ir laikomasi ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo principo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatoms. 2. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas - nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, uždraudžiant medienos matuotojams užsiimti tam tikra ūkine komercine veikla – medienos prekyba, yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Tačiau diskutuotina, ar tuo atveju, jeigu medienos prekyba besiverčiantis medienos matuotojas vykdytų matavimus asmenims, su juo nesusijusiems santykiais, galinčiais sukelti interesų konfliktą, jo vykdoma medienos matavimo ir kokybės vertinimo veikla būtų neobjektyvi ir šališka. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisės būtų apribojamos labiau, nei reikia projekto tikslams pasiekti. Tokie patys argumentai taikyti ir projekto nuostatoms, kuriomis siūloma riboti medienos matuotojų teisę būti juridinių asmenų, besiverčiančių medienos prekyba, dalyviais, valdymo organų nariais ir pan. Be to, kelia abejonių ir projekto nuostata, kuria medienos matuotojams draudžiama būti susijusiais artimais giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla su visais medienos prekyba besiverčiančiais subjektais. Manytina, kad nepriklausomi medienos matuotojai neturėtų atlikti medienos matavimų ir jos kokybės vertinimo tik tiems asmenims, su kuriais jį sieja aukščiau minėti ryšiai.
Draudimas nepriklausomam medienos matuotojui būti nesusijusiu su visais be išimties medienos pirkimu – pardavimu užsiimančiais asmenimis yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas turėtų būti nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju darbo santykiais ar jungtine veikla, tačiau juos galėtų sieti kiti civiliniai sutartiniai santykiai, pavyzdžiui, jie galėtų būti sudarę turto panaudos, paskolos ir pan. sutartis. Nepritarti Manytina, kad projekto 7 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, jos 29 ir 46 straipsnių nuostatoms, nes:
nėra įtvirtinta draudimo nepriklausomiems medienos matuotojams turėti darbo santykių su juridiniais asmenimis, kas reikštų, kad atitinkamame juridiniame asmenyje dirbantys nepriklausomi medienos matuotojai teiktų nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Pažymėtina, kad projekto 7 straipsnyje išdėstytame Miškų įstatymo 9¹ straipsnyje reglamentuojama nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos įgijimo ir jos netekimo teisiniai pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte pasirinktas teisinio reglamentavimo modelis įstatyme apskritai nenustato apibrėžto subjektų rato, galinčių teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, tačiau projekto 7 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepriklausomas medienos matuotojas pagal jam suteiktą kvalifikaciją gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas“.
Projekto 7 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepriklausomo medienos matuotojo veikla gali būti vykdoma pagal darbo sutartį, t. y. nepriklausomam medienos matuotojui dirbant juridiniame asmenyje arba savarankiškai. Siekiant projekto 7 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo 9¹ straipsnio aiškumo, nekeliančio klausimų dėl juridinių asmenų diskriminavimo, manytina, būtų logiška remtis panašaus teisinio reglamentavimo pavyzdžiais, kuomet įstatyme įtvirtinama bendroji nuostata, kokie subjektai turi teisę teikti atitinkamas paslaugas, kaip pavyzdžiui, Nekilnojamo turto kadastro įstatymo
kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. <...>.“)
Teisinis proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis, reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad projekte „nustatoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklos negali vykdyti asmuo, kuris pats verčiasi prekyba mediena, yra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat susijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais. Manytina, kad tik šias sąlygas atitinkantis asmuo gali būti nešališkas ir objektyvus.“ Atsižvelgiant į tai, kad Teisės departamento pateiktoje pastaboje išreikštas neaiškumas, dėl ko numatyti atitinkami apribojimai nepriklausomiems medienos matuotojams, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkami apribojimai nustatyti būtent siekiant nepriklausomų medienos matuotojų nešališkumo ir objektyvumo. 3.
Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 7 straipsnyje dėstomos Miškų įstatymo 9¹ straipsnio nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: už tai, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai – 5, už tai, kad projektas prieštarauja Konstitucijai – 1. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras
KAIMO REIKALŲ komitetas
Bucevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Simantė Kairienė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškų ūkio plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis, Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento direktorius Audrius Petkevičius, Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 91 straipsnio nuostatų seka, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklą galėtų vykdyti fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys tokia veikla užsiimti neturėtų teisės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis juridiniai asmenys tuo atveju, jeigu juose pagal darbo sutartis dirbtų asmenys, turintys nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą, negalėtų teikti miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugų.
Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad įstatyme gali būti nustatyti tik pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui draudimai (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Kyla abejonių, ar juridiniams asmenims būtų nepagrįstai apribojama ūkinės veiklos laisvė ir laikomasi ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo principo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatoms. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. Nors Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2015 m. gegužės 20 d. padarė išvadą, kad prieštaravimo Konstitucijai nėra, Komiteto nuomone, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba yra teisinga. Todėl Kaimo reikalų komitetas siūlo tobulinti nepriklausomo medienos matuotojo sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Nepriklausomas medienos matuotojas – fizinis asmuo, įgijęs nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją ir turintis šią kvalifikaciją patvirtinantį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą atestatą arba juridinis asmuo, Vyriausybės nustatyta tvarka turintis teisę atlikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo darbus.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)15
siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas - nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla. Kyla abejonių, ar projektu siūlomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, uždraudžiant medienos matuotojams užsiimti tam tikra ūkine komercine veikla – medienos prekyba, yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Tačiau diskutuotina, ar tuo atveju, jeigu medienos prekyba besiverčiantis medienos matuotojas vykdytų matavimus asmenims, su juo nesusijusiems santykiais, galinčiais sukelti interesų konfliktą, jo vykdoma medienos matavimo ir kokybės vertinimo veikla būtų neobjektyvi ir šališka. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisės būtų apribojamos labiau, nei reikia projekto tikslams pasiekti.
Tokie patys argumentai taikyti ir projekto nuostatoms, kuriomis siūloma riboti medienos matuotojų teisę būti juridinių asmenų, besiverčiančių medienos prekyba, dalyviais, valdymo organų nariais ir pan. Be to, kelia abejonių ir projekto nuostata, kuria medienos matuotojams draudžiama būti susijusiais artimais giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla su visais medienos prekyba besiverčiančiais subjektais. Manytina, kad nepriklausomi medienos matuotojai neturėtų atlikti medienos matavimų ir jos kokybės vertinimo tik tiems asmenims, su kuriais jį sieja aukščiau minėti ryšiai. Draudimas nepriklausomam medienos matuotojui būti nesusijusiu su visais be išimties medienos pirkimu – pardavimu užsiimančiais asmenimis yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas turėtų būti nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju darbo santykiais ar jungtine veikla, tačiau juos galėtų sieti kiti civiliniai sutartiniai santykiai, pavyzdžiui, jie galėtų būti sudarę turto panaudos, paskolos ir pan. sutartis. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)
tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tikslintinas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies trečiasis sakinys po žodžio „reglamentuoja“ įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalies nuostatoms. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)1 4.
Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje keičiamos 3 dalys (terminai) ir šis straipsnis pildomas naujomis
taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio nereikėtų išdėstyti nauja redakcija, kurioje terminai būtų išdėstyti abėcėlės tvarka. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7
pirmajame sakinyje išbrauktini žodžiai ,,pagal jam suteiktą kvalifikaciją“, nes tai, kad nepriklausomas medienos matuotojas yra asmuo, įgijęs nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją, projekto
dalyje pateiktoje nepriklausomo medienos matuotojo sąvokoje. Kartu pastebėtina, kad iš projekto 7 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 91 straipsnio
lygiaverčiu aukštajam universitetiniam, aukštajam koleginiam ar aukštesniajam miškininkystės išsilavinimui, kurį privalėtų turėti asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7
straipsnio 28 dalyje apibrėžtos sąvokos „valstybė narė“ turinį, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse formuluotės „Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės“ bei „Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių“ keistinos į formuluotę „valstybės narės“. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7
nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kuriais subjektais sudarytų darbo sutarčių pagrindu galėtų veikti aukščiau nurodyti asmenys: ar su nepriklausomais medienos matuotojais, ar su medienos pirkėjais ar pardavėjais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis aukščiau minėti asmenys negalėtų vykdyti nepriklausomo medienos matuotojų veiklos Lietuvos Respublikoje civilinių sutarčių pagrindu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Taip pat šiose projekto nuostatose keistina formuluotė „kaip Lietuvos Respublikos piliečiai“, kadangi ji suponuoja prielaidą, kad nepriklausomais medienos matuotojais gali būti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7
pakankamai aišku, ar nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas būtų išduodamas asmenims, padariusiems medienos kokybės vertinimo (nustatymo) pažeidimus. (P.S. Paryškinta KRK)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7 9.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį Valstybinė miškų tarnyba privalėtų panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, po to, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, bei išklauso kvalifikacijos kursus. (P.S. Paryškinta KRK)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)7
straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kuri institucija ir per kokį terminą išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus, kokius dokumentus reikėtų pateikti asmenims, norintiems gauti minėtus atestatus, kokios pasekmės kiltų, jei asmuo pateiktų ne visus reikiamus dokumentus arba pateiktų netikslią, neteisingą informaciją. Be to, nėra aišku, kaip būtų tikrinama, ar asmuo, norintis gauti minėtą atestatą atitinka reikalavimus, siūlomus nustatyti projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje – nesiversti medienos prekyba, nebūti susijusiam su tokiu juridiniu asmeniu ir kiti. Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. (P.S. Paryškinta KRK)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)9
sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus), tame tarpe ir tuos, kuriais yra patvirtinami atitinkami nuostatai, priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata „Aplinkos ministerijos tvirtinamų“ . (P.S. Paryškinta KRK)
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-01-15)10
„išskyrus“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“.
(P.S.
Paryškinta KRK)
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. STT antikorupcinio vertinimo išvada (2015-01-27) * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2611 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2611) Projektas Nr. XIIP-2612) antikorupcinį vertinimą. Projektuose siūlomų pakeitimų esmė - patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, pagreitinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras; aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymą; patikslinti arba naujai apibrėžti kai kurias Miškų įstatyme vartojamas sąvokas; nustatyti nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo ir jų veiklos priežiūros, miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, pripažinimo negaliojančiais esmines nuostatas; patikslinti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo galimybes. Atlikus Projekto Nr. XIIP-2611 ir Projekto Nr. XIIP-2612 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėti teisės akto projektai tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 2. STT (2015-01-27)11 Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome svarstant Projektą Nr. XIIP-2611 apsvarstyti dalies jame siūlomų nuostatų tobulinimo tikslingumą:
Projekto Nr.
XIIP-2611 1 straipsnyje siūloma pakeisti miško sąvoką ir nustatyti, kad ,Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros - iki 10 metrų pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Želdynų įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte Nr. XIIP-2611 siūloma miško sąvoka (taip pat ir galiojančiame įstatyme nustatyta sąvoka) abstrakti ir paini, todėl nuostatas taikančio ir sprendimą priimančiojo subjekto nuomonė gali lemti įstatymo nuostatų vertinimą, sprendžiant, ar medžiais apaugusią (ar priešingai - neapaugusią) žemę laikyti mišku arba nelaikyti mišku, pavyzdžiui:
Lieka neaišku, ar didesnė kaip 0,1 hektaro teritorija, kurioje auga keli ne mažesni kaip 5 metrų aukščio medžiai ir kuri apaugusi augalija, gali būti laikoma mišku ar nelaikoma mišku.
Nr. XIIP-2611 siūlomos nustatyti miško sąvokos reikšmė užtikrinant Miškų įstatymo tikslų įgyvendinimą ir kitų asmenų (ar jų grupių) teisėtų interesų, pavyzdžiui, nuosavybės teisės, apsaugą yra itin didelė. Pagal teisminę praktiką (pavyzdžiui, 2004 m. gegužės 29 d.
Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-499-04) tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su ¡galiotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, tam nereikalingas atitinkamo planavimo dokumento patvirtinimas ar teritorijos įregistravimas kadastre, o teritorija yra miškas, jei pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Kadangi pagal teisės aktus miestų teritorijose esantys miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei1, asmeniui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ar jo daliai pasiekus įstatyme nustatytoje sąvokoje nurodytus kriterijus, toks žemės sklypas ar jo dalis galėtų būti pripažįstami išimtine valstybės nuosavybe ir paimami visuomenės poreikiams. Nekvestionuodami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų (kad miestų miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) ir teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo privataus turto instituto teisingumo ir tikslingumo, manome, kad Projekte Nr. XIIP-2611 siūloma (taip pat nustatyta galiojančiame Miškų įstatyme) miško sąvoka gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti (pavyzdžiui: nepagrįstai grasinti asmeniui, kad jo privačia nuosavybės teise priklausantis sklypas bus pripažintas valstybinės reikšmės statusą turinčiu mišku, ir (ar) žadėti, kad už neteisėtą atlygį toks sprendimas nebus priimtas), todėl siūlome miško sąvoką sukonkretinti. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 3. STT (2015-01-27)12 Aukščiau pateikta pastaba aktuali ir dėl Projekte Nr. XIIP-2611 siūlomos miško žemės sąvokos tikslinimo, kadangi sąvokos formuluotė gali būti nepagrįstai interpretuojama žemės plotus priskiriant miškams (arba atvirkščiai). (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 4. STT (2015-01-27)7 Projekto Nr.
XIIP-2611 7 straipsnis (dėl 91 straipsnio 2 dalies) nustato, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra nebaustas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projektą Nr. XIIP-2611 nepriklausomas medienos matuotojas pagal jam suteiktą kvalifikaciją gali teikti ne tik nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo, bet ir kokybės vertinimo paslaugas. Kadangi Projekte Nr. XIIP-2611 nurodytos nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato neišdavimo priežastys siejamos tik su kai kuriomis nepriklausomo medienos matuotojo funkcijomis, t. y, pažeidimais teikiant tik nenukirsto miško ar medienos matavimo paslaugas, neapimant pažeidimų, susijusių su miško ir (ar) medienos kokybės vertinimo veikla, siūlome Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnį (dėl 91 straipsnio 2 dalies nuostatų) patikslinti. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. STT (2015-01-27) * Pagal Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnį (dėl 91 straipsnio 4 dalies) Valstybinei miškų tarnybai nustačius, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nepriklausomas medienos matuotojas įspėjamas apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir jam nustatomas protingas terminas pažeidimus pašalinti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant išvengti piktnaudžiavimų minėtomis nuostatomis, pavyzdžiui: nustatant per ilgą (ar nepagrįstai trumpą) terminą pažeidimus pašalinti, Projekte Nr. XIIP-2611 tikslinga detalizuoti termino pašalinti pažeidimus nustatymo kriterijus ar Projekte Nr. XIIP-2611 nustatyti ilgiausio, pavyzdžiui, iki vieno mėnesio, termino reikšmę. (P.S.
Paryškinta KRK) Pritarti. 6. STT (2015-01-27)7 Pagal Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnį (dėl 91 straipsnio 4 dalies) Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nustato protingą terminą pažeidimą pašalinti. Per minėtą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienerius metus, nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas. Šiuo atveju pagal Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnio nuostatas (dėl 91 straipsnio 5 dalies) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas gali būti panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnyje (dėl 91 straipsnio 6 dalies 4 punkto dalies) siūloma nustatyti, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, jei nepriklausomas medienos matuotojas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą protingą terminą neatlieka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. Pastebėtina, kad Projekte Nr. XIIP-2611 nenurodyta Valstybinės miškų tarnybos teisė nustatyti terminą dėl Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnyje siūlomų įstatymo 91 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimo. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Projektą Nr.
XIIP-2611 ir nustatyti Valstybinės miškų tarnybos teisę nurodyti terminą, per kurį sustabdžius nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimą asmuo privalo pašalinti nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklausyti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus, atitinkančius aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Taip pat siūlome, atsižvelgiant į 4-ą pastabą, Projekte Nr. XIIP-2611 detalizuoti minėto termino (terminų, jei skirtingiems reikalavimams įgyvendinti bus nustatomi skirtingi terminai) nustatymo kriterijus ar nustatyti šio termino (nors ilgiausio) ir (ar) terminų trukmę. (P.S. Paryškinta KRK) Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys K. Grybauskas (2015-06-09) Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatyme valstybinę priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių sistemą, miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) reglamentuojančios nuostatos neužtikrina vieningos priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių diegimo sistemos, miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) sistemos, racionalaus lėšų, kurios skiriamos iš skirtingų finansavimo šaltinių, panaudojimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teises perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka.
Miškų urėdijos, vykdydamos valstybines funkcijas, disponuoja valstybiniais miškais teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatyta tvarka miškų urėdijos visų nuosavybės formų miškuose įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių diegimo sistemą, organizuoja ir (ar) įgyvendina vieningą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą). Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2611; 6.2. Pasiūlymai:
pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Kaimo reikalų komitetas pritarė;
Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas (2015-06-10) Argumentai: Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio 15 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIP-2611) 1 pastaba. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Nepriklausomas medienos matuotojas – fizinis asmuo, įgijęs nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją ir turintis šią kvalifikaciją patvirtinantį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą atestatą arba juridinis asmuo, Vyriausybės nustatyta tvarka turintis teisę atlikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo darbus.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: 5 - už,
Grybauskas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 9¹
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Viktorija
Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos viceministras Linas Jonauskas, Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas, Seimo narys Kazys Grybauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-01-15 7,15
straipsnio nuostatų seka, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklą galėtų vykdyti fiziniai asmenys. Juridiniai asmenys tokia veikla užsiimti neturėtų teisės. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis juridiniai asmenys tuo atveju, jeigu juose pagal darbo sutartis dirbtų asmenys, turintys nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą, negalėtų teikti miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugų.
Pagal Konstituciją riboti asmens teises ir laisves, taip pat ir ūkinės veiklos laisvę, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2006 m. gegužės 31 d.,
konstatavęs, kad įstatyme gali būti nustatyti tik pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui draudimai (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Kyla abejonių, ar juridiniams asmenims būtų nepagrįstai apribojama ūkinės veiklos laisvė ir laikomasi ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo principo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijos 29 ir 46 straipsnių nuostatoms. 2. Projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas - nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla.
Kyla abejonių, ar projektu siūlomas ūkinės veiklos laisvės ribojimas, uždraudžiant medienos matuotojams užsiimti tam tikra ūkine komercine veikla – medienos prekyba, yra būtinas ir atitinka proporcingumo principą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad nešališkas, tikslus ir objektyvus nenukirsto miško, medienos matavimas yra aktualus ir naudingas tiek medienos pirkėjams, tiek pardavėjams. Tačiau diskutuotina, ar tuo atveju, jeigu medienos prekyba besiverčiantis medienos matuotojas vykdytų matavimus asmenims, su juo nesusijusiems santykiais, galinčiais sukelti interesų konfliktą, jo vykdoma medienos matavimo ir kokybės vertinimo veikla būtų neobjektyvi ir šališka. Manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu asmenų teisės būtų apribojamos labiau, nei reikia projekto tikslams pasiekti. Tokie patys argumentai taikyti ir projekto nuostatoms, kuriomis siūloma riboti medienos matuotojų teisę būti juridinių asmenų, besiverčiančių medienos prekyba, dalyviais, valdymo organų nariais ir pan. Be to, kelia abejonių ir projekto nuostata, kuria medienos matuotojams draudžiama būti susijusiais artimais giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla su visais medienos prekyba besiverčiančiais subjektais. Manytina, kad nepriklausomi medienos matuotojai neturėtų atlikti medienos matavimų ir jos kokybės vertinimo tik tiems asmenims, su kuriais jį sieja aukščiau minėti ryšiai.
Draudimas nepriklausomam medienos matuotojui būti nesusijusiu su visais be išimties medienos pirkimu – pardavimu užsiimančiais asmenimis yra neproporcingas siekiamiems tikslams. Kita vertus, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad nepriklausomas medienos matuotojas turėtų būti nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju darbo santykiais ar jungtine veikla, tačiau juos galėtų sieti kiti civiliniai sutartiniai santykiai, pavyzdžiui, jie galėtų būti sudarę turto panaudos, paskolos ir pan. sutartis. Pritarti iš dalies Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2015-05-20 išvada Argumentai:
Manytina, kad projekto 7 straipsnis neprieštarauja Konstitucijai, jos 29 ir 46 straipsnių nuostatoms, nes:
1) projekto 7 straipsnyje išdėstyto 9¹ straipsnio nuostatose nėra įtvirtinta draudimo nepriklausomiems medienos matuotojams turėti darbo santykių su juridiniais asmenimis, kas reikštų, kad atitinkamame juridiniame asmenyje dirbantys nepriklausomi medienos matuotojai teiktų nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Pažymėtina, kad projekto 7 straipsnyje išdėstytame Miškų įstatymo 9¹ straipsnyje reglamentuojama nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos įgijimo ir jos netekimo teisiniai pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte pasirinktas teisinio reglamentavimo modelis įstatyme apskritai nenustato apibrėžto subjektų rato, galinčių teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, tačiau projekto 7 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepriklausomas medienos matuotojas pagal jam suteiktą kvalifikaciją gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas“.
Projekto 7 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nepriklausomo medienos matuotojo veikla gali būti vykdoma pagal darbo sutartį, t. y. nepriklausomam medienos matuotojui dirbant juridiniame asmenyje arba savarankiškai. Siekiant projekto 7 straipsnyje dėstomo Miškų įstatymo 9¹ straipsnio aiškumo, nekeliančio klausimų dėl juridinių asmenų diskriminavimo, manytina, būtų logiška remtis panašaus teisinio reglamentavimo pavyzdžiais, kuomet įstatyme įtvirtinama bendroji nuostata, kokie subjektai turi teisę teikti atitinkamas paslaugas, kaip pavyzdžiui, Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio
kadastro duomenų nustatymo darbus Lietuvos Respublikos teritorijoje turi teisę atlikti Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėje narėje teisėmis, arba Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai. <...>.“)
2) dėl proporcingumo principo Teisinis proporcingumo principas, kuris yra neatsiejama teisinės valstybės principo dalis, reikalauja, kad tam tikros veiklos, teisių ir pan. ribojimas būtų taikomas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiamai būtina demokratinėje visuomenėje.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, yra pažymėjęs, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti (inter alia Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai). Projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad projekte „nustatoma, kad nepriklausomo medienos matuotojo veiklos negali vykdyti asmuo, kuris pats verčiasi prekyba mediena, yra juridinio asmens, besiverčiančio prekyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat susijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais. Manytina, kad tik šias sąlygas atitinkantis asmuo gali būti nešališkas ir objektyvus.“ Atsižvelgiant į tai, kad Teisės departamento pateiktoje pastaboje išreikštas neaiškumas, dėl ko numatyti atitinkami apribojimai nepriklausomiems medienos matuotojams, pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad atitinkami apribojimai nustatyti būtent siekiant nepriklausomų medienos matuotojų nešališkumo ir objektyvumo.
Komiteto sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 7 straipsnyje dėstomos Miškų įstatymo 9¹ straipsnio nuostatos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 7 straipsnyje dėstomo 9¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nepriklausomas medienos matuotojas pagal
jam suteiktą kvalifikaciją gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, kai jų darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį (ir) arba aukštąjį koleginį, (ir) arba aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą, arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienerių metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį.
Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai.“
kurias teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tikslintinas projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies trečiasis sakinys po žodžio „reglamentuoja“ įrašant žodžius
„Lietuvos Respublikos“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 4 dalies nuostatoms. Pritarti
keičiamo įstatymo 2 straipsnyje keičiamos 3 dalys (terminai) ir šis straipsnis pildomas naujomis 12 dalių (terminais), svarstytina, ar, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio nereikėtų išdėstyti nauja redakcija, kurioje terminai būtų išdėstyti abėcėlės tvarka. Pritarti
1 5.
Iš projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje išbrauktini žodžiai ,,pagal jam suteiktą kvalifikaciją“, nes tai, kad nepriklausomas medienos matuotojas yra asmuo, įgijęs nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją, projekto 1 straipsnio 5 dalimi yra siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje pateiktoje nepriklausomo medienos matuotojo sąvokoje. Kartu pastebėtina, kad iš projekto 7 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostatų nėra aišku, koks konkrečiai išsilavinimas būtų laikomas lygiaverčiu aukštajam universitetiniam, aukštajam koleginiam ar aukštesniajam miškininkystės išsilavinimui, kurį privalėtų turėti asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacinį atestatą. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti iš dalies Argumentai:
Patikslinus projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalį (žiūrėti formuluotę pirmam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui), išbraukiami žodžiai „pagal jam suteiktą kvalifikaciją“. Projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalies nuostatas dėl reikalavimų išsilavinimui, įskaitant formuluotę
„būtų laikomas lygiaverčiu“ projekto derinimo metu pasiūlė Lietuvos
Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kurios kompetencijoje ir yra šie klausimai. Išsilavinimo lygiavertiškumo vertinimas nėra specifinis miškininkystės srityje ir todėl nėra Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reguliavimo dalykas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 6.
Atsižvelgiant į projekto 1 straipsnio 14 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje apibrėžtos sąvokos „valstybė narė“ turinį, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 ir
ekonominės erdvės valstybės“ bei „Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių“ keistinos į formuluotę „valstybės narės“. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai ar kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgiję nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją kitose valstybėse narėse, gali pagal darbo sutartį ar savarankiškai vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kuriais subjektais sudarytų darbo sutarčių pagrindu galėtų veikti aukščiau nurodyti asmenys: ar su nepriklausomais medienos matuotojais, ar su medienos pirkėjais ar pardavėjais. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra aišku, kokiais argumentais remiantis aukščiau minėti asmenys negalėtų vykdyti nepriklausomo medienos matuotojų veiklos Lietuvos Respublikoje civilinių sutarčių pagrindu. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti. Taip pat šiose projekto nuostatose keistina formuluotė
„kaip Lietuvos Respublikos piliečiai“, kadangi ji suponuoja prielaidą, kad
nepriklausomais medienos matuotojais gali būti tik asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę.
Pritarti iš dalies Argumentai: Patikslinus projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalį (žiūrėti formuluotę pirmam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui), pašalinamas neaiškumas, su kuriais subjektais sudarytų darbo sutarčių pagrindu galėtų veikti nepriklausomi medienos matuotojai. Projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje nėra ribojimo vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą Lietuvos Respublikoje civilinių sutarčių pagrindu, nes minėtame straipsnyje įtvirtinama teisė vykdyti veiklą pagal darbo sutartį arba savarankiškai (įskaitant ir Lietuvos Respublikoje civilinių sutarčių pagrindu). Nėra poreikio keisti formuoluotės „kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai“, nes projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinama teisė valstybių narių piliečiams ir kitiems fiziniams asmenims, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jiems suteiktomis laisvo judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, įgijusiems nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikaciją, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Ši nuostata įtvirtina asmenų lygybę, teisę vienodomis sąlygomis ir nepaisant turimos pilietybės vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostatų nėra pakankamai aišku, ar nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas būtų išduodamas asmenims, padariusiems medienos kokybės vertinimo (nustatymo) pažeidimus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Papildyti projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalį: „2.
Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo ar kokybės vertinimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje <...>.“
5
straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti terminą, per kurį Valstybinė miškų tarnyba privalėtų panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, po to, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytus pažeidimus, dėl kurių buvo sustabdytas atestato galiojimas, bei išklauso kvalifikacijos kursus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹straipsnyje įtvirtinamos esminės nepriklausomų medienos matuotojų veiklos nuostatos. Todėl siekiant neperkrauti įstatymo techninio pobūdžio nuostatomis, terminas, per kurį Valstybinė miškų tarnyba privalėtų panaikinti kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą, būtų nustatytas aplinkos ministro įsakymu tvirtinamame Nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo tvarkos apraše. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio nuostatų nėra pakankamai aišku, kuri institucija ir per kokį terminą išduoda nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatus, kokius dokumentus reikėtų pateikti asmenims, norintiems gauti minėtus atestatus, kokios pasekmės kiltų, jei asmuo pateiktų ne visus reikiamus dokumentus arba pateiktų netikslią, neteisingą informaciją. Be to, nėra aišku, kaip būtų tikrinama, ar asmuo, norintis gauti minėtą atestatą atitinka reikalavimus, siūlomus nustatyti projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje – nesiversti medienos prekyba, nebūti susijusiam su tokiu juridiniu asmeniu ir kiti.
Svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Nepritarti Argumentai: Projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardinta, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka. Projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio 1 ir 2 dalyse, aiškiai nurodyta, kad asmuo, siekiantis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalės pateikti dokumentus, įrodančius asmens atitikimą keliamiems kvalifikaciniams reikalavimams (išsilavinimo, darbo patirties, teistumo (neteistumo) pažymą ir kt.). Iš projekto 7 straipsniu dėstomo įstatymo 9¹ straipsnio nuostatų aišku, kad asmeniui pateikusiam ne visus reikiamus dokumentus arba netikslią, neteisingą informaciją, nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas nebūtų išduodamas. Minėto teisinio reguliavimo įgyvendinimo detalės bus numatytos aplinkos ministro įsakymu tvirtinamame Nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo tvarkos apraše. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus), tame tarpe ir tuos, kuriais yra patvirtinami atitinkami nuostatai, priima ministras, o ne ministerija, tikslintina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 dalies nuostata „Aplinkos ministerijos tvirtinamų“ . Pritarti
2015-01-1510 12.
Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje po žodžio „išskyrus“ reikėtų įrašyti žodžius „šio įstatymo“. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
1 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. 1-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-2611 (toliau - Projektas Nr. XIIP-2611) Projektas Nr. XIIP-2612) antikorupcinį vertinimą. Projektuose siūlomų pakeitimų esmė - patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, pagreitinti miškų priskyrimo miškų grupėms procedūras; aiškiau reglamentuoti miško kirtimų vykdymą; patikslinti arba naujai apibrėžti kai kurias Miškų įstatyme vartojamas sąvokas; nustatyti nepriklausomų medienos matuotojų atestavimo ir jų veiklos priežiūros, miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų rengimo, derinimo, tvirtinimo, pripažinimo negaliojančiais esmines nuostatas; patikslinti specialiųjų apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo priemonių taikymo galimybes. Atlikus Projekto Nr. XIIP-2611 ir Projekto Nr. XIIP-2612 antikorupcinį vertinimą, nenustatyta, kad minėti teisės akto projektai tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Siekdami teisinio reglamentavimo aiškumo, siūlome svarstant Projektą Nr. XIIP-2611 apsvarstyti dalies jame siūlomų nuostatų tobulinimo tikslingumą:
Projekto Nr.
XIIP-2611 1 straipsnyje siūloma pakeisti miško sąvoką ir nustatyti, kad ,Miškas
Želdynų įstatymas Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projekte Nr. XIIP-2611 siūloma miško sąvoka (taip pat ir galiojančiame įstatyme nustatyta sąvoka) abstrakti ir paini, todėl nuostatas taikančio ir sprendimą priimančiojo subjekto nuomonė gali lemti įstatymo nuostatų vertinimą, sprendžiant, ar medžiais apaugusią (ar priešingai - neapaugusią) žemę laikyti mišku arba nelaikyti mišku, pavyzdžiui:
Projekte Nr. XIIP-2611 siūlomą miško sąvoką miškas yra ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija <...> pavieniai medžiai < ...> nelaikomi mišku) mišku.
Lieka neaišku, ar didesnė kaip 0,1 hektaro teritorija, kurioje auga keli ne mažesni kaip 5 metrų aukščio medžiai ir kuri apaugusi augalija, gali būti laikoma mišku ar nelaikoma mišku.
Vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-499-04) tam tikros teritorijos priskyrimas miškui nėra siejamas su ¡galiotų valstybės institucijų valiniais sprendimais, tam nereikalingas atitinkamo planavimo dokumento patvirtinimas ar teritorijos įregistravimas kadastre, o teritorija yra miškas, jei pagal faktinę padėtį atitinka įstatyme nurodytus kriterijus. Kadangi pagal teisės aktus miestų teritorijose esantys miškai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei1, asmeniui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui ar jo daliai pasiekus įstatyme nustatytoje sąvokoje nurodytus kriterijus, toks žemės sklypas ar jo dalis galėtų būti pripažįstami išimtine valstybės nuosavybe ir paimami visuomenės poreikiams. Nekvestionuodami Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų (kad miestų miškai yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė) ir teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamo privataus turto instituto teisingumo ir tikslingumo, manome, kad Projekte Nr. XIIP-2611 siūloma (taip pat nustatyta galiojančiame Miškų įstatyme) miško sąvoka gali sudaryti sąlygas piktnaudžiauti (pavyzdžiui: nepagrįstai grasinti asmeniui, kad jo privačia nuosavybės teise priklausantis sklypas bus pripažintas valstybinės reikšmės statusą turinčiu mišku, ir (ar) žadėti, kad už neteisėtą atlygį toks sprendimas nebus priimtas), todėl siūlome miško sąvoką sukonkretinti. Aukščiau pateikta pastaba aktuali ir dėl Projekte Nr. XIIP-2611 siūlomos miško žemės sąvokos tikslinimo, kadangi sąvokos formuluotė gali būti nepagrįstai interpretuojama žemės plotus priskiriant miškams (arba atvirkščiai). Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnis (dėl 91 straipsnio 2 dalies) nustato, kad nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas neišduodamas, jei asmuo yra pripažintas kaltu dėl nenukirsto miško ar medienos matavimo pažeidimų Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba nėra praėjęs teisės aktų nustatytas terminas, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmuo yra nebaustas. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Projektą Nr. XIIP-2611 nepriklausomas medienos matuotojas pagal jam suteiktą kvalifikaciją gali teikti ne tik nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo, bet ir kokybės vertinimo paslaugas. Kadangi Projekte Nr. XIIP-2611 nurodytos nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato neišdavimo priežastys siejamos tik su kai kuriomis nepriklausomo medienos matuotojo funkcijomis, t. y, pažeidimais teikiant tik nenukirsto miško ar medienos matavimo paslaugas, neapimant pažeidimų, susijusių su miško ir (ar) medienos kokybės vertinimo veikla, siūlome Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnį (dėl 91 straipsnio 2 dalies nuostatų) patikslinti. Pagal Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnį (dėl 91 straipsnio 4 dalies) Valstybinei miškų tarnybai nustačius, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nepriklausomas medienos matuotojas įspėjamas apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir jam nustatomas protingas terminas pažeidimus pašalinti. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, siekiant išvengti piktnaudžiavimų minėtomis nuostatomis, pavyzdžiui: nustatant per ilgą (ar nepagrįstai trumpą) terminą pažeidimus pašalinti, Projekte Nr. XIIP-2611 tikslinga detalizuoti termino pašalinti pažeidimus nustatymo kriterijus ar Projekte Nr. XIIP-2611 nustatyti ilgiausio, pavyzdžiui, iki vieno mėnesio, termino reikšmę. Pagal Projekto Nr.
Pagal Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnį (dėl 91 straipsnio 4 dalies) Valstybinė miškų tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, nustato protingą terminą pažeidimą pašalinti. Per minėtą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienerius metus, nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas. Šiuo atveju pagal Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnio nuostatas (dėl 91 straipsnio
sustabdymas gali būti panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnyje (dėl 91 straipsnio 6 dalies
kvalifikacijos atestato galiojimas panaikinamas, jei nepriklausomas medienos matuotojas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą protingą terminą neatlieka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. Pastebėtina, kad Projekte Nr. XIIP-2611 nenurodyta Valstybinės miškų tarnybos teisė nustatyti terminą dėl Projekto Nr. XIIP-2611 7 straipsnyje siūlomų įstatymo 91 straipsnio 5 dalies nuostatų įgyvendinimo. Atsižvelgdami į tai, siūlome tikslinti Projektą Nr.
XIIP-2611 ir nustatyti Valstybinės miškų tarnybos teisę nurodyti terminą, per kurį sustabdžius nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimą asmuo privalo pašalinti nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklausyti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus, atitinkančius aplinkos ministro nustatytus reikalavimus, ir pateikti tai įrodančius dokumentus. Taip pat siūlome, atsižvelgiant į 4-ą pastabą, Projekte Nr. XIIP-2611 detalizuoti minėto termino (terminų, jei skirtingiems reikalavimams įgyvendinti bus nustatomi skirtingi terminai) nustatymo kriterijus ar nustatyti šio termino (nors ilgiausio) ir (ar) terminų trukmę. Pritarti iš dalies Argumentai:
Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymą tikslinti sąvokos „miškas“ apibrėžtį ir siekiant sukonkretinti sąvokos sampratą bei eliminuoti skirtingo interpretavimo galimybes, kartu atsižvelgiant į Pasaulinei miškų apskaitai (FRA 2015) taikomą naujausią Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nustatytą miško sąvokos apibrėžtį bei jos santykį su sąvoka „miško žemė“, siūloma papildyti miško sąvoką minimaliu medžių (medyno) skalsumo reikalavimu. Toks papildymas aiškiai įvardintų, koks mažiausias medžių kiekis ploto vienete būtų reikalingas norint konkretų medžiais apaugusį plotą įvardinti mišku. Pakeitimas taip pat išryškintų takoskyrą tarp sąvokų „miškas“ ir „miško žemė“ ta apimtimi, kad miško žemei būtų priskiriamas ne tik nustatyto skalsumo medžiais (medynu) apaugęs ar laikinai tų medžių netekęs plotas, bet ir plotas, kuriame medžiai neauga ir neturi būti auginami, tačiau kuriame yra miškų ūkiui ar miško ekosistemų tvarkymui ir priežiūrai reikiama infrastruktūra.
Siūlomas įtvirtinti minimalus skalsumas 0,3 yra Lietuvos sąlygomis mažiausias skaičius, priimtinas įvardinant pakankamai retą, tačiau miško ekosistemos funkcijoms užtikrinti dar pakankamą medyną (vieneto skalsumo medynas būtų optimalus konkrečiomis augimo sąlygomis). Nekeičiama miško savokos dalis, kuri įvardina, kad miškui priskiriama ir tas žemės plotas, kuriame medžių laikinai nėra, nes projektu keičiamo Miškų įstatymo 15 straispnio nuostatose aiškiai įvardinama, kad tokie plotai (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai) turi būti atkuriami ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo, o žuvę želdiniai ne vėliau kaip per dvejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo (iš esmės sutampa su FRA 2015 miško sąvokoje nustatytu analogišku miško atkūrimo terminu – penkeriais metais) Pasiūlymas:
Papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių
skalsumas ne mažesnis kaip 0,3, ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai).
Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.“ Argumentai:
Į Specialiųjų tyrimų tarnybos pasiūlymus, susijusius su nepriklausomų medienos matuotojų veiklos reguliavimu, atsižvelgta įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus (žiūrėti formuluotes pirmam, septintam ir aštuntam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymams). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys
2 Argumentai: Lietuvos Respublikos miškų įstatymas numato miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tik atskirais įstatyme numatytais atvejais.
Tačiau praktikoje dažni atvejai, kai Nekilnojamojo turto registre žemės naudojimo paskirtis pakeičiama nesilaikant Miškų įstatymo nuostatų, taip pat formuojamos ir registruojamos valdos, patenkančios į valstybinės reikšmės miško žemės plotų teritorijas, kurios yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė, ir kurių priskyrimą tokiems plotams tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tokią galimybę sudaro Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, leidžiantis žemės naudmenas kartografuoti pagal esamą būklę, neatsižvelgiant į nustatytą žemės naudojimo paskirtį bei atlikus galimai neteisėtus miško žemės naudojimo veiksmus (medžių kirtimas, kelmų rovimas ir pan.). Siekiant suderinti informaciją apie miškus ir miško žemę skirtinguose valstybės tvarkomuose kadastruose ir išvengti neteisėto miško žemės pavertimo kitos naudojimo paskirties žeme, siūlau papildyti Miško žemės sąvoką. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Miško žemė – apaugę mišku žemės plotai
Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę, šio kadastro tvarkytojo teikimu, įrašomi į nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Argumentai: Pasiūlymas negali būti miško žemės sąvokos formuluotės dalimi, nes siūlomas tekstas nėra susijęs su paaiškinimu, kas yra miško žemė. Siūlomas tekstas tam tikra apimtimi nurodo santykį tarp miškų valstybės kadastro ir nekilnojamojo turto registro ir galėtų būti vertinamas, kaip papildomas teisinis reguliavimas, kuris padėtų užtikrinti teisinę miško žemės apsaugą. Vis dėlto siekiant tokio teisinio reguliavimo realaus įgyvendinimo lygiagrečiai turėtų būti keičiamas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 8 straipsniu dėl keičiamo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita ir sudaromas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastras. Šis kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruoti duomenys apie miškus ir miško žemę, šio kadastro tvarkytojo teikimu, įrašomi į nekilnojamojo turto registrą Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Atitinkamai buvusius įstatymo projekto 8-12 straipsnius laikyti 9-13 straipsniais.
Įstatymo projekto pavadinimą papildyti 13 straipsniu ir jį išsėstyti taip:
5 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą dėl asmenų teisių apribojimo, teikiant miško ir
(ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, teikiu pasiūlymą dėl projekto 1 straipsnio 5 dalies pakeitimo. Siūlau pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir išbraukti 4-7 dalis, nes šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad nepriklausomų medienos matuotojų veikla bus reglamentuojama aplinkos ministro nustatytais atvejais ir tvarka. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Nepriklausomas medienos matuotojas – nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją įgijęs ir tai liudijantį atestatą turintis fizinis asmuo, kuris dirba individualiai ir (ar) juridinio asmens subjekte, kuris teikia nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. pats nesiverčia prekyba mediena, nėra juridinio asmens, besiverčiančio pre kyba mediena, dalyvis, valdymo organų narys, atstovas, nėra susijęs su tokiu juridiniu asmeniu darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla, taip pat nesusijęs su medienos pirkėju ar pardavėju artimos giminystės ryšiais, darbo santykiais ar jungtine veikla. Kvalifikacinius reikalavimus, nepriklausomumo užtikrinimą, veiklos apribojimus, nevaržant ūkinės veiklos laisvės ir asmens teisių, jiems nustato aplinkos ministras.
Pritarti iš dalies Argumentai: Negalima atsižvelgti į pasiūlymo dalį, kuria išbraukiamos nepriklausomiems medienos matuotojams keliamos esminės nuostatos, pagal kurias vertinama sąvokos dalis „nepriklausomas“, nes tai esminiai požymiai, leidžiantys užtikrinti, kad medienos matuotojas gali objektyviai ir nešališkai (nepriklausomai nuo medienos pirkėjo ar pardavėjo valios) vykdyti savo veiklą. Siūlymas juridiniams asmenims numatyti galimybę teikti nepriklausomo medienos matuotojo paslaugas yra integruotas į projektą (žiūrėti formuluotę pirmam Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui). 3. Seimo narys
6 Argumentai: Įstatymo projekto 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta sąvoka „Miško tarpinio naudojimo apimtis“, tačiau projekte nenurodyta kokie kirtimai sudaro miško tarpinio naudojimo apimtis. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Pagrindinis miško kirtimas – brandžių, bręstančių (retų ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas. Pagrindinio miško kirtimo būdai yra šie: atrankinis, atvejinis ir plynasis. Miško tarpinio naudojimo kirtimo būdai: sanitarinis, specialusis ir ugdomasis.“ Nepritarti Argumentai:
Siūlomas pakeitimas negali būti sąvokos
„pagrindinis miško kirtimas“ dalimi, nes pasiūlymo tekstas visiškai nesusijęs
su pagrindinio miško kirtimo paaiškinimu. Be to, miško kirtimų klasifikacijoje nėra
„tarpinio naudojimo kirtimų“, o projektu keičiamoje Miškų įstatymo 14
straipsnio 6 dalyje minima „miško tarpinio naudojimo apimtis“ nustatoma ne vien pagal miško kirtimų būdus. Seimui priėmus įstatymo pataisas, detalus reglamentavimas būtų nustatymas Miško kirtimų taisyklėse, kurias tvirtina aplinkos ministras. 4.
10 Argumentai: Įstatymo projekte nenumatyti variantai kokiais kirtimais iškertama žuvę ir stichinių nelaimių bei kitų veiksnių pažeisti miškai (sužaloti žvėrių, patvenkti bebrų ir išdžiūvę dėl neveikiančios melioracijos, ligų ir kenkėjų pažeidimų ir pan.). Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai ar neplynai iškertami blogos sanitarinės būklės, stichinių nelaimių ar biotinių veiksmų sudarkyti ar žuvę medynai, vėjovartos ar vėjolaužos, kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Siekiant aiškiai įvardinti, kad sanitariniai miško kirtimai gali būti tiek plynieji, tiek ir neplynieji galima pritarti sąvokos apibrėžties papildymui, tačiau būtina sąvoką pertvarkyti, kad būtų išvengiama kartojimosi ir skirtingo interpretavimo galimybių. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „24. Sanitarinis miško kirtimas – miško kirtimas, kai siekiant išvengti ligų ar miško kenkėjų plitimo plynai kertami stichinių nelaimių ar biotinių veiksnių sudarkyti ar žuvę medynai arba neplynai kertami pažeisti, džiūstantys medžiai ir sausuoliai, vėjavartos ar vėjalaužos. likviduojami ligų ar kenkėjų masinio dauginimosi židiniai ar vykdoma jų prevencija.“
15 Argumentai: Įstatymo projekte numatytas žaliavinės medienos apibrėžimas neišsamus, todėl siūlau jį papildyti. Pirmiausia-medžiai auga ne vien miško žemėje. Antra – medis be stiebo turi šaknis, šakas, iš kurių gaminami įvairūs gaminiai. Supjaustant medžio stiebą į atskirus sortimentus vienais atvejais daromos užlaidos, kurių tūris į apskaitą neįtraukiamas, vėlesniame medienos perdirbime užlaidų tūris virsta žaliava. Tas pats yra ir su medžio žieve.
Gaminant malkas ir plokščių medieną žievė apskaitoje virsta mediena, kituose sortimentuose medžio žievės apskaitoje nėra. Gaminant iš medienos skiedrą biokurui – tiek stiebų mediena, tiek šakų mediena susimaišo su žieve ir į apskaitą įtraukiamos bendrai. Žaliavine mediena reikia vadinti visą medyje sukauptą biomasę. Be medžių nemažą dalį biomasės sukaupia įvairūs krūmai, todėl kalbant apie medieną reikia nepamiršti ir krūmų. Be to, projekte nurodytas apibrėžimas neatitinka Standarto LST ISO 8966:2004 ir Aiškinamojo medienos terminų žodyno. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „28. Žaliavinė mediena
Nepritarti Argumentai: Siūlomas pakeitimas iš esmės keičia žaliavinės medienos sampratą, išplėsdamas ją už miško ir miško žemės ribų (kas būtų jau ne Miškų įstatymo reguliavimo dalykas), taip pat įtraukdamas į žaliavinės medienos apibrėžtį ne vien stiebų medieną, bet ir konkrečius galutiniam vartojimui tinkamus medienos produktus – susmulkintą medieną (pvz., medienos biokurą – skiedras) arba skaldytą medieną (pvz., malkas), kurie iš viso nelaikytini žaliava ar žaliavine mediena. Kadangi Miškų įstatyme žaliavinės medienos sąvoka naudojama išimtinai mokestine prasme (apskaičiuojant atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną), siūlomas sąvokos praplėtimas sukeltų mokestinę painiavą apskaičiuojant atskaitymus, neabejotinai turėtų reikšmingą įtaką biokuro pabrangimui, ypač kai biokuras gaminamas iš miško kirtimo atliekų. 6.
2 Argumentai: Kadangi projekto 10 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad aplinkos ministras tvirtina Miško kirtimo taisykles, todėl tikslinga, kad jose nurodyti kirtimo būdai, apribojimai skirtingų miškų grupių miškuose, turėtų būti nurodomi šiose taisyklėse. Tai palengvintų sprendimų priėmimą, kai reikia atlikti kirtimus miške dėl nenumatytų aplinkybių, ir lengviau padėtų įgyvendinti atskiroms saugomoms teritorijoms jų nuostatuose numatytus tikslus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
rezervatiniai miškai. Tai valstybinių gamtinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijose esančių gamtinių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai. Ūkininkavimo tikslas – sudaryti sąlygas miškams natūraliai augti. Miško kirtimai vykdomi išskyrus Saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytais atvejais numatytus atvejus, neatliekami draudžiami. Nepritarti Argumentai:
Remiantis Civilinio kodekso 2.6, 2.75 straipsniais, visi esminiai apribojimai, draudimai ir pareigos asmenims, kiek tai susiję su jų teisių visumos ribojimu, gali būti nustatyti tik įstatymu. Taip pat Civilinio kodekso 2.80 straipsnyje nustatytas draudimas įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reguliuoti juridinių asmenų veiklą. Kadangi uždraudimas vykdyti tam tikrus kirtimus arba tokių kirtimų pagrindinių parametrų (pvz., didžiausio leidžiamo ploto) apribojimas yra esminis teisių apribojimas, remiantis aukščiau įvardintomis Civilinio kodekso nuostatomis, jis privalo būti įvardintas Miškų įstatyme ir negali būti paliekamas spręsti aplinkos ministro tvirtinamų Miško kirtimų taisyklių kompetencijoje.
Be to, pasiūlymas iškreipia veiklos rezervatiniuose miškuose esmę: vietoj nuostatos, kad miško kirtimai iš esmės draudžiami, o leidžiami tik išimtiniais Saugomų teritorijų įstatyme numatytais atvejais, siūloma nuostata, kad miško kirtimai vykdomi Saugomų teritorijų įstatyme nustatytais atvejais, t.y. pasiūlymu pasakoma, kad kirtimų vykdymas rezervatiniuose miškuose yra įprasta ūkininkavimo praktika. 7. Seimo narys
3 1,2 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus ir ją išdėstyti taip:
3II grupė – specialios paskirties miškai. Joje skiriami:
1) A – ekosistemų apsaugos miškai. Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. 2) B – rekreaciniai miškai. Tai miško parkai, miestų miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti poilsiui skirti miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.
Nepritarti Argumentai: Remiantis Civilinio kodekso 2.6, 2.75 straipsniais, visi esminiai apribojimai, draudimai ir pareigos asmenims, kiek tai susiję su jų teisių visumos ribojimu, gali būti nustatyti tik įstatymu. Taip pat Civilinio kodekso 2.80 straipsnyje nustatytas draudimas įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reguliuoti juridinių asmenų veiklą. Kadangi uždraudimas vykdyti tam tikrus kirtimus arba tokių kirtimų pagrindinių parametrų (pvz., didžiausio leidžiamo ploto) apribojimas yra esminis teisių apribojimas, remiantis aukščiau įvardintomis Civilinio kodekso nuostatomis, jis privalo būti įvardintas Miškų įstatyme ir negali būti paliekamas spręsti aplinkos ministro tvirtinamų Miško kirtimų taisyklių kompetencijoje. 8. Seimo narys
4 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
4III grupė – apsauginiai miškai. Tai genetinių, geologinių,
geomorfologinių, hidrografinių, kultūrinių draustinių ar jų dalių, kultūrinių rezervatų miškai, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, miško sėklinių medynų, laukų apsauginiai, apsaugos zonų miškai. Ūkininkavimo tikslas – formuoti produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandens, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus. Nepritarti Argumentai:
Pasiūlymu būtų atsisakoma principinės nacionalinių parkų miškams taikomos kirtimų reguliavimo nuostatos, jog plynieji pagrindiniai miško kirtimai čia draudžiami ir tai leidžia išsaugoti nacionalinių parkų miškų unikalumą.
Negalima pritarti pasiūlymui, nes tuomet didžioji dalis nacionalinių parkų miškų taptų įprastinės komercinės praktikos vieta, o plynais kirtimais iškirsti miško plotai šiuose parkuose negalėtų atlikti pirminių savo, kaip nacionalinių parkų miškų funkcijų. 9. Seimo narys
5 1,2 Argumentai: Norima patikslinti ir papildyti miškų ūkio veiklos skirtingose miškų grupėse reglamentavimą, aiškiau reglamentuoti miško kirtimų ir specialiųjų kirtimų vykdymą, integruoti plantacinius miškus į miškų funkcinę klasifikaciją ir įstatymo lygiu reglamentuoti veiklą šiuose miškuose. Baltmiškio ir šlapgirio augavietėse auga aukšto produktyvumo uosynai ir drebulynai. Uosynai dėl ligų išdžiūvo ir nėra galimybės juos atkurti. Atžalinės kilmės drebulynai šiose augavietėse būna pažeisti puvinio, o hibridinės drebulės atskiri klonai, naudojami plantaciniams miškams įveisti, yra atsparūs centriniam puviniui. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 2 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip: „1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas, auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų.
Šiems miškams gali būti priskiriami tik tos pačios amžiaus klasės medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse: žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse. Plantacinius miškus leidžiama veisti: miškui įveisti skirtoje žemėje ir baltmiškių ir šlapgirių augaviečių kirtavietėse.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Remiantis visame pasaulyje pripažįstamais darnaus miškų ūkio principais, kurių laikytis yra įsipareigojusi ir Lietuva, taip pat FSC miškų sertifikavimo reikalavimais, pagal kuriuos sertifikuoti visi Lietuvos valstybinės reikšmės miškai, negalima pritarti natūralių ar pusiau natūralių miškų transformavimui į plantacinius, t.y. leidimui veisti plantacinius miškus ne plantacinių, o natūralių ar pusiau natūralių (įskaitant ir žmogaus pasodintus) miškų kirtavietėse. Be to, būtina įstatymu nustatyti esminius plantacinių miškų parametrus (mažiausias kirtimų amžius, vienodas amžius ir pan.), kad būtų aiški takoskyra nuo normalių (natūralių ir pusiau natūralių) miškų ir nuo plantacinių nemiško želdinių. Negalima pritarti pasiūlymui, kuriuo būtų atsisakoma principinės nacionalinių parkų miškams taikomos kirtimų reguliavimo nuostatos, jog plynieji pagrindiniai miško kirtimai čia draudžiami, nes tuomet didžioji dalis nacionalinių parkų miškų taptų įprastinės komercinės praktikos vieta, o plynais kirtimais iškirsti miško plotai šiuose parkuose negalėtų atlikti pirminių savo, kaip nacionalinių parkų miškų funkcijų. Siekiant aiškesnio reglamentavimo galima pritarti nuostatoms, jog plynų sanitarinių kirtimų plotas IV A grupės miškuose neribojamas, o plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: 5.
IV grupė – ūkiniai miškai. Tai miškai, nepriskirti I–III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:
1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – laikantis aplinkosaugos reikalavimų, formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynus sanitarinius kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;
2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Ūkininkavimo tikslas – greičiau išauginti kuo daugiau medienos. Tai miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas, auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip
medynai. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse, arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse. 10. Seimo nariai Kazys Grybauskas,
2 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatyme valstybinę priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių sistemą, miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) reglamentuojančios nuostatos neužtikrina vieningos priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių diegimo sistemos, miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) sistemos, racionalaus lėšų, kurios skiriamos iš skirtingų finansavimo šaltinių, panaudojimo. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių
rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, kitos valstybės įmonės ir organizacijos kiti juridiniai asmenys.
Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teises perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Miškų urėdijos, vykdydamos valstybines funkcijas, disponuoja valstybiniais miškais teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybės nustatyta tvarka miškų urėdijos visų nuosavybės formų miškuose įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių ir sanitarinių priemonių diegimo sistemą, organizuoja ir (ar) įgyvendina vieningą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą). Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti Aplinkos apsaugos komiteto pasiūlymui dėl projekto 4 straipsnio papildymo. 11. Seimo narys
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip ir išbraukti 4-7 dalis:
“1.Nepriklausomas medienos matuotojas pagal jam suteiktą
kvalifikaciją gali teikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą išduoda, jo galiojimą sustabdo ir galiojimo sustabdymą panaikina, taip pat atestato galiojimą panaikina Valstybinė miškų tarnyba aplinkos ministro nustatyta tvarka ir nurodytais atvejais. Asmuo, norintis gauti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą, privalo turėti aukštąjį universitetinį (ir) arba aukštąjį koleginį, (ir) arba aukštesnįjį miškininkystės išsilavinimą, arba jam lygiavertį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienerių metų darbo, susijusio su nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimu ir kokybės vertinimu, patirtį. Nepriklausomam medienos matuotojui išduotas kvalifikacijos atestatas galioja neterminuotai ir laikomas negaliojančiu jam mirus. 4.
tarnyba, nustačiusi, kad nepriklausomas medienos matuotojas pažeidė nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, raštu įspėja nepriklausomą medienos matuotoją apie galimą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymą ir nustato protingą terminą pažeidimą pašalinti. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas sustabdomas nepriklausomam medienos matuotojui per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimo arba Valstybinei miškų tarnybai nustačius pakartotinį nenukirsto miško ar medienos matavimą arba medienos kokybės nustatymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą per vienerius metus. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas nestabdomas, jeigu, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, pažeidimas pripažįstamas mažareikšmiu. 5. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai nepriklausomas medienos matuotojas pašalina nustatytą pažeidimą, dėl kurio buvo sustabdytas nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestato galiojimas, išklauso aplinkos ministro nustatytus reikalavimus atitinkančius nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikacijos kursus ir pateikia tai įrodančius dokumentus. 6.
galiojimas panaikinamas esant bent vienam iš šių atvejų:
1) nepriklausomas medienos matuotojas pateikia prašymą panaikinti nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą;
2) nepriklausomo medienos matuotojo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas, padarytas vykdant nepriklausomo medienos matuotojo veiklą;
3) nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatui gauti buvo pateikti suklastoti dokumentai;
4) nepriklausomas medienos matuotojas per Valstybinės miškų tarnybos nustatytą protingą terminą neatlieka šio straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų. 7. Nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas laikomas negaliojančiu nepriklausomam medienos matuotojui mirus.“ Nepritarti Argumentai: Įgyvendinant 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) nuostatas, priimtas Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatas prilyginamas leidimui, kuris reikalingas pradedant ir vykdant paslaugų teikimo veiklą. To paties įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių vykdydami veiklą turi laikytis leidimą gavę teikėjai, nustatomi įstatymais. Atsižvelgiant į tai, projektu įtvirtinamos esminės nepriklausomų medienos matuotojų veiklą reglamentuojančios nuostatos (kvalifikacijos atestatų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių turi laikytis kvalifikacijos atestatą įgiję paslaugų teikėjai). 12. Seimo narys
2 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Medynuose gali būti vykdomi pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai ir specialieji miško kirtimai. ,išskyrus
ir apribojimai, kirtimų amžius, aplinkosauginiai ir technologiniai reikalavimai nustatomi aplinkos ministro tvirtinamose Miško kirtimų taisyklėse.“ Nepritarti Argumentai: Remiantis Civilinio kodekso 2.6, 2.75 straipsniais, visi esminiai apribojimai, draudimai ir pareigos asmenims, kiek tai susiję su jų teisių visumos ribojimu, gali būti nustatyti tik įstatymu. Taip pat Civilinio kodekso 2.80 straipsnyje nustatytas draudimas įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reguliuoti juridinių asmenų veiklą. Kadangi uždraudimas vykdyti tam tikrus kirtimus arba tokių kirtimų pagrindinių parametrų (pvz., didžiausio leidžiamo ploto) apribojimas yra esminis teisių apribojimas, remiantis aukščiau įvardintomis Civilinio kodekso nuostatomis, jis privalo būti įvardintas Miškų įstatyme ir negali būti paliekamas spręsti aplinkos ministro tvirtinamų Miško kirtimų taisyklių kompetencijoje. 13. Seimo narys
3 Argumentai: Įstatymo projekte nenumatyta kas nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, kai miškų urėdijos mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro mažiau nei vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3.
Aplinkos ministras nustato specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones, privalomas visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams, kai miškų urėdijos mastu išdžiūvusių, išverstų, išlaužytų, išdegusių arba kitaip pažeistų medynų tūris sudaro daugiau kaip vieną ketvirtąją metinės kirtimo normos dalį, o esant mažesnėms apimtims – Valstybinė miškų tarnyba.“ Nepritarti Argumentai:
Esant mažesnėms pažeisto miško apimtims nei viena ketvirtoji metinės miško kirtimo normos tam tikros miškų urėdijos mastu nėra laikoma, jog įvyko stichinė nelaimė, todėl siekiant nedidinti administracinės naštos ūkio subjektams ir laikytis proporcingumo principo nėra būtina nustatyti specialiųjų priemonių, kurios būtų privalomos visiems miškų valdytojams. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
5 Spendimas: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2611 ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir LR Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Kaimo reikalų komitetas pritarė. Argumentai:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. sausio 15 d. išvados dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIP-2611) 1 pastaba. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „19.
Nepriklausomas medienos matuotojas – fizinis asmuo, įgijęs nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo kvalifikaciją ir turintis šią kvalifikaciją patvirtinantį Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą atestatą arba juridinis asmuo, Vyriausybės nustatyta tvarka turintis teisę atlikti nenukirsto miško ir (ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo darbus.“ Pritarti iš dalies Argumentai:
Nepriklausomas medienos matuotojas, kuris įgyja atitinkamą kvalifikaciją ir turi tą kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą gali būti tik fizinis asmuo, o juridinis asmuo negali pats būti nepriklausomas medienos matuotojas, tačiau gali teikti nenukirsto miško ir
(ar) medienos matavimo ir kokybės vertinimo paslaugas, kai jo darbuotojas (fizinis asmuo) turi jam išduotą nepriklausomo medienos matuotojo kvalifikacijos atestatą (žiūrėti pasiūlymo formuluotę Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmajam pasiūlymui). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 3, 4, 5, 6, 9, 13, 14, 15, 16, 18 straipsnių pakeitimo ir papildymo 9¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2611 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2015-06-174 3,4 Argumentai: Šiuo metu galiojančiame Miškų įstatymo 5 straipsnyje
„Miškų valstybinis valdymas ir Miškų įstatymo vykdymo priežiūra“ valstybės
įmonių miškų urėdijų (toliau – miškų urėdijos) įgyvendinamos valstybinės funkcijos nenurodytos. Miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) reglamentuojančios nuostatos neužtikrina vieningos miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) sistemos, racionalaus lėšų, kurios skiriamos iš skirtingų finansavimo šaltinių, panaudojimo.
Esamų teisinių, finansinių ir organizacinių miško kelių priežiūros ir taisymo (remonto) priemonių nepakanka užtikrinti tinkamą miško kelių kokybę, ypač privačiuose miškuose esančių miško kelių. Įstatymo projekto tikslai – Miškų įstatyme nurodyti miškų urėdijų įgyvendinamas valstybines funkcijas; sudaryti sąlygas vieningai, miškų urėdijų organizuojamai ir įgyvendinamai, visų miško kelių, nepaisant nuosavybės formos, priežiūrai ir taisymui (remontui); sudaryti sąlygas racionaliai panaudoti skirtingų finansavimo šaltinių lėšas miško kelių priežiūrai ir taisymui (remontui). Siekiant šių tikslų – siūloma Miškų įstatyme įvardinti miškų urėdijų įgyvendinamas valstybines funkcijas; siūloma nustatyti, kad miškų urėdijos Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina vieningą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį naujomis 3 ir 4 dalimis ir jas išdėstyti taip:
3Papildyti 5 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:
teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;
nepaisant jų nuosavybės formos, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą;
kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose.“
5 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi. „5. 6.
privačių miškų savininkai, laikydamiesi šio įstatymo, taip pat Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos atsižvelgiant į privačių miškų savininkų organizacijų siūlymus tvirtinamų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų ir kitų miškų ūkio veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Privačių miškų savininkai įstatymų nustatyta tvarka turi teisę jungtis į asociacijas ir kooperatyvus, steigti įmones ir organizacijas. Valstybė skatina ir remia privataus miškų ūkio plėtrą, privačių miškų savininkų savivaldos organizacijas, teikiančias miško savininkams konsultavimo ir ūkines paslaugas. Miško savininkų kooperatyvams taikomas žemės ūkio kooperatyvų statusas.“
2015-06-1713 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
“12 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį ir 13 straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2015 m. spalio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išduoti nepriklausomų medienos matuotojų kvalifikacijos atestatai galioja iki juose nurodyto termino pabaigos. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2015 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas