1693 Įstatymo projektas Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 19(1) ir 29 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narys Leonard Talmont XIIP-2601 2014-12-04 Registruotas

Lietuva · XIIP-2601 · 2014-12-04 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Lyginamasis variantas · 2014-12-04
  2. Aiškinamasis raštas · 2014-12-04
  3. Teisės departamento išvada · 2014-12-04
  4. Teisės departamento išvada · 2014-12-04

Lyginamasis variantas

2014-12-04 · oficialus registras ↗

Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos SEIMO KONTROLIERIŲ įstatymo NR. VIII-950 19, 19¹ IR 29 straipsniŲ Pakeitimo įstatymas

2014 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Papildyti 19 straipsnio 1 dalį 22 punktu:

„22) atlikti žmogaus teisių padėties stebėseną ir analizę; teikti

informaciją žmogaus teisių klausimais.“

2 straipsnis. 19¹straipsnio

pakeitimas Pakeisti 19¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„19¹ straipsnis. Nacionalinė prevencijos institucija

1. Seimo kontrolierių įstaiga yra laikoma nacionaline prevencijos institucija

pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą. Seimo kontrolierių įstaigoje steigiamas specialus struktūrinis padalinys – Žmogaus teisių biuras, kuris padeda Seimo kontrolieriams vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją, atlikti žmogaus teisių padėties stebėseną ir analizę, skleisti informaciją apie žmogaus teises, šviesti visuomenę, valdžios įstaigas ir pareigūnus žmogaus teisių klausimais. Žmogaus teisių biurą sudaro vadovas, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Žmogaus teisių biuro veiklos nuostatus tvirtina ir Žmogaus teisių biuro vadovą skiria Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. 2. Siekdami užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui, Seimo kontrolieriai prevencijos tikslais nuolat lankosi laisvės apribojimo vietose. 3. Laisvės apribojimo vieta yra bet kuri Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausanti ar jos kontroliuojama vieta, kurioje asmenų laisvė yra arba gali būti apribota, vadovaujantis valdžios įstaigos sprendimu ar jai paraginus arba su jos pritarimu ar sutikimu.

Laisvės apribojimo vietomis laikytinos:

  • 1) pataisos įstaigos;
  • 2) tardymo izoliatoriai;
  • 3) areštinės;
  • 4) psichiatrijos įstaigos;
  • 5) užkrečiamųjų ligų gydymo įstaigos;
  • 6) globos namai;
  • 7) pasienio kontrolės punktai;
  • 8) Užsieniečių registracijos centras;
  • 9) kitos laisvės apribojimo vietos. 4. Vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją, Seimo kontrolieriai turi teisę:
  • 1) nuolat tikrinti, kaip laisvės apribojimo vietose elgiamasi su asmenimis, kurių

laisvė apribota. Patikrinimai gali būti vykdomi bet kuriuo paros metu, Seimo kontrolieriams arba Žmogaus teisių biuro darbuotojams pateikus tarnybinį pažymėjimą;

  • 2) gauti visą informaciją apie elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, apie jų

laikymo sąlygas, taip pat apie tokių asmenų skaičių, apie laisvės apribojimo vietų skaičių ir jų buvimo vietą;

  • 3) patekti į visas laisvės apribojimo vietas ir visas jose esančias patalpas,

susipažinti su jų įrengimu ir infrastruktūra;

  • 4) apklausti be liudininkų asmenis, kurių laisvė apribota, taip pat bet kokius

kitus asmenis, kurie galėtų suteikti reikiamos informacijos;

  • 5) pasirinkti, kokias laisvės apribojimo vietas aplankyti ir kokius asmenis

apklausti;

  • 6) laisvės apribojimo vietų patikrinimus atlikti kartu su pasirinktais ekspertais;
  • 7) teikti atitinkamoms valdžios įstaigoms siūlymus (rekomendacijas), kaip

pagerinti elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, šių asmenų laikymo sąlygas, taip pat kaip užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui;

  • 8) teikti išvadas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų;

9) pasitelkti kitas kontrolės institucijas, taip pat ekspertus iš mokslo įstaigų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat iš nevyriausybinių organizacijų.

Patikrinimai gali būti vykdomi bet kuriuo paros metu, Seimo kontrolieriams arba Žmogaus teisių biuro darbuotojams pateikus tarnybinį pažymėjimą;

  • 2) gauti visą informaciją apie elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, apie jų

laikymo sąlygas, taip pat apie tokių asmenų skaičių, apie laisvės apribojimo vietų skaičių ir jų buvimo vietą;

  • 3) patekti į visas laisvės apribojimo vietas ir visas jose esančias patalpas,

susipažinti su jų įrengimu ir infrastruktūra;

  • 4) apklausti be liudininkų asmenis, kurių laisvė apribota, taip pat bet kokius

kitus asmenis, kurie galėtų suteikti reikiamos informacijos;

  • 5) pasirinkti, kokias laisvės apribojimo vietas aplankyti ir kokius asmenis

apklausti;

  • 6) laisvės apribojimo vietų patikrinimus atlikti kartu su pasirinktais ekspertais;
  • 7) teikti atitinkamoms valdžios įstaigoms siūlymus (rekomendacijas), kaip

pagerinti elgesį su asmenimis, kurių laisvė apribota, šių asmenų laikymo sąlygas, taip pat kaip užkirsti kelią kankinimui ir kitokiam žiauriam, nežmoniškam ar žeminančiam elgesiui ar baudimui;

  • 8) teikti išvadas dėl galiojančių teisės aktų ir teisės aktų projektų;

9) pasitelkti kitas kontrolės institucijas, taip pat ekspertus iš mokslo įstaigų, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų, taip pat iš nevyriausybinių organizacijų. Ekspertų funkcijų vykdymo ir apmokėjimo už ekspertų paslaugas tvarkos aprašą tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. 5. Jokia valdžios įstaiga ar pareigūnas negali nurodyti taikyti, patys taikyti, leisti taikyti ar toleruoti kokių nors nuobaudų asmeniui ar organizacijai, kuri Seimo kontrolieriams pateikė kokios nors informacijos, susijusios su nacionalinės prevencijos institucijos funkcijų atlikimu. 6. Kompetentingos institucijos privalo išnagrinėti Seimo kontrolierių siūlymus (rekomendacijas), konsultuotis su Seimo kontrolieriais dėl siūlymų (rekomendacijų) galimų įgyvendinimo priemonių ir informuoti Seimo kontrolierius apie jų pateiktų siūlymų (rekomendacijų) įgyvendinimo rezultatus. 7.

7. Seimo kontrolieriai palaiko ryšius su Kovos su kankinimais komiteto Kankinimo

ir kitokio žiauraus, nežmoniško ar žeminančio elgesio ar baudimo prevencijos pakomitečiu. 8. Seimo kontrolierių įstaigos vadovas tvirtina Nacionalinės kankinimų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą.“

3 straipsnis. 29 straipsnio

pakeitimas

„4. Seimo kontrolieriams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą

nakties metu, taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, laikinai pavaduojant kitą Seimo kontrolierių, mokamos priemokos. Seimo kontrolieriams gali būti mokama kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą.“

2. Buvusias 29 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 29

straipsnio 5 ir 6 dalimis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Leonard Talmont

Aiškinamasis raštas

2014-12-04 · oficialus registras ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Lietuvos Respublikos SEIMO KONTROLIERIŲ įstatymo NR. VIII-950 19, 19¹ IR 29 straipsniŲ

Pakeitimo ir papildymo įstatymO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Projekto

rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 19¹ ir 29 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto (toliau – Projektas) parengimą lėmė šios priežastys:

1) Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2013 m. gruodžio 3 d. įstatymu Nr. XII-630 ratifikavo 2002 m. gruodžio 18 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtą Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą (toliau

  • Protokolas) ir tos pačios dienos įstatymu Nr. XII-629 pavedė Seimo kontrolieriams vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Protokolą. Taigi Seimo kontrolieriai jau beveik metus vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją. Per tą laiką išryškėjo kai kurios praktinės su tinkamu kankinimų prevencijos pagal Protokolą vykdymu susijusios problemos, kurias reikia spręsti patobulinant Seimo kontrolierių įstatymą ir kurių nebuvo galima numatyti ratifikuojant Protokolą. 2) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename savo nutarime yra konstatavęs, kad visa, kas yra susiję su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, turi būti reglamentuojama įstatymais (Konstitucinio Teismo 2005-09-19, 2011-06-09 ir kt. nutarimai). Valstybės kontrolė ne kartą yra atkreipusi dėmesį į tai, kad tikslinga išspręsti Seimo kontrolierių įstaigos struktūrinio padalinio – Žmogaus teisių biuro – teisinio statuso nustatymo, biuro veiklos reglamentavimo ir biuro vadovo paskyrimo tvarkos reglamentavimo įstatyme klausimą, taip pat kad tikslinga įstatyme reglamentuoti Seimo kontrolierių tarpusavio pavadavimo, apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, ekspertų samdymo bei tarnybinio ir netarnybinio transporto naudojimo klausimus.

Šios Valstybės kontrolės rekomendacijos didžiąja dalimi susijusios su Seimo kontrolieriams paskirtos naujos funkcijos – nacionalinės kankinimų prevencijos

  • tinkamu vykdymu. 3) Jungtinių Tautų Komitetas prieš kankinimą, 2014 m. gegužės 12–13 dienomis Ženevoje išklausęs trečiosios

Lietuvos Respublikos periodinės ataskaitos, rekomendavo Lietuvai užtikrinti, kad Seimo kontrolieriams būtų sudarytos tinkamos teisinės ir organizacinės sąlygos nacionalinei kankinimų prevencijai vykdyti ir kad Seimo kontrolieriai galėtų nuolat lankytis laisvės apribojimo vietose. Parengtu projektu kaip tik ir siekiama Seimo kontrolieriams suteikti galimybes tinkamai vykdyti Protokolo reikalavimus ir įgyvendinti Jungtinių Tautų Komiteto prieš kankinimus ir Valstybės kontrolės rekomendacijas. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai ir rengėjai) Projektą parengė Seimo kontrolierių įstaiga. 3. Projektuose siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu Šiuo metu galiojantis Seimo kontrolierių įstatymas nepakankamai užtikrina Seimo kontrolierių galimybes vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją tokiu mastu, koks numatytas Protokole, todėl būtina keisti dabartinį teisinį reglamentavimą, jį papildant atskiromis teisinėmis nuostatomis. 4.

4. Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų

laukiama Atsižvelgiant į tai, kad nacionalinės kankinimų prevencijos vykdymas visų pirma susijęs su žmogaus teisių padėties stebėsena ir valstybės institucijų, tarptautinių organizacijų bei visuomenės informavimu apie stebėsenos rezultatus, projekte siūloma nustatyti, kad Seimo kontrolieriai turi teisę atlikti žmogaus teisių padėties stebėseną ir analizę bei teikti informaciją šiais klausimais. Atsižvelgiant į nacionalinės kankinimų prevencijos tarptautinę reikšmę ir į būtinybę šiais klausimais nuolat bendradarbiauti su tarptautinėmis organizacijomis, be to, siekiant aiškiai atriboti konstitucinę Seimo kontrolierių funkciją – skundų nagrinėjimą ir naująją funkciją – kankinimų prevenciją, projektu siūloma nustatyti, kad nacionalinę kankinimų prevenciją Seimo kontrolieriams padeda atlikti specialus Seimo kontrolierių įstaigos struktūrinis padalinys – Žmogaus teisių biuras, kurio vadovą skiria ir nuostatus tvirtina Seimo kontrolierių įstaigos vadovas. Kankinimų prevencijos specifika lemia tai, kad reikia būti pasiruošus šią funkciją vykdyti bet kuriuo paros metu, kad vos tik gavus informacijos apie atitinkamoje institucijoje vykdomus kankinimus, būtų galima greitai ir operatyviai reaguoti bei patikrinti gautą informaciją. Šiuo tikslu projekte siūloma numatyti, kad laisvės apribojimo vietų patikrinimai gali būti vykdomi bet kuriuo metu, kad tai galėtų atlikti ne tik Seimo kontrolieriai, bet ir atsakingi darbuotojai, kad tokiu atveju būtų galima naudoti ir netarnybinį transportą ir kad už darbą ne darbo metu būtų galimybė tinkamai atlyginti. Be to, nacionalinei kankinimų prevencijai vykdyti būtina pasitelkti atitinkamus ekspertus, turinčius medicinos, psichiatrijos, psichologijos ir kitų žinių, todėl siūloma Seimo kontrolieriams suteikti teisę pasitelkti ekspertus nacionalinei kankinimų prevencijai vykdyti.

Priėmus Projektą, Seimo kontrolieriai galės tinkamai ir visa apimtimi vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją pagal Protokolo reikalavimus. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Projekto priėmimas prisidėti prie kriminogeninės situacijos mažinimo, nes Seimo kontrolieriai turėtų platesnes galimybes vykdyti kankinimų prevenciją ir taip užkirsti kelią galimiems nusikaltimams. 7. Įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tinkama kankinimų prevencija lems didesnį visuomenės pasitikėjimą uždarų institucijų sistema ir šių institucijų veiklos skaidrumą, o tai įgalins verslą daugiau investuoti į šias institucijas (pavyzdžiui, globos įstaigas, ligonines ir pan.) ar atitinkamai steigti privačias. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamus projektus Priėmus Projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms. Projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų atitiktis Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytai tvarkai Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.

Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatytus reikalavimus. 10. Projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Priešingai, kadangi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija draudžia kankinimą, Projektu prisidedama prie geresnio ir efektyvesnio Konvencijos nuostatų įgyvendinimo. 11. Kas ir kada turėtų parengti įstatymų lydimuosius aktus, šių aktų metmenys (jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų) Projektui lydimųjų teisės aktų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Projektams įgyvendinti. Ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų Valstybės biudžeto lėšų Projektui įgyvendinti nereikės, Projekto nuostatos bus įgyvendinamos iš vidinių Seimo kontrolierių įstaigai šiai funkcijai įgyvendinti jau skiriamų biudžetinių asignavimų. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Nacionalinė kankinimų prevencija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:

Seimo narys Leonard Talmont

Teisės departamento išvada

2014-12-04 · oficialus registras ↗

Vilnius

LIETUVOS

RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO KONTROLIERIŲ įstatymo NR. VIII-950 19, 19¹ IR 29 straipsniŲ Pakeitimo

ĮSTATYMO PROJEKTO

2014-12-16 Nr. XIIP-2601 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad Seimo kontrolierų įstaigoje steigiamas specialus struktūrinis padalinys – Žmogaus teisių biuras, nustatomos jo funkcijos, vadovo skyrimo tvarka ir kt. Siūlomu reguliavimu iš dalies nustatoma Seimo kontrolieriaus įstaigos struktūra (nurodomas konkretus struktūros padalinys). Manome, kad siūlomos nuostatos nedera su Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, kurioje numatyta, jog viešojo administravimo įstaigos administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo įstaigos tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiškai įvertinęs Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio

1 ir 2 dalių nuostatas, yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjekto

struktūros tvarkymas – tai vidaus administravimo veiklos forma, kuria ne tik užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas, bet ir jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimas.

Kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁶²-340/2011; 2012 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A⁵²⁰-3085/2012). Atsižvelgiant į tai, svarstytinas įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 1 dalyje siūlomų nuostatų tikslingumas. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 4 dalies 1 punkto papildymas nuostata, kad patikrinimai gali būti vykdomi bet kuriuo metu Žmogaus teisų biuro darbuotojams pateikus tarnybinį pažymėjimą, neišplaukia iš keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 4 dalies, kurioje nustatytos Seimo kontrolierių, bet ne Žmogaus teisų biuro darbuotojų teisės. 3. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio

4 dalies 9 punkto papildymo kaip perteklinio, kadangi Seimo kontrolierių teisė

pasitelkti Vyriausybės įstaigų, taip pat ministerijų, savivaldybių pareigūnus, savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnus bei ekspertus yra numatyta keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir šia teise Seimo kontrolieriai gali naudotis vykdydami nacionalinę kankinimų prevenciją.

Be to, Seimo kontrolierių įstaiga yra valstybės biudžetinė įstaiga ir ekspertų paslaugas gali pirkti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 4. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19¹straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo kontrolierių įstaigos vadovas tvirtina Nacionalinės kankinimų prevencijos vykdymo tvarkos aprašą. Siūlytina šios nuostatos atsisakyti arba ją tobulinti, nes keičiamo įstatymo 19¹strapsnio

4 dalyje jau numatytos Seimo kontrolieriaus teisės vykdant nacionalinę

kankinimų prevenciją. Be to, iš įstatymo projekto ir jo aiškinamojo rašto turinio neaišku, kas turėtų būti nustatyta nurodytame vykdymo tvarkos apraše. 5. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad Seimo kontrolieriams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, už darbą nakties metu, taip pat už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, laikinai pavaduojant kitą Seimo kontrolierių, mokamos priemokos; Seimo kontrolieriams gali būti mokama kompensacija už netarnybinio automobilio naudojimą. Siūloma nuostata svarstytina dėl šių priežasčių. Visų pirma pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, kuris nustato valstybės pareigūnų, tarp jų ir Seimo kontrolierių, darbo apmokėjimo sąlygas. Šio įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad valstybės pareigūnams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nustatyta, kad kiti įstatymai gali nustatyti kitokią valstybės pareigūnų apmokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarką. Antra, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. 1341 ,,Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių biudžetinėse įstaigose“, 6 punktu rekomenduoja Lietuvos Respublikos Seimui atskaitingoms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybei (ministerijoms) neatskaitingoms institucijoms vadovautis šio nutarimo nuostatomis. Tai reiškia, kad Seimo kontrolieriai turi teisę gauti kompensacijas už netarnybinio automobilio naudojimą tarnybos reikmėms remiantis minėto Vyriausybės nutarimo nuostatomis. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius I. Šambaraitė

Teisės departamento išvada

2014-12-04 · oficialus registras ↗

EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS

PRIE

LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-12-04 Nr. XIIP-2601 Lietuvos Respublikos Seimui

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KONTROLIERIŲ

įstatymo NR. VIII‑950 19, 19¹ IR 29 straipsniŲ Pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-2601 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 19, 19¹ ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2601, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Aistė Svinkūnaitė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]