Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) kariuomenė, o įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju, – ir kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau
Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), koviniai Lietuvos šaulių sąjungos būriai, ir kiti koviniai piliečių ir bei jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai bei Lietuvos Respublikoje registruoti medžiotojų klubai ir būreliai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadovybei;“. 2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Krašto apsaugos generalinis inspektorius
kontroliuoja kariuomenės vienetų bendrą ir kovinį pasirengimą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento, Viešojo saugumo tarnybos, ir Lietuvos šaulių sąjungos ir Lietuvos Respublikoje registruotų medžiotojų klubų ir būrelių pasirengimą bendriems su kariuomene gynybos veiksmams, taip pat atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Sergejus Jovaiša Rimantas Jonas Dagys Kazimieras Kuzminskas Algirdas Vaclovas Patackas Kazys Starkevičius
DĖL
ĮSTATYMO NR. VIII-1721 2 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO Nr. XII-1282 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vienas iš strateginių Lietuvos užsienio politikos ir valstybės gynimo uždavinių – stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus, vykdyti Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus. Pagal Šiaurės Atlanto Sutarties trečiąjį ir penktąjį straipsnius, Lietuva įsipareigojo palaikyti ir plėtoti savarankiškus ir kolektyvinius gynybinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti. Be to, iš Konstitucijos, inter alia jos 3, 139, 141 ir 142 straipsnių nuostatų, „įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad Lietuvos Respublika turėtų gerai organizuotą kariuomenę, kuri, atsižvelgiant į galimas grėsmes valstybės saugumui, būtų pajėgi vykdyti konstitucines funkcijas, priedermę ginti valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimas). Įvertinus susiklosčiusią geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VII-1721 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra dar labiau sustiprinti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos
(karo) atveju. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto parengimą inicijavo Seimo narys, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas. Projektą rengiant dalyvavo Seimo nario Pauliaus Saudargo padėjėjai-sekretoriai. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančio Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (toliau – Karo padėties įstatymas) 2 straipsnį, ginkluotosios pajėgos yra Lietuvos kariuomenė ir karo padėties metu priskirtos kitos ginkluotosios pajėgos: Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vadovybės apsaugos departamentas), Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba), Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai, pavaldūs ginkluotųjų pajėgų vadui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagal aptartą Karo padėties įstatymo teisinį reguliavimą, iš visuomeninių organizacijų tik Lietuvos šaulių sąjungos koviniai būriai bei kiti koviniai piliečių ir jų organizacijų ginkluoto pasipriešinimo (partizanų) vienetai gali papildyti Lietuvos gynybinius pajėgumus patriotiškai nusiteikusiais, aktyviais ir šalį ginti pasirengusiais žmonėmis. Minėtas įstatymas numato, kad įvedus karo padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoti medžiotojų klubai ir būreliai galėtų būti priskiriami ginkluotosioms pajėgoms. Priskyrus medžiotojų klubus ir būrelius, Lietuvos gynybiniai pajėgumai būtų sustiprinti šiems klubams ir būreliams priklausančiais žmonėmis, kurie turi gerus orientavimosi, ypač miškingose vietovėse, ir naudojimosi ginklais įgūdžius. Esminis teigiamas rezultatas, kurio laukiama priėmus įstatymą – Lietuvos valstybės gynybinių pajėgumų dar didesnis sustiprinimas įvedus karo padėtį ar ginkluotos gynybos nuo agresijos (karo) atveju. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įsigaliojus įstatymui, bus būtina patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamus mobilizacijos planus. Taip pat reikės pakeisti Nacionalinio saugumo pagrindų, Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymus bei Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti papildomų teisės aktų priimti nereikės. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: ,,karo padėtis“, ,,ginkluotosios pajėgos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Sergejus Jovaiša Rimantas Jonas Dagys Kazimieras Kuzminskas Algirdas Vaclovas Patackas Kazys Starkevičius
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-01- Nr. Į 2014-12-03
Lietuvos Respublikos Seimui dėl lietuvos respublikos karo padėties ĮSTATYMO NR. VIII-1721
įstatymo PROJEKTo Nr. xiip-2585, LIETUVOS RESPUBLIKOS nacionalinio saugumo pagrindų ĮSTATYMO NR. VIII-49 priedėlio 7 skyriaus pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2586, lietuvos respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo nr. viii-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2587, lietuvos respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nr. viii-723 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nr. xiip-2588 ir LIETUVOS RESPUBLIKOS seimo nutarimo dėl lietuvos respublikos seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo nr. x-743 „dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo projekto NR. xiip-2589 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1282 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2585, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 7 skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2586, Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2587, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2588 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 4 d. nutarimo Nr.
X-743
„Dėl krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą
Nr. XIIP-2589 (toliau – projektai), kuriais siekiama numatyti, kad Lietuvoje įvedus karo padėtį Lietuvos Respublikos teritorijoje registruoti medžiotojų klubai ir būreliai būtų priskiriami ginkluotosioms pajėgoms, atkreipiame dėmesį į tai, kad šių klubų ir būrelių nariams, kuriais gali būti tiek Lietuvos Respublikos, tiek užsienio valstybių piliečiai, karo atveju kiltų įpareigojimas ginti Lietuvos valstybę. Abejojame, ar minėtas įpareigojimas užsienio valstybių piliečiams yra suderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintomis valstybės gynimui taikomomis nuostatomis, pagal kurias pareiga ginti Lietuvos valstybę numatyta tik Lietuvos Respublikos piliečiams. Be to, svarstytina, ar visi medžiotojų klubų ir būrelių nariai, atsižvelgiant į jų amžių ir sveikatos būklę, galėtų ginti valstybę karo atveju. Atitinkamai siūlytume koreguoti projektų nuostatas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-723 3 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2014-12-08 Nr. XIIP-2588 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Teikiamas įstatymo projektas yra Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2585 lydintysis įstatymo projektas, o jo nuostatos savo turiniu yra identiškos minėto įstatymo projekto nuostatoms. Atsižvelgus į tai, vertinant projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, atsižvelgtina į Teisės departamento išvadoje Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2585 pateiktas pastabas. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D.Valatkevičius S. Švedas