Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1179 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 20 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,7) finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš Kultūros paveldo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą Kultūros paveldo departamentas gali pavesti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina ir valstybės įmonėms ir organizacijoms;, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto XIIP-2579(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 4 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, taip pat vertybės, kuri yra viena iš nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingųjų savybių, tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš Kultūros paveldo departamentui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą Kultūros paveldo departamentas gali pavesti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina ir pasiūlyti dalyvauti juos įgyvendinant valstybės įmonėms ir organizacijoms;, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas ,,
Ethan Frome
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau
KPD). Taip pat siekiama, kad būtų tinkamai įgyvendintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 ,,Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ įtvirtintos nuostatos, susijusios su valstybei atstovaujančios institucijos, įgyvendinančios ūkio sektoriaus šakos politikos formavimo ir jos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontroliavimo funkcijų atskyrimu nuo atstovavimo valstybei įmonėje funkcijų, taip pat susijusios su kompetencijomis ir kitais svarbiais reikalavimais, keliamais specialistams, atstovaujantiems valstybei per įmonės valdymo organus.
Įstatymų projektų tikslas – užtikrinti kasmet KPD organizuojamų paveldotvarkos programų ar jų dalių realizavimo tęstinumą, kad nenukentėtų viešas interesas sklandžiai ir kokybiškai organizuojant/įgyvendinant minėtų programų lėšomis finansuojamų valstybei svarbių kultūros paveldo objektų, įskaitant bažnytinį paveldą, tvarkybos darbus, atliekant su jais susijusias projektavimo, inžinierines ir tvarkomų objektų techninės priežiūros paslaugas, taip pat rengiant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų teritorijų planavimo dokumentus, užsakant kultūros paveldo objektų ženklinimą ir kitas paslaugas. Labai svarbu užtikrinti ir kitų darbų, susijusių su jau minėtų programų lėšomis finansuojamų valstybei svarbių į Kultūros vertybių registrą įrašytų kilnojamųjų kultūros vertybių, kaip ir dailės vertybių, esančių nekilnojamojo kultūros paveldo statinio vertingosiomis savybėmis, įskaitant sakralinio paveldo kultūros vertybes (toliau - dailės vertybės), tyrimu, konservavimu, restauravimu, apsaugos priemonių įrengimo darbų, atliekant su jais susijusias projektavimo ir restauruojamų dailės vertybių techninės priežiūros paslaugas tęstinumą. Visus šiuos darbus ar paslaugas KPD pavedimu jau 7 metus atlieka valstybės įmonė ,,Lietuvos paminklai“. Pasikeitus valstybei atstovaujančiai institucijai valstybės įmonėje ,,Lietuvos paminklai“, neturi būti jokių trukdžių esamam valstybės ir įmonės bendradarbiavimo modeliui, jis turi išlikti.
Įvertinus tai, kad dabartiniu metu taikomas investicinių projektų įgyvendinimo modelis biudžetinėse kultūros srities įstaigose dažnai komplikuojasi vien dėl nepakankamos patirties statybų srityje, būtina pasinaudoti valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ sukaupta patirtimi, pasitelkiant jos specialistų kompetenciją ir įdirbį, taip užtikrinant efektyvesnį valstybės investicinių lėšų panaudojimą. Kultūros ministerija ketina pavesti šiai įmonei valstybės investicijų projektų, kuriuos dabar įgyvendina jos reguliavimo srityje esančios biudžetinės įstaigos, įgyvendinimą. Teikiami įstatymų projektai taip pat turi užtikrinti, kad KPD, įgyvendindamas paveldotvarkos programas, galėtų ir ateityje šių programų (ar jų dalių) įgyvendinimą pavesti valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas ateityje ketina įgyvendinti Kultūros ministerija. Kitų organizacijų dalyvavimo paveldotvarkos programų įgyvendinime atsisakoma. Įstatymų projektų uždavinys - sustiprinti valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“, kurios savininko teises ir pareigas šiuo metu atlieka KPD, valdymą, siekiant išvengti interesų konflikto, susijusio su atstovavimo valstybei įmonėje ir bendros veiklos organizavimo funkcijų dubliavimu. Vadovaujantis valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ įstatų, patvirtintų KPD direktoriaus 2008 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. Į-118, 17 punktu, kolegialus valstybės įmonės valdymo organas yra valdyba. Valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ valdybos, kurios sudėtyje yra ir šios įmonės direktorius, siūlymu tvirtinami įmonės teikiamų paslaugų, apmokamų valstybės biudžeto lėšomis įkainiai, nustatomi įmonės veiklos rodikliai ir atliekamos kitos įstatuose numatytos funkcijos. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliosiančios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr.
I-722 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 26 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, keičiančios10 straipsnį, susijusios su valdybos įmonėje sudarymu, Kultūros ministerijai perėmus minėtos valstybės įmonės savininko teises ir pareigas iš KPD, leis realizuoti Kultūros ministerijos tikslus dalyvauti šios įmonės valdyme. Atitinkamai bus siekiama tobulinti valstybės įmonės valdymą pagal naujai keliamus valdymui principus ir reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 ,,Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.5.2 punktu, kultūros ministrui pavesta valdymo sritis - kultūros paveldo apsauga. Vadovaujantis Kultūros ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės
ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 1 ir 8.4 punktais, ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, tarp jų ir kultūros paveldo apsaugos srityje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatoriai Seimo nariai
Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad KPD rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas, organizuoja jų vykdymą, o šių programų ar jų dalių įgyvendinimą gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms.
Galiojančio Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad KPD finansuoja kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų įrašymą į Kultūros vertybių registrą, į Kultūros vertybių registrą įrašytų dailės vertybių vertingųjų savybių tyrimus, konservavimą, restauravimą, apsaugos priemonių įrengimą ir pažinimo sklaidą iš KPD skiriamų valstybės biudžeto asignavimų, o šių darbų ar jų dalių įgyvendinimą KPD gali pavesti pavaldžioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms. KPD yra biudžetinės įstaigos Kultūros paveldo centro, veikiančio pagal Kultūros paveldo centro nuostatus, patvirtintus KPD direktoriaus 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Į-003 ,,Dėl Kultūros paveldo centro nuostatų patvirtinimo“, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 241 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymo“ 2 punktu KPD taip pat vykdo minėtos įmonės savininko teises ir pareigas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Priėmus šiuos abu įstatymų projektus būtų užtikrintas eilę metų vykdomo valstybės ir valstybės įmonės bendradarbiavimo modelio, leidžiančio KPD įgyvendinamų paveldotvarkos ir kitų, su kultūros paveldo išsaugojimu susijusių, programų bei į Kultūros vertybių registrą įrašytų dailės vertybių konservavimo, restauravimo, apsaugos priemonių įrengimo darbų ar jų dalių vykdymą pavesti valstybės įmonei ,,Lietuvos paminklai“, tęstinumas.
KPD išliktų galimybė nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programų ar jų dalių įgyvendinimą, kitus darbus ar jų dalis pavesti ne tik toms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis pats įgyvendina, bet ir įmonėms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Kultūros ministerijai bus sudarytos sąlygos efektyvesniam valstybės investicinių lėšų panaudojimui, nes ji galės pavesti šiai įmonei valstybės investicijų projektų, kuriuos dabar įgyvendina jos reguliavimo srityje esančios biudžetinės įstaigos, įgyvendinimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektų priėmimas neturės poveikio kriminogeninei situacijai. Tai būtina priemonė, reikalinga palaikant ir įtvirtinant antikorupciniu požiūriu reikšmingą kitą sprendimą - Kultūros ministerijai perimti iš KPD atstovavimo valstybei valstybės įmonėje ,,Lietuvos paminklai“ funkciją, kadangi dabartinė situacija neužtikrina priimtų šios įmonės valdymo sprendimų skaidrumo ir objektyvumo. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektų priėmimas neturės neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Iki 2016 m. sausio 1 d. reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimą Nr. 665 ,,Dėl valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ - šio nutarimo 1 priedą ,,Valstybės valdomų įmonių priskyrimas grupėms pagal nustatytus tikslus“, pateikti Vyriausybės nutarimo ,,Dėl valstybės įmonės ,,Lietuvos paminklai“ savininko teisių ir pareigų įgyvendinimo“ projektą, kurio pagrindu Kultūros ministerija iš KPD perimtų šios įmonės savininko teises ir pareigas, taip pat būtų pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 27 d. nutarimo Nr. 241 ,,Dėl uždarosios akcinės bendrovės ,,Lietuvos paminklai“ pertvarkymo“ 2 punktas. KPD turės pripažinti netekusiu galios įsakymą, kuriuo patvirtinti šios įmonės įstatai, o Kultūros ministerija peržiūrėti ir patvirtinti kultūros ministro įsakymu šios įmonės įstatus. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis visų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra įtvirtintų naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, kurie turėtų būti įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11.
11Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti reikalingus Vyriausybės nutarimų projektus, numatytus aiškinamojo rašto 8 punkte, turės parengti Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų įgyvendinimui papildomų valstybės ar savivaldybių biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Kitų specialistų vertinimai, rekomendacijos ar išvados šiuo klausimu nepateiktos. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą – ,,paveldas“;
,,kultūros paveldas“, ,,vertybės“; programos“, ,,valstybės įmonė“. Teikia Seimo nariai:
2014-12-09 Nr. XIIP-2579 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siekiama nustatyti, kad tam tikrus darbus,
susijusius su kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų apsauga, Kultūros paveldo departamentas gali pavesti įgyvendinti biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina, ir valstybės įmonėms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks reglamentavimas siūlomas dėl vienos konkrečios valstybės įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinti planuojama perduoti Kultūros ministerijai. Toks reglamentavimas diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, įstatyminis individualizavimas, t. y. toks reglamentavimas, kai norminis teisės aktas iš esmės skiriamas konkrečiam subjektui, teisiškai ydingas, nes pasikeitus reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviams ar jų statusui, turėtų būti keičiamas ir įstatymas. Antra, iš siūlomo reglamentavimo nėra aišku, kodėl tik juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga gali būti pavedama įgyvendinti tam tikrus darbus, susijusius su kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų apsauga. Atkreiptinas dėmesys, kad toks reglamentavimas užkirstų galimybę minėtuosius darbus pavesti atlikti, pavyzdžiui, valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros paveldo departamentas.
Trečia, pažymėtina, jog pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės įstatus, o pagal to paties straipsnio 1 dalį valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Taigi projekto nuostata, kuria siūloma nustatyti, kad Departamentas gali pavesti valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti tam tikras funkcijas nedera su prieš tai minėtu valstybės įmonėms taikomu teisiniu reguliavimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte siūlant nustatyti, kad tam tikrų darbų įgyvendinimą Departamentas gali pavesti ir nepavaldžioms įmonėms vietoj žodžio „pavesti“ turėtų būti vartojamas atitinkamas neimperatyvus veiksmažodis. 2. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. 3. Atsižvelgus į tai, kad Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką kultūros paveldo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-12-02
Lietuvos Respublikos Seimui
ir LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1179 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo Nr. XIIP‑2579 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2578 ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179
ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gruodžio 9 d. išvadose įstatymų projektams pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
nariai: Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, VšĮ „Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta, Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė, direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktorė Regina Jaskelevičienė, Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė. 1. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siekiama nustatyti, kad tam tikrus darbus, susijusius su kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų apsauga, Kultūros paveldo departamentas gali pavesti įgyvendinti biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina, ir valstybės įmonėms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks reglamentavimas siūlomas dėl vienos konkrečios valstybės įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinti planuojama perduoti Kultūros ministerijai.
Toks reglamentavimas diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, įstatyminis individualizavimas, t. y. toks reglamentavimas, kai norminis teisės aktas iš esmės skiriamas konkrečiam subjektui, teisiškai ydingas, nes pasikeitus reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviams ar jų statusui, turėtų būti keičiamas ir įstatymas. Antra, iš siūlomo reglamentavimo nėra aišku, kodėl tik juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga gali būti pavedama įgyvendinti tam tikrus darbus, susijusius su kultūrinę vertę turinčių kilnojamųjų daiktų apsauga. Atkreiptinas dėmesys, kad toks reglamentavimas užkirstų galimybę minėtuosius darbus pavesti atlikti, pavyzdžiui, valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros paveldo departamentas. Trečia, pažymėtina, jog pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės įstatus, o pagal to paties straipsnio 1 dalį valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Taigi projekto nuostata, kuria siūloma nustatyti, kad Departamentas gali pavesti valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti tam tikras funkcijas nedera su prieš tai minėtu valstybės įmonėms taikomu teisiniu reguliavimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte siūlant nustatyti, kad tam tikrų darbų įgyvendinimą Departamentas gali pavesti ir nepavaldžioms įmonėms vietoj žodžio „pavesti“ turėtų būti vartojamas atitinkamas neimperatyvus veiksmažodis.
Nepritarti Nežiūrint į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kurios konkrečios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas ketina perimti Kultūros ministerija, tačiau teikiamu įstatymo projektu konkreti įmonė neįvardijama. Šiuo Projektu kaip tik ir siekiama, kad tokios galimybės Kultūros paveldo departamentui neliktų, o Kultūros ministerija, perėmusi valstybės įmonės savininko teises ir pareigas būtų atsakinga už valstybės įmonės veiklos kontrolę, nes ji yra asignavimų valdytoja, ir jai tenka atsakomybė už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Kai programas ir jų dalis įgyvendina biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Departamentas, liktų žodis ,,pavesti“, o kai valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, gal reiktų pakeisti žodžiais ,,pasiūlyti įgyvendinti“ . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-09 Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo.. Pritarti Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d., papildyti nuostatomis dėl jo įgyvendinimo galima. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-09 Atsižvelgus į tai, kad Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką kultūros paveldo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti
Respublikos teisingumo ministerijos 2014-12-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.
ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2579, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
projektams pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2579(2). Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2016-10-19)2 N Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Šis įstatymas įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d
pranešėjas: Raimundas Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas