Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-733 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 20 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas, organizuoja jų vykdymą. Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina ir valstybės įmonėms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto XIIP-2578(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 10 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) rengia nekilnojamojo kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas, organizuoja jų vykdymą. Šių programų ar jų dalių įgyvendinimą Departamentas gali pavesti pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina ir pasiūlyti dalyvauti jas įgyvendinat valstybės įmonėms ir organizacijoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
2014-12-09 Nr. XIIP-2578 Vilnius Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas ar jų dalį Kultūros paveldo departamentas gali pavesti įgyvendinti biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina, bei valstybės įmonėms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks reglamentavimas siūlomas dėl vienos konkrečios valstybės įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinti planuojama perduoti Kultūros ministerijai. Toks reglamentavimas diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, įstatyminis individualizavimas, t. y. toks reglamentavimas, kai norminis teisės aktas iš esmės skiriamas konkrečiam subjektui, teisiškai ydingas, nes pasikeitus reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviams ar jų statusui, turėtų būti keičiamas ir įstatymas. Antra, iš siūlomo reglamentavimo nėra aišku, kodėl tik juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga gali būti pavedama įgyvendinti kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks reglamentavimas užkirstų galimybę minėtųjų programų įgyvendinimą pavesti atlikti, pavyzdžiui, valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros paveldo departamentas. Trečia, pažymėtina, jog pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės įstatus, o pagal to paties straipsnio 1 dalį valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija.
Taigi projekto nuostata, kuria siūloma nustatyti, kad Departamentas gali pavesti valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti tam tikras funkcijas nedera su prieš tai minėtu valstybės įmonėms taikomu teisiniu reguliavimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte siūlant nustatyti, kad programų įgyvendinimą Departamentas gali pavesti ir nepavaldžioms įmonėms vietoj žodžio „pavesti“ turėtų būti vartojamas atitinkamas neimperatyvus veiksmažodis. 2. Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. 3. Atsižvelgus į tai, kad Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką kultūros paveldo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis A. Dulevičiūtė-Akimovienė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-12-02
Lietuvos Respublikos Seimui
ir LIETUVOS RESPUBLIKOS KILNOJAMŲJŲ KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-1179 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTo Nr. XIIP‑2579 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2578 ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179
ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2014 m. gruodžio 9 d. išvadose įstatymų projektams pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vytautė Kazlauskaitė-Švenčionienė, tel. 8 706 63 683, el. p. [email protected]
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Komiteto nariai: Rima Baškienė, Šarūnas Birutis, Arimantas Dumčius, Vytautas
Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Audronė Pitrėnienė, Valentinas Stundys; Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kiti posėdžio dalyviai: Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas Jonas Mickus, VšĮ
„Lietuvos paminklai“ direktorius Vydmantas Drumsta, Kultūros paveldo
departamento direktorė Diana Varnaitė, direktoriaus pavaduotojas Audrius Skaistys, skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė, Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktorė Regina Jaskelevičienė, Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus vedėja Irma Grigaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-09 Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas ar jų dalį Kultūros paveldo departamentas gali pavesti įgyvendinti biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas jis įgyvendina, bei valstybės įmonėms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks reglamentavimas siūlomas dėl vienos konkrečios valstybės įmonės, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendinti planuojama perduoti Kultūros ministerijai. Toks reglamentavimas diskutuotinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, įstatyminis individualizavimas, t. y. toks reglamentavimas, kai norminis teisės aktas iš esmės skiriamas konkrečiam subjektui, teisiškai ydingas, nes pasikeitus reguliuojamų visuomeninių santykių dalyviams ar jų statusui, turėtų būti keičiamas ir įstatymas. Antra, iš siūlomo reglamentavimo nėra aišku, kodėl tik juridiniams asmenims, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga gali būti pavedama įgyvendinti kultūros paveldo apskaitos, paveldotvarkos ir kontrolės programas. Atkreiptinas dėmesys, kad toks reglamentavimas užkirstų galimybę minėtųjų programų įgyvendinimą pavesti atlikti, pavyzdžiui, valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros paveldo departamentas. Trečia, pažymėtina, jog pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktą valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės įstatus, o pagal to paties straipsnio 1 dalį valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendina viena valstybės valdymo institucija. Taigi projekto nuostata, kuria siūloma nustatyti, kad Departamentas gali pavesti valstybės įmonei, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, atlikti tam tikras funkcijas nedera su prieš tai minėtu valstybės įmonėms taikomu teisiniu reguliavimu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte siūlant nustatyti, kad programų įgyvendinimą Departamentas gali pavesti ir nepavaldžioms įmonėms vietoj žodžio „pavesti“ turėtų būti vartojamas atitinkamas neimperatyvus veiksmažodis. Nepritarti Nežiūrint į tai, kad Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kurios konkrečios valstybės įmonės savininko teises ir pareigas ketina perimti Kultūros ministerija, tačiau teikiamu įstatymo projektu konkreti įmonė neįvardijama. Šiuo Projektu kaip tik ir siekiama, kad tokios galimybės Kultūros paveldo departamentui neliktų, o Kultūros ministerija, perėmusi valstybės įmonės savininko teises ir pareigas būtų atsakinga už valstybės įmonės veiklos kontrolę, nes ji yra asignavimų valdytoja, ir jai tenka atsakomybė už valstybės biudžeto lėšų panaudojimą. Kai programas ir jų dalis įgyvendina biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Departamentas, liktų žodis ,,pavesti“, o kai valstybės įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija, gal reiktų pakeisti žodžiais ,,pasiūlyti įgyvendinti“ . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-09 Atsižvelgus į tai, kad projekto nuostatoms įgyvendinti bus reikalinga priimti ir kitus teisės aktus, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo. Pritarti Šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2017 m. sausio 1 d., papildyti nuostatomis dėl jo įgyvendinimo galima. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-09 Atsižvelgus į tai, kad Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką kultūros paveldo srityje, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Nepritarti 1.
Respublikos teisingumo ministerijos 2014-12-02 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2578 ir Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo Nr. I-1179 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑2579, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl įstatymų projektų atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
projektams pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: negauta
esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr.I-733 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2578(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2016-10-19)2 N Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Šis įstatymas įsigalioja 2016 2017 m. sausio 1 d
8Balsavimo rezultatai:
pranešėjas: Raimundas Paliukas Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas Komiteto biuro patarėja Jurgita Bieliūnienė