Projekto lyginamasis variantas
4, 4¹, 5, 7, 8 IR 16
straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai
organizavimo paslaugas teikia kelionių organizatoriai. 2. Vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą gali valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, turintys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo padalinys, taip pat valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas (įregistruotas) Lietuvos Respublikoje (toliau – pareiškėjas), turintis Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas) išduotą kelionių organizatoriaus pažymėjimą, patvirtinantį teisę vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą. 3.
organizatoriaus pažymėjimas, patvirtinantis teisę nuolat vykdyti kelionių organizatoriaus veiklą, išduodamas neterminuotam laikui pareiškėjui, norinčiam teikti kelionių organizavimo paslaugas, jeigu jis Valstybiniam turizmo departamentui pateikia:
1) tinkamai užpildytą Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos prašymą;
2) šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą;
3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją, kad kelionių organizatorius fizinis asmuo, ar kelionių organizatorius juridinis asmuo, šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas), taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu ketvirtadalį trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis, yra nepriekaištingos reputacijos.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo, juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas), taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą.
Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką;
organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijusio asmens (užimančio vadovaujančias pareigas), taip pat dalyvio, turinčio juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar bet kokio kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinio nedalyvavimą kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams. 4. Išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą arba pateikti motyvuotą rašytinį atsisakymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą Valstybinis turizmo departamentas privalo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų tinkamai įformintų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Atsakymo per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikimas visais atvejais laikomas kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimu. 5.
nepriekaištingos reputacijos arba kuris šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje deklaracijoje pateikė informaciją apie tai, kad jis ar kiti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti asmenys dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. 56.
paaiškėja bent viena iš šių aplinkybių:
1) po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą;
2) galiojančiame prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma neatitinka šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų;
3) kelionių organizatorius, likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos, Valstybiniam turizmo departamentui nepateikė naujo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento ir dokumentų, pagrindžiančių prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
4) kelionių organizatorius nepateikia šio įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 ir 4 punkte nurodytos informacijos;
5) kelionių organizatorius paskelbė arba kitaip raštu pranešė kreditoriams ir raštu pranešė Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.;
finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką. 67. Kai Valstybinis turizmo departamentas sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo įvykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams.
Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. 78. Valstybinis turizmo departamentas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo sprendimo sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą priėmimo dienos turi raštu pranešti kelionių organizatoriui apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. Kelionių organizatorius privalo per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos pašalinti šio straipsnio 5 6 dalyje nurodytas aplinkybes. Kai paaiškėja, kad dėl objektyvių priežasčių per šioje dalyje nustatytą terminą šio straipsnio 5 6 dalyje nurodytos aplinkybės negali būti pašalintos, Valstybinis turizmo departamentas gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. 89.
organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių apie nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimą galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad jeigu kelionių organizatorius per 6 3 mėnesius nuo šio pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodyto trūkumo nurodytų trūkumų, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas. 910.
darbo dieną panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai:
1) paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo yra likviduojamas arba pasibaigia kitais įstatymų nustatytais pagrindais;
2) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priima nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
3) kelionių organizatorius per šio straipsnio 7 8 dalyje nustatytus terminus nepašalina pažeidimų, dėl kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas ir (ar) kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas buvo pratęstas;
4) kelionių organizatorius per šio straipsnio 8 9 dalyje nustatytą nurodytą terminą nepašalina šio straipsnio 8 9 dalyje nustatyto pažeidimo;
5) įsiteisėja teismo nutartis kelionių organizatoriui fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą ir jis per 10 darbo dienų nepateikia Valstybiniam turizmo departamentui teismo leidimo vykdyti individualią veiklą arba įsiteisėja teismo nutartis, kuria patvirtinamas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas, kuriame nenumatyta, kad fizinis asmuo vykdys individualią veiklą;
6) kelionių organizatorius fizinis asmuo miršta;
7) kelionių organizatorius pateikia rašytinį prašymą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą;
8) kelionių organizatorius pažeidžia bent vieną iš šio straipsnio 6 7 dalyje nustatytų reikalavimų. 1011. Valstybinis turizmo departamentas negali kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdyti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymo termino pratęsti, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinti, jeigu nesilaikoma teisės aktuose nustatytų veiklos sąlygų, tačiau pažeidimas yra mažareikšmis ir nepažeidžia turistų ir vartotojų teisių. 1112.
1112Kelionių organizatoriaus pažymėjimo,
popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo tvarka nustatoma Kelionių organizatoriaus licencijavimo tvarkos apraše. Šį aprašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 1213. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas, bei informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus fizinio asmens vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus juridinio asmens pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. 1314.
prašymus, deklaracijas ir kitus šiame straipsnyje nurodytus dokumentus, susijusius su kelionių organizatoriaus pažymėjimo, popierinės formos kelionių organizatoriaus pažymėjimo dublikato išdavimu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymu, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pratęsimu ir kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimu, Valstybiniam turizmo departamentui gali teikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 4¹ straipsnį 2 dalimi:
„2. Ūkio subjektai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones interneto svetainėse ir per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Ar kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai, ar yra vienkartinės, nustato Valstybinis turizmo departamentas. Kriterijus, kurios kelionių organizavimo paslaugos teikiamos laikinai, kurios yra vienkartinės, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „9.
Kelionių organizatoriai privalo:
1) turėti šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą ir dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą;
2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo;
3) pateikti Valstybiniam turizmo departamentui informaciją apie įsteigtus juridinio asmens ar kitos organizacijos filialus ar kitus padalinius, per kuriuos ketina vykdyti ar nustojo vykdyti prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą nurodytą veiklą, informaciją apie veiklos formos, teisinės formos, teisinio statuso, buveinės ar kitų veiklos vietų adreso pakeitimus, taip pat informaciją apie prašyme išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir kartu pateiktuose dokumentuose, nurodytuose šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, nurodytų duomenų pasikeitimus per 10 darbo dienų nuo to momento, kai atitinkamą informaciją sužinojo ar turėjo sužinoti. Informaciją kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
4) teikti pasibaigus atitinkamam ketvirčiui, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų Valstybiniam turizmo departamentui teikti informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, įskaitant informaciją apie finansinę būklę.
Informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
5) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo;
6) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais.“ 2.
Informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą;
5) viešai skelbti aktualią informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo;
6) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų turistams ir vartotojams;
7) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad teisme priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos kelionių organizatoriui iškėlimo arba Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra pateiktas siūlymas kelionių organizatoriaus juridinio asmens kreditoriams bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
8) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad įsiteisėjo teismo nutartis kelionių organizatoriui iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą kelionių organizatoriui juridiniam asmeniui bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka;
9) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad kelionių organizatoriaus juridinio asmens dalyviai, savininkas, kreditorių susirinkimas arba teismas priėmė sprendimą likviduoti kelionių organizatorių arba paaiškėja, kad kelionių organizatorius juridinis asmuo pasibaigia kitais pagrindais.“
7 straipsnį 10 dalimi: „10.
Už šio straipsnio 9 dalies 2, 3, 4, 5 6, 7, 9 punktuose bei šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą atsako kelionių organizatoriaus vadovas.“
straipsnio pakeitimas
1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;“. 2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 14 481 euras 3 tūkst. eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 43 443 eurai 50 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 101 367 eurai 200 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies
8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 14 481 euras 3 tūkst. eurų, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 43 443 eurai 50 tūkst. eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 101 367 eurai 200 tūkst. eurų, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.“
8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo
laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos.“
straipsnio pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atlieka nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų stebėseną ir priežiūrą (įskaitant finansinę) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. 2.
straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja kelionių organizavimo paslaugų vartotojų interesams kelionių organizatoriaus ar kelionių pardavimo agento nemokumo arba bankroto atvejais;“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 16 punktą ir jį išdėstyti taip: „16) kreipiasi į kompetentingas Lietuvos Respublikos, ar valstybės narės institucijas ar turizmo paslaugų teikėjus, siekdamas patikrinti jam pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėsenai ir priežiūrai atlikti reikalingą informaciją, taip pat informaciją apie turizmo paslaugų teikėjų finansinę būklę;“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. gegužės 1 dieną. 2. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
4, 4¹, 5, 7, 8 IR
2014-12-09 Nr. XIIP-2566 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies kai kurios nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) bei 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB):
1) projektu siūloma papildyti 4 straipsnio 3 punktą nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo ne tik asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, ir kelionių organizatoriaus savininkui, dalyviui, vadovui, darbuotojui, bet ir bet kokiam kitam asmeniui, kartu su šiais asmenimis priklausančiam susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktiniui, o šio straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizavimo pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas arba bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu.
Manytume, kad asmens teisių suvaržymas dėl to, kad ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat, kai ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, yra neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.
Teisinėje valstybėje asmuo yra atsakingas tik už savo veiksmus ir negali bei neturi atsakyti už kito veiksnaus asmens veiksmus. Be to, pritarus siūlomam reguliavimui, siekiantis teikti kelionių organizavimo paslaugas asmuo, kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas, kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, kurio sutuoktinis neatitinka nurodytų reikalavimų, gali būti priverstas rinktis tarp teisės į laisvą darbo bei verslo pasirinkimą ir teisės į šeimą. Tokiu būdu gali būti pažeista valstybės pareiga puoselėti ir saugoti šeimą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).
Taip pat pažymėtina, kad analogiški aptartiems reikalavimai dėl asmens, kuris nori verstis reguliuojama veikla, ar kuris yra reguliuojamo asmens savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas sutuoktinio nepriekaištingos reputacijos ar mokumo nėra nustatyti netgi įstatymuose, reguliuojančiuose finansų įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, nors finansų įstaigų ir draudimo įmonių vadovams ir dalyviams dėl šių įmonių veiklos pobūdžio ir svarbos visuomenei taikomi itin griežti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas vertintinas kaip diskriminuojantis vienos profesinės veiklos subjektus kitų subjektų atžvilgiu ir todėl galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks asmuo galėtų būti laikomas bet kokiu kitu asmeniu, kartu su šiais asmenimis priklausančiu susijusių ūkio subjektų grupei. Projekto nuostata, kad „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, nėra aiški, nes susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka Konkurencijos įstatyme yra vartojama kitais, nei teikiamame projekte, tikslais – rinkos tyrimo bei Konkurencijos įstatymo pažeidimo tikslais.
Jeigu prie minėtų asmenų būtų priskirti asmenys, kurie negali kontroliuoti kelionių organizatoriaus ar kurie nedalyvauja (tiesiogiai ar netiesiogiai) kelionių organizatoriuje juridiniame asmenyje, arba asmenys, nevaldantys kelionių organizatoriaus akcijų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai tokios projekto nuostatos galėtų būti laikomos galimai prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, taip pat galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms dėl aukščiau nurodytų priežasčių. 2) projektu siūloma 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje nustatyti, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kiti 4 punkte nurodyti asmenys buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, nenustatant jokio šio asmens teisių suvaržymo termino. Taigi pagal projektą, asmuo, kuris buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl bet kokios tyčinės veikos padarymo, pavyzdžiui už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą ar iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, išnykus teistumui galėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla, o asmuo, kuris dalyvavo kelionių organizatoriuje, kuris bankrutavo dėl to, kad jo verslo rizika nepasiteisino ar šalies ekonomiką ištiko krizė, niekada nebegalėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla.
Todėl manytume, kad vertinama nuostata, kuria nustatomas nuolatinis ir negrįžtamas asmens teisių apribojimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę. 3) šio punkto 1 ir 2 papunkčiuose aptartos nuostatos dėl nurodytų priežasčių galimai prieštarauja ir Konvencijos 14 straipsniui, draudžiančiam diskriminaciją, taip pat 8 straipsnio nuostatoms dėl asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus bylose Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą ir Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą, kuriose buvo pripažinta, kad Lietuva, apribojusi pareiškėjų teises užsiimti buvusia veikla bei suvaržiusi jų teises įsidarbinti privačiame sektoriuje dėl buvusios tarnybos KGB, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, pasirinko neproporcingas priemones. Teismas taip pat konstatavo, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, sudarė rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui, o tai akivaizdžiai darė įtaką pareiškėjų asmeniniam gyvenimui. Šiose bylose Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, imant kartu su 8 straipsniu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip Teismas savo jurisprudencijoje aiškino
„privataus gyvenimo“ sąvoką. Byloje Niemietz prieš
Vokietiją Teismas nurodė: “Būtų per siaura sąvoką apibrėžti kaip „artimiausią aplinką“, kurioje individas gali gyventi taip, kaip jis to nori, ir iš jos (sąvokos) išskirti visą išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Į pagarbą privačiam gyvenimui tam tikra apimtimi įeina ir teisė sukurti bei vystyti santykius su kitais žmonėmis. Akivaizdu, nėra tikslinga aiškinti „privataus gyvenimo“ sąvoką kaip neapimančią profesinės ar komercinės veiklos, kadangi galiausiai ji yra darbinės veiklos, kurioje dauguma žmonių turi svarbią, jei ne didžiausią galimybę, plėtoti santykius su išoriniu pasauliu, dalis. Šis požiūris pagrįstas tuo, jog (...) ne visuomet įmanoma aiškiai atskirti, kuri asmens veikla sudaro jo profesinio ar verslo gyvenimo dalį, o kuri ne. Taigi ypač tuomet, kai asmuo yra liberalios profesijos atstovas, jo veikla gali būti neatskiriama jo gyvenimo dalis iki tokio lygio, kai tampa neįmanoma suvokti, kurioje aplinkoje asmuo veikia konkrečiu momentu.“ Vėlesnėse bylose (Ozpinar prieš Turkiją; Fernandez Martinez prieš Ispaniją) Teismas išplėtojo
„privataus gyvenimo“ doktriną ir nurodė, kad „profesinis gyvenimas dažnai yra glaudžiai
susijęs su privačiu gyvenimu, ypač, jei faktai, susiję su privačiu gyvenimu siaurąja šios sąvokos prasme, yra laikomi tam tikros profesijos kvalifikuojančiais požymiais“ (pabraukimas – mūsų). Byloje Molka prieš Lenkiją Teismas galiausiai nurodė, kad „<...> todėl profesinis gyvenimas yra asmens santykių su kitais asmenims veikimo zona, kuri net ir viešajame kontekste, gali patekti į „privataus gyvenimo“ sritį“.
4) manome, kad aptariamomis projekto nuostatomis būtų pažeistas Direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnis, pagal kurį nacionalinių reikalavimų taikymas pateisinamas tik tuomet, jei to reikia dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos ir, jeigu tai daroma, nepažeidžiant nediskriminavimo, būtinybės bei proporcingumo principų. Pabrėžtina, kad sąvokos „viešoji tvarka“, „visuomenės saugumas“ yra Europos Sąjungos teisės sąvokos, tiesiogiai kylančios iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52 straipsnio. Šias sąvokas Europos Teisingumo Teismas nuolat aiškindavo siaurąja prasme, o tai reiškia, kad turi grėsti tikras ir rimtas pavojus pagrindiniam visuomenės interesui, o valstybė narė, remdamasi šiais viešojo intereso tikslais, turi nurodyti susijusias grėsmes“ (žr. spendimus Omega byloje C-36/02 ir Eglise de Scientologie byloje C-54/99). Europos Teisingumo Teismas savo spendimuose aiškiai nurodė, kad valstybės narės negali nustatyti šių sąvokų apimties: „<...> viešosios tvarkos sąvoka Bendrijos kontekste, būtent kaip nukrypimo nuo pagrindinio darbuotojų judėjimo laisvės principo pateisinimas, turi būti griežtai aiškinama, kad kiekviena valstybė narė negalėtų vienašališkai be Bendrijos institucijų kontrolės nustatyti jų taikymo apimties (žr. sprendimus bylose Van Duyan 41/74 bei Bouchereau 30/77). 2.
aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatų taikymo apimtis: nors iš šių nuostatų matyti, kad nauji (aukščiau aptarti) reikalavimai būtų taikomi tik naujiems kelionių organizatoriams, vis tik dėl galiojančio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies punkte nustatytos Valstybinio turizmo departamento pareigos sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“, galėtų susiklostyti tokia situacija, kai būtų stabdomi ir jau veikiančių kelionių organizatorių pažymėjimai, nors atitinkamų pareigų veikiantiems kelionių organizatoriams projekte nėra nustatyta. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte:
formuluotė „darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“, neaišku, koks asmuo turimas mintyje, kokie asmenys bus laikomi „užimančiais vadovaujančias pareigas“. Atsižvelgdami į projektu siekiamus tikslus ir susiklosčiusią teisėkūros praktiką, siūlytume vietoj painios formuluotės „šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, <...>, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“ rašyti „kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovai“ ir šio straipsnio kitoje dalyje arba galiojančio įstatymo 2 straipsnyje, pateikiant jame kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovų sąvoką, išvardinti, kokie konkrečiai asmenys laikomi kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovais. Be to, nurodyta formuluotė turėtų būti dėstoma prieš žodį „savininkas“, o ne po jo.
Ši pastaba taikytina ir vertinamo straipsnio 3 dalies 4 punktui, kuriame vartojama tokia pati formuluotė;
juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, derintinos tarpusavyje: pagal pirmąjį sakinį deklaracijoje reikia nurodyti, kad juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos, tačiau pagal antrojo sakinio nuostatas jame nurodyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi juridinio asmens dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, neapibrėžiant šios dalies dydžio. 3) neaiški nuostata „kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą“. Jeigu siekiama nustatyti, kad pažyma pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka, tai vietoj žodžių „privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti“. Jeigu žodžiai teisės aktų nustatytos tvarkos yra siejami ne su pažymos pateikimo tvarka, bet su Vyriausybės teise įgalioti instituciją, tai jie yra pertekliniai, todėl išbrauktini;
dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, atitinkamai ją pakeitus (šios išvados 1 punkto 1 papunktis), turėtų būti išdėstyta atskiroje keičiamo įstatymo 4 straipsnio dalyje, einančioje po punktų, kuriose ši sąvoka yra vartojama, vietoj žodžių „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte“ įrašant „Šio straipsnio 3 dalies 3 bei 4 punktuose“. 4.
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio „Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas <...> panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą“ bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto, pagal kurį Valstybinis turizmo departamentas turi sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“. Projektas tikslintinas, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata galėtų apimti ir atvejį, nurodytą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje. 5. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma įrašyti naują kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindą: „Valstybinis turizmo departamentas nustatė, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką.“ Pastebėtina, kad ši nuostata yra glaudžiai susijusi su vertinamo straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatomis, nustatančiomis kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmes. Svarstytina, ar kelionių organizatorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, turės realias galimybes ištaisyti susidariusią padėtį per vertinamo straipsnio 8 dalyje nurodytus terminus (10 ar 20 dienų) ir taip išvengti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pagerinti finansinę būklę gali reikėti priimti atitinkamus juridinio asmens dalyvių sprendimus, o juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato sprendimų priėmimo tvarką ir terminus, kurie gali būti gerokai ilgesni nei 20 dienų (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kada gali būti laikoma, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, todėl vertinama įstatymo nuostata sudaro sąlygas subjektyviam kelionių organizatorių finansinės būklės vertinimui. Be to, pagal projekto nuostatas neaišku, ar skundo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo padavimas sustabdo ar nesustabdo šio sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į galimas vertinamos normos taikymo problemas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto įteikimo dienos, o pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalį – skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per 7 dienas.
Taigi Valstybiniam turizmo departamentui priėmus sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą dėl kelionių organizatoriaus finansinės būklės, kai ši būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, kelionių organizatoriaus, nesutinkančio su tokiu Valstybinio turizmo departamento jo finansinės būklės vertinimu, skundas administraciniam teismui, atsižvelgiant į nurodytus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus terminus, per 10 dienų nebus net pradėtas nagrinėti, o Valstybinis turizmo departamentas, pasibaigus 10 dienų terminui, dar nepradėjus spręsti pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisėtumo klausimo teisme, jau privalės priimti sprendimą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). 6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalyje siūloma sugriežtinti sankcijas kelionių organizatoriams, kurių nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (toliau – trūkumas, žymus kapitalo sumažėjimas).
Pastebėtina, kad galiojanti nuostata dėl kelionių organizatoriaus įspėjimo apie galimą pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu jis per 6 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą dėl galimo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo gavimo dienos nepašalina trūkumo, buvo įtvirtinta įstatyme, atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos, įpareigojančias ištaisyti trūkumą per 6 mėnesius. Projektu siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad kelionių organizatoriaus kapitalas žymiai sumažėjo, „Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodytų trūkumų, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas“. Ši sankcija būtų taikoma, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra kelionių organizatoriaus nemokumo požymių, taip pat neatsižvelgiant į tai, kokių priemonių trūkumams ištaisyti kelionių organizatorius ėmėsi iki ir po pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kokias pasekmes ši sankcija sukels kitiems asmenims (vartotojams, kreditoriams, turizmo ir draudimo rinkų dalyviams).
Pastebėtina, kad pagal vertinamo straipsnio 7 dalį, sustabdžius kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo vykdyti visus iki pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įpareigojimus turistams ir vartotojams, o panaikinus pažymėjimo galiojimą – negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. Pastebėtina ir tai, kad kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas, nepriklausomai nuo panaikinimo pagrindo, pagal Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtintą Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašą (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija) yra draudžiamasis įvykis, suteikiantis teisę Turizmo departamentui, kaip draudimo sutarties naudos gavėjui, teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, kad būtų atlyginti nuostoliai turistams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinama nuostata yra proporcinga siekiamiems tikslams ir ar jos taikymas nesukels neigiamų padarinių. Manytume, kad ji gali trukdyti laikinų sunkumų turinčiam, bet vis dar mokiam kelionių organizatoriui imtis adekvačių priemonių trūkumui pašalinti ir paskatinti kelionių organizatorių šalinti trūkumą vieninteliu būdu – priimti sprendimą dėl likvidavimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis įstatymas neriboja kelionių organizatorių juridinių asmenų teisinės formos.
Tačiau vertinamos projekto nuostatos galės būti taikomos tik tiems kelionių organizatoriams, kurie pasirinks vykdyti veiklą kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, nes kitų teisinių formų juridinių asmenų (individualių įmonių, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų) veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra minimalaus kapitalo reikalavimų. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip nustatantis skirtingus reikalavimus ta pačia veikla užsiimantiems juridiniams asmenims – visų teisinių formų juridinių asmenų kelionių organizatorių pažymėjimų galiojimas galės būti sustabdytas ir panaikintas nustačius, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką (vertinamo straipsnio 6 dalies 6 punktas ir 10 dalies 3 punktas), o akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių – ir dėl žymaus kapitalo sumažėjimo, neatsižvelgiant į jų mokumą. 7. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata, kad Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiama
„informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje
nurodytų trūkumų“, išbrauktina, kaip perteklinė. Pagal vertinamo straipsnio 9 dalį, paaiškėjus joje nurodytam trūkumui, Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, o pagal galiojantį įstatymą Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. 8. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad „Ūkio subjektai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones interneto svetainėse ir per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais“ (pabraukimas – mūsų).
Nėra aišku, kodėl kelionių pardavimo agentais pagal teikiamą projektą būtų laikomi ūkio subjektai, parduodantis tik organizuotas turistines keliones, o ne teikiantys ir kitas paslaugas, pavyzdžiui parduodantys atskiras turizmo paslaugas. Pritarus teikiama pastabai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytume minėtos nuostatos turinį perkelti į galiojančio Turizmo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamą „kelionių pardavimo agento“ sąvoką. 9. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu kelionių organizatoriams siūloma nustatyti pareigą teikti informaciją apie finansinę būklę. Pažymėtina, kad toks terminas įstatymuose nėra apibrėžtas, todėl teikiamame projekte turėtų būti patikslintas arba apibrėžtas. 10. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje dėstoma keičiamo įstatymo 7 straipsnio 10 dalis tobulintina, papildant ją nuostata, nustatančia subjektą, kuris turi įvykdyti 7 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytą kelionių organizatorių prievolę. 11. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktu siūloma nustatyti kelionių organizatoriaus pareigą užtikrinti ne tik turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (tai yra numatyta šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme), bet ir „<...> apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą <...>“.
Svarstytina:
1) ar ši kelionių organizatoriui nustatoma pareiga būtų proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nėra ribojamas nei nakvynių skaičius, nei jų kaina;
2) ar nustatoma nauja pareiga dalinai neapimtų jau šiuo metu galiojančios kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti turistui jo sumokėtą pinigų sumą, atitinkančią nesuteiktų paslaugų kainą. 12. Pažymėtina, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustačius kitas, nei galiojančiame įstatyme kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas bei šių sumų apskaičiavimo taisykles, nėra aišku, ar ir kaip šios nuostatos būtų taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo apsidraudusiems kelionių organizatoriams, kurių laidavimo draudimo ar kitų įstatyme nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių galiojimo pabaigos data yra vėlesnė nei 2015 m. gegužės 1 d. 13.
straipsnio 6 dalimi (atitinkamai ir kitomis susijusiomis projekto nuostatomis – keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktais) siūloma pakeisti galiojančią įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad „kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą “ ir nustatyti, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų apskaičiuojama pagal įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Svarstytina, ar projekte nustatoma nauja kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo taisyklė galėtų būti laikoma objektyviu ir patikimu pagrindu, apskaičiuojant, pavyzdžiui laidavimo draudimo sumą. Kita vertus, teikiamame projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatorių bei draudimo bendrovių ar finansų įstaigų teises ir pareigas, paaiškėjus, jog kelionių organizatoriaus įplaukos buvo didesnės ar mažesnės, nei buvo nurodyta, apskaičiuojant laidavimo draudimo ar finansų įstaigos laidavimo sumą. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną su asmenų teisėmis ir pareigomis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. 14.
projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Valstybiniam turizmo departamentui naujoms funkcijoms vykdyti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, atkreiptinas dėmesys į Biudžetinės sandaros įstatymo
įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 4 d. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis Daina Petrauskaitė Liucija Schulte-Ebbert
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Rokas Žilinskas. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė, Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos ūkio ministras Evaldas Gustas, Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vyr. specialistė Inga Intė, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2-ojo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Gražina Tarvydienė, Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis, UAB „Tez Tour“ atstovas Edmundas Rusinas, AB „Novaturas“ teisininkė Eglė Malonytė, Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Milda Plepytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-10 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies kai kurios nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) bei 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB):
dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo ne tik asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, ir kelionių organizatoriaus savininkui, dalyviui, vadovui, darbuotojui, bet ir bet kokiam kitam asmeniui, kartu su šiais asmenimis priklausančiam susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktiniui, o šio straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizavimo pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas arba bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu.
Manytume, kad asmens teisių suvaržymas dėl to, kad ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat, kai ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, yra neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.
Teisinėje valstybėje asmuo yra atsakingas tik už savo veiksmus ir negali bei neturi atsakyti už kito veiksnaus asmens veiksmus. Be to, pritarus siūlomam reguliavimui, siekiantis teikti kelionių organizavimo paslaugas asmuo, kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas, kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, kurio sutuoktinis neatitinka nurodytų reikalavimų, gali būti priverstas rinktis tarp teisės į laisvą darbo bei verslo pasirinkimą ir teisės į šeimą. Tokiu būdu gali būti pažeista valstybės pareiga puoselėti ir saugoti šeimą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).
Taip pat pažymėtina, kad analogiški aptartiems reikalavimai dėl asmens, kuris nori verstis reguliuojama veikla, ar kuris yra reguliuojamo asmens savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas sutuoktinio nepriekaištingos reputacijos ar mokumo nėra nustatyti netgi įstatymuose, reguliuojančiuose finansų įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, nors finansų įstaigų ir draudimo įmonių vadovams ir dalyviams dėl šių įmonių veiklos pobūdžio ir svarbos visuomenei taikomi itin griežti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas vertintinas kaip diskriminuojantis vienos profesinės veiklos subjektus kitų subjektų atžvilgiu ir todėl galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks asmuo galėtų būti laikomas bet kokiu kitu asmeniu, kartu su šiais asmenimis priklausančiu susijusių ūkio subjektų grupei. Projekto nuostata, kad „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, nėra aiški, nes susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka Konkurencijos įstatyme yra vartojama kitais, nei teikiamame projekte, tikslais – rinkos tyrimo bei Konkurencijos įstatymo pažeidimo tikslais.
Jeigu prie minėtų asmenų būtų priskirti asmenys, kurie negali kontroliuoti kelionių organizatoriaus ar kurie nedalyvauja (tiesiogiai ar netiesiogiai) kelionių organizatoriuje juridiniame asmenyje, arba asmenys, nevaldantys kelionių organizatoriaus akcijų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai tokios projekto nuostatos galėtų būti laikomos galimai prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, taip pat galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms dėl aukščiau nurodytų priežasčių. 2) projektu siūloma 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje nustatyti, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kiti 4 punkte nurodyti asmenys buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, nenustatant jokio šio asmens teisių suvaržymo termino. Taigi pagal projektą, asmuo, kuris buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl bet kokios tyčinės veikos padarymo, pavyzdžiui už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą ar iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, išnykus teistumui galėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla, o asmuo, kuris dalyvavo kelionių organizatoriuje, kuris bankrutavo dėl to, kad jo verslo rizika nepasiteisino ar šalies ekonomiką ištiko krizė, niekada nebegalėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla.
Todėl manytume, kad vertinama nuostata, kuria nustatomas nuolatinis ir negrįžtamas asmens teisių apribojimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę. 3) šio punkto 1 ir 2 papunkčiuose aptartos nuostatos dėl nurodytų priežasčių galimai prieštarauja ir Konvencijos 14 straipsniui, draudžiančiam diskriminaciją, taip pat 8 straipsnio nuostatoms dėl asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus bylose Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą ir Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą, kuriose buvo pripažinta, kad Lietuva, apribojusi pareiškėjų teises užsiimti buvusia veikla bei suvaržiusi jų teises įsidarbinti privačiame sektoriuje dėl buvusios tarnybos KGB, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, pasirinko neproporcingas priemones. Teismas taip pat konstatavo, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, sudarė rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui, o tai akivaizdžiai darė įtaką pareiškėjų asmeniniam gyvenimui. Šiose bylose Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, imant kartu su 8 straipsniu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip Teismas savo jurisprudencijoje aiškino „privataus gyvenimo“ sąvoką. Byloje Niemietz prieš Vokietiją Teismas nurodė: “Būtų per siaura sąvoką apibrėžti kaip „artimiausią aplinką“, kurioje individas gali gyventi taip, kaip jis to nori, ir iš jos (sąvokos) išskirti visą išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Į pagarbą privačiam gyvenimui tam tikra apimtimi įeina ir teisė sukurti bei vystyti santykius su kitais žmonėmis. Akivaizdu, nėra tikslinga aiškinti „privataus gyvenimo“ sąvoką kaip neapimančią profesinės ar komercinės veiklos, kadangi galiausiai ji yra darbinės veiklos, kurioje dauguma žmonių turi svarbią, jei ne didžiausią galimybę, plėtoti santykius su išoriniu pasauliu, dalis. Šis požiūris pagrįstas tuo, jog (...) ne visuomet įmanoma aiškiai atskirti, kuri asmens veikla sudaro jo profesinio ar verslo gyvenimo dalį, o kuri ne. Taigi ypač tuomet, kai asmuo yra liberalios profesijos atstovas, jo veikla gali būti neatskiriama jo gyvenimo dalis iki tokio lygio, kai tampa neįmanoma suvokti, kurioje aplinkoje asmuo veikia konkrečiu momentu.“ Vėlesnėse bylose (Ozpinar prieš Turkiją; Fernandez Martinez prieš Ispaniją) Teismas išplėtojo
„privataus gyvenimo“ doktriną ir nurodė, kad „profesinis gyvenimas dažnai yra
glaudžiai susijęs su privačiu gyvenimu, ypač, jei faktai, susiję su privačiu gyvenimu siaurąja šios sąvokos prasme, yra laikomi tam tikros profesijos kvalifikuojančiais požymiais“ (pabraukimas – mūsų). Byloje Molka prieš Lenkiją Teismas galiausiai nurodė, kad „<...> todėl profesinis gyvenimas yra asmens santykių su kitais asmenims veikimo zona, kuri net ir viešajame kontekste, gali patekti į „privataus gyvenimo“ sritį“.
2006/123/EB 16 straipsnis, pagal kurį nacionalinių reikalavimų taikymas pateisinamas tik tuomet, jei to reikia dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos ir, jeigu tai daroma, nepažeidžiant nediskriminavimo, būtinybės bei proporcingumo principų. Pabrėžtina, kad sąvokos „viešoji tvarka“, „visuomenės saugumas“ yra Europos Sąjungos teisės sąvokos, tiesiogiai kylančios iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52 straipsnio. Šias sąvokas Europos Teisingumo Teismas nuolat aiškindavo siaurąja prasme, o tai reiškia, kad turi grėsti tikras ir rimtas pavojus pagrindiniam visuomenės interesui, o valstybė narė, remdamasi šiais viešojo intereso tikslais, turi nurodyti susijusias grėsmes“ (žr. spendimus Omega byloje C-36/02 ir Eglise de Scientologie byloje C-54/99). Europos Teisingumo Teismas savo spendimuose aiškiai nurodė, kad valstybės narės negali nustatyti šių sąvokų apimties: „<...> viešosios tvarkos sąvoka Bendrijos kontekste, būtent kaip nukrypimo nuo pagrindinio darbuotojų judėjimo laisvės principo pateisinimas, turi būti griežtai aiškinama, kad kiekviena valstybė narė negalėtų vienašališkai be Bendrijos institucijų kontrolės nustatyti jų taikymo apimties (žr. sprendimus bylose Van Duyan 41/74 bei Bouchereau 30/77).
Nepritarti Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014-12-17 išvadoje dėl preliminaraus įvertinimo, ar įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, išdėstytiems argumentams dėl įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies kai kurių nuostatų neprieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsniui, t.y. konstatuoti, kad siūlomomis nuostatomis yra siekiama visuomeniškai reikšmingų tikslų ir šios nuostatos yra sąlygojamos reguliuojamo turizmo sektoriaus specifiškumo ir konstitucinės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatų taikymo apimtis: nors iš šių nuostatų matyti, kad nauji (aukščiau aptarti) reikalavimai būtų taikomi tik naujiems kelionių organizatoriams, vis tik dėl galiojančio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies punkte nustatytos Valstybinio turizmo departamento pareigos sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“, galėtų susiklostyti tokia situacija, kai būtų stabdomi ir jau veikiančių kelionių organizatorių pažymėjimai, nors atitinkamų pareigų veikiantiems kelionių organizatoriams projekte nėra nustatyta.
Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 dalies 3 punkte:
1) neaiški formuluotė „darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“, neaišku, koks asmuo turimas mintyje, kokie asmenys bus laikomi „užimančiais vadovaujančias pareigas“. Atsižvelgdami į projektu siekiamus tikslus ir susiklosčiusią teisėkūros praktiką, siūlytume vietoj painios formuluotės „šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, <...>, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“ rašyti
„kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovai“ ir šio straipsnio kitoje
dalyje arba galiojančio įstatymo 2 straipsnyje, pateikiant jame kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovų sąvoką, išvardinti, kokie konkrečiai asmenys laikomi kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovais.
Be to, nurodyta formuluotė turėtų būti dėstoma prieš žodį „savininkas“, o ne po jo. Ši pastaba taikytina ir vertinamo straipsnio 3 dalies 4 punktui, kuriame vartojama tokia pati formuluotė;
2) pirmojo ir antrojo sakinių nuostatos dėl juridinio asmens dalyvių, turinčių juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, derintinos tarpusavyje: pagal pirmąjį sakinį deklaracijoje reikia nurodyti, kad juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos, tačiau pagal antrojo sakinio nuostatas jame nurodyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi juridinio asmens dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, neapibrėžiant šios dalies dydžio. 3) neaiški nuostata „kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą“. Jeigu siekiama nustatyti, kad pažyma pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka, tai vietoj žodžių „privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti“.
Jeigu žodžiai teisės aktų nustatytos tvarkos yra siejami ne su pažymos pateikimo tvarka, bet su Vyriausybės teise įgalioti instituciją, tai jie yra pertekliniai, todėl išbrauktini;
4) šio punkto paskutiniojo sakinio nuostata: „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, atitinkamai ją pakeitus (šios išvados
straipsnio dalyje, einančioje po punktų, kuriose ši sąvoka yra vartojama, vietoj žodžių „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte“ įrašant
„Šio straipsnio 3 dalies 3 bei 4 punktuose“. Pritarti
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio „Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas <...> panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą“ bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto, pagal kurį Valstybinis turizmo departamentas turi sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“. Projektas tikslintinas, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata galėtų apimti ir atvejį, nurodytą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje.
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
sustabdymo pagrindą: „Valstybinis turizmo departamentas nustatė, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką.“ Pastebėtina, kad ši nuostata yra glaudžiai susijusi su vertinamo straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatomis, nustatančiomis kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmes. Svarstytina, ar kelionių organizatorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, turės realias galimybes ištaisyti susidariusią padėtį per vertinamo straipsnio 8 dalyje nurodytus terminus (10 ar 20 dienų) ir taip išvengti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pagerinti finansinę būklę gali reikėti priimti atitinkamus juridinio asmens dalyvių sprendimus, o juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato sprendimų priėmimo tvarką ir terminus, kurie gali būti gerokai ilgesni nei 20 dienų (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kada gali būti laikoma, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, todėl vertinama įstatymo nuostata sudaro sąlygas subjektyviam kelionių organizatorių finansinės būklės vertinimui.
Be to, pagal projekto nuostatas neaišku, ar skundo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo padavimas sustabdo ar nesustabdo šio sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į galimas vertinamos normos taikymo problemas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto įteikimo dienos, o pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalį – skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per 7 dienas. Taigi Valstybiniam turizmo departamentui priėmus sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą dėl kelionių organizatoriaus finansinės būklės, kai ši būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, kelionių organizatoriaus, nesutinkančio su tokiu Valstybinio turizmo departamento jo finansinės būklės vertinimu, skundas administraciniam teismui, atsižvelgiant į nurodytus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus terminus, per 10 dienų nebus net pradėtas nagrinėti, o Valstybinis turizmo departamentas, pasibaigus 10 dienų terminui, dar nepradėjus spręsti pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisėtumo klausimo teisme, jau privalės priimti sprendimą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Pritarti iš dalies Žr.
Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma sugriežtinti sankcijas kelionių organizatoriams, kurių nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (toliau – trūkumas, žymus kapitalo sumažėjimas). Pastebėtina, kad galiojanti nuostata dėl kelionių organizatoriaus įspėjimo apie galimą pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu jis per 6 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą dėl galimo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo gavimo dienos nepašalina trūkumo, buvo įtvirtinta įstatyme, atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos, įpareigojančias ištaisyti trūkumą per 6 mėnesius. Projektu siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad kelionių organizatoriaus kapitalas žymiai sumažėjo, „Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodytų trūkumų, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas“. Ši sankcija būtų taikoma, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra kelionių organizatoriaus nemokumo požymių, taip pat neatsižvelgiant į tai, kokių priemonių trūkumams ištaisyti kelionių organizatorius ėmėsi iki ir po pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kokias pasekmes ši sankcija sukels kitiems asmenims (vartotojams, kreditoriams, turizmo ir draudimo rinkų dalyviams).
Pastebėtina, kad pagal vertinamo straipsnio 7 dalį, sustabdžius kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo vykdyti visus iki pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įpareigojimus turistams ir vartotojams, o panaikinus pažymėjimo galiojimą – negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. Pastebėtina ir tai, kad kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas, nepriklausomai nuo panaikinimo pagrindo, pagal Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtintą Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašą (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija) yra draudžiamasis įvykis, suteikiantis teisę Turizmo departamentui, kaip draudimo sutarties naudos gavėjui, teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, kad būtų atlyginti nuostoliai turistams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinama nuostata yra proporcinga siekiamiems tikslams ir ar jos taikymas nesukels neigiamų padarinių. Manytume, kad ji gali trukdyti laikinų sunkumų turinčiam, bet vis dar mokiam kelionių organizatoriui imtis adekvačių priemonių trūkumui pašalinti ir paskatinti kelionių organizatorių šalinti trūkumą vieninteliu būdu – priimti sprendimą dėl likvidavimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis įstatymas neriboja kelionių organizatorių juridinių asmenų teisinės formos.
Tačiau vertinamos projekto nuostatos galės būti taikomos tik tiems kelionių organizatoriams, kurie pasirinks vykdyti veiklą kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, nes kitų teisinių formų juridinių asmenų (individualių įmonių, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų) veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra minimalaus kapitalo reikalavimų. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip nustatantis skirtingus reikalavimus ta pačia veikla užsiimantiems juridiniams asmenims – visų teisinių formų juridinių asmenų kelionių organizatorių pažymėjimų galiojimas galės būti sustabdytas ir panaikintas nustačius, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką (vertinamo straipsnio 6 dalies 6 punktas ir 10 dalies 3 punktas), o akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių – ir dėl žymaus kapitalo sumažėjimo, neatsižvelgiant į jų mokumą. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
„informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje
nurodytų trūkumų“, išbrauktina, kaip perteklinė. Pagal vertinamo straipsnio 9 dalį, paaiškėjus joje nurodytam trūkumui, Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, o pagal galiojantį įstatymą Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr.
XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad „Ūkio subjektai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones interneto svetainėse ir per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais“ (pabraukimas – mūsų). Nėra aišku, kodėl kelionių pardavimo agentais pagal teikiamą projektą būtų laikomi ūkio subjektai, parduodantis tik organizuotas turistines keliones, o ne teikiantys ir kitas paslaugas, pavyzdžiui parduodantys atskiras turizmo paslaugas. Pritarus teikiama pastabai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytume minėtos nuostatos turinį perkelti į galiojančio Turizmo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamą
„kelionių pardavimo agento“ sąvoką. Pritarti
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
apie finansinę būklę. Pažymėtina, kad toks terminas įstatymuose nėra apibrėžtas, todėl teikiamame projekte turėtų būti patikslintas arba apibrėžtas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 10 dalis tobulintina, papildant ją nuostata, nustatančia subjektą, kuris turi įvykdyti 7 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytą kelionių organizatorių prievolę. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 11.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalies punktu siūloma nustatyti kelionių organizatoriaus pareigą užtikrinti ne tik turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (tai yra numatyta šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme), bet ir „<...> apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą <...>“. Svarstytina:
1) ar ši kelionių organizatoriui nustatoma pareiga būtų proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nėra ribojamas nei nakvynių skaičius, nei jų kaina;
2) ar nustatoma nauja pareiga dalinai neapimtų jau šiuo metu galiojančios kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti turistui jo sumokėtą pinigų sumą, atitinkančią nesuteiktų paslaugų kainą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais:
Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustačius kitas, nei galiojančiame įstatyme kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas bei šių sumų apskaičiavimo taisykles, nėra aišku, ar ir kaip šios nuostatos būtų taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo apsidraudusiems kelionių organizatoriams, kurių laidavimo draudimo ar kitų įstatyme nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių galiojimo pabaigos data yra vėlesnė nei 2015 m. gegužės 1 d. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Teisės departamentas, 2014-12-10 13.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi (atitinkamai ir kitomis susijusiomis projekto nuostatomis – keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktu, 8 straipsnio
užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą “ ir nustatyti, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų apskaičiuojama pagal įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Svarstytina, ar projekte nustatoma nauja kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo taisyklė galėtų būti laikoma objektyviu ir patikimu pagrindu, apskaičiuojant, pavyzdžiui laidavimo draudimo sumą. Kita vertus, teikiamame projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatorių bei draudimo bendrovių ar finansų įstaigų teises ir pareigas, paaiškėjus, jog kelionių organizatoriaus įplaukos buvo didesnės ar mažesnės, nei buvo nurodyta, apskaičiuojant laidavimo draudimo ar finansų įstaigos laidavimo sumą. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną su asmenų teisėmis ir pareigomis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-10 14.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek iš teikiamo projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Valstybiniam turizmo departamentui naujoms funkcijoms vykdyti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, atkreiptinas dėmesys į Biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį „Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 4 d. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos turizmo asociacija, 2014-12-08 Lietuvos turizmo asociacija (toliau - LTA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 - 11- 27 d. užregistruotą „Lietuvos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas“ projektą Nr. XIIP-2566 ir teikia šias pastabas:
neaiški formuluotė, taip ir lieka neaišku, kas įeina į šias definicijas, nes abstraktu ir neapibrėžta,- „ ar bet koks kitas asmuo“. Būtina sukonkretinti. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija, 2014-12-08 2.
Projekto 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte pateikti reikalavimai galioja naujiems verslo subjektams, o kaip su tais asmenimis, kurie gali tapti jau veikiančių kelionių organizatorių ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos? Siūlytume taikyti analogiškus reikalavimus ir šiuo metu veikiantiems vienetams. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
neaišku kuriais kriterijais vadovausis Valstybinis turizmo departamentas nustatydamas, kad finansinė būklė kelia... bankroto riziką. Manome, kad
„Kelia riziką“,- vertinamoji kategorija, ji nėra tinkama. Pritarti iš dalies
Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
pažymėjimo stabdymą, o ne naikinimą, tai šios dalies paskutinis sakinys „Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos“ turėtų būti perkeltas į šio straipsnio 10 dalį, kurioje yra apie pažymėjimo naikinimą. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
dalyje siūloma panaikinti pažymėjimo galiojimą. Manome, neturėtų būti iš karto stabdoma veikla, nes ją sustabdžius nuosavą ,kapitalą bus sunku padidinti. Racionaliau, kad būtų nustatytas tam tikras terminas, per kurį nepadidinus nuosavo kapitalo gali būti stabdomas pažymėjimo galiojimas. Be to, ši nuostata prieštarauja LR akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d.
nurodytos įmonės statusas, kai praeina 10 darbo dienų, kurioms gali būti sustabdomas pažymėjimo galiojimas iki sueis 3 mėnesiai, kuomet tik pažymėjimas gali būti panaikintas? Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
tekstas „ bei informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų“, yra perteklinė, nes kam apie juos atskirai skelbti, jei jų veikla pagal dabartinę formuluotę ir taip būtų sustabdyta, o apie sustabdytus pažymėjimus yra skelbiama atskirai. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
turistines paslaugas“, nes kelionių pardavimo agentai parduoda ne tik organizuotas turistines keliones, bet ir atskiras turistines paslaugas. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
nebelieka žodžio „darbo“, siūlome palikti darbo dienų terminą, nes jei tai įvyksta prieš savaitgalį, faktiškai nelieka darbo dienų per kurias reikia atlikti nurodytus veiksmus. Pažymėtina, jog nurodyta, kad kreiptis privaloma per
nebus padidinta,- kokios teisinės pasekmės? Ką reiškia „pasikeitusius duomenis“,- jie nesikeičia, kokie buvo už praėjusius keturis ketvirčius tokie ir yra, gali keistis tik įplaukų ir turimos garantijos santykis.
Siūlytina keisti į:
„nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo momento, kada įplaukos
gautos už pasirašytas turizmo paslaugų teikimo sutartis tapo didesnė kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos padidinimo“. Įplaukos niekada negali būti planuojamos, kadangi susijusios su pinigų srautais, su faktiniu pinigų gavimu, o planavimas galimas tik į ateitį, todėl brauktinas terminas „planuojamų“ (5- asis Verslo apskaitos standartas). Taip pat neaiškus terminas “nurodytas įplaukas“,- kas ir kur jas turi nurodyti? Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
įvestas naujas terminas, kurio niekada anksčiau nėra buvę nei Turizmo Įstatyme, nei prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklėse. Dėl jo nėra vykusių jokių konsultacijų ar studijų. Draudimo esmė,- turistų patirtų nuostolių atlyginimas ir grąžinimas į šalį, bet ne apgyvendinimo paslaugų, kurios nebuvo kelionių paketo sudėtinė dalis, užtikrinimas. Direktyvoje 90/314 4 str. 6 d. t.p. kalbama išimtinai apie susigrąžinimą PAGAL SUTARTĮ įmokėtas sumas. Šios Direktyvos 7 str. kalbama apie sumokėtų pinigų grąžinimą bei repatrijavimą (grąžinimą į vietą), bet ne apie papildomą apgyvendinimą. Ši Turizmo įstatymo projekte pakeitimo nuostata prieštarauja nurodytai Direktyvai. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
įplaukos, nesuprantama kokią reikšmę turi planavimas?
Ar čia terminas „planuojamų“ vertintinas kartu su terminu „parduotų, bet dar neįvykdytų“, t.y. suplanuotos ir parduotos, bet dar neįvykdytos? Tačiau ir tokiu atveju neaišku kokią garantiją turi turėti kelionių organizatorius. Ar tai bet kokio dydžio, bet kad ne mažesnė kaip įsipareigojimai? Pvz., įplaukos nuo parduotų, bet neįvykdytų kelionių (kadangi nuo planuojamų įplaukų apskritai dar nėra) reikš, kad surinkus 1 mln. įplaukų, prie 7 procentų draudimo garantija bus 70 000 Lt ? Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
dalies 2 ir 3 punktams. Nėra tokios sąvokos kaip „planuojami įsipareigojimai“. Galima kalbėti apie prisiimtus įsipareigojimus pagal Turizmo paslaugų teikimo sutartis, kad jie nebūtų didesni nei turimos garantijos, bet ne apie planuojamus įvykdyti įsipareigojimus, kurie jokios reikšmės turistų teisėms neturi, kadangi, turistai pagal tokią formuluotę dar nėra patyrę išlaidų,- t.y. išleidę pinigų. Iš principo keistinas pats modelis, turėtų būti kaip siūlėme anksčiau. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
asociacija,
kelionių organizatoriams turėti privalomą prievolės įvykdymo draudimą, nes mūsų turima informacija ES šalyse nėra taikoma. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 13.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11878 Nacionalinė turizmo verslo asociacija (toliau tekste
Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2567, teikia šiuos pasiūlymus: Būtina patikslinti kelionių organizatoriaus prievolę viešai skelbti informaciją ir aiškiau nustatyti kas yra laikoma tokiu viešu nustatytos informacijos skelbimu. Atitinkamai yra siūloma patikslinti (papildyti) siūlomą įstatymo nuostatą. Pasiūlymas (4 str. 1 d. keičiamas įstatymo 7 str. 9 d. 5.p.):
Kelionių organizatoriai privalo:
<...>
5) viešai skelbti aktualia informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo. Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11878 Pastaruoju metu turizmo sektoriuje kilusios problemos buvo susijusios išimtinai tik su kelionių organizatorių, organizuojančių keliones užsakomaisiais skrydžiais, nemokumu. Šiais atvejais didžioji prievolių įvykdymo užtikrinimo (draudimo) suma būdavo skiriama repatriacijai (į užsienį išvykusių turistų parskraidinimui).
Atitinkamai būtent tokių kelionių organizatorių veiklos priežiūrai ir turi būti skiriamas didžiausias dėmesys ir kontrolė, o taip pat būtent kelionių organizatorių, organizuojančių keliones užsakomaisiais skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimui turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje veikia tik du kelionių organizatoriai, organizuojantys keliones užsakomaisiais skrydžiais, todėl nustačius griežtesnius reikalavimus jų prievolių įvykdymo užtikrinimui ir sudėtingesnę šio užtikrinimo sumos apskaičiavimo procedūrą, Valstybinis turizmo departamentas, kaip kontroliuojanti institucija būtų pajėgus vykdyti atitinkamą kontrolę. Visiems kitiems kelionių organizatoriams (kurių yra keli šimtai), neorganizuojantiems kelionių užsakomaisiais skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimo visiškai pakaktų Be to, sugriežtinus reikalavimus kelionių organizatoriams, neorganizuojantiems kelionių užsakomaisiais skrydžiais, jų įgyvendinimui užtikrinti reikėtų itin didelių žmogiškųjų ir finansinių Valstybinio turizmo departamento resursų. Pasiūlymas (5 str. 2 d. keičiama įstatymo 8 str. 3 d..): 3.
3 d..):
3Kelionių organizatoriaus prievolių,
atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, ir ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) Įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių j vykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 15.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11878 Siūlome įstatymo projektą papildyti nauja nuostata, kuria į Turizmo įstatymą būtų įtraukta nauja 8 straipsnio 4 dalis (atitinkamai pakeičiant tolesnių dalių numeraciją), kadangi turi būti nustatyta tvarka kaip atitinkamos įplaukos turi būti apskaičiuojamos. Pasiūlymas (5 str. keičiamas įstatymo 8 str.):
3Papildyti įstatymą nauja 4 dalimi:
„4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija
nustato prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo metodiką, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas apskaičiuojamas nuo įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą.“ Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11878 Šią dalį siūlome suderinti su Turizmo įstatymo 8 str. 3 d. (žr. komentarą aukščiau). Pasiūlymas (5 str.4 d. keičiama įstatymo 8 str. 6 d.):
įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių-įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus, kuris verčiasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11879 Nacionalinė turizmo verslo asociacija (toliau tekste – NTVA) yra asociacija vienijanti turizmo veikla Lietuvoje užsiimančius ūkio subjektus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti net du Turizmo įstatymo pakeitimo projektai, kuriais abiem siūloma keisti praktiškai tuos pačius Turizmo įstatymo straipsnius. NTVA nori atkreipti Jūsų dėmesį, į kelis su šiais įstatymo projektais susijusius aspektus. Visų pirma, bet koks turizmo veiklos reglamentavimo reformavimas turi būti daromas apgalvotai įvertinus tiek vartotojų, tiek ūkio subjektų interesus, taip pat turi būti stiprinamas įstatymo nustatyto reguliavimo įgyvendinimo užtikrinimas. Daugelis pastaruoju metu kilusių turizmo sektoriaus problemų buvo susijusios ne tiek su Turizmo įstatymo netobulumu, kiek su ne iki galo sutvarkyta įstatymo laikymosi priežiūros sistema, kurią ir reikia labiausiai tobulinti. Pritarti
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11879 Antra, iš dviejų Seimui pateiktų įstatymo projektų, iš esmės tik LR Vyriausybės pateikto Turizmo įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIP-2566 rengimo metu buvo konsultuojamasi (nors ir labai skubiai bei ribotai) su turizmo verslo atstovais, tačiau to iš esmės nebuvo padaryta projekto Nr. XIIP-2537 atveju. Būtent LR Vyriausybės pateiktas Turizmo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-2566 nuodugniau įvertina visus turizmo verslo organizavimo aspektus bei tinkamiausias priemones siekiant apsaugoti vartotojus, be to daug realiau užtikrinti jame, o ne projekto Nr. XIIP-2357, siūlomo teisinio reguliavimo laikymąsi. Tačiau ir projektas Nr. XIIP-2566 yra dar tobulintinas. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 23.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija, 2014-12-11 Nr. g-2014-11879 Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome: Svarstant pateiktus Turizmo įstatymo pakeitimo projektus Nr. XIIP-2566 ir Nr. XIIP-2537 prioritetą teikti LR Vyriausybės pateiktam Turizmo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-2566; Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
turizmo verslo asociacija,
pakeitimų Turizmo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-2566 ir apsvarstyti, ar siekiant, kad numatytas teisinis reguliavimas būtų užtikrintas, yra tikslinga projektui taikyti svarstymą skubos tvarka. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys Artūras Skardžius, 2015-04-164 Argumentai:
organizuotų išvykų paketų 90/314/EEB 7 straipsnis numato, kad „ Kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas.“ Galiojanti Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija nepalanki nei verslui, nei turistams, ji neapsaugo vartotojų interesų tokių įmonių kaip UAB „Star holidays“, UAB
„Go Planet“, UAB „Fresh travel“ nemokumo atveju, nes nenumatyta prievolė
papildomam prievolių užtikrinimui, kai įmonės įplaukų suma per vienus veiklos metus išauga iki kelių milijonų eurų.
Be to, neužtikrinama, kad turistams būtų grąžinti visi pinigai ar pilnai kompensuotos visos patirtos išlaidos, nes kelionių pardavimo agentai perveda ne visus turistų įmokėtus kelionių organizatoriui. Siūloma pakeisti galiojančią prievolių užtikrinimo tvarką ir pavesti Lietuvos Respublikos Vyriausybei prievolių užtikrinimui įsteigti Kelionių garantijų fondą, kurį administruotų Finansų ministerija. Pasiūlymas:
Išbraukti įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą: „2) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas metines įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo;“
2Atitinkamai pakeisti likusių punktų numeraciją. 3. įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 3 punktą:
4) 3) teikti pasibaigus atitinkamam ketvirčiui mėnesiui, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų Valstybiniam turizmo departamentui teikti informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, įskaitant informaciją apie finansinę būklę.
Informaciją, reikalingą kelionių organizavimo paslaugų teikėjo veiklos priežiūrai, kelionių organizatoriai Valstybiniam turizmo departamentui gali pateikti per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą ar tiesiogiai kreipdamiesi į Valstybinį turizmo departamentą; Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Artūras Skardžius, 2015-04-165 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas ir papildymas
Pakeisti ir papildyti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo
užtikrinimas
1Kelionių organizatorius,
siūlantis parduoti organizuotą turistinę kelionę, turi užtikrinti:
1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;
2) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jeigu dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. 2. Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija.
Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių. 3.
3Kelionių organizatoriaus prievolių,
atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 14 481 euras, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 43 443 eurai, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 101 367 eurai, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu. 4. Kelionių organizatoriaus, kuris pirmą kartą pradeda teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:
1) 14 481 euras, kai ketinama verstis tik vietiniu turizmu;
2) 43 443 eurai, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) 101 367 eurai, kai ketinama verstis išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais. 5.
užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą. 6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą. 7. Valstybinis turizmo departamentas tikrina, ar kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodyta prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuota pagal šiame straipsnyje išdėstytus reikalavimus. 8. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 8 straipsnis. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjų prievolių įvykdymo užtikrinimas 1.
Kelionių organizavimo paslaugų teikėjai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, privalo turėti finansines garantijas, kurios kelionių organizavimo paslaugų teikėjo nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:
1) organizuotą turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje bei su tuo susijusių kitų pagrįstų išlaidų apmokėjimą ir (ar) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;
2) savarankiško turisto sugrįžimo į pradinę išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidų apmokėjimą bei su tuo susijusių visų dokumentais pagrįstų kelionių organizatoriaus turisto apgyvendinimo, maitinimo, vizų pratęsimo, draudimo ir kitų pagrįstų išlaidų ir (ar) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;
3) už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizavimo paslaugų teikėjas negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. 2. Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančių kelionių organizavimo paslaugų teikėjų garantijos užtikrinamos mėnesinėmis įmokomis į Kelionių garantijų fondą. 3. Kelionių garantijų fondą Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Lietuvos Respublikos finansų ministerija. 3. Kelionių organizavimo paslaugų teikėjų prievolių užtikrinimo suma, mokama į Kelionių garantijų fondą, yra vienas procentas nuo parduodamos organizuotos turistinės kelionės kainos.
Ši suma turi būti nurodyta turizmo paslaugų teikimo sutartyje ir už paslaugas pateiktoje sąskaitoje – faktūroje atskira eilute. Įmokos į Kelionių garantijų fondą nelaikomos kelionių organizavimo paslaugų teikėjų pajamomis. 4. Įmokos į Kelionių garantijų fondą už per kalendorinį mėnesį parduotas organizuotas turistines keliones turi būti įmokėtos per dešimt darbo dienų nuo mėnesio pabaigos. Įmokas moka tas kelionių organizavimo paslaugų teikėjas, kuriam turistas sumokėjo pinigus už kelionę. 5. Pinigai turistams iš Kelionių garantijų fondo išmokami vadovaujantis Pinigų išmokėjimo turistams kelionių organizavimo paslaugų teikėjo nemokumo ar bankroto atveju tvarkos aprašu, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 6. Kiekvieną mėnesį kelionių organizavimo paslaugų teikėjas ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo kalendorinio mėnesio pabaigos privalo pateikti ataskaitą Valstybiniam turizmo departamentui apie lėšas, pervestas į Kelionių garantijų fondą. 7. Kelionių pardavimo agentas, parduodantis ne ES valstybių narių kelionių organizatorių, neįsisteigusių Lietuvos Respublikoje, organizuotas turistines keliones, turisto atžvilgiu laikomas kelionių organizatoriumi ir privalo turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą pagal šį straipsnį bei turizmo paslaugų teikimo sutartis su turistais pasirašyti savo vardu.“ Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
Artūras Skardžius, 2015-04-166 Siūlau papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu: „6 straipsnis. 15 straipsnio papildymas
nauju 4 punktu: „4) steigia Kelionių garantijų fondą ir tvirtina jo nuostatus;“ 2.
Papildyti 15 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu: „5) tvirtina Pinigų išmokėjimo turistams kelionių organizavimo paslaugų teikėjo nemokumo ar bankroto atveju tvarkos aprašą.““
patikslinti likusių įstatymo projekto straipsnių numeraciją. Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2014-12-17 3.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsniui. Pritarti
teisėtvarkos komitetas, 2014-12-17
svarstymo stadijoje, atkreipia dėmesį į tai, kad projekte ydingai yra vartojamos sąvokos „asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei“ bei „sutuoktinis“, o taip pat tikslintina ir pati sąvokos „asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei“ lingvistinė konstrukcija. Pritarti
ir savivaldybių komitetas, 2015-03-26 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2566 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei įvertinant Lietuvos turizmo asociacijos, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos pateiktus pasiūlymus. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
4Audito komitetas,
2015-04-21 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2566 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos turizmo asociacijos ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus, bei šį įstatymo projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-2537. Pritarti
2015-04-15 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 4 pasiūlymą, siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalies paskutinį sakinį ir papildyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja 11 dalimi bei atitinkamai pernumeruoti kitas keičiamo 4 straipsnio dalis. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Kai Valstybinis turizmo departamentas sustabdo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo vykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams. Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
2015-04-21 Pasiūlymai:
straipsnį nauja 11 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
„11. Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių
organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos.“
12–15 dalimis. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 7.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, į Lietuvos turizmo asociacijos 1 pasiūlymą ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pareikštą nuomonę, kad projekte ydingai yra vartojamos sąvokos „asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei“ bei „sutuoktinis“, o taip pat tikslintina ir pati sąvokos „asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei“ lingvistinė konstrukcija, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus. Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją,
kad kelionių organizatorius fizinis asmuo ar kelionių organizatorius juridinis asmuo, šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas), taip pat dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.
Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo, jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas), taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus penkerius metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą. Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką;“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
8Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas: 2.
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Valstybinio turizmo departamento nustatytos formos deklaraciją
apie kelionių organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens jo vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijusio asmens (užimančio vadovaujančias pareigas), taip pat dalyvio, turinčio juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar bet kokio kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinio ar kito su kelionių organizatoriumi susijusio asmens, nedalyvavimą per paskutinius penkerius metus iki šios deklaracijos pateikimo dienos kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
9Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 8 pastabas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, t. y. „kelionių pardavimo agento“ sąvoką ir įstatymo projektą papildyti nauja „su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo“ sąvoka taip, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas galiotų tiems asmenims, kurie yra susiję su kelionių organizatoriumi, t. y. kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kelionių organizatorių ar dalyvauja kelionių organizatoriaus veikloje. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
taip: „13.
Kelionių pardavimo agentas – turizmo paslaugų teikėjas, priimantis užsakymus ir sutartiniais pagrindais tarpininkaujantis parduodant (įskaitant, bet neapsiribojant parduodant interneto svetainėse ir/ar per grupinių apsipirkimų interneto svetaines) organizuotas turistines keliones ir (ar) atskiras turizmo paslaugas vartotojams, teikiantis jiems su parduodamomis turizmo paslaugomis susijusią informaciją.“
dalimi:
„37. Su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo – su kelionių
organizatoriumi susijęs juridinis ir (ar) fizinis asmuo, kuris:
1) tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą poveikį kelionių organizatoriui. Netiesiogiai daryti lemiamą poveikį reiškia, jog asmuo netiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje, kai toks asmuo tiesiogiai turi balsų daugumą kitame asmenyje, kuris tiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje;
2) turi daugumą dalyvių balsų kelionių organizatoriuje;
3) turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kelionių organizatoriaus valdymo ar priežiūros organų narių;
4) gali daryti lemiamą poveikį kelionių organizatoriui dėl jo steigimo dokumentų nuostatų;
5) yra įmonė, kuriai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojanti įmonė arba tas pats fizinis asmuo;
6) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos yra susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti ryšiai.“
Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 10.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
10Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią Valstybinis turizmo departamentas turi sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“, apima ir atvejį nurodytą įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje „Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą“, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, kuris šio straipsnio 3 dalies 3 punkto prasme nėra
laikomas nepriekaištingos reputacijos arba kuris šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje deklaracijoje pateikė informaciją apie tai, kad jis ar kiti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti asmenys dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą.“ Nepritarti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 11.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
11Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies naują 6 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) atliekant šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 6 punkte
nustatytą funkciją Valstybinis turizmo departamentas nustatė, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką nustatyta, kad kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
12Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas
kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad, jeigu kelionių organizatorius per
organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodytųo trūkumųo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027) 13.
XIIP-2566 ir XIIP-2027)
13Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostata, kad Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiama „informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų“, išbrauktina, kaip perteklinė, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas, bei informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus fizinio asmens vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus juridinio asmens pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
14Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą bei siekiant stiprinti kelionių organizatorių veiklos stebėseną ir priežiūrą bei nustatyti, kada kelionių organizatoriaus vadovui administracinė atsakomybė taikoma iš karto, o kada tik po Valstybinio turizmo departamento įspėjimo apie pareigos nevykdymą, siūloma papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį nauju 10 punktu bei papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį naujomis 10 ir 11 dalimis. Pasiūlymas:
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„10) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, raštu pranešti
Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad pasikeitė kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, dalyvis (-iai), susijusio asmens su kelionių organizatoriumi dalyvis (-iai).“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
15Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas:
projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Papildyti 7 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. Už šio straipsnio 9 dalies 2, 3, 4, 5 6, 7, 9 punktuose bei šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą atsako punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą kelionių organizatoriaus vadovas atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
16Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„3. Papildyti 7 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Už šio straipsnio 9 dalies 3, 4, 5 6, 7, 8, 9, 10 punktuose bei šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą atsako kelionių organizatoriaus vadovas. Jeigu po Valstybinio turizmo departamento įspėjimo apie pareigos neįvykdymą, kelionių organizatorius neįvykdo minėtuose punktuose nustatytų reikalavimų per juose nustatytus terminus kelionių organizatoriaus vadovui kyla administracinė atsakomybė.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
17Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabą bei siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nes įstatymo projekte nustatyta nauja pareiga, t. y. kelionių organizatoriaus pareiga užtikrinti turisto apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, dalinai apima jau šiuo metu galiojančios kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti turistui jo sumokėtą pinigų sumą, atitinkančią nesuteiktų paslaugų kainą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei įskaitant būtiną apgyvendinimą, kai jis yra numatytas turizmo paslaugų teikimo
sutartyje, laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;“. Pritarti iš dalies
18Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento
patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio
įstatymo 8 straipsnio 3 ir 6 dalis bei papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnį 7 dalimi. Pasiūlymas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) įvertinti, ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma
yra pakankama ir atitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus nedelsdami bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas įplaukas už planuojamą organizuotų turistinių kelionių pardavimą arba pajamas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo;“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
19Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas: 2.
Patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio
straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
20Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas:
ją išdėstyti taip:
„4. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone
sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai.
Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė už kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas, bet dar neįvykdytas, turizmo paslaugų teikimo sutartis.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
21Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ją patikslinti.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
22Audito komitetas,
2015-04-21 Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „6. Buvusias 8 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis.“ Pritarti iš dalies Žr.
Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
23Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto užregistruoto Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4¹ straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-873 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2027 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 punktą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiu „veiklos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
6) atlieka nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir priežiūrą (įskaitant finansinę) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
24Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 12 pastabas, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės
ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, bei atkreipiant dėmesį į tai, ar yra reali galimybė suspėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijos iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą ir įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo priemonių.
Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas
ir taikymas
lapkričio 1 dieną. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir (ar) jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei
kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose. 5. Kelionių organizatoriai privalo patikslinti ir Valstybiniam turizmo departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą iki 2015 m. lapkričio 1 d. Kelionių organizatoriui, nepatikslinusiam ir Valstybiniam turizmo departamentui nepateikusiam prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, kyla šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos pasekmės.“ Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
25Audito komitetas,
2015-04-21 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris nustato kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir finansų įstaigos garantija tvarką bei į tai, kad praktikoje prievolių užtikrinimo būdas – prievolių įvykdymo užtikrinimo finansų įstaigos laidavimu – nenaudojamas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 5 dalis bei įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
taip:
„2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„2. Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.“
ir 4 dalimis. Nepritarti Siekiant užtikrinti vienodas galimybes laikinai kelionių organizavimo paslaugas teikiantiems subjektams (laidavimas yra naudojamas kitose valstybėse narėse), siūloma vadovautis galiojančio Turizmo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi. 26. Audito komitetas, 2015-04-21 Pasiūlymai:
taip:
„5. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„5. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių
įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos garantijos trumpiausias galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos.
Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos. Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
projekto 5 straipsnio 4 dalį laikyti atitinkamai 6 dalimi. Pritarti iš dalies Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-2537-2 (sujungtą su įstatymo projektais: Nr. XIIP-2566 ir XIIP-2027)
išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-2537(2) (sujungiant įstatymų projektus: Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 41, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIIP-2537, Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 41, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2566 ir Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 41 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-873 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2027) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Birutė Vėsaitė, Dainius Kreivys.
pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo
dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Juozas Bernatonis, Vilija Aleknaitė Abramikienė, Vitalijus Gailius, Valdas Skarbalius, Stasys Brundza. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjos: Gintarė Morkūnienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, Irma Leonavičiūtė, padėjėjos Modesta Banytė ir Aidena Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė D. Petrauskaitė, Ūkio ministerijos atstovas K. Šukvietis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-09 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
punktų bei 5 dalies kai kurios nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) bei 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB):
nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo ne tik asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, ir kelionių organizatoriaus savininkui, dalyviui, vadovui, darbuotojui, bet ir bet kokiam kitam asmeniui, kartu su šiais asmenimis priklausančiam susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktiniui, o šio straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizavimo pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas arba bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu.
Manytume, kad asmens teisių suvaržymas dėl to, kad ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat, kai ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, yra neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.
Teisinėje valstybėje asmuo yra atsakingas tik už savo veiksmus ir negali bei neturi atsakyti už kito veiksnaus asmens veiksmus. Be to, pritarus siūlomam reguliavimui, siekiantis teikti kelionių organizavimo paslaugas asmuo, kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas, kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, kurio sutuoktinis neatitinka nurodytų reikalavimų, gali būti priverstas rinktis tarp teisės į laisvą darbo bei verslo pasirinkimą ir teisės į šeimą. Tokiu būdu gali būti pažeista valstybės pareiga puoselėti ir saugoti šeimą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).
Taip pat pažymėtina, kad analogiški aptartiems reikalavimai dėl asmens, kuris nori verstis reguliuojama veikla, ar kuris yra reguliuojamo asmens savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas sutuoktinio nepriekaištingos reputacijos ar mokumo nėra nustatyti netgi įstatymuose, reguliuojančiuose finansų įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, nors finansų įstaigų ir draudimo įmonių vadovams ir dalyviams dėl šių įmonių veiklos pobūdžio ir svarbos visuomenei taikomi itin griežti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas vertintinas kaip diskriminuojantis vienos profesinės veiklos subjektus kitų subjektų atžvilgiu ir todėl galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks asmuo galėtų būti laikomas bet kokiu kitu asmeniu, kartu su šiais asmenimis priklausančiu susijusių ūkio subjektų grupei. Projekto nuostata, kad „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, nėra aiški, nes susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka Konkurencijos įstatyme yra vartojama kitais, nei teikiamame projekte, tikslais – rinkos tyrimo bei Konkurencijos įstatymo pažeidimo tikslais.
Jeigu prie minėtų asmenų būtų priskirti asmenys, kurie negali kontroliuoti kelionių organizatoriaus ar kurie nedalyvauja (tiesiogiai ar netiesiogiai) kelionių organizatoriuje juridiniame asmenyje, arba asmenys, nevaldantys kelionių organizatoriaus akcijų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai tokios projekto nuostatos galėtų būti laikomos galimai prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžančiomis Konstitucijos
prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms dėl aukščiau nurodytų priežasčių. 2) projektu siūloma 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje nustatyti, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kiti 4 punkte nurodyti asmenys buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, nenustatant jokio šio asmens teisių suvaržymo termino. Taigi pagal projektą, asmuo, kuris buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl bet kokios tyčinės veikos padarymo, pavyzdžiui už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą ar iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, išnykus teistumui galėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla, o asmuo, kuris dalyvavo kelionių organizatoriuje, kuris bankrutavo dėl to, kad jo verslo rizika nepasiteisino ar šalies ekonomiką ištiko krizė, niekada nebegalėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla.
Todėl manytume, kad vertinama nuostata, kuria nustatomas nuolatinis ir negrįžtamas asmens teisių apribojimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę. 3) šio punkto 1 ir 2 papunkčiuose aptartos nuostatos dėl nurodytų priežasčių galimai prieštarauja ir Konvencijos 14 straipsniui, draudžiančiam diskriminaciją, taip pat 8 straipsnio nuostatoms dėl asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus bylose Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą ir Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą, kuriose buvo pripažinta, kad Lietuva, apribojusi pareiškėjų teises užsiimti buvusia veikla bei suvaržiusi jų teises įsidarbinti privačiame sektoriuje dėl buvusios tarnybos KGB, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, pasirinko neproporcingas priemones. Teismas taip pat konstatavo, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, sudarė rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui, o tai akivaizdžiai darė įtaką pareiškėjų asmeniniam gyvenimui. Šiose bylose Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, imant kartu su 8 straipsniu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip Teismas savo jurisprudencijoje aiškino „privataus gyvenimo“ sąvoką. Byloje Niemietz prieš Vokietiją Teismas nurodė: “Būtų per siaura sąvoką apibrėžti kaip
„artimiausią aplinką“, kurioje individas gali gyventi taip, kaip jis to nori,
ir iš jos (sąvokos) išskirti visą išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Į pagarbą privačiam gyvenimui tam tikra apimtimi įeina ir teisė sukurti bei vystyti santykius su kitais žmonėmis. Akivaizdu, nėra tikslinga aiškinti
„privataus gyvenimo“ sąvoką kaip neapimančią profesinės ar komercinės
veiklos, kadangi galiausiai ji yra darbinės veiklos, kurioje dauguma žmonių turi svarbią, jei ne didžiausią galimybę, plėtoti santykius su išoriniu pasauliu, dalis. Šis požiūris pagrįstas tuo, jog (...) ne visuomet įmanoma aiškiai atskirti, kuri asmens veikla sudaro jo profesinio ar verslo gyvenimo dalį, o kuri ne. Taigi ypač tuomet, kai asmuo yra liberalios profesijos atstovas, jo veikla gali būti neatskiriama jo gyvenimo dalis iki tokio lygio, kai tampa neįmanoma suvokti, kurioje aplinkoje asmuo veikia konkrečiu momentu.“ Vėlesnėse bylose (Ozpinar prieš Turkiją; Fernandez Martinez prieš Ispaniją) Teismas išplėtojo „privataus gyvenimo“ doktriną ir nurodė, kad „profesinis gyvenimas dažnai yra glaudžiai susijęs su privačiu gyvenimu, ypač, jei faktai, susiję su privačiu gyvenimu siaurąja šios sąvokos prasme, yra laikomi tam tikros profesijos kvalifikuojančiais požymiais“ (pabraukimas – mūsų). Byloje Molka prieš Lenkiją Teismas galiausiai nurodė, kad „<...> todėl profesinis gyvenimas yra asmens santykių su kitais asmenims veikimo zona, kuri net ir viešajame kontekste, gali patekti į „privataus gyvenimo“ sritį“.
2006/123/EB 16 straipsnis, pagal kurį nacionalinių reikalavimų taikymas pateisinamas tik tuomet, jei to reikia dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos ir, jeigu tai daroma, nepažeidžiant nediskriminavimo, būtinybės bei proporcingumo principų. Pabrėžtina, kad sąvokos „viešoji tvarka“, „visuomenės saugumas“ yra Europos Sąjungos teisės sąvokos, tiesiogiai kylančios iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52 straipsnio. Šias sąvokas Europos Teisingumo Teismas nuolat aiškindavo siaurąja prasme, o tai reiškia, kad turi grėsti tikras ir rimtas pavojus pagrindiniam visuomenės interesui, o valstybė narė, remdamasi šiais viešojo intereso tikslais, turi nurodyti susijusias grėsmes“ (žr. spendimus Omega byloje C-36/02 ir Eglise de Scientologie byloje C-54/99).
Europos Teisingumo Teismas savo spendimuose aiškiai nurodė, kad valstybės narės negali nustatyti šių sąvokų apimties: „<...> viešosios tvarkos sąvoka Bendrijos kontekste, būtent kaip nukrypimo nuo pagrindinio darbuotojų judėjimo laisvės principo pateisinimas, turi būti griežtai aiškinama, kad kiekviena valstybė narė negalėtų vienašališkai be Bendrijos institucijų kontrolės nustatyti jų taikymo apimties (žr. sprendimus bylose Van Duyan 41/74 bei Bouchereau 30/77). <...> Nepritarti Argumentai už tai, kad projektas neprieštarauja Konstitucijai (ta apimtimi, kurią nurodė Teisės departamentas):
Nekvestionuojant Teisės departamento pateiktų pastabų dėl projekto galimo prieštaravimo Konstitucijai, pažymėtina, kad neišsiaiškinus tikrosios Konstitucijos nuostatų prasmės ir jų aiškinimo Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, yra nepagrįsta teigti, kad vienos ar kitos projekto nuostatos galimai prieštarauja atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms. Įvertinus Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, kurioje atskleista Konstitucijos 29, 46 ir 48 straipsnių turiningoji prasmė (žr. žemiau), yra pagrindo manyti, kad projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatos, kuriomis siekiama visuomeniškai reikšmingų tikslų ir kurios yra sąlygojamos reguliuojamo turizmo sektoriaus specifiškumo bei konstitucinės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, atitinka Konstitucijos 29, 46 ir 48 straipsnių nuostatas.
Konstitucinis Teismas dar 1996 m. kovo 15 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „Konstitucijos 46 straipsnio pirmosios dalies nuostata, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 48 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta žmogaus teise laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Abi šios nuostatos taip pat siejasi su Konstitucijoje įtvirtintu visų asmenų lygybės įstatymui, teismui bei kitoms valstybės institucijoms principu (Konstitucijos 29 straipsnio pirmoji dalis) ir Konstitucijos 46 straipsnio trečiosios dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Visos šios konstitucinės nuostatos, viena kitą sąlygodamos, sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą. Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, kad įstatymu gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų, esančių skirtingose padėtyse, kategorijų atžvilgiu. Tai taikytina ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims, nes jie paprastai yra fizinių asmenų susivienijimai (Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarimas - Žin., 1996, Nr. 20-537). Taigi ir žmogaus teisė laisvai pasirinkti vienas ar kitas darbo bei verslo rūšis gali būti reguliuojama įvairiai.
Ši teisė pirmiausia yra siejama su įvairiais natūraliais reikalavimais, t. y. su kiekvieno asmens sugebėjimais ir galimybėmis. Šie reikalavimai gali būti įvairūs tam tikro išsilavinimo turėjimas, moralinės ir kitos savybės (pvz., gydytojams, mokytojams, teisėjams, prokurorams ir kt.), specialios teisės įgijimas (pvz., vairuotojams) ir pan. Galimybę laisvai pasirinkti verslą taip pat riboja natūralūs reikalavimai, pvz., pradinio kapitalo turėjimas. Žmogus, neturėdamas reikiamų materialinių sąlygų, negalėtų realiai pasinaudoti šia teise. Todėl, pasirinkdamas darbą ir verslą, žmogus jau iš anksto žino, kad jam reikia turėti tam tikrą išsilavinimą ar sumokėti tam tikrus mokesčius, ir pagal savo sugebėjimus bei galimybes nusprendžia, ką jam pasirinkti. Svarbiausia, kad laisvo pasirinkimo galimybė asmeniui nebūtų apribota tiesiogiai, normine tvarka, t. y. jam negali būti draudžiama pasirinkti kokį nors darbą ar verslą.“ Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d. nutarime suformuota oficiali konstitucinė doktrina: „Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kuris savo ruožtu glaudžiai siejasi ir su kitais konstituciniais principais bei nuostatomis. Aiškinant Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalies nuostatos turinį negalima neatsižvelgti į Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šios nuostatos, viena kitą sąlygodamos, sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą. Vertinant tai, ar pagrįstai nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas, būtina atsižvelgti į konkrečias teisines aplinkybes.
Pirmiausia turi būti įvertinti atitinkamų subjektų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai; antra, reikia atsižvelgti į teisės aktų suderinamumą pagal jų hierarchiją, reguliavimo apimtį ir kt.; trečia, būtina įvertinti, ar teisės normos, nustatančios specialias sąlygas, atitinka teisės akto paskirtį ir tikslą. Konkrečių teisės normų pagrįstumas gali būti įtikinamas tik tais atvejais, kai į visas nurodytas aplinkybes buvo atsižvelgta. Jeigu būtų ignoruojama bent viena sąlyga, galėtų kilti abejonių dėl specialios teisės normos atitikimo konstitucinėms nuostatoms.“ Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies nuostata, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, suponuoja valstybės, taip pat valstybės valdžią įgyvendinančių bei kitų valstybės institucijų pareigą, paisant Konstitucijos normų ir principų, atsižvelgiant į tautos ūkio būklę, ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei kintamumą, nustatyti tokį ūkinės veiklos teisinį reguliavimą, kuris tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2008 m. birželio 30 d. nutarimas). Iš Konstitucijos (inter alia iš jos 46 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei) kyla konstitucinė įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad, atsižvelgiant į valstybės ir visuomenės išteklius, materialines ir finansines galimybes, kitus svarbius veiksnius, būtų užtikrinta bendra tautos gerovė (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą, kurį lemia ūkinės veiklos specifika; valstybė, atsižvelgdama į ūkinės veiklos specifiką, gali naudoti įvairias teisinio reguliavimo priemones (Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai); ūkinės veiklos diferencijuoto teisinio reguliavimo (atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį) teisinės prielaidos kyla iš pačios Konstitucijos (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų (šiuo atveju - ūkio subjektų) lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų (ūkio subjektų), priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų (ūkio subjektų) yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą.
Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 9 d. nutarimai). Diferencijuotas atskirų ūkio subjektų teisinės padėties nustatymas (atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį) yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį (inter alia Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d. nutarimai). Pagal Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalį kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą yra būtina žmogaus gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlyga ir suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę; jas sudarydamas įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo bei verslo pobūdį ir paisydamas Konstitucijos, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d. nutarimai).
Dėl projekto atitikties Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalims pažymėtina, kad projekte nėra nuostatų, kuriomis būtų siekiama reguliuoti šeimos santykius, taigi siūlomas reguliavimas nėra iš esmės susijęs su Teisės departamento nurodomu aspektu (dėl galimai pažeidžiamos valstybės pareigos puoselėti ir saugoti šeimą). 3. Komiteto sprendimas:
Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies
straipsniui, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsniui. 3.2. Komitetas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų projekto konstitucingumo svarstymo stadijoje, atkreipia dėmesį į tai, kad projekte ydingai yra vartojamos sąvokos „asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei“ bei
„sutuoktinis“, o taip pat tikslintina ir pati sąvokos „asmens, kartu su šiais asmenimis
priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei“ lingvistinė konstrukcija. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6.
nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas,
Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Agnė Bilotaitė, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja; Kristina Bavėjan Ūkio ministerijos skyriaus vedėja; Inga Intė, Ūkio ministerijos vyresnioji specialistė; Gediminas Onaitis, Ūkio viceministras; Juozas Raguckas, Turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-091 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
bei 5 dalies kai kurios nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) bei 2006 m. gruodžio 12 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB):
1) projektu siūloma papildyti 4 straipsnio 3 punktą nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo ne tik asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, ir kelionių organizatoriaus savininkui, dalyviui, vadovui, darbuotojui, bet ir bet kokiam kitam asmeniui, kartu su šiais asmenimis priklausančiam susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktiniui, o šio straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizavimo pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas arba bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu.
Manytume, kad asmens teisių suvaržymas dėl to, kad ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat, kai ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, yra neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.
Teisinėje valstybėje asmuo yra atsakingas tik už savo veiksmus ir negali bei neturi atsakyti už kito veiksnaus asmens veiksmus. Be to, pritarus siūlomam reguliavimui, siekiantis teikti kelionių organizavimo paslaugas asmuo, kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas, kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, kurio sutuoktinis neatitinka nurodytų reikalavimų, gali būti priverstas rinktis tarp teisės į laisvą darbo bei verslo pasirinkimą ir teisės į šeimą. Tokiu būdu gali būti pažeista valstybės pareiga puoselėti ir saugoti šeimą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).
Taip pat pažymėtina, kad analogiški aptartiems reikalavimai dėl asmens, kuris nori verstis reguliuojama veikla, ar kuris yra reguliuojamo asmens savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas sutuoktinio nepriekaištingos reputacijos ar mokumo nėra nustatyti netgi įstatymuose, reguliuojančiuose finansų įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, nors finansų įstaigų ir draudimo įmonių vadovams ir dalyviams dėl šių įmonių veiklos pobūdžio ir svarbos visuomenei taikomi itin griežti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas vertintinas kaip diskriminuojantis vienos profesinės veiklos subjektus kitų subjektų atžvilgiu ir todėl galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks asmuo galėtų būti laikomas bet kokiu kitu asmeniu, kartu su šiais asmenimis priklausančiu susijusių ūkio subjektų grupei. Projekto nuostata, kad „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, nėra aiški, nes susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka Konkurencijos įstatyme yra vartojama kitais, nei teikiamame projekte, tikslais – rinkos tyrimo bei Konkurencijos įstatymo pažeidimo tikslais.
Jeigu prie minėtų asmenų būtų priskirti asmenys, kurie negali kontroliuoti kelionių organizatoriaus ar kurie nedalyvauja (tiesiogiai ar netiesiogiai) kelionių organizatoriuje juridiniame asmenyje, arba asmenys, nevaldantys kelionių organizatoriaus akcijų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai tokios projekto nuostatos galėtų būti laikomos galimai prieštaraujančiomis Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintai asmens teisei laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, taip pat galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms dėl aukščiau nurodytų priežasčių. 2) projektu siūloma 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje nustatyti, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kiti 4 punkte nurodyti asmenys buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, nenustatant jokio šio asmens teisių suvaržymo termino. Taigi pagal projektą, asmuo, kuris buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl bet kokios tyčinės veikos padarymo, pavyzdžiui už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą ar iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, išnykus teistumui galėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla, o asmuo, kuris dalyvavo kelionių organizatoriuje, kuris bankrutavo dėl to, kad jo verslo rizika nepasiteisino ar šalies ekonomiką ištiko krizė, niekada nebegalėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla.
Todėl manytume, kad vertinama nuostata, kuria nustatomas nuolatinis ir negrįžtamas asmens teisių apribojimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos
ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę. 3) šio punkto 1 ir 2 papunkčiuose aptartos nuostatos dėl nurodytų priežasčių galimai prieštarauja ir Konvencijos 14 straipsniui, draudžiančiam diskriminaciją, taip pat 8 straipsnio nuostatoms dėl asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus bylose Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą ir Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą, kuriose buvo pripažinta, kad Lietuva, apribojusi pareiškėjų teises užsiimti buvusia veikla bei suvaržiusi jų teises įsidarbinti privačiame sektoriuje dėl buvusios tarnybos KGB, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, pasirinko neproporcingas priemones. Teismas taip pat konstatavo, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, sudarė rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui, o tai akivaizdžiai darė įtaką pareiškėjų asmeniniam gyvenimui. Šiose bylose Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, imant kartu su 8 straipsniu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip Teismas savo jurisprudencijoje aiškino „privataus gyvenimo“ sąvoką. Byloje Niemietz prieš Vokietiją Teismas nurodė: “Būtų per siaura sąvoką apibrėžti kaip „artimiausią aplinką“, kurioje individas gali gyventi taip, kaip jis to nori, ir iš jos (sąvokos) išskirti visą išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Į pagarbą privačiam gyvenimui tam tikra apimtimi įeina ir teisė sukurti bei vystyti santykius su kitais žmonėmis. Akivaizdu, nėra tikslinga aiškinti „privataus gyvenimo“ sąvoką kaip neapimančią profesinės ar komercinės veiklos, kadangi galiausiai ji yra darbinės veiklos, kurioje dauguma žmonių turi svarbią, jei ne didžiausią galimybę, plėtoti santykius su išoriniu pasauliu, dalis. Šis požiūris pagrįstas tuo, jog (...) ne visuomet įmanoma aiškiai atskirti, kuri asmens veikla sudaro jo profesinio ar verslo gyvenimo dalį, o kuri ne. Taigi ypač tuomet, kai asmuo yra liberalios profesijos atstovas, jo veikla gali būti neatskiriama jo gyvenimo dalis iki tokio lygio, kai tampa neįmanoma suvokti, kurioje aplinkoje asmuo veikia konkrečiu momentu.“ Vėlesnėse bylose (Ozpinar prieš Turkiją; Fernandez Martinez prieš Ispaniją) Teismas išplėtojo „privataus gyvenimo“ doktriną ir nurodė, kad „profesinis gyvenimas dažnai yra glaudžiai susijęs su privačiu gyvenimu, ypač, jei faktai, susiję su privačiu gyvenimu siaurąja šios sąvokos prasme, yra laikomi tam tikros profesijos kvalifikuojančiais požymiais“ (pabraukimas – mūsų). Byloje Molka prieš Lenkiją Teismas galiausiai nurodė, kad „<...> todėl profesinis gyvenimas yra asmens santykių su kitais asmenims veikimo zona, kuri net ir viešajame kontekste, gali patekti į „privataus gyvenimo“ sritį“.
4) manome, kad aptariamomis projekto nuostatomis būtų pažeistas Direktyvos 2006/123/EB 16 straipsnis, pagal kurį nacionalinių reikalavimų taikymas pateisinamas tik tuomet, jei to reikia dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos ir, jeigu tai daroma, nepažeidžiant nediskriminavimo, būtinybės bei proporcingumo principų. Pabrėžtina, kad sąvokos „viešoji tvarka“, „visuomenės saugumas“ yra Europos Sąjungos teisės sąvokos, tiesiogiai kylančios iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52 straipsnio. Šias sąvokas Europos Teisingumo Teismas nuolat aiškindavo siaurąja prasme, o tai reiškia, kad turi grėsti tikras ir rimtas pavojus pagrindiniam visuomenės interesui, o valstybė narė, remdamasi šiais viešojo intereso tikslais, turi nurodyti susijusias grėsmes“ (žr. spendimus Omega byloje C-36/02 ir Eglise de Scientologie byloje C-54/99). Europos Teisingumo Teismas savo spendimuose aiškiai nurodė, kad valstybės narės negali nustatyti šių sąvokų apimties:
„<...> viešosios tvarkos sąvoka Bendrijos kontekste, būtent kaip
nukrypimo nuo pagrindinio darbuotojų judėjimo laisvės principo pateisinimas, turi būti griežtai aiškinama, kad kiekviena valstybė narė negalėtų vienašališkai be Bendrijos institucijų kontrolės nustatyti jų taikymo apimties (žr. sprendimus bylose Van Duyan 41/74 bei Bouchereau 30/77).
Nepritarti Pritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2014-12-17 išvadoje dėl preliminaraus įvertinimo, ar įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, išdėstytiems argumentams dėl įstatymo projekto
bei 5 dalies kai kurių nuostatų neprieštaravimo Konstitucijos 29 straipsniui, 38 straipsnio 1 ir 2 dalims, 46 straipsnio 1 daliai, 48 straipsniui, t.y. konstatuoti, kad siūlomomis nuostatomis yra siekiama visuomeniškai reikšmingų tikslų ir šios nuostatos yra sąlygojamos reguliuojamo turizmo sektoriaus specifiškumo ir konstitucinės pareigos reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatų taikymo apimtis: nors iš šių nuostatų matyti, kad nauji (aukščiau aptarti) reikalavimai būtų taikomi tik naujiems kelionių organizatoriams, vis tik dėl galiojančio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies punkte nustatytos Valstybinio turizmo departamento pareigos sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“, galėtų susiklostyti tokia situacija, kai būtų stabdomi ir jau veikiančių kelionių organizatorių pažymėjimai, nors atitinkamų pareigų veikiantiems kelionių organizatoriams projekte nėra nustatyta.
Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti 1.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte:
formuluotė „darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“, neaišku, koks asmuo turimas mintyje, kokie asmenys bus laikomi „užimančiais vadovaujančias pareigas“. Atsižvelgdami į projektu siekiamus tikslus ir susiklosčiusią teisėkūros praktiką, siūlytume vietoj painios formuluotės „šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, <...>, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“ rašyti „kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovai“ ir šio straipsnio kitoje dalyje arba galiojančio įstatymo 2 straipsnyje, pateikiant jame kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovų sąvoką, išvardinti, kokie konkrečiai asmenys laikomi kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovais. Be to, nurodyta formuluotė turėtų būti dėstoma prieš žodį „savininkas“, o ne po jo.
Ši pastaba taikytina ir vertinamo straipsnio 3 dalies 4 punktui, kuriame vartojama tokia pati formuluotė;
juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, derintinos tarpusavyje: pagal pirmąjį sakinį deklaracijoje reikia nurodyti, kad juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir
(ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos, tačiau pagal antrojo sakinio nuostatas jame nurodyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi juridinio asmens dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, neapibrėžiant šios dalies dydžio. 3) neaiški nuostata „kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą“. Jeigu siekiama nustatyti, kad pažyma pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka, tai vietoj žodžių „privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti“. Jeigu žodžiai teisės aktų nustatytos tvarkos yra siejami ne su pažymos pateikimo tvarka, bet su Vyriausybės teise įgalioti instituciją, tai jie yra pertekliniai, todėl išbrauktini;
dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, atitinkamai ją pakeitus (šios išvados
straipsnio dalyje, einančioje po punktų, kuriose ši sąvoka yra vartojama, vietoj žodžių „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte“ įrašant
„Šio straipsnio 3 dalies 3 bei 4 punktuose“.
Pritarti 1.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
santykis tarp projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio „Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas <...> panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą“ bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto, pagal kurį Valstybinis turizmo departamentas turi sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“. Projektas tikslintinas, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata galėtų apimti ir atvejį, nurodytą keičiamo įstatymo
1.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-091 5.
Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje siūloma įrašyti naują kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindą: „Valstybinis turizmo departamentas nustatė, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką.“ Pastebėtina, kad ši nuostata yra glaudžiai susijusi su vertinamo straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatomis, nustatančiomis kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmes. Svarstytina, ar kelionių organizatorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, turės realias galimybes ištaisyti susidariusią padėtį per vertinamo straipsnio 8 dalyje nurodytus terminus (10 ar 20 dienų) ir taip išvengti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pagerinti finansinę būklę gali reikėti priimti atitinkamus juridinio asmens dalyvių sprendimus, o juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato sprendimų priėmimo tvarką ir terminus, kurie gali būti gerokai ilgesni nei 20 dienų (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kada gali būti laikoma, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, todėl vertinama įstatymo nuostata sudaro sąlygas subjektyviam kelionių organizatorių finansinės būklės vertinimui. Be to, pagal projekto nuostatas neaišku, ar skundo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo padavimas sustabdo ar nesustabdo šio sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į galimas vertinamos normos taikymo problemas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto įteikimo dienos, o pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalį – skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per 7 dienas. Taigi Valstybiniam turizmo departamentui priėmus sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą dėl kelionių organizatoriaus finansinės būklės, kai ši būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, kelionių organizatoriaus, nesutinkančio su tokiu Valstybinio turizmo departamento jo finansinės būklės vertinimu, skundas administraciniam teismui, atsižvelgiant į nurodytus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus terminus, per 10 dienų nebus net pradėtas nagrinėti, o Valstybinis turizmo departamentas, pasibaigus 10 dienų terminui, dar nepradėjus spręsti pažymėjimo galiojimo sustabdymo teisėtumo klausimo teisme, jau privalės priimti sprendimą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Pritarti 1.6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma sugriežtinti sankcijas kelionių organizatoriams, kurių nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (toliau – trūkumas, žymus kapitalo sumažėjimas).
Pastebėtina, kad galiojanti nuostata dėl kelionių organizatoriaus įspėjimo apie galimą pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu jis per 6 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą dėl galimo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo gavimo dienos nepašalina trūkumo, buvo įtvirtinta įstatyme, atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos, įpareigojančias ištaisyti trūkumą per 6 mėnesius. Projektu siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad kelionių organizatoriaus kapitalas žymiai sumažėjo, „Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodytų trūkumų, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas“. Ši sankcija būtų taikoma, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra kelionių organizatoriaus nemokumo požymių, taip pat neatsižvelgiant į tai, kokių priemonių trūkumams ištaisyti kelionių organizatorius ėmėsi iki ir po pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kokias pasekmes ši sankcija sukels kitiems asmenims (vartotojams, kreditoriams, turizmo ir draudimo rinkų dalyviams).
Pastebėtina, kad pagal vertinamo straipsnio 7 dalį, sustabdžius kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo vykdyti visus iki pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įpareigojimus turistams ir vartotojams, o panaikinus pažymėjimo galiojimą – negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. Pastebėtina ir tai, kad kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas, nepriklausomai nuo panaikinimo pagrindo, pagal Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtintą Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašą (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija) yra draudžiamasis įvykis, suteikiantis teisę Turizmo departamentui, kaip draudimo sutarties naudos gavėjui, teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, kad būtų atlyginti nuostoliai turistams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinama nuostata yra proporcinga siekiamiems tikslams ir ar jos taikymas nesukels neigiamų padarinių. Manytume, kad ji gali trukdyti laikinų sunkumų turinčiam, bet vis dar mokiam kelionių organizatoriui imtis adekvačių priemonių trūkumui pašalinti ir paskatinti kelionių organizatorių šalinti trūkumą vieninteliu būdu – priimti sprendimą dėl likvidavimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis įstatymas neriboja kelionių organizatorių juridinių asmenų teisinės formos.
Tačiau vertinamos projekto nuostatos galės būti taikomos tik tiems kelionių organizatoriams, kurie pasirinks vykdyti veiklą kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, nes kitų teisinių formų juridinių asmenų (individualių įmonių, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų) veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra minimalaus kapitalo reikalavimų. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip nustatantis skirtingus reikalavimus ta pačia veikla užsiimantiems juridiniams asmenims – visų teisinių formų juridinių asmenų kelionių organizatorių pažymėjimų galiojimas galės būti sustabdytas ir panaikintas nustačius, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką (vertinamo straipsnio 6 dalies 6 punktas ir 10 dalies 3 punktas), o akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių – ir dėl žymaus kapitalo sumažėjimo, neatsižvelgiant į jų mokumą. Pritarti 1.7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostata, kad Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiama
„informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje
nurodytų trūkumų“, išbrauktina, kaip perteklinė. Pagal vertinamo straipsnio 9 dalį, paaiškėjus joje nurodytam trūkumui, Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, o pagal galiojantį įstatymą Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. Pritarti 1.8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-092 8.
Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, kad „Ūkio subjektai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones interneto svetainėse ir per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais“ (pabraukimas – mūsų). Nėra aišku, kodėl kelionių pardavimo agentais pagal teikiamą projektą būtų laikomi ūkio subjektai, parduodantis tik organizuotas turistines keliones, o ne teikiantys ir kitas paslaugas, pavyzdžiui parduodantys atskiras turizmo paslaugas. Pritarus teikiama pastabai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytume minėtos nuostatos turinį perkelti į galiojančio Turizmo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžiamą „kelionių pardavimo agento“ sąvoką. Pritarti 1.9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kelionių organizatoriams siūloma nustatyti pareigą teikti informaciją apie finansinę būklę. Pažymėtina, kad toks terminas įstatymuose nėra apibrėžtas, todėl teikiamame projekte turėtų būti patikslintas arba apibrėžtas. Pritarti 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalis tobulintina, papildant ją nuostata, nustatančia subjektą, kuris turi įvykdyti 7 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytą kelionių organizatorių prievolę. Pritarti 1.11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-095 11.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktu siūloma nustatyti kelionių organizatoriaus pareigą užtikrinti ne tik turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (tai yra numatyta šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme), bet ir „<...> apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą <...>“. Svarstytina:
atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nėra ribojamas nei nakvynių skaičius, nei jų kaina;
kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti turistui jo sumokėtą pinigų sumą, atitinkančią nesuteiktų paslaugų kainą. Pritarti 1.12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustačius kitas, nei galiojančiame įstatyme kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas bei šių sumų apskaičiavimo taisykles, nėra aišku, ar ir kaip šios nuostatos būtų taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo apsidraudusiems kelionių organizatoriams, kurių laidavimo draudimo ar kitų įstatyme nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių galiojimo pabaigos data yra vėlesnė nei 2015 m. gegužės 1 d. Pritarti 1.13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-095 13.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi (atitinkamai ir kitomis susijusiomis projekto nuostatomis – keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktais) siūloma pakeisti galiojančią įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad „kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą “ ir nustatyti, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų apskaičiuojama pagal įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Svarstytina, ar projekte nustatoma nauja kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo taisyklė galėtų būti laikoma objektyviu ir patikimu pagrindu, apskaičiuojant, pavyzdžiui laidavimo draudimo sumą. Kita vertus, teikiamame projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatorių bei draudimo bendrovių ar finansų įstaigų teises ir pareigas, paaiškėjus, jog kelionių organizatoriaus įplaukos buvo didesnės ar mažesnės, nei buvo nurodyta, apskaičiuojant laidavimo draudimo ar finansų įstaigos laidavimo sumą. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną su asmenų teisėmis ir pareigomis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Pritarti 1.14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-09 14.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek iš teikiamo projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Valstybiniam turizmo departamentui naujoms funkcijoms vykdyti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, atkreiptinas dėmesys į Biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį „Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 4 d. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1 Lietuvos turizmo asociacija 2014-12-051 Lietuvos turizmo asociacija (toliau - LTA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 - 11- 27 d. užregistruotą „Lietuvos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4, 5, 7. S ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas“ projektą Nr. XIIP-2566 ir teikia šias pastabas:
įeina į šias definicijas, nes abstraktu ir neapibrėžta,- „ ar bet koks kitas asmuo“. Būtina sukonkretinti. Pritarti 1.2 Lietuvos turizmo asociacija
subjektams, o kaip su tais asmenimis, kurie gali tapti jau veikiančių kelionių organizatorių ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos? Siūlytume taikyti analogiškus reikalavimus ir Šiuo metu veikiantiems vienetams.
Pritarti iš dalies Siūlytina nuostatą tikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus 1.3 Lietuvos turizmo asociacija
Valstybinis turizmo departamentas nustatydamas, kad finansinė būklė kelia... bankroto riziką. Manome, kad „Kelia riziką“,- vertinamoji kategorija, ji nėra tinkama, Pritarti iš dalies Siūlytina nuostatą tikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus 1.4 Lietuvos turizmo asociacija
dalies paskutinis sakinys „Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos“ turėtų būti perkeltas į šio straipsnio
iš dalies Siūlytina nuostatą tikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus 1.5 Lietuvos turizmo asociacija
4 straipsnio 9 dalyje siūloma panaikinti pažymėjimo galiojimą. Manome, neturėtų būti iš karto stabdoma veikla, nes ją sustabdžius nuosavą kapitalą bus sunku padidinti. Racionaliau, kad būtų nustatytas tam tikras terminas, per kurį nepadidinus nuosavo kapitalo gali būti stabdomas pažymėjimo galiojimas. Be to, ši nuostata prieštarauja LR akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. Atkreiptina, jog, ši norma neatsako į klausimą, koks nurodytos įmonės statusas, kai praeina 10 darbo dienų, kurioms gali būti sustabdomas pažymėjimo galiojimas iki sueis 3 mėnesiai, kuomet tik pažymėjimas gali būti panaikintas? Pritarti iš dalies Siūlytina nuostatą tikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus 1.6 Lietuvos turizmo asociacija 2014-12-051 6.
Projekto
organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų“, yra perteklinė, nes kam apie juos atskirai skelbti, jei jų veikla pagal dabartinę formuluotę ir taip butų sustabdyta, o apie sustabdytus pažymėjimus yra skelbiama atskirai. Pritarti 1.7 Lietuvos turizmo asociacija
paslaugas“, nes kelionių pardavimo agentai parduoda ne tik organizuotas turistines keliones, bet ir atskiras turistines paslaugas. Pritarti 1.8 Lietuvos turizmo asociacija
darbo dienų terminą, nes jei tai įvyksta prieš savaitgalį faktiškai nelieka darbo dienų per kurias reikia atlikti nurodytus veiksmus. Pažymėtina, jog nurodyta, kad kreiptis privaloma per 5 dienas, o per kiek turi būti garantija padidinta, nėra apibrėžta. O jei nebus padidinta,- kokios teisinės pasekmės? Ką reiškia „pasikeitusius duomenis“,- jie nesikeičia, kokie buvo už praėjusius keturis ketvirčius tokie ir yra, gali keistis tik įplaukų ir turimos garantijos santykis. Siūlytina keisti į; „nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo momento, kada įplaukos gautos už pasirašytas turizmo paslaugų teikimo sutartis tapo didesnė kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos padidinimo“. įplaukos niekada negali būti planuojamos, kadangi susijusios su pinigų srautais, su faktiniu pinigų gavimu, o planavimas galimas tik į ateitį todėl brauktinas terminas
„planuojamų“ (5-asis Verslo apskaitos standartas). Taip pat neaiškus terminas
“nurodytas įplaukas“,- kas ir kur jas turi nurodyti?
Vertinti pagrindiniame komitete 1.9 Lietuvos turizmo asociacija
anksčiau nėra buvę nei Turizmo Įstatyme, nei prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklėse. Dėl jo nėra vykusių jokių konsultacijų ar studijų. Draudimo esmė,- turistų patirtų nuostolių atlyginimas ir grąžinimas į šalį, bet ne apgyvendinimo paslaugų, kurios nebuvo kelionių paketo sudėtinė dalis, užtikrinimas. Direktyvoje 90/314 4 str. 6 d. t.p. kalbama išimtinai apie susigrąžinimą PAGAL SUTARTĮ įmokėtas sumas. Šios Direktyvos 7 str. kalbama apie sumokėtų pinigų grąžinimą bei repatrijavimą (grąžinimą į vietą), bet ne apie papildomą apgyvendinimą. Ši Turizmo įstatymo projekte pakeitimo nuostata prieštarauja nurodytai Direktyvai. Pritarti iš dalies Siūlytina nuostatą tikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus 1.10 Lietuvos turizmo asociacija
įplaukos, nesuprantama kokią reikšmę turi planavimas? Ar čia terminas
„planuojamų“ vertintinas kartu su terminu „parduotų bet dar neįvykdytų“, t.y.
suplanuotos ir parduotos, bet dar neįvykdytos? Tačiau ir tokiu atveju neaišku kokią garantiją turi turėti kelionių organizatorius. Ar tai bet kokio dydžio, bet kad ne mažesnė kaip įsipareigojimai? Pvz., įplaukos nuo parduotų bet neįvykdytų kelionių (kadangi nuo planuojamų įplaukų apskritai dar nėra) reikš, kad surinkus 1 mln. įplaukų prie 7 procentų draudimo garantija bus 70
pagrindiniame komitete 1.11 Lietuvos turizmo asociacija
dalies 2 ir 3 punktams. Nėra tokios sąvokos kaip „planuojami įsipareigojimai“.
Galima kalbėti apie prisiimtus įsipareigojimus pagal Turizmo paslaugų teikimo sutartis, kad jie nebūtų didesni nei turimos garantijos, bet ne apie planuojamus įvykdyti įsipareigojimus, kurie jokios reikšmės turistų teisėms neturi, kadangi, turistai pagal tokią formuluotę dar nėra patyrę išlaidų-t.y. išleidę pinigų. Iš principo keistinas pats modelis, turėtų būti kaip siūlėme anksčiau. Pritarti iš dalies Siūlytina nuostatą tikslinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus 1.12 Lietuvos turizmo asociacija
atskirai įvertinti kiek tikslingas reikalavimas vietinio turizmo kelionių organizatoriams turėti privalomą prievolės įvykdymo draudimą, nes mūsų turima informacija ES šalyse nėra taikoma. Vertinti pagrindiniame komitete 2.1 Nacionalinė turizmo verslo asociacija 2014-12-10 Nacionalinė turizmo verslo asociacija (toliau tekste - NTVA) yra asociacija vienijanti turizmo veikla Lietuvoje užsiimančiu ūkio subjektus. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui yra pateikti net du Turizmo įstatymo pakeitimo projektai, kuriais abiem siūloma keisti praktiškai tuos pačius Turizmo įstatymo straipsnius. NTVA nori atkreipti Jūsų dėmesį į kelis su šiais įstatymo projektais susijusius aspektus. Visų pirma, bet koks turizmo veiklos reglamentavimo reformavimas turi būti daromas apgalvotai įvertinus tiek vartotojų, tiek ūkio subjektų interesus, taip pat turi būti stiprinamas įstatymo nustatyto reguliavimo įgyvendinimo užtikrinimas. Daugelis pastaruoju metu kilusių turizmo sektoriaus problemų buvo susijusios ne tiek su Turizmo įstatymo netobulumu, kiek su ne iki galo sutvarkyta įstatymo laikymosi priežiūros sistema, kurią ir reikia labiausiai tobulinti. Antra, iš dviejų Seimui pateiktų įstatymo projektų, iš esmės tik LR Vyriausybės pateikto Turizmo įstatymo pakeitimo projekto Nr.
XIIP-2566 rengimo metu buvo konsultuojamasi (nors ir labai skubiai bei ribotai) su turizmo verslo atstovais, tačiau to iš esmės nebuvo padaryta projekto Nr. XIIP-2537 atveju. Būtent LR Vyriausybės pateiktas Turizmo įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIIP-2566 nuodugniau įvertina visus turizmo verslo organizavimo aspektus bei tinkamiausias priemones siekiant apsaugoti vartotojus, be to daug realiau užkrinti jame, o ne projekte Nr. XIIP-2537, siūlomo teisinio reguliavimo laikymąsi. Tačiau ir projektas Nr. XIIP-2566 yra dar tobulintinas. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome:
pakeitimo projektui Nr. XIIP-2566;
mūsų teikiamus pasiūlymus dėl konkrečių siūlomų pakeitimų Turizmo įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-2566 ir apsvarstyti, ar siekiant, kad numatytas teisinis reguliavimas būtų užtikrintas, yra tikslinga projektui taikyti svarstymą skubos tvarka. Vertinti pagrindiniame komitete 2.2 Nacionalinė turizmo verslo asociacija
1 Nacionalinė turizmo verslo asociacija (toliau tekste - NTVA), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2567, teikia šiuos pasiūlymus: Būtina patikslinti kelionių organizatoriaus prievolę viešai skelbti informaciją ir aiškiau nustatyti kas yra laikoma tokiu viešu nustatytos informacijos skelbimu. Atitinkamai yra siūloma patikslinti (papildyti) siūlomą įstatymo nuostatą. Pasiūlymas (4 str. 1 d. keičiamas įstatymo 7 str. 9 d.
9 d. 5.p.): Kelionių organizatoriai privalo:
<...>
5) viešai skelbti aktualia informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo. Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
pagrindiniame komitete2 Nacionalinė turizmo verslo asociacija
2 Pastaruoju metu turizmo sektoriuje kilusios problemos buvo susijusios išimtinai tik su kelionių organizatorių, organizuojančių keliones užsakomaisiais skrydžiais, nemokumu. Šiais atvejais didžioji prievolių įvykdymo užtikrinimo (draudimo) suma būdavo skiriama repatriacijai (į užsienį išvykusių turistų parskraidinimui). Atitinkamai būtent tokių kelionių organizatorių veiklos priežiūrai ir turi būti skiriamas didžiausias dėmesys ir kontrolė, o taip pat būtent kelionių organizatorių, organizuojančių keliones užsakomaisiais skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimui turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje veikia tik du kelionių organizatoriai, organizuojantys keliones užsakomaisiais skrydžiais, todėl nustačius griežtesnius reikalavimus jų prievolių įvykdymo užtikrinimui ir sudėtingesnę šio užtikrinimo sumos apskaičiavimo procedūrą, Valstybinis turizmo departamentas, kaip kontroliuojanti institucija būtų pajėgus vykdyti atitinkamą kontrolę.
Visiems kitiems kelionių organizatoriams (kurių yra keli šimtai), neorganizuojantiems kelionių užsakomaisiais skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimo visiškai pakaktų Be to, sugriežtinus reikalavimus kelionių organizatoriams, neorganizuojantiems kelionių užsakomaisiais skrydžiais, jų įgyvendinimui užtikrinti reikėtų itin didelių žmogiškųjų ir finansinių Valstybinio turizmo departamento resursų. Pasiūlymas (5 str. 2 d. keičiama įstatymo 8 str. 3 d..): 3.
3 d..):
organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, ir ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) Įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių j vykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu. Vertinti pagrindiniame komitete2 Nacionalinė turizmo verslo asociacija 2014-12-105 Siūlome įstatymo projektą papildyti nauja nuostata, kuria į Turizmo įstatymą būtų įtraukta nauja 8 straipsnio 4 dalis (atitinkamai pakeičiant tolesnių dalių numeraciją), kadangi turi būti nustatyta tvarka kaip atitinkamos įplaukos turi būti apskaičiuojamos. Pasiūlymas (5 str. keičiamas įstatymo 8 str.):
3Papildyti įstatymą nauja 4 dalimi:
„4.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo metodiką, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas apskaičiuojamas nuo įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą.“ Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus2 Nacionalinė turizmo verslo asociacija
4 Šią dalį siūlome suderinti su Turizmo įstatymo 8 str. 3 d. (žr. komentarą aukščiau). Pasiūlymas (5 str.4 d. keičiama įstatymo 8 str. 6 d.):
organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių-įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus, kuris verčiasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-2566 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei įvertinant Lietuvos turizmo asociacijos, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos pateiktus pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Bukauskas. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
AUDITO komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Zita Žvikienė. Komiteto biuras: laikinai einanti Audito komiteto biuro vedėjo pareigas Lina Milonaitė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Jūratė Sadulaitė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos direktorė Jurgita Kazlauskienė, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos Teisinio reguliavimo skyriaus vedėja Vaiva Vaitkaitytė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos atstovė Eglė Malonytė, Lietuvos gidų sąjungos pirmininkas Linas Daubaras, Gidų ir kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Jovita Česnulevičienė, Vilniaus gidų organizacijos vadovė Danutė Bernatovič, Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė, Gidų kelionės vadovų profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Irena Bagdanavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-091 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
bei 5 dalies kai kurios nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija) ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai (toliau – Konvencija) bei 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (toliau – Direktyva 2006/123/EB):
1) projektu siūloma papildyti 4 straipsnio 3 punktą nuostata dėl nepriekaištingos reputacijos reikalavimo taikymo ne tik asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, ir kelionių organizatoriaus savininkui, dalyviui, vadovui, darbuotojui, bet ir bet kokiam kitam asmeniui, kartu su šiais asmenimis priklausančiam susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktiniui, o šio straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje įtvirtinti nuostatą, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizavimo pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas arba bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu.
Manytume, kad asmens teisių suvaržymas dėl to, kad ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos ar baustas už administracinius teisės pažeidimus, taip pat, kai ne jis pats, bet jo ar kelionių organizatoriaus savininko, dalyvio, vadovo, darbuotojo, kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, sutuoktinis dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, yra neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę.
Teisinėje valstybėje asmuo yra atsakingas tik už savo veiksmus ir negali bei neturi atsakyti už kito veiksnaus asmens veiksmus. Be to, pritarus siūlomam reguliavimui, siekiantis teikti kelionių organizavimo paslaugas asmuo, kelionių organizatoriaus savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas, kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, kurio sutuoktinis neatitinka nurodytų reikalavimų, gali būti priverstas rinktis tarp teisės į laisvą darbo bei verslo pasirinkimą ir teisės į šeimą. Tokiu būdu gali būti pažeista valstybės pareiga puoselėti ir saugoti šeimą, kaip tai nustatyta Konstitucijos 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d. nutarimai).
Taip pat pažymėtina, kad analogiški aptartiems reikalavimai dėl asmens, kuris nori verstis reguliuojama veikla, ar kuris yra reguliuojamo asmens savininkas, dalyvis, vadovas, darbuotojas sutuoktinio nepriekaištingos reputacijos ar mokumo nėra nustatyti netgi įstatymuose, reguliuojančiuose finansų įstaigų ar draudimo įmonių veiklą, nors finansų įstaigų ir draudimo įmonių vadovams ir dalyviams dėl šių įmonių veiklos pobūdžio ir svarbos visuomenei taikomi itin griežti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūlomas reguliavimas vertintinas kaip diskriminuojantis vienos profesinės veiklos subjektus kitų subjektų atžvilgiu ir todėl galimai prieštaraujantis Konstitucijos 29 straipsnio nuostatoms. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, koks asmuo galėtų būti laikomas bet kokiu kitu asmeniu, kartu su šiais asmenimis priklausančiu susijusių ūkio subjektų grupei. Projekto nuostata, kad „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, nėra aiški, nes susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka Konkurencijos įstatyme yra vartojama kitais, nei teikiamame projekte, tikslais – rinkos tyrimo bei Konkurencijos įstatymo pažeidimo tikslais.
Jeigu prie minėtų asmenų būtų priskirti asmenys, kurie negali kontroliuoti kelionių organizatoriaus ar kurie nedalyvauja (tiesiogiai ar netiesiogiai) kelionių organizatoriuje juridiniame asmenyje, arba asmenys, nevaldantys kelionių organizatoriaus akcijų nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, tai tokios projekto nuostatos galėtų būti laikomos galimai prieštaraujančiomis Konstitucijos
ir galimai varžančiomis Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę, taip pat galimai prieštaraujantis Konstitucijos
siūloma 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 5 dalyje nustatyti, kad asmeniui, kuris nori teikti kelionių organizavimo paslaugas, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas, jeigu jis ar kiti 4 punkte nurodyti asmenys buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, nenustatant jokio šio asmens teisių suvaržymo termino. Taigi pagal projektą, asmuo, kuris buvo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl bet kokios tyčinės veikos padarymo, pavyzdžiui už tai, kad apgaule įgijo svetimą turtą ar iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą turtą, išnykus teistumui galėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla, o asmuo, kuris dalyvavo kelionių organizatoriuje, kuris bankrutavo dėl to, kad jo verslo rizika nepasiteisino ar šalies ekonomiką ištiko krizė, niekada nebegalėtų verstis kelionių organizatoriaus veikla.
Todėl manytume, kad vertinama nuostata, kuria nustatomas nuolatinis ir negrįžtamas asmens teisių apribojimas, yra pernelyg griežta ir neproporcinga priemonė, galimai ribojanti Konstitucijos 48 straipsnyje įtvirtintą asmens teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir galimai varžanti Konstitucijos 46 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę. 3) šio punkto 1 ir 2 papunkčiuose aptartos nuostatos dėl nurodytų priežasčių galimai prieštarauja ir Konvencijos 14 straipsniui, draudžiančiam diskriminaciją, taip pat 8 straipsnio nuostatoms dėl asmens privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – Teismas) sprendimus bylose Sidabras ir Džiautas prieš Lietuvą ir Rainys ir Gasparavičius prieš Lietuvą, kuriose buvo pripažinta, kad Lietuva, apribojusi pareiškėjų teises užsiimti buvusia veikla bei suvaržiusi jų teises įsidarbinti privačiame sektoriuje dėl buvusios tarnybos KGB, net ir atsižvelgiant į siekiamų tikslų teisėtumą, pasirinko neproporcingas priemones. Teismas taip pat konstatavo, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, sudarė rimtų kliūčių užsidirbti pragyvenimui, o tai akivaizdžiai darė įtaką pareiškėjų asmeniniam gyvenimui. Šiose bylose Teismas pripažino, kad Lietuva pažeidė Konvencijos 14 straipsnį, imant kartu su 8 straipsniu.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kaip Teismas savo jurisprudencijoje aiškino „privataus gyvenimo“ sąvoką. Byloje Niemietz prieš Vokietiją Teismas nurodė: “Būtų per siaura sąvoką apibrėžti kaip „artimiausią aplinką“, kurioje individas gali gyventi taip, kaip jis to nori, ir iš jos (sąvokos) išskirti visą išorinį pasaulį, kurio ši aplinka neapima. Į pagarbą privačiam gyvenimui tam tikra apimtimi įeina ir teisė sukurti bei vystyti santykius su kitais žmonėmis. Akivaizdu, nėra tikslinga aiškinti „privataus gyvenimo“ sąvoką kaip neapimančią profesinės ar komercinės veiklos, kadangi galiausiai ji yra darbinės veiklos, kurioje dauguma žmonių turi svarbią, jei ne didžiausią galimybę, plėtoti santykius su išoriniu pasauliu, dalis. Šis požiūris pagrįstas tuo, jog (...) ne visuomet įmanoma aiškiai atskirti, kuri asmens veikla sudaro jo profesinio ar verslo gyvenimo dalį, o kuri ne. Taigi ypač tuomet, kai asmuo yra liberalios profesijos atstovas, jo veikla gali būti neatskiriama jo gyvenimo dalis iki tokio lygio, kai tampa neįmanoma suvokti, kurioje aplinkoje asmuo veikia konkrečiu momentu.“ Vėlesnėse bylose (Ozpinar prieš Turkiją; Fernandez Martinez prieš Ispaniją) Teismas išplėtojo „privataus gyvenimo“ doktriną ir nurodė, kad „profesinis gyvenimas dažnai yra glaudžiai susijęs su privačiu gyvenimu, ypač, jei faktai, susiję su privačiu gyvenimu siaurąja šios sąvokos prasme, yra laikomi tam tikros profesijos kvalifikuojančiais požymiais“ (pabraukimas – mūsų). Byloje Molka prieš Lenkiją Teismas galiausiai nurodė, kad „<...> todėl profesinis gyvenimas yra asmens santykių su kitais asmenims veikimo zona, kuri net ir viešajame kontekste, gali patekti į „privataus gyvenimo“ sritį“.
4) manome, kad aptariamomis projekto nuostatomis būtų pažeistas Direktyvos 2006/123/EB
tuomet, jei to reikia dėl viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ar aplinkos ir, jeigu tai daroma, nepažeidžiant nediskriminavimo, būtinybės bei proporcingumo principų. Pabrėžtina, kad sąvokos „viešoji tvarka“, „visuomenės saugumas“ yra Europos Sąjungos teisės sąvokos, tiesiogiai kylančios iš Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 52 straipsnio. Šias sąvokas Europos Teisingumo Teismas nuolat aiškindavo siaurąja prasme, o tai reiškia, kad turi grėsti tikras ir rimtas pavojus pagrindiniam visuomenės interesui, o valstybė narė, remdamasi šiais viešojo intereso tikslais, turi nurodyti susijusias grėsmes“ (žr. spendimus Omega byloje C-36/02 ir Eglise de Scientologie byloje C-54/99). Europos Teisingumo Teismas savo spendimuose aiškiai nurodė, kad valstybės narės negali nustatyti šių sąvokų apimties: „<...> viešosios tvarkos sąvoka Bendrijos kontekste, būtent kaip nukrypimo nuo pagrindinio darbuotojų judėjimo laisvės principo pateisinimas, turi būti griežtai aiškinama, kad kiekviena valstybė narė negalėtų vienašališkai be Bendrijos institucijų kontrolės nustatyti jų taikymo apimties (žr. sprendimus bylose Van Duyan 41/74 bei Bouchereau
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-097 2.
Nėra aiški keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatų taikymo apimtis: nors iš šių nuostatų matyti, kad nauji (aukščiau aptarti) reikalavimai būtų taikomi tik naujiems kelionių organizatoriams, vis tik dėl galiojančio įstatymo 4 straipsnio 6 dalies punkte nustatytos Valstybinio turizmo departamento pareigos sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“, galėtų susiklostyti tokia situacija, kai būtų stabdomi ir jau veikiančių kelionių organizatorių pažymėjimai, nors atitinkamų pareigų veikiantiems kelionių organizatoriams projekte nėra nustatyta. Projektas tikslintinas, pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte:
1) neaiški formuluotė „darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“, neaišku, koks asmuo turimas mintyje, kokie asmenys bus laikomi „užimančiais vadovaujančias pareigas“. Atsižvelgdami į projektu siekiamus tikslus ir susiklosčiusią teisėkūros praktiką, siūlytume vietoj painios formuluotės „šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, <...>, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas)“ rašyti „kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovai“ ir šio straipsnio kitoje dalyje arba galiojančio įstatymo 2 straipsnyje, pateikiant jame kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovų sąvoką, išvardinti, kokie konkrečiai asmenys laikomi kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovais. Be to, nurodyta formuluotė turėtų būti dėstoma prieš žodį „savininkas“, o ne po jo.
Ši pastaba taikytina ir vertinamo straipsnio 3 dalies 4 punktui, kuriame vartojama tokia pati formuluotė;
2) pirmojo ir antrojo sakinių nuostatos dėl juridinio asmens dalyvių, turinčių juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, derintinos tarpusavyje: pagal pirmąjį sakinį deklaracijoje reikia nurodyti, kad juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir
(ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, yra nepriekaištingos reputacijos, tačiau pagal antrojo sakinio nuostatas jame nurodyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi juridinio asmens dalyviui, turinčiam juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, neapibrėžiant šios dalies dydžio. 3) neaiški nuostata „kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą“. Jeigu siekiama nustatyti, kad pažyma pateikiama teisės aktų nustatyta tvarka, tai vietoj žodžių „privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos“ įrašytini žodžiai „privalo teisės aktų nustatyta tvarka pateikti“. Jeigu žodžiai teisės aktų nustatytos tvarkos yra siejami ne su pažymos pateikimo tvarka, bet su Vyriausybės teise įgalioti instituciją, tai jie yra pertekliniai, todėl išbrauktini;
4) šio punkto paskutiniojo sakinio nuostata: „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką“, atitinkamai ją pakeitus (šios išvados
straipsnio dalyje, einančioje po punktų, kuriose ši sąvoka yra vartojama, vietoj žodžių „Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte“ įrašant
„Šio straipsnio 3 dalies 3 bei 4 punktuose“.
kanceliarijos Teisės departamentas
aiškus santykis tarp projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniojo sakinio „Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas <...> panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą“ bei keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto, pagal kurį Valstybinis turizmo departamentas turi sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“. Projektas tikslintinas, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata galėtų apimti ir atvejį, nurodytą keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-091 5.
Projekto
naują kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pagrindą:
„Valstybinis turizmo departamentas nustatė, kad kelionių organizatoriaus
finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką.“ Pastebėtina, kad ši nuostata yra glaudžiai susijusi su vertinamo straipsnio 8 ir 10 dalių nuostatomis, nustatančiomis kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo pasekmes. Svarstytina, ar kelionių organizatorius, kurio pažymėjimo galiojimas sustabdytas, turės realias galimybes ištaisyti susidariusią padėtį per vertinamo straipsnio 8 dalyje nurodytus terminus (10 ar 20 dienų) ir taip išvengti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad siekiant pagerinti finansinę būklę gali reikėti priimti atitinkamus juridinio asmens dalyvių sprendimus, o juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato sprendimų priėmimo tvarką ir terminus, kurie gali būti gerokai ilgesni nei 20 dienų (pavyzdžiui, Akcinių bendrovių įstatyme nustatyti visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo terminai). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kada gali būti laikoma, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, todėl vertinama įstatymo nuostata sudaro sąlygas subjektyviam kelionių organizatorių finansinės būklės vertinimui. Be to, pagal projekto nuostatas neaišku, ar skundo dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo padavimas sustabdo ar nesustabdo šio sprendimo vykdymą. Atkreiptinas dėmesys į galimas vertinamos normos taikymo problemas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus akto įteikimo dienos, o pagal šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalį – skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per 7 dienas. Taigi Valstybiniam turizmo departamentui priėmus sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą dėl kelionių organizatoriaus finansinės būklės, kai ši būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką, kelionių organizatoriaus, nesutinkančio su tokiu Valstybinio turizmo departamento jo finansinės būklės vertinimu, skundas administraciniam teismui, atsižvelgiant į nurodytus Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus terminus, per 10 dienų nebus net pradėtas nagrinėti, o Valstybinis turizmo departamentas, pasibaigus
teisėtumo klausimo teisme, jau privalės priimti sprendimą dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
sugriežtinti sankcijas kelionių organizatoriams, kurių nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (toliau – trūkumas, žymus kapitalo sumažėjimas).
Pastebėtina, kad galiojanti nuostata dėl kelionių organizatoriaus įspėjimo apie galimą pažymėjimo galiojimo panaikinimą, jeigu jis per 6 mėnesius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento įspėjimą dėl galimo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo gavimo dienos nepašalina trūkumo, buvo įtvirtinta įstatyme, atsižvelgiant į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas dėl akcininkų ir kreditorių teisių apsaugos, įpareigojančias ištaisyti trūkumą per 6 mėnesius. Projektu siūloma nustatyti, kad paaiškėjus, kad kelionių organizatoriaus kapitalas žymiai sumažėjo,
„Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip
per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio pranešimo gavimo dienos nepašalina šioje dalyje nurodytų trūkumų, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas“. Ši sankcija būtų taikoma, nepriklausomai nuo to, yra ar nėra kelionių organizatoriaus nemokumo požymių, taip pat neatsižvelgiant į tai, kokių priemonių trūkumams ištaisyti kelionių organizatorius ėmėsi iki ir po pažymėjimo galiojimo sustabdymo, kokias pasekmes ši sankcija sukels kitiems asmenims (vartotojams, kreditoriams, turizmo ir draudimo rinkų dalyviams).
Pastebėtina, kad pagal vertinamo straipsnio 7 dalį, sustabdžius kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo vykdyti visus iki pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įpareigojimus turistams ir vartotojams, o panaikinus pažymėjimo galiojimą – negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos. Pastebėtina ir tai, kad kelionių organizatoriaus pažymėjimo panaikinimas, nepriklausomai nuo panaikinimo pagrindo, pagal Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtintą Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašą (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija) yra draudžiamasis įvykis, suteikiantis teisę Turizmo departamentui, kaip draudimo sutarties naudos gavėjui, teisę reikalauti laidavimo draudimo išmokos, kad būtų atlyginti nuostoliai turistams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar vertinama nuostata yra proporcinga siekiamiems tikslams ir ar jos taikymas nesukels neigiamų padarinių. Manytume, kad ji gali trukdyti laikinų sunkumų turinčiam, bet vis dar mokiam kelionių organizatoriui imtis adekvačių priemonių trūkumui pašalinti ir paskatinti kelionių organizatorių šalinti trūkumą vieninteliu būdu – priimti sprendimą dėl likvidavimo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad galiojantis įstatymas neriboja kelionių organizatorių juridinių asmenų teisinės formos.
Tačiau vertinamos projekto nuostatos galės būti taikomos tik tiems kelionių organizatoriams, kurie pasirinks vykdyti veiklą kaip akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės, nes kitų teisinių formų juridinių asmenų (individualių įmonių, mažųjų bendrijų, ūkinių bendrijų) veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nėra minimalaus kapitalo reikalavimų. Taigi siūlomas teisinis reguliavimas gali būti vertinamas kaip nustatantis skirtingus reikalavimus ta pačia veikla užsiimantiems juridiniams asmenims – visų teisinių formų juridinių asmenų kelionių organizatorių pažymėjimų galiojimas galės būti sustabdytas ir panaikintas nustačius, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką (vertinamo straipsnio 6 dalies 6 punktas ir 10 dalies 3 punktas), o akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių – ir dėl žymaus kapitalo sumažėjimo, neatsižvelgiant į jų mokumą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiama „informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų“, išbrauktina, kaip perteklinė. Pagal vertinamo straipsnio 9 dalį, paaiškėjus joje nurodytam trūkumui, Valstybinis turizmo departamentas privalo nedelsiant sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, o pagal galiojantį įstatymą Valstybinio turizmo departamento svetainėje skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas. Pritarti iš dalies
kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-092 8.
Projekto
nustatyti, kad „Ūkio subjektai, parduodantys turistams organizuotas turistines keliones interneto svetainėse ir per grupinių apsipirkimų interneto svetaines, laikomi kelionių pardavimo agentais“ (pabraukimas – mūsų). Nėra aišku, kodėl kelionių pardavimo agentais pagal teikiamą projektą būtų laikomi ūkio subjektai, parduodantis tik organizuotas turistines keliones, o ne teikiantys ir kitas paslaugas, pavyzdžiui parduodantys atskiras turizmo paslaugas. Pritarus teikiama pastabai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytume minėtos nuostatos turinį perkelti į galiojančio
agento“ sąvoką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
organizatoriams siūloma nustatyti pareigą teikti informaciją apie finansinę būklę. Pažymėtina, kad toks terminas įstatymuose nėra apibrėžtas, todėl teikiamame projekte turėtų būti patikslintas arba apibrėžtas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
dalis tobulintina, papildant ją nuostata, nustatančia subjektą, kuris turi įvykdyti 7 straipsnio 9 dalies 8 punkte nurodytą kelionių organizatorių prievolę. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1 11.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktu siūloma nustatyti kelionių organizatoriaus pareigą užtikrinti ne tik turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties (tai yra numatyta šiuo metu galiojančiame Turizmo įstatyme), bet ir „<...> apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą <...>“. Svarstytina:
1) ar ši kelionių organizatoriui nustatoma pareiga būtų proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu nėra ribojamas nei nakvynių skaičius, nei jų kaina;
2) ar nustatoma nauja pareiga dalinai neapimtų jau šiuo metu galiojančios kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti turistui jo sumokėtą pinigų sumą, atitinkančią nesuteiktų paslaugų kainą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
nustačius kitas, nei galiojančiame įstatyme kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumas bei šių sumų apskaičiavimo taisykles, nėra aišku, ar ir kaip šios nuostatos būtų taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo apsidraudusiems kelionių organizatoriams, kurių laidavimo draudimo ar kitų įstatyme nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo sutarčių galiojimo pabaigos data yra vėlesnė nei 2015 m. gegužės 1 d. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 13.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi (atitinkamai ir kitomis susijusiomis projekto nuostatomis – keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktu, 8 straipsnio 3 dalies 2 bei 3 punktais) siūloma pakeisti galiojančią įstatymo 8 straipsnio 6 dalies nuostatą, kad „kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus paeiliui einančių paskutinių praėjusių ir pasibaigusių keturių ketvirčių, buvusių prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymą užtikrinimą patvirtinantis dokumentas, įplaukas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą “ ir nustatyti, kad kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma būtų apskaičiuojama pagal įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Svarstytina, ar projekte nustatoma nauja kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos apskaičiavimo taisyklė galėtų būti laikoma objektyviu ir patikimu pagrindu, apskaičiuojant, pavyzdžiui laidavimo draudimo sumą. Kita vertus, teikiamame projekte nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatorių bei draudimo bendrovių ar finansų įstaigų teises ir pareigas, paaiškėjus, jog kelionių organizatoriaus įplaukos buvo didesnės ar mažesnės, nei buvo nurodyta, apskaičiuojant laidavimo draudimo ar finansų įstaigos laidavimo sumą. Pažymėtina, kad pagal Konstitucinio Teismo doktriną su asmenų teisėmis ir pareigomis susijęs teisinis reguliavimas turi būti nustatytas įstatymu. Nepritarti Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2014-12-09 14.
Atsižvelgiant į tai, kad tiek iš teikiamo projekto nuostatų, tiek iš projekto aiškinamojo rašto matyti, kad Valstybiniam turizmo departamentui naujoms funkcijoms vykdyti bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos, atkreiptinas dėmesys į Biudžetinės sandaros įstatymo 12 straipsnį, pagal kurį
„Mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai,
darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas buvo priimtas 2014 m. gruodžio 4 d. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos turizmo asociacija 2014-12-05 Nr. 01.1221 Lietuvos turizmo asociacija (toliau - LTA) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-11-27 d. užregistruotą „Lietuvos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 4, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas“ projektą Nr. XIIP-2566 ir teikia šias pastabas:
formuluotė, taip ir lieka neaišku, kas įeina į šias definicijas, nes abstraktu ir neapibrėžta,- „ar bet koks kitas asmuo“. Būtina sukonkretinti. Pritarti
turizmo asociacija
pateikti reikalavimai galioja naujiems verslo subjektams, o kaip su tais asmenimis, kurie gali tapti jau veikiančių kelionių organizatorių ir neatitinka nepriekaištingos reputacijos? Siūlytume taikyti analogiškus reikalavimus ir Šiuo metu veikiantiems vienetams. Pritarti 3.
turizmo asociacija
kuriais kriterijais vadovausis Valstybinis turizmo departamentas nustatydamas, kad finansinė būklė kelia... bankroto riziką. Manome, kad „Kelia riziką“,- vertinamoji kategorija, ji nėra tinkama. Pritarti
turizmo asociacija
stabdymą, o ne naikinimą, tai šios dalies paskutinis sakinys „Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos“ turėtų būti perkeltas į šio straipsnio 10 dalį kurioje yra apie pažymėjimo naikinimą. Pritarti
turizmo asociacija
panaikinti pažymėjimo galiojimą. Manome, neturėtų būti iš karto stabdoma veikla, nes ją sustabdžius nuosavą kapitalą bus sunku padidinti. Racionaliau, kad būtų nustatytas tam tikras terminas, per kurį nepadidinus nuosavo kapitalo gali būti stabdomas pažymėjimo galiojimas. Be to, ši nuostata prieštarauja LR akcinių bendrovių įstatymo 38 str. 3 d. Atkreiptina, jog, ši norma neatsako į klausimą, koks nurodytos įmonės statusas, kai praeina 10 darbo dienų, kurioms gali būti sustabdomas pažymėjimo galiojimas iki sueis 3 mėnesiai, kuomet tik pažymėjimas gali būti panaikintas? Pritarti
turizmo asociacija
„ bei informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9
dalyje nurodytų trūkumų“, yra perteklinė, nes kam apie juos atskirai skelbti, jei jų veikla pagal dabartinę formuluotę ir taip butų sustabdyta, o apie sustabdytus pažymėjimus yra skelbiama atskirai. Pritarti
turizmo asociacija 2014-12-05 Nr. 01.1222 7.
dalį „ ar atskiras turistines paslaugas“, nes kelionių pardavimo agentai parduoda ne tik organizuotas turistines keliones, bet ir atskiras turistines paslaugas. Pritarti
turizmo asociacija
1
nebelieka žodžio „darbo“, siūlome palikti darbo dienų terminą, nes jei tai įvyksta prieš savaitgalį faktiškai nelieka darbo dienų per kurias reikia atlikti nurodytus veiksmus. Pažymėtina, jog nurodyta, kad kreiptis privaloma per 5 dienas, o per kiek turi būti garantija padidinta, nėra apibrėžta. O jei nebus padidinta,- kokios teisinės pasekmės? Ką reiškia „pasikeitusius duomenis“,- jie nesikeičia, kokie buvo už praėjusius keturis ketvirčius tokie ir yra, gali keistis tik įplaukų ir turimos garantijos santykis. Siūlytina keisti į:
„nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas
nuo momento, kada įplaukos gautos už pasirašytas turizmo paslaugų teikimo sutartis tapo didesnė kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo suma, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos padidinimo“. Įplaukos niekada negali būti planuojamos, kadangi susijusios su pinigų srautais, su faktiniu pinigų gavimu, o planavimas galimas tik į ateitį todėl brauktinas terminas „planuojamų“ (5- asis Verslo apskaitos standartas). Taip pat neaiškus terminas “nurodytas įplaukas“,- kas ir kur jas turi nurodyti? Nepritarti Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 9. Lietuvos turizmo asociacija
1
naujas terminas, kurio niekada anksčiau nėra buvę nei Turizmo Įstatyme, nei prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklėse. Dėl jo nėra vykusių jokių konsultacijų ar studijų.
Draudimo esmė,- turistų patirtų nuostolių atlyginimas ir grąžinimas į šalį, bet ne apgyvendinimo paslaugų, kurios nebuvo kelionių paketo sudėtinė dalis, užtikrinimas. Direktyvoje 90/314 4 str. 6 d. t. p. kalbama išimtinai apie susigrąžinimą PAGAL SUTARTĮ įmokėtas sumas. Šios Direktyvos 7 str. kalbama apie sumokėtų pinigų grąžinimą bei repatrijavimą (grąžinimą į vietą), bet ne apie papildomą apgyvendinimą. Ši
turizmo asociacija
2
naudojama formuluotė „planuojamos“ įplaukos, nesuprantama kokią reikšmę turi planavimas? Ar čia terminas „planuojamų“ vertintinas kartu su terminu „parduotų bet dar neįvykdytų“, t.y. suplanuotos ir parduotos, bet dar neįvykdytos? Tačiau ir tokiu atveju neaišku kokią garantiją turi turėti kelionių organizatorius. Ar tai bet kokio dydžio, bet kad ne mažesnė kaip įsipareigojimai? Pvz., įplaukos nuo parduotų bet neįvykdytų kelionių (kadangi nuo planuojamų įplaukų apskritai dar nėra) reikš, kad surinkus 1 mln. įplaukų prie 7 procentų draudimo garantija bus 70 000 Lt ? Nepritarti Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 11. Lietuvos turizmo asociacija
4
paskutinis sakinys prieštarauja 8 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktams. Nėra tokios sąvokos kaip „planuojami įsipareigojimai“. Galima kalbėti apie prisiimtus įsipareigojimus pagal Turizmo paslaugų teikimo sutartis, kad jie nebūtų didesni nei turimos garantijos, bet ne apie planuojamus įvykdyti įsipareigojimus, kurie jokios reikšmės turistų teisėms neturi, kadangi, turistai pagal tokią formuluotę dar nėra patyrę išlaidų-t.y. išleidę pinigų.
Iš principo keistinas pats modelis, turėtų būti kaip siūlėme anksčiau. Nepritarti Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 12. Lietuvos turizmo asociacija
reikalavimas vietinio turizmo kelionių organizatoriams turėti privalomą prievolės įvykdymo draudimą, nes mūsų turima informacija ES šalyse nėra taikoma. Nepritarti Reikalavimas vietinio turizmo kelionių organizatoriams turėti prievolių įvykdymo užtikrinimą turi išlikti, tačiau suma, įvertinus situaciją rinkoje, projekte sumažinama keletą kartų. 13. Nacionalinė turizmo verslo asociacija
1 Nacionalinė turizmo verslo asociacija (toliau tekste - NTVA), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 4, 41, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2567, teikia šiuos pasiūlymus:
kelionių organizatoriaus prievolę viešai skelbti informaciją ir aiškiau nustatyti kas yra laikoma tokiu viešu nustatytos informacijos skelbimu. Atitinkamai yra siūloma patikslinti (papildyti) siūlomą įstatymo nuostatą.
Kelionių organizatoriai privalo:
<...>
5) viešai skelbti aktualia informaciją apie parduodamas organizuotas turistines keliones, kitas turizmo paslaugas ir ūkio subjektus, kurių organizuotas turistines keliones ar kitas turizmo paslaugas parduoda, taip pat aktualią informaciją apie kelionių pardavimo agentus, su kuriais sudarytos sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių pardavimo. Ši informacija turi būti skelbiama kelionių organizatoriaus interneto svetainėje ar kituose viešuose nuolat atnaujinamuose šaltiniuose;
turizmo verslo asociacija
sektoriuje kilusios problemos buvo susijusios išimtinai tik su kelionių organizatorių, organizuojančių keliones užsakomaisiais skrydžiais, nemokumu. Šiais atvejais didžioji prievolių įvykdymo užtikrinimo (draudimo) suma būdavo skiriama repatriacijai (į užsienį išvykusių turistų parskraidinimui). Atitinkamai būtent tokių kelionių organizatorių veiklos priežiūrai ir turi būti skiriamas didžiausias dėmesys ir kontrolė, o taip pat būtent kelionių organizatorių, organizuojančių keliones užsakomaisiais skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimui turi būti taikomi griežtesni reikalavimai. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje veikia tik du kelionių organizatoriai, organizuojantys keliones užsakomaisiais skrydžiais, todėl nustačius griežtesnius reikalavimus jų prievolių įvykdymo užtikrinimui ir sudėtingesnę šio užtikrinimo sumos apskaičiavimo procedūrą, Valstybinis turizmo departamentas, kaip kontroliuojanti institucija būtų pajėgus vykdyti atitinkamą kontrolę. Visiems kitiems kelionių organizatoriams (kurių yra keli šimtai), neorganizuojantiems kelionių užsakomaisiais skrydžiais, prievolių įvykdymo užtikrinimo taisyklės turi būti paliktos tos pačios kaip ir buvo, kadangi jų nemokumo atžvilgiu tokio prievolių įvykdymo užtikrinimo visiškai pakaktų.
Be to, sugriežtinus reikalavimus kelionių organizatoriams, neorganizuojantiems kelionių užsakomaisiais skrydžiais, jų įgyvendinimui užtikrinti reikėtų itin didelių žmogiškųjų ir finansinių Valstybinio turizmo departamento resursų. 3.
organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizatorių turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, ir ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) Įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio
Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 15. Nacionalinė turizmo verslo asociacija 2014-12-10 Nr. 764 3.
764
projektą papildyti nauja nuostata, kuria į Turizmo įstatymą būtų įtraukta nauja 8 straipsnio 4 dalis (atitinkamai pakeičiant tolesnių dalių numeraciją), kadangi turi būti nustatyta tvarka kaip atitinkamos įplaukos turi būti apskaičiuojamos. 3. Papildyti įstatymą nauja 4 dalimi:
„4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato prievolių įvykdymo užtikrinimo
sumos apskaičiavimo metodiką, kai prievolių įvykdymo užtikrinimas apskaičiuojamas nuo įplaukų už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą.“ Nepritarti Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 16. Nacionalinė turizmo verslo asociacija 2014-12-10 Nr. 764 Šią dalį siūlome suderinti su Turizmo įstatymo 8 str. 3 d. (žr. komentarą aukščiau). 6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdyme užtikrinime suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą. Kelionių organizatoriaus, kuris verčiasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Nepritarti Audito komitetas siūlo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą skaičiuoti nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius. 4.
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr. VIII-667 4, 4¹, 5, 7, 8 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-2566 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos turizmo asociacijos ir Nacionalinės turizmo verslo asociacijos pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pasiūlymus, bei šį įstatymo projektą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 4¹, 6, 7, 8, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu Nr. XIIP-2537. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas 2015-04-151
Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos turizmo asociacijos 4 pasiūlymą, siūloma išbraukti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja 11 dalimi bei atitinkamai pernumeruoti kitas keičiamo 4 straipsnio dalis. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Kai Valstybinis turizmo departamentas sustabdo
kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kelionių organizatorius nuo pranešimo apie Valstybinio turizmo departamento sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos neturi teisės prisiimti naujų įsipareigojimų turistams ir vartotojams, tačiau privalo vykdyti visus iki Valstybinio turizmo departamento pranešimo apie sprendimą sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos prisiimtus įsipareigojimus turistams ir vartotojams.
Kai Valstybinis turizmo departamentas panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos.“
komitetas 2015-04-151
N Pasiūlymai:
įstatymo 4 straipsnį nauja 11 dalimi ir šią dalį išdėstyti taip:
„11. Kai Valstybinis turizmo departamentas
panaikina kelionių organizatoriaus pažymėjimą, kelionių organizatorius negali vykdyti jokios kelionių organizavimo veiklos.“
laikyti atitinkamai 12–15 dalimis. Pritarti
komitetas 2015-04-151
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą, į Lietuvos turizmo asociacijos 1 pasiūlymą ir į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje pareikštą nuomonę, kad projekte ydingai yra vartojamos sąvokos „asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei“ bei „sutuoktinis“, o taip pat tikslintina ir pati sąvokos „asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei“ lingvistinė konstrukcija, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktus. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Valstybinio turizmo departamento nustatytos
formos deklaraciją, kad kelionių organizatorius fizinis asmuo ar kelionių organizatorius juridinis asmuo, šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas), taip pat dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis, ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo yra nepriekaištingos reputacijos. Šiame punkte nurodyti asmenys nelaikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu kelionių organizatorius fizinis asmuo arba kelionių organizatorius juridinis asmuo, jo vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo (užimantis vadovaujančias pareigas), taip pat juridinio asmens dalyvis, turintis juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, ar bet koks kitas asmuo, kartu su šiais asmenimis priklausantis susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinis ar kitas su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu yra pripažinti kaltais dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba yra bausti už administracinius teisės pažeidimus nuosavybės, prekybos, finansų, apskaitos ar statistikos srityje arba juridiniam asmeniui per pastaruosius trejus penkerius metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl bet kokios tyčinės nusikalstamos veikos padarymo.
Teikdamas šią deklaraciją Valstybiniam turizmo departamentui kelionių organizatorius taip pat privalo pateikti teisės aktų nustatytos tvarkos Vyriausybės įgaliotos institucijos pažymą apie šioje dalyje nurodytų asmenų teistumą. Šioje dalyje ir šio straipsnio 3 dalies 4 punkte vartojama susijusių ūkio subjektų grupės sąvoka atitinka Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje vartojamą susijusių ūkio subjektų grupės sąvoką;“
komitetas 2015-04-151
2.
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) Valstybinio turizmo departamento nustatytos
formos deklaraciją apie kelionių organizatoriaus fizinio asmens ar kelionių organizatorius juridinio asmens, šio kelionių organizatoriaus juridinio asmens jo vadovo, kolegialaus valdymo organo nario, savininko, darbo santykiais su kelionių organizatoriumi susijusio asmens (užimančio vadovaujančias pareigas), taip pat dalyvio, turinčio juridinio asmens įstatinio kapitalo ir (ar) balsavimo teisių dalį, suteikiančią daugiau negu trečdalį balso teisių visuotiniame dalyvių susirinkime, ar bet kokio kito asmens, kartu su šiais asmenimis priklausančio susijusių ūkio subjektų grupei, taip pat šių asmenų sutuoktinio ar kito su kelionių organizatoriumi susijusio asmens, nedalyvavimą per paskutinius penkerius metus iki šios deklaracijos pateikimo dienos kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams.“
komitetas 2015-04-151 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 ir 8 pastabas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, t. y. „kelionių pardavimo agento“ sąvoką ir įstatymo projektą papildyti nauja „su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo“ sąvoka taip, kad nepriekaištingos reputacijos reikalavimas galiotų tiems asmenims, kurie yra susiję su kelionių organizatoriumi, t. y. kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja kelionių organizatorių ar dalyvauja kelionių organizatoriaus veikloje. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
Kelionių pardavimo agentas
straipsnį nauja 37 dalimi:
„37. Su kelionių organizatoriumi susijęs asmuo
1) tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą poveikį kelionių organizatoriui. Netiesiogiai daryti lemiamą poveikį reiškia, jog asmuo netiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje, kai toks asmuo tiesiogiai turi balsų daugumą kitame asmenyje, kuris tiesiogiai turi balsų daugumą kelionių organizatoriuje;
2) turi daugumą dalyvių balsų kelionių organizatoriuje;
3) turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kelionių organizatoriaus valdymo ar priežiūros organų narių;
4) gali daryti lemiamą poveikį kelionių organizatoriui dėl jo steigimo dokumentų nuostatų;
5) yra įmonė, kuriai lemiamą poveikį daro ta pati patronuojanti įmonė arba tas pats fizinis asmuo;
6) dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos yra susiformavę šios dalies 1–4 punktuose nurodyti ryšiai.“
dalis laikyti atitinkamai 38–44 dalimis.“ Pritarti 6.
Audito komitetas 2015-04-151
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
departamentas turi sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, kai „po sprendimo išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą priėmimo paaiškėjo faktų, dėl kurių būtų atsisakyta pareiškėjui išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą“, apima ir atvejį nurodytą įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalies paskutiniame sakinyje „Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, panaikina tokio kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą“, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Asmeniui, kuris šio straipsnio 3 dalies 3
punkto prasme nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos arba kuris šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytoje deklaracijoje pateikė informaciją apie tai, kad jis ar kiti šio straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyti asmenys dalyvavo kitame kelionių organizatoriuje, kuris buvo nemokus ar pripažintas bankrutavusiu ir dėl tokių veiksmų atsirado žala turistams, kelionių organizatoriaus pažymėjimas neišduodamas. Jei šioje dalyje nurodyta informacija paaiškėja jau išdavus kelionių organizatoriaus pažymėjimą, Valstybinis turizmo departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per
Pritarti 7.
Audito komitetas 2015-04-151
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies naują 6 punktą. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) atliekant šio įstatymo 16 straipsnio 1
dalies 6 punkte nustatytą funkciją Valstybinis turizmo departamentas nustatė, kad kelionių organizatoriaus finansinė būklė kelia kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto riziką nustatyta, kad kelionių organizatorius negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.“
komitetas 2015-04-151
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kai paaiškėja, kad kelionių organizatoriaus nuosavas kapitalas tapo mažesnis negu 1/2 įstatuose ar kituose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose dokumentuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, Valstybinis turizmo departamentas privalo raštu įspėti kelionių organizatorių nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną, stabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą ir informuoti kelionių organizatorių, kad, jeigu kelionių organizatorius per 3 mėnesius nuo šio pranešimo apie įspėjimą panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą gavimo dienos nepašalinas šioje dalyje nurodytųo trūkumųo, pažymėjimo galiojimas bus panaikintas.“ Pritarti 9.
Audito komitetas 2015-04-151
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 7 pastabą, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
svetainėje skelbiama „informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų“, išbrauktina, kaip perteklinė, siūloma patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį. Pasiūlymas: Patikslinti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiama informacija
apie asmenis, kuriems yra išduotas kelionių organizatoriaus pažymėjimas arba panaikintas jo galiojimas, taip pat skelbiami kelionių organizatoriai, kurių kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas yra sustabdytas, bei informacija apie kelionių organizatorių, kuris turi šio straipsnio 9 dalyje nurodytų trūkumų.
Valstybinio turizmo departamento interneto svetainėje skelbiami kelionių organizatoriaus fizinio asmens vardas, pavardė, kelionių organizatoriaus juridinio asmens pavadinimas, teikiamų turizmo paslaugų tipas (atvykstamasis, išvykstamasis, vietinis turizmas), informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie turimą prievolių įvykdymo užtikrinimą, veiklos vykdymo adresas ir kiti kontaktiniai duomenys: telefono, fakso numeriai, elektroninio pašto, interneto svetainės adresai, kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastys ir terminai ar kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo priežastis ir terminus iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo panaikinamas Valstybinio turizmo departamento sprendimas panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą, informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo priežastis iš Valstybinio turizmo departamento interneto svetainės pašalinama.“ Pritarti 10.
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9 pastabą bei siekiant stiprinti kelionių organizatorių veiklos stebėseną ir priežiūrą bei nustatyti, kada kelionių organizatoriaus vadovui administracinė atsakomybė taikoma iš karto, o kada tik po Valstybinio turizmo departamento įspėjimo apie pareigos nevykdymą, siūloma papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį nauju 10 punktu bei papildyti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnį naujomis 10 ir 11 dalimis. Pasiūlymas:
projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip:
„10) nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1
dieną, raštu pranešti Valstybiniam turizmo departamentui apie tai, kad pasikeitė kelionių organizatoriaus juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo narys, savininkas, dalyvis (-iai), susijusio asmens su kelionių organizatoriumi dalyvis (-iai).“
projekto 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 7 straipsnį nauja 10 dalimi: „10. Už šio straipsnio 9 dalies 2, 3, 4, 5 6, 7, 9 punktuose bei šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą atsako punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą kelionių organizatoriaus vadovas atsako Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.“
dalimi ir šią dalį išdėstyti taip: „3.
Papildyti 7 straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Už šio straipsnio 9 dalies 3, 4, 5 6, 7, 8, 9, 10 punktuose bei šio įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų vykdymą atsako kelionių organizatoriaus vadovas. Jeigu po Valstybinio turizmo departamento įspėjimo apie pareigos neįvykdymą, kelionių organizatorius neįvykdo minėtuose punktuose nustatytų reikalavimų per juose nustatytus terminus kelionių organizatoriaus vadovui kyla administracinė atsakomybė.“
komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabą bei siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, nes įstatymo projekte nustatyta nauja pareiga, t. y. kelionių organizatoriaus pareiga užtikrinti turisto apgyvendinimą laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, dalinai apima jau šiuo metu galiojančios kelionių organizatoriaus pareigos grąžinti turistui jo sumokėtą pinigų sumą, atitinkančią nesuteiktų paslaugų kainą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą bei
įskaitant būtiną apgyvendinimą, kai jis yra numatytas turizmo paslaugų teikimo sutartyje, laikotarpiu, kol turistas grąžinamas į pradinę jo išvykimo vietą, ir už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainą, grąžinimą turistui, jeigu prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;“. Pritarti 14.
komitetas 2015-04-154
Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 13 pastabą ir kitų suinteresuotų institucijų pateiktus pasiūlymus, siūloma patikslinti įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir įstatymo projekto 5 straipsnio 2 ir 4 dalimis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 ir 6 dalis bei papildyti keičiamo įstatymo 8 straipsnį 7 dalimi. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) įvertinti, ar prievolių įvykdymo užtikrinimo suma yra pakankama ir atitinka šio įstatymo 8 straipsnio reikalavimus nedelsdami bet ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sužinojimo apie pasikeitusius duomenis apie kelionių organizatoriaus nurodytas įplaukas už planuojamą organizuotų turistinių kelionių pardavimą arba pajamas už organizuotų turistinių kelionių pardavimą, pateiktus apskaičiuojant prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo;“
komitetas
2 Pasiūlymas:
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:
1) ne mažiau kaip 3 tūkst. eurų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;
2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 50 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;
3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo įplaukų už planuojamų organizuotų turistinių kelionių pardavimo įplaukų sumos per ateinančius keturis ketvirčius bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą, bet ne mažiau kaip 200 tūkst. eurų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;
4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu.“
komitetas
4 Pasiūlymas:
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo sutarties ar garantijos minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma visais atvejais apskaičiuojama pagal kelionių organizatoriaus įplaukas už planuojamų bei parduotų, bet dar neįvykdytų organizuotų turistinių kelionių pardavimą.
Kelionių organizatoriaus visi planuojami (ketinami vykdyti) ir prisiimti, bet dar neįvykdyti (parduotos, bet dar neįvykdytos organizuotos turistinės kelionės) įsipareigojimai kiekvienu konkrečiu momentu negali viršyti kelionių organizatoriaus turimos prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos. Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė už kelionių organizatoriaus prisiimtų įsipareigojimų sumą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas, bet dar neįvykdytas, turizmo paslaugų teikimo sutartis.“
komitetas
5 N Pasiūlymas:
straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 8 straipsnį nauja 7 dalimi: „7. Jeigu kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo suma tampa mažesnė negu nustatyta šio straipsnio 6 dalyje, kelionių organizatorius privalo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, kreiptis į draudimo įmonę ar finansų įstaigą dėl prievolių įvykdymo užtikrinimo sumos patikslinimo ir ją patikslinti.“
komitetas
6 N Pasiūlymas:
straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Buvusias 8 straipsnio 7 ir 8 dalis laikyti atitinkamai 8 ir 9 dalimis.“
komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto užregistruoto Turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4¹ straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-873 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2027 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 punktą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį.
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiu „veiklos“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį
išdėstyti taip:
6) atlieka nuolatinę turizmo paslaugų teikėjų veiklos stebėseną ir priežiūrą (įskaitant finansinę) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“. Pritarti
komitetas 2015-04-157 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 12 pastabas, į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kuri nustato, kad teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės
ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos“, bei atkreipiant dėmesį į tai, ar yra reali galimybė suspėti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir (ar) jos įgaliotoms institucijos iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, siūloma patikslinti įstatymo projekto įsigaliojimo datą ir įstatymo projektą papildyti nuostatomis dėl įstatymo įgyvendinimo priemonių. Pasiūlymas:
Patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir
įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2015 m. gegužės lapkričio
jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktų bei 5 dalies nuostatos visa apimti taikomos tiems asmenims, kurie kreipiasi dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimo po šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyti asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję teisę teikti kelionių organizavimo paslaugas, atitinkantys iki šio įstatymo įsigaliojimo jiems nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, po šio įstatymo įsigaliojimo laikomi nepriekaištingos reputacijos, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo neatsiranda aplinkybių, nustatytų šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose. 5. Kelionių organizatoriai privalo patikslinti ir Valstybiniam turizmo departamentui pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą iki 2015 m. lapkričio 1 d. Kelionių organizatoriui, nepatikslinusiam ir Valstybiniam turizmo departamentui nepateikusiam prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento, kyla šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos pasekmės.“
komitetas
2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. 239 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 756 „Dėl Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris nustato kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo laidavimo draudimu ir finansų įstaigos garantija tvarką bei į tai, kad praktikoje prievolių užtikrinimo būdas – prievolių įvykdymo užtikrinimo finansų įstaigos laidavimu – nenaudojamas, siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 5 dalis bei įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 6 dalį. Pasiūlymas:
ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantiją, pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamą pagrįstą sumą turistų nuostoliams kompensuoti, neviršijančią atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys šio straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.“
laikyti atitinkamai 3 ir 4 dalimis. Pritarti
komitetas
5 N Pasiūlymai:
ir ją išdėstyti taip: „5. Pakeisti 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Kelionių organizatoriaus su draudimo įmone sudarytos prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos garantijos trumpiausias galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai. Kelionių organizatorius turi užtikrinti, kad draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimas arba finansų įstaigos laidavimas ar garantija galioja nuo pirmos kelionių organizatoriaus veiklos dienos. Naują kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą kelionių organizatorius privalo pateikti Valstybiniam turizmo departamentui ne vėliau kaip prieš 15 20 darbo dienų iki turimo prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumento galiojimo pabaigos.
Kartu su prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiu dokumentu kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti dokumentus, pagrindžiančius prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančiame dokumente nurodytą prievolių įvykdymo užtikrinimo sumą.“
Vaickienė. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė