Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnį 32 dalimi: „32. Integruota į pastatą saulės elektrinė – elektros energijos jėgainė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastatą (pastato konstrukciją) ir naudojami kaip dalinis pastato paviršius, visiškai pakeičiantis pastato stogo ar sienos (arba jų dalį) plotą, užtikrinant pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius, generuojančius elektros energiją (saulės šviesos energijos modulius arba specialią dangą), pašalinus nuo pastato ar jo konstrukcijos iš esmės būtų pažeista pastato (pastato konstrukcijos) apsauga nuo atmosferos poveikio.“
straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo bei elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą iki skatinimo laikotarpio pradžios ir po skatinimo laikotarpio pabaigos sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius.“
straipsnį 9 punktu: „9. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;“
punktu. 4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas 3.
13 punktu: „13. kartu su Aplinkos ministerija nustato reikalavimus integruotoms į pastatą saulės elektrinėms įrengti ir šių elektrinių integravimo įvertinimo tvarką;“
punktu. 5 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 7 punktą. „7) tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą;“6 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama
Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė metinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“
Papildyti 46 straipsnį 4 dalimi: „4. Gamintojas, ketinantis pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamuose elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, elektros energijai apskaityti pagal kiekvieną naudojamo kuro rūšį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Algimantas Salamakinas Raimundas Paliukas (pasirašė 2015-03-12)
Projekto Nr. XIIP-2558(2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
2 straipsnį nauja 32 dalimi: „32. Integruota į pastatą saulės elektrinė – elektrinė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) įrengiami į pastato sieną ar stogą (ar jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus iš pastato sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio.“
2Buvusias 2 straipsnio 32-49 dalis laikyti atitinkamai 33-50 dalimis. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
straipsnį nauju 9 punktu: „9. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;“. 2. Buvusį 4 straipsnio 9 punktą laikyti 10 punktu. 3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnį 12 punktu: „12) kartu su Aplinkos ministerija nustato reikalavimus integruotoms į pastatą saulės elektrinėms įrengti ir šių elektrinių integravimo įvertinimo tvarką.“
Pripažinti netekusiu galios 11 straipsnio 7 punktą. „7) tvirtina atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą;“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 11¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 11¹ straipsniu: „11¹ straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.“
Papildyti 14 straipsnį 19 dalimi: „19.
Elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, technologinių bandymų metu iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos pagaminta elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.“7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama
Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė einamųjų kalendorinių metų rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą.“
Papildyti 46 straipsnį 4 dalimi:
„4. Gamintojas, kuris naudojasi ar ketina pasinaudoti paramos schema, kai jo
eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo kiekviename elektros energijos gamybos įrenginyje įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius pagamintos elektros energijos kiekį.
Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį,
įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusiems teisę į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytas skatinimo priemones. 3. Asmenys, kurių elektrinėse neįrengti šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodyti apskaitos prietaisai, privalo per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo juos įrengti. 4.
kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
uždaviniai Teikiamu Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama kompleksiškai įgyvendinti šiuos tikslus:
1) Tikslingai paskirstyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšas elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams (toliau – Gamintojas) bei užtikrinti mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principą;
2) Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendžia dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo tvarkos elektrinių bandymo laikotarpiu;
3) Atsisakyti perteklinių Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau
4) Užtikrinti, jog VIAP lėšos būtų panaudojamos tinkamai ir teisėtai tais atvejais, kai Gamintojas, galėdamas pasinaudoti Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta paramos schema, elektros energiją gamina vienoje elektrinėje naudodamas atsinaujinančius energijos išteklius bei iškastinį kurą. Rengti teikiamą Įstatymo projektą paskatino šiuo metu atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje iškilę neaiškumai ir dėl jų susidariusios problemos:
energetikos sektorių reglamentuojančiuose įstatymuose nėra įtvirtintos integruotos į pastatą saulės šviesos elektrinės sąvokos. Taip pat teisės aktuose nėra nurodytos institucijos, kurios nustatytų reikalavimus integruotoms į pastatą saulės elektrinėms įrengti bei faktiškai įvertinų įrengtos saulės elektrinės technologinį tipą.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Įstatymo
lėšomis, kurios surenkamos iš elektros energijos vartotojų. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys įstatymai, nereglamentuoja integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvokos. Taip pat nėra numatyta, kokiais kriterijais remiantis ir kurios institucijos kompetencijai priskirta faktiškai nustatyti saulės jėgainės tipą bei nėra numatyta, kokiais dokumentais remdamasi Energetikos ministerija nustato jėgainės tipą, išduodama leidimą gaminti elektros energiją (toliau – Leidimas gaminti). Esant tokiam teisės aktų neapibrėžtumui kyla rizika neteisingai nustatyti saulės šviesos elektrinės tipą bei fiksuotą tarifą, kas turi įtakos netinkamam VIAP lėšų panaudojimui. Įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje nurodytas integruojamos saulės šviesos energijos elektrinės terminas. Be to, remiantis kitų Europos Sąjungos šalių praktika, saulės šviesos elektrinės diferencijuojamos pagal technologinį tipą, t. y. integruotas ir neintegruotas į pastatą saulės šviesos elektrines, kurioms, atsižvelgiant į investicijų poreikį, taikomas skirtingas fiksuotas tarifas.
Atsižvelgiant į tai, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 9 dalies 2 punktu, Įstatymo
funkcijomis tvirtinti fiksuotų tarifų didžiausio galimo dydžio nustatymo metodiką ir nustatyti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius, nustatyti jų diferencijuojamus dydžius bei kontroliuoti, kaip jie taikomi, Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-233 „Dėl Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), pagal technologinį tipą išskyrė saulės šviesos energiją naudojančias elektrines, t. y. į integruotas ir neintegruotas į pastatą saulės šviesos elektrines bei jų sąvokas įtvirtino Metodikos 5 punkte. Integruotai į pastatą saulės šviesos elektrinei įrengti reikia daugiau investicijų nei neintegruotai į pastatą saulės šviesos elektrinei, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principą, integruotos į pastatą saulės šviesos elektrinės, kuriai taikomas Komisijos nustatytas fiksuotas tarifas integruotoms į pastatą saulės šviesos elektrinėms, detalesnis reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas įstatyminiu lygmeniu. 1.2.
metu Gamintojams kyla neaiškumų dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo tvarkos elektrinės bandymo laikotarpiu, t. y. nėra aišku, ar elektrinės bandymo laikotarpiu pagaminta elektros energija turi būti superkama, kokia kaina ji superkama, kas ją turi supirkti, ar elektrinės bandymo laikotarpiu Gamintojas yra atleidžiamas nuo balansavimo atsakomybės. 1.3. Įstatymo 11 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata dėl Gamintojų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimo, kurį atlieka Komisija. Vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi, Gamintojai yra skatinami 12 metų laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad Gamintojų finansinis pajėgumas pirmaisiais metais dažniausiai neatitiks Komisijos nustatytos normatyvinio finansinio pajėgumo rodiklio žemutinės reikšmės, dėl pradedant veiklą Gamintojų prisiimtų finansinių įsipareigojimų, kurie turėtų būti padengti per 12 metų skatinimo laikotarpį. Taip pat Komisija, atlikusi technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumų vertinimą ir nustačiusi neatitikimus Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos apraše, patvirtintam Komisijos 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Vertinimo aprašas), numatytiems kriterijams, negali sustabdyti ar panaikinti išduotų Leidimų gaminti galiojimo, kadangi Energetikos ministerija, remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies
galiojimo sustabdymą, panaikina leidimų galiojimą, keičia, tikslina, išduoda leidimų dublikatus ir kontroliuoja leidimais reguliuojamą veiklą. 1.4.
1.4. Komisija, nustatydama VIAP lėšų biudžetą naudoja vidutinę metinę elektros energijos rinkos kainą, o tinklų operatoriai, išmokėdami VIAP lėšas Gamintojams, vadovaudamiesi Įstatymo
rinkos kainą. Skirtingų elektros energijos rinkos kainų naudojimas, Komisijai sudarant VIAP biudžetą ir tinklų operatoriams išmokant VIAP lėšas, neleidžia Komisijai tiksliau suprognozuoti VIAP biudžeto lėšų. Suvienodintas VIAP lėšų išmokėjimas Gamintojams ir VIAP lėšų biudžeto apskaičiavimas, naudojant metinę rinkos kainą, leis tiksliau prognozuoti VIAP lėšų biudžetą bei, atitinkamai, nustatyti tikslesnę vartotojų mokamą VIAP kainą. 1.5. Pasitaiko atvejų, kai toje pačioje elektrinėje elektros energijos gamybai naudojamas skirtingas kuras, t. y. ne tik atsinaujinantys energijos ištekliai, bet ir iškastinis kuras, dėl ko nėra galimybės objektyviai nustatyti, kiek energijos gaunama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius bei kokie kiti patiriami elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių kaštai, pavyzdžiui, balansavimo kaštai. Paminėtina, kad VIAP lėšos mokamos tik elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, dėl to kyla rizika, kad Gamintojas, gaunantis Įstatymu nustatytą skatinimą, ir nesant atskirų elektros energijos apskaitos prietaisų, elektros energijai iš skirtingų kuro rūšių apskaityti, gali piktnaudžiauti, siekdamas gauti daugiau VIAP lėšų, t. y. nurodyti padidintą elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Algimantas Salamakinas. . 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai 3.1.
Šiuo metu galiojantys įstatymai nereglamentuoja integruotos į pastatą saulės šviesos elektrinės apibrėžimo, nors šis technologinis tipas yra plačiai diegiamas tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Integruotos į pastatą saulės jėgainės apibrėžimas yra pateiktas tik Metodikos 5 punkte, kuriame nurodoma, kad integruota į pastatą saulės jėgainė – elektros energijos jėgainė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastatą (pastato konstrukciją) ir naudojami kaip dalinis pastato paviršius, visiškai pakeičiantis pastato stogo ar sienos (arba jų dalį) plotą, užtikrinant pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios jėgainės įrenginius, generuojančius elektros energiją (saulės šviesos energijos modulius arba specialią dangą), pašalinus nuo pastato ar jo konstrukcijos iš esmės būtų pažeista pastato (pastato konstrukcijos) apsauga nuo atmosferos poveikio. Taip pat šiuo metu galiojantys įstatymai neįtvirtina nei reikalavimų integruotoms į pastatą saulės elektrinėms įrengti, nei institucijų, kurios atliktų tokio tipo elektrinių įrengimo priežiūros ir kontrolės. 3.2. Šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, supirkimo tvarkos elektrinių bandymo laikotarpiu, t. y. iki skatinimo laikotarpio pradžios. 3.3. Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 punktu, Komisijos kompetencijai priskirta tvirtinti atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinius, finansinius ir vadybinius pajėgumus ir jų įvertinimo tvarkos aprašą. Komisija 2009 m. sausio 29 d. nutarimu Nr.
O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Vertinimo aprašą bei, vadovaudamasi Vertinimo aprašo 4.5 punktu, atlieka technologinio, vadybinio ir finansinio pajėgumo įvertinimus ūkio subjektams, vykdantiems veiklą Įstatymo reglamentuojamose srityse, t. y. (1) elektros energijos, naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, Gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia yra didesnė kaip 5000 kW, tiekiantiems elektros energiją į tinklus, (2) dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių (biodujų) Gamintojams, tiekiantiems biodujas į gamtinių dujų tinklus, (3) nereguliuojamiems nepriklausomiems šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojams, tiekiantiems šilumą į tinklus. 3.4. Remiantis Įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Gamintojams išmokamos VIAP lėšos apskaičiuojamos taikant Komisijos nustatytą praėjusio mėnesio vidutinę rinkos kainą. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktu, Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“,
kainą ateinantiems kalendoriniams metams. Komisija, nustatydama VIAP biudžetą, siekdama tikslesnės VIAP prognozės, įvertina rinkos kainą, nustatytą Komisijos ateinantiems kalendoriniams metams. 3.5.
Įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra VIAP, kurios finansuojamos iš VIAP biudžeto, tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuota elektros energijos gamybos ir balansavimo kaštų atskyrimas elektrinėse, kuriose naudojamas mišrus kuras (ne tik atsinaujinantys energijos ištekliai, bet ir iškastinis kuras). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus Įstatymo projektą:
įtvirtinta integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoka suteiks aiškumo tiek Gamintojams, tiek integruotumo reikalavimus ir faktą nustatančioms institucijoms. Taip pat bus kontroliuojama tokio technologinio tipo elektrinių įrengimo priežiūra ir užtikrintas mažiausios finansinės naštos generavimo vartotojams principas;
įtvirtinus atsakingą instituciją, kuri nuspręstų dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo bei Gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektros energijos gamybos pajėgumų rezervavimą iki skatinimo laikotarpio pradžios, neliks teisės aktų neapibrėžtumo dėl elektros energijos supirkimo elektrinės bandymo laikotarpiu;
atsinaujinančių išteklių energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio vertinimo bus atsisakoma perteklinės Įstatymo nuostatos bei sumažinama administracinė našta Gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius;
taikant teisės aktų nuostatas, Komisija galės tiksliau atlikti VIAP biudžeto prognozę;
kelias Gamintojams piktnaudžiauti – nepagrįstai pasinaudoti Įstatymo
lėšų. 5.
rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą reguliacinė aplinka taptų skaidresnė, kas, atitinkamai, suteiktų daugiau skaidrumo ir atsinaujinančių išteklių rinkos dalyviams. Priėmus Įstatymo pakeitimus dėl integruotumo nustatymo saulės šviesos elektrinėms bei elektros energijos apskaitų atskyrimo elektrinėse, naudojančiose iškastinį kurą ir atsinaujinančius energijos išteklius, būtų sumažinta galimybė piktnaudžiauti Įstatymo spragomis bei tiksliau būtų nustatomos VIAP biudžeto išlaidos bei VIAP kaina VIAP lėšų mokėtojams. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, reikės keisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 1157 „Dėl Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Komisijos 2009 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. O3-6 „Dėl Ūkio subjektų technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“; 9.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai nėra įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą yra „Integruota į pastatą saulės šviesos elektrinė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Algimantas Salamakinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-27 Nr. XIIP-2558 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2558 (toliau
Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected];
RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 IR 46
2014-12-02 Nr. XIIP-2558 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškumo, nes nuostatoje kalbant apie tą patį reguliavimo objektą – pastatą, vartojami skirtingi terminai: „pastatą (pastato konstrukciją), pastato stogo ar sienos (arba jų dalį), pastato, pastato ar jo konstrukcijos, pastato (pastato konstrukcijos)“. Siūlytina aiškiai nurodyti, jog normoje kalbama apie „pastatą (pastato konstrukcijas)“ šį terminą nuosekliai vartojant visoje nuostatoje, o esant poreikiui nurodyti, kokios pastato dalys ar konstrukcijos turimos omenyje. 2. Projekto 2 straipsniu siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo bei elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą iki skatinimo laikotarpio pradžios ir po skatinimo laikotarpio pabaigos sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius“. Nuostata diskutuotina. Pirma, pastebėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto aišku, jog siūloma nuostata siekiama „Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendžia dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo tvarkos elektrinių bandymo laikotarpiu“.
Tačiau pažymėtina, jog toks tikslas siūlomu reguliavimu nebus pasiektas, nes apie elektrinių bandymo laikotarpį projekto nuostatoje neužsimenama, o iš nuostatos turinio negalima kelti net prielaidų, jog teikiamas reguliavimas yra susijęs su elektrinių bandymo laikotarpiu, todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka jam keliamus tikslus. Antra, atsižvelgiant į išdėstytą pastabą, pastebėtina, jog aptariamai nuostatai nereguliuojant elektrinių bandymo laikotarpio, kyla klausimas, koks yra teikiamos nuostatos ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies nuostatos santykis. Priėmus teikiamą nuostatą taptų neaišku, kuria nuostata turėtų būti vadovaujamasi, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su elektrinėmis, kurioms netaikoma skatinimo priemonė. 3. Projekto 7 straipsniu siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 2 dalį nustatant, jog skatinant energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir skaičiuojant nustatyto fiksuoto tarifo ir gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, būtų naudojama ne praėjusio vieno mėnesio rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, o metinė rinkos kaina. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku kokia metinė kaina turima omenyje. Neaišku, nuo kokio momento skaičiuojami metai, kokie metai turimi omenyje (praėję, užpraeiti it t.t.). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nuostatą taisyti. Antra, pastebėtina, jog įstatymas neturi jokių įgyvendinimo nuostatų, taigi teikiama nuostata būtų taikoma nuo jos įsigaliojimo momento ir visiems gamintojams, net ir tiems, kurie jau vykdo elektros gamybą.
Pažymėtina, jog neaiški tokios nuostatos įtaka elektros gamintojams. Neaišku, ar nebūtų pažeisti šiuo metu skatinamų elektros gamintojų teisėti lūkesčiai, nes jie elektros gamybą pradėjo tikėdamiesi, jog skatinimas vyks įstatymo nustatytomis sąlygomis ir nebus keičiamas visą skatinimo terminą. 4. Projekto
prievolę gamintojams, ketinantiems pasinaudoti paramos schema, kai jų eksploatuojamuose elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras „įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, elektros energijai apskaityti pagal kiekvieną naudojamo kuro rūšį“. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog įstatymas neturi įgyvendinimo nuostatų, teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos taikymo apimties. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei nuostata būtų taikoma tik naujiems gamintojams, ketinantiems pasinaudoti parama, neaišku, ar nebūtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas gamintojų, kurie jau naudojasi parama, atžvilgiu, nes iš esmės tokiems pat subjektams būtų taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. 5. Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją energetikos sektoriuje, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 6. Atsižvelgiant į tai, jog įstatymo projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikės deramai pasirengti, siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė D.Zebleckis
2015-12-02 Nr. XIIP-2558(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje siūloma įtvirtinti integruotos į pastatą saulės elektrinės apibrėžtį. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame įstatyme nėra vartojamas terminas saulės elektrinė, galiojančio įstatymo 13, 20, 49 straipsniuose yra vartojamas terminas saulės šviesos energijos elektrinė. Siūlytina projektą tobulinti, suvienodinant įstatyme vartojamą terminiją. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai tobulintinos ir projekto 3 bei 5 straipsniuose dėstomos keičiamo įstatymo nuostatos. 2. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 6 straipsnį 12 punktu. Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 6 straipsnis turi 13 punktų, o šio straipsnio 12 punktas yra pripažintas netekusiu galios. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų ir atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, 81 punktą, kuriame nustatyta, kad pildyti teisės aktą nauju straipsniu ar punktu su tuo pačiu numeriu, kaip jau pripažinto netekusiu galios straipsnio ar punkto numeris, nerekomenduotina, projektas tobulintinas. 3. Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 14 straipsnį nauja 19 dalimi, nustatant joje prekybos technologinių bandymų metu pagaminta energija tvarką. Manytume, kad siūlomos nuostatos nėra 14 straipsnio „Elektrinių prijungimas prie elektros tinklų“ dalyku.
Siūlytume vertinamu straipsniu teikiamas įstatymo pataisas išdėstyti kitame straipsnyje arba pakeisti 14 straipsnio pavadinimą taip, kad jis atitiktų turinį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
komitetas
2015 m. lapkričio 18 d. Nr. 108-P-36
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Artūras Skardžius, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainiaus Kreivio pavaduotojas Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė, Roko Žilinsko pavaduotojas Sergejus Jovaiša. Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Žilvinas Klimka, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Atsinaujinančių išteklių skyriaus vedėja Jūratė Pravalackaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės Teisės skyriaus vedėja Vilma Adamavičiūtė, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto patarėja Rasa Liucija Matusevičiūtė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos komiteto pirmininkas Pijus Ralys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-031 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma nauja įstatymo 2 straipsnio 32 dalis stokoja teisinio aiškumo, nes nuostatoje kalbant apie tą patį reguliavimo objektą – pastatą, vartojami skirtingi terminai: „pastatą (pastato konstrukciją), pastato stogo ar sienos (arba jų dalį), pastato, pastato ar jo konstrukcijos, pastato (pastato konstrukcijos)“. Siūlytina aiškiai nurodyti, jog normoje kalbama apie
„pastatą (pastato konstrukcijas)“ šį terminą nuosekliai vartojant visoje
nuostatoje, o esant poreikiui nurodyti, kokios pastato dalys ar konstrukcijos turimos omenyje. Pritarti
komiteto 1 pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu siūloma keisti įstatymo 3 straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo bei elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą iki skatinimo laikotarpio pradžios ir po skatinimo laikotarpio pabaigos sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius“. Nuostata diskutuotina. Pirma, pastebėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto aišku, jog siūloma nuostata siekiama „Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendžia dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo tvarkos elektrinių bandymo laikotarpiu“.
Tačiau pažymėtina, jog toks tikslas siūlomu reguliavimu nebus pasiektas, nes apie elektrinių bandymo laikotarpį projekto nuostatoje neužsimenama, o iš nuostatos turinio negalima kelti net prielaidų, jog teikiamas reguliavimas yra susijęs su elektrinių bandymo laikotarpiu, todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka jam keliamus tikslus. Antra, atsižvelgiant į išdėstytą pastabą, pastebėtina, jog aptariamai nuostatai nereguliuojant elektrinių bandymo laikotarpio, kyla klausimas, koks yra teikiamos nuostatos ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies nuostatos santykis. Priėmus teikiamą nuostatą taptų neaišku, kuria nuostata turėtų būti vadovaujamasi, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su elektrinėmis, kurioms netaikoma skatinimo priemonė. Pritarti Žr. Ekonomikos komiteto 2 pasiūlymą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą (3 str. 2 d. 2 ir 6 p.), energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas ir elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą yra skatinimo priemonės ir įstatyme numatyta, kad nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos (20 str. 7 d.), tuo tarpu elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė (fiksuotas tarifas), prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais (20 str. 11 d.).
11 d.). Be to, siekiant aiškiai reglamentuoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų galimybę parduoti elektrinių technologinių bandymų metu pagamintą elektros energiją siūloma: 1. atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio ir buvusius Įstatymo projekto 3-6 straipsnius laikyti atitinkamai 2-5 straipsniais, bei papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu siūloma keisti įstatymo 20 straipsnio 2 dalį nustatant, jog skatinant energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir skaičiuojant nustatyto fiksuoto tarifo ir gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, būtų naudojama ne praėjusio vieno mėnesio rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, o metinė rinkos kaina. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku kokia metinė kaina turima omenyje. Neaišku, nuo kokio momento skaičiuojami metai, kokie metai turimi omenyje (praėję, užpraeiti it t.t.). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nuostatą taisyti. Antra, pastebėtina, jog įstatymas neturi jokių įgyvendinimo nuostatų, taigi teikiama nuostata būtų taikoma nuo jos įsigaliojimo momento ir visiems gamintojams, net ir tiems, kurie jau vykdo elektros gamybą. Pažymėtina, jog neaiški tokios nuostatos įtaka elektros gamintojams. Neaišku, ar nebūtų pažeisti šiuo metu skatinamų elektros gamintojų teisėti lūkesčiai, nes jie elektros gamybą pradėjo tikėdamiesi, jog skatinimas vyks įstatymo nustatytomis sąlygomis ir nebus keičiamas visą skatinimo terminą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2014-12-038 4.
Projekto 8 straipsniu siūloma įstatymo 46 straipsnį papildyti 4 dalimi nustatant prievolę gamintojams, ketinantiems pasinaudoti paramos schema, kai jų eksploatuojamuose elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras „įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, elektros energijai apskaityti pagal kiekvieną naudojamo kuro rūšį“. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog įstatymas neturi įgyvendinimo nuostatų, teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos taikymo apimties. Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei nuostata būtų taikoma tik naujiems gamintojams, ketinantiems pasinaudoti parama, neaišku, ar nebūtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas gamintojų, kurie jau naudojasi parama, atžvilgiu, nes iš esmės tokiems pat subjektams būtų taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
kompetenciją energetikos sektoriuje, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, jog įstatymo projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikės deramai pasirengti, siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2014-12-15 Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2558 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra
įstaigų pasiūlymai: nėra
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2015-06-221 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2558 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti pagal toliau pateiktus pasiūlymus:
ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nenumatytas pastato konstrukcijos apibrėžimas, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikiamą integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoką ir nustatyti, kad integruota į pastatą saulės elektrinė – tai elektrinė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastato sieną ar stogą (arba jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus nuo sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio. Pritarti
komiteto 1 pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė, 2015-06-22 2.
Remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą. Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyto fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo (toliau – fiksuotas tarifas) apibrėžimą, fiksuoto tarifo taikymas ir elektros energijos supirkimas yra neatsiejami, kadangi fiksuotas tarifas yra viena iš skatinimo priemonių, numatytų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikoma 12 metų laikotarpiu, ir gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą, t. y. supirkimas netaikytinas ilgiau, nei taikomas fiksuotas tarifas. Paminėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė (t. y. fiksuotas tarifas), prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė spręstų dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo elektrinių bandymo laikotarpiu tvarkos, taip pat nurodoma, kad neaišku, ar elektrinės bandymo laikotarpiu pagaminta elektros energija turi būti superkama, kokia kaina superkama, kas ją turi supirkti, ar elektrinės bandymo laikotarpiu elektros energijos gamintojas yra atleidžiamas nuo balansavimo atsakomybės. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas ir elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu yra skatinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškiai reglamentuoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų galimybę parduoti elektrinių technologinių bandymų metu pagamintą elektros energiją, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio ir papildyti galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnį nauja 19 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, technologinių bandymų metu pagaminta elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Pritarti
komiteto 2 pasiūlymą
Respublikos Vyriausybė, 2015-06-22 3.
Remiantis Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17 punktu, elektros energijos gamintojai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriui teikia informaciją apie praėjusio mėnesio elektrinės kuro balansą. Pagal pateiktus duomenis įvertinami elektros energijos kiekiai, pagaminti iš kiekvienos rūšies energijos išteklių, ir atliekami mokėjimai už skatinamą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad dėl elektros energijos gamybos įrenginio technologinių savybių ne visuomet technologiškai įmanoma įrengti atskirus apskaitos prietaisus elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, apskaityti, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnį – nustatyti, kad gamintojas, besinaudojantis ar ketinantis pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus elektros energijai apskaityti kiekvienam elektros energijos gamybos įrenginiui, o kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai išskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį (pvz. garo turbiną su elektros generatoriumi) patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių. Pritarti
Respublikos Vyriausybė, 2015-06-22 4.
Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, ir elektros energijos gamyba skatinama sumokant elektros energijos gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir jo parduotos elektros energijos kainos skirtumą bei atleidžiant jį nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad iki Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimo bus elektros energijos gamintojų, turinčių leidimus gaminti elektros energiją, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą elektros energijos gamybai ir vykdančių pagamintos elektros energijos apskaitą pagal kuro balansą, siūlytina papildyti Įstatymo projektą pereinamosiomis ir įgyvendinimo nuostatomis. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apskaičiuojant gamintojui mokamą nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai prognozuojant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, siūlytina nustatyti Įstatymo projekto 7 straipsnio įsigaliojimą
tvarka įgijusiems teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytas skatinimo priemones, o asmenys, kurių elektrinėse nėra Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodytų apskaitos prietaisų, privalo per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo juos įrengti. Pritarti
6Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Ekonomikos komitetas, 2015-11-181 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikiamą integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1.Papildyti 2 straipsnį nauja 32 dalimi:
„32. Integruota į pastatą saulės elektrinė – tai elektrinė, kurios elektros
energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastato sieną ar stogą (arba jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus nuo pastato sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio. 2. Buvusias 2 straipsnio 32-49 dalis laikyti atitinkamai 33-50 dalimis.“
komitetas, 2015-11-186 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas, bei siekiant aiškiai reglamentuoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų galimybę parduoti elektrinių technologinių bandymų metu pagamintą elektros energiją, siūloma atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio ir įstatymo projektą papildyti 6 nauju straipsniu. Pasiūlymas:
buvusius įstatymo projekto 3-6 straipsnius laikyti atitinkamai 2-5 straipsniais. 2.
2Papildyti įstatymo projektą nauju 6 straipsniu:
„6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį nauja 19 dalimi: „19. Elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, technologinių bandymų metu iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos pagaminta elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.“
ir jį išdėstyti taip:
komitetas, 2015-11-187 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 3 pastabą ir į tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama VIAP lėšų biudžetą naudoja vidutinę metinę elektros energijos rinkos kainą ir pagal Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės 2011 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-175, Komisija nustato elektros energijos rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, siūloma patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir išdėstyti taip: „7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė einamųjų metų rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka.“ Pritarti 4.
Ekonomikos komitetas, 2015-11-188 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 3 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir išdėstyti taip: „8 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Papildyti 46 straipsnį 4 nauja dalimi:
„4. Gamintojas, besinaudojantis ar ketinantis pasinaudoti paramos schema, kai jo
eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, elektros energijai apskaityti kiekvienam elektros energijos gamybos įrenginiui. Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančių energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą derinančių įrenginių.“ Pritarti 5.
Ekonomikos komitetas, 2015-11-189 N Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 6 pastabą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 4 pastabą, siūloma įstatymą papildyti 9 nauju straipsniu, nustatant įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų datas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 9 nauju straipsniu ir išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos taikomos asmenims, teisės aktų
nustatyta tvarka įgijusiems teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytas skatinimo priemones. 3. Asmenys, kurių elektrinėse nėra šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų apskaitos prietaisų privalo per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo juos įrengti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirtas pranešėjas: Artūras Skardžius. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis
APLINKOS APSAUGOS komitetas
2015 m. lapkričio 25 d. Nr. 107-P-27
Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė, sekretorė Adrijana Duobienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narė Viktorija Sankauskaitė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Atsinaujinančių išteklių skyriaus vedėja Jūratė Pravalackaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-0211 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 32 dalis stokoja teisinio aiškumo, nes nuostatoje kalbant apie tą patį reguliavimo objektą – pastatą, vartojami skirtingi terminai: „pastatą (pastato konstrukciją), pastato stogo ar sienos (arba jų dalį), pastato, pastato ar jo konstrukcijos, pastato (pastato konstrukcijos)“.
Siūlytina aiškiai nurodyti, jog normoje kalbama apie „pastatą (pastato konstrukcijas)“ šį terminą nuosekliai vartojant visoje nuostatoje, o esant poreikiui nurodyti, kokios pastato dalys ar konstrukcijos turimos omenyje. Pritarti Komiteto siūlymas: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą, siūloma patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikiamą integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoką ir išdėstyti ją taip:
„32. Integruota į pastatą saulės elektrinė
–elektrinė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) įrengiami į pastato sieną ar stogą (ar jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus iš pastato sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio.“6
straipsnio 3 dalį nustatant, jog „Dėl elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, supirkimo bei elektros energijos gamintojų atleidimo nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą iki skatinimo laikotarpio pradžios ir po skatinimo laikotarpio pabaigos sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) visiems gamintojams bendrai tam naudodama turimą infrastruktūrą ir įrenginius“. Nuostata diskutuotina.
Nuostata diskutuotina. Pirma, pastebėtina, jog iš projekto aiškinamojo rašto aišku, jog siūloma nuostata siekiama „Įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė sprendžia dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo tvarkos elektrinių bandymo laikotarpiu“. Tačiau pažymėtina, jog toks tikslas siūlomu reguliavimu nebus pasiektas, nes apie elektrinių bandymo laikotarpį projekto nuostatoje neužsimenama, o iš nuostatos turinio negalima kelti net prielaidų, jog teikiamas reguliavimas yra susijęs su elektrinių bandymo laikotarpiu, todėl svarstytina, ar siūlomas reguliavimas atitinka jam keliamus tikslus. Antra, atsižvelgiant į išdėstytą pastabą, pastebėtina, jog aptariamai nuostatai nereguliuojant elektrinių bandymo laikotarpio, kyla klausimas, koks yra teikiamos nuostatos ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 11 dalies nuostatos santykis. Priėmus teikiamą nuostatą taptų neaišku, kuria nuostata turėtų būti vadovaujamasi, kai būtų sprendžiami klausimai, susiję su elektrinėmis, kurioms netaikoma skatinimo priemonė. Pritarti Komiteto siūlymas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą bei siekiant aiškiai reglamentuoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų galimybę parduoti elektrinių technologinių bandymų metu pagamintą elektros energiją, siūloma, atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio, buvusius įstatymo projekto 3-6 straipsnius laikyti atitinkamai 2-5 straipsniais, ir įstatymo projektą papildyti 6 nauju straipsniu: „6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Papildyti 14 straipsnį 19 dalimi: „19.
Elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, technologinių bandymų metu iki leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos pagaminta elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais.“ Atitinkamai siūloma pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
7
skatinant energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių ir skaičiuojant nustatyto fiksuoto tarifo ir gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą, būtų naudojama ne praėjusio vieno mėnesio rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, o metinė rinkos kaina. Nuostatos turinys diskutuotinas. Pirma, pažymėtina, jog neaišku kokia metinė kaina turima omenyje. Neaišku, nuo kokio momento skaičiuojami metai, kokie metai turimi omenyje (praėję, užpraeiti it t.t.). Vadovaujantis teisinio aiškumo principu siūlytina nuostatą taisyti. Antra, pastebėtina, jog įstatymas neturi jokių įgyvendinimo nuostatų, taigi teikiama nuostata būtų taikoma nuo jos įsigaliojimo momento ir visiems gamintojams, net ir tiems, kurie jau vykdo elektros gamybą. Pažymėtina, jog neaiški tokios nuostatos įtaka elektros gamintojams. Neaišku, ar nebūtų pažeisti šiuo metu skatinamų elektros gamintojų teisėti lūkesčiai, nes jie elektros gamybą pradėjo tikėdamiesi, jog skatinimas vyks įstatymo nustatytomis sąlygomis ir nebus keičiamas visą skatinimo terminą.
Pritarti Komiteto siūlymas: Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, nustatydama VIAP lėšų biudžetą naudoja vidutinę metinę elektros energijos rinkos kainą ir pagal Elektros energijos rinkos kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
nustato elektros energijos rinkos kainą ateinantiems kalendoriniams metams, siūloma patikslinti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė einamųjų kalendorinių metų rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą.“8
papildyti 4 dalimi nustatant prievolę gamintojams, ketinantiems pasinaudoti paramos schema, kai jų eksploatuojamuose elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras „įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, elektros energijai apskaityti pagal kiekvieną naudojamo kuro rūšį“. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į tai, jog įstatymas neturi įgyvendinimo nuostatų, teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos taikymo apimties.
Atkreiptinas dėmesys, jog tuo atveju, jei nuostata būtų taikoma tik naujiems gamintojams, ketinantiems pasinaudoti parama, neaišku, ar nebūtų pažeidžiamas lygiateisiškumo principas gamintojų, kurie jau naudojasi parama, atžvilgiu, nes iš esmės tokiems pat subjektams būtų taikomas skirtingas teisinis reguliavimas. Pritarti Komiteto siūlymas:
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 3 pastabą, siūloma patikslinti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Papildyti 46 straipsnį 4 nauja dalimi:
„4. Gamintojas, kuris naudojasi ar ketina
pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo kiekviename elektros energijos gamybos įrenginyje įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius pagamintos elektros energijos kiekį. Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.“ 5.
Atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintą Vyriausybės kompetenciją energetikos sektoriuje, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti
į tai, jog įstatymo projektu siūlomas naujas teisinis reguliavimas, kurio įgyvendinimui reikės deramai pasirengti, siūlytina projekte nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti Atsižvelgiant į šią TD ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 4 pastabą, siūloma įstatymą papildyti 9 nauju straipsniu, nustatant įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų datas: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. 2. Šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 46 straipsnio 4 dalies nuostatos taikomos asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusiems teisę į Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytas skatinimo priemones. 3.
3. Asmenys, kurių elektrinėse neįrengti šio įstatymo 8 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje nurodyti apskaitos prietaisai, privalo per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo juos įrengti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jos įgaliota institucija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki 2016 m. vasario 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2014-12-15) Išnagrinėję 2014 m. lapkričio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-2558 (toliau – Projektas), pažymime, kad pastabų dėl
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-994 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2558 (toliau
Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nenumatytas pastato konstrukcijos apibrėžimas, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikiamą integruotos į pastatą saulės elektrinės sąvoką ir nustatyti, kad integruota į pastatą saulės elektrinė – tai elektrinė, kurios elektros energiją generuojantys įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai arba speciali danga) montuojami į pastato sieną ar stogą (arba jų dalį) ir užtikrina pastato apsaugą nuo atmosferos poveikio (lietaus, sniego, vėjo). Tokios elektrinės įrenginius pašalinus nuo sienos ar stogo (ar jų dalies) iš esmės būtų pažeista pastato apsauga nuo atmosferos poveikio. Pritarti
prie TD 1 pastabos
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi, elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių skatinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokant šiam gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos, kuri turi būti ne mažesnė kaip praėjusio mėnesio vidutinė rinkos kaina, apskaičiuojama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatyta tvarka, skirtumą.
Atsižvelgiant į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje numatyto fiksuoto elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tarifo (toliau – fiksuotas tarifas) apibrėžimą, fiksuoto tarifo taikymas ir elektros energijos supirkimas yra neatsiejami, kadangi fiksuotas tarifas yra viena iš skatinimo priemonių, numatytų Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, taikoma 12 metų laikotarpiu, ir gamintojui garantuojamos pajamos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių vienetą, t. y. supirkimas netaikytinas ilgiau, nei taikomas fiksuotas tarifas. Paminėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad elektros energija, pagaminta elektrinėse, kurioms netaikoma skatinimo priemonė (t. y. fiksuotas tarifas), prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektu siekiama įstatymo lygmeniu įtvirtinti nuostatą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė spręstų dėl elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo elektrinių bandymo laikotarpiu tvarkos, taip pat nurodoma, kad neaišku, ar elektrinės bandymo laikotarpiu pagaminta elektros energija turi būti superkama, kokia kaina superkama, kas ją turi supirkti, ar elektrinės bandymo laikotarpiu elektros energijos gamintojas yra atleidžiamas nuo balansavimo atsakomybės.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose įtvirtinta, kad energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimas ir elektros energijos gamintojų atleidimas nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą skatinimo laikotarpiu yra skatinimo priemonės. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškiai reglamentuoti elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojų galimybę parduoti elektrinių technologinių bandymų metu pagamintą elektros energiją, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 2 straipsnio ir papildyti galiojančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 14 straipsnį nauja 19 dalimi, kurioje būtų numatyta, kad elektrinių, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, technologinių bandymų metu pagaminta elektros energija prekiaujama Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Pritarti
prie TD 2 pastabos
tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimu Nr.
energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17 punktu, elektros energijos gamintojai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administratoriui teikia informaciją apie praėjusio mėnesio elektrinės kuro balansą. Pagal pateiktus duomenis įvertinami elektros energijos kiekiai, pagaminti iš kiekvienos rūšies energijos išteklių, ir atliekami mokėjimai už skatinamą elektros energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Atsižvelgiant į tai bei įvertinus, kad dėl elektros energijos gamybos įrenginio technologinių savybių ne visuomet technologiškai įmanoma įrengti atskirus apskaitos prietaisus elektros energijai, pagamintai naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, apskaityti, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 8 straipsnį – nustatyti, kad gamintojas, besinaudojantis ar ketinantis pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus elektros energijai apskaityti kiekvienam elektros energijos gamybos įrenginiui, o kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai išskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį (pvz. garo turbiną su elektros generatoriumi) patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie TD 4 pastabos 4.
Pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalis elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ir šios elektros energijos balansavimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga, ir elektros energijos gamyba skatinama sumokant elektros energijos gamintojui nustatyto fiksuoto tarifo ir jo parduotos elektros energijos kainos skirtumą bei atleidžiant jį nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad iki Įstatymo projektu siūlomų pakeitimų įsigaliojimo bus elektros energijos gamintojų, turinčių leidimus gaminti elektros energiją, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą elektros energijos gamybai ir vykdančių pagamintos elektros energijos apskaitą pagal kuro balansą, siūlytina papildyti Įstatymo projektą pereinamosiomis ir įgyvendinimo nuostatomis. Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, apskaičiuojant gamintojui mokamą nustatyto fiksuoto tarifo ir šio gamintojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parduotos elektros energijos kainos skirtumą bei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai prognozuojant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų poreikį, siūlytina nustatyti Įstatymo projekto
nustatyti, kad Įstatymo projekto 8 straipsnio nuostatos būtų taikomos asmenims, teisės aktų nustatyta tvarka įgijusiems teisę į Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose numatytas skatinimo priemones, o asmenys, kurių elektrinėse nėra Įstatymo projekto 8 straipsnyje nurodytų apskaitos prietaisų, privalo per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo juos įrengti. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie TD 6 pastabos 6.
Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: (Ekonomikos komitetas (2015-11-18): pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas: 1. Pritarti Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 4, 6, 11, 20 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2558, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Salamakinas. PRIDEDAMA: Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 4, 6, 11, 14, 20, 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-2558 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas