Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Papildyti 96¹straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„96¹straipsnis. Atvejai, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam teikiamas
statybų paslaugas
statybų paslaugas teikiantis juridinis asmuo (pardavėjas) yra sudaręs statybos paslaugų teikimo sutartį su valstybės ar savivaldybių institucija (pirkėjas), tai pareiga sumokėti PVM tenka paslaugos pirkėjui. 2. Pirkėjas sumoka PVM, kai atliekamos šios statybų paslaugos:
1) statybvietės paruošimas;
2) laikinųjų statinių statyba ir griovimas statybos aikštelėse;
3) nulinio ciklo statybos;
4) laikančiųjų elementų ar struktūrų (įskaitant įmontuotus įrenginius) statyba;
5) įrenginių konstravimas;
6) įrangos montavimas;
7) pastato eksterjero darbai;
8) interjero apdaila;
9) komunalinių įrengimų montavimas;
10) statinio arba jo dalies konservavimas;
11) pastato ar jo dalies nugriovimas;
12) statybvietės priežiūros ir plėtros darbai baigus ją eksplotuoti;
13) statybos paslaugas, kurioms taikomas atvirkštinis PVM apmokestinamas, apima ir pardavėjo išlaidas susijusias su statybinių medžiagų ir įrenginių įsigijimu ar nuoma;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti ir kitus atvejus, kai PVM už teikiamas statybos paslaugas ir (arba) tiekiamas prekes išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas. 3. Statybų paslaugos pardavėjas turi būti Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo, PVM mokėtojas, nuolat teikiantis statybų paslaugas. Jei statybos darbus atlieka subrangovas, tai jis privalo būti Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo, PVM mokėtojas, nuolat teikiantis statybų paslaugas.“
įgyvendinimas ir įsigaliojimas
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato šio straipsnio taikymo tvarką. 2.
įstatymas įsigalioja 2015 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
DĖL
tikslai ir uždaviniai: Projektas parengtas siekiant užkirsti kelią slėpti PVM statybų sektoriuje. Statybų paslaugas teikiančios įmonės pagal sudarytas sutartis su valstybės ir savivaldybių institucijomis teikia įvairias paslaugas, įsigydamos reikiamas medžiagas, įrenginius, ir už jas turi sumokėti PVM mokestį, o už statybų įmonės darbus valstybės ir savivaldybės institucijos atsiskaito tik galutinai užbaigus statybų darbų objektą ar pasirašiusios darbų užbaigimo aktą. Itin dažni atvejai, kai valstybės ir savivaldybių institucijos laiku neatsiskaito su statybų paslaugas teikiančiomis bendrovėmis. Statybų bendrovės numatydamos tokią situacija, kai dėl atsiskaitymo vėlavimo yra priverstos lėšas „įšaldyti“ neterminuotam laikui, yra skatinamos slėpti PVM ir vengi jį mokėti. Siekiant išvengti PVM sukčiavimo atvejų statybų sektoriuje, privalu papildyti LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto pirminis siūlytojas ir rengėjas – LR Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, LR Seimo narys Kęstutis Bartkevičius . 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme nėra nuostatos, kuria vadovaujantis PVM turėtų pareigą sumokėti statybų darbus užsakanti valstybės ar savivaldybės institucija, o ne statybų darbus atliekantis juridinis asmuo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projekte siūloma, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. PVM mokėtų už teikiamas statybų paslaugas mokėtų užsakovas, t.y. valstybės ar savivaldybių institucijos, o ne juridiniai asmenys, teikiantys statybų paslaugas pagal sudarytą sutartį.
Pirma, priėmus tokį teisinį reglamentavimą, bus užtikrinama, kad PVM bus surenkamas sklandžiai, efektyviai ir sąžiningai, bus išvengiama stambių sukčiavimo ir PVM slėpimo atvejų. Antra, surenkant PVM bus papildomas valstybės biudžetas. Trečia, statybų paslaugų užsakovai atidžiau planuos statybas ir investicijas, kadangi užsakovas taptų PVM mokėtoju ir įsipareigotų valstybei. Ketvirta, toks teisinis reguliavimas sumažintų rangovų finansinę naštą ir nemokumo riziką bei itin dažnai pasitaikančius bankroto atvejus. Penkta, juridiniai asmenys teikiantys statybų paslaugas iš dalies išvengtų apyvartinių lėšų trūkumo, kai užsakovai vėluoja atsiskaityti už atliktus darbus. Šešta, iš dalies būtų sprendžiama nedarbo problema, kadangi statybų bendrovės turėtų daugiau finansinių išteklių samdyti papildomą darbo jėgą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacija ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas pagerins verslo sąlygas ir suteiks paramą verslo plėtrai – tiek didelėms statybų įmonėms užsiimančioms stambiais statybų projektais, tiek mažoms įmonėms šalies regionuose, kadangi leis išsaugoti darbo vietas ir skatins naudų darbo vietų kūrimą. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą,
kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Papildyti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymą (IX-751) 96¹ straipsniu. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl jie nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Vyriausybė turėtų pavesti vienai iš pavaldžių ministerijų priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projekto įgyvendinimui lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis statybų paslaugos;
pirkėjas; pardavėjas; pridėtinės vertės mokestis
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Seimo narys Kęstutis Bartkevičius
2014-12-04 Nr. XIIP-2554 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
96¹ straipsniu, kuriame būtų nustatyti atvejai, kada pirkėjas privalėtų išskaityti ir sumokėti PVM už jam teikiamas statybų paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas PVM apmokestinimo mechanizmas prieštarautų 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB Dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau - Direktyva) atitinkamų nuostatų reikalavimams. Pirma, Direktyvos 199 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirti šie tiekimo ar teikimo sandoriai: a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, keitimo ir griovimo paslaugas teikimas, taip pat statybos darbų perdavimas, kuris pagal 14 straipsnio 3 dalį laikomas prekių tiekimu;<...>“. Pažymėtina, kad tokį PVM apmokestinimo mechanizmą galima taikyti tik apmokestinamajam asmeniui, kuris pagal Direktyvos 9 straipsnio 1 dalį yra apibrėžiamas kaip ,,asmuo, kuris savarankiškai bet kurioje vietoje vykdo ekonominę veiklą, neatsižvelgiant į tos veiklos tikslą ar rezultatą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalį PVM mokėtojas yra asmuo, kuriam pagal šį Įstatymą yra nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais.
Pagal pateiktą įstatymo projekto formuluotę tokį apmokestinimo modelį siūloma taikyti tik valstybės ar savivaldybių institucijai (pirkėjui). Atkreiptinas dėmesys, kad dalis tokių mokesčių mokėtojų galėtų būti PVM mokėtojais, tačiau nevykdytų ekonominės veiklos kaip ji apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybių veikla, kaip ji apibrėžta keičiamo įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje, nėra laikytina ekonomine veikla. Antra, įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 dalies 14 punkte siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turėtų teisę nustatyti ir kitus atvejus, kai PVM už teikiamas statybos paslaugas ir (arba) tiekiamas prekes išskaito ir sumoka į biudžetą šių prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas. Kaip jau buvo minėta, Direktyvos 199 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog „valstybės narės gali numatyti, kad asmuo, kuriam tenka prievolė sumokėti PVM, yra apmokestinamasis asmuo, kuriam yra skirti šie tiekimo ar teikimo sandoriai: a) su nekilnojamuoju turtu susijusių statybos paslaugų, įskaitant remonto, valymo, keitimo ir griovimo paslaugas teikimas, taip pat statybos darbų perdavimas, kuris pagal 14 straipsnio 3 dalį laikomas prekių tiekimu <..>“. Direktyvos 14 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad valstybės narės prekių tiekimu gali laikyti tam tikrų statybos darbų perdavimą. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte turėtų būti aiškiai nurodoma, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti atvejus ne už bet kokių tiekiamų prekių, o tik už tam tikrų statybos darbų perdavimą. 2.
straipsniu keičiamo įstatymo 96¹straipsnio 3 dalies nuostata, jog pardavėjas ar subrangovas turi būti/privalo būti Lietuvoje įregistruotas juridinis asmuo, vertintina kaip ribojanti įsisteigimo teisę, įtvirtintą Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49 straipsnyje. 3. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 96¹straipsnyje vartojama sąvoka ,,juridinis asmuo (pardavėjas)“ tikslintina, atsižvelgiant į įstatymo projekto tikslus bei keičiamo įstatymo 2 straipsnyje pateiktas sąvokas. Taip pat pažymėtina, kad apmokestinamasis asmuo gali būti ne tik juridinis, bet ir fizinis asmuo. Todėl nėra aišku, kodėl įstatymo projekto rengėjai išskiria tik vieną kategoriją PVM mokėtojų – juridinius asmenis. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 punkte yra numatyta, jog statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato ar statinio perdavimą užsakovui (statytojui), yra laikomi paslaugų teikimu. Todėl įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 96¹straipsnyje vartojamos sąvokos tikslintinos nurodant, kad ,,teikiamos statybos darbų paslaugos“. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra nurodyta, jog ,,statybos darbai - tai visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose“. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekte tikslinga vardyti statybos darbus, nes tai jau reglamentuoja specialūs įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. 6. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 96¹straipsnio 3 dalyje esanti formuluotė ,,nuolat teikiantis statybų paslaugas“ vertintina kaip neaiški.
Įstatymo projekte turėtų būti nustatyti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis PVM mokėtojas galėtų būti pripažintas nuolat teikiančiu statybos darbų paslaugas. Priešingu atveju, praktikoje gali kilti problemų interpretuojant šią nuostatą (pavyzdžiui, įmonė teikia statybos darbų paslaugas ne visus kalendorinius metus, t.y. žiemos sezono metu, ji statybos darbų nevykdo. Ar ji būtų laikoma nuolat teikiančia statybos darbų paslaugas, ar ne). 7. Atkreipiame dėmesį, kad 2015 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-2381), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 8. Įstatymo projekto nuostatos įsigaliotų nuo 2015 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 9.
9Įstatymo projektas koreguotinas juridinės technikos požiūriu:
9.1. įstatymo projekto pavadinime vietoj formuluotės „96¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS“ rašytina formuluotė „PAPILDYMO 96¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS“‘ 9.2. įstatymo projekto 1 straipsnio pavadinimas dėstytinas taip: „Įstatymo papildymas 96¹ straipsniu“; 9.3. įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmė dėstytina taip: „Papildyti įstatymą 96¹ straipsniu:“ 9.4. įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio ,,įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 1 dalį“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė S. Ščajevienė
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2014-12- Nr. Į 2014-11-25 Nr. XIIP-2554 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau – PVM įstatymas) 96¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2554, pažymime, kad teisės aktu pateiktas naujas PVM įstatymo straipsnis abejotinas dėl kelių aspektų:
1) Paminėtina, kad siūlymas papildyti įstatymą yra perteklinis, nes šiuo metu galiojančiame PVM įstatyme yra 96 straipsnis, numatantis atvejus, kai pirkėjas privalo išskaityti ir sumokėti PVM už jam tiekiamas prekes ar teikiamas paslaugas. Todėl siūlytume apsvarstyti būtent 96 straipsnio papildymo ar pakeitimo variantą. Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Seime jau pateiktas atliekamų statybos darbų apmokestinimo siūlymą įtvirtinantis PVM įstatymo 96 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (projektas Nr. XIIP-2563), kurio aiškinamajame rašte taip pat buvo nurodyti panašūs siekiami tikslai – išvengti PVM sukčiavimo atvejų statybų sektoriuje;
2) Paminėtina, kad įstatymo projektu Nr. XIIP-2554 siūloma apmokestinamiesiems asmenims taikytiną apmokestinimo PVM mechanizmą išskirtinai taikyti tik valstybės ar savivaldybių institucijų (kai jos sandoryje dalyvauja kaip statybos paslaugų pirkėjos) atžvilgiu, nors šios institucijos net nėra apmokestinami asmenys vykdantys ekonominę veiklą, kaip to reikalauja 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 199 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Todėl atitinkamai pažymime, kad projektu pateiktas siūlymas prieštaraus imperatyviems PVM direktyvos 199 straipsnio 1 dalies a punkto reikalavimams, pagal kuriuos valstybės narės gali numatyti prievolę sumokėti PVM taikyti tik apmokestinamiesiems asmenims, kuriems yra skirti nurodyti tiekimo ar teikimo sandoriai;
3) Taip pat įstatymo projektu Nr. XIIP-2554 siūlomo 96¹ straipsnio 3 dalies nuostata neatitinka 2010 m. spalio 21 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Nidera Handelscompagnie (byla C-385/09, ECLI:EU:C:2010:627) pateiktam PVM direktyvos nuostatų, reglamentuojančių teisę į PVM atskaitą, išaiškinimui. Teisingumo Teismas nurodė, kad draudžiama, kad PVM apmokestinamas asmuo, kuris tenkina esmines sąlygas atskaityti šį mokestį remiantis šios direktyvos nuostatomis ir įsiregistruoja PVM mokėtoju per protingą terminą nuo sandorių, suteikiančių teisę į PVM atskaitą, įvykdymo, netektų galimybės įgyvendinti teisės į atskaitą dėl nacionalinės teisės akto, kuriuo draudžiama atskaityti perkant prekes sumokėtą PVM, kadangi šis apmokestinamasis asmuo neįsiregistravo PVM mokėtoju prieš naudodamas šias prekes savo apmokestinamojoje veikloje;
4) Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad įstatymo projekto Nr. XIIP-2554 nuostatos derintinos su kitais įstatymais, kad išvengti neaiškių formuluočių, apribojančių tam tikro sektoriaus paslaugų teikėjų veiklą (pvz.:
„nuolat teikiantis statybų paslaugas“, „statybų paslaugas teikiantis juridinis
asmuo“), nuostatų dubliavimo (pvz.: statybos darbus apibrėžia Statybų įstatymas). Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. [email protected]